- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-767-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05447-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- E. Ž.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui E. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo 1 076,41 Eur skolos, 37,50 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino. Atsakovas 2018 m. spalio 23 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas pareiškime nurodė, kad jis nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl ieškovė nepagrįstai pareiškė jam reikalavimą dėl skolos už šiam butui tiektą šilumos energiją priteisimo. Be to, atsakovas yra bankrutavęs, todėl baigus fizinio asmens bankroto bylą, ieškinys negalėjo būti tenkinamas ir tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
3. Teismas nustatė, kad ieškinys atsakovui įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių.
4. Teismas pažymėjo, kad skola buvo priteista už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją. Ieškinyje nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu šio buto savininkas buvo atsakovas. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovui iškeltoje fizinio asmens bankroto byloje ieškovė nebuvo įtraukta į kreditorių sąrašą, atsakovas Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) nustatyta tvarka ieškovės neinformavo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl ši skola baigus bankroto procesą nebuvo nurašyta. Teismui nenustačius CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, atsakovo pareiškimas buvo atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas E. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Teismas nepagrįstai netenkino pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliantas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi buvo baigta atsakovo bankroto byla bei nurašyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai. Kadangi ieškovė fizinio asmens bankroto byloje reikalavimų nepareiškė, po bankroto bylos užbaigimo skola ieškovei nebegalėjo būti priteista.
5.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad neinformuodamas ieškovės apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas nesiekė nurašyti šios skolos. Apeliantas paaiškino, kad bankroto bylos iškėlimo metu ieškovė jam nebuvo pareiškusi jokių reikalavimų, todėl pranešimas ieškovei nebuvo išsiųstas. Be to, inicijuodamas bankroto procesą atsakovas neturėjo galimybės pasirinkti, kurių kreditorių reikalavimai šio proceso metu bus tenkinami.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“ prašo atskirojo skundo netenkinti, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Motyvuojamoji dalis
6.1. Ieškovė nebuvo įtraukta į atsakovo bankroto bylą, jos reikalavimai nebuvo tenkinami pagal mokumo atkūrimo planą, todėl ieškovės reikalavimas fizinio asmens bankroto proceso metu nebuvo nurašytas.
6.2. Atsakovas elgėsi nesąžiningai ir neinformavo ieškovės apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškovė apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą nežinojo. Ieškovės nuomone, minėtas atsakovo neveikimas patvirtina, jog atsakovas nesiekė nurašyti savo skolos ieškovei. Be to, dalis skolos susidarė bankroto proceso metu, todėl tokia skola negalėjo būti nurašyta. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Byloje yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta netenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pažymėtina, kad sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai yra įtvirtinti CPK 288 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl į mokumo atkūrimo planą neįtrauktų kreditoriaus finansinių reikalavimų pabaigos, pabaigus fizinio asmens bankroto bylą
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas savo pareiškime nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti byloje priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovas su šia teismo išvada nesutinka ir savo atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad atsakovui iškeltoje ir jau baigtoje fizinio asmens bankroto byloje buvo nurašyti visi likę nepatenkinti jo kreditorių reikalavimai. Atsakovo teigimu, ieškovė fizinio asmens bankroto byloje reikalavimų nepareiškė, todėl po bankroto bylos užbaigimo skola ieškovei nebegalėjo būti priteista. Be to, ieškovei negalėjo būti nežinoma apie atsakovui iškeltą bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, pirmiausia turi būti nustatyta, ar atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai gali būti vertinami kaip galintys turėti įtakos 2018 m. spalio 5 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Žemesnės instancijos teismas
10. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui (Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas byloje Nr. 12/2016-13/2016).
11. FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. FABĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus.
12. Iš anksčiau paminėtų teisės normų matyti, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo pagrindas yra pačių kreditorių valia pateikti prašymai. Kitaip tariant, kreditoriui nepareiškus prašymo, jo reikalavimas paprastai negali būti įtraukiamas į kreditorių reikalavimų sąrašą.
13. Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.
14. Skaitant anksčiau paminėtą FABĮ 29 straipsnio 7 dalį gali susidaryti įspūdis, kad fizinio asmens bankroto metu pasibaigia ir yra nurašomi tik mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai. Tačiau jei pasibaigtų ir būtų nurašomi tik mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tai reikštų, kad kreditorius, kuris žino (negali nežinoti) apie iškeltą bankroto bylą, tačiau finansinių reikalavimų fizinio asmens bankroto byloje nepareiškia ir dėl to jo reikalavimai neminimi mokumo atkūrimo plane, atsidurtų palankesnėje padėtyje, nei kreditorius, kuris tokius reikalavimus fizinio asmens bankroto byloje pareiškė. Šiuo atveju kreditorius, kuris žinojo (negalėjo nežinoti) apie iškeltą bankroto bylą, bet nepareiškė finansinių reikalavimų fizinio asmens bankroto byloje, galėtų reikalauti, kad fizinis asmuo, net ir pabaigus jo bankroto bylą, tuos reikalavimus vykdytų. Savo ruožtu kreditorius, pareiškęs finansinius reikalavimus fizinio asmens bankroto byloje, reikalauti vykdyti minėtų reikalavimų paprastai nebegalėtų, nes likę neįvykdyti reikalavimai, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, būtų nurašyti. Vadinasi, anksčiau minėtas teisės aiškinimas, kad fizinio asmens bankroto metu pasibaigia ir yra nurašomi tik mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, gali būti nesuderinamas su kreditorių lygiateisiškumo principu ir iš esmės prieštarauti fizinio asmens bankroto tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą (šios nutarties 10 p.).
15. Anksčiau aptartos FABĮ nuostatos, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo pateikti išaiškinimai dėl fizinių asmenų bankroto proceso paskirties ir tikslų suponuoja išvadą, kad tinkamai įgyvendinus mokumo atkūrimo planą ir teismui priėmus nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą, gali pasibaigti ne tik mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai. Kreditorius, kuris žinojo (negalėjo nežinoti) apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusių finansinių reikalavimų fizinio asmens bankroto byloje nepareiškė, gali būti vertinamas kaip atsisakęs savo reikalavimo teisės. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su kreditorių lygiateisiškumo principu, iš esmės prieštarautų fizinio asmens bankroto tikslui ir teisingumo principui.
16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovas nesilaikė FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyto reikalavimo ir neinformavo teismą apie kreditorę AB ,,Klaipėdos energija“. Taip pat atsakovas nesilaikė FABĮ 4 straipsnio 2 dalies reikalavimo ir neinformavo kreditorės apie ketinimą ne anksčiau kaip po mėnesio kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustačius tik šias aplinkybes, būtų galima sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas skolos ieškovei nurašyti nepageidavo ir todėl ji nepasibaigė. Bankrutuojantis fizinis asmuo iš tiesų pats turi būti maksimaliai suinteresuotas visus kreditorius įtraukti į bankroto bylą, kad jų reikalavimai būtų tenkinami įstatymų nustatyta tvarka, o likę nepatenkinti – būtų nurašyti. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas byloje nuosekliai teigė, kad ieškovė negalėjo nežinoti apie atsakovui iškeltą bankroto bylą.
17. Byloje kartu su ieškiniu ieškovė pateikė 2016 m. liepos 22 d. išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame yra nurodytas faktas, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla (elektroninės bylos 1 t., b. l. 11). Minėto išrašo pagrindu ieškovė, likus beveik dvejiems metams iki atsakovo bankroto bylos pabaigos, turėjo sužinoti apie atsakovui iškeltą bankroto bylą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų ir reikalavimo atsakovo bankroto byloje nepareiškė, nors tokią galimybę turėjo. FABĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas priima ir tvirtina iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti tiesiogiai teismui praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui terminą, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais. FABĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai, skola atleistiems darbuotojams, išlaikomiems asmenims ir kiti) tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą.
18. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, dėl atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė žinojo/turėjo žinoti apie atsakovo nemokumą, iš esmės nepasisakė, minėto 2016 m. liepos 22 d. išrašo iš Nekilnojamojo turto registro neįvertino. Tačiau dėl anksčiau šioje nutartyje išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtas atsakovo argumentas ir byloje esantis įrodymas galėjo turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis turi būti panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – pareiškimas turti būti patenkintas, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimas už akių panaikintas, bylos nagrinėjimas atnaujintas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl prašymo priimti naujus įrodymus
20. Atsakovas 2019 m. kovo 22 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, prašė pridėti prie bylos pateikiamus naujus rašytinius įrodymus – valstybės įmonės Registrų centro duomenų peržiūros suvestines ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos raštą apie jos kaupiamus ir viešai skelbiamus duomenis.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios bylos apeliacijos objektą sudarė pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju konstatuoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą pakako teisės taikymo aspektu įvertinti byloje jau esančius įrodymus, todėl apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nebuvo poreikio nustatyti naujų faktinių aplinkybių ir tirti naujų jas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visus byloje pareikštus reikalavimus ir atsikirtimus į juos pagrindžiančius įrodymus šalys įstatymų nustatyta tvarka turės teisę pateikti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.