Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-13-606/2021

Teisėja Lina Šakarnienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35591-2017-6

2021 m. kovo 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės ir nukentėjusiojo A. Ž. atstovo advokato Vilmanto Ančiukaičio apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (dvi veikos) ir 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (dvi veikos) išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo A. Ž. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. B. išteisintas, bet buvo kaltinamas tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su A. P. ir kitais dviem nenustatytais asmenimis, 2017 m. liepos 15 d., apie 4 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie bendruomenės namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kitų asmenų akivaizdoje, K. Ž. paklausus, kas sumušė L. R., grasino K. Ž., kad su juo susidoros, atidaręs vairuotojo pusės dureles, kvietė muštis, brovėsi į automobilio „Volvo S40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidų, D. B. įsikabino rankomis į pavarų svirtį ją lauždamas, įsikibęs į rūbus ir kūną, bendrai su A. P. ir kitais dviem nenustatytais asmenimis bandė ištraukti iš automobilio K. Ž., taip suplėšydami 25 eurų vertės marškinėlius, lauždami sugadino kairės pusės priekines dureles, bendrai su A. P. ir kitais dviem nenustatytais asmenimis spardė ir kitais nenustatytais būdais gadino automobilį, subraižydami ir sulankstydami automobilio variklio dangtį, nubrėždami dešinės pusės priekinio žibinto stiklą, nubrėždami dešinės pusės priekinį sparną, įlenkdami kairės pusės priekinį sparną, nubrėžė kairės pusės galinį sparną, bendrais veiksmais K. Ž. padarydami 1 944,46 Eur dydžio žalą dėl automobilio sugadinimo. Taip D. B., veikdamas bendrininkų grupe su A. P. ir kitais dviem nenustatytais asmenimis, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. D. B. išteisintas, bet buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su A. P., M. K., R. K. ir kitais keturiais nenustatytais asmenimis, 2017 m. liepos 15 d., apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini), prie bendruomenės namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, K. Ž. ir A. Ž. atvykus aiškintis dėl automobilio sugadinimo, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. D. B. priėjęs sugriebė K. Ž. už marškinėlių ir tampė, A. Ž. spyriu į nugarą atitraukus D. B. nuo K. Ž., prie A. Ž. pripuolė D. B., M. K., R. K. ir dar ne mažiau kaip du nenustatyti asmenys, bendrais veiksmais sudavė kumščiais į galvą ir veidą ne mažiau kaip 9 kartus, po to pargriovė ant žemės ir gulintį spardė, suduodami ne mažiau kaip po 4 kartus į krūtinę, veidą ir galvą, bendrai gulinčiam suduodami apie 20 smūgių bei bendrais veiksmais padarydami A. Ž. paviršinius nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinėje pažandinėje srityje, apatinio žandikaulio lūžį su poslinkiu 31-41 dantų srityse, apatinio žandikaulio dešinio kaklelio lūžį be poslinkio, taip mušdami nesunkiai sužalojo A. Ž.. Tuo pačiu metu A. P. su kitais dviem nenustatytais bendrininkais pripuolė prie K. Ž., bendrais veiksmais sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, po vieną kartą spyrė į kairę koją ir į pilvą, po to pargriovę ant žemės bendrai visi trys spardė, bendrai įspirdami ne mažiau kaip 2 kartus į kairės kojos blauzdą, 3 kartus į dešinį šoną, apie 6 kartus į galvą, bendrais veiksmais K. Ž. padarydami netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinio krūtinės ląstos šono apatinėje dalyje užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje, įstrižo brūkšnio pavidalo paviršinį odos nubrozdinimą su netaisyklingos formos poodine kraujosruva aplinkui dešiniame juosmens šone, daugybiniu skersos krypties brūkšnių pavidalo odos nubrozdinimą kairės alkūnės užpakalinio paviršiaus išorinėje pusėje, taip mušdami nežymiai sužalojo K. Ž..

3. A. P. išteisintas, bet buvo kaltinamas tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su D. B. ir kitais dviem nenustatytais asmenimis, 2017 m. liepos 15 d., apie 4 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie bendruomenės namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kitų asmenų akivaizdoje, K. Ž. paklausus, kas sumušė L. R., grasino K. Ž., kad su juo susidoros, atidaręs vairuotojo pusės dureles, kvietė muštis, brovėsi į automobilio „Volvo S40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidų, D. B. įsikabino rankomis į pavarų svirtį ją lauždamas, įsikibęs į rūbus ir kūną, A. P. bendrai su D. B. ir kitais dviem nenustatytais asmenimis bandė ištraukti iš automobilio K. Ž., taip suplėšydami 25 eurų vertės marškinėlius, lauždami sugadino kairės pusės priekines dureles, bendrai su D. B. ir kitais dviem nenustatytais asmenimis visi spardė ir kitais nenustatytais būdais gadino automobilį, subraižydami ir sulankstydami automobilio variklio dangtį, nubrėždami dešinės pusės priekinio žibinto stiklą, nubrėždami dešinės pusės priekinį sparną, įlenkdami kairės pusės priekinį sparną, nubrėžė kairės pusės galinį sparną, bendrais veiksmais K. Ž. padarydami 1 944,46 Eur dydžio žalą dėl automobilio sugadinimo, taip, veikdamas bendrininkų grupe su D. B. ir kitais dviem nenustatytais asmenimis, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

4. A. P. išteisintas, bet buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su D. B., M. K., R. K. ir kitais keturiais nenustatytais asmenimis, 2017 m. liepos 15 d., apie 4.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie bendruomenės namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kitų asmenų akivaizdoje, K. Ž. ir A. Ž. atvykus aiškintis dėl automobilio sugadinimo, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. D. B. priėjęs sugriebė K. Ž. už marškinėlių ir tampė, A. Ž. spyriu į nugarą atitraukus D. B. nuo K. Ž., prie A. Ž. pripuolė D. B., M. K., R. K. ir dar ne mažiau kaip du nenustatyti asmenys, bendrais veiksmais sudavė kumščiais į galvą ir veidą ne mažiau kaip 9 kartus, po to pargriovė ant žemės ir gulintį spardė, suduodami ne mažiau kaip po 4 kartus į krūtinę, veidą ir galvą, bendrai gulinčiam suduodami apie 20 smūgių bei bendrais veiksmais padarydami A. Ž. paviršinius nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinėje pažandinėje srityje, apatinio žandikaulio lūžį su poslinkiu 31-41 dantų srityse, apatinio žandikaulio dešinio kaklelio lūžį be poslinkio, taip mušdami nesunkiai sužalojo A. Ž.. Tuo pačiu metu A. P. su kitais dviem nenustatytais bendrininkais pripuolė prie K. Ž., bendrais veiksmais sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, po vieną kartą spyrė į kairę koją ir į pilvą, po to pargriovę ant žemės bendrai visi trys spardė, bendrai įspirdami ne mažiau kaip 2 kartus į kairės kojos blauzdą, 3 kartus į dešinį šoną, apie 6 kartus į galvą, bendrais veiksmais padarydami šiuos sužalojimus: netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinio krūtinės ląstos šono apatinėje dalyje užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje, įstrižo brūkšnio pavidalo paviršinį odos nubrozdinimą su netaisyklingos formos poodine kraujosruva aplinkui dešiniame juosmens šone, daugybiniu skersos krypties brūkšnių pavidalo odos nubrozdinimą kairės alkūnės užpakalinio paviršiaus išorinėje pusėje, taip mušdami nežymiai sužalojo K. Ž..

5. R. K. išteisintas, bet buvo kaltinamas tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su A. P., M. K., D. B. ir kitais keturiais nenustatytais asmenimis, 2017 m. liepos 15 d., apie 4.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie bendruomenės namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kitų asmenų akivaizdoje, K. Ž. ir A. Ž. atvykus aiškintis dėl automobilio sugadinimo, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. D. B. priėjęs sugriebė K. Ž. už marškinėlių ir tampė, A. Ž. spyriu į nugarą atitraukus D. B. nuo K. Ž., prie A. Ž. pripuolė D. B., M. K., R. K. ir dar ne mažiau kaip du nenustatyti asmenys, bendrais veiksmais sudavė kumščiais į galvą ir veidą ne mažiau kaip 9 kartus, po to pargriovė ant žemės ir gulintį spardė, suduodami ne mažiau kaip po 4 kartus į krūtinę, veidą ir galvą, bendrai gulinčiam suduodami apie 20 smūgių bei bendrais veiksmais padarydami A. Ž. paviršinius nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinėje pažandinėje srityje, apatinio žandikaulio lūžį su poslinkiu 31-41 dantų srityse, apatinio žandikaulio dešinio kaklelio lūžį be poslinkio, taip mušdami nesunkiai sužalojo A. Ž.. Tuo pačiu metu A. P. su kitais dviem nenustatytais bendrininkais pripuolė prie K. Ž., bendrais veiksmais sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, po vieną kartą spyrė į kairę koją ir į pilvą, po to pargriovę ant žemės bendrai visi trys spardė, bendrai įspirdami ne mažiau kaip 2 kartus į kairės kojos blauzdą, 3 kartus į dešinį šoną, apie 6 kartus į galvą, bendrais veiksmais K. Ž. padarydami netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinio krūtinės ląstos šono apatinėje dalyje užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje, įstrižo brūkšnio pavidalo paviršinį odos nubrozdinimą su netaisyklingos formos poodine kraujosruva aplinkui dešiniame juosmens šone, daugybiniu skersos krypties brūkšnių pavidalo odos nubrozdinimą kairės alkūnės užpakalinio paviršiaus išorinėje pusėje, taip mušdami nežymiai sužalojo K. Ž..

6. M. K. išteisintas, bet buvo kaltinamas tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su A. P., R. K., D. B. ir kitais keturiais nenustatytais asmenimis, 2017 m. liepos 15 d., apie 4.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie bendruomenės namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kitų asmenų akivaizdoje, K. Ž. ir A. Ž. atvykus aiškintis dėl automobilio sugadinimo, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. D. B. priėjęs sugriebė K. Ž. už marškinėlių ir tampė, A. Ž. spyriu į nugarą atitraukus D. B. nuo K. Ž., prie A. Ž. pripuolė D. B., M. K., R. K. ir dar ne mažiau kaip du nenustatyti asmenys, bendrais veiksmais sudavė kumščiais į galvą ir veidą ne mažiau kaip 9 kartus, po to pargriovė ant žemės ir gulintį spardė, suduodami ne mažiau kaip po 4 kartus į krūtinę, veidą ir galvą, bendrai gulinčiam suduodami apie 20 smūgių bei bendrais veiksmais padarydami A. Ž. šiuos sužalojimus: paviršinius nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinėje pažandinėje srityje, apatinio žandikaulio lūžį su poslinkiu 31-41 dantų srityse, apatinio žandikaulio dešinio kaklelio lūžį be poslinkio, taip mušdami nesunkiai sužalojo A. Ž.. Tuo pačiu metu A. P. su kitais dviem nenustatytais bendrininkais pripuolė prie K. Ž., bendrais veiksmais sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, po vieną kartą spyrė į kairę koją ir į pilvą, po to pargriovę ant žemės bendrai visi trys spardė, bendrai įspirdami ne mažiau kaip 2 kartus į kairės kojos blauzdą, 3 kartus į dešinį šoną, apie 6 kartus į galvos sritį, bendrais veiksmais K. Ž. padarydami netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinio krūtinės ląstos šono apatinėje dalyje užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje, įstrižo brūkšnio pavidalo paviršinį odos nubrozdinimą su netaisyklingos formos poodine kraujosruva aplinkui dešiniame juosmens šone, daugybiniu skersos krypties brūkšnių pavidalo odos nubrozdinimą kairės alkūnės užpakalinio paviršiaus išorinėje pusėje, taip mušdami nežymiai sužalojo K. Ž..

II. Apeliacinių skundų argumentai

Dėl kaltinimo A. P. pagal BK 284 straipsnį sumušant K. Ž. ir nežymiai jį sužalojant antrojo atvažiavimo metu

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimo antrojo nukentėjusiųjų atvykimo metu

7.7. Apeliaciniame skunde, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, analizuojama BK 284 straipsnio dispozicija, nurodoma, kad kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Tokiais atvejais, nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-7-62-489/2015). Jei sutrikdoma viešoji tvarka ir kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį.

7.7.1. Prokurorės tvirtinimu, byloje surinktais ir ištirtais duomenimis nustatyta, kad išsikvietę policiją, antro atvykimo metu nukentėjusieji tik išlipo iš automobilio, nuo jo paėjo apie 5 metrus ir pakvietė pasikalbėti dėl automobilio sugadinimo lauke stovinčius asmenis (nukentėjusiųjų parodymai, liudytojo M. B. parodymai), į šventės patalpas jie nėjo, o teritorija prie bendruomenės namų yra vieša vieta, neaptverta ir įvykio metu nebuvo kaip nors uždara ar saugoma, kur būtų draudžiama atvykti. Todėl kaltinamiesiems nebuvo jokio pagrindo nukentėjusiųjų K. Ž. ir A. Ž. varyti iš viešos vietos, o juo labiau, smurtauti prieš abu nukentėjusiuosius atvykus aiškintis dėl automobilio sugadinimo ir žalos atlyginimo laukiant policijos. Iš byloje ištirtų duomenų akivaizdu, kad savo nepasitenkinimą dėl nukentėjusiųjų atvykimo kaltinamieji išreiškė visuomenėje visiškai nepriimtinu ir netoleruotinu būdu – smurtu abiem nukentėjusiesiems. Toks smurtavimas dėl mažareikšmės priežasties rodo aiškias chuliganiškas paskatas ir paniekos bei savo jėgos demonstravimą prieš nukentėjusius, buvo demonstratyvus jų pažeminimas kitų akivaizdoje, visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ignoravimas, savęs prieš aplinkinius iškėlimas. Kaltinamieji suprato, kad jie muša nukentėjusiuosius viešoje vietoje, matant kitiems šventės dalyviams, kurie net įsikišo į konfliktą ir skyrė asmenis, nustumdami nuo spardomo asmens, kad tokiais savo veiksmais sužalos mušamus asmenis, kad trikdo kitus šventės dalyvius tokiais savo veiksmais, tačiau kad kils šios pasekmės, jiems buvo nesvarbu, t. y. kaltinamieji veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia. Dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų tuo pat metu buvo nežymiai sutrikdyta K. Ž. sveikata, nesunkiai sutrikdyta A. Ž. sveikata, į konflikto raminimą įtraukti kiti šventės dalyviai, muštynes matė daug žmonių, dalyvavusių šventėje, buvo kviečiama policija ir med. pagalba, tai rodo, kad visuomenės rimtis ir tvarka realiai buvo sutrikdyta, t. y. sukeltos BK 284 straipsnyje numatytos pasekmės. Iš aptartų aplinkybių prokurorė daro išvadą, kad D. B., A. P., R. K. ir M. K. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis.

7.7.2. Kadangi dėl D. B., R. K. ir M. K. smurtinių veiksmų nukentėjusiajam A. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, viešosios tvarkos pažeidimas neapima šių pasekmių, todėl jų veiksmai tinkamai kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kaip dviejų nusikaltimų sutaptis. Dėl A. P. smurtinių veiksmų nukentėjusiajam K. Ž. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, BK 284 straipsnio sudėtis apima šias pasekmes, todėl A. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti tik pagal BK 284 straipsnį.

Dėl teismo šališkumo ir išankstinės nuomonės nagrinėjant bylą

7.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2020 m. sausio 14 d. teisiamajame posėdyje apklausus liudytoją L. R., teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 287 straipsniu, įpareigojo prokurorą atlikti liudytojo L. R. parodymų patikrinimą įvykio vietoje. Teismo pavedimas buvo įvykdytas, parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolas pateiktas teismui. 2020 m. vasario 18 d. teisiamojo posėdžio metu apklausus nukentėjusįjį K. Ž. ir A. Ž., t. y. asmenis, kurie tiesiogiai dalyvavo įvykyje, nukentėjo nuo nusikaltimo, buvo sužaloti, kurių parodymai nebuvo patikrinti įvykio vietoje, nes jie nuolat gyvena užsienyje, grįžta tik trumpam, prieš skelbiant pertrauką iki kito posėdžio, prokuroras prašė teismo, vadovaujantis BPK 288 straipsniu, leisti pateikti papildomus įrodymus atliekant proceso veiksmus, t. y. leisti atlikti nukentėjusių parodymų patikrinimą įvykio vietoje, nes nukentėjusieji apklausti, jie vėl išvyks į užsienį, o tokiems veiksmams net nebuvo reikalinga specialiai skelbti pertrauką ir taip apsunkinti ar uždelsti bylos nagrinėjimą teisme. Tačiau teismas prokuroro prašymą atmetė. Tokia teismo pozicija, kai liudytojui ir nukentėjusiajam, jų parodymams patikrinti skiriamas skirtingas dėmesys, rodo teismo išankstinį nusistatymą ir nuomonę dėl nukentėjusiųjų parodymų nereikšmingumo nagrinėjamoje byloje. Nukentėjusio asmens, tiesiogiai dalyvavusio įvykyje, įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymai turėtų būti vertintini kaip vienas iš pagrindinių įrodymų byloje. Šiuo atveju teismui reikšmingesni atrodė neblaivaus liudytojo L. R., kuris sėdėjo įvykio metu automobilyje, nebuvo išlipęs, nebuvo nagrinėjamų veikų metu sužalotas, parodymai įvykio vietoje, o nukentėjusių asmenų parodymų patikrinimas, jų palyginimas tarpusavyje bei su kitais bylos duomenimis visiškai nereikšmingas. Aptarti teismo veiksmai rodo, kad tirdamas įrodymus, teismas neišnaudojo galimybės patikrinti, ar nukentėjusiųjų parodymai sutampa su liudytojo L. R. parodymais įvykio vietoje, nagrinėjo bylą tendencingai ir šališkai, padarė išvadas, neatitinkančias byloje nustatytoms aplinkybėms, nepagrįstai išteisino kaltinamuosius, todėl teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

7.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad parenkant bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgtina į veikų pavojingumą (nesunkūs nusikaltimai), kaltinamųjų asmenybes (kaltinamieji neteisti, nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikaltimai įvykdyti veikiant bendrininkų grupe bei esant apsvaigus nuo alkoholio) ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

7.10. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nukentėjusysis A. Ž. D. B., R. K. ir M. K. pareiškė 6 269,05 Eur civilinį ieškinį (dėl 3 500 Eur neturtinės žalos ir 2 769,05 Eur dydžio turtinės žalos), Klaipėdos teritorinė ligonių kasa D. B., R. K., M. K. ir A. P. pareiškė 196,06 Eur civilinį ieškinį dėl K. Ž. ir A. Ž. suteiktų medicininių paslaugų, teigiama, kad civiliniai ieškiniai pagrįsti, todėl tenkintini.

8. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo A. Ž. atstovas advokatas V. Ančiukaitis prašo Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti D. B., M. K. ir R. K. kaltais pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, priteisti solidariai iš D. B., R. K. ir M. K. A. Ž. 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 2 769,05 Eur turtinės žalos atlyginimui, priteisti iš D. B., R. K. ir M. K. visas nukentėjusiojo A. Ž. bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo teiginys išteisinamajame nuosprendyje, kad nukentėjusiųjų K. ir A. Ž. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, grindžiamas tuo, kad K. Ž. 2017 m. liepos 15 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kas brovėsi į jo automobilį bei kas sumušė jo brolį. 2017 m. liepos 21 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. Ž. nenurodė asmenų, kurie laužė jo automobilį, mušė jį ir brolį. Nurodė, kad vaikinas, kuris laužė duris buvo tamsių, vidutinio ilgio plaukų, apie 1,80 m ūgio, normalaus kūno sudėjimo, vilkėjo languotus, tamsius marškinius. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. liepos 31 d. atlikus asmens parodymą atpažinti pagal nuotrauką atpažino D. B. ir parodė, kad tai jis laužė jo automobilio dureles, kai atvažiavo su broliu – pirmas puolė prie jo, abiem rankomis kibo į marškinėlius. Po nustūmimo jis vėl kibo į marškinėlius, tačiau brolis A. spyrė jam į nugarą ir jis priėjęs, pripulti nebespėjo. Atpažino iš bendrų veido bruožų. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 10 d. apklaustas K. Ž. taip pat nenurodė asmenų, kurie sugadino jo automobilį bei sužalojo jo brolį. Tačiau pažymima, kad teismas, vadovaudamasis šiais argumentais, padarė klaidingą išvadą, kad nukentėjusiojo K. Ž. parodymai buvo nenuoseklūs. Pirmą kartą K. Ž. buvo apklaustas 2017 m. liepos 15 d., t. y. tą pačią įvykio dieną, kitą kartą 2017 m. liepos 21 d. Akivaizdu, kad K. Ž. negalėjo nurodyti tiek apgadinusių jo automobilį, tiek sumušusių A. Ž. asmenų, nes jis jų tiesiog nepažinojo iki įvykio, todėl visiškai natūralu, kad K. Ž. atpažino D. B., atlikus asmens parodymą atpažinti pagal nuotrauką. Taigi K. Ž. parodymai, kaip teisme ir teigė prokurorė, buvo nuoseklūs – 2017 m. liepos 15 d. ir 21 d. apklausose jis nenurodė D. B., nes jo prieš įvykį nepažinojo, o jį nurodė tuomet, kai jam D. B. nuotrauka buvo pateikta atpažinti su kitų asmenų nuotraukomis.

8.2. Taip pat nurodoma, kad teismas nuosprendyje rėmėsi teismo eksperto D. V. parodymais, kad pačiam smūgiuojant dilbio kaulo išnirimas būna labai retai, todėl teismas atmetė galimybę, kad D. B., susilaužęs ranką, galėjo toliau smūgiuoti ta ranka nukentėjusiajam A. Ž.. Tačiau pažymima, kad byloje yra L. R. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, kuriais, beje, teismas rėmėsi, kad „Kažkoks judesys buvo iš B. pusės, tačiau nematė, kad spardė B., jis bėgiojo aplink A., matė kad dalyvavo.“, ir šie liudytojo L. R. parodymai tik patvirtina, kad D. B. ir su sulaužyta ranka bėgiojo aplink gulintį A. Ž., kažką darė. Tas pats ekspertas D. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sulaužyta ranka, organizme išsiskyrus adrenalinui, nesutrukdytų smūgiuoti kojomis. Visos šios aplinkybės paneigia prielaidą, kad D. B. pačioje konflikto su A. Ž. pradžioje buvo sulaužyta ranka, todėl jis negalėjo smūgiuoti gulinčiam A. Ž..

8.3. Taip pat nurodoma, kad teismas, motyvuodamas kaltinamojo R. K. išteisinimą, nurodė, kad nukentėjusiųjų parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs. Nukentėjusysis K. Ž. tik teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. K. mušė jo brolį, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei iš nuotraukos atpažinti metu nenurodė, kad R. K. mušė jį ar jo brolį. 2017 m. liepos 26 d. apklaustas A. Ž. nurodė, kad R. K. stovėjo netoliese, tačiau muštynėse nedalyvavo. Vėliau jau ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu parodė, jog R. K. jį mušęs. A. Ž. nebuvo pateikta atpažinti pagal nuotraukas R. K.. Paklaustas, kodėl K. Ž. neatpažino R. K. iš nuotraukų, jis paaiškino, kad asmenys, parodyti nuotraukose atrodė jaunesni, nei įvykio metu. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad skunduose dėl nepagrįstų prokurorų sprendimų nutraukti ikiteisminį tyrimą, buvo nurodyta, kad asmenys, pateikti atpažinimui iš nuotraukų, akivaizdžiai skiriasi nuo įvykio metu realiai atrodančių asmenų, todėl K. Ž. ir neatpažino R. K. iš nuotraukos, nes nuotraukose asmenys yra gerokai jaunesni.

8.4. Teismas patikėjo A. J. ir J. Ž. parodymais, nepaisant to, kad 2018 m. birželio 7 d. buvo priimta Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria buvo panaikinta 2018 m. balandžio 9 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartis, kuria atmestas nukentėjusiojo A. Ž. atstovo advokato V. Ančiukaičio skundas, ir dėl skundo priimtas naujas sprendimas – panaikintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilalė) 2018 m. kovo 14 d. nutarimas atmesti skundą ir panaikintas Tauragės apylinkės prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2018 m. vasario 14 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-35591-17 įtariamiesiems M. K., R. K., A. P., D. B.. Šia teismo nutartimi teismas pasisakė, jog liudytojų, dalyvavusių šventėje, parodymus reikėtų vertinti itin apdairiai, nes jie gali duoti neteisingus parodymus, siekdami apginti pažįstamus asmenis. Iš šios Klaipėdos apygardos nutarties motyvų matyti, kad liudytojų A. J. ir J. Ž. parodymai galbūt nėra objektyvūs ir patikimi, nes jie siekia padėti savo pažįstamam A. K..

8.5. Teismas M. K. išteisinimą motyvavo tuo, kad nukentėjusiųjų parodymai nėra nuoseklūs. Nukentėjusysis A. Ž. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad jį mušė M. K., R. K., D. B.. M. K. spardė, sudavė po keletą smūgių ir atsitraukė, jis bandė keltis. Nuvirtus, M. K. sudavė su kojomis kelis smūgius, juos juto ir matė. M. K. spyrė į veidą, galvą, į krūtinę kiti, kurie neįvardinti. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. liepos 26 d. apklaustas A. Ž. parodė, kad M. K. stovėjo netoliese, muštynėse nedalyvavo. 2017 m. rugpjūčio 1 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. nurodė, kad, kai jis buvo pargriautas, jį tikrai spardė ir M. K., tik kiek kas įspyrė, pasakyti negali, nes buvo daug asmenų. Ankstesnėje apklausoje nurodė, kad M. K. nedalyvavo, tačiau taip nurodė tik todėl, kad tuo metu visko gerai neprisiminė dėl muštynių metu sumuštos galvos, o dabar prisimena. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši apklausa buvo atliekama praėjus 10 dienų nuo įvykio. Incidento metu A. Ž. buvo padaryti apatinio žandikaulio lūžis su poslinkiu 31-41 dantų srityse, apatinio žandikaulio dešinio kaklelio lūžis. Jam buvo atlikta operacija, turėjo vartoti nuskausminamuosius vaistus, Natūralu, kad A. Ž. sąžiningai galėjo ir neprisiminti visų įvykio aplinkybių. Ši aplinkybė negali būti pagrindas atmesti kitus A. Ž. parodymus, kuriais valstybinis kaltinimas įrodinėja kaltinamųjų kaltę. Tačiau teismas tikėjo M. K. parodymais, kad jis „tą vakarą praktiškai buvo pokylių salėje, leido laiką su savo klasės draugais, lauke jokių muštynių nematė ir jose nedalyvavo, iki išėjimo į lauką, kai pastebėjo kažkokį šurmulį, jis bendravo su liudytojais A. V. bei J. J..“ Šiuos jo parodymus neva patvirtino A. V. ir J. J., kurie, kaip ir A. J. bei J. Ž., yra kaltinamųjų draugai, dalyvavę toje pačioje mokyklos baigimo šventėje, ir jų parodymus reikia vertinti atsargiai.

8.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl 2017 m. liepos 15 d. incidento fakto prie bendruomenės namų buvo pradėti du atskiri ikiteisminiai tyrimai. Viename ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36015-17 nukentėjusiuoju buvo pripažintas D. B., o kitame, šiuo metu nagrinėjamame ikiteisminiame tyrime nukentėjusiuoju buvo pripažintas A. Ž.. Kadangi šie ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti dėl to paties incidento, todėl ir proceso dalyvių parodymai turėtų būti vertintini bendroje visumoje, o neapsiribojant tik duotais parodymais ar gautais faktiniais duomenimis atskirame, konkrečiai šiame tyrime. Šiai pozicijai pritarė ir Klaipėdos apygardos teismas paminėtoje nutartyje, kad: „vertinant D. B. dalyvavimą įvykyje, buvo būtina kompleksiškai vertinti ir duomenis, esančius kitame ikiteisminiame tyrime, kuriame nukentėjusysis yra D. B. (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36015-17)“. Būtent šiame ikiteisminiame tyrime prokuroras konstatavo, kad A. Ž. sudavė D. B. gindamas brolį K. Ž. nuo pastarojo užpuolimo. Taigi šiame ikiteisminiame tyrime pakako duomenų teigti, kad D. B. pirmas užpuolė nukentėjusįjį K. Ž., o smūgį jam sudavė A. Ž., siekdamas apginti brolį. Tačiau teismas vis tiek nepagrįstai laikė D. B. parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-3559-17 ir teisminio posėdžio metu patikimais ir nuosekliais, nors vertinant parodymus kompleksiškai, duotus abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose, galima daryti priešingą išvadą, jog D. B. parodymai buvo nenuoseklūs, o teisme duoti parodymai laikytini jo gynybine versija, kaip teisingai teigė valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė. Teismas taip pat nepagrįstai visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad abu nukentėjusieji – A. Ž. ir K. Ž. iš nuotraukų atpažino tuos pačius asmenis, kurie, jų teigimu, dalyvavo įvykyje ar tiesiog buvo lauke. Tuos pačius asmenis nurodė ir liudytojas L. R.. Todėl visiškai netikėti jų parodymais, kompleksiškai neanalizavus jų su kitais įrodymais, nebuvo pagrindo. Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji negalėjo labai tiksliai įvardyti, kas į kokią vietą sudavė, kiek smūgių sudavė, neleidžia visiškai abejoti jų parodymų patikimumu.

8.7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog D. B. tik reiškė nepasitenkinimą nukentėjusiųjų buvimu šventėje ir noru, kad jie pasišalintų, kadangi tokiai išvadai prieštarauja paties D. B. veiksmai, tai yra, pastarasis neva siekdamas, kad nukentėjusysis K. Ž. pasišalintų iš šventės, laikė pastarojo automobilio dureles ir kitaip gadino automobilį. Akivaizdu, kad tokie D. B. veiksmai buvo chuliganiški, o teismo išvada, kad tai tebuvo jo nepasitenkinimo išraiška, neatitinka bylos aplinkybių. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusiesiems atvykus prie bendruomenės rūmų antrą kartą, juos vėl vienas iš pirmųjų pasitiko būtent D. B., jis ir pradėjo konfliktą su automobilio savininku nukentėjusiuoju K. Ž., o vėliau įsivėlė į konfliktą su A. Ž.. Ši aplinkybė patvirtina, kad D. B. buvo aktyvus abiejų incidentų dalyvis, jo veiksmų negalima traktuoti, kaip tiesiog nepasitenkinimo išraiškos. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusieji nesibrovė į salę, kur vyko išleistuvių šventė, taigi ir negalėjo jai trukdyti, kaip teigė teismas. Todėl nebuvo D. B. jokios priežasties prašyti ar kitokiais veiksmais siekti, kad nukentėjusieji pasišalintų. Juolab, jeigu jau tikėti liudytojų parodymais, tai beveik visi buvo salės viduje, linksminosi ir šoko ir, kaip jie teigė, nematė nei automobilio apgadinimo, nei vėliau A. Ž. sumušimo. Taigi ir šventė, vadinasi, nebuvo trikdoma.

8.8. Apeliantas taip pat nurodo, kad bylą nagrinėjant teisme, prokurorė teismo buvo įpareigota atlikti liudytojo L. R. parodymų patikrinimą vietoje. Šis proceso veiksmas buvo atliktas 2020 m. sausio 27 d. Iš šio procesinio veiksmo protokolo matyti, kad K. Ž. automobilį abu kartus pastatė nuo bendruomenės namų atininkamai 25 ir 17 metrų atstumu. Taigi ir ši aplinkybė paneigia teismo išvadą, kad D. B. chuliganiškais veiksmais siekė, kad nukentėjusieji pasišalintų nuo bendruomenės namų ir netrukdytų šventei. Akivaizdu, kad liudytojo L. R. nurodyti atstumai paneigia tiek kaltinamojo D. B. versiją, tiek teismo šios versijos pagrindu padarytą išvadą, kad nukentėjusieji trukdė šventei, o D. B. tiesiog siekė, kad jai nebūtų trukdoma ir taip išreiškė savo nepasitenkinimą. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo D. B., vėliau ir kitų kaltinamųjų R. K. ir M. K. veiksmai buvo chuliganiški, siekiantys pažeisti viešąją tvarką ir rodantys nepagarbą aplinkiniams. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018). Akivaizdu, kad nukentėjusiųjų veiksmais nebuvo sutrikdyta mokyklos baigimo šventė bendruomenės namuose. Patys šventėje dalyvavę kaltinamieji elgėsi chuliganiškai. Prie bendruomenės namų nenustatytų asmenų buvo sumuštas liudytojas L. R.. Būtent dėl šio įvykio jis ir atvažiavo su nukentėjusiuoju K. Ž. prie bendruomenės namų tam, kad išsiaiškintų, ar ne šventės dalyviai sumušė L. R.. Kaip buvo nustatyta byloje, K. Ž. pastatė automobilį nuo bendruomenės namų apie 25 metrus. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad mokyklos baigimo šventė vyko bendruomenės pastato patalpose, K. Ž., pastatęs automobilį tokiu atstumu nuo bendruomenės namų, visiškai negalėjo sutrikdyti šventės. Taigi ir D. B. veiksmai visai nebuvo nepasitenkinimo išraiška dėl sutrikdytos šventės, kaip konstatavo teismas, o tai buvo chuliganiškų veiksmų išraiška.

8.9. Apibendrindamas visas aptartas aplinkybes, apeliantas tvirtina, kad akivaizdu, jog D. B., M. K. ir R. K. sąmoningai, tyčia pamynę visuomenės moralės normas ir elementarias elgesio taisykles, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei A. Ž. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o neigdami savo kaltę, siekia išvengti žalos atlyginimo ir baudžiamosios atsakomybės.

9. Atsiliepimu į apeliacinius skundus išteisintojo D. B. gynėjas advokatas D. Pocius prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo A. Ž. atstovo advokato V. Ančiukaičio apeliacinius skundus kaip nepagrįstus atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį.

10. Atsiliepimu į apeliacinius skundus išteisintojo M. K. gynėjas advokatas M. Martinaitis prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo A. Ž. atstovo advokato V. Ančiukaičio apeliacinius skundus kaip nepagrįstus atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį.

11. Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusiojo A. Ž. atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintieji, jų gynėjai prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

13. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

14. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė V. Kaubrytė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir nepagrįsto išteisinimo bei išteisintuosius D. B., A. P., M. K. ir R. K. nuteisti už jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo A. Ž. atstovas advokatas V. Ančiukaitis prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio dalį, kuriuo D. B., M. K. ir R. K. išteisinti pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį bei pripažinti juos kaltais pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad D. B., M. K. ir R. K. sąmoningai, tyčia pamynę visuomenės moralės normas ir elementarias elgesio taisykles, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei A. Ž. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o išteisintieji neigdami savo kaltę, siekia išvengti žalos atlyginimo ir baudžiamosios atsakomybės.

15. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

16. Bylos duomenimis objektyviai ir neginčytinai nustatyta bei įrodyta, kad 2017 m. liepos 15 d., naktį, bendruomenės namuose (duomenys neskelbtini), buvo švenčiamos abiturientų išleistuvės, jose dalyvavo ir išteisintieji D. B., A. P., M. K. bei R. K., prie bendruomenės namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje tarp abiturientų ir nukentėjusiojo K. Ž. įvyko konfliktas, jo metu buvo apgadintas nukentėjusiajam K. Ž. priklausantis automobilis (BK 284 straipsnis), po to nukentėjusiajam K. Ž. atvykus į tą pačią įvykio vietą jau kartu su A. Ž., tarp abiturientų bei nukentėjusiųjų K. Ž. ir A. Ž. vėl įvyko konfliktas, jo metu nukentėjusiojo K. Ž. sveikata sutrikdyta nežymiai, o A. Ž. – nesunkiai (BK 284 straipsnis, 138 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti esmines aplinkybes, ar nukentėjusiajam K. Ž. priklausantis automobilis buvo apgadintas bei nukentėjusiųjų sveikata buvo sutrikdyta – K. Ž. nežymiai, o A. Ž. – nesunkiai – dėl išteisintųjų veiksmų, jei taip, ar abiem atvejais tokiu išteisintųjų elgesiu buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį išteisintajam A. P. ir D. B. sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką 2017 m. liepos 15 d., apie 4 val.

17. Pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, konstatavęs, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones ir galimybes, nesurinkta neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytus A. P. ir D. B. tyčinius veiksmus sutrikdžius visuomenės rimtį ar tvarką, nes vien tik, šiuo atveju, nuketėjusiojo K. Ž. parodymai, duoti po 3 metų po įvykio teisiamojo posėdžio metu, nėra pakankami pareikštiems kaltinimams pagrįsti. Juolab, kad nukentėjusiojo parodymai buvo nenuoseklūs. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju nukentėjusiojo K. Ž. parodymus negalima vertinti kaip patikimus, pagrindžiančius išteisintųjų A. P. ir D. B. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino byloje surinktų duomenų visumos, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl išteisintųjų A. P. ir D. B. nekaltumo.

18. Iš 2017 m. liepos 15 d. apžiūros protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), ant įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę, prie bendruomenės namų, stovėjo juodos spalvos, keturių durų apgadintas automobilis „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį, ant variklio dangčio buvo matomas įbrėžimas, jis tęsiasi 90 cm, ant dešinės pusės priekinio žibinto stiklo matomas 2,5cm ilgio įbrėžimas, ant dešinės pusės priekinio sparno yra įbrėžimai – vienas 3 cm pločio ir 8 cm ilgio, antras 2,5 cm pločio ir 8 cm ilgio. Automobilio kairės pusės priekinis sparnas dviejose vietose įlenktas – vienas įlenkimas apskritimo formos, 3,5 cm skersmens, antras įlenkimas 5 cm ilgio. Sparnas atšokęs. Kairės pusės durelės pilnai neužsidaro, lieka tarpas. Ant durelių, prie rankenėlės, matomas įbrėžimas įstrižai vedantis link moldingo. Ant kairės pusės galinio sparno, nuo durelių krašto link galo yra 11,5 cm ilgio įbrėžimas. Automobilio pavarų svirtis iš išorės atrodo tvarkinga (t. 2, b. l. 13–17).

19. Iš 2017 m. liepos 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, kad iš K. Ž. paimti kelnės, automobilis „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio fotonuotraukos, marškinėliai (t. 2, b. l. 39).

20. Iš 2017 m. liepos 21 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, kad buvo apžiūrėtos nukentėjusiojo K. Ž. prie bylos pateiktos kelnės, apžiūrėtas automobilis „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėti marškinėliai. Užfiksuota, kad baltos spalvos vyriškos kelnės suplėšytos, kelnių priekyje matomos žalios spalvos ir purvo dėmės, taip pat ant kelnių kairės klešnės, užpakalinėje dalyje, matomos rudos spalvos dėmė, panaši į kraujo. Baltos spalvos medžiaginiai marškinėliai priekyje, ties apykakle, dviejose vietose suplėšyti, ant jos matomos purvo dėmės, jos užpakalinėje pusėje, matomos rudos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Automobilis „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, keturių durelių, lietais ratlankiais „VOLVO“, pagamintas 2004 metais. Ant automobilio variklio dangčio matomas įbrėžimas, jis prasideda 13 cm atstumu nuo dešinio variklio dangčio krašto, tęsiasi 90 cm, baigiasi 31 cm atstumu nuo kairio variklio dangčio krašto. Įbrėžimas lanko formos. Variklio dangčio kairės pusės priekinis kampas palinkęs žemyn. Ant dešinės pusės priekinio žibinto stiklo matomas 2,5 cm ilgio įbrėžimas. Ant dešinės pusės priekinio sparno yra įbrėžimai – vienas 3 cm pločio ir 8 cm ilgio, antras 2,5 cm pločio ir 8 cm ilgio. Automobilio kairės pusės priekinis sparnas dviejose vietose įlenktas. Vienas įlenkimas apskritimo formos, 3,5 cm skersmens. Antras įlenkimas 5 cm ilgio. Sparnas atšokęs. Kairės pusės durelės pilnai neužsidaro, likęs tarpas. Ant kairės pusės galinio sparno, nuo durelių krašto link galo yra 11,5 cm ilgio įbrėžimas. Automobilio pavarų svirtis nenulaužta, iš išorės atrodo tvarkinga (t. 2, b. l. 47–54).

21. Automobilio „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukose užfiksuota automobilio būklė iki įvykio, t. y. apgadinimų, nustatytų 2017 m. liepos 21 d. daiktų apžiūros protokole nėra (t. 2, b. l. 42–46).

22. Iš 2017 m. liepos 26 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ remonto sąmatoje Nr. VV-BM64748 nurodytų duomenų nustatyta, kad K. Ž. automobilio remonto kaina 1 944,46 eurų (t. 2, b. l. 101–103).

23. Aptarti duomenys objektyviai ir neginčytinai patvirtina aplinkybę, kad įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiajam K. Ž. priklausantis automobilis „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suplėšyti marškinėliai, dėl to vienareikšmiškai K. Ž. buvo padaryta turtinė žala.

24. Išraše iš policijos duomenų bazės apie gautus pranešimus užfiksuota, kad 2017 m. liepos 15 d. 4.26 val., BPC telefonu pranešta, jog (duomenys neskelbtini), prie kultūros namų nepažįstami 8-9 asmenys sulaužė pranešėjo automobilį „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalą tikslins. Jaunuoliai yra agresyvūs. Vienam vyrui 23 m. praskėlė galvą, reikia GMP. Pranešėjas K. Ž. (t. 2, b. l. 18–21).

25. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų išteisintojo D. B. parodymų nustatyta, kad šventėje tikrai buvo A. K., R. K., M. K., M. B., A. P.. 2017 m. liepos 15 d., naktį, jis prie bendruomenės namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje automobilio „Volvo S40“ nematė, prie jo priėjęs nebuvo, taip pat nematė, kad kas nors iš dvyliktokų būtų jį spardęs, daužęs, apgadinęs (t. 6, b. l. 124–126, 148–150). Tačiau teisiamajame posėdyje išteisintasis D. B. jau parodė, kad apie 4 val., jis stovėjo lauke ir rūkė, kai atvažiavo automobilis. Automobilio vairuotojas prasidarė langą ir liepė ateiti pasiaiškinti, ką kažkas sumušė. Jis priėjo prie automobilio, kuris buvo aikštelėje prie bendruomenės namų, ir K. Ž. klausė, kas sumušė L. R., kuris sėdėjo automobilyje, šalia. Įvyko žodinis konfliktas, jis pradarė dureles ir jas laikė, bet jų nespardė, K. Ž. už marškinių iš automobilio neplėšė, tik prašė, kad šis išliptų. Tačiau K. Ž. neišlipo, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, jis susinervino. Prie automobilio buvo 3-4 vaikinai. Kas buvo iš dvyliktokų, kas ką darė, jis nežinojo. Kai K. Ž. įjungė atbulinę pavarą ir pradėjo važiuoti, jis (D. B.) paleido dureles, tada grįžo į bendruomenės namus, šoko, vartojo alkoholio (t. 8, b. l. 87–88).

26. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų išteisintojo A. P. parodymų nustatyta, kad 2017 m. liepos 15 d., šeštadienio naktį, jis jokiose muštynėse nedalyvavo, nei K. Ž., nei A. Ž. nepažįsta, su jais nėra bendravęs ir jokių konfliktų su jais nėra turėjęs, automobilio „Volvo S40“ nedaužė, jo neapgadino. Ar bendruomenės namuose vykusioje šventėje buvo D. B., R. K., M. K., M. B., pasakyti negalėjo, neįsidėmėjo, šventėje dalyvavo apie 100 žmonių. Šventėje buvo geriamas alkoholis. Jis iš viso jokių alkoholinių gėrimų negėrė. Būdamas lauke, matė kelis kartus pro bendruomenės namus pravažiuojantį juodos spalvos automobilį. Koks buvo automobilio modelis bei valstybinis numeris, kas jį vairavo, tamsoje nesimatė. Būdamas lauke, jis nematė, kad kas nors muštų kokį nepažįstamą vaikiną ar daužytų kokį automobilį (t. 6, b. l. 24–26, 60–62). Teisiamajame posėdyje išteisintasis A. P. taip pat tvirtino, kad prie automobilio nebuvo priėjęs, kas buvo priėję prie automobilio, nežinojo (t. 8, b. l. 88).

27. Tiek iš teisiamajame posėdyje, tiek ir iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų A. D. (t. 8, b. l. 9, t. 3, b. l. 63–65, 66–69), M. A. K. (t. 8, b. l. 11–12, t. 3, b. l. 32–34, 35–38), A. J. (t. 8, b. l. 12–13, t. 3, b. l. 72–74, 75–77), A. K. (t. 8, b. l. 13, t. 3, b. l. 86–89), J. J. (t. 8, b. l. 64–65, t. 5, b. l. 28–31), G. G. (t. 8, b. l. 65, t. 3, b. l. 58–60), A. V. (t. 8, b. l. 65, t. 3, b. l. 41–43, 44–46), J. Ž. (t. 8, b. l. 86, t. 3, b. l. 100–103, 104–107), M. B. (ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamojo) (t. 8, b. l. 86–87, t. 5, b. l. 43–45, 55–58) nustatyta, kad įvykio naktį bendruomenės namuose vyko dvyliktokų išleistuvių šventė, joje tikrai dalyvavo ir išteisintieji A. P., D. B., R. K., M. K., tačiau, liudytojų teigimu, jie nematė, kas apgadino nukentėjusiajam K. Ž. priklausantį automobilį. Liudytojas M. B. nežinojo, ar išteisintieji dalyvavo jo posūnio išleistuvėse (t. 8, b. l. 13–14, t. 3, b. l. 49–51, 52–55). Pažymėtina, kad šiuo atveju minėti liudytojai su išteisintaisiais kartu šventė išleistuves, vieni kitus, išskyrus liudytoją M. B., gerai pažinojo, dauguma jų buvo išteisintųjų D. B. ir A. P. klasės draugai, o nukentėjusysis K. Ž. jiems buvo tik pašalinis ir nepažįstamas asmuo. Todėl akivaizdu, kad minėti liudytojai, jei ir matė nusikalstamus išteisintųjų veiksmus, neabejotinai, norėdami išteisintiesiems padėti išvengti atsakomybės, iš esmės vengė nurodyti kokius nors neteisėtus išteisintųjų veiksmus. Todėl šiuo atveju minėtų liudytojų parodymai iš esmės negali būti vertinami kaip patikimi, nustatant įvykio aplinkybes ir išteisintųjų D. B. ir A. P. veiksmus.

28. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio (kitų baigiamųjų teismo aktų) grįsti vien nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018).

29. Iš 2017 m. liepos 15 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo K. Ž. parodymų nustatyta, kad įvykio naktį pamatęs sumuštą L. R., nusprendė nuvažiuoti savo automobiliu „Volvo S40“ iki bendruomenės namų ir paklausti jaunuolių, kas ir kodėl sumušė L. R.. Nuvažiavus prie bendruomenės namų, jaunuoliai pradėjo grasinti, kad susidoros, siūlė eiti muštis, pradėjo brautis į automobilį, jį spardė ir visaip gadino, buvo įsikibę į pavarų svirtį. Norėdamas išvengti konflikto, jis atbuline eiga iš aikštelės išvažiavo, o jaunuoliai toliau vijosi, bandė ištraukti jį iš automobilio įsikibę į rūbus (t. 2, b. l. 24).

30. Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojo policijos pareigūno V. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad nukentėjusysis K. Ž. jau į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir 2017 m. liepos 15 d. apklausos metu, t. y. liudytojas V. P. parodė, kad naktį, važiuodamas automobiliu „Volvo S40“, (duomenys neskelbtini), sutiko L. R. sužalota galva. Kai iš L. R. sužinojo, jog jį sumušė vaikinai prie bendruomenės namų, pasiūlė važiuoti ir išsiaiškinti, kas ir kodėl jį sumušė. Kai nuvažiavo prie bendruomenės namų, nepažįstami vaikinai pradėjo brautis į K. Ž. automobilį, spardė ir gadino automobilį. Konkrečiai, kas spardė ir gadino K. Ž. automobilį, pastarasis tuo metu nenurodė. K. Ž. pasakė, kad norėdamas išvengti konflikto, iš automobilio stovėjimo aikštelės išvažiavo. Išvažiavęs, apie įvykį pranešė policijai (t. 5, b. l. 22–25, t. 8, b. l. 85–86).

31. Iš 2017 m. liepos 21 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo K. Ž. parodymų nustatyta, kad jam nuvažiavus prie bendruomenės namų, prie įėjimo į bendruomenės namus stovėjo būrys vaikinų. Pradaręs automobilio kairės pusės priekinį langą, jis pašaukė, kad kas nors ateitų pasikalbėti. Prie automobilio atėjo, kaip vėliau pasakė L. R., R. K.. R. K. paklausė, kas ir kodėl sumušė L. R.. R. K. nespėjus nieko atsakyti, prie jo automobilio priėjo būrys vaikinų, gal kokie 5-6. Tada vienas iš atėjusių nepažįstamų vaikinų pro atidarytą langą įkišo galvą į automobilio vidų, paklausė, kas yra neaišku. Jis šio vaikino paklausė, kodėl sumušė L. R.. Nepažįstamas vaikinas pasakė, kad nieko nežino, o kažkas iš šalia stovėjusių pasakė „už liežuvį“. Paskui dar vienas nepažįstamas vaikinas įkišo galvą pro langą. Jis paklausė, kaip galima mušti „už liežuvį“, kad dėl kažko sumušė. Kažkuris iš vaikinų pasakė, kad jam juk nieko baisaus nėra. Tada nepažįstami vaikinai pradėjo niršti. Ištraukė galvas iš automobilio, atidarė jo pusės automobilio dureles, pradėjo jį už marškinėlių tempti į lauką. Tempdami sakė, jog tuojau jį vietoje sudaužys. Pamatęs, kad jam su jais išsiaiškinti dėl L. R. sumušimo nepavyks, kaire ranka laikė įsikibęs į automobilio vairą, o dešine ranka užvedinėjo automobilį. Kai užvedė automobilį, kaire ranka dar laikėsi už vairo, dešine buvo įsikibęs į pavarų svirtį, nes norėjo įsijungti atbulinę pavarą. Iš automobilio jį traukė gal kokie keturi nepažįstami vaikinai. Vienas laužė, tai yra link priekio vertė atidarytas vairuotojo dureles, kiti du nepažįstami vaikinai kojomis spardė automobilio priekį ir kairę pusę. Paskui jam pavyko įjungti atbulinę pavarą ir pradėti važiuoti atbula. Tada užsidarė dureles ir iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo. L. R. tuo metu, kai jį bandė ištempti, laužė, daužė jo automobilį, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Vaikiną, kuris laužė duris, bei du vaikinus, kurie spardė automobilį, galėtų atpažinti. Vaikinas, kuris laužė duris, buvo tamsių, vidutinio ilgio plaukų, apie 1,80 m ūgio, normalaus kūno sudėjo, vilkėjo languotus tamsius marškinius. Vaikinų, kurie spardė automobilį, plaukai buvo tamsūs, vidutinio ilgio, stambesnio kūno sudėjimo, apie 1,75-1,80 m ūgio. Vienas vilkėjo baltą „bliuskutę“ trumpom rankovėm. Kitas vilkėjo juodos spalvos trumpom rankovėm, ar tai marškinius, ar tai „bliuskutę“. Jį iš automobilio traukė gal kokie keturi vaikinai. Vienas iš jų buvo tas, kuris vėliau laužė dureles. R. K. jo iš automobilio netempė, automobilio nespardė, nedaužė, nelankstė. Jis stovėjo kiek atokiau. Tempiant jį iš automobilio, buvo suplėšyti jo 25 eurų vertės marškinėliai. Nuo automobilio spardymo, daužymo, laužymo, buvo perbrėžtas variklio dangtis, kairės pusės priekinė variklio dangčio dalis pasmuko į vidų. Buvo perbrėžtas dešinės pusės žibinto stiklas, dešinės pusės priekinis sparnas. Kairės pusės priekinis sparnas buvo įlenktas dviejose vietose, atšoko. Kairės pusės priekinės durelės visiškai nebeužsidaro. Buvo perbrėžtas kairės pusės galinis sparnas. Kai vaikinai norėjo jį ištempti į lauką, o jis dešine ranka laikėsi už pavarų svirties, jie tempė jo ranką ir kažką padarė pavarų svirčiai. Po to sunkiai pradėjo persijunginėti pavaros (t. 2, b. l. 58–59).

32. Iš 2017 m. liepos 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis K. Ž. iš šešių jam pateiktų atpažinti vaikinų fotonuotraukų, iš bendrų veido bruožų atpažino vaikiną, esantį nuotraukoje Nr. 1 (D. B.), kaip vaikiną, kuris 2017 m. liepos 15 d., naktį, (duomenys neskelbtini), prie bendruomenės namų laužė jo automobilio „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekines dureles bei, kai vėliau atvažiavo su broliu A. Ž., pirmas puolė prie jo, abiem rankomis kibosi jam į marškinėlius, po nustūmimo jis vėl puolė kibtis į marškinėlius, tačiau brolis A. Ž. spyrė jam į nugarą ir jis pripulti nebespėjo (t. 2, b. l. 87–89, 90).

33. 2017 m. gruodžio 11 d. akistatos su įtariamuoju D. B. metu nukentėjusysis K. Ž. parodė, kad įvykio naktį prie bendruomenės namų jam priklausančio automobilio „Volvo S40“ dureles laužė prieš jį sėdintis D. B., taip pat, atvažiavus su broliu, jis pirmas pripuolė prie jo, abiem rankomis kibosi į jo marškinėlius, po nustūmimo jis vėl puolė kibtis į marškinėlius. Įtariamasis D. B. neigė laužęs K. Ž. automobilio dureles, tvirtino, kad jų nelaužė ir negadino, prie K. Ž. tą naktį priėjęs nebuvo, jo už marškinėlių sugriebęs nebuvo (t. 6, b. l. 129–131).

34. Iš 2017 m. liepos 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis K. Ž. iš šešių jam pateiktų atpažinti vaikinų fotonuotraukų atpažino vaikiną, esantį nuotraukoje Nr. 4 (A. P.), kaip vaikiną, kuris 2017 m. liepos 15 d. naktį, (duomenys neskelbtini), prie bendruomenės namų spardė jo automobilį „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei vėliau kartu su kitais dviem vaikinais jį mušė. Taip pat atpažino vaikiną nuotraukoje Nr. 1 (A. K.), kuris tikrai buvo lauke muštynių metu, tačiau, kad šis vaikinas būtų dalyvavęs laužant automobilį bei sumušant jį ir jo brolį, nematė (t. 2, b. l. 82–84, 85, 86).

35. 2017 m. gruodžio 12 d. akistatos su įtariamuoju A. P. metu nukentėjusysis K. Ž. parodė, kad 2017 m. liepos 15 d., naktį, nuo 2 val. iki 4 val., prieš jį sėdintis A. P., jo anksčiau nepažinojo, prie bendruomenės namų automobilių stovėjimo aikštelėje, spyrė į jam priklausantį automobilį „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei kartu su kitais vaikinais bandė jį ištempti iš automobilio ir sumušti, padėjo draugui laužti automobilio duris, vėliau A. P. jį spardė, mušė kumščiais į įvairias kūno vietas (į dešinę koją spyrė kokius du kartus ir į dešinįjį šoną spyrė vieną kartą, kumščiu sudavė vieną kartą į veidą ir vieną kartą į krūtinę). Įtariamasis A. P. parodė, kad jis nukentėjusiojo nemušė ir jo automobilio negadino, minėtą naktį nukentėjusįjį pamatė pirmą kartą, kai prie bendruomenės namų jau buvo atvykę policijos pareigūnai (t. 6, b. l. 46–48).

36. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis K. Ž. parodė, kad galėjo būti 2017 m liepos 15 d., apie 3-4 val., kai sutiko grįžtantį draugą L. R., jis buvo sumuštas, sakė, kad jį sumušė vaikinai, todėl jis pasiūlė nuvažiuoti ir paklausti, už ką. Nuvykus prie bendruomenės namų, jis prasidarė langą ir paklausė, kodėl primušė L. R.. Tada priėjo D. B., A. P. ir dar kažkuris. Visi asmenys buvo agresyvūs. D. B. ir A. P. kišo rankas į automobilį pro langą, laužė dureles. Tada D. B. ir A. P. atidarė automobilio dureles ir pradėjo jį tempti iš automobilio, tada ir kiti jų draugai, fizinio skausmo nesukėlė, nes tempė už rūbų. Kai jo iš automobilio neištempė, vaikinai pradėjo spardyti ir daužyti automobilį, priekinį sparną. Jis nebuvo išlipęs iš automobilio, nesipyko, tik norėjo paklausti, kas buvo. D. B. plėšė už marškinėlių, norėjo ištraukti iš automobilio, tempė rūbus. Nukentėjusysis patvirtino, kad įvykio metu nepažinojo nė vieno vaikino, dabar įvardindamas jų vardus ir pavardes, neklysta. Atpažino iš veidų, kai jam parodė nuotraukas. Atpažinimo metu jam pateikė nuotraukas, jis atpažino ir pasakė, kad A. P.. Įvykio vietoje A. P. veidą matė, prisimena. Viską geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjai perskaičius nukentėjusiojo K. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 24–26, 58–60, 109–112), nukentėjusysis K. Ž. parodymus patvirtino, kad jis apklausų metu asmenų vardų ir pavardžių neįvardino, nes jų nežinojo. Policijoje nekreipė dėmesio, kai jie rodė į asmenis, kurie buvo, kurie mušė, policija nieko nedarė. Po muštynių atvyko pareigūnai, jie nieko neklausė. Komisariate pareigūnams sakė viską, kas įvyko. Jis tik neįvardino vardų, pavardžių. Po to jis vedė derybas su D. B. ir R. K., norėjo susitarti, kad jie atlygintų žalą, nenurodė visų aplinkybių, nes nebenorėjo niekur kištis ir grįžti į Lietuvą, galvojo, kad viskas užsibaigs. Tačiau vienas užsimanė pinigų (nurodė į kaltinamąjį), bet nieko nepešė (t. 8, b. l. 59–64).

37. Apibendrinant aptartų nukentėjusiojo K. Ž. parodymų visumą pažymėtina, kad 2017 m. liepos 15 d. jau pirmos apklausos metu nukentėjusysis K. Ž. nurodė priežastį, kodėl įvykio naktį nuvažiavo prie bendruomenės namų. Nors ir nenurodė konkrečių asmenų, tačiau nurodė asmenų veiksmus, kad prie bendruomenės namų buvę jaunuoliai pradėjo grasinti, kad susidoros, siūlė eiti muštis, pradėjo brautis į automobilį, jį spardė ir visaip gadino, buvo įsikibę į pavarų svirtį, bandė ištraukti jį iš automobilio įsikibę į rūbus (t. 2, b. l. 24). 2017 m. liepos 21 d. apklausos metu nukentėjusysis K. Ž. analogiškai parodė važiavimo prie bendruomenės namų priežastį, kad pradarius automobilio kairės pusės priekinį langą, prie jo automobilio priėjo gal kokie 5-6 vaikinai, buvo priėjęs, kaip jam nurodė L. R., ir R. K.. Tačiau, pažymėtina, kad nukentėjusysis, net žinodamas jo pavardę, neparodė, kad ir R. K. daužė jo automobilį ar atliko kitokius neteisėtus veiksmus. Priešingai, parodė, kad R. K. jo iš automobilio netempė, automobilio nespardė, nedaužė, nelankstė, jis stovėjo kiek atokiau bei nurodė, kad vienas iš atėjusių nepažįstamų vaikinų pro atidarytą langą įkišo galvą į automobilio vidų, paklausė, kas yra neaišku. Paskui dar vienas nepažįstamas vaikinas įkišo galvą pro langą, jie pradėjo niršti, ištraukė galvas iš automobilio. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nurodė, kad jo pusės automobilio dureles atidarė būtent du vaikinai, jie pradėjo tempti jį už marškinėlių į lauką, nors vėliau jį tempė net keturi nepažįstami vaikinai. Pažymėtina, kad nukentėjusysis aiškiai nurodė vaikinų veiksmus, t. y., kad vienas laužė link priekio atidarytas vairuotojo dureles, kiti du nepažįstami vaikinai kojomis spardė automobilio priekį ir kairę pusę. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis jau apklausos metu parodė, kuriuos vaikinus galėtų atpažinti, t. y., kad galėtų atpažinti vaikiną, kuris laužė duris, bei du vaikinus, kurie spardė automobilį, apibūdino jų išvaizdą, nurodė ūgį, kokius rūbus vilkėjo. Taip pat išsamiai nurodė, kokie buvo padaryti automobilio apgadinimai (t. 2, b. l. 58–59). Pažymėtina kad apklausų metu nukentėjusysis K. Ž. taip pat vienodai nurodė, kad vaikinai paleido automobilio dureles, tik jam pavykus įjungti atbulinę pavarą ir pradėjus važiuoti. 2017 m. liepos 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis K. Ž. iš šešių jam pateiktų atpažinti vaikinų nuotraukų, iš bendrų veido bruožų atpažino būtent išteisintąjį D. B. bei aiškiai nurodė įvykio metu jo atliktus veiksmus, t. y., kad šis vaikinas laužė jo automobilio kairės pusės priekines dureles (t. 2, b. l. 87–89, 90), o kaip jau, aptarta, apklausos metu nukentėjusysis K. Ž. ir parodė, kad galėtų atpažinti vaikiną, kuris laužė automobilio duris. Akcentuotina, kad 2017 m. gruodžio 11 d. jau akistatos su įtariamuoju D. B. metu, nukentėjusysis K. Ž. patvirtino, kad jo automobilio dureles laužė būtent prieš jį sėdintis D. B. (t. 6, b. l. 129–131). 2017 m. liepos 21 d. kito asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis K. Ž. iš šešių jam pateiktų atpažinti vaikinų nuotraukų atpažino A. P. bei A. K. (t. 2, b. l. 82–84, 85, 86). Pažymėtina, kad nukentėjusysis atpažino net du vaikinus, įvykio naktį buvusius įvykio vietoje, tačiau aiškiai nurodė, kad būtent A. P. atpažįsta kaip vaikiną, kuris įvykio naktį spardė jo automobilį, o A. K. atpažino tiesiog kaip vaikiną, kuris tikrai buvo lauke muštynių metu, bei nurodė, kad nematė, jog šis vaikinas būtų dalyvavęs laužant automobilį bei sumušant jį ir jo brolį. 2017 m. gruodžio 12 d. akistatos su įtariamuoju A. P. metu nukentėjusysis K. Ž. patvirtino, kad prieš jį sėdintis A. P., kurio anksčiau nepažinojo, prie bendruomenės namų spyrė į jam priklausantį automobilį bei kartu su kitais vaikinais bandė jį ištempti iš automobilio ir sumušti, padėjo draugui laužti automobilio duris (t. 6, b. l. 46–48). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis K. Ž. analogiškai, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu parodė visas įvykio aplinkybes, patvirtino, kad prie jo automobilio priėjo D. B., A. P. ir dar kažkuris, kad D. B. ir A. P. kišo rankas į automobilį pro langą, laužė dureles. Tada D. B. ir A. P. atidarė automobilio dureles, norėjo ištraukti jį iš automobilio, prie jų prisijungė ir kiti jų draugai, taip pat parodė, kad jam tokiais veiksmais fizinio skausmo nesukėlė, nes tempė už rūbų. Kai jo iš automobilio neištempė, vaikinai pradėjo spardyti ir daužyti automobilį, priekinį sparną. Pažymėtina, kad nukentėjusysis net kelis kartus, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, patvirtino tą patį, kad dabar įvardindamas jų vardus ir pavardes, tikrai neklysta. Nurodė, kad asmenis atpažino iš veidų, kai jam parodė nuotraukas, nes prisiminė veidus. Nukentėjusysis K. Ž. taip pat nurodė, kad jis apklausų metu asmenų vardų ir pavardžių neįvardino, nes jų tiesiog nežinojo, šių asmenų apskritai nepažinojo, o policijoje nekreipė dėmesio, kai jie rodė į asmenis, kurie buvo. Komisariate pareigūnams sakė viską, kas įvyko, tik neįvardino vardų, pavardžių. Be to, iš pat pradžių nenurodė visų aplinkybių, nes vedė derybas su D. B. ir R. K., norėjo susitarti, kad jie atlygintų žalą ir viskas pasibaigtų (t. 8, b. l. 59–64). Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje išteisintasis D. B. patvirtino, jog su nukentėjusiaisiais vyko derybos dėl automobilio apgadinimo, buvo atvažiavę abu Ž., klausė, kas apmokės už sugadintą automobilį. D. B. matė sugadintas automobilio dureles, neneigė, kad dureles gal ir sugadino, bet neigė spardęs automobilį. Nukentėjusieji paprašė didelės pinigų sumos, jis jiems pasakė, kad yra parašęs pareiškimą dėl rankos sužalojimo, taip pat norėjo žalos atlyginimo, todėl nesusitarė (t. 8, b. l. 87–88).

38. Iš teisiamajame posėdyje apklaustos kaip liudytojos tyrėjos L. M. parodymų nustatyta, kad 2017 m. liepos 15 d., prieš 3 metus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. ir K. Ž. sumušimo, viešosios tvarkos pažeidimo. Byla nebuvo kažkuo išskirtina. Buvo daug proceso dalyvių, buvo atliktos apklausos, atpažinimo užduotys, parodymų patikrinimai vietoje pagal atskirą pavedimą ir pareikšti įtarimai. Jokių keblumų nebuvo. Apklausiant įtariamuosius, jie po apklausos primygtinai reikalavo, kad būtų perskaityti parodymai, ir tik tada pasirašė. Vienas iš nukentėjusiųjų buvo apklaustas ligoninėje. Atpažinimus nusprendė padaryti iš visų dvyliktokų vaikinų nuotraukų, kurie buvo ar nebuvo išleistuvėse. Gimnazijoje pagal sąrašą atsirinko dvyliktokų vaikinų nuotraukas. Apklausiant nukentėjusiuosius, pavardžių nenurodė, nes buvo per mažai informacijos. Pagal sąrašą nieko neišskyrė, nuotraukas sudėjo iš eilės visas po 5-6, jas parodė nukentėjusiesiems. Liudytoja neprisiminė, kaip pateikė nuotraukas atpažinimui, gal kompiuteryje. Nuotraukos nebuvo suklijuotos, rodė po vieną lentelę su nuotraukomis, surašė, ką nukentėjusieji nurodė ir ėmė kitą. Viskas užfiksuota protokole taip, kaip nurodė nukentėjusieji. Jeigu buvo abejonių, taip pat užrašė. Ji pati nieko nenurodė, ką parašyti, ką sakė, tą ir rašė. Jeigu darė atpažinimus, tai pavardžių nežinojo. Po atpažinimo, jeigu atpažįsta iš nuotraukos, tada įvardija įtariamojo pavardę. Tai turėtų atsispindėti protokole. Nukentėjusysis visada sėdi kabinete ir laukia, niekur neišeina, kol atspausdinamas protokolas, tada perskaito ir pasirašo. Ji įvykyje nebuvo, todėl nebūtų galėjusi užrašyti to, ko nesakė. Kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo vyksta derybos, jai nebuvo žinoma. Kaltinamųjų kontaktinių duomenų neduoda. Liepia pasakyti apie įvykį, uždavinėja kontrolinius klausimus. Niekada nedaro niekam jokio poveikio. Ką sako, tą užrašo, perskaito. Jeigu yra papildymų, tada užrašo. Atpažinimo metu K. Ž. bendravo tik su ja, telefonų niekas neatiminėja. Liudytoja negalėjo parodyti, kodėl neapklausė nukentėjusiųjų iškart po atpažinimo veiksmo, gal buvo po darbo, praėjo daug laiko. Visus dvyliktokus davė atpažinti abiem nukentėjusiesiems (t. 8, b. l. 85).

39. Kaip matyti, liudytoja tyrėja L. M. atpažinimus darė iš visų dvyliktokų vaikinų nuotraukų, kurie buvo ar net nebuvo išleistuvėse. Apklausiant nukentėjusiuosius, pavardžių nenurodė, nes buvo per mažai informacijos. Pagal sąrašą nieko neišskyrė, nuotraukas sudėjo iš eilės visas po 5-6, jas parodė nukentėjusiesiems.

40. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu tą pačią dieną buvo atlikta net 10 atpažinimų pagal nukentėjusiajam K. Ž. pateiktas atpažinimui asmenų nuotraukas, buvo pateikta atpažinti asmenis iš 58 asmenų nuotraukų. Be to, kad nukentėjusysis K. Ž. iš nuotraukų atpažino išteisintuosius D. B. ir A. P. kaip asmenis, gadinusius jo automobilį ir tempusius jį iš automobilio, taip pat atpažino ir A. K. tiesiog kaip vaikiną, kuris tikrai buvo lauke muštynių metu, iš kitų asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuotų duomenų nustatyta, kad nukentėjusysis K. Ž. iš šešių jam pateiktų atpažinti vaikinų nuotraukų atpažino ir M. A. K. kaip vaikiną, buvusį muštynių metu lauke (t. 2, b. l. 67–69, 70), taip pat iš šešių jam pateiktų atpažinti vaikinų nuotraukų nukentėjusysis K. Ž. atpažino vaikiną, esantį nuotraukoje Nr. 4 (M. B.), kaip dalyvavusį sumušant jo brolį A. Ž., nurodė, kad matė, kaip jis pripuolė prie jo brolio su kitais vaikinais ir pradėjo jį mušti, suduodant smūgius nematė, tik matė jį puolant link brolio, atpažino vaikiną, esantį nuotraukoje Nr. 2 (M. K.), kaip vaikiną, kuris 2017 m. liepos 15 d., naktį, (duomenys neskelbtini), prie bendruomenės namų, prie jo ir brolio atėjo su buteliu šampano, nurodė, kad nematė, jog M. K. dalyvavo muštynėse (t. 2, b. l. 74–77, 77, 78), taip pat iš keturių jam pateiktų atpažinti vaikinų nuotraukų nukentėjusysis K. Ž. atpažino vaikiną nuotraukoje Nr. 2 (R. K.), nurodydamas, kad tiesiog žino, jog tai yra R. K. (t. 2, b. l. 94–96, 97). Dar penkių atpažinimų metu, kiekvienu atveju iš pateiktų šešių asmenų nuotraukų, nukentėjusysis K. Ž. asmenų, kurie būtų daužę ir laužę jo automobilį, sumušę jį ar jo brolį A. Ž., neatpažino (t. 2, b. l. 61–62, 64–65, 71–72, 79–80, 91–92). Dar kartą akcentuotina, kad nukentėjusysis K. Ž. nuo pat pradžių nurodė, kad jo automobilį apgadino ne du asmenys, bet keturi, jis galėtų atpažinti vaikinus, tempusius jį iš automobilio, spardžiusius jo automobilį, t. y. galėtų atpažinti tris asmenis, ir net iš 58 jam pateiktų asmenų nuotraukų jis atpažino būtent D. B. ir A. P. kaip asmenis, apgadinusius jo automobilį, tempusius jį iš automobilio. Pažymėtina, kad nukentėjusysis K. Ž. atpažino ir daugiau asmenų, kurie buvo įvykio vietoje, tačiau neparodė, kad nors vienas iš jų būtų gadinęs jo automobilį. Ir tai taip pat leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad nukentėjusysis K. Ž. buvo nuoširdus, davė teisingus parodymus, jis nebuvo linkęs apkalbėti nė vieno asmens. Kartu tai parodo, kad nukentėjusysis K. Ž. tikrai prisiminė vaikinų veidus, aiškiai matė ir nurodė net ką jie veikė, neparodė to, ko pats nematė. Todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis K. Ž. tikrai prisiminė tų vaikinų veidus, t. y. D. B. ir A. P., su kuriais jis tiesiogiai kontaktavo, kurie jį tempė iš automobilio ir spardė jo automobilį. Nagrinėjamu atveju ir liudytojo L. R. parodymai patvirtina aplinkybę, kad D. B. laikė nukentėjusiojo K. Ž. automobilio dureles.

41. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo L. R. parodymų nustatyta, kad jis išteisintuosius R. K., M. K., D. B. pažįsta iš matymo, su jais nebendrauja. 2017 m. liepos mėnesį jis su draugu prie parduotuvės vartojo alkoholį, buvo sumuštas, ėjo namo ir sutiko K. Ž., jis paklausė, kas buvo, sakė važiuojame pažiūrėti. Nuvažiavus, prie jų priėjo R. K., tačiau jis nieko nežinojo. Tada pribėgo kiti asmenys ir pradėjo tempti K. Ž. iš automobilio, sakė lįsk lauk, įkišo galvą į automobilį. Nematė, kas norėjo ištempti K. Ž. iš automobilio, matė kaip per rūką D. B., stovintį prie automobilio ir laikantį dureles. K. Ž. užvedė automobilį ir nuvažiavo, jis sėdėjo keleivio pusėje. K. Ž. paskambino policijai. Teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojo L. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 12–14, 17–20, 21–24), liudytojas patvirtino, kad jo duoti parodymai yra teisingi (t. 8, b. l. 10–12). Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo L. R. parodymai patvirtina aplinkybę, kad D. B. laikė automobilio dureles. Liudytojas parodė, kad D. B. atpažino iš socialinio tinklapio „Facebook“. Liudytojas matė, kad ir kiti vaikinai bandė ištraukti K. Ž. iš automobilio, tačiau jų neįsižiūrėjo.

42. Atsižvelgdamas į aptartų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo K. Ž. parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški ir atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes bei neturi jokio pagrindo abejoti jų teisingumu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas turi pakankamą pagrindą abejoti būtent išteisintųjų parodymų teisingumu, todėl juos vertina kaip gynybinę poziciją.

43. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu išteisintasis D. B. kategoriškai tvirtino, kad įvykio naktį jis apskritai nematė prie bendruomenės namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje automobilio „Volvo S40“ (t. 6, b. l. 124–126, 148–150), tačiau teisiamajame posėdyje išteisintasis D. B. jau parodė, kad visgi įvyko žodinis konfliktas, pažymėtina, jis liepė K. Ž. išlipti iš automobilio, o jam neišlipus, jis susinervino, pripažino, kad pradarė automobilio dureles ir jas laikė, dureles paleido tik tada, kai nukentėjusysis K. Ž. įjungė atbulinę pavarą ir pradėjo važiuoti. Kartu išteisintojo D. B. parodymai visiškai patvirtina ir kitas nukentėjusiojo K. Ž. nurodytas aplinkybes, t. y., kad apie 4 val., jam būnant lauke ir rūkant, automobilio vairuotojas prasidarė langą ir liepė ateiti pasiaiškinti, ką kažkas sumušė. Jis priėjo prie automobilio, kuris buvo aikštelėje prie bendruomenės namų, kad K. Ž. klausė, kas sumušė L. R., kuris sėdėjo automobilyje, šalia. Taip pat parodė, kad prie automobilio buvo 3-4 vaikinai (t. 8, b. l. 87–88).

44. Kartu pažymėtina, kad nors gynyba teigė, jog liudytojos G. G. parodymai patvirtina, kad išleistuvių šventėje A. P. visą laiką buvo su ja, tačiau tiek iš teisiamojo posėdžio metu, tiek iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos G. G. parodymų nustatyta, kad, nors ji ir leido vakarą kartu su A. P., matė, kad jis vartojo alkoholį, bet buvo adekvatus, ji šventėje visur kartu su išteisintuoju A. P. nevaikščiojo ir nežiūrėjo, kur jis eina ir ką veikia, jie būdavo ir atskirai (t. 8, b. l. 65, t. 3, b. l. 58–60).

45. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusiojo K. Ž. automobilį „Volvo S40“ bendrais veiksmais apgadino būtent išteisintieji D. B. ir A. P. bei kiti du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys.

46. BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

47. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

48. BK 24 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju), kitaip tariant, vykdytojais (bendravykdytojais) laikomi asmenys, tiesiogiai atlikę BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad susitarimas gali būti suplanuotas iš anksto arba kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-269-648/2017 ir kt.).

49. Bylos duomenimis objektyviai nustatyta, kad įvykio naktį nukentėjusysis K. Ž. važiavo prie bendruomenės namų tam, kad išsiaiškintų, kas sumušė liudytoją L. R.. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad prie bendruomenės namų esanti automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią gali patekti visi asmenys, yra vieša vieta. Automobilių stovėjimo aikštelėje nukentėjusysis K. Ž. atsidarė automobilio langą ir prie bendruomenės namų stovėjusių vaikinų paklausė, kas sumušė L. R.. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nebuvo net išlipęs iš automobilio. Tai, kad nukentėjusysis K. Ž. tiesiog uždavė klausimą, savaime nereiškia, kad jis tokiu veiksmu siekė išprovokuoti ar išprovokavo išteisintuosius elgtis netinkamai ir nusikalstamai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas priešingai, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, visiškai neįžvelgia nukentėjusiojo K. Ž. provokuojančio elgesio. Pažymėtina, kad prie bendruomenės namų stovėjo ir daugiau asmenų, tačiau prie nukentėjusiojo automobilio pripuolė, atidarė dureles ir pradėjo jas laužti būtent išteisintieji D. B. ir A. P., o D. B. reikalavo, jog K. Ž. išliptų iš automobilio, prie išteisintųjų prisijungė ir dar du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, visi daužė ir spardė automobilį, tempė nukentėjusįjį iš automobilio, t. y. vienareikšmiškai elgėsi įžūliai, be to, nukentėjusiajam grasino susidorojimu, o tai aiškiai parodo ir jų pavartoti prieš nukentėjusįjį fiziniai veiksmai – jo tempimas iš automobilio. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje išteisintasis D. B. ir pats parodė, kad automobilio dureles paleido tik tada, kai nukentėjusysis pradėjo važiuoti automobiliu atbuline eiga. Ir tai nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusysis jokio konflikto nenorėjo, o jam prasidėjus, siekė išvengti didesnių pasekmių. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad tokiais įžūliais veiksmais D. B. ir A. P. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o, kaip bylos duomenimis objektyviai nustatyta, prie bendruomenės namų buvo nemažai vaikinų, taip pat ir merginų. Išteisintieji akivaizdžiai pažeidė nustatytas elgesio normas, ir nors, kaip jau buvo aptarta, liudytojai jų draugai ir pažįstami, dalyvavę šventėje, ir neparodė išteisintiesiems nenaudingų aplinkybių, tačiau nėra pagrindo abejoti tuo, kad aptartais veiksmais išteisintieji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, į automobilių stovėjimo aikštelę bet kada galėjo atvažiuoti ir kiti pašaliniai asmenys. Pažymėtina, kad abu kaltininkai veikė aktyviai, prie jų prisijungė ir dar du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, savo veiksmais išreiškė pritarimą vienas kito elgesiui bei palaikymą, t. y. veikė bendrininkų grupe. Byloje nustatytas konflikto pobūdis, elgesys su nukentėjusiuoju, grasinimai ir nukentėjusiojo tempimas iš automobilio kitų asmenų akivaizdoje, automobilio apgadinimas patvirtina, kad išteisintieji D. B. ir A. P. neabejotinai suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ištirtų įrodymų pagrindu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad D. B. ir A. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe ir su kitais dviem nenustatytais asmenimis, 2017 m. liepos 15 d., apie 4 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie bendruomenės namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kitų asmenų akivaizdoje, K. Ž. paklausus, kas sumušė L. R., grasino K. Ž., kad su juo susidoros, atidaręs vairuotojo pusės dureles, kvietė muštis, brovėsi į automobilio „Volvo S40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidų, D. B. įsikabino rankomis į pavarų svirtį ją lauždamas, įsikibęs į rūbus ir kūną, bendrai su A. P. ir kitais dviem nenustatytais asmenimis bandė ištraukti iš automobilio K. Ž., taip suplėšydami 25 eurų vertės marškinėlius, lauždami sugadino kairės pusės priekines dureles, bendrai su A. P. ir kitais dviem nenustatytais asmenimis spardė ir kitais nenustatytais būdais gadino automobilį, subraižydami ir sulankstydami automobilio variklio dangtį, nubrėždami dešinės pusės priekinio žibinto stiklą, nubrėždami dešinės pusės priekinį sparną, įlenkdami kairės pusės priekinį sparną, nubrėžė kairės pusės galinį sparną, bendrais veiksmais K. Ž. padarydami 1 944,46 Eur dydžio žalą dėl automobilio sugadinimo. Taip D. B. su A. P. ir kitais dviem nenustatytais asmenimis, veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Dėl kaltinimų išteisintiesiems D. B., M. K. ir R. K. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį 2017 m. liepos 15 d., apie 4.30 val., nesunkiai sužalojus A. Ž. bei tokiu elgesiu sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, ir dėl kaltinimo išteisintajam A. P. pagal BK 284 straipsnį tuo pačiu metu nežymiai sužalojus K. Ž. sveikatą ir tokiu elgesiu sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką

51. Pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, konstatavęs, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones ir galimybes, nesurinkta neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytus D. B., M. K., R. K. tyčinius veiksmus nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo A. Ž. sveikatą bei sutrikdžius visuomenės rimtį ar tvarką ir A. P. tyčinius veiksmus nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo K. Ž. sveikatą bei tokiu elgesiu sutrikdžius visuomenės rimtį ar tvarką, nes vien tik nuketėjusiųjų K. Ž. ir A. Ž. parodymai, duoti po 3 metų po įvykio teisiamojo posėdžio metu, nėra pakankami pareikštiems kaltinimams pagrįsti. Juolab, kad nukentėjusiųjų parodymai buvo nenuoseklūs. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju nukentėjusiųjų K. Ž. ir A. Ž. parodymus negalima vertinti kaip patikimus, pagrindžiančius išteisintųjų D. B., M. K., R. K. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir išteisintojo A. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino byloje surinktų duomenų visumos, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl išteisintųjų D. B., M. K., R. K. ir A. P. nekaltumo.

52. Iš 2017 m. liepos 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1265/2017(03) užfiksuotų duomenų nustatyta, kad, remiantis K. Ž. apžiūra, tyrimui pateiktų medicininių dokumentų bei ekspertui nurodomų teisėsaugos nustatytų traumos patyrimo aplinkybių duomenimis, padaryta išvada, jog K. Ž. dėl padarytų šių sužalojimų: netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos dešinio krūtinės ląstos šono apatinėje dalyje užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje, įstrižo brūkšnio pavidalo paviršinio odos nubrozdinimo su netaisyklingos formos poodine kraujosruva aplinkui dešiniame juosmens šone, daugybinių skersos krypties brūkšnių pavidalo odos nubrozdinimų kairės alkūnės užpakalinio paviršiaus išorinėje pusėje, jo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Krūtinės ląstos ir juosmens sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, o kairės alkūnės sužalojimas gavosi tiesiogiai trauminiu dinaminiu slystamuoju būdu kontaktavus su kietu buku daiktu ar kietu pagrindu, ir tai neprieštarauja nurodytam įvykio laikui. Remiantis objektyvios apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis, K. Ž. nustatytos trys trauminių kontaktų žymės, iš jų dvi gavosi nuo ne mažiau kaip dviejų tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais ir viena – nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio slystamojo kontakto su kietu buku daiktu ar kietu pagrindu. Sprendžiant iš poodinių kraujosruvų spalvos ir ribų bei odos nubrozdinimų šašų pavidalo, atsižvelgiant į pateiktų medicininių dokumentų duomenis, visi sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti maždaug prieš 4-5 paras laiko iki objektyvios apžiūros, anksčiau kaip 2017 m. liepos 15 d. 5.55 val. (t. 2, b. l. 35–36).

53. Iš 2017 m. liepos 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1307/2017(03) užfiksuotų duomenų nustatyta, kad, remiantis A. Ž. apžiūra, tyrimui pateiktų medicininių dokumentų bei specialistui nurodomų bylos aplinkybių duomenimis, ekspertas nustatė, jog A. Ž. kietu buku daiktu (daiktais) padaryti šie sužalojimai: paviršiniai nubrozdinimai veide, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinėje požandinėje srityje, apatinio žandikaulio lūžis su poslinkiu 31-41 dantų srityse, apatinio žandikaulio dešinio kaklelio lūžis be poslinkio. A. Ž. nustatyti sužalojimai – visumoje dėl apatinio žandikaulio lūžių – kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagal medicininius dokumentus ir makroskopinį vaizdą, A. Ž. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Įvertinus A. Ž. nustatytų sužalojimų makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją bei medicininius dokumentus, labiausiai tikėtina, kad apatinio žandikaulio lūžis buvo padarytas traumuojant apatinį žandikaulį iš priekio į užpakalį nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu tiek A. Ž. stovint, tiek jam gulint. Kiti nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti traumuojant A. Ž. galvą įvairiose padėtyse. A. Ž. nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki hospitalizacijos, t. y. 2017 m. liepos 15 d. 7.13 val., galimai ikiteisminio tyrimo užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku –2017 m. liepos 15 d., apie 4.10 val. (t. 2, b. l. 122–123).

54. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1265/2017(03) objektyviai nustatyta ir konstatuota, kad K. Ž. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, specialisto išvadoje Nr. G 1307/2017(03) objektyviai nustatyta ir konstatuota, kad A. Ž. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, bei pagal pateiktus medicininius duomenis, remiantis nukentėjusiųjų K. Ž. ir A. Ž. apžiūra, nepaneigta, kad nukentėjusiesiems nustatyti sveikatos sutrikdymai buvo padaryti būtent įvykio naktį.

55. Iš teisiamajame posėdyje duotų išteisintojo D. B. parodymų nustatyta, kad pamatęs atvažiavusį tą patį automobilį, jis prie jo priėjo. Antrą kartą atvažiavo trise. Iš automobilio buvo išlipęs A. Ž. ir K. Ž.. Jis priėjo prie K. Ž., K. Ž. vėl jį kaltino dėl L. R. sumušimo ir automobilio sudaužymo. Klausė, kas atsiskaitys. D. B. teigimu, A. Ž. trenkė jam į veidą, jis nuvirto ant žemės, pajuto skausmą į ranką. Mano, kad A. Ž. jam spyrė į kairįjį šoną. Jis pakilo ir nuėjo į šoną, atsisėdo ant bordiūro, sėdėjo susiėmęs ranką iš skausmo, jokių veiksmų neatliko. Jis A. Ž. nuo A. K. netraukė. Toliau vyko kažkoks konfliktas, tačiau jis nežinojo, kas jame dalyvavo (t. 8, b. l. 87–88). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų išteisintojo D. B. parodymų nustatyta, kad įvykio naktį, apie 4 val., išėjęs į lauką, automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė stovintį tamsios spalvos automobilį „Volvo“. Tarp automobilių stovėjimo aikštelės ir įėjimo į bendruomenės namus, ant žolyno, pamatė stovintį būrelį vaikinų. Kas jie tokie buvo, nelabai žiūrėjo, nes tik išėjęs į lauką, pamatė ant žolyno pargriautą A. K., jį prispaudęs laikė A. Ž.. Tuo metu, kad kas nors ką nors muštų, nematė. Kadangi A. Ž. kėlė grėsmę A. K., nes ruošėsi jį sumušti, jis pribėgo prie A. Ž., nustūmė jį nuo A. K.. Nuo jo pastūmimo A. Ž. nugriuvo. Kada ir kaip jis atsistojo, nematė. Ar pargriuvusį A. Ž. kas nors mušė, spardė, nematė. D. B. tvirtinimu, jis tikrai A. Ž. nemušė, nespardė ir nematė, kas taip galėjo padaryti. Tada pajuto, kaip kažkas atsiremdamas jam į nugarą, kairiąją pusę, jį pastūmė. Jis užkliuvo už kažkieno kojų ir nugriuvo ant žolyno, ant nugaros. Jam besikeliant nuo žemės, prie jo priėjo A. Ž. ir spyrė jam vieną kartą į dešinę ranką. Spyris buvo stiprus, jam sukėlė stiprų skausmą, todėl jis iš skausmo sušuko. Tuo metu A. Ž. nuo jo pasitraukė, o jis atsistojo. Kadangi labai skaudėjo ranką, susiėmęs už dešinės rankos, atsisėdo ant šaligatvio bortelio. Netrukus atvyko medikai ir policija. Policija jam patikrino ir nustatė girtumą (t. 6, b. l. 124–126, 148–150).

56. Iš teisiamajame posėdyje duotų išteisintojo A. P. parodymų nustatyta, kad šventės pabaigoje jis pamatė sambrūzdį, tuoj atvažiavo policija, greitoji. Jis priėjo prie pareigūnų, pareigūnai jo klausinėjo, tačiau jis sakė, kad nieko nežino, jie užsirašė jo duomenis, parodė rankas, jos nebuvo nubrozdintos, susirinko daiktus ir išvažiavo. Muštynių nematė, į lauką išėjo į kartu su G. G. (t. 8, b. l. 88). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų išteisintojo A. P. parodymų nustatyta, kad nuo 2 val. iki 4 val., jis jokiose muštynėse nedalyvavo, nei K. Ž., nei A. Ž. nepažįsta, su jais nėra bendravęs. Prie pat įėjimo į bendruomenės namus vyko kažkoks susistumdymas, šurmulys. Susistumdyme, kaip jam atrodė, dalyvavo gal kokie šeši, gal daugiau vaikinų. Jam atrodo, kad keli vaikinai buvo iš dvyliktokų, keli nepažįstami. Kas buvo tie dvyliktokai, jis neįsidėmėjo, jų įvardinti negali. Žino tik tiek, jog vienas iš nepažįstamų buvo su neilga barzdele. Viskas netrukus savaime pasibaigė, nurimo. Atvyko policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba. Jis iš viso nematė, kad vyktų muštynės, kad kas nors suduotų vienas kitam smūgius kumščiais, būtų buvęs pargriautas ant žemės, spardomas, ar iš viso būtų buvę sužaloti. Kai atvyko policija ir medikai, jis vaikščiojo, žiūrinėjo, kas nutiko, kas vyksta. Buvo priėjęs prie policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai jo klausė, kas nutiko. Jis pasakė, jog ir pats nežino, nes neseniai išėjo į lauką. Pareigūnai užsirašė jo vardą ir pavardę. Bijodamas, kad nebūtų įveltas į konflikto dalyvių sąrašą, pasakė, jog tikrai muštynėse nedalyvavo, net parodė rankas, kad jos nėra sužalotos, nubrozdintos. Kad jis nedalyvavo muštynėse, nesumušė nei K. Ž., nei A. Ž., gali paliudyti kartu su juo beveik visą vakarą ir naktį buvusi G. G. (t. 6, b. l. 24–26, 60–62).

57. Iš teisiamajame posėdyje duotų išteisintojo R. K. parodymų nustatyta, kad gal prieš 5 val., kai išėjo į lauką parūkyti, suprato, jog kažkas įvyko, nes buvo policijos automobilis. Į lauką ėjo trise – jis kartu su J. Ž. ir A. J.. J. Ž. nuėjo į tualetą, A. J. jo laukė viduje. Lauke vyko sambrūzdis, buvo daug dvyliktokų. Kad vyko muštynės, nepastebėjo. Jis buvo apsirengęs baltais marškiniais, su švarku. Vėliau, kadangi apsiliejo sultimis, apsirengė juodą treningą. Po įvykio į jo darbą buvo atvykęs Ž., vardo nežinojo. Jis klausė, kas mušėsi, kad taip nepaliks. Praėjus 2 savaitėms po įvykio, atvažiavo K. Ž. ir vėl klausė tuos pačius klausimus, jis atsakė, kad nežino, kas mušėsi (t. 8, b. l. 88–89). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų išteisintojo R. K. parodymų nustatyta, kad išėjęs į lauką, jis pamatė kieme stovintį greitosios medicinos pagalbos ir policijos automobilius. Jis K. Ž. ir A. Ž. anksčiau iš viso nepažinojo. Su jais niekada nebuvo bendravęs, nebuvo turėjęs jokių konfliktų. Vėliau iš dvyliktokų kalbų sužinojo, kad lauke, prie bendruomenės namų, tarp K. Ž., A. Ž. ir kažkurių dvyliktokų įvyko konfliktas, muštynės. Dėl ko įvyko konfliktas, muštynės, kas konkrečiai iš dvyliktokų jose dalyvavo, jis nematė. Jis tikrai jokiose muštynėse minėtą naktį nedalyvavo, nei K. Ž., nei A. Ž. nemušė (t. 5, b. l. 186–188, t. 6, b. l. 4–6).

58. Iš teisiamajame posėdyje duotų išteisintojo M. K. parodymų nustatyta, kad apie 4-5 val. prasidėjo sambrūzdis, jis, J. J. ir A. V. išėjo į lauką. Pamatė policijos ekipažą, muštynės jau nevyko. Pamatė D. B. su sužalota ranka per alkūnę, po 2 minučių atvažiavo greitoji. Prie A. Ž. nebuvo priėjęs, iki įvykio nepažinojo tų žmonių. Kodėl jį nurodė A. Ž., nežinojo, teigė, kad jokio keršto nebuvo, gal bandė pinigų išreikalauti (t. 8, b. l. 89–90). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų išteisintojo M. K. parodymų nustatyta, kad šventėje didžiąją laiko dalį jis praleido su drauge A. V., su ja išėjo į lauką pasižiūrėti, kas nutiko. Pamatė prie bendruomenės namų atvykusią greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Ant šaligatvio krašto sėdėjo vienas iš dvyliktokų – D. B., susiėmęs už dešinės rankos alkūnės, sakė, jog jam ją labai skauda. Vėliau girdėjo, kad muštynių metu nukentėjo ir kažkurie iš atvykusių nepažįstamų vaikinų, tačiau jų pavardžių, vardų nežinojo. Tik perskaitęs įtarimą sužinojo, jog prie bendruomenės namų buvo atvykę, ir buvo sužaloti K. Ž. ir A. Ž.. Jis nei K. Ž., nei A. Ž. nepažįsta, su jais niekada nėra turėjęs jokių reikalų ar konfliktų, minėtą naktį jų nemušė, jokiame konflikte nedalyvavo (t. 5, b. l. 104–106, 160–162).

59. Tiek iš teisiamajame posėdyje, tiek ir iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų A. D. (t. 8, b. l. 9, t. 3, b. l. 63–65, 66–69), M. A. K. (t. 8, b. l. 11–12, t. 3, b. l. 32–34, 35–38), J. J. (t. 8, b. l. 64–65, t. 5, b. l. 28–31), G. G. (t. 8, b. l. 65, t. 3, b. l. 58–60), J. Ž. (t. 8, b. l. 86, t. 3, b. l. 100–103, 104–107), A. V. (t. 8, b. l. 65, t. 3, b. l. 41–43, 44–46) parodymų nustatyta, kad jie muštynių nematė, liudytoja A. V. teigė, kad M. K. muštynėse tikrai nedalyvavo, nes pusvalandį iki išėjimo į lauką jis buvo kartu su ja. A. J. (t. 8, b. l. 12–13, t. 3, b. l. 72–74, 75–77), M. B. (ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis) (t. 8, b. l. 86–87, t. 5, b. l. 43–45, 55–58), A. K. (t. 8, b. l. 13, t. 3, b. l. 86–89) matė, kad prie bendruomenės namų vyko muštynės, tačiau, ar jose dalyvavo išteisintieji A. P., D. B., R. K., M. K., nurodyti negalėjo. Liudytoja A. J. parodė, kad muštynių vieta nebuvo gerai apšviesta, ji tiesiog matė, jog smūgiai buvo suduodami kumščiais, kojomis. Liudytojas A. K. parodė, kad ir jam kažkas pakišo koją, ir jis nugriuvo, jam nugriuvus, kažkas prispaudė jį prie žemės ir iš nugaros smaugė. Tuo metu prie jo priėjo D. B., kaip suprato iš jo balso, ir liepė jį paleisti. Liudytojas M. B., nors ir matė muštynes, pats ėjo skirti vaikinų, matė, kad prie automobilio priekio ant žemės guli vaikinas, o jį spardo aplink sustoję vaikinai, kurių buvo daugiau negu du, tačiau jis apskritai nežinojo, ar išteisintieji dalyvavo jo posūnio išleistuvėse, todėl negalėjo nurodyti ir to, ar šie vaikinai dalyvavo muštynėse (t. 8, b. l. 13–14, t. 3, b. l. 49–51, 52–55). Pažymėtina, kad šiuo atveju minėti liudytojai su išteisintaisiais kartu šventė išleistuves, vieni kitus, išskyrus liudytoją M. B., gerai pažinojo, dauguma jų buvo išteisintųjų D. B., A. P., R. K. ir M. K. klasės draugai, o nukentėjusieji K. Ž. ir A. Ž. jiems buvo tik pašaliniai ir nepažįstami asmenys. Todėl akivaizdu, kad minėti liudytojai, jei ir matė nusikalstamus išteisintųjų veiksmus, neabejotinai, norėdami išteisintiesiems padėti išvengti atsakomybės, iš esmės vengė nurodyti kokius nors neteisėtus išteisintųjų veiksmus. Todėl šiuo atveju minėtų liudytojų parodymai iš esmės negali būti vertinami kaip patikimi, nustatant įvykio aplinkybes ir išteisintųjų D. B., A. P., R. K. ir M. K. veiksmus.

60. Kaip jau buvo pažymėta sprendžiant klausimą dėl išteisintųjų D. B. ir A. P. kaltės pažeidus viešąją tvarką, pagal teismų praktiką, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio (kitų baigiamųjų teismo aktų) grįsti vien nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018).

61. Iš 2017 m. liepos 15 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo K. Ž. parodymų nustatyta, kad įvykio naktį iškvietęs policiją, jis kartu su L. R. ir broliu A. Ž. grįžo prie bendruomenės namų. Išlipę su broliu iš automobilio, nuėjo prie jaunuolių. Vienas iš jaunuolių, kurio vardo ir pavardės nežinojo, bet galėtų jį atpažinti, puolė prie jo ir bandė trenkti. Tai pamatęs brolis, spyrė jam koja. Po to, staiga, vienas iš jaunuolių, kaip jam apklausos metu jau buvo žinoma – M. K., ranka trenkė jam kelis kartus bei spardė į įvairias kūno vietas, po to dar vienas tamsiai apsirengęs jaunuolis taip pat trenkė ir spardė į įvairias kūno vietas. Tie patys jaunuoliai spardė ir jo brolį, gulintį ant žemės (t. 2, b. l. 24).

62. Iš 2017 m. liepos 21 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo K. Ž. parodymų nustatyta, kad jam ir A. Ž. išlipus iš automobilio, prie įėjimo į bendruomenės namus stovėjo vos keli nepažįstami vaikinai. Jiems paėjus link įėjimo į bendruomenės namus gal kokius penkis metrus, jau einant trinkelėmis išdėta aikštele, link jų atėjo vaikinas, vilkintis baltą „bliuskutę“, jo anksčiau nebuvo matęs. Jis rankoje turėjo butelį šampano ir, tiesdamas butelį, sakė taikomės. Tada brolis A. Ž. jo paklausė, kuris iš vaikinų spardė, laužė automobilį. Kaip tik tuo metu, prie jų atėjo vaikinas, kuris norėjo jį ištempti iš automobilio, laužė vairuotojo dureles. Jis priėjo prie jo, abiem rankomis stvėrė jam už suplėšytų marškinėlių. Jis tą vaikiną abiem rankomis nuo savęs nustūmė. Tada tas vaikinas vėl puolė link jo, norėjo vėl kibtis abiem rankomis jam į marškinėlius, tačiau nespėjo, nes brolis A. Ž. spyrė šiam į nugarą. Ar tas vaikinas nuo spyrio nugriuvo, nespėjo pamatyti, nes prie jų pripuolė būrys nepažįstamų vaikinų. Du vaikinai, kurie prieš tai spardė jo automobilį, jį nusistūmė į šoną. Dar jam stovint, vienas iš vaikinų kumščiu trenkė jam vieną kartą į veidą. Kitas tuo pačiu metu spyrė jam vieną kartą į kairę koją, vieną kartą į pilvą. Kuris iš vaikinų smūgiavo kumščiu, kuris kojomis, jis gerai nebematė. Po to dar atėjo ir trečias nepažįstamas vaikinas, kuris stovėjo jam labiau iš nugaros. Šis stumdamas iš nugaros, jį pargriovė ant žemės. Jis to trečio vaikino gerai nematė, todėl apibūdinti ir atpažinti negalėtų. Tada jie visi trys pradėjo jį spardyti. Įspyrė apie du kartus į kairės kojos blauzdą, apie tris kartus į dešinįjį šoną, apie 5-6 kartus į galvą. Kuris kur spyrė ir kur pataikė, nebematė. Kai jis buvo mušamas, matė, kaip maždaug 15-20 metrų atstumu nuo jo, tuo pačiu metu brolį A. Ž. mušė gal kokie 7-8 vaikinai. Kas jie tokie buvo, jam nesimatė. Brolis A. Ž. taip pat buvo pargriautas ant žemės, buvo spardomas, mušamas. Dėl sumušimo broliui A. Ž. lūžo žandikaulis. Vaikinai, kurie apgadino automobilį, vėliau jį sumušė, iš išvaizdos, elgesio, atrodė išgėrę. Anksčiau vaikinų, kurie apgadino jo automobilį, jį sumušė, jis nepažinojo, su jais jokių konfliktų ar piktumų nebuvo turėjęs. Dėl sumušimo, patirtų sužalojimų 2017 m. liepos 15 d. rytą kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur suteikus pirmąją medicinos pagalbą, buvo išleistas namo (t. 2, b. l. 58–59).

63. Iš 2017 m. liepos 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis K. Ž. iš šešių jam pateiktų atpažinti vaikinų fotonuotraukų, iš bendrų veido bruožų atpažino vaikiną, esantį nuotraukoje Nr. 1 (D. B.), kaip vaikiną, kuris 2017 m. liepos 15 d., naktį, (duomenys neskelbtini), prie bendruomenės namų laužė jo automobilio „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekines dureles bei, kai vėliau atvažiavo su broliu A. Ž., pirmas puolė prie jo, abiem rankomis kibosi jam į marškinėlius, po nustūmimo jis vėl puolė kibtis į marškinėlius, tačiau brolis A. Ž. spyrė jam į nugarą ir jis pripulti nebespėjo (t. 2, b. l. 87–89, 90).

64. 2017 m. gruodžio 11 d. akistatos su įtariamuoju D. B. metu nukentėjusysis K. Ž. parodė, kad įvykio naktį prie bendruomenės namų jam priklausančio automobilio „Volvo S40“ dureles laužė prieš jį sėdintis D. B., taip pat, atvažiavus su broliu, jis pirmas pripuolė prie jo, abiem rankomis kibosi į jo marškinėlius, po nustūmimo jis vėl puolė kibtis į marškinėlius. Įtariamasis D. B. neigė laužęs K. Ž. automobilio dureles, tvirtino, kad jų nelaužė ir negadino, prie K. Ž. tą naktį priėjęs nebuvo, jo už marškinėlių sugriebęs nebuvo (t. 6, b. l. 129–131).

65. Iš 2017 m. liepos 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis K. Ž. iš šešių jam pateiktų atpažinti vaikinų fotonuotraukų atpažino vaikiną, esantį nuotraukoje Nr. 4 (A. P.), kaip vaikiną, kuris 2017 m. liepos 15 d. naktį, (duomenys neskelbtini), prie bendruomenės namų spardė jo automobilį „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei vėliau kartu su kitais dviem vaikinais jį mušė. Taip pat atpažino vaikiną nuotraukoje Nr. 1 (A. K.), kuris tikrai buvo lauke muštynių metu, tačiau, kad šis vaikinas būtų dalyvavęs laužant automobilį bei sumušant jį ir jo brolį, nematė (t. 2, b. l. 82–84, 85, 86).

66. 2017 m. gruodžio 12 d. akistatos su įtariamuoju A. P. metu nukentėjusysis K. Ž. parodė, kad 2017 m. liepos 15 d., naktį, nuo 2 val. iki 4 val., prieš jį sėdintis A. P., jo anksčiau nepažinojo, prie bendruomenės namų automobilių stovėjimo aikštelėje, spyrė į jam priklausantį automobilį „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei kartu su kitais vaikinais bandė jį ištempti iš automobilio ir sumušti, padėjo draugui laužti automobilio duris, vėliau A. P. jį spardė, mušė kumščiais į įvairias kūno vietas (į dešinę koją spyrė kokius du kartus ir į dešinįjį šoną spyrė vieną kartą, kumščiu sudavė vieną kartą į veidą ir vieną kartą į krūtinę). Įtariamasis A. P. parodė, kad jis nukentėjusiojo nemušė ir jo automobilio negadino, minėtą naktį nukentėjusįjį pamatė pirmą kartą, kai prie bendruomenės namų jau buvo atvykę policijos pareigūnai (t. 6, b. l. 46–48).

67. Iš 2017 m. liepos 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, kad nukentėjusysis K. Ž. iš šešių jam pateiktų atpažinti vaikinų fotonuotraukų, atpažino vaikiną, esantį nuotraukoje Nr. 4 (M. B.), kaip dalyvavusį sumušant jo brolį A. Ž., nurodė, kad matė, kaip jis pripuolė prie jo brolio su kitais vaikinais ir pradėjo jį mušti, suduodant smūgius nematė, tik matė jį puolant link brolio. Nuotraukoje Nr. 2 (M. K.) atpažino kaip vaikiną, kuris 2017 m. liepos 15 d. naktį, (duomenys neskelbtini), prie bendruomenės namų, prie jo ir brolio atėjo su buteliu šampano, nurodė, kad nematė, jog M. K. dalyvavo muštynėse (t. 2, b. l. 74–77, 77, 78).

68. 2019 m. balandžio 16 d. akistatos su įtariamuoju M. K. metu nukentėjusysis K. Ž. pasiliko prie savo parodymų, kad 2017 m. liepos 15 d., apie 4 val., atvažiavus prie kultūros namų, jam ir broliui A. Ž. einant link kultūros namų, prie jų su šampano buteliu priėjo vaikinas, kuris, kaip jis galvoja, buvo prieš jį akistatoje sėdintis M. K., kuris pasakė taikomės. Įtariamasis M. K. pasiliko prie savo parodymų, kad jis minėtą naktį nebuvo priėjęs prie K. Ž. ir taikytis nesiūlė, jo minėtą naktį iš viso nematė (t. 5, b. l. 165–168).

69. Iš teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiojo K. Ž. parodymų nustatyta, kad grįžus su broliu A. Ž. prie bendruomenės namų, nes brolį pasiėmė, kad būtų saugiau, norėjo pakalbėti apie apgadintą automobilį, prie jų priėjo A. P., D. B., R. K., M. K., kiti asmenys, tačiau nežinojo jų pavardžių. D. B. mėgino kibti į jį, tačiau jis jį atstūmė. D. B. vėl kibo į jį, tada brolis D. B. spyrė ir sudavė ranka. Jį mušė A. P., buvo ir daugiau asmenų, bet iš nugaros jų nematė. Brolį mušė D. B., M. K. ir R. K., tuos tikrai matė. Kai brolis susmūgiavo D. B., jis su A. P. paėjo į šoną, A. P. jį pradėjo mušti. Tada D. B., R. K. ir M. K. puolė brolį. Su A. P. mušėsi kumščiais, buvo ir dar vienas asmuo. Jis matė tris asmenis, nes jie patys pirmieji stovėjo. Smūgių skaičiaus nurodyti negalėjo, nes praėjo daug laiko. Norėjo su jais tartis prieš policijos atvykimą, kad sumokėtų žalą, bet susitarti nepavyko. Nukentėjusiojo K. Ž. teigimu, R. K., D. B. ir M. K. buvo pagrindiniai, kurie mušė brolį, juos matė. Jie mušė rankomis, spardė brolį. Brolis buvo šalia jo, iš dešinės pusės. D. B. buvo truputį šonu. M. K. iki įvykio nepažinojo, sužinojo po įvykio, gal L. R. ar kažkas pasakė jo pavardę. L. R. buvo automobilyje, todėl daug ko nematė. Nukentėjusysis K. Ž. kategoriškai patvirtino, kad įvardindamas vardus ir pavardes, jis neklysta. Jis viską išsiaiškino policijoje iš veidų, jam parodė nuotraukas ir jis atsirinko. L. R. buvo jį suklaidinęs, todėl davė tokius parodymus. Nukentėjusysis K. Ž. parodė, kad susipainiojo, vietoje M. K. buvo M. A. K. su šampanu. M. K. spyrė broliui, spardė kartu su R. K. ir D. B., dabar niekas nesimaišo. Buvo atpažinimas iš nuotraukų. R. K. jo broliui trenkė kumščiu stovinčiam ir spardė jį, kiek ir kur, pasakyti negalėjo. Tarp jo ir brolio buvo vieno metro atstumas, kai juos su broliu mušė. A. P. atpažino iš veido ir jį įvardijo. Įvykio vietoje matė A. P. veidą, jį prisiminė. Kai policijoje sužinojo, kad tai A. P., išėjęs iš policijos parašė jam žinutę socialiniame tinklapyje „Facebook“, kad prisidirbo. A. P. sudavė ranka į pečius, nugarą, į veidą, spyrė koja, smūgių skaičiaus nukentėjusysis neprisiminė. Geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Pirmieji parodymai teisingi, dabar spyrių neprisimena. Teisėjai perskaičius nukentėjusiojo K. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 24–26, 58–60, 109–112), nukentėjusysis K. Ž. parodymus patvirtino, kad jis apklausų metu asmenų vardų ir pavardžių neįvardino, nes jų nežinojo. Policijoje nekreipė dėmesio, kai jie rodė į asmenis, kurie buvo, kurie mušė, policija nieko nedarė. Po muštynių atvyko pareigūnai, jie nieko neklausė. Komisariate pareigūnams sakė viską, kas įvyko. Jis tik neįvardino vardų, pavardžių. Po to jis vedė derybas su D. B. ir R. K., norėjo susitarti, kad jie atlygintų žalą, nenurodė visų aplinkybių, nes nebenorėjo niekur kištis ir grįžti į Lietuvą, galvojo, kad viskas užsibaigs. Tačiau vienas užsimanė pinigų (nurodė į kaltinamąjį), bet nieko nepešė. Nukentėjusysis K. Ž. parodė, kad M. K. spyrė broliui ir jį mušė, stovėjo šalia D. B., R. K. krašte, kairėje pusėje, jis dešinėje brolio pusėje. Prieš jį stovėjo D. B., prieš brolį – A. P., M. K. ir R. K.. Kai pradėjo spardyti, daužyti brolį, prie jo pripuolė du. Pirmas ant jo puolė D. B., jis jį atstūmė, D. B. vėl puolė. Brolis nuspyrė D. B.. Jis traukėsi, kai pribėgo dar vienas (t. 8, b. l. 59–64).

70. Apibendrinant aptartų nukentėjusiojo K. Ž. parodymų visumą pažymėtina, kad 2017 m. liepos 15 d. pirmoji apklausa vyko iš karto po įvykio, iš apklausos protokolo matyti, kad ji labai lakoniška, jis buvo apklaustas to paties tyrėjo V. P., kuris buvo atvykęs į įvykio vietą, apklausos metu aplinkybės netikslinamos (t. 2, b. l. 24). Tačiau jau ir pirmosios apklausos metu nukentėjusysis K. Ž. nurodė tris asmenis ir jų veiksmus, t. y. vaikiną, kuris puolė prie jo ir bandė trenkti, bet brolis A. Ž. spyrė jam koja, šį vaikiną galėtų atpažinti, taip pat vaikiną, įvardindamas jį kaip M. K., kuris ranka trenkė jam kelis kartus bei spardė į įvairias kūno vietas, bei tamsiai apsirengusį jaunuolį, kuris taip pat trenkė ir spardė į įvairias kūno vietas, pažymėjo, kad tie patys jaunuoliai spardė ir jo brolį, gulintį ant žemės (t. 2, b. l. 24). 2017 m. liepos 21 d. tyrėjai L. M. apklausiant jau išsamiai, nukentėjusysis K. Ž. analogiškai nurodė pirmąjį iš jį puolusių vaikinų, kad jis abiem rankomis stvėrė jam už suplėšytų marškinėlių, jis tą vaikiną abiem rankomis nuo savęs nustūmė, tačiau jis vis tiek puolė, o tada šiam vaikinui spyrė jo brolis A. Ž. į nugarą, patikslino, kad šis vaikinas buvo tas pats, kuris norėjo jį ištempti iš automobilio, laužė vairuotojo dureles. Taip pat nukentėjusysis nurodė kitus vaikinus ir jų veiksmus. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nurodė būtent du vaikinus, kurie prieš tai spardė jo automobilį, kad dar jam stovint, vienas iš vaikinų kumščiu trenkė jam vieną kartą į veidą, o kitas tuo pačiu metu spyrė jam vieną kartą į kairę koją, vieną kartą į pilvą, kad po to dar atėjo ir trečias nepažįstamas vaikinas, kuris stovėjo jam labiau iš nugaros, todėl jo gerai nematė, patvirtino, kad jį spardė trys vaikinai, nurodė į kurias kūno vietas spyrė, tačiau kuris į kurią vietą pataikė, nurodyti negalėjo. Ir tai logiška, nes vaikinų buvo daug, jie vienodo amžiaus, akivaizdu, kad tokiu atveju sunkiau apibūdinti net jų išvaizdą, juolab, kai nukentėjusysis jų apskritai nepažinojo, tačiau jis iš esmės labai išsamiai apibūdino kiekvieno iš vaikinų veiksmus, aiškiai nurodė, kad du vaikinai buvo tie patys, kurie prieš tai gadino jo automobilį, galėtų juos atpažinti. Pažymėtina, kad vienas iš gadinusių jo automobilį ir buvo A. P., o kitas – D. B., kuris jam smūgių suduoti nespėjo, nes jį nustūmė brolis. Nukentėjusysis K. Ž. taip pat nurodė, kad tuo pačiu metu brolį A. Ž. mušė gal kokie 7-8 vaikinai, brolis buvo pargriautas ant žemės, bet šių vaikinų neįžiūrėjo, jų nepažinojo (t. 2, b. l. 58–59). 2017 m. liepos 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis K. Ž. iš šešių jam pateiktų atpažinti vaikinų nuotraukų, iš bendrų veido bruožų atpažino būtent išteisintąjį D. B. bei analogiškai, kaip ir apklausos metu, nurodė įvykio metu jo atliktus veiksmus, t. y., kad šis vaikinas laužė jo automobilio kairės pusės priekines dureles, o kai vėliau atvažiavo su broliu A. Ž., pirmas puolė prie jo, abiem rankomis kibosi jam į marškinėlius, po nustūmimo jis vėl puolė kibtis į marškinėlius, tačiau brolis A. Ž. spyrė jam į nugarą ir jis pripulti nebespėjo (t. 2, b. l. 87–89, 90). Praėjus beveik penkiems mėnesiams po to, kai nukentėjusysis K. Ž. atpažino D. B., 2017 m. gruodžio 11 d. akistatos su įtariamuoju D. B. metu nukentėjusysis K. Ž. taip pat parodė analogiškai, kad prieš jį sėdintis D. B. laužė jo automobilio dureles, o atvažiavus su broliu, jis pirmas pripuolė prie jo, abiem rankomis kibosi į jo marškinėlius, po nustūmimo jis vėl puolė kibtis į marškinėlius (t. 6, b. l. 129–131). Kaip matyti, nukentėjusiojo K. Ž. parodymai, duoti apklausų metu, nesikeitė ir akistatos metu, iš esmės neprieštaravo vieni kitiems net ir praėjus atitinkamam laiko tarpui po įvykio. 2017 m. liepos 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis K. Ž. iš šešių jam pateiktų atpažinti vaikinų fotonuotraukų atpažino būtent A. P., kaip vaikiną, ne tik spardžiusį jo automobilį, bet ir, kaip vaikiną, kuris su kitais dviem vaikinais jį mušė. Šio atpažinimo metu nukentėjusysis K. Ž. taip pat atpažino ir A. K., tačiau tiesiog kaip vaikiną, kuris tikrai buvo lauke muštynių metu (t. 2, b. l. 82–84, 85, 86). Praėjus beveik penkiems mėnesiams po to, kai nukentėjusysis K. Ž. atpažino A. P., 2017 m. gruodžio 12 d. akistatos su įtariamuoju A. P. metu nukentėjusysis K. Ž. patvirtino aplinkybes, kad 2017 m. liepos 15 d., naktį, nuo 2 val. iki 4 val., prieš jį sėdintis A. P., kurio anksčiau nepažinojo, prie bendruomenės namų automobilių stovėjimo aikštelėje, ne tik spyrė į jam priklausantį automobilį, padėjo draugui laužti automobilio duris, tačiau jis jį spardė, mušė kumščiais į įvairias kūno vietas, nurodė į kurias vietas (t. 6, b. l. 46–48). Pažymėtina, kad 2017 m. liepos 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis K. Ž. iš šešių jam pateiktų atpažinti vaikinų fotonuotraukų, atpažino ir M. B., kaip dalyvavusį sumušant jo brolį A. Ž., tačiau nurodė, jog pats jo suduotų smūgių broliui nematė, matė jį tik puolant link brolio. Taip pat atpažino M. K., nurodė, kad šis vaikinas prie bendruomenės namų, prie jo ir brolio atėjo su buteliu šampano, analogiškai patvirtino ir akistatos su įtariamuoju M. K. metu (t. 5, b. l. 165–168). Tačiau pažymėtina, kad nors pirmos apklausos metu nukentėjusysis K. Ž. apskritai parodė, kad, kaip jam apklausos metu neva buvo žinoma – M. K., kuris ranka trenkė jam kelis kartus bei spardė į įvairias kūno vietas, atpažinimo metu, pamatęs nuotrauką, nurodė, jog nematė, ar M. K. dalyvavo muštynėse (t. 2, b. l. 74–77, 77, 78). Kartu pažymėtina, kad jau 2017 m. liepos 21 d. apklausos metu nukentėjusysis K. Ž. nebeįvardijo M. K., kaip jį sumušusio asmens, nurodė, kad jį sumušė trys nepažįstami vaikinai ir, kaip jau aptarta, iš jų aiškiai atpažino A. P., kaip jį mušusį asmenį. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis K. Ž. paaiškino ir tą aplinkybę, kad jis M. K. apskritai supainiojo su M. A. K., kuris atėjo su šampanu, tačiau jis viską išsiaiškino policijoje iš veidų, kai jam parodė nuotraukas, ir jis atsirinko. Jį buvo suklaidinęs L. R., todėl davė tokius parodymus. Nukentėjusysis K. Ž. patvirtino, kad jį mušė A. P., aiškiai nurodė, kad jį gerai įsiminė ir atpažino iš veido, parodė į kurias vietas buvo suduoti smūgiai, kad buvo ir daugiau asmenų, bet iš nugaros jų nematė, taip pat nurodė ir kokiu metu A. P. pradėjo jį mušti. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusysis K. Ž. buvo apklaustas labai išsamiai, užduodant net pasikartojančius klausimus, tačiau jis net kelis kartus, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, patvirtino tą patį, kad įvardindamas jų vardus ir pavardes, tikrai neklysta. Nurodė, kad asmenis atpažino iš veidų, kai jam parodė nuotraukas, nes prisiminė veidus. Nukentėjusysis K. Ž. taip pat nurodė, kad jis apklausų metu asmenų vardų ir pavardžių neįvardino, nes jų tiesiog nežinojo, šių asmenų apskritai nepažinojo, o policijoje nekreipė dėmesio, kai jie rodė į asmenis, kurie buvo. Komisariate pareigūnams sakė viską, kas įvyko, tik neįvardino vardų, pavardžių. Pažymėtina, kad bylos duomenimis objektyviai nustatyta, kad muštynių metu buvo daug asmenų, jis sužinojo ir kitų asmenų pavardes, tačiau tai, kad nukentėjusysis K. Ž., policijoje sužinojęs A. P. vardą ir pavardę jam socialiniame tinklapyje „Facebook“ parašė žinutę, kad prisidirbo, taip pat parodo, kad K. Ž. buvo tikras, kad vienas iš jį mušusių asmenų buvo būtent A. P.. Be to, kad nukentėjusysis K. Ž., duodamas parodymus buvo nuoširdus ir nekerštavo ar nesiekė pasipelnyti, kaip bandė parodyti išteisintieji, parodo ir ta aplinkybė, kad jis, nors ir atpažino D. B. kaip asmenį, gadinusį jo automobilį, tempusį jį iš automobilio, tačiau nenurodė, kad D. B. jį mušė, priešingai, jis nuoširdžiai parodė, kad būtent D. B. spyrė jo brolis A. Ž., kartu nurodė net į kurią vietą.

71. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje liudytoja tyrėja L. M. parodė, jog atpažinimai buvo daromi iš visų dvyliktokų vaikinų nuotraukų, kurie buvo ar net nebuvo išleistuvėse. Apklausiant nukentėjusiuosius, pavardžių nenurodė, nes buvo per mažai informacijos. Pagal sąrašą nieko neišskyrė, nuotraukas sudėjo iš eilės visas po 5-6, jas parodė nukentėjusiesiems (t. 8, b. l. 85).

72. Dar kartą pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu tą pačią dieną buvo atlikta net 10 atpažinimų pagal nukentėjusiajam K. Ž. pateiktas atpažinimui asmenų nuotraukas, buvo pateikta atpažinti asmenis iš 58 asmenų nuotraukų. Be to, kas jau aptarta, iš kitų asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuotų duomenų nustatyta, kad nukentėjusysis K. Ž. iš šešių jam pateiktų atpažinti vaikinų nuotraukų atpažino ir M. A. K. kaip vaikiną, buvusį muštynių metu lauke (t. 2, b. l. 67–69, 70), taip pat iš keturių jam pateiktų atpažinti vaikinų nuotraukų nukentėjusysis K. Ž. atpažino vaikiną nuotraukoje Nr. 2 (R. K.), nurodydamas, kad tiesiog žino, jog tai yra R. K. (t. 2, b. l. 94–96, 97). Dar penkių atpažinimų metu, kiekvienu atveju iš pateiktų šešių asmenų nuotraukų, nukentėjusysis K. Ž. asmenų, kurie būtų daužę ir laužę jo automobilį, sumušę jį ar jo brolį A. Ž., neatpažino (t. 2, b. l. 61–62, 64–65, 71–72, 79–80, 91–92). Dar kartą akcentuotina, kad nukentėjusysis K. Ž. jau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jį mušė trys vaikinai, tačiau iš 58 jam pateiktų asmenų nuotraukų jis atpažino būtent D. B. ir A. P. kaip asmenis, apgadinusius jo automobilį, tempusius jį iš automobilio bei A. P. kaip asmenį, jį mušusį su kitais dviem asmenimis. Pažymėtina, kad nukentėjusysis K. Ž. atpažino ir daugiau asmenų, kurie buvo įvykio vietoje, tačiau neparodė, kad ir jie jį mušė, taip pat, kad būtų matęs, jog mušė jo brolį A. Ž.. Kartu tai parodo, kad nukentėjusysis K. Ž. tikrai prisiminė vaikinų veidus, aiškiai matė ir nurodė net ką jie veikė, ir neparodė to, ko pats nematė. Ir tai taip pat leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad nukentėjusysis K. Ž. buvo nuoširdus, davė teisingus parodymus, jis nebuvo linkęs apkalbėti nė vieno asmens. Kaip jau buvo aptarta, liudytojos G. G. parodymai nepatvirtina ir gynybos versijos, kad išleistuvių šventėje A. P. visą laiką buvo su ja, nes liudytoja G. G. nepatvirtino aplinkybės, kad ji šventėje visą laiką buvo su išteisintuoju A. P. (t. 8, b. l. 65, t. 3, b. l. 58–60).

73. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusiojo K. Ž. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai būtent dėl A. P. bei kitų dviejų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmų.

74. Nagrinėjamu atveju teisiamajame posėdyje išteisintasis D. B. teigė, kad jis įvykio metu jokių veiksmų neatliko, nes A. Ž. trenkė jam į veidą, jis nuvirto ant žemės, pajuto skausmą į ranką, tada pakilo ir nuėjo į šoną.

75. Pažymėtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1450/2017(03) objektyviai nurodyta, kad D. B. patyrė dešinio dilbio kaulų užpakalinį išnirimą su alkūninės ataugos pažeidimu, kuris sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padarytas buka jėga. Išnirimas alkūnės sąnaryje dažniausiai įvyksta griūnant ant ištiestos rankos. Daugiau kokių nors D. B. sužalojimų (kairio šono sumušimo žymių) pateiktuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuota (t. 5, b. l. 76–78). Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas D. V. patvirtino, kad išnirimas alkūnės sąnaryje dažniausiai įvyksta griūnant ant ištiestos rankos. Su sužalota ranka toliau muštis D. B. negalėjo, ši trauma skausminga, tačiau jis galėjo atlikti kai kuriuos veiksmus, ekspertų praktikoje pasitaiko, kad ir esant sunkesniems sužalojimams, asmenys atlieka visą eilę veiksmų, kurių ir neturėtų atlikti. Be to, D. B. kojos ir kairė ranka buvo sveiki (t. 8, b. l. 134). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kuriuo momentu D. B. susižalojo ranką. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo L. R. parodymų nustatyta, kad nors jis ir nematė, ar D. B. spardė A. Ž., tačiau matė, jog D. B. bėgiojo aplink A. Ž. (t. 8, b. l. 10–11). Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas L. R. taip pat patvirtino, kad D. B. lakstė būtent toje vietoje, kur buvo mušamas A. Ž. (t. 8, b. l. 38–39). Iš teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos greitosios medicinos pagalbos stoties, bendruomenės slaugytojos A. S. parodymų nustatyta, kad D. B. ir jai nenurodė, kas konkrečiai, kokiu metu ir būdu jį sužalojo, tiesiog parodė, kad į šventę atėjo kaimiečiai, sukėlė konfliktą, jo metu jis ir buvo sužalotas (t. 5, b. l. 16–19, t. 8, b. l. 9). Todėl šiuo atveju aptartų duomenų visuma visiškai nepatvirtina aplinkybės, kad D. B. susižalojo ranką muštynių pradžioje, o ne jų pabaigoje. Be to, nepaneigta, kad būdamas susinervinęs, jis galėjo spardyti ir spardė nukentėjusįjį A. Ž. kojomis.

76. Teisiamajame posėdyje išteisintasis R. K. teigė, kad jis į lauką išėjo kartu su J. Ž. ir A. J.. Tačiau pažymėtina, kad tokių išteisintojo R. K. parodymų nepatvirtina liudytojų J. Ž. ir A. J. parodymai. Tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. J. negalėjo pasakyti, ar R. K. ir kiti išteisintieji dalyvavo muštynėse, nes šventės metu jų nestebėjo (t. 3, b. l. 72–74, 75–77, t. 8, b. l. 12–13). Liudytojas J. Ž. parodė, kad R. K. išėjo į lauką anksčiau už jį (t. 3, b. l. 100–103, 104–107, t. 8, b. l. 86).

77. Teisiamajame posėdyje išteisintasis M. K. tvirtino, kad jis išėjo į lauką pažiūrėti, kas nutiko, kartu su drauge A. V.. Liudytoja A. V. taip pat teigė, kad M. K. muštynėse tikrai nedalyvavo, nes pusvalandį iki išėjimo į lauką jis buvo kartu su ja (t. 8, b. l. 65, t. 3, b. l. 41–43, 44–46). Tačiau nagrinėjamu atveju tokie jų parodymai prieštarauja liudytojo L. R. parodymams. Iš liudytojo L. R. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis nematė, kaip K. Ž. ir A. Ž. buvo pargriauti ant žemės, ar jiems buvo suduoti smūgiai stovintiems, nes jam užstojo juos apstoję vaikinai. Tačiau matė, kad K. Ž. ir A. Ž. pradėjus eiti link įėjimo į bendruomenės namus, užlipus ant trinkelėmis išdėtos aikštelės, prie jų pribėgo gal kokie 10-12 vaikinų ir pradėjo juos abu mušti, taip pat matė, kad juos spardė aplinkui apstoję vaikinai. Kiek kartų ir į kurias vietas įspyrė, jam nesimatė. Be to, gerai prisiminė, kad matė, jog K. Ž. ir A. Ž. einant, prie A. Ž. priėjo M. K.. M. K. jis žinojo iš anksčiau, nes M. K. žaisdavo krepšinį, o jis ateidavo žiūrėti varžybų. Tačiau, ar jis sudavė A. Ž., ar jis vėliau dalyvavo mušant brolius, jis nebematė (t. 3, b. l. 12–14, 17–20, 21–24). Akistatos su įtariamuoju M. K. metu liudytojas L. R. taip pat patvirtino, kad jis matė M. K., stovintį lauke, prie bendruomenės namų, dar prieš prasidedant muštynėms, po to jis priėjo prie link bendruomenės namų einančio A. Ž., tačiau, ar sudavė A. Ž., ar vėliau dalyvavo muštynėse, nežinojo (t. 5, b. l. 132–135).

78. Iš 2017 m. liepos 26 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo A. Ž. parodymų nustatyta, kad 2017 m. liepos 15 d., naktį, apie 4 val., jį iš miego pažadino brolis K. Ž., pasakė, kad dėl apgadinto automobilio iškvietė policiją, kvietė jį važiuoti kartu, kad padėtų pasaugoti, jog neišsilakstytų nepažįstami vaikinai, apgadinę jo automobilį. Nuvažiavę automobilį pasistatė maždaug 10-12 metrų atstumu nuo įėjimo į bendruomenės namus, buvo pakankamai tamsu, buvo apšviesta prie įėjimo į bendruomenės namus. Pasistačius automobilį, jis ir K. Ž. išlipo iš automobilio ir ėjo prie vaikinų, kurie stovėjo prie įėjimo į bendruomenės namus. Einant link įėjimo į bendruomenės namus, prie jų atėjo vaikinas su šampano buteliu rankoje. Ar jis kažką sakė, neprisiminė. Paskui arčiau jų atėjo daugiau nepažįstamų vaikinų. Matė netoliese stovinčius M. K., R. K. ir M. A. K., jo vardo nežinojo, jie muštynėse nedalyvavo. Prie brolio K. Ž. priėjo jam tuo metu nepažįstamas D. B., jie pradėjo ginčytis. Tada D. B. abiem rankomis kibo broliui K. Ž. į marškinėlius. Kai brolis K. Ž. nusistūmė nuo savęs D. B., pastarasis vėl puolė ant brolio. Kai D. B. pripuolė antrą kartą ir įsikabino broliui į drabužius, norėdamas apginti brolį, jis spyrė ir vieną kartą kumščiu sudavė D. B., įspyrė į kairįjį šoną, o kumščiu sudavė vieną kartą į galvą ar krūtinę. Ar po jo suduotų smūgių D. B. nugriuvo, jis nespėjo pamatyti, nes jį apsupo gal 10 vaikinų, jie pradėjo jį daužyti kumščiais. Nukentėjusiojo teigimu, du vaikinus, kurie jį daužė kumščiais, galėtų pabandyti atpažinti. Vienas buvo atletiško kūno sudėjimo, trumpai kirptų, tamsių plaukų, apie 1,8 m ūgio. Kitas – normalaus kūno sudėjimo, tamsių, vidutinio ilgio plaukų, apie 1,7 m ūgio. Kai jis buvo mušamas, kur tuo metu buvo brolis, jis nebematė. Kai buvo mušamas, jis abiem rankomis dengėsi veidą ir galvą. Jam stovinčiam nepažįstami vaikinai kumščiais sudavė į galvą, veidą apie 8-9 kartus. Po to išgirdo, kaip kažkuris vaikinas sušuko „griaunam jį ant žemės“. Tada kažkuris iš nugaros nutvėrė jam už džemperio ir pargriovė ant nugaros, ant trinkelėmis išdėtos aikštelės. Tik nugriuvęs, jis staigiai apsivertė ant pilvo, galvą stengėsi lenkti po savimi. Nugriuvus ant žemės, nepažįstami vaikinai spyrė jam į krūtinę apie 5-6 kartus, į veidą ir galvą apie 15-20 kartų. Kai jį spardė gulintį, po vieno spyrio pajuto, kaip trakštelėjo apatinis žandikaulis, apatiniai dantys pakilo aukštyn. Paskui juto, kaip nuo kito spyrio į veidą trakštelėjo dešinės pusės apatinis žandikaulis. Kuris iš vaikinų spyrė į veidą, kai trakštelėjo apatinis žandikaulis, apatiniai dantys pakilo į viršų, bei kuris vaikinas spyrė, kai trakštelėjo dešinės pusės apatinis žandikaulis, jis nematė, negali jų įvardinti. Paskui išgirdo, kaip vienas iš vaikinų pradėjo šaukti „užteks, baikim mušti“. Tada dar vienas vaikinas įspyrė vieną kartą į galvą, ir visi nuo jo pasitraukė. Tas paskutinis spyris į galvą yra tarp jo paminėtų 15-20 spyrių į veidą ir galvą. Kai jis atsistojo ir pradėjo eiti link automobilio, pajuto, kaip visas apatinis žandikaulis juda pirmyn atgal. Buvo sunku kalbėti, sunku išsižioti. Jis suprato, jog nepažįstami vaikinai, spirdami į veidą, sulaužė jam apatinį žandikaulį. Jis ranka laikėsi už apatinio žandikaulio, nes labai skaudėjo. Kas ir kaip mušė brolį, nematė. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba, policija. Greitoji medicinos pagalba jį iš pradžių nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Suteikus pirmąją medicinos pagalbą, nustačius apatinio žandikaulio lūžimą dviejose vietose, dešinės pusės apatinio danties nuskėlimą, jis iš karto buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kadangi jis Lietuvoje nėra socialiai draustas, tai dėl patirtų sužalojimų už visą gydymą jis susimokėjo pats (t. 2, b. l. 131–133).

79. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo atlikta net 10 atpažinimų pagal nukentėjusiajam A. Ž. pateiktas atpažinimui asmenų nuotraukas. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. Ž. iš šešių jam pateiktų atpažinti vaikinų nuotraukų atpažino A. P., taip pat A. K., nurodydamas, kad įvykio metu jie buvo prie muštynių vietos. Ar dalyvavo muštynėse, pasakyti negalėjo (b. t. 2. l. 142–144, 85, 86), kito atpažinimo metu nukentėjusysis A. Ž. iš šešių jam pateiktų atpažinti vaikinų nuotraukų atpažino M. A. K., nurodydamas, kad šis vaikinas yra pavarde K., jis stovėjo lauke prie bendruomenės namų, bet muštynėse nedalyvavo (t. 2, b. l. 157–159, 70), taip pat atpažinimo pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. Ž. iš šešių jam pateiktų atpažinti vaikinų nuotraukų atpažino M. B., nurodydamas, kad šis vaikinas buvo prie bendruomenės namų, prie muštynių vietos, ar dalyvavo sumušant jį ar brolį, pasakyti negalėjo (t. 2, b. l. 160–162, 78), visų likusių 7 atpažinimų pagal jam pateiktas asmenų nuotraukas metu nukentėjusysis A. Ž. daugiau neatpažino nė vieno asmens (t. 2, b. l. 145–146, 148–149, 151–152, 154–155, 163–164, 166–167, 169–170).

80. Iš teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiojo A. Ž. parodymų nustatyta, kad 2017 m. liepos 15 d., po 4 val., prie bendruomenės namų sutiko M. A. K., jis gėrė šampaną. Toliau stovėjo kiti jaunuoliai. Tada D. B. puolė ant brolio. Kai ant brolio puolė antrą kartą, jis iš dešinės kojos spyrė D. B. į kairįjį šoną ir sudavė vieną kartą ranka. Tada jį apsupo D. B., M. K., A. P.. Kas jį parvertė, nematė. Puolė ant jo rankomis, jis gynėsi, tada jį parvertė ir spardė kojomis. D. B. sudavė kelis kartus rankomis, M. K. ir R. K. bandė bet nepataikė, jis dengėsi veidą rankomis, bet tikrai matė visus tris. Kai jis nukrito, spardant jį, skilo žandikaulis, buvo nuskeltas dantis. K. Ž. stumdėsi su A. P.. Nukentėjusysis parodė, kad anksčiau vaikinų nežinojo, L. R. pasakė jų pavardes, ir juos atpažino iš socialinių tinklų. Patvirtino, kad jį mušė M. K., R. K. ir D. B., kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė visus asmenis, kurie jį mušė. Buvo ir daugiau asmenų, bet, kad jį mušė tie trys asmenys – M. K., R. K. ir D. B. – neabejojo. Kai jis sudavė D. B., D. B. puolė ant jo, sudavė į veidą. Link jo artėjo M. K., R. K., jie smūgiavo rankomis, kažkas iš galo jį pargriovė. Gulėdamas ant žemės bandė išvengti smūgių. D. B. spardė kojomis, pripuolė ir kiti du – R. K. ir M. K., jie spardė, sudavė po keletą smūgių ir atsitraukė, jis bandė stotis, bet jam dar sudavė R. K., žandikaulis jau buvo lūžęs. D. B. galėjo susilaužyti ranką, suduodamas smūgius. Nukentėjusysis parodė, kad pirmos apklausos metu buvo po operacijos, jam buvo prileista vaistų, jis norėjo važiuoti namo ir sakė, kad nieko nematė, be to, tarėsi su jaunuoliais dėl žalos atlyginimo ir nenurodė aplinkybių bei nedavė parodymų. Kai žalos neatlygino, davė parodymus, kad mušė, ir kas mušė. D. B. prašė daugiau už ranką negu jis už sulaužytą žandikaulį. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius nukentėjusiojo A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 131–133, 139–141, 197–200), nukentėjusysis patvirtino, kad nenorėjo įvardinti asmenų dėl vykusio tarimosi, ir policijoje sakė nesakyti. Iš pradžių vaikinų nepažinojo, vėliau L. R. pasakė vardus, pavardes, kas tokie buvo. Tada pasižiūrėjo socialiniuose tinkluose ir atpažino jaunuolius, kurie mušė. Žinojo, kas atliko veiksmus, tik nežinojo pavardės, vardo. Policijoje buvo pateiktos senos nuotraukos, iš pasų, todėl sunku buvo atpažinti, rodė kompiuteryje. Jis jį mušusius vaikinus jau buvo susiradęs socialiniuose tinkluose. Policijoje jam pasakė, kad jeigu žinai, sakyk vardus, pavardes, jis ir pasakė, kad M. K. smūgiavo rankomis, jam nuvirtus, 4-5 kartus įspyrė koja. M. K. spyrė į veidą ir galvą. Tuo metu jis neskyrė M. A. K. nuo M. K.. Su šampanu buvo atėjęs M. A. K.. L. R. sėdėjo automobilyje, kai vyko muštynės. R. K. smūgiavo rankomis ir sudavė į ranką jam stovinčiam vieną ar du smūgius. Nugriuvus, jis sudavė iki 5 kartų į veidą (t. 8, b. l. 62–65).

81. Pažymėtina, kad nukentėjusysis A. Ž. 2017 m. liepos 26 d. pirmos apklausos metu labai išsamiai ir nuosekliai parodė visą įvykio eigą, kuris vaikinas pirmas prie jų priėjo, ir kokius veiksmus atliko, t. y., kad einant link įėjimo į bendruomenės namus, prie jų atėjo vaikinas su šampano buteliu rankoje, po to, kad atėjo daugiau nepažįstamų vaikinų, tačiau pirmasis prie brolio K. Ž. priėjo jam tuo metu nepažįstamas D. B., kuris abiem rankomis kibo broliui K. Ž. į marškinėlius, kad, kai brolis K. Ž. nustūmė nuo savęs D. B., pastarasis vėl puolė ant brolio, o tada jis, norėdamas apginti brolį, D. B. spyrė į kairįjį šoną ir vieną kartą kumščiu sudavė į galvą ar krūtinę. Pažymėtina, kad šie aptarti nukentėjusiojo A. Ž. parodymai sutampa ir su nukentėjusiojo K. Ž. duotais parodymais. Toliau nukentėjusysis A. Ž. parodė, jog po to, kai jis sudavė smūgį ir spyrė D. B., jį apsupo gal 10 vaikinų, jie pradėjo jį daužyti kumščiais. Nukentėjusysis A. Ž. aiškiai parodė, kad du vaikinus, kurie jį daužė kumščiais, galėtų pabandyti atpažinti, jis būtent du vaikinus ir apibūdino. Tačiau, kaip jau aptarta, nukentėjusysis A. Ž. pagal jam pateiktas vaikinų nuotraukas atpažino tik M. B., A. P., A. K. ir M. A. K., visų likusių 7 atpažinimų pagal jam pateiktas asmenų nuotraukas metu nukentėjusysis A. Ž. daugiau neatpažino nė vieno asmens (t. 2, b. l. 145–146, 148–149, 151–152, 154–155, 163–164, 166–167, 169–170). Pažymėtina, kad nukentėjusysis A. Ž. teisiamajame posėdyje nurodė labai aiškią priežastį, kodėl jis iš jam pateiktų nuotraukų neatpažino jį mušusių asmenų, t. y., kad nors jį mušusius vaikinus jis jau buvo susiradęs socialiniuose tinkluose, tačiau jam policijoje atpažinimui buvo pateiktos senos, iš pasų nuotraukos, jas rodė kompiuteryje, todėl iš tokių nuotraukų buvo sunku atpažinti. Ir šiuo atveju kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su tuo, kad nukentėjusiajam A. Ž. tikrai buvo pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti asmenys, kartu ir išteisintieji, visiškai kitokios išvaizdos, nei atrodė realiai įvykio metu. Kolegija pažymi, kad nukentėjusiajam K. Ž. buvo pateiktos visiškai kitos tų pačių asmenų nuotraukos nei nukentėjusiajam A. Ž.. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiajam A. Ž. atpažinimui buvo pateiktos M. B., A. P., A. K. ir M. A. K. tos pačios nuotraukos, kaip ir nukentėjusiajam K. Ž., ir nukentėjusysis A. Ž. šiuos asmenis atpažino, kaip buvusius muštynių metu, tačiau net nelogiška, kad nebūtų atpažinęs asmenų, su kuriais tiesiogiai kontaktavo ir, kurie jį mušė, juolab, kad šiuos asmenis jau buvo susiradęs ir atpažinęs socialiniame tinkle „Facebook“. Šiuo atveju kolegija įsitikinusi, kad iš nukentėjusiajam A. Ž. atpažinimų metu pateiktų asmenų nuotraukų identifikuoti konkrečius asmenis, negalima. Todėl logiška, kad nukentėjusysis A. Ž. negalėjo atpažinti ir neatpažino iš nuotraukų jose esančių asmenų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas šių ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų, kurių metu iš nukentėjusiajam A. Ž. pateiktų asmenų nuotraukų realiai negalima identifikuoti asmenų, negali pripažinti ir nepripažįsta įrodymais, ir jais nuosprendyje nesiremia.

82. 2017 m. rugpjūčio 1 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad ne viską gerai prisiminė, buvo stipriai sudaužyta galva, todėl ne viską tiksliai parodė. Patikslino, kad jam stovinčiam, tarp kitų nepažįstamų vaikinų, sudavusių smūgius jam į veidą, galvą, buvo ir R. K.. Kiek kartų R. K. sudavė į veidą ir galvą, jis neskaičiavo. Patvirtino, kad, kai jis iš nugaros buvo pargriautas ant žemės, jį tikrai spardė R. K., M. K. ir D. B.. Kuris asmuo kur spirdamas pataikė, po kiek kartų spyrė kiekvienas, nukentėjusysis pasakyti negalėjo, nes jį spardė ir daugiau asmenų. Be to, dengėsi galvą rankomis, ir dėl to negalėjo matyti kiekvieno smūgio. Nuo kurių vaikinų įspyrimo jam lūžo žandikaulis, pasakyti negalėjo. Nukentėjusysis negalėjo įvardinti visų asmenų, kurie jį daužė ir spardė, nes jų nepažinojo, tačiau vėlgi parodė, kad galėtų pabandyti juos atpažinti (t. 2, b. l. 139–141).

83. 2019 m. balandžio 16 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. Ž. analogiškai parodė priežastį ir aplinkybes dėl suduoto smūgio ir įspyrimo D. B. bei nurodė, kad po suduoto smūgio, D. B. nenugriuvo, o iš karto puolė ant jo ir sudavė smūgius kumščiais, jam nugriuvus, spyrė į įvairias kūno vietas. D. B. pradėjus jį mušti, prie jo pripuolė kiti vaikinai, tarp jų buvo R. K. ir M. K., jie taip pat mušė. Tą naktį D. B. nugriuvusio nematė. Nurodė, kad jo parodymai nežymiai skiriasi, tačiau, kai davė parodymus, dar vartojo vaistus. Patvirtino, kad šios apklausos metu duoti parodymai yra teisingi (t. 2, b. l. 197–200).

84. 2019 m. balandžio 16 d. nukentėjusysis A. Ž. akistatos su įtariamuoju M. K. metu parodė, kad atvykęs prie bendruomenės namų, ir dar sėdėdamas automobilyje, jis pamatė su kitais nepažįstamais vaikinais prie kultūros namų stovintį prieš jį akistatos metu sėdintį M. K., patvirtino, kad minėtą naktį tarp kitų jį mušusių asmenų buvo ir M. K., nurodė, kad jis spardė, kai buvo pargriautas, įspyrė gal kokius 3-4 kartus jam į galvą ir krūtinę. M. K. jį mušė kartu su R. K., D. B., A. P., gal buvo ir daugiau asmenų, bet šiuos vaikinus įsiminė geriausiai. R. K. žinojo iš anksčiau, D. B., A. P. ir M. K. atpažino per socialinį tinklalapį „Facebook“. Įtariamasis M. K. parodė, kad jis tą naktį prie kultūros namų nestovėjo, ir iš viso A. Ž. tą naktį nematė (t. 5, b. l. 140–143). Tą pačią dieną akistatos su įtariamuoju R. K. metu nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad tarp jį mušusių asmenų buvo ir R. K., jis spardė, kai buvo pargriautas ant nugaros, įspyrė apie 4-5 kartus į krūtinę ir galvą, stovinčiam nepataikė. Įtariamasis R. K. parodė, kad muštynių metu jis buvo bendruomenės namų salėje (t. 5, b. l. 196–199). 2017 m. gruodžio 11 d. akistatos su įtariamuoju D. B. metu nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad įvykio naktį, prie bendruomenės namų, tarp kitų jį mušusių asmenų buvo ir D. B., jis pripuolė prie K. Ž., griebė šiam už marškinėlių, kai brolis nustūmė D. B., jis vėl puolė kibtis broliui į marškinėlius, tada jis D. B. sudavė du smūgius. Įtariamasis D. B. parodė, kad jis A. Ž. tik nustūmė nuo draugo A. K., prie K. Ž. priėjęs nebuvo, jam į marškinėlius įsikabinęs nebuvo (t. 6, b. l. 132–134).

85. Atsižvelgdamas į aptartus nukentėjusiojo A. Ž. parodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis A. Ž. akistatų metu atpažino prieš save sėdinčius M. K., R. K. ir D. B., kaip jį mušusius asmenis. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje liudytojas tyrėjas V. P. patvirtino aplinkybę, kad nukentėjusieji jam sakė, jog galėtų atpažinti juos mušusius asmenis iš nuotraukų (t. 5, b. l. 22–25, t. 8, b. l. 85–86).

86. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. liepos 26 d. pirmos apklausos metu nukentėjusysis A. Ž. labai nuosekliai nurodė visą įvykių ir jo mušimo eigą, kiek maždaug asmenų jį mušė ir spardė, jam suduotų smūgių skaičių tiek stovinčiam, tiek jau nugriautam ant žemės, taip pat aiškiai parodė, kokiu metu ir būdu jis buvo pargriautas ant žemės, kokiu metu pajuto, kad jam trakštelėjo žandikaulis, net aplinkybę, kad jau pasitraukiant nuo jo, vienas vaikinas dar įspyrė vieną kartą į galvą, ir tada visi nuo jo pasitraukė, tačiau parodęs, kad, norėdamas apginti brolį, D. B. spyrė į kairįjį šoną ir sudavė vieną kartą kumščiu, nutylėjo apie tolimesnius D. B. smurtinius veiksmus jam, o 2019 m. balandžio 16 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. Ž. iš esmės realiai papildė savo pirminius parodymus būtent dėl tolimesnių D. B. veiksmų, t. y. parodė, kad po suduoto smūgio, D. B. nenugriuvo, o iš karto puolė ant jo ir sudavė smūgius kumščiais, jam nugriuvus, spyrė į įvairias kūno vietas. D. B. pradėjus jį mušti, prie jo pripuolė kiti vaikinai, tarp jų buvo būtent R. K. ir M. K., jie taip pat jį mušė. Nukentėjusysis A. Ž. jau 2017 m. rugpjūčio 1 d. papildomos apklausos metu neabejodamas patvirtino, kad tarp kitų nepažįstamų vaikinų, sudavusių smūgius jam į veidą, galvą, buvo ir R. K., kad jį pargriautą ant žemės tikrai spardė R. K., M. K. ir D. B.. Kuris asmuo kur spirdamas pataikė, po kiek kartų spyrė kiekvienas, nukentėjusysis pasakyti negalėjo, nes jį spardė ir daugiau asmenų. Pažymėtina, kad 2017 m. liepos 26 d. apklausos metu nukentėjusysis A. Ž., nors ir teigė, jog M. K. ir R. K. jo nemušė, tačiau, kaip matyti, iš 10 muštynių metu buvusių vaikinų paminėjo būtent šiuos du asmenis, kartu pažymėjo, kad galėtų atpažinti jį mušusius būtent du asmenis, ir šiuo atveju iš nukentėjusiojo A. Ž. parodymų visumos akivaizdu, kad būtent šiuos du asmenis – M. K. ir R. K. – nukentėjusysis jau buvo atpažinęs, tačiau pirmosios apklausos metu juos nurodęs, nutylėjo, kaip ir dėl D. B., taip ir dėl jų veiksmų. Šią aplinkybę patvirtina teisiamajame posėdyje duoti paties nukentėjusiojo A. Ž. parodymai, iš kurių matyti, kad jis su broliu tarėsi su jaunuoliais dėl žalos atlyginimo, nes norėjo, kad viskas greičiau pasibaigtų, todėl ir nenurodė aplinkybių bei nedavė parodymų. Tačiau kai žalos neatlygino, davė parodymus, kad mušė, ir įvardijo, kas mušė. Pažymėtina, kad 2019 m. balandžio 16 d. akistatos su įtariamuoju M. K. metu nukentėjusysis A. Ž. aiškiai parodė, kad jis, dar sėdėdamas automobilyje, pamatė M. K. su kitais nepažįstamais vaikinais, patvirtino, kad M. K. buvo tarp kitų jį mušusių asmenų bei nurodė, kad jis spardė, kai buvo pargriautas, kad įspyrė gal kokius 3-4 kartus jam į galvą ir krūtinę, taip pat parodė, kad M. K. jį mušė kartu su R. K., D. B., A. P., gal buvo ir daugiau asmenų, bet šiuos vaikinus įsiminė geriausiai. Aiškiai nurodė, kad R. K. žinojo iš anksčiau, o D. B., A. P. ir M. K. atpažino per socialinį tinklalapį „Facebook“. Tą pačią dieną akistatos su įtariamuoju R. K. metu nukentėjusysis A. Ž. patvirtino, kad tarp jį mušusių asmenų buvo R. K., kad jis spardė, kai buvo pargriautas ant nugaros, kad įspyrė apie 4-5 kartus į krūtinę ir galvą, stovinčiam nepataikė. Pažymėtina, kad po įvykio praėjus net daugiau kaip dviem su puse metų, teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. Ž. analogiškai, kaip ir pirmosios apklausos metu, parodė visas įvykio aplinkybes, kas ir kaip pradėjo jį mušti, kokiu metu ir kiek smūgių buvo suduota, kokiu metu buvo pargriautas ant žemės ir spardomas, netgi ir jam kiekvieno asmens suduotų smūgių skaičių, tiek, kiek jis galėjo prisiminti, kad tikrai matė, kurie asmenys sudavė smūgius, nors ir dengėsi rankomis veidą. Nukentėjusysis A. Ž. patvirtino, kad jį mušė M. K., R. K. ir D. B., kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė visus asmenis, kurie jį mušė, kad buvo ir daugiau asmenų, bet, kad jį mušė tie trys asmenys – M. K., R. K. ir D. B. – neabejojo, juos atpažino iš socialinių tinklų. Nukentėjusysis A. Ž. analogiškai, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, kai jis sudavė D. B., D. B. puolė ant jo, sudavė į veidą. Link jo artėjo M. K., R. K., jie smūgiavo rankomis, kažkas iš galo jį pargriovė. Gulėdamas ant žemės bandė išvengti smūgių. D. B. spardė kojomis, pripuolė ir kiti du – R. K. ir M. K., jie spardė, sudavė po keletą smūgių ir atsitraukė, jis bandė stotis, bet jam dar sudavė R. K.. Pažymėtina, kad kolegijos įsitikinimą, jog nukentėjusysis A. Ž. davė teisingus parodymus dėl visų išteisintųjų veiksmų, dar labiau sustiprina tiek pirmosios apklausos metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, kaip jau minėta, praėjus po įvykio net daugiau kaip dviem su puse metų, nukentėjusiojo A. Ž. nurodyta, vertinant parodymų visumą, net nereikšminga aplinkybė, kad po to, kai visi jį sumušė, jam bandant stotis, dar vienas vaikinas, pažymėtina, vėlesnių apklausų metu ir teisiamajame posėdyje aiškiai nurodytas – R. K., įspyrė jam vieną kartą į galvą, tada visi nuo jo pasitraukė. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. Ž. patikslino ir dėl A. P. veiksmų, kad jis buvo muštynių metu, jį gerai įsiminė, tačiau jis stumdėsi su jo broliu.

87. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis A. Ž. nuo pat pirmosios apklausos parodė ne tik jo sumušimo aplinkybes, bet ir dėl jo paties suduotų smūgių D. B., t. y. neslėpė, nemelavo ir nuosekliai parodė, kad jis spyrė išteisintajam D. B. bei sudavė smūgį kumščiu, kai šis kibo prie brolio, nurodė ir į kurias vietas jam pataikė. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad išteisintojo D. B. parodymai priešingai, nei nukentėjusiojo A. Ž., yra ne tik nenuoseklūs, bet apskritai nesutampa tarpusavyje, t. y. ikiteisminio tyrimo metu D. B. teigė, kad jis išėjęs į lauką, pamatė ant žolyno pargriautą A. K., jį prispaudęs laikė A. Ž., o jis pribėgo prie A. Ž. ir nustūmė jį nuo A. K., kad nuo jo pastūmimo A. Ž. nugriuvo, kad jis ir pats buvo užkliuvęs už kažkieno kojų ir nugriuvęs ant žolyno, o jam besikeliant nuo žemės, prie jo priėjo A. Ž. ir spyrė jam vieną kartą į dešinę ranką. Tačiau teisiamajame posėdyje D. B. jau paneigė savo paties duotus parodymus, teigė, kad jis A. Ž. nuo A. K. netraukė, jo teigimu, A. Ž. trenkė jam į veidą ir jis nuvirto ant žemės, pajuto skausmą į ranką, be to, tik manė, kad A. Ž. jam spyrė į kairįjį šoną. Šiuo atveju ir liudytojo A. K. parodymai, t. y., kad jis buvo prispaustas prie žemės, o, kaip jis suprato iš balso, prie jo buvo priėjęs D. B. ir liepė jį paleisti, kuriuos paneigė ir pats išteisintasis D. B., tik sustiprina manymą, jog dvyliktokai nebuvo objektyvūs ir palaikė būtent išteisintuosius. Tai, kad būtent nukentėjusysis A. Ž. nuo pat pradžių buvo nuoseklus, patvirtina ir jo parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36015-17, kur jis 2018 m. sausio 2 d. buvo apklaustas ne kaip nukentėjusysis, bet kaip įtariamasis dėl D. B. sumušimo, tačiau parodė visas aplinkybes ir savo veiksmus visiškai vienodai, kaip ir šios bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, o D. B., ir kaip nukentėjusysis, davė prieštaringus parodymus, t. y. taip pat tvirtino, kad jis nustūmė A. Ž. nuo A. K., be to, jau parodė, kad jis, stumdamas A. Ž., pats nugriuvo ant žemės, tada A. Ž. jam spyrė į dešinę ranką. Ir šiuo atveju neabejotinai nustatyta, kad išteisintasis D. B. buvo nenuoseklus, parodydamas net jo paties sužalojimo aplinkybes, todėl išteisintojo parodymus vertinti kaip patikimus, iš esmės nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36015-17 dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. Ž. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2018 m. vasario 14 d. nutarimu buvo nutrauktas, atsižvelgiant būtent į paties D. B., kaip nukentėjusiojo, parodymų nenuoseklumą, nesant kitų neginčytinų duomenų (t. 5, b. l. 79–82). Pažymėtina, kad D. B. minėto nutarimo neskundė, ir tai logiškai suponuoja išvadą, kad jis dėl priimto nutarimo neprieštaravo. Šiuo atveju Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. vasario 14 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą išteisintiesiems, nukentėjusiojo A. Ž. atstovas šį nutarimą apskundė aukštesniam prokurorui, o Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui 2018 m. kovo 14 d. nutarimu skundą atmetus, šį nutarimą apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjai 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi nukentėjusiojo A. Ž. atstovo skundą atmetus, šią nutartį apskundė ir apygardos teismui, ir Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi, tenkindamas nukentėjusiojo A. Ž. atstovo skundą, panaikino Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. balandžio 9 d. nutartį, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2018 m. kovo 14 d. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. vasario 14 d. nutarimus bei perdavė ikiteisminio tyrimo medžiagą prokuratūrai tam, kad būtų tęsiamas ikiteisminis tyrimas. Ir tai taip pat parodo, kad nukentėjusysis A. Ž. neabejojo ir buvo įsitikinęs dėl to, kad jį sumušė būtent jo nurodyti asmenys – D. B., M. K. ir R. K..

88. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusiojo A. Ž. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai būtent dėl D. B., R. K., M. K. bei kitų keturių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmų.

89. Pažymėtina, kad šio nuosprendžio 46, 47 punktuose išsamiai aptarta BK 284 straipsnio dispozicija, 48 punkte aptartas bendrininkavimas, jo formos (BK 24 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 2 dalis), kolegija remiasi aptartomis įstatymo normomis ir dar kartą to paties neaptaria.

90. Bylos duomenimis objektyviai nustatyta, kad įvykio naktį nukentėjusysis K. Ž. kartu su nukentėjusiuoju A. Ž. važiavo prie bendruomenės namų tam, kad išsiaiškintų dėl apgadinto automobilio, A. Ž. buvo iškvietęs ir policiją (t. 2, b. l. 18–21). Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad bendruomenės namų esanti automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią gali patekti visi asmenys, yra vieša vieta. Automobilių stovėjimo aikštelėje nukentėjusieji K. Ž. ir A. Ž., išlipę iš automobilio, ėjo link bendruomenės namų, kur juos pasitiko prie bendruomenės namų buvę vaikinai. Bylos duomenimis objektyviai nustatyta, kad įvykio naktį nukentėjusiojo K. Ž. automobilis buvo apgadintas kaltinamųjų D. B. ir A. P. veiksmais. Nukentėjusysis K. Ž. paklausė, kuris iš vaikinų spardė, laužė jo automobilį. Tai, kad nukentėjusysis K. Ž. tiesiog uždavė klausimą, savaime nereiškia, kad jis tokiu veiksmu siekė išprovokuoti ar išprovokavo išteisintuosius elgtis netinkamai ir nusikalstamai. Tačiau prie jų iš karto pripuolė išteisintasis D. B., jis net iš dviejų kartų abiem rankomis stvėrė K. Ž. už marškinėlių, pradėjo jį tampyti, o A. Ž. spyriu į nugarą atitraukus D. B. nuo K. Ž., D. B. pats sukėlęs konfliktą, neatsitraukė ir nenurimo, bet pripuolė prie A. Ž., kartu su juo ir M. K., R. K., taip pat dar ne mažiau kaip du ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys, ir bendrais veiksmais A. Ž. sudavė kumščiais ne mažiau kaip 9 smūgius į galvą, veidą, po to pargriovė ant žemės ir spardė gulintį, suduodami apie 20 smūgių, ir tokiais bendrais veiksmais A. Ž. sveikatą sutrikdė nesunkiai. Tuo pačiu metu A. P. su kitais dviem nenustatytais bendrininkais, pripuolęs prie K. Ž., bendrais veiksmais sudavė smūgius kumščiais ir spardė K. Ž. į įvairias kūno vietas, ir tokiais bendrais veiksmais K. Ž. sveikatą sutrikdė nežymiai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas priešingai, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, šiuo atveju visiškai neįžvelgia nukentėjusiųjų provokuojančio elgesio. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, kad prie bendruomenės namų stovėjo daug asmenų, tačiau prie nukentėjusiųjų pripuolė būtent išteisintieji ir dar keli ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, kurie mušė ir spardė nukentėjusiuosius matant pašaliniams asmenims, t. y. vienareikšmiškai elgėsi įžūliai. Kaip jau minėta, D. B., pirmasis puolęs prie K. Ž. ir jį tampęs už marškinėlių, A. Ž. jį net ir atitraukus spyriu nuo K. Ž., siekiant, kad jis nesužalotų brolio, jis neaprimo, o puolė ant A. Ž., o M. K. ir R. K. apskritai mušė nukentėjusįjį net be menkiausios priežasties, taip, kaip ir A. P. – K. Ž.. Pažymėtina kad išteisintųjų smurtiniai veiksmai buvo aiškiai neadekvatūs situacijai. Bylos duomenimis visiškai nenustatyta, kad nukentėjusieji būtų siekę konfliktuoti, konflikto būtų norėję, priešingai, iškvietę policiją dėl sugadinto automobilio, nuvažiavo į įvykio vietą. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad jeigu nukentėjusieji būtų turėję priešingą tikslą, kartu su jais eiti prie bendruomenės namų stovėjusių vaikinų būtų pasikvietę ir liudytoją L. R.. Šiuo atveju akivaizdu, kad D. B., M. K., R. K., kartu su kitais keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. Ž. suduodami ne mažiau kaip 9 smūgius į veidą ir galvą, jį spardydami pargriautą ant žemės, suduodami apie 20 smūgių į galvą, ir A. P. kartu su kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrais veiksmais nukentėjusiajam K. Ž. suduodamas smūgius kumščiais ir jį spardydamas kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o, kaip bylos duomenimis objektyviai nustatyta, prie bendruomenės namų buvo nemažai vaikinų, taip pat ir merginų. Pažymėtina, kad bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad įvykio metu kilo sambrūzdis, buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba, dauguma šventėje dalyvavusių asmenų puolė į lauką žiūrėti, kas įvyko, ir neabejotinai muštynes matė, tačiau to neparodė. Pažymėtina, kad liudytojas M. B., pamatęs muštynes, pats puolė vaikinus skirti, t. y. šiuo atveju į konflikto sprendimą buvo įtrauktas net aplinkinis asmuo. Išteisintieji akivaizdžiai pažeidė nustatytas elgesio normas, ir nors, kaip jau buvo aptarta, liudytojai jų draugai ir pažįstami, dalyvavę šventėje, ir neparodė išteisintiesiems nenaudingų aplinkybių, tačiau nėra pagrindo abejoti tuo, kad aptartais veiksmais išteisintieji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, į įvykio vietą bet kada galėjo atvažiuoti ir kiti pašaliniai asmenys. Pažymėtina, kad išteisintieji veikė aktyviai, savo veiksmais išreiškė pritarimą vienas kito elgesiui bei palaikymą, t. y. veikė bendrininkų grupe. Byloje nustatytas konflikto pobūdis, elgesys su nukentėjusiaisiais, kai prieš juos buvo vartojamas smurtas – suduodant daugybę smūgių į veidą ir galvą, kitas kūno vietas – kitų asmenų akivaizdoje, patvirtina, kad visi išteisintieji neabejotinai suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

91. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju išteisintojo A. P. veiką kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį, jo nusikalstama veika ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiajam K. Ž. sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo nekvalifikuotina, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis (BK 284 straipsnis). Tačiau išteisintųjų D. B., M. K. ir R. K. nusikalstama veika dėl nukentėjusiajam A. Ž. sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuotina ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

92. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių.

93. 2017 m. liepos 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1307/2017(03) konstatuota, kad A. Ž. kietu buku daiktu (daiktais) padaryti šie sužalojimai: paviršiniai nubrozdinimai veide, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinėje požandinėje srityje, apatinio žandikaulio lūžis su poslinkiu 31-41 dantų srityse, apatinio žandikaulio dešinio kaklelio lūžis be poslinkio. A. Ž. nustatyti sužalojimai – visumoje dėl apatinio žandikaulio lūžių – kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 122–123). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam A. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas būtent išteisintųjų D. B., M. K., R. K. ir kitų keturių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų bendrais tyčiniais veiksmais – nukentėjusiajam A. Ž. suduodant smūgius į galvą ir veidą. D. B., M. K., R. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kadangi jie suvokė, jog jie savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau tik bendrai numatė galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams), šių padarinių savo sąmonėje nedetalizuodami. Teismų praktikoje tais atvejais, kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininkų veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, nagrinėjamoje byloje – kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-222/2019).

94. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ištirtų įrodymų pagrindu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad D. B., M. K., R. K. ir A. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe ir su kitais keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2017 m. liepos 15 d., apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini), K. Ž. ir A. Ž. atvykus aiškintis dėl automobilio sugadinimo, D. B. priėjęs sugriebė K. Ž. už marškinėlių ir tampė, A. Ž. spyriu į nugarą atitraukus D. B. nuo K. Ž., prie A. Ž. pripuolė D. B., M. K., R. K. ir dar ne mažiau kaip du nenustatyti asmenys, bendrais veiksmais sudavė kumščiais į galvą ir veidą ne mažiau kaip 9 kartus, po to pargriovė ant žemės ir gulintį spardė, suduodami ne mažiau kaip po 4 kartus į krūtinę, veidą ir galvą, bendrai gulinčiam suduodami apie 20 smūgių bei bendrais veiksmais padarydami A. Ž. paviršinius nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinėje pažandinėje srityje, apatinio žandikaulio lūžį su poslinkiu 31-41 dantų srityse, apatinio žandikaulio dešinio kaklelio lūžį be poslinkio, taip mušdami nesunkiai sužalojo A. Ž.. Tuo pačiu metu A. P. su kitais dviem nenustatytais bendrininkais pripuolė prie K. Ž., bendrais veiksmais sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, po vieną kartą spyrė į kairę koją ir į pilvą, po to pargriovę ant žemės bendrai visi trys spardė, bendrai įspirdami ne mažiau kaip 2 kartus į kairės kojos blauzdą, 3 kartus į dešinį šoną, apie 6 kartus į galvą, bendrais veiksmais K. Ž. padarydami netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinio krūtinės ląstos šono apatinėje dalyje užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje, įstrižo brūkšnio pavidalo paviršinį odos nubrozdinimą su netaisyklingos formos poodine kraujosruva aplinkui dešiniame juosmens šone, daugybiniu skersos krypties brūkšnių pavidalo odos nubrozdinimą kairės alkūnės užpakalinio paviršiaus išorinėje pusėje, taip mušdami nežymiai sužalojo K. Ž.. Taip D. B., M. K., R. K., A. P. su kitais keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais veiksmais D. B., M. K., R. K. ir A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, o D. B., M. K. bei R. K. padarė ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

95. Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė V. Kaubrytė teigia, kad 2020 m. sausio 14 d. teisiamajame posėdyje apklausus liudytoją L. R., teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 287 straipsniu, įpareigojo prokurorą atlikti liudytojo L. R. parodymų patikrinimą įvykio vietoje. Tačiau 2020 m. vasario 18 d. teisiamojo posėdžio metu apklausus nukentėjusįjį K. Ž. ir A. Ž., t. y. asmenis, kurie tiesiogiai dalyvavo įvykyje, nukentėjo nuo nusikaltimo, buvo sužaloti, kurių parodymai nebuvo patikrinti įvykio vietoje, nes jie nuolat gyvena užsienyje, grįžta tik trumpam, teismas prokuroro prašymą, t. y. leisti atlikti nukentėjusių parodymų patikrinimą įvykio vietoje, atmetė. Tokia teismo pozicija, kai liudytojui ir nukentėjusiajam, jų parodymams patikrinti skiriamas skirtingas dėmesys, prokurorės nuomone, rodo teismo išankstinį nusistatymą ir nuomonę dėl nukentėjusiųjų parodymų nereikšmingumo nagrinėjamoje byloje.

96. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-976/2017).

97. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad bylą nagrinėjęs teismas būtų buvęs subjektyviai šališkas. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Proceso dalyvių prašymų netenkinimas nėra pagrindas manyti, kad teisėja turėjo išankstinį nusistatymą byloje ir buvo šališka. Vien tik prašymo atmetimas (teismo priimta nutartimi) savaime nereiškia, kad buvo pažeistas rungimosi principas. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintos aplinkybės turės reikšmės bylai 2K-166-699/2018.

98. Duomenų, kurie galėtų rodyti teismo asmeninį suinteresuotumą byla, nenurodė ir prokurorė. Pažymėtina, kad spręsdamas prašymus, teismas atsižvelgia į tai, ar pateikti prašymai turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Šiuo aspektu taip pat pažymima, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji A. Ž. ir K. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje davė pakankamai išsamius ir nuoseklius parodymus apie visas įvykio aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio išvadų matyti, kad pirmosios instancijos teismas tiesiog nevertino nukentėjusiųjų parodymų kaip patikimų. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiųjų parodymų visumą, jų nelygino tarpusavyje, todėl, padaręs klaidingą išvadą dėl išteisintųjų nekaltumo, priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuris apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu naikintinas. Todėl šiuo atveju apeliacinio skundo argumentas dėl teismo šališkumo yra nepagrįstas.

Dėl bausmės skyrimo

99. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

100. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

101. Skirdamas bausmes D. B., M. K., R. K. ir A. P. už padarytas nusikalstamas veikas, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgia į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnius, kaltės formas bei rūšis, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, taip pat į nusikalstamomis veikomis padarytos žalos dydį bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

102. Kaltinamųjų D. B., M. K., R. K. ir A. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos dvi jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai), ir tai neabejotinai turėjo įtakos jų nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamasis D. B. padarė tris, kaltinamasis M. K. – dvi, R. K. – dvi ir A. P. – dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukreiptas į žmogaus sveikatą ir viešąją tvarką, anksčiau neteisti. D. B. baustas administracine tvarka penkis kartus, iš jų – tris kartus už viešosios tvarkos pažeidimą, paskutinį kartą – 2019 m. balandžio 22 d., baudas sumokėjęs (t. 6, 156–160), bylos nagrinėjimo metu mokėsi (duomenys neskelbtini), M. K. baustas administracine tvarka 2015 m. balandžio 4 d. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, baudą sumokėjęs (t. 5, b. l. 174–175), bylos nagrinėjimo metu mokėsi (duomenys neskelbtini), Studijų skyriaus vedėjos charakterizuojamas teigiamai, taip pat charakterizuojamas teigiamai ir (duomenys neskelbtini) auklėtojos bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos, (duomenys neskelbtini) direktorės (t. 8, b. l. 47, 48, 49, 50), R. K. baustas administracine tvarka keturis kartus, iš jų – tris kartus už tabako gaminių rūkymą, paskutinį kartą 2017 m. lapkričio 11 d. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, baudas sumokėjęs (t. 6, b. l. 13–16), dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ padavėju, A. P. baustas administracine tvarka tris kartus, iš jų – du kartus už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, paskutinį kartą 2015 m. rugpjūčio 4 d. (t. 6, b. l. 111–113), bylos nagrinėjimo metu mokėsi (duomenys neskelbtini), dekanės charakterizuojamas teigiamai (t. 8, b. l. 73), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko praktiką, direktorės charakterizuojamas teigiamai (t. 8, b. l. 74), nusikaltimais padarytos turtinės žalos, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį D. B., M. K., R. K. ir A. P. dėl 196,06 Eur atlyginimo už nukentėjusiesiems K. Ž. ir A. Ž. suteiktas medicinines paslaugas, nukentėjusysis A. Ž. pareiškė ieškinį D. B., M. K. ir R. K. dėl 2 769, 05 Eur turtinės ir 3 500 Eur neturtinės žalų atlyginimo, kaltinamieji žalų neatlyginę.

103. Siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti kaltinamuosius D. B., M. K., R. K. ir A. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai juos nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į nustatytas ne tik kaltinamųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bet ir į kaltinamųjų asmenybes, kad yra labai jauno amžiaus, po to, kai baigė gimnaziją, R. K. įsidarbino ir dirba, o D. B., M. K. ir A. P. iš karto pradėjo studijuoti, be to, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos beveik prieš keturis metus, ir byloje duomenų, kad kaltinamieji būtų padarę naujų teisės pažeidimų ar nusikaltimų, negauta, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems D. B., M. K. ir R. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrus švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), t. y. nustatant kiekvienam vienerius metus du mėnesius bei kaltinamiesiems D. B., M. K., R. K. ir A. P. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas (sutrikdant A. Ž. ir K. Ž. sveikatą)), ir D. B. bei A. P. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas apgadinant K. Ž. automobilį), paskyrus vieną iš švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimo bausmę, jos dydį kaltinamiesiems D. B., M. K., R. K. ir A. P. (viešosios tvarkos pažeidimas (sutrikdant A. Ž. ir K. Ž. sveikatą)), nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), t. y. nustatant kiekvienam vienerius metus, ir kaltinamiesiems D. B. bei A. P. (viešosios tvarkos pažeidimas apgadinant K. Ž. automobilį), nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), t. y. nustatant kiekvienam devynis mėnesius. Kaip jau buvo minėta, kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė būdami labai jauno amžiaus, beveik prieš keturis metus, byloje duomenų, kad kaltinamieji būtų padarę naujų teisės pažeidimų ar nusikaltimų, negauta, todėl, apeliacinės instancijos vertinimu, bausmės tikslus padės įgyvendinti kaltinamiesiems paskyrus įpareigojimus – laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas (nusikaltimų padarymo metu galiojusi redakcija)) ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas (nusikaltimų padarymo metu galiojusi redakcija)).

104. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, kaltinamiesiems D. B., M. K. ir R. K. bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas (sutrikdant A. Ž. ir K. Ž. sveikatą)), bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas (sutrikdant A. Ž. ir K. Ž. sveikatą)) paskirtą devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, kaltinamajam D. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas apgadinant K. Ž. automobilį), prie griežtesnės vienerių metų dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmės, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos priklauso tai pačiai nusikaltimų kategorijai, pridedant penkis mėnesius švelnesnės laisvės apribojimo bausmės dalį, ir paskiriant galutinę subendrintą vienerių metų septynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, kaltinamajam A. P. pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas (sutrikdant A. Ž. ir K. Ž. sveikatą)) paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas apgadinant K. Ž. automobilį), prie griežtesnės vienerių metų laisvės apribojimo bausmės, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos priklauso tai pačiai nusikaltimų kategorijai ir nesiskiria pagal pavojingumą, pridedant tris mėnesius, t. y. tai yra minimalią, švelnesnės laisvės apribojimo bausmės dalį, ir paskiriant galutinę subendrintą vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

105. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis A. Ž. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 2 769,05 Eur turtinės žalos ir 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamųjų D. B., R. K. ir M. K. (t. 3, b. l. 4–6) bei Klaipėdos teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 196,06 Eur atlyginimo už nukentėjusiesiems K. Ž. ir A. Ž. suteiktas medicinines paslaugas iš kaltinamųjų D. B., R. K., M. K. ir A. P. (t. 5, b. l. 88–89).

106. Pažymėtina, jog BPK 44 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimas. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

107. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu dėl kaltinamųjų D. B., R. K. ir M. K. bendrų nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. Ž. sveikata bei dėl kaltinamojo A. P. nusikalstamų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo K. Ž. sveikata, nukentėjusiesiems buvo suteikta medicininė pagalba. Iš gydymo paslaugų išrašų nustatyta, kad nukentėjusiajam A. Ž. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo suteikta medicininių paslaugų iš viso už 134,06 Eur, ir nukentėjusiajam K. Ž. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo suteikta medicininių paslaugų už 62 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra objektyviai pagrįstas rašytiniais įrodymais (t. 5, b. l. 90, 91), todėl tenkintinas, iš kaltinamųjų D. B., R. K. ir M. K. priteistina solidariai Klaipėdos teritorinių ligonių kasai 134,06 Eur už A. Ž. suteiktas medicinines paslaugas atlyginti bei iš kaltinamojo A. P. priteistina Klaipėdos teritorinių ligonių kasai 62 Eur už K. Ž. suteiktas medicinines paslaugas atlyginti.

108. 2017 m. liepos 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1307/2017(03) konstatuota, kad A. Ž. kietu buku daiktu (daiktais) padaryti šie sužalojimai: paviršiniai nubrozdinimai veide, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinėje požandinėje srityje, apatinio žandikaulio lūžis su poslinkiu 31-41 dantų srityse, apatinio žandikaulio dešinio kaklelio lūžis be poslinkio. Kaip jau minėta, nukentėjusiajam A. Ž. objektyviai nustatyti ir specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai įvykio metu buvo padaryti dėl kaltinamųjų D. B., R. K. ir M. K. bendrų nusikalstamų veiksmų. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad nukentėjusiajam A. Ž. buvo būtina atlikti žandikaulio operacijas bei gauti dėl patirto sužalojimo visas reikalingas medicinines paslaugas. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad jam viena operacija buvo atlikta nemokamai, o kadangi jis neturėjo Lietuvoje privalomojo sveikatos draudimo, už kitą operaciją sumokėjo iš savo lėšų. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės PVM sąskaitoje-faktūroje ir kvite užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2017 m. liepos 17 d. nukentėjusysis A. Ž. už suteiktas medicinines paslaugas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei sumokėjo 1 569,05 Eur (t. 2, b. l. 137). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo A. Ž. civilinio ieškinio dalis dėl šių gydymo išlaidų yra objektyviai pagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl tenkintina, iš kaltinamųjų D. B., R. K. ir M. K. priteistina solidariai nukentėjusiajam A. Ž. 1 569,05 Eur turtinei žalai atlyginti.

109. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiajam A. Ž. dėl kaltinamųjų D. B., R. K. ir M. K. neteisėtų veiksmų lūžus žandikauliui, galėjo būti pažeistas dantis ar dantys, tačiau nagrinėjamu atveju byloje yra pateikta tik preliminari danties atstatymo kaina. Iš 2017 m. liepos 26 d. gydytojo odontologo L. G. pažymos nustatyta, kad pacientui A. Ž. dėl muštynių metu nuskelto 46 danties vainiko, danties šalinimas ir atstatymas defekto dantų implantu su vainikėliu, turėtų kainuoti 1 200 Eur (t. 2, b. l. 138). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismui nepateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad 46 danties atstatymas yra tiesiogiai susijęs su kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1307/2017(03) nurodyta, kad be kitų nustatytų sužalojimų, padarytas apatinio žandikaulio lūžis su poslinkiu 31-41 dantų srityse. Pažymėtina, kad nustačius pagrindą patenkinti civilinį ieškinį, turi būti išspręstas klausimas dėl ieškinio dydžio, kuris turi būti įrodytas. Siekiant išsiaiškinti, ar nukentėjusiajam A. Ž. 46 danties atstatymas yra tiesiogiai susijęs su kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika, ši aplinkybė turi būti tiriama. Taip pat turi būti objektyviai pagrįsta ir tiksli danties gydymo kaina, šią aplinkybę taip pat būtina ištirti papildomai. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Ž. teisę į civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos patenkinimą (1 200 Eur), klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

110. Nukentėjusysis A. Ž. yra pareiškęs civilinį ieškinį ir dėl 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamųjų D. B., R. K. ir M. K..

111. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

112. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

113. Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiojo A. Ž. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas vertina visas aplinkybes, susijusias su visais asmens išgyvenimais ir nepatogumais, tiesiogiai susijusiais su padarytu nusikaltimu.

114. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tačiau kartu pažymėtina, kad atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Visada būtina įvertinti sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius ir kt.). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

115. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016 ir kitos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

116. Kaip jau buvo aptarta vertinant byloje surinktus įrodymus, 2017 m. liepos 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1307/2017(03) konstatuota, kad A. Ž. kietu buku daiktu (daiktais) padaryti šie sužalojimai: paviršiniai nubrozdinimai veide, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinėje požandinėje srityje, apatinio žandikaulio lūžis su poslinkiu 31-41 dantų srityse, apatinio žandikaulio dešinio kaklelio lūžis be poslinkio. A. Ž. nustatyti sužalojimai – visumoje dėl apatinio žandikaulio lūžių – kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 122–123).

117. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis objektyviai ir neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusysis A. Ž. buvo sužalotas ne vieno, bet grupės asmenų, kaltinamieji D. B., R. K. ir M. K. su dar keturiais nenustatytais asmenimis nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius stovinčiam ir net apie 20 smūgių pargriautam ant žemės, iš jų ir į gyvybiškai pavojingą kūno dalį – galvą, veidą, nukentėjusysis iš esmės be jokios dingsties buvo sumuštas viešoje vietoje, matant daugybei žmonių, todėl akivaizdu, kad jis juto ne tik fizinį skausmą, bet ir pažeminimą. Nukentėjusiajam A. Ž. buvo atlikta ne viena žandikaulio operacija, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų patyrė dvasinius išgyvenimus, jautė didelius skausmus, fizinius nepatogumus, po įvykio apskritai negalėjo kalbėti, o vėliau neabejotinai buvo sumažėjusi jo bendravimo galimybė. Pažymėtina, kad 2020 m. vasario 20 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodė, kad jam dar nėra sugijęs žandikaulis, dėl šios priežasties negali gydyti ir įvykio metu pažeisto danties, be to, reikės daryti dar vieną operaciją. Tai neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad po įvykio metu patirto sužalojimo, jo visiškas pasveikimas užsitęsė, todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis, net praėjus po įvykio daugiau kaip dviem su puse metų, vis dar jautė fizinius nepatogumus.

118. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, remiantis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo A. Ž. įvertintas 3 500 Eur neturtinės žalos dydis nėra per didelis. Toks neturtinės žalos dydis visiškai neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti labai panašūs kūno sužalojimai, todėl ši suma iš kaltinamųjų D. B., R. K. ir M. K. priteistina solidariai nukentėjusiajam A. Ž..

Dėl proceso išlaidų

119. Apeliaciniame skunde ir apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiojo A. Ž. atstovas advokatas V. Ančiukaitis prašė priteisti iš kaltinamųjų D. B., R. K. ir M. K. nukentėjusiajam visas turėtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktas teisines paslaugas ir jo atstovavimą teismuose.

120. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

121. Iš byloje esančių sąskaitų už teisines paslaugas bei bankinių išrašų nustatyta, kad nukentėjusysis A. Ž. už teisinių paslaugų suteikimą, procesinių dokumentų surašymą ir jo atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme advokatui V. Ančiukaičiui sumokėjo 2 200 Eur (1 000 Eur ikiteisminio tyrimo metu ir 1 200 Eur pirmosios instancijos teisme) (t. 8, b. l. 78, 79, 80, 81, 132, 133) bei iš pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas nustatyta, kad išrašyta 600 Eur sąskaita už apeliacinio skundo parengimą ir padavimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, nurodyta, kad sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2021 m. sausio 6 d. (t. 9, b. l. 110), tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nepateikta.

122. Bylos duomenys patvirtina, kad advokatas V. Ančiukaitis atstovavo nukentėjusįjį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, surašė ir pateikė ne vieną skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, civilinį ieškinį, taip pat kitus procesinius dokumentus. Pažymėtina, kad byla yra didelės apimties. Todėl, įvertinus suteiktų paslaugų apimtį, taip pat ir kaltinamųjų turtinę padėtį, kad yra jauno amžiaus, tačiau darbingi asmenys, nukentėjusiojo A. Ž. advokatui sumokėta bendra 2 200 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nėra per didelė, ji priteistina iš kaltinamųjų D. B., R. K. ir M. K..

123. Kaip jau minėta, iš pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas nustatyta, kad išrašyta 600 Eur sąskaita už apeliacinio skundo parengimą ir padavimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau nesant 600 Eur sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių objektyvių duomenų, apeliacinės instancijos teismas priteisti šios sumos neturi pagrindo.

124. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės ir nukentėjusiojo A. Ž. atstovo advokato Vilmanto Ančiukaičio apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje (dvi veikos), ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams dviem mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas (sutrikdant A. Ž. ir K. Ž. sveikatą)) – laisvės apribojimu vieneriems metams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas apgadinant K. Ž. automobilį) – laisvės apribojimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas sutrikdant A. Ž. ir K. Ž. sveikatą) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas – laisvės apribojimą vieneriems metams dviem mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas apgadinant K. Ž. automobilį), ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams septyniems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir vienerių metų laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nukentėjusiajam A. Ž. ir Klaipėdos valstybinei ligonių kasai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams dviem mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas (sutrikdant A. Ž. ir K. Ž. sveikatą)) – laisvės apribojimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas sutrikdant A. Ž. ir K. Ž. sveikatą) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas – laisvės apribojimą vieneriems metams dviem mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir vienerių metų laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nukentėjusiajam A. Ž. ir Klaipėdos valstybinei ligonių kasai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams dviem mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas (sutrikdant A. Ž. ir K. Ž. sveikatą)) – laisvės apribojimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas sutrikdant A. Ž. ir K. Ž. sveikatą) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas – laisvės apribojimą vieneriems metams dviem mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir vienerių metų laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nukentėjusiajam A. Ž. ir Klaipėdos valstybinei ligonių kasai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (dvi veikos) ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas apgadinant K. Ž. automobilį) – laisvės apribojimu devyniems mėnesiams.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas sutrikdant A. Ž. ir K. Ž. sveikatą) – laisvės apribojimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas sutrikdant A. Ž. ir K. Ž. sveikatą) paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas apgadinant K. Ž. automobilį), ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per du mėnesius, nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti Klaipėdos valstybinei ligonių kasai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš D. B., M. K. ir R. K. solidariai A. Ž. 1 569,05 Eur turtinei ir 3 500 Eur neturtinei žaloms atlyginti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisti iš D. B., M. K. ir R. K. solidariai Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 134,06 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. P. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 62 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pripažinti civiliniam ieškovui A. Ž. teisę į civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos (1 200 Eur) patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš D. B., M. K. ir R. K. A. Ž. po 733,33 Eur patirtų išlaidų už suteiktas advokato teisines paslaugas atlyginti.

D. B., A. P., R. K. ir M. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2017 m. liepos 21 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo metu iš K. Ž. paimtas kelnes ir marškinėlius, saugomus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato patalpose, kvito Nr. 0059802, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti K. Ž., automobilio „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukas, saugomas ikiteisminiame tyrime, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.