Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Drangė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 22 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms mažajai bendrijai „Miško zona“ ir mažajai bendrijai „Drangė“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Depertamentas) ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti solidariai iš atsakovių mažosios bendrijos (toliau – MB) „Miško zona“ ir MB „Drangė“ padarytą 22 581,97 Eur žalą aplinkai ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad Departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus pareigūnams 2021 m. lapkričio 22 d. atlikus neplaninį patikrinimą nustatyta, kad privačiame miško žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aunola“, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei valstybės įmonės (toliau – VĮ) Valstybinių miškų urėdijos Raseinių regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypuose, neteisėtai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, plynai iškirsta 755 vnt. žalių sveikų medžių, kurių bendras tūris yra 130,91 m³. Medynas, kuriame įvykdytas neteisėtas miško kirtimas, pagal 2021 m. aktualizuotus miškų inventorizacijos duomenis buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus beržynas, priskirtas IVA miškų grupei – ūkiniai miškai. Miško sklype medžių ligų židinių, vėjavartų, vėjalaužų ir kitų augusių medžių pažeidimų nebuvo nustatyta. Atliekant neteisėto miško kirtimo aplinkybių tyrimą nustatyta, kad Valstybinė miškų tarnyba 2021 m. rugpjūčio 6 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2,8 ha plote vykdyti plyną miško kirtimą miško žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privataus miško savininkui R. G.. Minėtas miško žemės sklypas ribojasi su miško žemės sklypu kurio kadastrinis №.(duomenys neskelbtini). Miško savininkas R. G. savo mišką išsikirtimui 2021 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje nenukirstu mišku pardavė MB „Drangė. Dėl miško kirtimo MB „Drangė“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paslaugų sutartis) su MB „Miško zona“, pagal kurią MB „Miško zona“ įsipareigojo vykdyti miško ruošos darbus.

3. Atsakovės MB „Miško zona“ darbuotojas, 2021 m. rugsėjo 4 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės MB „Drangė“ darbuotojo žodiniu pavedimu, organizavo miško kirtimo darbus ir nupjovė 755 sveikus medžius, UAB „Aunola“ nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei MB „Drangė“ neturint leidimo tokiems darbams atlikti. Žala gamtai miško iškirtimu atsirado dėl abiejų atsakovių bendrų veiksmų. Atsakovės MB „Drangė“ veiksmų neteisėtumas pasireiškia jos darbuotojo neteisėtų nurodymų davimu atsakovės MB „Miško zona“ darbuotojui kirsti mišką neįsitikinus kertamo miško priklausomumu, nenurodžius tikslių sklypų ribų, o atsakovės MB „Miško zona“ veiksmų neteisėtumas pasireiškia faktiniu neteisėtų kito asmens nurodymų vykdymu, neįsitikinus numatyto plyno miško kirtimo pagrįstumu ir teisėtumu, neturint leidimo kirsti mišką bei kertamo miško brėžinio. Tarp atsakovių neteisėtų veiksmų bei gamtai atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala gamtai atsirado kaip atsakovių bendrų veiksmų rezultatas, todėl atsakovės MB „Drangė“ ir MB „Miško zona“ už gamtai padarytą žalą privalo atsakyti solidariai.

4. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. liepos 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė solidariai iš atsakovių MB „Drangė“ ir MB „Miško zona“ Aplinkos apsaugos departamentui 22 581,97 Eur žalos aplinkai atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. birželio 27 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės MB „Drangė“ valstybei 131,48 Eur bylinėjimosi išlaidas – 127 Eur žyminį mokestį ir 4,48 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės MB „Miško zona“ valstybei 131,48 Eur bylinėjimosi išlaidas – 127 Eur žyminį mokestį ir 4,48 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovė MB „Miško zona“ pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė preliminarų sprendimą pakeisti, visą žalos atlyginimą priteisiant iš atsakovės MB „Drangė“, reikalavimą MB „Miško zona“ atžvilgiu atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad pagal Paslaugų sutarties 1.1 punktą šalys sutarė, kad: „vykdytojas įsipareigoja atlikti miško kirtimo, traukimo, medienos transportavimo darbus užsakovo nurodytuose plotuose. Paslaugų teikimo sutarties 2.1 punkte numatyta, jog: „Užsakovas patvirtina, kad esamam sklypui turi reikalingus dokumentus bei leidimus sutartyje nurodytiems darbams atlikti. MB „Miško zona“ miškininkas – vadybininkas J. M., būdamas vykdytojo įgaliotu asmeniu, vadovaudamasis sudaryta sutartimi ir ankstesne darbine patirtimi su MB „Drangė“, pagristai pasitikėjo užsakovo įgalioto asmens R. J. nurodytų kertamo miško ribų teisingumu, dėl ko pavedė miško kirtimo darbus atlikti atitinkamai Įmonei. Jei R. J. būtų teisingai nurodęs kertamo miško ribas, žala aplinkai nebūtų padaryta, kadangi žala aplinkai padaryta ne dėl to, jog miškas būtų iškirstas netinkamomis priemonėmis, ne dėl to, jog būtų iškirstos didesnės miško ribos nei buvo planuota, ne dėl to, jog miškas būtų kertamas tam teisės neturinčių asmenų, bet būtent dėl to, jog iškirstos ne pagal planą numatytos miško sklypo ribos, kurias, parodė pats MB „Draugė“ įgaliotas darbuotojas R. J.. MB „Miško zona“ įgaliotas asmuo J. M. ne kartą kvietė R. J. patikrinti darbų eigą, tačiau R. J. darbų netikrino, į kertamo miško vietą neatvyko.

7. J. M. veiksmai, organizuojant netinkamo miško sklypo kirtimą, yra tik R. J. neteisėtų veiksmų pasekmė, kadangi būtent R. J. turėjo pareigą įsitikinti, jog turi leidimą bei brėžinius ir būtent R. J. turėjo pareigą juos pateikti J. M., taip pat būtent R. J. turėjo pareigą teisingai nurodyti kertamo miško ploto ribas. Šių pareigų nejgyvendinimas ir jų vykdymas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos laikytinas R. J. neteisėtais veiksmais. Tuo tarpu J. M. veiksmuose galima įžvelgti tam tikrą atidumo stoką, ir už ši aplaidumą J. M. jau yra nubaustas administracine tvarka, todėl papildomas baudimas jo darbdavės MB „Miško zona“, baudimu laikant žalos priteisimą, prieštarautų sąžiningumo, proporcingumo ir teisingumo principams.

8. Nustatyti J. M. neatidūs veiksmai savo mastu niekaip negali prilygti iš esmės neteisėtiems R. J. veiksmams, kadangi kiekvieno iš jų veikimas turėjo akivaizdžiai skirtingo masto priežastinį ryšį su nustatytomis pasekmėmis, todėl neteisinga visą neatidumo ir nerūpestingumo naštą dėl miško kirtimo organizavimo perkelti MB „Miško zona“, juo labiau, jog miško kirtimą inicijuoti pradėjo MB „Drangė“. Vien ta aplinkybė, kad MB „Drangė” medžių nekirto, o tai darė kiti asmenys, jos pareigos atlyginti gamtai padarytą žalą neeliminuoja, kadangi būtent MB „Drangė” kaip užsakovė ėmėsi iniciatyvos kirtimo darbams vykdyti. Todėl ieškovas nepagrįstai prašo taikyti solidaria civiline atsakomybę, kadangi priežastinis ryšys taip atsakovu veiksmu ir atsiradusios žalos yra nevienodas. J. M. MB „Miško zona“ miškininkas – vadybininkas miško kirtimo darbų organizavimą pradėjo pagrįstai manydamas, jog tam turi teisėtą pagrindą – leidimą, tačiau dėl kertamo miško buvo akivaizdžiai suklaidintas, o to iš karto nesupratęs darbus vykdė taip tarsi būtų užtikrintas kertamo miško ribomis. Atsakovė MB „Drangė“ kaip teisėta žemės sklypo, kuriame turėjo būti kertamas miškas, valdytoja, o ne atsakovė MB „Miško zona“ buvo tas juridinis asmuo, turintis pareigą neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pareiga parodyti tikslias kertamo miško sklypo ribas, pateikti leidimą miškui kirsti teko būtent MB „Drangė“ kaip teisėtai žemės sklypo naudotojai, turinčiai pareigą tinkamai tvarkyti mišką ir tiesioginį suinteresuotumą žemės sklypo tolesniu naudojimu, o ne rangovei MB „Miško zona“, atlikusiai miško kirtimo darbus sutarties pagrindu. Pati ieškovė ieškinyje iš esmės pripažįsta, jog žala kilo iš MB „Drangė“ darbuotojo neteisėtų veiksmų, šiam negavus reikiamo leidimo ir nurodžius netinkamas kertamo sklypo ribas.

9. MB „Drangė“ privalėjo ne tik pati laikytis įstatymų, bet ir kontroliuoti savo darbuotojų elgesį, tačiau šios pareigos neįvykdė, nekontroliavo savo darbuotojo R. J. veiksmų, derinant miško kirtimo darbus, todėl pareiga atlyginti darbuotojo padalytą žalą kyla būtent atsakovei MB „Drangė“. Nenustatyta nė viena solidarios atsakomybės taikymui būtina sąlyga MB ..Miško zona“ atžvilgiu, kadangi tarp MB „Drangė“ ir MB „Miško zona“ darbuotoju veiksmu bendrumas nėra įrodytas. MB „Miško zona“ darbuotojas nežinojo apie MB „Drangė“ darbuotojo neteisėtus veiksmus, taip pat nėra nustatytas nei faktinis, nei teisinis priežastinis ryšys tarp MB ..Miško zona“ ir kilusios žalos, todėl reikalavimas MB „Miško zona“ atžvilgiu taikyti deliktinę atsakomybę ir įtraukti MB „Miško zona“ kaip solidarią atsakovę yra nepagrįstas. Priteisus solidarų žalos atlyginimą, MB „Miško zona” kiltų neigiamos pasekmės, todėl, siekiant išvengti dar didesnių neigiamų pasekmių, nustačius soliadariosios atsakomybės sąlygas prašė 22 581,97 Eur žalos dydį mažinti 3/4 dalimi, t. y. mažinti iki 5 645,50 Eur ir iš atsakovių solidariai priteisti po 2822,75 Eur žalos atlyginimą.

10. Atsakovė MB „Drangė“ 2022 m. rugsėjo 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose prašė ieškinį dalyje dėl MB „Drangė“ atmesti. Nurodė, kad MB „Drangė“ tinkamai įvykdė Paslaugų teikimo sutarties 2.7 punkto sąlygą ir iki darbų pradžios pateikė vykdytojai MB „Miško zona” žemės sklypo planą, biržės brėžinį, leidimą kirsti mišką.

11. Ieškovė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į prieštaravimus prašė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. liepos 11 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės MB „Miško zona“ atstovo prieštaravimus atmesti. Nurodė, kad žala gamtai miško iškirtimu atsirado dėl abiejų atsakovų bendrų veiksmų. Atsakovės MB „Drangė“ veiksmų neteisėtumas pasireiškia jos darbuotojo klaidingu parodymu atsakovės MB „Miško zona“ darbuotojui kirsti mišką sklypuose, kuriuose leidimas kirsti mišką nebuvo išduotas, o atsakovės MB „Miško zona“ veiksmų neteisėtumas pasireiškia faktiniu neteisėtų kito asmens nurodymų vykdymu. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų bei gamtai atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala gamtai atsirado kaip atsakovų bendrų veiksmų rezultatas, todėl atsakovės MB „Miško zona“ ir MB „Drangė“ už gamtai padarytą žalą privalo atsakyti solidariai. Atsakovės savo itin sunkios turtinės padėties, tai, jog dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, neįrodė, todėl nėra pagrindo sumažinti priteistinos žalos dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 22 d. galutiniu sprendimu teismas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. liepos 11 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2388-471/2023 (tuometinis Nr. e2-8473-471/2022) paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovės MB „Drangė“ ir atsakovės MB „Miško zona“ valstybei po 16,76 Eur bylinėjimosi išlaidas.

13. Teismas nustatė, kad MB „Drangė“ įgaliotas atstovas turėdama sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko R. G. įgaliojimą ir miško kirtimui reikiamus dokumentus (leidimą kirtimui ir biržės planą) R. J. MB „Miško zona“ atstovui J. M. pagal Paslaugų teikimo sutarties priedą Nr. 2 pavedė atlikti miško kirtimo darbus ir vietoje parodė kirstiną sklypą. MB „Miško zona“ atstovo T. M. pavedimu darbus atliko L. M. vadovaujami darbininkai. Baigus darbus paaiškėjo, kad iškirstas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal RC duomenis – Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gautas padalijus sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. gretimas sklypas.

14. Teismas vertino, kad pagal Paslaugų tiekimo sutarties 2.7 punktą už valdos ribų tikslumą atsako užsakovė MB „Drangė“, kuri supažindina vykdytoją su sklypo ribomis, pateikiant kertamos biržės planą, todėl pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles būtent užsakovė MB „Drangė“ privalo įrodyti, kad tinkamai supažindino vykdytoją su sklypo ribomis. Pažymėjo, kad atsakovė MB „Drangė“ nepateikė į bylą įrodymų, jog iki darbų pradžios pateikė „Miško zonai“ sklypo planą, biržės brėžinį ir leidimą. Proceso eigoje šią aplinkybę MB „Drangė“ grindė R. J. atsiuntimu J. M. per programėlę telefone 2021 m. liepos 23 d. biržės brėžinio ir ribų parodymu vietoje. Teismas sprendė, kad pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad brėžinys buvo atsiųstas 2021 m. rugpjūčio 26 d. , t. y. prieš pradedant kirtimo darbus. Tačiau lyginant jį su pateiktuoju byloje brėžiniu matyti, kad jis yra nepilnas – jame matyti tik paties sklypo planas (be įrašo kairėje pusėje Kv. (duomenys neskelbtini), be viršuje nurodymo savininko ir sklypo Nr., be dešinėje – linijų, ilgių ir azimutų) ir toks planas (be tikslių koordinačių akivaizdžiai negali būti pripažįstamas pakankamu identifikuoti sklypą. Jokių įrodymų, kad būtų nusiuntęs ir leidimą kirsti mišką, R. J. nepateikė. Teismas atsižvelgė, kad apklausiant teisme R. J. ir J. M. pripažino, kad sklypo ribų neapėjo, o J. M. apžiūrimame sklype matė senus medienos traukimo veiksmus iš praeito kirtimo, kas tiesiogiai patvirtina, kad buvo apžiūrimas ne tas sklypas.

15. Teismas įvertinęs, kad R. J. ir J. M. turi iš esmės vienodo laipsnio itin didelį, tik priešingą, suinteresuotumą bylos baigtimi, jų parodymus vertino kaip nenusveriančius vieni kitų, todėl atsižvelgė į liudytojų L. M. ir D. K. parodymus (jog pirmą kartą jau po iškirtimo miške pasirodęs R. J. buvo pasimetęs ir tik papildomai patikrinęs pasakė, kad iškirstas ne tas sklypas). Teismas atsižvelgė, kad MB „Miško zona“ tik vykdė sklypo naudotojos MB „Drangė“ pavestus darbus, neturėdama savarankiško suinteresuotumo jais, todėl tokia situacija, kad R. J. parodžius tikrąjį sklypą J. M. organizuotų darbus kitame sklype, yra sunkiai tikėtina. Teismas padarė išvadą, kad neįrodyta, jog R. J. kaip užsakovės MB „Drangė“ atstovas būtų tinkamai nurodęs kertamo sklypo ribas, kas, sąlygojo tolesnius MB „Miško zona“ veiksmus, tiesiogiai padarant žalą gamtai.

16. Teismas pažymėjo, kad MB „Drangė“, prieš pavesdama vykdyti miško kirtimo darbus MB „Miško zona“, turėjo pareigą įsitikinti kirstino sklypo ribomis vietoje, jas aiškiai nurodyti atsakovei MB „Miško zona“, taip pat kontroliuoti ir užtikrinti, kad medžiai būtų kertami tik tame sklype. Atsakovė MB „Miško zona“ turėjo pareigą ne tik kirsti mišką MB „Drangė“ nurodytoje vietoje, tačiau pradėti kirtimą tik gavusi dokumentus, patvirtinančius kirtimo teisėtumą (t. y. įsitikinusi, kad kerta būtent tą sklypą, kuriam išduotas leidimas ir pagal leidimo sąlygas ). Abi šalys privalėjo vykdyti susitarimą dėl miško kirtimo ir pagal jų profesinei veiklai taikomus reikalavimus.

17. Teismas vertino, kad atsakovė MB „Drangė“ neįrodė, jog pateikė MB „Miško zona“ visus kirtimui reikiamus dokumentus ir teisingai nurodė sklypą, be to, ji nekontroliavo ir neužtikrino, kad miškas būtų kertamas būtent tame sklype (per visą kirtimo laikotarpį jos atstovai neatvyko į vietą ir nepatikrino, ar darbai vykdomi tame sklype), ir padarė išvadą, jog toks atsakovės neveikimas neabejotinai turėjo įtakos žalos dydžiui. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad tarp atsakovės MB „Drangė“ neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

18. Teismas akcentavo, kad atsakovė MB „Miško zona“, įsipareigojusi atlikti darbus konkrečiame miško sklype, būdama savo srities profesionalė, privalėdama pasitikrinti atsakovės MB „Drangė“ atstovo nurodyto ribas, to nepadarė ir darbus be privalomų tam dokumentų atliko gretimame, kitam asmeniui priklausančiame miško sklype. Pažymėjo, kad be tokių atsakovės MB „Miško zona“ veiksmų miškas taip pat nebūtų iškirstas ir žala gamtai nebūtų padaryta. Be to, jos darbuotojo kaltė dėl neteisėto miško kirtimo konstatuota teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi. Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės MB „Miško zona“ neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos. Teismas vertino kritiškai MB „Miško zona“ atstovo argumentas, jog R. J. parodžius neteisingas ribas tarp darbus vykdžiusios MB „Miško zona“ ir atsiradusios žalos yra atsitiktinis priežastinis ryšys. Teismas pažymėjo, kad R. J. netinkamas ar net klaidingas sklypo ribų parodymas nešalina atsakovės MB „Miško zona“ atsakomybės už jos atliktus darbus, nustatyta tvarka neįsitikinus dėl tikrųjų sklypo ribų.

19. Teismas sutiko su argumentu, kad šioje situacijoje nėra atsakovių bendros tyčios, ir padarė išvadą, jog egzistuoja visos būtinosios sąlygos abiejų atsakovių civilinei atsakomybei kilti. Žala aplinkai padaryta abiejų atsakovių MB „Drangė“ ir MB „Miško zona“, o ne kurios nors vienos iš jų, veiksmais, todėl teismas sprendė, kad joms atsakovėms taikytina solidarioji atsakomybė ir nėra jokio teisinio pagrindo nustatyti atsakovių dalinę atsakomybę.

20. Teismas atsižvelgęs, kad atsakovės privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jų darbuotojų, einančių darbines pareigas, kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalis), konstatavo, kad yra ieškovo reikalavimą dėl šios žalos atlyginimo yra pagrįstas.

21. Teismas spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, atsižvelgė, kad neteisėtu medžių iškirtimu žala gamtai padaryta ne tyčia, o abiem atsakovėms suklydus dėl kirstino sklypo, kad J. M. jau yra nubaustas bauda administracinėje byloje Nr. II-100-446/2022 ir abiem atsakovėms, kyla pareiga atlyginti turtinę žalą iškirstojo sklypo savininkui. Byloje Nr. II-100-446/2022 AAD J. M. paskirtoji bauda buvo sumažinta veiką padarius dėl nepagrįsto pasitikėjimo, kas rodo jos mažesnį pavojingumą. Teismas pažymėjo, kitomis aplinkybėmis būtų pagrindas svarstyti priteistino žalos atlyginimo dydžio mažinimo klausimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad žala gamtai nors ir padaryta dėl neatsargumo, tačiau itin grubiai pažeidžiant daugelį tiek miško kirtėjams, tiek verslininkams keliamų elgesio reikalavimų, per ilgą laikotarpį nuo padarymo žala net nepradėta atlyginti, proceso eigoje abi atsakovės savo kaltę faktiškai neigia ir jokių įrodymų apie šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes nepateikė. Nors MB „Miško zona“ atstovas dar 2022 m. birželio 20 d. pasiūlyme siūlė Departamentui susitarti, tačiau tik dėl itin nedidelės dalies (mažiau nei 3 000 Eur iš daugiau kaip 22 000 Eur) žalos atlyginimo, nurodomą bendrijos sunkią finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų šioje byloje nepateikė, o MB „Drangė“ tokio prašymo išvis nepareiškė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad mažinti priteisiamo žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo, ir preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

22. Apeliaciniu skundu atsakovė MB „Drangė“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą: Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. liepos 11 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2388-471/2023 panaikinti bei ieškovo ieškinį MB „Drangės atžvilgiu atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176, 181, 185 straipsniai), netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir išvadas parėmė prieštaringais, nepatikimais įrodymais, padarė nelogiškų išvadų ir dėl to priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

22.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nelogiškas išvadas, kad atsakovė MB „Drangė“ neįrodė, jog pateikė MB „Miško zona“ visus kirtimui reikiamus dokumentus ir teisingai nurodė sklypą vietoje, kad MB „Drangė“ nekontroliavo ir neužtikrino, kad miškas būtų kertamas būtent tame sklype, kad tarp atsakovės MB „Drangė“ neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos išimtinai atsakovės MB „Miško zona“ darbuotojo J. M. parodymais. Pastarasis yra susijęs su atsakovu MB „Miško zona“ sutartiniais santykiais ir darbdavys gali reikalauti J. M. materialinės atsakomybės, o J. M. yra suinteresuotas materialinės atsakomybės išvengti, todėl jo parodymai, kad MB „Drangė“ atstovas R. J. jam žemės sklypo ribas parodė neteisingai turi būti vertinami kritiškai. Be to, J. M. parodymai paneigiami R. J. parodymais, kad atėjus prie sklypų ribos aiškiai matėsi, kad jo sklypo ribos buvo pažymėtos naujais ryškiais dažais, paklausus J. M., ar aiškios sklypo ribos; šis atsakė „taip“, todėl parodė tikrai savo, o ne iškirstąjį sklypą. Be to, R. J. parodymus patvirtina R. J. ir J. M. susirašinėjimas programėlėje Messenger, iš kurio matyti, kad po miško sklypo apžiūros tą pačią dieną vakare R. J. atsiuntė J. M. kirstinos biržės planą. Gavęs biržės planą J. M. nesikreipė į R. J. dėl galimai neaiškių žemės sklypo ribų ar biržės žymėjimo, o ėmėsi iš karto aptarinėti darbų kainą. Įvertinus, kad J. M. turi aukštąjį miškininko išsilavinimą ir tai yra pagrindinė jo darbinė veikla, jis laikytinas šios srities profesionalu. Kadangi J. M. kaip miškininkas profesionalas neprašė jokios papildomos informacijos ir nenurodė jokių MB „Drangė“ kaip užsakovo prievolių vykdymo trūkumų, MB „Drangė“ neturėjo pagrindo vertinti, kad MB „Miško zona“ prieš pradedant darbus nėra pateikta kokia nors reikšminga prievolių vykdymui informacija arba MB „Miško zona“ yra kaip nors suklaidinta.

22.3. Kad būtent MB „Miško zona“ elgesys buvo nerūpestingas ir tai sąlygojo žalos atsiradimą, patvirtino liudytojas D. K., kuris parodė, kad su J. M. nuvažiavo į vietą ir šis jam parodė biržės ribas, tačiau J. M. sklypo plano nepateikė, atliekant kirtimą nedalyvavo. Akivaizdu, kad J. M. ar kitam MB „Miško zona“ atstovui nesant kirtimo darbų vietoje ir MB „Miško zona“ palikus darbus atliekančius miško pjovėjus, kurie nėra profesionalūs miškininkai, be priežiūros ir netgi nepateikus pjovėjams kirstinos biržės plano, darbus atlikęs D. K. neturėjo galimybės iškirsti reikiamą biržę ir tai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis.

22.4. MB „Drangė“ veiksmuose nėra nustatyta nei viena iš deliktinės atsakomybės sąlygų: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Teismas kaip teisinį pagrindą, kuriuo remiantis MB „Drangė“ privalėtų atsakyti už MB ,,Miško zona“ galimai padarytą žalą, nurodo CK 6.263 straipsnį, kur numatyta bendra pareiga asmens veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos. Tačiau MB „Drangė“ turėjo galiojantį leidimą kirsti mišką, iš ko seka, kad buvo atlikti visi teisės aktų reikalaujami leidimui gauti veiksmai, įskaitant tuos veiksmus, kurie užtikrina, kad kertamo miško ribos būtų aiškiai matomos. Teisėtas elgesys negali būti pripažintas taisyklių nesilaikymu, sukėlusiu žalą kitam asmeniui. MB „Drangė“ visas teisės aktų nustatytas pareigas vykdė. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, nemotyvavo, kaip teisėti MB „Drangė“ veiksmai sukėlė žalą.

22.5. Byloje nėra jokių duomenų, kad MB „Drangė“ būtų atlikusi neteisėtus veiksmus arba pažeidusi bendro pobūdžio pareigą asmens veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos. MB „Drangė“ pateikė MB „Miško zona“ visus miškui kirsti būtinus dokumentus, visi teisės aktų reikalavimai rengiant dokumentus, būtinus gaunant leidimą kirsti mišką, buvo įvykdyti, įskaitant ir tuos reikalavimus, kurie užtikrina, kad kertamo miško ribos būtų aiškiai matomos vietoje. Jei žemės sklypo ribos, jų ženklinimas vietoje būtų neatitikusios Nekilnojamojo turto registro ir Miškų valstybės kadastro duomenų, MB „Drangė“ miškotvarkos projektas nebūtų patvirtintas ir leidimas kirsti mišką nebūtų išduotas. Miškotvarkos projektas galėjo būti parengtas tik esant aiškioms ribinėms linijoms bei žemės sklypo riboms. Atsakovė MB „Miško zona“ privalėjo vadovautis biržės ženklinimu.

22.6. MB „Drangė“ Paslaugų teikimo sutarties 2.7 punktą vykdė: iki darbų pradžios pateikė MB „Miško zona“ žemės sklypo planą, biržės brėžinį, leidimą kirsti mišką. MB „Drangė“ teisės ir pareigos buvo detaliai reglamentuotos tiek teisės aktais, tiek Paslaugų teikimo sutartimi, todėl nėra pagrindo taikyti bendro pobūdžio teisės normas, skirtas atvejams, kada yra įstatymo spraga arba šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties. Išsamiai teisės aktų nustatytų reikalavimų, leidžiančių aiškiai matyti kertamo miško ribas (Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406, (toliau – Taisyklės) 3.2, 27, 27.1, 27.2 punktai; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 (Žin., 2004, Nr. 167-6157) patvirtintų Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 12 punktas), įvykdymas (miškotvarkos projekto parengimas, ribinių linijų prakirtimas, biržės atrėžimas) yra teisėti veiksmai, todėl negali būti pripažinti nesilaikymu elgesio taisyklių, dėl kurių kitam asmeniui buvo padaryta žala.

22.7. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pažeidė universalų teisinį principą impossibilium nulla obligatio est (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma), kadangi priskyrė MB „Drangė“ jokiais teisės aktais nenumatytą ir neįmanomą pareigą priversti MB „Miško zona“ darbuotoją apeiti žemės sklypo ribas arba pačios MB „Drangė“, kuri užsakė ir apmokėjo darbų atlikimą, atstovą visą laiką būti kirtimo darbų atlikimo vietoje ir kontroliuoti kirtėjų darbą. Teismo jokiais teisės aktais nepagrįstas reikalavimas MB „Drangė“ atstovui būti kirtimo vietoje yra neprotingas ir nelogiškas, kadangi MB „Drangė“ kreipėsi į profesionaliai miško kirtimus atliekančią ir reikiamą patirtį turinčią MB „Miško zona“, pateikė visus reikiamus tinkamai iškirsti biržę dokumentus (biržės planą), sumokėjo už darbų atlikimą.

22.8. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas (CK 6.247 straipsnis), nepripažindamas, kad MB „Miško zona“ nesilaikė tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos ir atsiradusi žala yra būtent MB „Miško zona“ veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad remiantis liudytojo D. K. parodymais, kurių MB „Miško zona“ neginčijo, D. K. su J. M. nuvažiavo į vietą ir J. M. jam parodė biržės ribas, tačiau biržės plano nepateikė ir atliekant kirtimą nedalyvavo, turėjo pagrindą išvadai, kad būtent šie veiksmai yra priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, kadangi nelogiška ir neprotinga tikėtis, kad miškininkystės išsilavinimo neturintys asmenys, neturėdami kertamos biržės ribas parodančių dokumentų ir nevadovaujami miškininkystės specialisto gali atlikti kirtimą tinkamai. Ir priešingai, net jei MB „Drangės“ atstovas R. J. ir būtų neapėjęs su MB „Miško zona“ atstovu J. M. žemės sklypo ribų pagal visą perimetrą, o tik pagal jo dalį, tai negali turėti jokio ryšio su kilusiomis pasekmėmis, kadangi J. M. žodžiu ir per programėlę Messenger patvirtino, kad žemės sklypo ribos jam yra aiškios; savo darbe naudojo Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę. J. M. yra miškininkas profesionalas, todėl turi reikiamus įgūdžius naudotis tiek žemės sklypų, tiek biržių planais, sugeba atpažinti prakirstas miško sklypo ribas ir biržės žymėjimą vietoje. Atsižvelgiant į tai, MB „Drangė“ veiksmai negali būti pripažinti susijusiais priežastiniu ryšiu su žala, atsiradusia dėl neteisėto miško kirtimo.

23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašo atsakovės MB „Drangė“ apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2388-471/2023 nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymą (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas), asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (34 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuriam suteiktos teisės, prižiūrėdamas nuosavybę, turi būti rūpestingas ir atidus, kad nebūtų pažeistos kitų teisės ir niekam nebūtų padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).

23.2. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Taigi, civilinė atsakomybė be kaltės taikoma ūkio subjektams, vykdantiems ūkinę veiklą, o ne visiems asmenims, kurie faktiškai padaro gamtai žalos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 465/2008).

23.3. Nesutinka su atsakovės atstovo pozicija, kad MB „Drangė“ veiksmuose nėra deliktinės atsakomybės sąlygų. Neteisėti veiksmai nustatomi, jei pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai. Jeigu medžių kirtimas atliekamas neteisėtai, žala turi būti atlyginama. Tik tuo atveju, kai gamtai žala daroma teisėtais veiksmais, gavus leidimą, įstatymas atleidžia nuo padarytos gamtai žalos atlyginimo. Atsakovė MB „Drangė“ turėjo leidimą miškui kirsti, bet ne tame sklype, kuriame buvo įvykdytas miško kirtimas, o gretimame. Šiuo atveju būtent MB „Drangė“, kaip teisėta žemės sklypo, kuriame turėjo būti atlikti teisėti veiksmai, valdytoja, buvo tas juridinis asmuo, turintis pareigą neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Aplinkybė, kad MB „Drangė“ asmeniškai miško nekirto, kad tai padarė kiti asmenys, jos pareigos atlyginti gamtai padarytą žalą neeliminuoja.

23.4. Nesutiktina ir su tokiu apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, kad šiuo atveju negalima solidarioji atsakomybė. CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir CK 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y., atsakomybė yra solidari, kai žalos padarymas (visa žala arba aiški jos dalis) yra priskiriamas ne vienam asmeniui, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas Kadangi atsakovės MB „Miško zona“ darbuotojas, atsakovės MB „Drangė“ darbuotojo pavedimu, organizavo miško kirtimą sklype, kuriame nebuvo išduotas leidimas miškui kirsti, žala gamtai medžių iškirtimu atsirado dėl abiejų atsakovių darbuotojų bendrų veiksmų.

23.5. Atsakovės MB „Drangė“ darbuotojas R. J. turėjo konkrečiai parodyti kertamo miško ploto ribas, pateikti dokumentus ir kontroliuoti bei prižiūrėti kirtimo darbus, jis turėjo pareigą neleisti neteisėtų veiksmų, tačiau tai nebuvo padaryta ir tuo pasireiškė R. J. neatsakingumas. MB „Miško zona“ darbuotojas J. M. neturėjo pradėti miško kirtimo darbų neturint leidimo miškui kirsti ir kertamo miško brėžinio, turėjo pasinaudoti ir pasitikrinti informaciją visais turimais šaltiniais registruose, išsiaiškinti tikslias ribas ir jas nurodyti bei pasakyti pasamdytiems subrangovams, tačiau to nepadarė ir tuo pasireiškė jo neatsakingumas. Be sklypo dokumentų, nežinant kertamo miško sklypo ribų, buvo iškirstas miškas, kuriam kirsti nebuvo išduotas leidimas. Jei abi šalys būtų laikęsi rūpestingumo principo ir atsakingumo, šios žalos nebūtų buvę. Tai buvo bendras vientisas procesas, suponavęs pareigą turėti atitinkamą leidimą miškui kirsti, kas yra visiškai pakankama solidariosios atsakomybės sąlyga.

23.6. Sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos atsakovių civilinei atsakomybei atsirasti. Tarp atsakovių neteisėtų veiksmų bei gamtai atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala gamtai atsirado kaip atsakovių bendrų veiksmų rezultatas (CK 6.2(duomenys neskelbtini), 6.246, 6.249 straipsniai), todėl atsakovės MB „Drangė“ ir MB „Miško zona“ už gamtai padarytą žalą privalo atsakyti solidariai.

24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė MB „Miško zona“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 22 galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2388-471/2023 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Priešingai nei nurodė skunde apeliantė, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Paslaugų teikimo sutartimi vykdytoja MB „Miško zona“ įsipareigojo atlikti miško kirtimo darbus užsakovės MB „Drangė“ nurodytuose plotuose (sutarties 1.1 punktas); už valdos ribų tikslumą atsako užsakovė, kuri supažindina vykdytoją su sklypo ribomis, pateikiant kertamos biržės planą (sutarties 2.7 punktas). Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles būtent užsakovė (MB „Drangė“) privalėjo įrodyti, kad tinkamai supažindino vykdytoją su sklypo ribomis.

24.2. Iš bylos duomenų matyti, jog užsakovė MB ,,Drangė“ nepateikė vykdytojui prieš pradedant atlikti miško kirtimo darbus tinkamo brėžinio, kurio pagrindu būtų galima aiškiai identifikuoti kertamą sklypą. Apžiūrint sklypą buvo parodytas kitas sklypas (kuris ir buvo iškirstas). Tiek paaiškinimuose Departamento atstovai, tiek apklausiant teisme R. J. ir J. M. pripažino, kad sklypo ribų neapėjo, o J. M. apžiūrimame sklype matė senus medienos traukimo vilksmus iš praeito kirtimo (2021 m. gruodžio 22 d. paaiškinimas), kas tiesiogiai patvirtina, kad buvo apžiūrimas ne tas sklypas, kadangi apie ankstesnius kirtimus sklype Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nėra. Aplinkybes, jog J. M. kaip kertamas buvo parodytas ne tas sklypas patvirtino liudytojai L. M. ir D. K., kurie paaiškino, kad pirmą kartą jau po iškirtimo miške pasirodęs R. J. buvo pasimetęs ir tik papildomai patikrinęs pasakė, kad iškirstas ne tas sklypas. Atsižvelgiant šiuos paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertino taisyklių nepažeidė ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą padarė teisiškai pagrįstą išvadą, jog neįrodyta, kad R. J., kaip užsakovės MB „Drangė“ atstovas, būtų tinkamai, pagal sutarties sąlygas, nurodęs kertamo sklypo ribas, kas sąlygojo tolesnius MB „Miško zona“ veiksmus, tiesiogiai padarant žalą gamtai.

24.3. Nesutinka su apeliante, kad MB ,,Drangė“ veiksmuose nėra nustatyta nei viena iš deliktinės atsakomybės sąlygų. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas įrodė ir pirmosios instancijos teismas MB ,,Drangė“ veiksmuose nustatė visas deliktinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas. Pirmoji sąlygą – neteisėti veiksmai MB ,,Drangė“ veiksmuose pasireiškė tuo, kad MB „Drangė“, prieš pavesdama vykdyti miško kirtimo darbus MB „Miško zona“, turėjo pareigą įsitikinti kirstino sklypo ribomis vietoje, jas aiškiai nurodyti atsakovei MB „Miško zona“, taip pat kontroliuoti ir užtikrinti, kad medžiai būtų kertami tik tame sklype. Taigi už padarytą žalą atsako būtent žemės sklypo savininkai ar kiti teisėti naudotojai, kaip asmenys, kurie nesukontroliavo ir neužtikrino, kad medžiai būtų kertami tik jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype.

24.4. Antroji sąlygą – žala, byloje taip pat nustatyta. Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. lapkričio 22 d. pavedimu Nr. (21.1) - SPR1-6855 pagal gautą 2021 m. lapkričio 10 d. miško savininko UAB „Aunola“ vadovo pranešimą buvo atliktas patikrinimas privataus miško žemės sklype (duomenys neskelbtini), VMU (duomenys nesklebtini) girininkijoje, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), Kv. Nr. (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. (duomenys neskelbtini). AAD Miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus 2022-11-24 patikrinimo akte Nr. (21.1) - PA - 7539 su priedais konstatuota, kad nurodytame 2,22 ha ploto privačiame miško sklype, nuosavybės teise priklausančiame UAB „Aunola“ (tik papildomai nurodomas skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) įvykdytas neteisėtas plynas kirtimas. Neteisėtai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką ar pranešimo apie ketinimą kirsti mišką, nukirsta 755 vnt. žalių sveikų medžių, kurių bendras tūris – 130,91 m3 medienos. Neteisėtu kirtimu padaryta žala 22581,97 Eur žala aplinkai.

24.5. Trečioji sąlygą – priežastinis ryšys ir kaltė MB ,,Drangė” veiksmuose taip pat nustatyti. MB ,,Drangė” nekontroliavo ir neužtikrino, kad miškas būtų kertamas būtent tame sklype, kuriame jį reikėjo kirsti. Įmonės atstovai per visą kirtimo laikotarpį neatvyko į vietą ir nepatikrino, ar darbai vykdomi tame sklype, kuriame jie turi būti vykdomi. Visa tai rodo, jog toks MB ,,Drangė” neveikimas turėjo įtakos žalos dydžiui, kadangi jei ji būtų apdairi, svetimas miškas nebūtų iškirstas ar jo iškirsta mažiau. Šiuo atveju akivaizdu, jog, nesant nurodytų apeliantės veiksmų (kirtimui buvo parodytas ne tas miškas, kurį reikia kirsti, nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai prieš pradedant darbus, nebuvo stebimas ir kontroliuojamas miško kirtimo procesas), svetimas miškas nebūtų buvęs iškirstas ir žala gamtai nebūtų buvusi padaryta, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp apeliantės MB ,,Drangė” neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra nustatytas priežastinis ryšys. MB ,,Drangė” veiksmuose nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai žalą priteisė solidariai iš atsakovių MB „Drangė“ ir MB „Miško zona“.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad Departamento 2021 m. lapkričio 22 d. pavedimu Nr. (21.1) – SPR1-6855 pagal gautą 2021 m. lapkričio 10 d. miško savininkės UAB „Aunola“ vadovo pranešimą buvo atliktas patikrinimas privataus miško žemės sklype (duomenys neskelbtini), VMU (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), Kv. Nr. (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. (duomenys neskelbtini). AAD Miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus 2022 m. lapkričio 24 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais konstatuota, kad nurodytame 2,22 ha ploto privačiame miško sklype, nuosavybės teise priklausančiame UAB „Aunola“ (tik papildomai nurodomas skl. Nr. (duomenys neskelbtini) ) įvykdytas neteisėtas plynas kirtimas. Neteisėtai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką ar pranešimo apie ketinimą kirsti mišką, nukirsta 755 vnt. žalių sveikų medžių, kurių bendras tūris – 130,91 m³ medienos. Neteisėtu kirtimu padaryta žala 22 581,97 Eur žala aplinkai.

27. 2021 m. lapkričio 23 d. paaiškinime Departamentui R. J. nurodė, kad MB „Drangė“ 2021 m. rugpjūčio mėn. iš R. G. nupirko mišką iškirtimui, kuriam rugsėjo 4 d. sudarė sutartį su MB „Miško zona“. Jis elektoriniu būdu per Wiber programėlę pateikė leidimą ir planą. Nuvykus prie miško J. M. paaiškino, kad jam kertamo sklypo ribos yra aiškios, jų daugiau neapžiūrėjo. Atvykęs apytikriai po dviejų savaičių pamatė, kad kertamas besiribojantis miškas, todėl darbus sustabdė ir pranešė miško savininkui.

28. 2021 m. gruodžio 22 d. paaiškinime Departamentui J. M. nurodė, kad su R. J. nuvykus į planuojamą kirsti mišką jo ribos buvo pažymėtos dažais. Dėl ribų tikslumo taip pat įsijungė telefone programėlę, kuri parodo valdos ribas, kurioje yra. Įėjo į mišką nuo kelio pusės... tada ėjo gilyn įsivertinti darbų sąlygas. R. J. leidimo kirsti nepadavė, tačiau patikino, kad leidimas yra ir gali pradėti darbus. Apžiūrint mišką matėsi seni medienos traukimo vilksmai iš praeito kirtimo. Pradėjus kirsti mišką pastebėjo, kad nėra pažymėta paliekamų bioįvairovei medžių. Paskambinus ir apie tai pasakius R. J., šis rugsėjo 16 d. į telefoną atsiuntė biržės planelio ir leidimo nuotraukas, kurias jis persiuntė darbus vykdančiai L. M. Kelis kartus paprašius atvykti pažiūrėti, ar laikomasi kirtimo reikalavimų, R. J. neatvyko. Vėliau sužinojo, kad kertamas ne tas miškas.

29. Įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-100-446/2022 Departamento vyr. specialistės 2022 m. vasario 24 d. nutarimu MB „Miško zona“ vadybininkui J. M. pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 3 dalį paskirta 2 200 Eur bauda buvo sumažinta iki 1 400 Eur. Teismo nutartimi skundžiamame Departamento nutarime nurodytos aplinkybės nebuvo nuginčytos, t. y. kad J. M. 2021 m. rugsėjo 10–16 d. neteisėtai, neturėdamas Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką ar pranešimo apie ketinimą kirsti mišką, organizavo ir neteisėtai (duomenys neskelbtini)UAB „Aunola“ priklausančiame miške, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Valstybinių miškų urėdijos Raseinių regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos Kv. Nr. (duomenys neskelbtini), skl. Nr. (duomenys neskelbtini), plynu kirtimu nukirto 755 vnt. žalius sveikus medžius. Neteisėtai nukirsta 130,91 m³ medienos. Medynas, kuriame įvykdytas neteisėtas kirtimas, ... yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus beržynas. Neteisėtu kirtimu padaryta 22 581,97 Eur žala aplinkai. Taip pat nutartyje konstatuota, kad J. M. neteisėtai iškirto mišką suklaidintas kito asmens (MB „Drangė“ darbuotojo R. J.), pasikliaudamas jo žodiniu paaiškinimu ir parodymu natūroje kertamo miško ribas.

30. 2021 m. liepos 23 d. miškininkas surašė savininko R. G. miško sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) įvertinimo pažymą, miško želdinimo <...> projektą, sudarė biržės brėžinį, buvo surašytas kirstinų medžių taškavimo lapas. Pagal juos R. G. 2021 m. rugpjūčio 6 d. buvo išduotas leidimas kirsti mišką sklype Nr. (duomenys neskelbtini).

31. 2021 m. rugsėjo 4 d. paslaugų teikimo sutartimi MB „Drangė“ kaip užsakovė su MB „Miško zona“ kaip vykdytoja sudarė miško kirtimo <...> sutartį užsakovo nurodytuose plotuose (1.1 punktas). Pagal jos priedą Nr. 2 buvo numatyta atlikti darbus nurodytame aukščiau sklype Nr. (duomenys neskelbtini).

32. MB „Drangė“ atstovas pateikė duomenis, kad R. J. 2021 m. rugpjūčio 26 d. 22.30 val. J. M. per „Messenger“ programėlę atsiuntė biržės brėžinį, tarp jų vyko susirašinėjimas dėl darbų.

33. Pagal Departamento 2022 m. birželio mėn. pasiūlymą MB „Miško zona“ atstovas 2022 m. birželio 20 d. raštu pasiūlė galimybę sudaryti taikos sutartį, numatant dalinę atsakovių deliktinės atsakomybės prievolės rūšį, įpareigojant atsakoves žalą atlyginti lygiomis dalimis, žalos atlyginimo dydį sumažinti ir MB „Miško zona“ atžvilgiu mokėjimą išdėstyti 1 metų laikotarpiui.

Dėl įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo

34. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė MB „Drangė“ neįrodė, jog pateikė MB „Miško zona“ visus kirtimui reikiamus dokumentus ir teisingai nurodė sklypą vietoje, kad MB „Drangė“ nekontroliavo ir neužtikrino, kad miškas būtų kertamas būtent tame sklype, kad tarp atsakovės MB „Drangė“ neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, pagrįstos išimtinai atsakovės MB „Miško zona“ darbuotojo J. M. parodymais. Taip pat, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės vertinimu.

35. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

36. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.)

38. Byloje nustatyta, kad apeliantės MB „Drangė“ įgaliotas atstovas R. J. turėdama sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko R. G. įgaliojimą ir miško kirtimui reikiamus dokumentus (leidimą kirtimui ir biržės planą ) atsakovės MB „Miško zona“ atstovui J. M. pagal Paslaugų teikimo sutarties priedą Nr. 2 pavedė atlikti miško kirtimo darbus ir vietoje parodė kirstiną sklypą. Vėliau, atsakovės MB „Miško zona“ atstovo J. M. pavedimu darbus atliko L. M. vadovaujami darbininkai. Baigus darbus paaiškėjo, kad iškirstas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal VĮ Registrų centro duomenis – Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gautas padalijus sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ), t. y. gretimas sklypas, priklausantis UAB „Aunola“.

39. Pagal Paslaugų sutarties 1.1. puntą ir 2.7. punktą už valdos ribų tikslumą atsakovo užsakovė, kuri supažindina vykdytoją su sklypo ribomis, pateikiant biržės planą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju, būtent užsakovė (apeliantė) privalo įrodyti, kad tinkamai supažindino vykdytoją MB „Miško zona“ su sklypo ribomis (CPK 178 straipsnis).

40. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar apeliantė MB „Drangė“ pateikė MB „Miško zona“ visus kirtimui reikiamus dokumentus ir teisingai nurodė sklypą vietoje, ar užtikrino, kad miškas būtų kertamas būtent tame sklype, atsižvelgė, kad prieš pradedant kirtimo darbus 2021 m. rugpjūčio 26 d. per programėlę telefone R. J. atsiuntė J. M. biržės brėžinį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad lyginant ši pateiktą biržės brėžinį su byloje esančiu biržės brėžiniu, atsiųstas biržės brėžinys yra nepilnas – jame matyti tik paties sklypo planas (be įrašo kairėje pusėje Kv. (duomenys neskelbtini), be viršuje nurodymo savininko ir sklypo Nr., be dešinėje – linijų, ilgių ir azimutų) ir toks planas (be tikslių koordinačių) negali būti pripažįstamas pakankamu identifikuoti sklypą. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos nustatyta aplinkybe ir jos nepaneigė jokiais įrodymais apeliantė, kad MB „Drangė“ būtų nusiuntusi atsakovei MB „Miško zona“ leidimą kirsti mišką.

41. Tiek iš R. J. ir J. M. paaiškinimų teismo posėdžių metu, tiek iš jų duotų paaiškinimų Departamentui nustatyta, kad apžiūrint miško kirtimo vietą, atsakovių įgalioti asmenys sklypo ribų neapėjo, o J. M. apžiūrimame sklype matė senus medienos traukimo vilksmus iš praeito kirtimo, kas tiesiogiai patvirtina, kad buvo apžiūrimas ne tas sklypas, be to byloje nėra duomenų, kad sklype Nr. (duomenys neskelbtini) būtų buvę anksčiau atliekami kirtimai. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-100-446/2022 nustatyta, kad J. M. davė nurodymą kirsti medžius, neturėdamas kertamo miško plano ir leidimo, pasikliaudamas R. J. žodiniu paaiškinimu ir parodymu natūroje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad buvo tinkamai parodytos sklypo ribos.

42. Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad tiek R. J., tiek J. M. turi suinteresuotumą bylos baigtimi, priešingai nei teigia apeliantė, neapsiribojo šių asmenų paaiškinimais, ir pagrįstai didesnę reikmę suteikė liudytojų L. M. ir D. K. paaiškinimams.

43. 2021 m. gruodžio 22 d. paaiškinime Departamentui ir teismo posėdyje L. M. paaiškino, kad stabdyti darbus paskambinęs pasakė MB „Miško zona“ vadovas M. B.. Vėliau atvykęs R. J. blaškėsi nuo vienos ribos prie kitos, vaikščiojo pasimetęs ir pasakė, kad iškirstas ne tas miškas. Kirtėjams ribas aprodė D. K., kadangi jam buvo parodytos ribos. 2021 m. gruodžio 30 d. paaiškinime Departamentui ir teismo posėdyje D. K. paaiškino, kad J. M. nurodė numatytą kirsti beržyną, leidimo nepadavė. Baigus kirsti atvažiavęs miško savininkas R. J. bandė nustatyti miško ribas ir tada suprato, kad iškirto ne tą mišką. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų L. M. ir D. K. duoti paaiškinimai patvirtina aplinkybes, jog J. M. nurodydamas kirsti mišką leidimo su savimi neturėjo, o vėliau jau baigus kirtimo darbus atvykęs R. J. suprato, kad iškirstas ne tas miškas. Minėtų liudytojų paaiškinimai patvirtina MB „Miško zona“ darbuotojo J. M. nurodytas aplinkybes, kad J. M. neturėjo su savimi leidimo kirsti miško ir aplinkybė, kad buvo išskirstas miškas paaiškėjo tik MB „Drangė“ įgaliotam asmeniui R. J. nustačius sklypo ribas.

44. Teisėjų kolegija apibendrindama aptartus duomenis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymų visumą, o ne vien tik J. M. paaiškinimus pagrįstai sprendė, kad apeliantė neįrodė, jog R. J. kaip užsakovės MB „Drangė“ atstovas būtų tinkamai pagal Paslaugų sutarties sąlygas nurodęs kertamo sklypo ribas, perdavęs būtinus dokumentus ir tai sąlygojo tolesnius MB „Miško zona“ veiksmus, tiesiogiai padarant žalą gamtai, iškirtus medžius gretimame sklype.

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2(duomenys neskelbtini)/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).

46. Teisėjų kolegija apibendrindama aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantės pateikti apeliaciniame skunde argumentai nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos vertinant įrodymus. Teisėjų kolegija apibendrindama aptartus duomenis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymų visumą, o ne vien tik J. M. paaiškinimus pagrįstai sprendė, kad apeliantė neįrodė, jog R. J. kaip užsakovės MB „Drangė“ atstovas būtų tinkamai pagal Paslaugų teikimo sutarties sąlygas nurodęs kertamo sklypo ribas, pateikęs tinkamai pagal Paslaugos teikimo sutartį dokumentus reikiamus miško kirtimui vykdyti (biržės planą ir leidimą miško kirtimui) ir tai sąlygojo tolesnius MB „Miško zona“ veiksmus, tiesiogiai padarant žalą gamtai, iškirtus medžius gretimame sklype.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

47. Apeliantas skunde teigia, kad MB „Drangė“ veiksmuose nėra nustatyta nei viena iš deliktinės atsakomybės sąlygų: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). MB „Drangė“ turėjo galiojantį leidimą kirsti mišką, todėl buvo atlikti visi teisės aktų reikalaujami leidimui gauti veiksmai, įskaitant tuos veiksmus, kurie užtikrina, kad kertamo miško ribos būtų aiškiai matomos.

48. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

49. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

50. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį asmenys, pažeidę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Taigi įstatyme įtvirtinta nuostata reiškia, kad atsakomybė už aplinkai padarytą žalą siejama su neteisėta veikla, dėl kurios atsiranda ar gali kilti žala aplinkai, ir civilinė atsakomybė taikoma neatsižvelgiant į asmenų kaltę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodyto įstatymo nuostatose įtvirtinta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

51. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinos bendrosios deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų ypatumus sprendžiant dėl žalos aplinkai padarymo.

52. Ieškovas reiškia ieškinį, susijusį su deliktine civiline atsakomybe. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Kaip ir minėta, visas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsnis).

53. Pagal civilinės atsakomybės taisykles atlyginama yra tik ta žala, kuri yra neteisėtų veiksmų padarinys. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015, 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022 ir kt.).

54. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlygiškai išskiriamas į du etapus. Pirmiausia nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Toliau nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

55. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad užsakovės MB „Drangė“ atstovas R. J., pažeisdamas Paslaugų teikimo sutarties 1.1. punkto sąlygą, netinkamai nurodė vykdytojos MB „Miško zona“ įgaliotam asmeniui J. M. kertamo sklypo ribas, bei pažeisdamas Paslaugų sutarties 2.7 punkto sąlygą tinkamai nepateikė dokumentus reikiamus miško kirtimui vykdyti (biržės planą ir leidimą miško kirtimui), apeliantės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, apeliantė, kaip ir atsakovė MB „Miško zona“, būdama profesionalė, turėdama galimybę pasitikrinti sklypo ribas registruose, atsakovės MB „Miško zona“ įgaliotam asmeniui pavesdama atlikti miško kirtimo darbus turėjo pareigą įsitikinti kirstino sklypo ribomis vietoje, jas aiškiai nurodyti atsakovei MB „Miško zona“, taip pat kontroliuoti ir užtikrinti, kad medžiai būtų kertami tik tame sklype.

56. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante ir dėl to ginčo byloje nėra, kad apeliantė turėjo reikiamus dokumentus miško kirtimui, tačiau ši aplinkybė nepašalina apeliantės atsakomybės, nes ji reikiamų dokumentų nepateikė miško kirtimą vykdžiusiai atsakovei MB „Miško zona“, todėl atsakovė MB „Miško zona“ neturėdama reikiamų dokumentų, pasitikėdama apeliantės nurodytomis sklypo ribomis, vykdė miško kirtimo darbus.

57. Apeliantei pažeidus pareigą būti rūpestingai ir atidžiai, atsakovė MB „Miško zona“ negavusi iš apeliantės leidimo miško kirtimui ir biržės plano, iškirto kitą, t. y. gretimą sklypą. Akivaizdu, kad apeliantei tinkamai įvykdžius Paslaugų sutarties 1.1, ir 2.7. punktuose nustatytus veiksmus, miškas, esantis svetimame sklype nebūtų buvęs iškirstas ir žala gamtai nebūtų buvusi padaryta, todėl darytina išvada, jog tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra nustatytas priežastinis ryšys.

Dėl solidarios atsakomybės

58. Apeliantė teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytą sąlygų solidariai atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl atsakovės MB „Miško zona“ atsakomybės padarius žalą gamtai dėl išskirsto miško, kurio kirtimui nebuvo išduotas leidimas.

59. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nors tiesiogiai ieškovei žalą padarė atsakovė MB „Miško zona“ iškirsdama kitame sklype esantį mišką, tačiau pati apeliantė taip pat reikšmingai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taip pat pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kuri įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Apeliantės nurodyti apeliaciniame skunde argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad nors nagrinėjamu atveju nėra bendros atsakovių tyčios, tačiau egzistuoja visos būtinosios sąlygos atsakovių civilinei atsakomybei kilti.

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje susiklostė vadinamojo objektyvaus bendrininkavimo situacija.

61. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvi bendrininkavimo atmainos: subjektyvusis ir objektyvusis. Nagrinėjamu atveju tampa aktuali objektyviojo bendrininkavimo apibrėžtis. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Tokiu atveju konstatuojamas faktinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai šia priklausomybės prasme galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

62. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pati apeliantė kaip užsakovė reikšmingai prisidėjo prie žalos atsiradimo; tokia žala galėjo apeliantės būti protingai numatoma kaip tikėtinas jos veiksmų rezultatas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai šia priklausomybės prasme galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme. Tiek apeliantės, tiek atsakovės MB „Miško zona“ veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su žalos gamtai atsiradimu, t. y. apeliantė nepateikė tinkamai atsakovei MB „Miško zona“ dokumentų būtinų vykdant miško kirtimo darbus bei pažeisdama Paslaugų sutartį nenurodė teisingai sklypo ribų, o atsakovė pasitikėdama apeliantės įgaliotu asmeniu ir neįsitikinusi, kad nurodytas sklypas yra teisingas, negavusi iš apeliantės būtinų dokumentų, vykdė miško kirtimo darbus kitame sklype.

63. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad objektyvusis bendrininkavimas padarinių prasme sukuria solidariąją skolininkų atsakomybę. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

64. Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams, yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

65. Atsižvelgiant į šioje nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas objektyvusis bendrininkavimas siaurąja prasme, bei į šios nutarties 64 punkte pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, pabrėžtina, kad apeliantę ir atsakovei MB „Miško zona“ siejo bendri veiksmai dėl kilusių padarinių, t. y. tiek apeliantė, tiek atsakovė MB „Miško zona“ savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie gamtai padarytos žalos; taip pat šių abiejų subjektų neteisėti veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su gamtai atsiradusia žala. Dėl to spręstina, kad šioje byloje buvo visos pagal įstatymą nustatytos sąlygos, reikalingos apeliantės ir atsakovės MB „Miško zona“ solidariajai atsakomybei kilti ir apylinkės teismas, esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, pagrįstai solidariai priteisė iš apeliantės ir MB „Miško zona“ žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra ginčijamas priteistos žalos dydis, todėl dėl to, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje nepasisako.

66. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

67. Šiuo atveju pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties

68. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

69. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).Šiuo atveju, netenkinus atsakovės MB „Drangė“ apeliacinio skundo, konstatuotina, kad atsakovė neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau tokią teisę turi ieškovė ir atsakovė MB „Miško zona“. Ieškovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

70. Atsakovė MB „Miško zona“ pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismui pateiktame 2023 m. rugsėjo 26 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė bylinėjimosi išlaidas patirtas už atsiliepimo į apeliacinė skundą parengimą priteisti iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos. Atsižvelgiant į atsakovės suformuotą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, į tai, kad apeliantės (atsakovės) MB „Drangė“ apeliacinis skundas netenkintas, o sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti atsakovė MB „Miško zona“ prašymą ir jai priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme iš ieškovo, todėl atsakovei MB „Miško zona“ bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju neatlyginamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 22 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.