- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-2345-467/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34515-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- G. K.
- Kategorijos
- 3.4.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimą (G. K. prievolę), kilusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-11232-432/2015 pagrindu, pasibaigusia nuo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-4188-418/2020 įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad atsakovės reikalavimas dėl 4 778,06 EUR skolos priteisimo kilo dar iki Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria buvo pradėta ieškovo fizinio asmens bankroto procedūra, įsiteisėjimo dienos. Atsakovė, įsiteisėjus minėtai teismo nutarčiai, įgijo teisę pareikšti reikalavimą ieškovo bankroto byloje Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nustatyta tvarka ir terminais bei savo reikalavimo patenkinimo FABĮ nustatyta tvarka ir eiliškumu. Tačiau atsakovė reikalavimo ieškovo bankroto administratorei UAB „Toplit“ iki 2017 m. vasario 8 d. nepateikė. Tuo tarpu ieškovui nebuvo žinoma apie tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo inicijuota civilinė byla ir priimtas sprendimas už akių, dėl ko ieškovas neįtraukė atsakovės į savo kreditorių sąrašą.
3. Ieškovas, gavęs pranešimą apie tai, kad Danske bankas visas reikalavimo teises į ieškovą perleido atsakovei, o vėliau, gavęs informaciją apie tai, kad atsakovė visas reikalavimo teises į ieškovą perleido (grąžino) vėl Danske bankui, pagrįstai vertino (neturėdamas teisinio išsilavinimo), kad neturi jokių neįvykdytų prievolių atsakovei UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir atsakovė nėra ieškovo kreditorė. Būtent dėl to ieškovas neįtraukė atsakovės į jo kreditorių sąrašą ir nepranešė pastarajai apie fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą. Sprendimas už akių buvo priimtas 2015 metais, vykdomasis raštas taip pat buvo išduotas 2015 metais, tačiau atsakovė į antstolę kreipėsi tik 2020 m. balandžio mėn.
4. Visi kreditorių reikalavimai, atsiradę iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, gali būti tenkinami tik fizinio asmens bankroto byloje. Tuo tarpu kreditorių, kurių reikalavimai dėl jų (reikalavimų) ginčijimo nebuvo patvirtinti fizinio asmens bankroto byloje, arba kreditorių, kurie nesikreipė dėl reikalavimų patvirtinimo fizinio asmens bankroto procese, reikalavimai yra laikomi pasibaigusiais nuo nutarties baigti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
5. Atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė negavo iš ieškovo pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o tai reiškia, jog pastarasis neįvykdė FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos. Pranešimo apie iškeltą ieškovui bankroto bylą atsakovė negavo ir iš bankroto administratorės, nors paprastai bankroto administratorius išsiunčia bankrutuojančio asmens kreditoriams pranešimus apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, nurodo kreditorinių reikalavimų pateikimo terminus, adresą.
Žemesnės instancijos teismas
6. 2015 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-11232-432/2015 bendrovės naudai buvo priteista skola iš ieškovo pagal mokėjimų draudimo susitarimą. Ieškovui neabejotinai buvo žinoma apie prievolę pagal mokėjimų draudimo susitarimą ir tą prievolę kurį laiką jis vykdė. Net, jeigu ieškovas iš tiesų nežinojo apie 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą už akių, kuriuo iš pastarojo buvo priteistas įsiskolinimas atsakovei pagal mokėjimų draudimo susitarimą, vis tiek kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo nurodyti savo kreditorę UAB „Būsto paskolų draudimas“, su kuria ieškovas buvo sudaręs susitarimą ir kuris nebuvo tinkamai įvykdytas.
7. Ieškovo prievolės atsakovei kilo iš mokėjimų draudimo susitarimo ir kredito sutarties (šią reikalavimo teisę atsakovė perėmė iš banko pagal 2014 m. birželio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartį). 2015 m. vasario 9 d. reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovė perleido bankui reikalavimo teises ieškovo atžvilgiu į likusią nepadengtą skolą bankui. Ši reikalavimo perleidimo sutartis ieškovui buvo išsiųsta kartu su atsakovės 2015 m. vasario 18 d. pranešimu dar 2007 m. gegužės 16 d. prašyme sudaryti draudimo sutartį nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Pažymėjo, kad atsakovė perleido reikalavimo teises bankui tik į dalį skolos pagal kredito sutartį, likusi reikalavimo teisių dalis liko atsakovei, ką patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-48451-807/2015 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis, kuriomis buvo tenkintas antstolio A. N. prašymas ir vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/01330 reikalavimo dalyje dėl 46 512,24 EUR skolos išieškojimo iš skolininko G. K. buvo pakeista išieškotoja UAB „Būsto paskolų draudimas“ jos teisių perėmėju Danske Bank A/S Lietuvos filialu. Ieškovas, būdamas skolininku antstolio A. N. vykdomoje vykdomojoje byloje, privalėjo vykdyti jam įstatymu nustatytas pareigas ir domėtis vykdymo eiga, todėl jis turėjo neabejotinai žinoti, kad minėtoje vykdomojoje byloje yra du išieškotojai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų siuntęs pranešimą atsakovei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo 2007 m. liepos 19 d. prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimas buvo apdraustas atsakovės (draudimo liudijimo (poliso) serija Nr. BPD035877), o 2009 m. liepos 31d. šalys sudarė mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 035877-1/421 prie 2007 m. liepos 19 d. draudimo sutarties; nurodyto susitarimo 32 punkte šalys patvirtino, kad jos pilnai ir visiškai pripažįsta šio susitarimo terminus bei sąlygas, juos suprato ir įsipareigojo jų laikytis. Teismo vertinimu, šis šalių susitarimo faktas neabejotinai patvirtina, kad ieškovui buvo žinoma apie tai, jog atsakovė yra jo kreditorė, todėl laikytina, kad ieškovas nesilaikė FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos informuoti visus kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
10. Teismas nurodė, kad ieškovui apie jo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą turėjo būti žinoma, nes procesiniai dokumentai toje byloje siųsti ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat atsakovė laiku pateikė vykdomąjį raštą vykdymui.
11. Teismas pažymėjo, kad skolininkas vykdomojoje byloje privalo būti aktyvus, domėtis bylos eiga. Tuo tarpu ieškovas, būdamas skolininku antstolio A. N. vykdomojoje byloje 0157/14/01330, nevykdė jam įstatymu nustatytų pareigų, nesidomėjo vykdymo eiga, todėl pripažinti, kad ieškovui nebuvo žinoma aplinkybė, jog vykdomojoje byloje buvo du išieškotojai, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juolab, kad byloje konstatuotos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, jog ieškovui sutartinių teisinių santykių su atsakove faktas objektyviai buvo žinomas, nes ieškovas pagal susitarimą buvo grąžinęs atsakovei dalį skolos (2 638,48 EUR).
12. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas turėjo įgyvendinti įstatyme numatytą pareigą ir pranešti kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi ieškovas šios pareigos neįvykdė, jam kyla neigiamos pasekmės: atsakovė nebuvo įtraukta kreditore ieškovo bankroto byloje, ieškovo skola atsakovei, pasibaigus bankroto bylai, nurašyta nebuvo, ieškovui tenka su pareigos neįgyvendinimu susijusios pasekmės – pareiga atsiskaityti su atsakove.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Ieškovas G. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą, priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti ir pripažinti UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimą (G. K. prievolę), kilusį (-usią) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-l 1232- 432/2015 pagrindu, pasibaigusiu (-usia) nuo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-4188-418/2020 įsiteisėjimo dienos, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Ieškovas nurodo, kad teismas visiškai neįvertino, ar G. K. nepranešė atsakovei apie bankroto bylos kėlimą sąmoningai (tyčia), turėdamas tikslą nepranešti UAB „Būsto paskolų draudimas“ apie ketinimą inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą, o taip pat teismas neįvertino, ar UAB „Būsto paskolų draudimas“ buvo žinoma (galėjo būti) žinoma apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, ar atsakovė galėjo įgyvendinti FABĮ įtvirtintas kreditoriaus teises.
15. Antstolės T. G. patvarkymas dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti 2020 m. balandžio 27 d. buvo apskųstas skundu dėl antstolio veiksmų (civilinė byla Nr. 2YT-5269- 1115/2020), kurį Vilniaus regiono apylinkės teismas atmetė 2020 m. birželio 9 d. nutartimi. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė toje civilinėje byloje dalyvavo suinteresuoto asmens teisėmis, teikė atsiliepimą į skundą, kuriame buvo pateikti duomenys apie tai, kad G. K. yra vykdoma fizinio asmens bankroto procedūra, o tai reiškia, jog byloje buvo įrodyta aplinkybė, kad atsakovė apie tai, kad G. K. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, buvo žinoma iki Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarties priėmimo dienos.
16. Byloje buvo įrodyta ir teismas tą konstatavo sprendime, kad ieškovui nebuvo žinoma apie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą, kurioje 2015 m. balandžio 2 d. buvo priimtas sprendimas už akių ir kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas. Ieškovas galėjo daryti pagrįstą prielaidą, jog neturi neįvykdytų prievolių atsakovei, nes tarp Danske banko ir atsakovės buvo sudarytas didelis kiekis sandorių, kurių pagrindu Danske bankas ir atsakovė perleidinėjo vienas kitam reikalavimus į ieškovą. Dėl to ieškovas pagrįstai, neturėdamas teisinio išsilavinimo, galėjo manyti, kad neturi jokių neįvykdytų prievolių atsakovei, o atsakovė nėra ieškovo kreditorė.
17. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės reikalavimą į ieškovą sudaro 4 778,06 EUR skola, 107 EUR žyminis mokestis bei procesinės palūkanos, o „Swedbank“, AB reikalavimą, kuris buvo patvirtintas bankroto byloje – 75 384,64 EUR. Tai reiškia, kad atsakovės reikalavimas nei pradinėje fizinio asmens bankroto bylos stadijoje, nei bankroto bylos eigoje nebūtų daręs jokios esminės įtakos vykdomoms bankroto procedūroms, todėl ieškovui nebuvo jokio suinteresuotumo slėpti nuo atsakovės faktą, kad jis ketina kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu atsakovės elgesį galima vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ji beveik 5 metus nepateikė vykdyti vykdomojo rašto, o, sužinojus, kad ieškovui yra vykdoma fizinio asmens bankroto procedūra, nesikreipė į bankroto administratorę UAB „Toplit“ su prašymu patvirtinti atsakovės reikalavimą fizinio asmens bankroto byloje. Tokiais atsakovės veiksmais yra siekiama paneigti fizinio asmens bankroto proceso tikslus, t. y. sudaryti sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorinių reikalavimų tenkinimą tik FABĮ nustatyta tvarka.
18. Fizinio asmens kreditorių reikalavimai, atsiradę iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, gali būti tenkinami tik fizinio asmens bankroto byloje. Dėl to, įsiteisėjus Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarčiai, atsakovės reikalavimas pasibaigė, o atsakovė, atskiroje civilinėje byloje įrodžiusi, kad ieškovas sąmoningai (tyčia) nepranešė atsakovei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu užkirto kelią jos reikalavimo patenkinimą gauti pagal FABĮ nuostatas, galėtų reikalauti tik žalos atlyginimo, tačiau tik tokia dalimi, kurią atsakovė būtų gavusi ieškovo fizinio asmens bankroto byloje pagal FABĮ nustatytas proporcijas, t. y. apie 7,5 proc. to, ką gavo vienintelis ieškovo fizinio asmens bankroto byloje patvirtintas kreditorius „Swedbank“, AB.
Atsiliepimas
19. Atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
20. Atsakovė nurodo, kad apie vykstantį ar vyksiantį bankroto procesą kreditorius turi informuoti bankrutuojantis asmuo ar bankroto administratorius. Ieškovas, sužinojęs, kad atsakovė yra jo kreditorė, nesiėmė jokių veiksmų, kad kreditorė būtų tinkamai informuota apie vyksiantį bankroto procesą, nesiėmė veiksmų, kad atsakovės reikalavimas būtų nurašytas besibaigiančioje bankroto byloje. Iš ieškovo 2020 m. balandžio 27 d. skundo argumentų atsakovė neturėjo jokių galimybių nustatyti, kokioje stadijoje yra pareiškėjo bankroto byla, ar ji jau nėra pasibaigusi.
21. Kadangi atsakovė nebuvo informuota apie vykstantį bankroto procesą, nėra pagrindo spręsti, kad ji apie vykstantį ieškovo bankroto procesą žinojo ir sąmoningai neteikė kreditorinių reikalavimų bankroto byloje, tokiu būdu nepasinaudodama FABĮ 23 straipsnio 3 dalyje numatyta teise teikti teismui iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atsiradusius kreditorinius reikalavimus. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių kreditorės informavimą apie bankroto procesą. Tuo tarpu aplinkybė, kad ieškovas neatsiėmė jam registruotu adresu siųstų procesinių dokumentų, nesudaro pagrindo spręsti, kad apie priimtą teismo sprendimą už akių ieškovui nebuvo žinoma, ir neigiamos pasekmės dėl procesinių dokumentų neatsiėmimo tenka pačiam ieškovui.
22. Teismas pagrįstai sprendė, kad šalių susitarimo faktas neabejotinai patvirtina, jog ieškovui buvo žinoma apie tai, kad atsakovė yra jo kreditorė. Dalį įsipareigojimų pagal mokėjimų draudimo susitarimą ieškovas įvykdė, nes pagal mokėjimų draudimo susitarimą ieškovas buvo įsipareigojęs grąžinti atsakovei 7 416,54 EUR, o likusi negrąžinta suma – 4 778,06 EUR.
Žemesnės instancijos teismas
23. Dar 2014 m. atsakovė pateikė antstoliui A. N. vykdymui 2013 m. gruodžio 11d. Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. DJ-9580. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/01330 reikalavimo dalyje dėl 46 512,24 EUR skolos išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotoją UAB „Būsto paskolų draudimas“ jos teisių perėmėju Danske Bank A/S Lietuvos filialu. Dėl kitos reikalavimo dalies išieškotoja vykdomojoje byloje liko atsakovė. Kadangi atsakovė dar nuo 2014 m. buvo išieškotoja vykdomojoje byloje G. K. atžvilgiu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nereiškė ieškovui jokio pobūdžio reikalavimų. Ieškovo nežinojimas, kad atsakovė yra pareiškusi jam reikalavimą civilinėje byloje, tik patvirtina ieškovui CPK nustatytų pareigų nevykdymą ir nesidomėjimą jo atžvilgiu vykdoma vykdomąja byla.
24. Apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovė piktnaudžiauja suteiktomis teisėmis ir siekia tapti išskirtine G. K. kreditore, kurios reikalavimas būtų tenkinamas kita nei FABĮ nustatyta tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas nevykdė jam FABĮ numatytų pareigų ir neinformavo atsakovės apie vykstantį bankroto procesą, yra visiškai nepagrįsti ir rodo siekį savo neveikimo pasekmes perkelti kreditorei.
25. Kadangi atsakovės reikalavimas nebuvo patvirtintas bankroto procese ir nebuvo įtrauktas į mokumo atkūrimo planą, todėl nebuvo nurašytas bankroto procese. FABĮ nuostatos nedraudžia, pasibaigus bankroto procesui, vykdyti reikalavimus, kurie bankroto procese nebuvo nurašyti. Apeliaciniame skunde minima FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata bankroto proceso metu draudžia fiziniam asmeniui vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Šiai dienai ieškovo bankroto procesas jau yra pasibaigęs, įsiskolinimas atsakovei bankroto procese nebuvo nurašytas dėl paties ieškovo veiksmų, todėl atsakovės reikalavimas tenkintinas CPK nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
27. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
28. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2015 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo atžvilgiu priėmė sprendimą už akių dėl išieškojimo atsakovės naudai. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi G. K. buvo iškelta bankroto byla, kurioje 2017 m. vasario 27 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens G. K. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas - vieno kreditoriaus „Swedbank“, AB 75 384,64 EUR reikalavimas (vėlesnis teisių perėmėjas - UAB „EB teisės ir konsultacijos“). Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutartimi buvo baigta G. K. bankroto byla, o jo kreditoriaus UAB „EB teisės ir konsultacijos“ 74 744,64 EUR nepatenkintas reikalavimas nurašytas.
29. Iki Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarties priėmimo dienos antstolei T. G. buvo pateiktas vykdymui 2015 m. gegužės 6 d. vykdomasis raštas Nr. e2-11232-432/2015 dėl 4 778,06 EUR skolos, 107 EUR žyminio mokesčio bei procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojo UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai. Ieškovas 2020 m. gegužės 6 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės T. G. 2020 m. balandžio 8 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei panaikinti antstolės 2020 m. balandžio 8 d. raginimą įvykdyti sprendimą, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovo skundą atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
30. Ieškovas nagrinėjamoje byloje 2020 m. gruodžio 12 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ prievolės pripažinimo pasibaigusia. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovas turėjo įgyvendinti įstatyme numatytą pareigą ir pranešti kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdė, todėl jam kyla neigiamos pasekmės: atsakovė nebuvo įtraukta kreditore ieškovo bankroto byloje, ieškovo skola atsakovei, pasibaigus bankroto bylai, nurašyta nebuvo, ieškovui tenka su pareigos neįgyvendinimu susijusios pasekmės – pareiga atsiskaityti su atsakove. Ieškovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, pateikė apeliacinį skundą.
31. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikė FABĮ nuostatas, nes atsakovei buvo žinoma apie ieškovo - fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo faktą, todėl atsakovei, nepareiškus kreditorinio reikalavimo apelianto bankroto byloje, laikytina, kad pati atsakovė neįgyvendino savo teisių bankroto procese, dėl ko skola atsakovei po bankroto bylos užbaigimo turi būti pripažįstama pasibaigusia. Atsakovė su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka, teigia, kad būtent apeliantas nevykdė bankrutuojančio asmens pareigų pranešti kreditoriams apie ketinimą kelti bankroto bylą, nenurodė visų kreditorių.
32. Taigi, byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir jų pagrindu konstatuodamas faktines aplinkybes, tinkamai taikė FABĮ nuostatas spręsdamas klausimą dėl prievolės, atsiradusios iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, (ne) pasibaigimo.
33. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas, nei prieš inicijuodamas fizinio asmens bankroto bylą, nei bankroto bylos eigoje apie ketinimą kelti bankroto bylą ar jos iškėlimą nepranešė vienai savo kreditorių - atsakovei UAB „Būsto paskolų draudimas“. Ieškovas teigia, kad jis nepranešė atsakovei apie bankroto bylos kėlimą ne sąmoningai (tyčia), turėdamas tikslą nepranešti UAB „Būsto paskolų draudimas“ apie ketinimą inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą, o dėl to, kad nežinojo, jog turi šiai kreditorei įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutartinių teisinių santykių su atsakove faktas ieškovui objektyviai buvo žinomas, be to, antstolio A. N. vykdomoje vykdomojoje byloje buvo du išieškotojai (tarp jų – atsakovė), todėl ieškovas negalėjo nežinoti apie savo įsipareigojimus atsakovei. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka.
34. Byloje nustatyta, kad 2007 m. birželio 20 d. AB Sampo bankas (vėlesnis jo teisių perėmėjas - „Swedbank“, AB) ir ieškovas G. K. sudarė kredito sutartį, kuria ieškovui buvo suteiktas 101 367 EUR kreditas iki 2039 m. birželio 20 d. butui su automobilių stovėjimo aikštelės dalimi, esančių (duomenys neskelbtini), įsigyti, įsipareigojimus pagal kredito sutartį užtikrinant hipoteka. 2007 m. liepos 19 d. prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimas buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas“ (draudimo liudijimo (poliso) serija Nr. BPD035877). 2009 m. liepos 31d. tarp atsakovės ir ieškovo buvo sudarytas mokėjimų draudimo susitarimas Nr. BPD 035877-1/421 prie 2007 m. liepos 19 d. draudimo sutarties su vėlesniais priedais, pagal kurį atsakovė įsipareigojo bankui padengti susidariusią skolą (išskyrus netesybas) ir mokėti už kredito gavėją mėnesines įmokas 12 mėnesių (nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2010 m. liepos 15 d.). 2010 m. rugsėjo 1 d. buvo suformuotas grąžinimo grafikas Nr. 1 prie 2009 m. liepos 31d. mokėjimų draudimo susitarimo Nr. BPD 035877-1/0421, pagal kurį ieškovas įsipareigojo atsakovei grąžinti 7 416,54 EUR sumą. Taigi, ieškovas, siekdamas įsigyti nekilnojamąjį turtą - butą su automobilių stovėjimo aikštelės dalimi, sudarė du savarankiškus sandorius - vieną su AB Sampo (dabar - Danske Bank A/S Lietuvos filialas, kurio teises vėliau perėmė „Swedbank“, AB), kaip kredito davėju, kitą su atsakove UAB „Būsto paskolų draudimas“, kaip įsipareigojimų pagal kredito sutartį draudėja.
35. 2010 m. spalio 15 d. bankas nutraukė kredito sutartį ir 2010 m. spalio 26 d. kreipėsi į atsakovę su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį bei paraiška draudimo išmokai gauti, prašoma draudimo išmoka – 99 319,46 EUR. 2011 m. spalio 13 d. atsakovė priėmė sprendimą dėl 88 365,94 EUR draudimo išmokos mokėjimo. Atsakovei pabaigus mokėti bankui draudimo išmoką, 2014 m. birželio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi bankas perleido atsakovei reikalavimo teises G. K. atžvilgiu, kylančias iš kredito sutarties. Pardavus hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, 2015 m. vasario 9 d. atsakovė ir bankas pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovė perleido bankui reikalavimo teises G. K. atžvilgiu į likusią nepadengtą skolą bankui. Apie pasirašytą reikalavimo perleidimo sutartį ieškovas buvo informuotas atsakovės 2015 m. vasario 18 d. pranešimu, kuriame nurodė, kad 2015 m. vasario 9 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Būsto paskolų draudimas“ perleido bankui dalį reikalavimo teisių G. K. atžvilgiu dėl įsiskolinimo dalies bankui. Taigi, ieškovas buvo informuotas tik apie dalies reikalavimo teisių perleidimą ir būtent dėl įsiskolinimo dalies bankui. Atsakovė niekuomet neperleido bankui savo reikalavimo teisių ieškovo atžvilgiu, kylančių iš būsto kredito draudimo sutarties, todėl ieškovas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad atsakovė perleido visas su ieškovu susijusias reikalavimo teises bankui.
36. Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, sutartinių teisinių santykių su atsakove faktas ieškovui objektyviai buvo žinomas ir dėl to, kad dalį įsipareigojimo jis jai buvo įvykdęs, t. y. sumokėjęs atsakovei 2 638,48 EUR. Taip pat ieškovui faktas, kad atsakovė yra jo kreditorė, neabejotinai turėjo būti žinomas iš vykdomosios bylos.
37. Šiuo atveju nustatyta, kad antstolis A.N. vykdė 2013 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. DJ-9580 dėl 61 332,44 EUR skolos, 11 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojos UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. ir 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimis buvo tenkintas antstolio A. N. prašymas ir vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/01330 reikalavimo dalyje dėl 46 512,24 EUR skolos išieškojimo iš skolininko G. K. pakeista išieškotoja UAB „Būsto paskolų draudimas“ jos teisių perėmėju Danske Bank A/S Lietuvos filialu. Kadangi reikalavimas buvo perleistas tik dalyje, ieškovui objektyviai turėjo būti žinoma ir suprantama, kad vykdomojoje byloje yra du išieškotojai, nes skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Tuo tarpu ieškovas, būdamas skolininku, nevykdė jam įstatymu nustatytų pareigų, nesidomėjo vykdymo eiga, todėl turi priimti iš to kylančias neigiamas pasekmes. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas objektyviai žinojo arba turėjo žinoti, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra ieškovo kreditorė, todėl turėjo pareigą informuoti ją apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
38. Apeliantas teigia, kad, nepriklausomai nuo to, kad jis neinformavo atsakovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ apie ketinimą jam kelti fizinio asmens bankroto bylą, atsakovei G. K. bankroto bylos iškėlimo faktas buvo žinomas, tačiau ji neteikė teismui tvirtinti jos kreditorinio reikalavimo, dėl ko nebeteko teisės į skolos išieškojimą.
39. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalį šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015; kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas byloje Nr. 12/2016-13/2016).
40. Remiantis FABĮ 4 straipsnio 2 dalimi, būtent nemokus fizinis asmuo, ketindamas pateikti pareiškimą iškelti jam bankroto bylą, turi pareigą ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu pranešti visiems kreditoriams. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, todėl, atsakovė laiku negalėjo pareikšti kreditorinio reikalavimo ieškovo bankroto byloje. Atsakovei apie bankroto bylos ieškovui iškėlimą galimai anksčiausiai tapo žinoma 2020 m. gegužės 19 d., kadangi šią dieną atsakovei įteiktas ieškovo skundas dėl antstolės veiksmų.
41. FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Pagal FABĮ 23 straipsnio 1 dalį, teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi (išskyrus numatytas išimtis) (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis).
42. Šiuo atveju nutartis dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo priimta 2016 m. gruodžio 29 d. Atsakovė apie šios bylos iškėlimą anksčiausiai galėjo sužinoti tik 2020 m. gegužės 19 d., tuo tarpu Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutartimi G. K. bankroto byla jau buvo baigta. Dėl to akivaizdu, kad atsakovei, nežinant apie fizinio asmens bankroto bylos stadiją, nėra galimybės ir sąlygų tinkamai ir laiku pareikšti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje.
43. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, net ir manant, jog ieškovas apie UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimą jo atžvilgiu prieš iškeliant fizinio asmens bankroto bylą nežinojo, ieškovas apie tai, kad atsakovė yra jo kreditorė, vėliausiai galėjo sužinoti dar 2020 m. balandžio mėnesį, kuomet atsakovė pateikė antstolei vykdyti vykdomąjį raštą pagal 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą už akių. Tačiau, net ir tokiu atveju (galimai sužinojus apie atsakovės reikalavimus ieškovo atžvilgiu), nei ieškovas, nei jo bankroto administratorė nesiėmė jokių veiksmų, kad atsakovė būtų tinkamai informuota apie bankroto bylos procedūras ir pateiktų savo kreditorinį reikalavimą bankroto byloje.
44. Vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas skolininkui yra numatomas kaip pagrindas antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą ir perduoti ją bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu). Tačiau nagrinėjamu atveju antstolei vykdomosios bylos nesustabdžius, apeliantas taip pat nepateikė antstolei prašymo stabdyti vykdomąją bylą ir perduoti ją apelianto bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kol pastaroji dar buvo nebaigta. Taigi, būtent ieškovo pasyvumas lėmė, kad atsakovė, kuriai nebuvo tinkamai pranešta apie ketinimą kelti fizinio asmens bankroto bylą ar jos iškėlimą, nepateikė savo kreditorinio reikalavimo ieškovo bankroto byloje, jis nebuvo įtrauktas į mokumo atkūrimo planą, todėl, pasibaigus bankroto bylai ir negali būti nurašytas FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti ieškovo prievolę atsakovei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą už akių pasibaigusia.
45. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; kt.). Teisėjų kolegija šiuo atveju sprendžia, kad kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.