Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.4; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1;2.3.6.4.5.2

2025 m. lapkričio 26 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, tai yra jis 2025 m. sausio 15 d., apie 18.25 val., Minijos g. - Baltijos pr., šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas krovininį automobilį „SCANIA“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KEMPF“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodamas Minijos gatve, trečia eismo juosta, ir sankryžoje sukdamas į kairę, į Baltijos prospektą, į sankryžą įvažiavo jo judėjimo kryptimi degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui. Dėl sankryžoje susidariusios eismo spūsties, sankryžoje manevrą uždelsė, dėl ko iš sankryžos išvažinėjo jo judėjimo kryptimi degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui. Baigdamas posūkio į kairę, įvažiavimo į Baltijos pr., manevrą, kirsdamas šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją, kai pėsčiųjų perėjoje jau degė pėstiesiems eismą leidžiantis žalias šviesoforo signalas, elgdamasis neatsargiai, keldamas grėsmę eismo saugumui, neįsitikino, kad kirsti perėją yra saugu, nesustabdė vairuojamo vilkiko su puspriekabe bei nepraleido per pėsčiųjų perėją jo vairuojamam vilkikui iš kairės ėjusios pėsčiosios D. J.ir ją partrenkė, dėl ko pėsčioji D. J. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo vietoje. Šiais savo veiksmais R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 935 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 28 p. (Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui), 32 p. (Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, <...>),128 p. (Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) ir 158 p. (Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis R. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2025 m. sausio 15 d. po išsikrovimo BEG‘oje, važiavo Minijos gatve namo. Į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Manevro nebaigė, nes kita sunkiasvorė transporto priemonė, važiuodama į terminalą, netilpo į terminalą. Nežino, koks šviesoforo signalas degė, tačiau, kai užsuko į posūkį, salelėje matė stovinčius pėsčiuosius. Suko į vidurinę eismo juostą ir jam pravažiavus perėją, išgirdo garsą, lyg pokštelėjimą. Pagalvojo, kad iškrito atsarginis ratas. Sustabdė transporto priemonę ir išlipo pažiūrėti, ratas buvo vietoje. Apžiūrėjus transporto priemonę, pamatė gulintį žmogų. Iš karto paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Atvažiavo policija, po to greitoji medicinos pagalba, tada ekspertai. Vietoje patikrino jo neblaivumą, jis buvo blaivus, visas įvykio įforminimas truko apie tris valandas. Po įvykio jam neteko susitikti su žuvusiosios artimaisiais. Nori nuoširdžiai atsiprašyti nukentėjusiųjų. Įvykį vertina siaubingai. Jo vairavimo stažas 45 metai, jis dirba vairuotoju ekspeditoriumi, kito pragyvenimo šaltinio neturi, trumpai dirbo pagal įgytą mechaniko profesiją, tačiau vėliau visą gyvenimą dirbo vairuotoju, jo atlyginimas apie 1000 -1500 eurų. Nors jis buvo baustas administracine tvarka, buvo nubaustas ir už vairavimą esant neblaiviam, bet tai buvo senai. Dėl pareikšto civilinio ieškinio atstovavimo išlaidoms atlyginti sutinka ir jei priteis teismas, atlygins. Prašo teismo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas yra jo pusbrolis, kartu augo pas močiutę. Su pusbroliu dažnai bendrauja telefonu, jis dažnai atvažiuoja į svečius, nes artimųjų kapinės yra (duomenys neskelbtini). Bendrauja šeimomis, juos su žmona aplanko (duomenys neskelbtini). Jam pusbrolis yra autoritetas. Jis pats gyvena santuokoje, augina du vaikus, vienas jų – nepilnametis. Po įvykio tebedirba toje pačioje įmonėje tose pačiose pareigose. Nors seniau turėjo problemų su alkoholio vartojimu, bet jau 4 metus alkoholio nevartoja.

Kadangi kaltinamasis R. P. po kaltinamojo akto paskelbimo kaltu prisipažino, davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis ir jo gynėjas.

R. P. kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.

R. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2025 m. vasario 19 d. bei 2025 m. kovo 4 d., savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1980 metų. Jis jau apie 20 metų turi profesionalo vairuotojo pažymėjimą su kodu „95“, kuris kas penkerius metus atnaujinamas. Dirba (duomenys neskelbtini), vairuoja sunkvežimį „SCANIA“ su puspriekabe. 2025 m. sausio 15 d., apie 18.25 val., jis vyko sunkvežimiu „SCANIA“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KEMPF“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo tuščias. Važiuodamas Klaipėdos mieste, Minijos gatve, 3-čia eismo juosta, sankryžoje su Baltijos pr. ruošėsi sukti į kairę, į Baltijos prospektą. Priartėjus prie sankryžos, jam užsidegus žaliai šviesai, jis įvažinėjo į sankryžą ir ruošėsi pradėti manevrą į kairę, į Baltijos prospektą. Kai jam degė žalias šviesoforo signalas priekyje, sankryžoje jam susidarė kliūtis, sunkvežimis, iš Baltijos prospekto važiuojantis link terminalo, jam užstojo trečią eismo juostą. Norint užbaigti manevrą, jam reikėjo apvažiuoti sunkiasvorę transporto priemonę, kuri užstojo jo 3-čią juostą, jam reikėjo įvažiuoti į jo ketvirtą juostą, kad apvažiuotų kliūtį sankryžoje, tačiau ten vyko eismas, važiavo mašinos sukdamos į kairę. Vienu momentu, ketvirtoje eismo juostoje jam „blykstelėjo“ automobilis ir praleido jį įvažiuoti į ketvirtą eismo juostą, kad galėtų užbaigti manevrą į kairę, į Baltijos prospektą, apvažiuojant jo trečioje eismo juostoje, prieš jį susidariusią kliūtį. Baigdamas manevrą sankryžoje, jis nebematė koks šviesoforo signalas degė, kadangi jau buvo įvažiavęs į sankryžą. Užbaigiant manevrą į Baltijos prospektą, koks degė pėstiesiems šviesoforo signalas Baltijos prospekte, jis nematė, nes buvo susikoncentravęs į manevro užbaigimą. Be to, kiek atsimena, salelėje matė stovinčius pėsčiuosius, todėl gali tik spėti, kad pėstiesiems galėjo užsidegti raudonas šviesoforo signalas, tačiau to nematė. Sankryžoje atlikdamas manevrą, galėjo važiuoti nuo 20 iki 30 km/h greičiu. Įvažiavus į Baltijos prospekte antrą eismo juostą, žiūrint nuo salelės, kiek atsimena, automobilio kabinai pravažiavus pėsčiųjų perėją, pajuto „dunkstelėjimą“ ir toks įspūdis lyg automobilis būtų kažką pervažiavęs, pagalvojo, kad nukrito atsarginis ratas, nes perėjoje žmogaus nematė. Pažiūrėjo per veidrodžius, tačiau nieko nematė, todėl priėmė sprendimą sustoti ir apsižiūrėti, kas įvyko. Automobilį sustabdė Baltijos prospekte, vidurinėje eismo juostoje. Įjungė avarinį signalą, užsivilko liemenę, nuėjo pasižiūrėti, kas įvyko. Kiek atkreipė dėmesį, tuo metu vyko eismas, važiavo automobiliai. Išlipęs ir eidamas palei savo mašiną, iškritusio rato nematė, priėjęs prie savo automobilio galo, pamatė ant kelio gulintį partrenktą žmogų, kuris gulėjo antroje eismo juostoje, apie vidurį eismo juostos, gal vos kiek arčiau salelės, apie tris metrus atstumu nuo perėjos, žmogaus galva nukreipta į terminalo pusę. Kiek atsimena, partrenkta moteris buvo apsirengusi tamsesnės gelsvos spalvos striuke su kapišonu ant galvos ir tamsiomis kelnėmis. Suprato, kad partrenkė žmogų ir iškvietė pagalbą 112. Po sustojimo atkreipė dėmesį, kad salelėje kitų pėsčiųjų nebebuvo. Ar pati perėja buvo apšviesta, neatsimena. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, padaręs eismo įvykį savo kaltę pripažįsta, dėl šios situacijos labai išgyvena ir gailisi. Jo vairuojama transporto priemonė drausta Lietuvos draudime (3 t., b. l. 27-29, 32-35).

Nukentėjusioji L. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra 2025 m. sausio 15 d. eismo įvykio metu žuvusios D. J. sesuo. Jų tarpusavio santykiai buvo labai gražūs, jos gerai sutarė ir artimai bendravo, tai buvo jos artimiausias žmogus. Ji gyvena Airijoje, su D. jos dažnai (keletą kartų savaitėje) bendraudavo per „WhatsApp“ programėlę, taip pat, kai ji grįždavo į Lietuvą, ar D. atvykdavo pas ją į Dubliną. Sesuo savo vaikų ar šeimos neturėjo, tačiau turėjo sugyventinį G. Š., su kuriuo kartu gyvena daugiau nei dvidešimt metų. D. prieš tris ar keturis metus kartu su dar buvusia gyva mama B. J. ir su sugyventiniu G. atsikėlė į Klaipėdą ir gyveno arčiau dukterėčios D. K., su kuria taip pat labai gerai sutarė, padėjo prižiūrėti jos vaikus, ji visiems pagelbėdavo, padėdavo, būdavo atrama dukterėčioms ir, kaip mama, jų vaikams, ir kaip močiutė, D. buvo labai geras žmogus. D. dirbo (duomenys neskelbtini). Prieš eismo įvykį paskutinį kartą su D. bendravo keletą dienų iki įvykio telefonu, vaizdo skambučiu. D. nuotaikos buvo geros, ji džiaugėsi gyvenimu, labai norėjo ir planavo pasimatyti. Ji eismo įvykio nematė, todėl aplinkybių nurodyti negali. Sesers laidotuvėmis rūpinosi jos visa šeima (G. ir ji, ir dukterėčios D., M., A., ir sūnėnai E. ir G.), taip pat labai prisidėjo ir padėjo D. darbas ir viršininkas. Dėl sesers D. J. žūties jai padaryta turtinė ir labai didelė neturtinė žala, apie kurios dydį šiuo metu negali pasisakyti, prašo pripažinti ją nukentėjusiąja (1 t., b. l. 69-72).

Nukentėjusysis G. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra 2025 m. sausio 15 d. eismo įvykio metu žuvusios D. J. sugyventinis. Su D. kartu gyveno nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, vedė bendrą ūkį, su D. vaikų neturėjo. Jų tarpusavio santykiai buvo ilgalaikiai ir labai geri. Su D. iki 2020 metų visada gyveno Vilniuje, po to persikėlė į (duomenys neskelbtini), o nuo 2023 metų gegužės mėnesio su D. persikėlė gyventi į Klaipėdą. D. labai artimai bendravo su seserimi L., taip pat su Klaipėdoje gyvenančiomis dukterėčiomis M. R. ir D. K., bei Vilniuje gyvenančia dukterėčia A. S. ir sūnėnu E. G., Anglijoje gyvenančiu sūnėnu G. G.. Su visais labai gerai sutarė ir artimai bendravo telefonu bei susitikdavo. Pastaruoju metu D. nuotaikos buvo labai geros. D. dirbo (duomenys neskelbtini). D. darbas buvo iš namų (nuotolinis), sėdimas, tad ji mėgdavo pasivaikščioti. Atsimena, kad 2025 m. sausio 15 d. ji buvo gerai nusiteikusi ir vakarop, apie 18.00 val., buvo išėjusi pasivaikščioti, mėgo užeiti į „IKI“ parduotuvę prie Minijos g. ir Baltijos pr. sankryžos, taip pat pasivaikščiodama mėgo užeiti į PC „Rimi“ ir ten esančias parduotuves. Tada D. planavo eiti pasivaikščioti link Baltijos prospekto ir link Minijos g. Jis eismo įvykio nematė, todėl aplinkybių nurodyti negali. 2025 m. sausio 15 d., apie 20.00 val., jam būnant namuose telefonu paskambino D. dukterėčia M. ir pranešė, kad D. nebėra, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu D. partrenkė automobilis ir ji žuvo. Po ko jis nuėjo pas kitą D. dukterėčią D., kuri gyvena tame pačiame name, laiptinėje ir aukšte, kaip ir jis su D., ir apie nelaimę pranešė jai. Sugyventinės laidotuvėmis rūpinosi visa šeima (L. ir jis, ir dukterėčios D., M., A., sūnėnas E., G. atskrido iš Anglijos išlydėti D.), taip pat labai prisidėjo ir padėjo D. darbovietė ir viršininkas. Dėl sugyventinės žūties jam padaryta turtinė ir labai didelė neturtinė žala, todėl prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Dar nori papildyti, kad D. mėgo keliauti, turėjo daug planų. Buvo įsigiję bilietus į 2025 metų liepos mėnesį vyksiantį „(duomenys neskelbtini)“ koncertą. Papildo, kad jis gavo išmokas iš draudimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jam, todėl civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 95-98, 109-111).

Nukentėjusioji D. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra 2025 m. sausio 15 d. eismo įvykio metu žuvusios D. J. dukterėčia. D. buvo jos mamos N. G. sesuo. Su D. jos labai gerai sutarė, gyveno kaimynystėje tame pačiame name, toje pačioje laiptinėje, jos vaikai ją vadino močiute. D. jai padėdavo prižiūrėti vaikus, jeigu reikėdavo bet kuriuo paros metu su D. kontaktuodavo, jos labai artimai bendravo ir palaikė labai gerus artimus santykius. Teta D. J. savo vaikų neturėjo, todėl tikriausiai jie visi buvo jai kaip jos vaikai. D. turėjo sugyventinį G. Š., su kuriuo kartu gyveno apie 25 metus, vedė bendrą ūkį, jų tarpusavio santykiai buvo geri. Teta D. dirbo (duomenys neskelbtini), jos darbas būdavo iš namų, tai ji, pagal galimybes, beveik kiekvieną vakarą išeidavo pasivaikščioti, dažniausiai, kiek žino, ji turėdavo kažkokį tikslą iki kokios parduotuvės nueiti, arba kokį ratą apeiti, kad pajudėtų tam tikrą atstumą. Paskutinį kartą tetą buvo sutikusi 2025 m. sausio 15 d. vakare, apie 16-17 val., kai ji grįžo namo po darbo ir apsipirkusi parduotuvėje bei sutiko tetą D. su G. jų namų parkinge. Tuo metu tik pasisveikino, persimetė keliais žodžiais ir ji su pirkiniais nuėjo namo. 2025 m. sausio 15 d., 20.18 val., ji migdė vaikus, kai jai paskambino brolis E. G., tačiau ji negalėjo atsiliepti, galvojo perskambins broliui, kai užmigs vaikai. Po kelių minučių pas ją atėjo dėdė G. ir pranešė apie nelaimę, jis buvo labai susijaudinęs, šoke, jam buvo negera, jautėsi blogai, nurodė, kad E. jam telefonu pranešė, kad D. pakliuvo į avariją, ją partrenkė automobilis. Tuo metu jie nežinojo, ką daryti, ir negalėjo patikėti, kad D. autoįvykio metu žuvo, vėliau apsiraminę, informaciją susižinojo iš policijos. Po eismo įvykio iš dėdės G. jai žinoma, kad D. prieš eismo įvykį buvo išėjusi pasivaikščioti link „Riporto“ pusės Klaipėdoje, kur ir įvyko eismo įvykis. Ji eismo įvykio nematė, todėl aplinkybių nurodyti negali. Tetos D. J. laidotuvėmis rūpinosi visa šeima (sugyventinis G., sesuo L., ji ir tetos dukterėčios M., A., sūnėnai E. iš V. ir G.), taip pat labai prisidėjo ir padėjo D. darbo kolektyvas ir vadovas. Dėl tetos žūties jai padaryta turtinė ir labai didelė neturtinė žala, apie kurios dydį šiuo metu negali pasisakyti, todėl šio ikiteisminio tyrimo metu prašo pripažinti ją nukentėjusiąja (1 t., b. l. 154-157).

Nukentėjusioji M. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra 2025 m. sausio 15 d. eismo įvykio metu žuvusios D. J. dukterėčia. Su teta D. jos labai gerai sutarė ir artimai bendravo, dažnai susiskambindavo, susitikdavo. D. savo vaikų neturėjo, tai ji su jos visa šeima labai artimai bendravo, visi jai buvo kaip vaikai. Jų šeima labai artimai bendravo ir labai gerai sutarė. D. taip pat artimai bendravo su teta L. ir jos vaikais, tik gal rečiau susitikdavo, nes L. vaikai gyvena užsienyje. Teta D. J. gyveno Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu G. Š., su kuriuo teta kartu gyveno daugiau nei dvidešimt metų, vedė bendra ūkį, savo vaikų neturėjo. Teta D. su G. gerai sutarė, į keliones kartu keliaudavo. Teta D. dirbo (duomenys neskelbtini). Kadangi tetos darbas buvo iš namų (nuotolinis), ji beveik kiekvieną vakarą išeidavo pasivaikščioti, turėdavo savo maršrutą - ratą, mėgdavo nueiti iki netoli namų Minijos g. ir Baltijos pr. esančios parduotuvės „IKI“. Kaip sužinojo jau po nelaimės, ir tą vakarą teta buvo išėjusi pasivaikščioti. 2025 m. sausio 15 d., apie 20 val., jai telefonu paskambino brolis E. G. ir pranešė apie nelaimę, kad eismo įvykio metu žuvo jų teta D. J., ir nurodė, kad policijos pareigūnui davė jos kontaktus. Vėliau telefonu su ja susiekė policijos pareigūnas ir patvirtino informaciją apie eismo įvykį, kurio metu žuvo jų teta. Po to ji apie tai informavo G., kuris nuėjo ir informavo jos sesę D., kuri gyveno šalimais. Ji eismo įvykio nematė, todėl aplinkybių nurodyti negali. Ji paskutinį kartą su savo teta bendravo telefonu keletą dienų iki įvykio. Tetos laidotuvėmis rūpinosi jos visa šeima, taip pat labai prisidėjo ir padėjo D. darbas ir vadovas. Dėl tetos žūties jai padaryta turtinė ir labai didelė neturtinė žala, apie kurios dydį šiuo metu negali pasisakyti, todėl prašo pripažinti ją nukentėjusiąja (1 t., b. l. 122-125).

Iš 2025 m. sausio 15 d. tarybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo taip pat iš 2025 m. sausio 15 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio nustatyta, kad 2025 m. sausio 15 d., apie 18.30 val. sunkiasvorei transporto priemonei „SCANIA“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KEMPF“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurią vairavo R. P., kuriam nustatytas 0,00 promilių blaivumas, važiuojant šviesoforu reguliuojama Minijos g. - Baltijos pr. sankryža į kairę iš Minijos gatvės, trečios eismo juostos, į Baltijos prospekto antrą eismo juostą ties VĮ „Registrų centras“, Baltijos pr. 123, Klaipėda, transporto priemonė partrenkė pėsčiųjų perėjoje buvusią D. J. (tapatybė nustatyta, pagal asmens tapatybės kortelę buvusią asmens krepšyje). Asmenų mačiusių įvykį nėra. D. J. sužalojimai po įvykio nesuderinami su gyvybe, į vietą atvykę 7-os brigados medikai konstatavo moters mirtį. R. P. nurodė, kad jam įvažiavus į sankryžą jo kelią užstojo kita sunkiasvorė transporto priemonė, ir R. P. pabaigė savo manevrą tik kitai transporto priemonei apsitraukus. R. P. nurodė, kad nematė jokių per perėją einančių asmenų ir tada išgirdo smūgį į jo transporto priemonę, o išlipęs pamatė tą patį, ką ir atvykę pareigūnai, teigė, kad nematė, koks šviesoforas degė pėstiesiems įvykio metu (1 t., b. l. 1-2, 2 t., b. l. 1-2).

Iš 2025 m. sausio 15 d. – 20 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad kelių eismo įvykio vieta yra Klaipėdoje, Minijos g. - Baltijos pr. sankryža, Baltijos pr. kryptimi važiuojamojoje dalyje esanti pėsčiųjų perėja (žr. fotolentelę, nuotraukos Nr. 1 - 25). Įvykio vieta apžiūrima kryptimi Baltijos pr. išilgine kryptimi link Taikos pr. (pagal pėdsakų išsidėstymą). Baltijos pr. dešinėje pusėje, važiuojamosios dalies antroje juostoje, už pėsčiųjų perėjos, priekine dalimi link Taikos pr. stovi vilkikas „Scania R440“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (pažymėtas raide „A“), su puspriekabe, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (pažymėta raide „B“), prie kurios galinės dalies, ant asfalto, nuo Baltijos pr. pėsčiųjų perėjos Taikos pr. kryptimi guli moteriškos lyties lavonas (žr. fotolentelę, nuotraukos Nr. 26 - 36). Iki įvykio vietos apžiūros lavono padėtis nėra pakitusi (tokių pėdsakų neaptikta). Pirmasis eismo įvykio vietoje esantis pėdsakas yra už pėsčiųjų perėjos ir pažymėtas indeksu Nr. 1 - nubyrėjusių žemių grumsteliai (žr. fotolentelę, nuotraukos Nr. 37-39). Tokie patys nubyrėjusių žemių grumsteliai yra ir po puspriekabės galine dalimi (žr. fotolentelę, nuotraukos Nr. 40 - 41). Pagal nubyrėjusių žemių grumstelius, esančius Baltijos pr. antroje važiuojamojoje kelio juostoje, pagal transporto priemonės padėtį po įvykio - prieš pat sustojimą vilkikas „Scania R440“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), į Baltijos pr. antrą eismo juostą sankryžoje įvažiavo iš Minijos g. kryptimi link Taikos pr. indeksu Nr. 2 pažymėtas ištryškusių biologinių audinių šleifas (žr. fotolentelę, nuotrauka Nr. 42). Moteriškos lyties lavono kairiosios rankos alkūnė pažymėta indeksu Nr. 3, o kairiosios kojos pėda pažymėta indeksu Nr. 4 (žr. schemą ir fotolentelę, nuotraukos Nr. 43 - 44). Vaizdo stebėjimo kameros, pakabintos ant Minijos g. (nuo šiaurinės link pietų kryptimi) esančio metalinio karkaso, ant kurio yra pakabinti šviesoforai, bei kelio ženklai. Kameros nukreiptos Minijos g. (pietų kryptimi) (žr. fotolentelę, nuotraukos Nr. 7 - 8). Eismas reguliuojamas šviesoforu, kuris veikia (žr. pridedamą vaizdo įrašą), horizontalaus kelio ženklinimo linijomis ir kelio ženklais. Kelio ženklai galiojimo zonoje: vilkiko „Scania R440“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), judėjimo kryptimi, Minijos g. ketvirtoje važiuojamojoje kelio juostoje į Baltijos pr. yra kelio ženklas Nr.510 „Eismo kryptis sankryžoje į kairę“, kelio ženklas Nr. 533 „Pėsčiųjų perėja“, kelio ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“. Vilkiko judėjimo kryptimi Baltijos pr. link Taikos pr. galiojantys kelio ženklai yra: kelio ženklas Nr. 533 „Pėsčiųjų perėja“, kelio ženklas Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“, kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“. Važiuojamosios dalies paženklinimas: vilkiko „Scania R440“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), judėjimo kryptimi Minijos g. ketvirtoje važiuojamojoje kelio juostoje į Baltijos pr. ir judėjimo kryptimi iš sankryžos į Baltijos pr. (Taikos pr. kryptimi) yra horizontalaus kelio ženklinimo žymėjimai Nr. 1.13.3. „Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių, žymi pėsčiųjų perėją, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu“ ir Nr. 1.14. „Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį, arba žymi dviračių juostos dalį važiuojamojoje dalyje“. Kelio aplinka: Atvira sankryža su kelio ženklais ir kelio apšvietimo įjungtais žibintais. Įvykio vietoje pėsčiųjų perėja iš abiejų pusių bei už jos esančiais gatvės apšvietimo žibintais. Indeksu Nr. 1 pažymėti nubyrėjusių žemių grumsteliai, indeksu Nr. 2 pažymėtas ištryškusių biologinių audinių šleifas, prie lavono rasta juodos spalvos kuprinė su asmeniniais daiktais (Pakuotė Nr. 1, plomba Nr. 0080552). Ant vilkiko „Scania R440“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), puspriekabės, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kairės pusės vidurinio rato padangos bei ant kairės pusės galinio rato padangos aptiktos dėmės, panašios į biologinius pėdsakus (žr. fotolentelę nuotraukos Nr. 71, Nr. 72, Nr. 75, Nr. 76) (1 t., b. l. 21-26, 28-29, 31-66).

Iš 2025 m. sausio 15 d.- 20 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad ant vilkiko „Scania R440“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KEMPF“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sugadinimų, būdingų kontaktui su pėsčiuoju - neaptikta, ant puspriekabės kairės pusės ratų biologiniai pėdsakai (2 t., b. l. 12-15).

Iš 2025 m. sausio 5 d. – 20 d. lavono apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietoje, prie vilkiko „Scania R440“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), puspriekabės, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), galinės dalies, ant Baltijos pr. antros važiuojamosios kelio juostos guli moteriškos lyties lavonas. Lavonas guli ant pilvo, apatinė kūno dalimi ant kairiojo šono (kairiosios kojos), kojos nukreiptos puspriekabės stovėjimo kryptimi. Lavono kojos sulenktos per kelius. Lavono kairė ranka ištiesta į kairę, per alkūnę sulenkta. Dešinioji ranka ištiesta į dešinę, sulenkta per alkūnę. Prie dešiniosios rankos yra juodos spalvos kuprinė. Ant abiejų rankų plaštakų yra odinės tamsios spalvos pirštinės. Ant lavono galvos yra užmautas striukės gobtuvas. Galvos viršutinės dalies nėra, šalia galvos yra raudonos spalvos kraujo dėmė, bei yra ištryškusių biologinių audinių dalys, kurios tęsiasi link Baltijos pr. pėsčiųjų perėjos (link Minijos g. - Baltijos pr. sankryžos). Dalinai nuėmus gobtuvą nuo galvos, matoma tik dalis dešinės veido ir plaukuotos galvos pusės. Lavonas aprengtas geltonos - juodos spalvos striuke, odinėmis tamsios spalvos pirštinėmis, tamsios spalvos kelnėmis ir tamsios spalvos batais prailgintais aulais (2 t., b. l. 16-18, 20-23).

Iš 2025 m. birželio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto garso įrašas. Garso įraše užfiksuotas R. P. pagalbos kvietimas į Minijos g. - Baltijos pr. sankryžą (2 t., b. l. 39-42).

Iš 2025 m. vasario 5 d. – 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta vaizdo kamerų, esančių (duomenys neskelbtini), ant namo pastato sienos, vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įraše pavadinimu: „IP Camera26_ainava_ainava_20250115182048_ 20250115182842_1_4G“, laikas ir data nėra vaizduojama, pagal vaizdo įrašo pavadinimą matyti, kad vaizdo įrašas gautas tokiu laiku nuo 2025-01-15 18:20:48 iki 2025-01-15 18:28:42. Vaizdo įrašo trukmė apie 7 min. 53 sek. Vaizdo įrašo kokybė prasta, t. y. vaizdas stringa, kameros vaizdas blykčioja. Vaizdo įraše matosi užfiksuotas vaizdas nuo pastato adresu (duomenys neskelbtini), rytinės pusės. Vaizdo įraše matosi Minijos g. - Baltijos pr. sankryža., kitoje kelio pusėje degalinė „Neste“, adresu Minijos g. 119. Juose matyti, kad Minijos g. (kryptis nuo Dubysos g.) prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, „Stop“ linijos, stovi automobiliai, šviesoforas šiai krypčiai dega raudonas, kelyje tos krypties yra 4 eismo juostos. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobiliai išvažinėja (šiuo metu prie sankryžos dar nėra sunkiasvorio automobilio SCANIA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, KEMPF valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. P.). Vaizdo įrašas užstringa ir įsijungia (laiko žyma – 00:01:58), kai prie sankryžos stovi naujas automobilių srautas, kuriame yra R. P. vairuojamas sunkiasvoris automobilis SCANIA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, KEMPF, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), minėtas automobilis stovi trečioje eismo juostoje, pirmasis prie „STOP“ linijos. Tuo metu (laiko žyma – 00:03:04) Baltijos pr. (kryptis nuo Taikos pr.) važiuoja automobilių srautas, sankryžoje susidaro sunkiasvorių automobilių spūstis įvažiuoti į „Centrinį Klaipėdos terminalą“, paskutinis sunkiasvoris automobilis su puspriekabe, ant kurios užrašyta „(duomenys neskelbtini)“ (tyrime nustatyta, kad tai galimai Mercedes-Benz, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) puspriekabė, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)), sustoja sankryžoje su puspriekabe, užtverdamas kelią, t. y. užtveria 3 eismo juostas, laisva yra tik 4 eismo juosta. Ties degaline „Neste“ (kita gatvės pusė) matosi šaligatviu link sankryžos einantis pėsčiasis, apsirengęs šviesios spalvos paltu ar striuke, galimai nešasi tamsios spalvos tašę ar kuprinę (galimai tai žuvusioji D. J.). Vaizdo įrašas (laiko žyma – 00:03:25) užstringa ir vėl pradeda rodyti, matosi prieš tai sankryžoje sustojęs ir stovintis sunkiasvoris automobilis su puspriekabe, kuris stovi užtvėręs 3 eismo juostas. Minijos g. matosi pradeda važiuoti automobilių srautas ir sunkiasvoris automobilis SCANIA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairuoja R. P., pastarasis pravažiuoja virš jo esančius šviesoforo signalus. Automobilių srautas sustoja sankryžoje, juda per sankryžą tik 4 eismo juostoje esantys lengvieji automobiliai. Minėtas pėsčiasis eina per sankryžą, jam dega žalias (iki pusės Baltijos pr., kur yra skiriamoji juosta). Vaizdo įrašas užstringa, pasikeičia vaizdas, sankryžoje matosi stovintis automobilis, sunkiasvoris automobilis SCANIA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), stovi taip pat sankryžoje, tos krypties važiavime jau dega raudonas šviesoforo signalas. Prie pėsčiųjų šviesoforo stovi asmuo (žuvusioji D. J.), laukia pėsčiųjų šviesofore užsidegančios žalios spalvos. Jungiant kitą kadrą (laiko žyma – 00:04:07) matosi važiuojantis sunkiasvoris automobilis SCANIA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairuoja R. P., važiuojantis per sankryžą jau iš 4-tos eismo juostos, važiuoja į Baltijos pr. Kai sunkiasvorio automobilio (SCANIA valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairuoja R. P.) beveik priekis pasiekia maždaug sankryžos vidurį, įsijungia pėstiesiems žalias šviesoforo signalas, D. J. neskuba eiti važiuojamą dalį. Kertamoje gatvėje, t. y. Baltijos pr. (nuo Taikos pr.), R. P. iš kairės, pradeda judėti automobiliai. Kai sunkiasvorio automobilio (SCANIA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairuoja R. P.) priekis vis dar yra sankryžos viduryje, pradeda judėti D. J.. D. J. eina per pėsčiųjų perėją, o sunkiasvoris automobilis (SCANIA valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairuoja R. P.) galimai priekiu (galimai priekio kaire puse) partrenkia D. J., pravažiavęs pėsčiųjų perėją, sustoja. Pėsčiųjų šviesofore užsidegė žalia spalva, iki kai buvo partrenkta D. J. praėjo apie 4-5 sek. (2 t., b. l. 104-107, 108-114).

Iš 2025 m. kovo 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta vaizdo kamerų (UAB „(duomenys neskelbtini)”), esančių Minijos g., vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įraše matosi automobilių srautas Minijos g,. apie 18:25:50 val., matosi sunkiasvoris automobilis SCANIA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sukantis į kairę pusę t. y. įvažiuoja į Baltijos pr., vaizdo įrašas sustabdomas ties ta vieta, kur buvo kontaktas su nukentėjusiąja, laikas kameroje fiksuojamas 18:25:50 (2 t., b. l. 115-117, 118-120).

Iš 2025 m. kovo 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11K-113(25) nustatyta, kad eismo įvykio metu, reguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje Baltijos prospekte, kai nukentėjusioji įžengė į perėją ir kai buvo partrenkta krovininio automobilio „Scania“, degė leidžiantysis/žalias pėsčiųjų šviesoforo signalas (2 t., b. l. 130-132).

Iš 2025 m. sausio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. M 29/2025 (03) nustatyta, kad D. J. mirė nuo eismo įvykio metu padarytų sužalojimų, kurie sukėlė trauminį hemoraginį šoką. Sprendžiant iš tyrimo metu rastų lavoninių pakitimų bei atsižvelgiant į pateiktų medicininių dokumentų ir užduotyje nurodytus bylos duomenis, D. J. mirė maždaug prieš vieną parą laiko iki mirusiosios kūno tyrimo atlikimo, anksčiau 2025 m. sausio 15 d., 18.31 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas). Specialisto išvadoje Nr. T-A 440/2025 (01) nurodyta, kad D. J. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Tyrimo objektai (kraujas, šlapimas) bus sunaikinti 2026 m. sausio 24 d. Mirusiosios D. J. kūne rasti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: masyvi skersos krypties linijinė muštinė žaizda veide, kaktos vidurinėje dalyje, masyvi „U“ formos linijinė muštinė žaizda galvos kairėje pusėje veidinėje ir plaukuotoje galvos dalyse kaktos ir viršugalvio srityse, daugiaskeveldrinis atviras visų kaukolės skliauto kaulų lūžis su abipus plyšusiu kietuoju galvos smegenų dangalu, daugiaskeveldrinis visų kaukolės pamato kaulų lūžis, trauminė galvos smegenų amputacija pailgųjų smegenų lygyje su galvos smegenų sumušimu - sutraiškymu, masyvi poodinė kraujosruva visame veide su smulkiais odos nubrozdinimais apatinėje lūpoje, daugiau dešinėje pusėje, visų veido kaulų daugybiniais lūžiais, veidinės kaukolės dalies atsidalinimu nuo smegeninės dalies, dvigubai atvirais apatinio žandikaulio lūžiais dešinio kampo ir kairės šakos srityse, netaisyklingos formos odos nubrozdinimas su masyvia daugybinių smulkių taškų pavidalo poodine kraujosruva aplinkui dešinio raktikaulio srityje bei atitinkamai esančiu dešinio raktikaulio kūno lūžiu ir masyvia kraujosruva krūtinės minkštuosiuose audiniuose bei atitinkamai esančiais įspaustiniais dešinės pusės šonkaulių lūžiais, masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva abipus krūtinės ląstos užpakalinio paviršaus viršutinėje dalyje su atitinkamai esančiomis masyviomis kraujosruvomis rūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose, tarp dešinės vidurio raktikaulinės ir dešinės priekinės pažastinės linijų lūžę I,II,III,IV šonkauliai, kurie yra pažeidę priesieninę pleurą, dešinėje vidurio pažastinėje linijoje lūžę II,III,IV,V ir VI šonkauliai, kurių lūžgaliai yra pažeidę priesieninę pleurą ir dešinį plautį, dešinėje mentės linijoje lūžę I,II, III,IV,V,VI,VIII,VIII šonkauliai, dešinėje priestuburinėje linijoje lūžę VI,VI,VII,VIII,IX,X,XI šonkauliai, tarp kairės mentės ir kairės priestuburinės linijų lūžę I,II,III,IV,V,VI,VII šonkauliai, kurių lūžgaliai yra pažeidę priesieninę pleurą ir kairį plautį, stuburo krūtininio II slankstelio kūno skersinis lūžis su nugaros smegenų sužalojimu, daugybinės kraujosruvos po abiejų plaučių pleura ir abiejų plaučių audinyje, abipusis pneumohemotoraksas, dešinio riešo sąnario išnirimas, smulkios poodinės kraujosruvos kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje III,IV delninių sąnarių projekcijoje, dubens kaulų-abiejų gaktikaulių abiejų šakų lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą su masyvia kraujosruva dubens minkštuosiuose audiniuose, įstrižos juostos formos odos nubrozdinimas dešinio kelio išoriniame paviršiuje, viename lygyje išsidėstę netaisyklingos formos odos nubrozdinimai abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, dešinės blauzdos viršutinio ir vidurinio trečdalių riboje priekiniame paviršiuje įstriža grandine išsidėstę netaisyklingos formos smulkūs odos nubrozdinimai, kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame vidiniame paviršiuje stataus kampo, atviro į vidinę pusę formos, linijinis odos paviršinis nubrozdinimas su poodine kraujosruva aplinkui, kairės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, viena žemiau kitos išsidėsčiusios smulkios, apvalią formą primenančios poodinės kraujosruvos, sužalojimų sukeltas sunkus trauminis hemoraginis šokas, kas remiantis 2024-07-18 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.1., 5.6.2., 5.6.6., 5.6.11., 5.6.14., 5.6.15. ir 5.6.20. punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju baigęsis mirtimi. Visi sužalojimai gavosi eismo įvykio metu nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Visi sužalojimai yra švieži, padaryti neužilgo prieš mirtį. Kadangi D. J. padaryti sužalojimai yra nesuderinami su gyvybe, todėl galima teigti, kad D. J. mirė iš karto po patirtų sužalojimų. Kadangi D. J. padaryti sužalojimai yra vienodo senumo, jų padarymo sekos nustatymas yra negalimas. Vieno eismo įvykio metu padaryti sužalojimai yra nedalomi. Vien tiktai, pagal mirusiosios kūno sužalojimus, padėties nustatymas trauminio kontakto metu yra negalimas, t. y. kompleksinės autotechninės teismo medicinos ekspertizės kompetencijoje (2 t., b. l. 136-147).

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Taigi, BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. apima veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos bei kilusių padarinių objektyviuosius požymius. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Teismų praktikoje priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi 2024 02 01 iki 2024 12 01) (toliau – KET) 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>. 28 punkte nustatyta, kad reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalu; 32 punkte nustatyta, kad vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę; 128 punkte nustatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams; o KET 158 punkte nustatyta, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.

Kaltinamasis R. P. savo kaltę pripažino visiškai, patvirtindamas, kad elgdamasis neatsargiai pažeidė kaltinime nurodytus Kelių eismo taisyklių punktus, ir vairuodamas nepakrautą krovininį automobilį „SCANIA“ su puspriekabe „KEMPF“, važiuodamas Minijos gatve, trečia eismo juosta, ir sankryžoje sukdamas į kairę, į Baltijos prospektą, į sankryžą įvažiavo jo judėjimo kryptimi degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui, tačiau dėl sankryžoje susidariusios eismo spūsties, iš sankryžos išvažinėjo nebeatkreipdamas dėmesio į jo judėjimo kryptimi degantį signalą ir baigdamas posūkio į kairę manevrą, kirsdamas šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų ir nematė per pėsčiųjų perėją jo vairuojamam vilkikui iš kairės ėjusios pėsčiosios (žuvusiosios D. J.) ir ją partrenkė, dėl ko pėsčioji žuvo vietoje dėl partrenkimo metu padarytų sužalojimų. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina byloje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma, tai yra kelių eismo įvykio apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota eismo įvykio vietos apžiūra, eismo įvykio pėdsakai, taip pat transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad ant jos būdingų kontaktui su pėsčiuoju sugadinimų neaptikta, ant ratų aptikti biologiniai pėdsakai, taip pat vaizdo įrašų apžiūros protokolai, kuriuos papildo prie bylos esančiose kompaktinėse laikmenose saugomos vaizdo įrašų kopijos, iš kurių nustatytos eismo įvykio kilimo aplinkybės ir jo metu žuvusiosios D. J. partrenkimo momentas, kurias papildo policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės. Specialisto išvadoje Nr. 11K-113 (25) konstatuota, jog pėsčioji D. J. į pėsčiųjų perėją įžengė ir krovininio automobilio buvo partrenkta jos ėjimo kryptimi pėstiesiems degant žaliam šviesoforo signalui, o specialisto išvadoje Nr. M 29/2005 (03) konstatuota, kad D. J. mirė nuo eismo įvykio metu padarytų sužalojimų, kurie sukėlė trauminį hemoraginį šoką, išvardinti D. J. kūno sužalojimai, kurie nesuderinami su gyvybe. Bendrojo pagalbos centro skambučio apžiūros protokolas patvirtina, jog į įvykio vietą pagalbą iškvietė R. P.. Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo blaivus.

Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. P. pažeidė kaltinime nurodytų kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus ir tai tapo eismo įvykio kilimo priežastimi. Kaltinamojo minėtas taisykles pažeidžiantys veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis, eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamojo veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus. Kaltinamasis, vairavo specifinį padidinto pavojaus šaltinį – krovininį automobilį su puspriekabe, turėjo pareigą įsitikinti eismo saugumu ir pagal savo asmenines savybes (ilgametę vairavimo patirtį) turėjo ir galėjo tai padaryti, todėl darytina išvada, kad nusikaltimą jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas baigtas, nes atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyta pasekmė – žuvo žmogus. Kadangi tarp kaltinamojo veikos ir kilusių pasekmių įrodytas priežastinis ryšys, teismas daro išvadą, kad R. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Teismas atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat atsiprašė nukentėjusiųjų (žuvusios D. J. artimųjų). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Kaltinamasis R. P. prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį pusbrolio R. P. atsakomybėn. R. P. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojo atsakomybėn (3 t., b. l. 125-136).

Laiduotojas R. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad R. P. yra jo pusbrolis, su kuriuo artimai bendrauja, augo kartu, vasaras leisdavo pas močiutę. Jis yra vyriausios R. dukros krikšto tėvas. R. jam paskambino iškart po įvykio. R. dažnai užsuka pas juos į svečius. Jis R. yra autoritetas, kadangi dirbo atsakingą darbą, turi aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu yra teisines konsultacijas ir paslaugas teikiančios įmonės vadovas. Jo iniciatyva ir pagalba R. gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, pats jį įkalbėjo ir nuvežė gydytis. Jis pats buvo baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą neblaiviam. Mano, kad jo pavyzdys R. turės dar daugiau įtakos.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra negalimas. Kita vertus, kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti dėl jo taikymo. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018, 2K-224-1073/2023). Teismų praktikoje sprendžiant ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-46-465/2021). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019, 2K-212-594/2024).

Be to, sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo teismas privalo apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis R. P. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, atsirašė nukentėjusiųjų, reikalavimo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą iš kaltinamojo nebuvo (dėl byloje nukentėjusiųjų D. K. bei M. R. pareikšto civilinio ieškinio civiline atsakove pripažinta AB „Lietuvos draudimas“, o kitiems nukentėjusiesiems padaryta turtinė ir neturtinė žala atlyginta), dėl to galima pripažinti egzistuojančią ir įstatymo sąlygą dalyje dėl žalos atlyginimo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamasis R. P. neteistas, tačiau 2023 m. liepos 27 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką) BK 38 straipsnyje nustatytu pagrindu (3 t., b. l. 5-6), penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas tris kartus, paskutinį kartą 2024 gegužės 20 d. už nusižengimą, nesusijusį su KET pažeidimu, tačiau du kartus kaltinamasis buvo baustas už KET pažeidimus: 2024 m. birželio 12 d. nutarimu už tai, kad perdavė vairuoti transporto priemonę neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui, o 2022 m. liepos 5 d. nutarimu - už transporto priemones vairavimą, kai nustatytas 0,86 promilių neblaivumas; paskirtas baudas kaltinamasis sumokėjo (3 t., b. l. 8-11).

Taigi, nors formaliai BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte ir 3 punkte numatytos sąlygos egzistuoja, o kaltinamasis R. P. yra profesionalus vairuotojas, turintis ilgametę vairavimo patirtį, tačiau jo iki šio neatsargaus nusikaltimo padaryti šiurkštūs kelių eismo taisyklių pažeidimai, o ir kilusio eismo įvykio metu padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, neleidžia jo apibūdinti kaip pavyzdingo ir pareigingo vairuotojo, linkusio laikytis kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimų. Vien aplinkybės, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, nesudaro pagrindo asmens atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, asmens prisipažinimas yra būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka BK 40 straipsnio nuostatų šioje baudžiamojoje byloje taikymui.

Be to, net ir formalių sąlygų egzistavimas nesudarytų pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

Laiduotojas R. P. yra kaltinamojo pusbrolis, dirba (3 t., b.l. 132-135), anksčiau neteistas (3 t., b.l. 129). Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) matyti, jog R. P. kelis kartus buvo baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, (duomenys neskelbtini) nutarimu buvo nubaustas už šiurkštų nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje (vairavimą neblaiviam, kai nustatytas 0,65 promilių neblaivumas), už kurį jam paskirta bauda (bauda sumokėta) ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams (3 t., b.l. 149-152), kas neigiamai charakterizuoja laiduotoją ir kelia abejonių dėl jo galimybių daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Be to, laiduotojas išsamiau nepaaiškino kaip, teismui taikant BK 40 straipsnio nuostatas ir jį paskyrus R. P. laiduotoju, ateityje pasireikštų laiduotojo teigiama įtaka kaltinamajam, kokių veiksmų, be nurodyto bendravimo, laiduotojas gali imtis, kad padėtų kaltinamajam suprasti savo klaidas, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismui dėl kaltinamojo asmenybės brandumo nekyla abejonių, todėl teismas nemano, kad reikia kito asmens, kuris turėtų ir galėtų jį auklėti, ir svarbiausia, kad tai duotų kokių nors teigiamų rezultatų. Kaltinamasis yra savarankiška asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį ir tvirtai susiformavusią vertybių sistemą, geba savarankiškai priimti sprendimus ir kontroliuoti savo veiksmus, todėl papildoma jo elgesio korekcija su laiduotojo (pusbrolio, kuris gyvena kitame mieste) priežiūra, nebūtų rezultatyvi. Be to, nusikaltimu buvo sukeltos labai sunkios ir negrįžtamos pasekmės – žuvo žmogus.

Teismas, įvertinęs tiek kaltinamojo asmenybę, tiek laiduotojo galimybių daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir tiesiogiai kontroliuoti jo elgesį realumą, kitas pirmiau išdėstytas aplinkybes, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo R. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be to laidavimo instituto taikymas šioje byloje neleistų įgyvendinti prevencinių bausmės tikslų ir prieštarautų teisingumo principui. Taigi, nesant visų BK 40 straipsnio 2, 4 dalyse numatytų sąlygų, prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netenkinamas.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė.

Kaltinamasis R. P. padarė neatsargų nusikaltimą, lėmusį itin sunkias pasekmes – asmens žūtį. Nusikaltimas padarytas iš nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltinamasis neteistas, anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje nustatytu pagrindu (3 t., b. l. 5-6), penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas tris kartus, paskirtas baudas sumokėjo, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (3 t., b. l. 8-11). Bylos duomenimis kaltinamajam 2019 metais diagnozuota: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 155, 171-175, 177-179), tačiau 2025 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 95TPK-163/2025 konstatuota, kad nėra duomenų, jog asmuo sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamu įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, kuri veiktų gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t., b.l. 188). Byloje nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartų kaltinamąjį R. P. bei jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančių aplinkybių visumą, kaltinamajam skirtina didesnė nei minimali – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. P. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas sumokėjęs, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jis kritiškai vertino savo elgesį, nevengė prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, be to kaltinamasis nenorėjo kilusių padarinių ir jų sąmoningai nesiekė, savo nusikalstamais veiksmais nenorėjo sukelti dvasinių išgyvenimų nukentėjusiesiems, todėl yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant realios laisvės atėmimo bausmės. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 75 straipsniu, kaltinamajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles. Šiurkščiu pripažintinas toks eismo įvykis, kuris padarytas sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. P., vairuodamas krovininį automobilį su puspriekabe ir sankryžoje sukdamas į kairę, baigdamas posūkio į kairę manevrą bei kirsdamas šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją, kai pėsčiųjų perėjoje jau degė pėstiesiems eismą leidžiantis žalias šviesoforo signalas, elgdamasis neatsargiai, keldamas grėsmę eismo saugumui, neįsitikino, kad kirsti perėją yra saugu, nesustabdė vairuojamo vilkiko su puspriekabe bei nepraleido per pėsčiųjų perėją jo vairuojamam vilkikui iš kairės ėjusios pėsčiosios bei ją partrenkė, dėl ko pėsčioji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo vietoje. Kaltinamasis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, lėmusį itin sunkias pasekmes, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja.

Nors kaltinamojo R. P. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas blaivus, savo kaltę pripažino ir gailėjosi, tačiau kaltinamasis nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9, 28, 32, 128 bei 158 punktų reikalavimų, ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su D. J. mirtimi. Teismas atkreipia dėmesį ir į anksčiau aptartas aplinkybes, rodančias, jog kaltinamasis nėra pavyzdingas vairuotojas, nes buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, kai vairavo neblaivus bei perdavimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti asmeniui. Ir nors kaltinamojo tiesioginės darbo funkcijos yra susijusios su transporto priemonės vairavimu, tačiau esant aptartoms aplinkybėms, atsižvelgiant į itin skaudžias pasekmes ir tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl atidumo stokos, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl D. K. ir M. R. civilinių ieškinių

Nukentėjusiosios D. K. ir M. R. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamos kiekvienai iš jų iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti po 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki jo įvykdymo dienos (1 t., b. l. 143-145). Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės D. K. bei M. R. yra eismo įvykio metu žuvusios D. J. dukterėčios. 2019 metais mirė ieškovių mama, o 2023 metais mirė ieškovių tėtis, D. J. su sugyventiniu persikėlė gyventi į Klaipėdą, kad bent kiek sušvelnintų dukterėčių tėvų netektį būdama arčiau jų, suteiktų savo visokeriopą paramą. Nuo pat vaikystės D. J. labai mylėjo dukterėčias, savo vaikų D. J. neturėjo, su dukterėčiomis labai gerai sutarė, palaikė artimus ir šiltus santykius, gyveno kaimynystėje, toje pačioje laiptinėje. 2024 m. spalio mėnesį M. R. pradėjus dirbti, D. J. ėmė prižiūrėti šios vaikus. Ieškovių teta taip pat prižiūrėjo ir D. K. vaikus, ji būdavo atrama dukterėčioms, kaip mama, o jų vaikams ir kaip močiutė. Dukterėčios nuolat bendravo su teta, labai dažnai lankydavosi svečiuose, palaikė artimus santykius. Dukterėčios su teta visada jautė tarpusavio emocinį artumą, brangino giminystę. Sužinojusios apie mylimos tetos mirtį, ieškovės patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, labai didelius dvasinius išgyvenimus, taigi didelę neturtinę žalą.

Nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamojo vairuotos transporto priemonės su puspriekabe, kurios priklauso (duomenys neskelbtini), transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, todėl būtent AB „Lietuvos draudimas“ pagrįstai pripažintas civiliniu atsakovu (2 t., b.l. 8-10).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas, draudimo bendrovė privalo atlyginti kalto asmens veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi šiuo civilinės atsakomybės draudimo atveju, įvykus draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsirado tik draudimo įmonei (draudikui).

Civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ raštu pateikė poziciją dėl civilinių ieškovių reikalavimo, kurioje nurodė, kad nėra teisinio bei faktinio pagrindo civilinėms ieškovėms M. R. ir D. K. priteisti kokias nors sumas dėl neturtinės žalos. Tokia draudiko pozicija motyvuojama tuo, kad ieškovės yra žuvusiosios D. J. dukterėčios, o teisės aktai ir teismų praktika Lietuvoje aiškiai formuluoja, kad neturtinė žala dėl artimojo mirties įprastai atlyginama tik artimiausiems šeimos nariams. Dukterėčios nelaikytinos artimaisiais giminaičiais, todėl į neturtinės žalos atlyginimą galėtų pretenduoti tik itin išskirtiniais atvejais (kartu gyveno, vienas kitą išlaikė ir pan.), pažymima ir tai, kad žuvusiosios dukterėčia A. S. neturtinės žalos nereikalauja. Dukterėčios tetos žūties metu buvo susiformavusios brandžios asmenybės, sukūrusios savo šeimas, gyvenančios savo atskirus gyvenimus, tai kad palaikė glaudžius giminiškus santykius su žuvusiąja, yra įprasta ir normalu. Žuvusioji tik paskutiniuoju metu persikėlė gyventi į Klaipėdą. Nors nekyla abejonių, jog D. J. žūtis ieškovėms sukėlė daug neigiamų išgyvenimų, tačiau tai savaime nėra pagrindas neturtinės žalos priteisimui. Atsakovė pažymi ir tai, kad jau išmokėjo pagal susitarimus žuvusiosios D. J. gyvenimo draugui G. Š. (dėl neturtinės žalos), seseriai L. B. J. M. (dėl neturtinės ir turtinės žalos) bei dukterėčiai A. S. (dėl turtinęs žalos – laidojimo išlaidų) (3 t., b.l. 146-148).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).

Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais, taip pat yra nurodęs, jog aptariamais atvejais esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis. Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-1073/2021).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. R., nurodė kad su teta D. J. jos artimai bendravo, dažnai susiskambindavo, susitikdavo. D. savo vaikų neturėjo, todėl ji su jos visa šeima labai artimai bendravo, visi jai buvo kaip vaikai (1 t., b. l. 122-125). Nukentėjusioji M. R. teisiamojo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su teta D. J. bendravo nuo pat vaikystės. Teta į Klaipėdą atsikraustė prieš trejus metus, kai mirė nukentėjusiosios mama. Su teta bendraudavo dažnai. Teta padėdavo prižiūrėti jos vaikus, visas šventes bei savaitgalius leisdavo kartu. Nukentėjusiosios sesuo D. K. gyveno toje pačioje laiptinėje kaip ir teta D. J., labai dažnai visos susitikdavo. Asmeniniai išgyvenimai yra labai skaudūs. Ji palaiko ryšį su tetos sugyventiniu, G. Š.. Tetos netektį prilygina mamos netekčiai.

Nukentėjusioji D. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su teta D. J. jos labai gerai sutarė, gyveno kaimynystėje tame pačiame name, toje pačioje laiptinėje, jos vaikai D. vadino močiute. D. jai padėdavo prižiūrėti vaikus, jeigu reikėdavo, bet kuriuo paros metu su D. kontaktuodavo, jos labai artimai bendravo ir palaikė labai gerus artimus santykius. Teta savo vaikų neturėjo, todėl tikriausiai jie visi buvo jai kaip jos vaikai. Paskutinį kartą tetą buvo sutikusi jos žūties dienos vakare, pasisveikino, persimetė keliais žodžiais (1 t., b. l. 154-157).

Šiuo atveju eismo įvykio metu žuvo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. K. bei M. R. teta. Teismui nekyla abejonių, jog abi nukentėjusiosios palaikė artimus ir šiltus santykius su žuvusia teta. Abi nukentėjusiosios ir žuvusioji D. J. gyveno tame pačiame mieste, Klaipėdoje, nukentėjusioji D. K. dargi ir toje pame pačiame name ir toje pačioje laiptinėje, kaip ir žuvusioji D. J.. Nors D. J. į Klaipėdą persikraustė tik prieš trejus metus iki savo žūties, tačiau teismui nekyla abejonių, kad žuvusioji su savo dukterėčiomis D. K. ir M. R. palaikė artimus ryšius ir iki persikraustymo į Klaipėdą, o į šį miestą persikėlė gyventi ir dėl to, kad sušvelnintų dukterėčių tėvų netekties skausmą. Velionė D. J. savo vaikų neturėjo, todėl padėdavo dukterėčioms prižiūrėdama šių vaikus, tad neabejotina, kad žuvusi teta po jos persikraustymo į Klaipėdą, tapo itin artimas žmogus nukentėjusiosioms, buvo jų atrama ir paguoda, netekus savo tėvų. Taigi, nukentėjusiosios žuvus jų tetai, iš tikrųjų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir emocinį sukrėtimą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – sunkiasvorę transporto priemonę, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų D. J. mirė vietoje. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesas gauti teisingą kompensaciją už patirtą neturtinę žalą, antra vertus, kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, kitos aplinkybės. R. P. padarė neatsargų nusikaltimą, nuo pat pradžių papasakojo, kaip viskas įvyko, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiųjų, nuoširdžiai apgailestavo dėl to, kas atsitiko. Eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, iš įvykio vietos nepasišalino, pats iškvietė pagalbą.

Nustatyta, kad D. J. palaikė artimus ryšius su savo dukterėčiomis, D. K. ir M. R., nukentėjusioji M. R. teisme teikdama paaiškinimus tetos Dalios netektį prilygino mamos netekčiai. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios dėl D. J. žūties patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, nes jos, nepaisant jų giminystės ryšio, iki D. J. mirties palaikė pastovius, glaudžius ir artimus santykius su teta, nuolat bendraudavo, domėjosi vienos kitų kasdienybe, teta aktyviai dalyvavo šių dukterėčių gyvenime. Tiek iš ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų M. R. ir D. K. nurodytų aplinkybių, M. R. teisme duotų paaiškinimų, akivaizdu, kad dukterėčios dėl tetos staigios žūties patyrė stiprų emocinį šoką, dvasinį sukrėtimą ir neigiamus išgyvenimus ir tai neabejotinai paveikė jų kasdienio gyvenimo kokybę. Kita vertus, nukentėjusiosios tetos netektį patyrė jau būdamos brandžios asmenybės, sukūrusios savo šeimas, nenustatyta, kad nukentėjusiosios po tetos žūties buvo reikalinga specialistų pagalba.

Nors neturtinė žala kiekvienu konkrečiu atveju vertintina individualiai, tačiau vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, tai teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai), seseriai/broliui nuo 3000 Eur iki 10 000 Eur (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-2-788/2018, 2K-3-788/2019). Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti įvertintas ir nukentėjusiųjų skaičius ir bendra jiems atlygintina pinigų suma.

Kaip matyti iš bylos duomenų, AB „Lietuvos draudimas“ jau yra išmokėjęs tokias draudimo išmokas: žuvusiosios D. J. gyvenimo draugui G. Š. – 23 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, seseriai L. B. J. M.– 19885,89 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, A. S. – 1222,50 Eur turtinei žalai atlyginti bei dukterėčiai D. K. – 139 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 183).

Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, nukentėjusiųjų ryšį su D. J., jų patirtus neigiamus išgyvenimus dėl tetos žūties, sprendžia, kad nukentėjusiųjų prašomos priteisti neturtinės žalos sumos yra pagrįstos iš dalies, todėl jų civiliniai ieškiniai tenkinami joms iš civilinės atsakovės priteisiant po dalį prašomos neturtinės žalos, tai yra kiekvienai po 2500 eurų. Teismo vertinimu, būtent tokios neturtinės žalos sumos atitinka teisingumo, protingumo kriterijus, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką ir nustatytas šios bylos aplinkybes.

Nukentėjusiųjų ieškinyje suformuluotas reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Plenarinė sesija kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Šioje baudžiamojoje byloje procesinės palūkanos nuo priteistos sumos skaičiuotinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos įvykdymo.

Dėl proceso išlaidų

Byloje yra nukentėjusiosios L. (B.) J. M. prašymas jai iš kaltinamojo R. P. priteisti jos turėtas 900 eurų dydžio atstovavimo išlaidas, kurios susidarė dėl ją proceso metu atstovavusio advokato V. K. suteiktų teisinių paslaugų; prašymas pagrįstas mokėjimo pavedimu, patvirtinančiu, jog nukentėjusioji už atstovavimą su advokatu atsiskaitė (1 t., b.l. 89-90). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. K. taip pat pateikė prašymą jai iš kaltinamojo R. P. priteisti jos turėtas 700 eurų dydžio atstovavimo išlaidas, prie ieškinio pateiktas atsiskaitymą su advokatu patvirtinantis dokumentas (1 t., b.l. 143-146).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Remiantis BPK 105 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ne tik iš nuteistojo, bet ir iš kaltu pripažinto nuo bausmės atleisto asmens arba asmens, kuriam bausmė nepaskirta. Sistemiškai aiškinant šią nuostatą, proceso išlaidos gali būti priteistos ir iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali nepriteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Advokatas V. K. susipažino su šios baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo abi nukentėjusiąsias, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, parengė civilinį ieškinį. Neturtinė ir turtinė žala nukentėjusiajai L. B. J. M. buvo atlyginta iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios, tad nereikėjo teikti civilinio ieškinio, tačiau nukentėjusiajai D. K. neturtinė žala nebuvo atlyginta draudimo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis dirba), teismas vertina, kad prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, todėl šios teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo R. P.. Nukentėjusiajai L. (B.) J. M. iš kaltinamojo priteistina 900 eurų, o nukentėjusiajai D. K. - 700 eurų atstovavimo išlaidų.

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – popierinis maišas su plomba Nr. C541070, kuriame supakuota striukė, viršutinės kelnės, tamprės, kaklo mova, megztinis, batai, pirštinės, saugomas Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, o 6 (šešios) kompaktinės laikmenos paliktinos saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5 punktu, R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant R. P. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 2 dalimi, R. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 1 (vienerius) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios M. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios D. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Nukentėjusiajai D. K. iš kaltinamojo R. P. priteisti 700 Eur (septynis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Nukentėjusiajai L. B. J. M. iš kaltinamojo R. P. priteisti 900 Eur (devynis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – popierinį maišą su plomba Nr. C541070, kuriame supakuota striukė, viršutinės kelnės, tamprės, kaklo mova, megztinis, batai, pirštinės, saugomą Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o šešias kompaktines laikmenas palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.