Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio (aptariamu atveju skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (skundo) faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (aptariamu atveju skundo) reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra numatyta išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

14. Teismas šioje proceso stadijoje tik preliminariai įvertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas, jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas šios sąlygos buvimą, nurodė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės bus nustatinėjamos nagrinėjant bylą iš esmės: analizuojant ir vertinant įrodymus. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones šioje proceso stadijoje, kol nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, teismas pažeistų teisės į teisingą procesą principą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas aiškiai suformulavo pagrindą bei dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju šioje civilinės bylos stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, galima daryti išvadą, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.

15. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – visų pirma pažymėtina, kad išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinimas kitomis priemonėmis negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-614-464/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-28-302/2021). Nors įprastai teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vykdymo sustabdymas galimas tik tuomet, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų, kai nagrinėjamas ginčas dėl varžytynių akto patvirtinimo, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, kuomet sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas, ginčijant vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra susiklosčiusi nestandartinė teisinė situacija, kuomet laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas sudarytų kliūtis galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, be to būtų pažeisti teigingumo bei protingumo principai.

16. Iš su ieškiniu pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2015 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo atžvilgiu priėmė sprendimą už akių. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi G. K. buvo iškelta bankroto byla. 2017 m. vasario 27 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens G. K. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi buvo patvirtintas vieno kreditoriaus – „Swedbank“, AB – 75 384,64 Eur reikalavimas fizinio asmens G. K. bankroto byloje, vėlesnis teisių perėmėjas - UAB „EB teisės ir konsultacijos“. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutartimi buvo baigta G. K. bankroto byla, o jo kreditoriaus UAB „EB teisės ir konsultacijos“ 74 744,64 Eur nepatenkintas reikalavimas G. K. bankroto byloje buvo nurašytas. Iki Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarties priėmimo dienos antstolei T. G. buvo pateikti vykdymui 2015 m. gegužės 6 d. vykdomasis raštas Nr. e2-11232-432/2015 dėl 4 778,06 Eur skolos, 107 Eur žyminio mokesčio bei procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojo UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai.

17. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra nei ginčijamas vykdomasis dokumentas, nei skundžiami antstolio veiksmai ar pan., o ieškiniu siekiama pripažinti ieškovo prievolę atsakovui pasibaigusia. CK 6.123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma, be to, šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu, baigiasi ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 d. 1 d. yra numatyta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. FABĮ 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad tik kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami plane numatyta tvarka. Iš su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas kreditorinio reikalavimo fizinio asmens bankroto byloje nebuvo pareiškęs. Tokiu atveju, nesustabdžius vykdymo veiksmų, iki kol bus išnagrinėta ši civilinė byla, kyla reali grėsmė, kad ieškovo prievolė negalėtų būti pripažinta pasibaigusia, vadovaujantis minėtomis FABĮ nuostatomis, kadangi būtų įvykdyta bendra CPK nustatyta tvarka, tokiu būdu laikoma pasibaigusia.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad palankaus teismo sprendimo atveju yra įmanomas sprendimo vykdymo atgręžimo institutas. CPK 373 straipsnyje nurodoma, kad panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos. Pažymėtina, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Taigi, sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. atvejai, kai skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Kaip matyti tiek iš CPK nuostatos, tiek iš teismų praktikos, sprendimo vykdymo atgręžimo taikymui būtina sąlyga yra neteisėto ir įvykdyto teismo sprendimo panaikinimas, šiuo atveju, ieškiniu ieškovas nereiškia reikalavimo, susijusio su sprendimo panaikinimu ar pakeitimu, taigi galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas šiuo aspektų taip pat ženkliai pasunkėtų.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimai pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

20. Šiuo atveju, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas esmingai nepakenktų atsakovo interesams, o priešingai, padėtų užtikrinti pusiausvyrą, išvengiant interesų disproporcijos ieškovo atžvilgiu. Kaip matyti iš su ieškiniu pateiktų įrodymų, nors sprendimas už akių buvo priimtas dar 2015 m. balandžio 2 d., tačiau pateiktas antstoliui vykdyti ir priimtas vykdyti tik 2020 m. balandžio 8 d., taigi, pats atsakovas nesiėmė operatyvių veiksmų tam, kad jam palankus teismo sprendimas už akių būtų operatyviai įvykdytas. Taigi, konstatuotina, kad šiuo atveju, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, šalių interesų pusiausvyra pažeista nebus.

21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovo atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti ir sustabdyti visus išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje pagal 2015 m. gegužės 6 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-11232-432/2015.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo G. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės - sustabdyti visus išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje pagal 2015-05-06 vykdomąjį raštą Nr. e2-11232-432/2015.