Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui S. Č., atsakovo atstovei advokato padėjėjai V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui E. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės –panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad atsakovui buvo iškelta bankroto byla, atsakovas ieškovo apie bankroto procesą neinformavo. Jo konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad jis nepageidavo nurašyti skolos. Ieškovė nesikreipė dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nes negavo pranešimo. Jei teismas laikys, kad atsakovas vis dėlto siekė nurašyti skolas, tai bankroto proceso metu negali susidaryti naujų skolų. Skola yra susidariusi iš einamųjų mokėjimų, kurie turėjo būti vykdomi po bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2014 m. birželio mėn., bankroto proceso metu, skola susidarė 658,50 Eur, atitinkamai 23,70 Eur delspinigiai. Pagal pateiktą pažymą matyti, kad priskaičiuota nuo 2014 m. birželio mėnesio buvo 971,51 Eur, o perskaičiuota 313,01 Eur. Perskaičiavimai atliekami gavus iš Klaipėdos vandenų skaitiklių rodmenis. Ir atėmus perskaičiavimą gaunasi 658,50 Eur skola, susidariusi bankroto proceso metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ieškovės, atsakovo atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovui nuo 2007 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. sausio 15 d. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku naudojosi ieškovės paslaugomis, bet už suteiktas paslaugas nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2016 m. sausio mėn. su ieškove pilnai neatsiskaitė, todėl už minėtą laikotarpį susidarė skola. Atsakovui E. Ž. 2014 m. gegužės 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla. 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi teismas nutarė E. Ž. bankroto bylą baigti bei nurašyti E. Ž. kreditorių (UAB ,,Danske lizingas", VĮ Turto bankas, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, AB SEB bankas, AB ,,Swedbank", antstolio J. P., antstolio G. K., antstolio A. S., UAB ,,Gelvora", R. Š., antstolės B. T., UAB ,,Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras", AB ,,Klaipėdos vanduo", N. V.) finansinius reikalavimus.

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškove už suvartotą šilumos energiją.

Ieškovė teigia, kad nebuvo įtraukta į atsakovo bankroto bylą, jos reikalavimai nebuvo tenkinami pagal mokumo atkūrimo planą, todėl ieškovės reikalavimas fizinio asmens bankroto proceso metu nebuvo nurašytas. Atsakovas neinformavo ieškovės apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškovė apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą nežinojo. Ieškovės nuomone, minėtas atsakovo neveikimas patvirtina, jog atsakovas nesiekė nurašyti savo skolos ieškovei. Be to, dalis skolos susidarė bankroto proceso metu, todėl tokia skola negalėjo būti nurašyta. Tuo tarpu atsakovo teigimu, ieškovė fizinio asmens bankroto byloje reikalavimų nepareiškė, kaip kreditorės teisių bankroto byloje neįgyvendino, o baigus fizinio asmens bankroto bylą įsiskolinimas nebegali būti priteisiamas. Be to, ieškovei negalėjo būti nežinoma apie atsakovui iškeltą bankroto bylą.

Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. FABĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę.

FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. FABĮ 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus.

Iš aukščiau paminėtos teisės normos matyti, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo pagrindas yra pačių kreditorių valia pateikti prašymai. Kitaip tariant, kreditoriui nepareiškus prašymo, jo reikalavimas paprastai negali būti įtraukiamas į kreditorių reikalavimų sąrašą.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas priima ir tvirtina iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti tiesiogiai teismui praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui terminą, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais. Su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai, skola atleistiems darbuotojams, išlaikomiems asmenims ir kiti) tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 23 straipsnio 7 dalis).

Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi. Tačiau, kaip nurodė Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, šioje dalyje įtvirtinta norma neturėtų būti aiškinama taip, kad fizinio asmens bankroto metu pasibaigia ir yra nurašomi tik mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai. FABĮ nuostatos, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo pateikti išaiškinimai dėl fizinių asmenų bankroto proceso paskirties ir tikslų suponuoja išvadą, kad tinkamai įgyvendinus mokumo atkūrimo planą ir teismui priėmus nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą, gali pasibaigti ne tik mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai. Kreditorius, kuris žinojo (negalėjo nežinoti) apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusių finansinių reikalavimų fizinio asmens bankroto byloje nepareiškė, gali būti vertinamas kaip atsisakęs savo reikalavimo teisės. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su kreditorių lygiateisiškumo principu, iš esmės prieštarautų fizinio asmens bankroto tikslui ir teisingumo principui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo skola atsirado laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2016 m. sausio mėn. Minėta, jog atsakovui 2014 m. gegužės 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2014 m. gegužės 23 d. Tai gi, kaip matyti, dalis skolos susidarė iki bankroto bylos iškėlimo ir dalis bankroto proceso metu.

Atsakovas pripažįsta, jog neinformavo ieškovės apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip to reikalauja FABĮ 4 straipsnio 2 dalis. Byloje ginčo dėl šio fakto nėra. Taip pat atsakovas nesilaikė FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyto reikalavimo ir neinformavo teismą apie kreditorę AB ,,Klaipėdos energija“. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas per klaidą neišsiuntė ieškovei pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankrutuojantis fizinis asmuo iš tiesų pats turi būti maksimaliai suinteresuotas visus kreditorius įtraukti į bankroto bylą, kad jų reikalavimai būtų tenkinami įstatymų nustatyta tvarka, o likę nepatenkinti – būtų nurašyti. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas (jo atstovė) byloje nuosekliai teigė, kad ieškovė negalėjo nežinoti apie atsakovui iškeltą bankroto bylą.

Byloje kartu su ieškiniu ieškovė pateikė 2016 m. liepos 22 d. išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame yra nurodytas faktas, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla (elektroninės bylos 1 t., b. l. 11). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieškovė apie atsakovui iškeltą bankroto bylą turėjo žinoti bent jau nuo 2016 m. liepos 22 d., kuomet tikrino duomenis Nekilnojamojo turto registre. Tačiau ieškovė beveik dvejus metus iki atsakovo bankroto bylos pabaigos nesiėmė jokių veiksmų, nors tokią galimybę turėjo. Ir tik užbaigus atsakovo bankroto bylą (po dviejų mėnesių), ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl visos skolos priteisimo.

Užbaigus bankroto bylą, atsakovui buvo nurašyti nepatenkinti mokumo atkūrimo plane patvirtinti reikalavimai. Šiuo atveju, ieškovės reikalavimas atsiradęs iki bankroto bylos iškėlimo atsakovo bankroto byloje nebuvo patvirtintas ir nebuvo nurašytas.

Teismui nustačius, jog ieškovė turėjo žinoti (negalėjo nežinoti) apie atsakovui iškeltą bankroto bylą, tačiau nesikreipus FABĮ 23 straipsnio nustatyta tvarka su prašymu dėl jos, kaip atsakovo kreditorės, įtraukimo ir kreditorinio reikalavimo, atsiradusio iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, nesiėmus veiksmų viso atsakovo bankroto proceso metu (iki kol buvo atsakovo bankroto byla užbaigta), yra pagrindas pripažinti, jog ši skola yra pasibaigusi, priešingu atveju ieškovė dėl savo neveikimo atsidurtų geresnėje padėtyje nei kiti atsakovo kreditoriai, o tai prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams bei būtų pažeistas kreditorių lygiateisiškumas.

Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, konstatuotina, jog ieškovei sužinojus (negalėjus nežinoti) apie fizinio asmens bankroto bylos atsakovui iškėlimą, tačiau nesikreipus su prašymu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, ji prarado teisę ginčo teisenos tvarka reikalauti iš bankrutavusio asmens priteisti skolą, atsiradusią iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo dienos.

Nagrinėjamu atveju atsakovo skola už šilumos energiją susidarė taip pat ir po bankroto bylos iškėlimo. Teismo vertinimu, nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu ieškovė neturi teisės kreiptis į teismą dėl skolos, susidariusios po bankroto bylos iškėlimo, priteisimo iš atsakovo.

Minėta, jog remiantis FABĮ 23 straipsnio nuostatomis, fizinio asmens bankroto byloje teismas tvirtina tik reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimas dėl skolos už šilumos energiją, susidariusios po bankroto bylos iškėlimo, nebūtų patvirtintas teismo ir atitinkamai neįtrauktas į mokumo atkūrimo planą bei baigus bankroto bylą nebūtų nurašytas. FABĮ 17 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad <…> fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia ir (ar) ūkininko veikla arba numato verstis individualia ir (ar) ūkininko veikla, turi teisę prisiimti šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus skolinius įsipareigojimus šiai veiklai vykdyti. Dėl šios priežasties atsiradę kreditorių reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju įsiskolinimas susidarė, nes atsakovas nemokėjo einamųjų mokėjimų už šilumos energiją tiekiamą į atsakovui tuo laikotarpiu nuosavybės teise priklausantį butą.

Bankrutuojančio asmens statusas nepanaikina asmens pareigos mokėti einamuosius mokėjimus- šiuo atveju už suvartotą šilumos energiją. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė teikė atsakovui paslaugas, atsakovas jomis naudojosi, tačiau savo prievolės neįvykdė – už teikiamas paslaugas ieškovei nesumokėjo, todėl laikoma pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje tarp šalių ginčo dėl skolos paskaičiavimo nebuvo. Iš pateiktos pažymos matyti, kad nuo 2014 m. birželio mėn. atsakovui priskaičiuota 971,51 Eur skola, perskaičiuota 313,08 Eur (o ne 313,01 Eur kaip teigė ieškovės atstovas teismo posėdžio metu), atėmus perskaičiavimus, iš viso skola už šilumos energiją sudaro 658,43 Eur. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl ieškinio reikalavimas dalyje dėl 658,43 Eur skolos už laikotarpį nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2016 m. sausio mėn., tenkintinas (6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai).

Ieškovė taip pat prašo priteisti delspinigius paskaičiuotus už 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas (FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo bankroto byla baigta 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. balandžio 14 d., ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistini delspinigiai už laikotarpį nuo bankroto nutarties baigti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. iki 2018 m. birželio 18 d. (64 dienos), kas sudaro 8,42 Eur (CK 6.71 straipsnis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2018 m. birželio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė už ieškinį sumokėjo 25 Eur žyminį mokestį, patyrė 90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistina 68,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. Ž. 658,43 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 43 centų) skolą, 8,42 Eur (aštuonis eurus 42 centų) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 666,85 Eur sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. birželio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68,84 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.