Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G.K. ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Taip pat byloje esantys duomenys liudija, jog 2013 m. gruodžio 11 d. Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro notarė išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr (-), kuriuo siūloma iš skolininko ir įkaito davėjo G. K. banko naudai išieškoti šias sumas: 98 548,40 EUR negrąžinto kredito, 3 036,47 EUR palūkanų, 33 303,90 EUR delspinigių, 1 517,40 Lt (ekvivalentas eurais - 439,50) nesumokėtos turto draudimo įmokos, 1 025,30,00 Lt (ekvivalentas eurais - 296,95) vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų. Bendrovei pabaigus mokėti bankui draudimo išmoką ir 2014 m. birželio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi bankui perleidus bendrovei reikalavimo teises G. K. atžvilgiu, kylančias pagal Kredito sutartį, šis vykdomasis įrašas buvo pateiktas antstoliui Arminui Naujokaičiui vykdymui. Taip pat nustatyta, jog pardavus hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, 2015 m. vasario 9 d. bendrovė ir bankas pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią bendrovė perleido bankui reikalavimo teises G. K. atžvilgiu į likusią nepadengtą skolą bankui. Apie pasirašytą reikalavimo perleidimo sutartį ieškovas buvo informuotas bendrovės 2015 m. vasario 18 d. pranešimu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi c. b. Nr. 2-48451- 807/2015 tenkino antstolio A. Naujokaičio prašymą ir pakeitė vykdomojoje byloje Nr. (-) išieškotoją UAB (duomenys neskelbtini) jo teisių perėmėju Danske Bank A/S Lietuvos filialu. 2015 m. vasario 10 d., atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nevykdė pagal Mokėjimų draudimo susitarimą prisiimtų įsipareigojimų grąžinti bendrovei jos išmokėtų bankui draudimo išmokų grafike nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka, tuo pažeisdamas mokėjimų draudimo susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, - bendrovė pateikė teismui ieškinį dėl 4 778,06 EUR skolos pagal mokėjimų draudimo susitarimą priteisimo. 2015 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių c. b. Nr. e2-l 1232-432/2015 bendrovės ieškinys dėl skolos pagal Mokėjimų draudimo susitarimą priteisimo buvo tenkintas visiškai ir 2015 m. gegužės 6 d. išduotas vykdomasis raštas pagal 2015 m. balandžio 2 d. teismo sprendimą už akių 2020 m. balandžio 8 d. buvo pateiktas vykdyti antstolei Terezai Gerasimovič.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-32-182/2017 ieškovui buvo iškelta bankroto byla. 2017 m. vasario 27 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens G. K. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi buvo patvirtintas vieno kreditoriaus – „Swedbank“, AB – 75 384,64 Eur reikalavimas fizinio asmens G. K. bankroto byloje, vėlesnis teisių perėmėjas - UAB „EB teisės ir konsultacijos“. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-4188-418/2020 buvo baigta ieškovo bankroto byla, o jo kreditoriaus UAB „EB teisės ir konsultacijos“ 74 744,64 Eur nepatenkintas reikalavimas ieškovo bankroto byloje buvo nurašytas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia pripažinti jo prievolę atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) t. y. reikalavimą dėl 4 778,06 Eur skolos, 107,00 Eur žyminio mokesčio bei procesinių palūkanų sumokėjimo, pasibaigusia.

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus santykyje su byloje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų siuntęs pranešimą atsakovui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios bylos kontekste teismas negali ignoruoti fakto, jog ieškovo 2007 m. liepos 19 d. prievolių pagal Kredito sutartį užtikrinimas buvo apdraustas atsakovo (draudimo liudijimo (poliso) serija Nr. (-)), o 2009 m. liepos 31d. šalys sudarė Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. (-) prie 2007 m. liepos 19 d. draudimo sutarties (draudimo liudijimo serija Nr. (-)); pagal nurodyto Susitarimo 32 punktą šalys patvirtino, kad jos pilnai ir visiškai pripažįsta šio susitarimo terminus bei sąlygas, juos suprato ir įsipareigojo jų laikytis. Teismo vertinimu, šis šalių Susitarimo faktas neabejotinai patvirtina, jog ieškovui buvo žinoma apie tai, kad atsakovas UAB „(-) “ yra jo kreditorius. Darytina išvada, kad ieškovas nesilaikė FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos informuoti visus kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nors ieškovas nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie inicijuotą civilinę bylą, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių, svarbu pažymėti, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys liudija, jog procesiniai dokumentai civilinėje byloje Nr. e2-11232-432/2015, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių, buvo siunčiami ieškovo registruotu adresu; todėl darytina išvada, kad dokumentai buvo siunčiami tinkamai, CPK 122 ir 123 straipsnių nustatyta tvarka. Be to, Mokėjimų draudimo susitarime buvo nurodytas ieškovo adresas – (duomenys neskelbtini), tačiau šis butas buvo parduotas 2014 m., tai patvirtina 2014 m. balandžio 15 d. prašymas dėl hipoteka įkeisto turto pardavimo, kuriame prašoma parduoti turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, adresu (duomenys neskelbtini) procesiniai dokumentai negalėjo būti siunčiami, kadangi minėtas turtas nepriklausė ieškovui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. (-), 20.9 punkte numatyta, kad draudėjas įsipareigoja pranešti bendrovei apie savo kontaktinių duomenų (adreso susirašinėjimui, telefono Nr. ar kt.) pasikeitimą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų patikslinęs savo gyvenamosios vietos adresą (CPK 178 str.). Išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad atsakovas tinkamai nurodė ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą t. y. (duomenys neskelbtini); juolab, kad atsakovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog prieš reikšiant ieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo, patikrino duomenis apie ieškovo paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą.

Taip pat ieškovas ieškinį grindė aplinkybe, kad sprendimas už akių buvo priimtas 2015 metais, Vykdomasis raštas taip pat buvo išduotas 2015 metais, tačiau atsakovas į antstolę Terezą Gerasimovič kreipėsi tik 2020 m. balandžio mėn., t. y. nuo Vykdomojo rašto išdavimo dienos praėjus beveik 5 metams.

Sprendžiant dėl šių teiginių pagrįstumo, pažymėtina, jog vykdomasis raštas pagal 2015 m. balandžio 2 d. teismo sprendimą už akių buvo išduotas 2015 m. gegužės 6 d. 2020 m. balandžio 8 d. vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstolei Terezai Gerasimovič. Pabrėžtina, jog vykdomasis dokumentas turi būti pateiktas vykdyti nepraleidus civilinio proceso įstatyme įtvirtinto pateikimo vykdyti senaties termino. Šis terminas yra reglamentuotas CPK 606 straipsnyje, kurio antroje dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šio termino praleidimas laikytinas procesine kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą ir pagal tokį dokumentą pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi, įstatymas numato išieškotojui 5 metų terminą pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui. Tuo tarpu išanalizavus byloje nustatytas faktines aplinkybes santykyje su įstatymo nuostatomis, teismas sprendžia, kad atsakovas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą antstoliui 2020 m. balandžio 8 d., nepraleido 5 metų termino ir veikė pagal įstatyminį reglamentavimą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, civilinės bylos Nr. 2-48451-807/2015 nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo 2013-12-11 Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro Vykdomąjį įrašą Nr. (-) dėl 61 332,44 Eur skolos, 11 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-48451-807/2015 ir 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi (šia nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas 2015 m. lapkričio 23 d. teismo nutartyje), buvo tenkintas antstolio A. Naujokaičio prašymas ir buvo pakeistas vykdomojoje byloje (-) reikalavimo dalyje dėl 46 512,24 EUR skolos išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojas UAB „Būsto paskolų draudimas“ jo teisių perėmėju Danske Bank A/S Lietuvos filialu.

Pažymėtina, kad pagal CPK 644 straipsnio 4 punktą skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Ši pareiga reiškia, kad skolininkas turi bendradarbiauti su vykdymo proceso šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008). Tuo tarpu ieškovas, būdamas skolininku antstolio A. Naujokaičio vykdomojoje byloje 0157/14/01330, nevykdė jam įstatymu nustatytų pareigų, nesidomėjo vykdymo eiga, todėl pripažinti, jog ieškovui nebuvo žinoma aplinkybė, jog vykdomojoje byloje buvo du išieškotojai, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juolab, kad byloje konstatuotos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, jog ieškovui sutartinių teisinių santykių faktas, o būtent - 2009 m. liepos 31d. Mokėjimų draudimo susitarimas Nr. (-) ir 2010 m. rugsėjo 1 d. skolos grąžinimo grafikas Nr. 1 prie 2009 m. liepos 31d. mokėjimų draudimo susitarimo Nr. BPD (-), pagal kurį ieškovas įsipareigojo atsakovui grąžinti 7 416,54 EUR sumą, mokant nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. liepos 15 d. po 61,81 EUR per mėnesį, 2020 m. rugpjūčio 15 d. - 61,15 EUR per mėnesį, - objektyviai buvo žinomas. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ieškovas pagal Susitarimą buvo grąžinęs atsakovui dalį skolos (2638,48 Eur), o duomenų, jog ieškovas būtų ginčijęs 2009 m. liepos 31d. Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. (-) ar dalies skolos grąžinimo faktą, - byloje nėra (CPK 178 str.). CK 1.137 str. 2 d. nurodyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Pažymėtina, kad įstatymas draudžia piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 1.2 str. 1 d., 1.137 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas turėjo įgyvendinti įstatyme numatytą pareigą ir pranešti kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas šios pareigos neįvykdė, jam kyla neigiamos pasekmės: atsakovas nebuvo įtrauktas kreditoriumi ieškovo bankroto byloje, ieškovo skola atsakovui pasibaigus bankroto bylai nurašyta nebuvo; tokiu būdu, ieškovui tenka su pareigos neįgyvendinimu susijusios pasekmės – pareiga atsiskaityti su atsakovu. Taigi, ieškovo nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo UAB (-) reikalavimą (G. K. prievolę), kilusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-11232-432/2015 pagrindu, pasibaigusiu nuo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-4188-418/2020 įsiteisėjimo dienos; priešingu atveju būtų paneigta fizinio asmens bankroto instituto esmė ir tikslai, ir apgintas nesąžiningas civilinių santykių dalyvio elgesys; dėl nurodytų aplinkybių ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus ieškinį, CPK 93 str. pagrindu ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Tuo tarpu atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo G. K. ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.