- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-30
- Bylos Nr.
- e2-588-517/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01370-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- D. J.
- Advokatai
- Liutauras Lukošius, Snieguolė Jurskytė-Ignatavičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovui D. J. dėl pinigų grąžinimo, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. J. prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovo 4323,06 Eur sumą, kurią ieškovas sumokėjo atsakovui bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo pinigų sumokėjimo dienos – 2019 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., 20 val. 27 min., vairuodamas atsakovui D. J. priklausantį traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį, kurio metu į vairuojamą traktorių atsitrenkė automobilis, kurį vairavo neblaivus asmuo. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas jam (ieškovui) surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., 20 val. 20 min., Taikos g., Lyduokių mst., Ukmergės r., kelyje turinčiame po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, kelio atkarpoje pažymėtoje ženklu Nr. 124 (susiaurėjimas iš dešinės) tamsiu paros metu vairavo traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotis yra 2.60 m. ir kuris nebuvo paženklintas kaip numato KET 4 priedo 12 punktas, taip pat nesilaikė KET 211 punkto reikalavimų, t.y. viršijančios nustatytus gabaritus transporto priemonės nelydėjo iš priekio automobilis su įjungtais oranžiniais švyturėliais. Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimu ieškovas buvo nubaustas administracine tvarka (bylos Nr. 88-ANR_N-545-2020) tik už šiuos KET pažeidimus, bet ne dėl sukelto eismo įvykio dėl kurio ieškovas nėra atsakingas. Nėra priimta jokio administracinio nusižengimo nutarimo, kuris konstatuotų, jog jis, ieškovas S. P., buvo kaltas dėl įvykusio eismo įvykio. Kokia atsakomybė buvo pritaikyta neblaiviam vairuotojui dalyvavusiam aptariamame eismo įvykyje šiuo metu ieškovas informacijos neturi.
Be to, nurodė, kad po eismo įvykio atsakovas D. J. nebuvo patenkintas, kad jo traktorius pateko į eismo įvykį ir nuolat prašė ieškovo S. P. kažką daryti, kadangi traktoriui reikėjo nedidelio remonto. Atsakovas D. J. įkalbėjo ieškovą S. P. sumokėti pinigus jo naudai ir interesams už traktoriaus (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalis (skirtas galimai remontui), kartu atsakovas įsipareigojo pinigus grąžinti ieškovui, kai traktorius bus suremontuotas. Remiantis 2019 m. kovo 15 d. išankstine sąskaita Nr. 24, išrašyta pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirkėjui ūkininkui D. J., ieškovas S. P. 2019 m. kovo 18 d. apmokėjo išankstinėje sąskaitoje nurodytą 4323,06 Eur sumą bankiniu pavedimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Išankstinėje sąskaitoje pirkėjas nurodytas D. J., nurodomos konkrečios traktoriaus dalys bei suma įskaitant ir 750,28 Eur PVM. Teigia, jog akivaizdu, kad iš asmeninės ieškovo sąskaitos buvo apmokėta už atsakovą dėl konkrečių traktoriui skirtų dalių pirkimo. Atsakovas D. J. suremontavo traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juo naudojasi, tačiau pinigų (4323,06 Eur) ieškovui negrąžina. Ieškovas neturi jokių įsipareigojimų atsakovui D. J., deja, pastarasis asmuo vengia bendrauti su ieškovu ir prašomas negrąžina pinigų. Prašo priteisti ir penkių procentų metines palūkanas nuo pinigų sumokėjimo dienos, t.y. nuo 2019 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.
Atsiliepimas
Atsakovas D. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovui iš ieškovo.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 20 val. kelio atkarpoje, pažymėtoje ženklu Nr. 124, esančioje Taikos gatvėje, Lyduokių mst., Ukmergės r., įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė traktorius (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas ieškovo S. P., ir automobilis NISSAN TERRANO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. M.. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. Traktorius (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam - ūkininkui D. J.. Dėl šio įvykio jis (atsakovas) laikinai neteko pagrindinės technikos, sutriko ūkio veikla, iškilo traktoriaus remonto rūpesčiai ir kt., todėl prašė S. P., kad sukeltą problemą spręstų kartu. Reikėjo didelio remonto. Transporto priemonių privalomojo draudimo civilinės atsakomybės draudimo apsaugų įsijungimas ir išmokų mokėjimas nebuvo sprendžiamas skubos tvarka. Draudimo bendrovės laukė ikiteisminio tyrimo įstaigos galutinių procesinių sprendimų, kurių spartesniam priėmimui atsakovas neturi ir negalėjo turėti jokios įtakos. Šiuos užsitęsusius procesus įtakojo būtent eismo įvyko dalyvių veiksmai, ginantis nuo atsakomybės.
Be to, nurodė, kad ieškovas nenurodo jokių traktoriaus remonto aplinkybių ir apimties. Ieškovas nebūdamas daikto savininku, galimai, nežino visų kilusių remonto rūpesčių, pakaitinių dalių paieškos aplinkybių, nesigilino, ar traktoriaus techninė būklė pilnai atstatyta. Be to, ieškovas nevertino arba nenorėjo įvertinti tai, jog D. J. su broliu buvo tie žmonės, kurie visada jam padėdavo. Atsakovas po įvykio gaišo savo laiką, prašė kitų žmonių pagalbos, skolinosi techniką, turėjo kitokių nepatogumų, tačiau to iki šiol neskaičiavo ir pretenzijų ieškovui nereiškė. Patyrė kitų finansinių nuostolių, kurie buvo tiesioginė pasekmė to, kad būtent ieškovas papuolė į autoįvykį. 2018 m. spalio 11 d. 11 val. 00 min. antstolė Nijolė Jutkienė konstatavo faktines aplinkybes apie ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būklę: nulaužtas kairės pusės tiltas, bėga tepalas (per karterį), išlaužtas tilto tvirtinimo varžtas, sulankstytas ratlankis, sparnas, sulaužytas pusašis, tilto reduktorius, sulaužyta vairo kolonėlė. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvertinusi po eismo įvykio traktoriaus būklę, paskaičiavo, kad remonto išlaidos sudarys 12570,80 Eur sumą be PVM (15210,67 Eur su PVM). Pažymi, kad į sąmatą nebuvo įtrauktos eksploatacinės medžiagos (išbėgę tepalai ir kt.). Pagal šią pirminę sąmatą dalį žalos atlyginti sutiko ieškovas S. P.. Buvo išskaičiuota apie 30 procentų sąmatos vertės 4323,06 Eur, kurią S. P. sumokėjo minėtai įmonei pagal D. J. vardu išrašytą sąskaitą. Tvirtina, jog ieškovas po įvykio suprato turintis prievolę atlyginti padarytą žalą, tai atitiko geros moralės nuostatas, ir tai įvykdė gera valia ar savo rizika (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl ši suma negali būti išreikalaujama atgal. Mano, jog vien faktas apie naują priimtą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR-N-545-2020, ieškovo S. P. atžvilgiu, kuriuo nėra konstatuota jo kaltė dėl eismo įvykio sukėlimo, nėra esminė aplinkybė šioje byloje, kuri vienareikšmiai eliminuotų jo civilinę atsakomybę ir paneigtų sukeltą turtinę žalą.
Ieškovas S. P. bei jo atstovas-advokatas Liutauras Lukošius teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais argumentais. Papildomai ieškovas paaiškino, kad jis verčiasi papildoma žemės ūkio veikla, todėl aptariamą traktorių, kurį vairavo įvykio metu ir kuris buvo apgadintas, jam buvo paskolinęs ūkininkas-atsakovas D. J.. Juos siejo tarpusavio pagalbos santykiai. Šiuo traktoriumi atlikęs darbus atsakovo laukuose, vyko jų dirbti į savo laukus ir tuomet įvyko autoįvykis. Žinojo, kad įvykyje dalyvavę transporto priemonės yra draustos. Aptariamas autoįvykis įvyko kovo mėnesį, tai yra per sėjos darbus. Po autoįvykio, apgadinto traktoriaus savininkas-atsakovas D. J. jam pasakė, kad reikalinga atlikti sėjos darbus, trūksta apyvartinių lėšų, todėl paprašė pagalbos. Jie žodžiu susitarė, kad jis (ieškovas) apmokės sąskaitą už traktoriaus remontą, kad būtų galima traktorių naudoti ūkio darbuose, o draudimui atlyginus žalą, D. J., gavęs draudimo išmoką, jam grąžins apmokėtas už traktoriaus remontą lėšas. Jis skambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pardavė traktoriui detales, derino už remontą mokėtiną sumą ir ją apmokėjo pagal atsakovui D. J. išrašytą sąskaitą-faktūrą, joje nurodydamas, už ką mokama. Po kiek laiko, kelis kartus klausė D. J., kaip vyksta draudimo sumų išmokėjimo procesas, tačiau konkretaus atsakymo negaudavo. Tiek žodžiu, tiek raštu ragino atsakovą grąžinti sumokėtą už traktoriaus remontą sumą, tačiau atsakovas to nepadarė, iki šiol už traktoriaus remontą apmokėtos sumos negrąžino. Suprato, kad pinigų jam neketina grąžinti, kai parašė elektroninį laišką dėl šių pinigų, o gavo kvietimą pasikalbėti garaže. Iki pat ieškinio padavimo, nežinojo, kokias sumas atlygino atsakovui draudimo įmonės. Jam negrąžinta 4323,06 Eur suma yra didelė suma, kurią galėtų skirti šeimai, turi mažametę dukrą. Šių pinigų D. J. tikrai nepadovanojo, to nesitarė ir tokių ketinimų neturėjo. Paskolino kaip apyvartines sumas, kurias atsakovas turėjo grąžinti gavęs draudimo išmoką. Suprato, kad moka už D. J., apmokėjo D. J. vardu išrašytą sąskaitą. Traktoriaus dalių už kurias sumokėjo, pats negavo, jos buvo nusiųstos atsakovui D. J.. Dėl autoįvykio jis nėra kaltas ir jokios pareigos atlyginti žalą, neturi. Iš karto po įvykio, jis buvo pripažintas kaltu dėl autoįvykio. Šį sprendimą skundė, yra priimtas galutinis sprendimas, jog jis nėra kaltas dėl autoįvykio. Atsakovui apie tai, kad nėra kaltas dėl autoįvykio, pranešė tik gavęs policijos komisariato nutarimą, tai yra 2020 m. kovo mėnesį. Su autoįvykio kaltininku nėra bendravęs, nekilo mintis reikalauti žalos atlyginimo iš autoįvykio kaltininko. Prie traktoriaus remonto prisidėjo darbu, tai yra ieškojo detalių, vertino komercinius pasiūlymus. Po suremontavimo traktoriaus nebenaudojo, nes jau buvo įsigijęs savo traktorių. Patikslina, kad 2019 metais su D. J. priklausančiu traktoriumi pastarasis išbarstė toną salietros jo (S. P.) žemėje.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas-advokatas Liutauras Lukošius papildomai nurodė, kad ieškovas eismo įvykio metu vairavo atsakovui priklausantį traktorių. Dėl įvykio buvo pradėta administracinių nusižengimų teisena. Įvykyje dalyvavę transporto priemonės buvo draustos privalomaisiais draudimais, o atsakovo traktorius dar ir Kasko draudimu. Ieškovas nėra pripažintas kaltu padaręs eismo įvykį. Nėra priimta jokių dokumentų dėl ieškovo kaltės ar pareigos atlyginti žalą dėl autoįvykio. Atsakovas 2019 m. birželio 25 d. gavo iš Kasko draudimo įmoka, kuria buvo visiškai atkurta traktoriaus rinkos vertė iki eismo įvykio. Dėl šios įmokos atsakovas jokių pretenzijų nereiškė. Taip pat atsakovas gavo iš ieškovo 4323,06 Eur apmokėjimo už atsakovo vardu išrašytą sąskaitą traktoriaus detalėmis įsigyti. Tarp šalių buvo susitarimas, kad 4323,06 Eur sumą atsakovas grąžins ieškovui gavęs draudimo įmoką. Tačiau atsakovas iki šiol negrąžina, į raginimus grąžinti formaliai atsako, jog mano, kad ieškovas kaltas dėl autoįvykio. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kaip remontavo traktorių, nepateikė inventorizacijos aktų, kad detales turėjo anksčiau, kurios galėjo būti panaudotos traktoriaus remontui. Galbūt atsakovas turėjo dalių, kurios nebuvo apskaitytos. Be to, atsakovas nepateikė duomenų, kad traktorius yra suremontuotas, atkurta iki eismo įvykio buvusi rinkos vertė. Tarp ieškovo ir atsakovo jokių daugiau susitarimų nebuvo. Ieškovas nepagrįstai praturtėjo atsakovo sąskaita, nes atsakovas draudimas pilnai padengė traktoriaus rinkos vertės iki eismo įvykio atkūrimą (taip pat ir už detales) bei papildomai gavo iš ieškovo 4323,06 Eur sumą, kaip apmokėjimą už tas pačias detales. Ieškovas neturėjo pagrindo abejoti atsakovu, visos aplinkybės rodė, kad atsakovas apmokėjimą už detales grąžins ieškovui. Atsakovas iki šiol negali atsakyti, kodėl ieškovas apmokėjo atsakovo vardu išrašytą sąskaitą. Atsakovas nenurodo, kaip remontavo traktorių, neaišku ar panaudotos konkrečiam traktoriui nupirktos detalės. Gavęs pretenzijas dėl apmokėtos už prekes sumos grąžinimo, atsakovas iki šiol jokių veiksmų nesiima. Taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad traktoriaus remontui buvo panaudoti iš draudimo bendrovės gauti pinigai. Prašo priteisti palūkanas, nes atsakovas be jokių teisinio pagrindo naudojasi ieškovo pinigais.
Atsiliepimas
Atsakovas D. J. bei jo atstovė-advokatė Snieguolė Jurskytė-Ignatavičienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai atsakovas paaiškino, kad jam priklausančiu traktoriumi S. P. naudojosi, nes norėjo padėti jaunam ūkininkui ūkininkauti. Dėl šių priežasčių traktorių skolindavo S. P.. Po autoįvykio domėjosi tyrimo eiga, 2021 m. rugpjūčio mėnesį tyrėja supažindino su nutarimais, kuriais S. P. nebuvo pripažintas kaltu, o kaltu buvo pripažintas A. M.. Matydamas priimtų nutarimų turinį, nesikreipė į BTA draudimą (kaltininko transporto priemonės draudėją) dėl žalos atlyginimo. Mano, kad to neprivalo daryti, nes jau pateikė duomenis apie įvykį policijai. Kreipėsi tik į savo transporto priemonės draudėją – ERGO. Nežino, ar BTA draudimas svarsto padarytos žalos atlyginimą. Po autoįvykio, jam priklausantį traktorių įvykio metu vairavęs S. P. apmokėjo už detales, reikalingas traktoriaus remontui. Tarp jų buvo susitarimas, kad apmokės už detales S. P. pagal pateiktą išankstinę sąskaitą-faktūrą, nes jam (D. J.) buvo reikalingas traktorius darbams dirbti. Be to, S. P. jautėsi kaltas dėl autoįvykio bei norėjo tokiu būdu atsidėkoti už visus gerus darbus. Taip pat minėto skolinamo traktoriaus reikėjo pačiam S. P. ūkio darbams atlikti. S. P. sekančią dieną po įvykio pasakė, jog yra pripažintas kaltu ir sumokės dalį (1/3 dalį) pinigų, reikalingų remontui. Jie kalbėjo, kad žalos administravimas užsitęsė, todėl tarėsi, jog S. P. prisidės pinigais. Jis (D. J.) nežadėjo šių pinigų grąžinti. Traktorius buvo draustas ERGO draudimu bei Kasko draudimu. ERGO draudimas jam išmokėjo 8740,19 Eur. Papildomai 4323,06 Eur buvo gavęs iš S. P.. Šiuos S. P. jam duotus pinigus vertina kaip nuomą, nes S. naudojosi suremontuotu traktoriumi ir nelaukė kol pasibaigs tyrimas ir bus priimtas draudimo sprendimas. Patikslina, jog S. P. naudojosi jo (D. J.) traktoriumi, todėl nevertina, jog privalo grąžinti sumą, sumokėtą už detales, kurią vėliau jam padengė draudimas. Papildo, jog aptariamoje sąskaitoje nurodyta tik ketvirtadalis detalių, kurios buvo reikalingos traktoriaus suremontavimui. Papildomai remontui dar pirko jis iš asmeninių lėšų tiltą. To įrodyti negali, nes pirkimo dokumentų neišsaugojo. Po įvykio nesuremontuotas traktorius stovėjo apie 6 mėnesius. Buvo įgytos naujos ir naudotos detalės, tiltas, padanga. Reikėjo keisti tepalus. Po įvykio visą savaitę dirbo ūkio darbus su kaimyno skolintu traktoriumi. Jei būtų nuomojęs traktorių, viena diena kainuotų 150,00 Eur. Nuo 2019 iki 2021 metų skolino S. P. žemės ūkio techniką. Detalių paieška rūpinosi jis ir jo brolis. Labai nustebo, kai S. P. pareikalavo atiduoti lėšas, kurias pats sumokėjo už remontą, nes jautėsi kaltas dėl įvykio, kurio metu šis traktorius buvo sugadintas. Mano, kad draudimas ERGO žalą apskaičiavo neteisingai, nes pinigų trūksta. Šio sprendimo neskundė, pretenzijų draudimui nereiškė. Gavo iš ERGO draudimo 8740,19 Eur. Tenkino suma, nes papildomai gavo pinigų iš S. P.. Pasirinko žalos atlyginimo būdą pinigais, o ne traktoriaus remontą. Negali paaiškinti, kur panaudojo gautis iš draudimo pinigus. Draudimo bendrovė neatkūrė buvusios turto vertės, dėl to pretenzijų draudimui neteikė.
Atsakovo atsakovė-advokatė Snieguolė Jurskytė-Ignatavičienė papilomai nurodė, kad iš pateikto ieškinio nėra aiškios faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas. Negalima teigti, kad ieškovas nėra atsakingas už eismo įvykį ir dėl to neturi jokio santykio su atsakovu. Šalys turėjo tam tikrus teisinius santykius ir prieš įvykį ir tyrimo metu ir vėliau. Tai, kad atsakovas skolindavo ieškovui traktorių yra svarbus faktas. Ieškovas naudojosi atsakovo traktoriumi ir prieš įvykį ir po įvykio, kai traktorius buvo suremontuotas. Minėtas traktorius buvo apgadintos žymiai, sugadintos svarbios detalės. Mano, kad draudimo bendrovės šioje byloje turėtų būti traukiamos trečiaisiais asmenimis. Tai, kad ieškovas tikėjosi, jog bendrovė padegs visas remonto išlaidas, yra tik pastarojo lūkestis. Tačiau to neįvyko, draudimo bendrovės visos žalos nepadengė, nes traktorius nebuvo naujas, buvo skaičiuotas nusidėvėjimas. Dėl įvykio kilo ir kitų nepadogumų, kitos žalos, dėl ko ir buvo susitarimas remontuoti traktorių bendrai, nes to reikėjo tiek ieškovui, tiek atsakovui. Traktoriumi naudosi abu. Šalis siejo nuomos ar panaudos teisiniai santykiai. Ieškovas naudojosi svetimu daiktu, todėl atsitikus eismo įvykiui, buvus pripažintam kaltam dėl įvykio, jam kilo atsakomybė atlyginti žalą. Mano, jog autoįvykio kaltininkas A. M. taip pat turi būti patrauktas trečiuoju asmeniu. Žala turi būti nukreipta eismo įvykio kaltininkui A. M.. Ieškovas po įvykio buvo atsakingas tiek teisiškai, tiek jautėsi atsakingas moraliai, todėl ir apmokėjo sąskaitą už traktoriaus detales. Be to, naudojosi šiuo traktoriumi, todėl tai buvo įnašas, kad nereikėtų nuomotis kitų transporto priemonių tiek ieškovui, tiek atsakovui. Tvirtina, jog ieškovo žemės sklypai po įvykio buvo dirbami atsakovo įvykyje dalyvavusiu traktoriumi. Galbūt ir buvo tarp šalių susitarimas, kad grąžins atsakovas ieškovui pinigus, kai gaus draudimo išmoką. Tačiau traktoriaus remontas kainavo daugiau nei buvo išmokėta draudimo išmoka. Atsakovui nei remonto darbų kaina, nei kitų detalių kaina apmokėta nebuvo. Atsakovas neginčijo išmokos, nes sutiko su suma. Negali atsakovas teisiškai užfiksuoti asmenų darbų vertės, kurie padėjo remontuoti traktorių. Prašymas priteisti palūkanas taip pat turėtų būti atmestas, nes neaišku, kodėl palūkanos skaičiuojamos nuo sąskaitos apmokėjimo dienos – 2019 m. kovo 18 d. Ieškovas šią sumą sumokėjo būdamas atsakingas už eismo įvykį, akivaizdu, kad atsakomybė kilo. Tik 2020 m. kovo 2 d. policija priėmė naują nutarimą, kuriuo ieškovas nebuvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš į bylą pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. 88-ANR_N-2022-2018 matyti, kad S. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.). paskirtas įspėjimas dėl to, kad jis, 2018 m. rugsėjo 17 d., 20 val. 20 min., Taikos gatvėje, Lyduokių miestelyje, Ukmergės rajone, kelyje turinčiame po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, tamsiu paros metu vairavo traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotis yra didesnis nei 2.60 m., tai yra traktorius užėmė abi eismo juostas, vairuotojas neįsitikino, kad siauras kelio ruožas yra laisvas ir nebus trukdoma priešinga kryptimi važiuojančiam transportui ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu NISSAN TERRANO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos abi transporto priemonės. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo inkriminuota, kad šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto, 4 priedo 12 punkto reikalavimus. Šis nutarimas neįsigaliojo, nes 2018 m. rugsėjo 18 d. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (ieškovas S. P.) pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams (administracinio nusižengimo byla Nr. II-30-517/2019, b.l. 3-8). Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi skundas tenkintas, panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. 88-ANR_N-2022-2018, priimtas administracinio nusižengimo byloje ROIK 18091715377, kuriuo S. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir grąžinta byla institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriui, papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti (administracinio nusižengimo byla Nr. II-30-517/2019, b.l. 77-85). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. kovo 28 d. ekspertizės akto Nr. 11-2615(18) matyti, kad automobilio „Nissan Terrano“ vairuotojas A. M., artėdamas prie priešinga kryptimi važiavusio traktoriaus (kliūties), su įjungtais žibintais bei įjungtu oranžiniu švyturėliu, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, kad išvengtų susidūrimo, kas techniniu požiūriu sąlygojo šio eisimo įvykio kilimą (administracinio nusižengimo byla Nr. II-30-517/2019, b. l. 50-55). Atlikus papildomą bylos aplinkybių tyrimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas priėmė 2020 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. 88-ANR_N-545-2020, byloje ROIK:18091715377, iš kurio matyti, kad S. P. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį paskirtas įspėjimas dėl to, kad jis, 2018 m. rugsėjo 17 d., 20 val. 20 min., Taikos gatvėje, Lyduokių miestelyje, Ukmergės rajone, kelyje turinčiame po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, kelio atkarpoje pažymėtoje ženklu Nr. 124 (susiaurėjimas iš dešinės) tamsiu paros metu vairavo traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotis yra didesnis nei 2,60 m., ir kuris nebuvo paženklintas kaip numato Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4 priedo 12 punktas, taip pat nesilaikė KET 211 punkto reikalavimų, tai yra viršijančios nustatytus gabaritus transporto priemonės nelydėjo iš priekio automobilis su įjungtais oranžiniais švyturėliais. Taip pat priėmė 2020 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 88-ANR_N-1972-2020, kuriuo A. M. nubaudė pagal ANK (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 11 d.) 417 straipsnio 7 d., už tai, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., 20 val. 20 min., Taikos gatvėje, Lyduokių miestelyje, Ukmergės rajone, kelyje turinčiame po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, tamsiu paros metu, automobilis NISSAN TERRANO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. M., susidūrė su traktoriumi (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris 3656, vairuojamo S. P.. A. M. nesilaikė KET 128 punkto reikalavimų ir nesustojo prieš kelyje atsiradusią kliūtį. Įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. NISSAN automobilio vairuotojui buvo būdingi girtumo požymiai, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas kategoriškai atsisakė tikrintis girtumą, tačiau neneigė vartojęs alkoholinius gėrimus. Iš teismo išreikalautos administracinių nusižengimų medžiagos ROIK: 18091715377 matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-1829-1072/2018, A. M. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, tai yra už transporto priemonės vairavimą galimai neblaiviam ir atsisakymą tikrintis girtumą. Šie trys nutarimai skųsti nebuvo ir yra įsiteisėję.
Be to, iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui (atsakovui) D. J. išrašė 2019 m. kovo 15 d. išankstinę sąskaitą apmokėti Nr. 24, kurioje nurodomos įsigyjamos medžiagos: 4 vnt. varžtų, k. p. purvasaugis, purvasaugio laikiklis, poveržlė, aklė, poveržlė, 2 vnt. kaiščių, žiedas, viršutinis laiptelis, karteris, 3 vnt. veržlių, ratlankis, karterio tarpinė, tarpinė, viso prekių su PVM 4323,06 Eur sumai. Iš ieškovo S. P. sąskaitos išrašo matyti, kad kad 2019 m. kovo 18 d. S. P. bankiniu pavedimu pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4323,06 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas: „Išankstinė sąsk. Nr. 24, D. J. traktoriaus remontui“. Iš byloje esančio elektroninio laiško 2021 m. gegužės 25 d. siųsto ieškovo S. P. atsakovui D. J. matyti, kad S. P. nurodo, jog 2021 m. gegužės 22 d. susitikimo metu buvo pasiteirauta dėl pinigų grąžinimo. Negavęs aiškaus atsakymo, primena, jog 2019 m. kovo 18 d. apmokėjo traktoriaus VALTRA T161C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto sąskaitas savo asmeniniais pinigais. Teigia, jog susitarimas buvo toks, kad jis (S. P.) apmoka sąskaitas, o gavęs iš draudimo pinigus, D. J. grąžina pinigus. Prašo pateikti informaciją, kada ir kiek sumokėjo draudimas už traktoriaus remontą (Civilinis ir Kasko). Reikalauja per 7 (septynias) kalendorines dienas pervesti į jo asmeninę sąskaitą 4323,06 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant: pinigų grąžinimas už remontą. 2021 m. birželio 16 d. pretenzija patvirtina, jog ieškovo S. P. atstovas-advokatas Liutauras Lukošius kreipėsi į atsakovą D. J. reikalaudamas grąžinti už remontą pervestą pinigų sumą per 1 (vieną) darbo dieną nuo pretenzijos gavimo dienos. Atkreipdamas atsakovo dėmesį į tai, kad reikalaujam pinigų suma niekaip nėra susijusi su administracine atsakomybe, kadangi transporto priemonių draudimas ir yra tam reikalingas, jog atsitikus draudžiamam įvykiui, draudimo bendrovė išmoka draudimo išmoką.
Be to, iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad Transporto žalų reguliavimo skyriaus AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje vyresnysis specialistas pateikė informaciją apie tai, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. dėl žalos atlyginimo kreipėsi D. J.. ERGO draudimo bendrovė 2021 m. rugsėjo 9 d. informavo įmonę, jog žala nukentėjusiajam buvo atlyginta – 2019 m. birželio 25 d. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 23 d. Pasiūlymo technikos remontui atlikti matyti, jog traktoriaus VALTRA T161 C remontui reikalingos šios medžiagos: priekinis tiltas, k. p. purvasaugis, purvasaugio laikiklis, 4 vnt. varžtų, poveržlė, aklė, poveržlė, 2 vnt. kaiščių, žiedas, viršutinis laiptelis, apatinis laiptelis, 3 vnt. veržlių, padanga, ratlankis, karteris. Be to, reikalingos išlaidos darbui (iškvietimo mokestis, eksploatacinės medžiagos, remonto darbai) ir transporto išlaidos. Viso 12570,80 Eur sumai. Iš ERGO draudimo pateiktos informacijos matyti, kad traktorius (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo draustas Mobiliųjų mašinų ir aparatų kasko draudimo liudijimu Nr. 710-412-49587. Draudimo išmoka buvo išmokėta pagal žalos dydį pagrindžiančius dokumentus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pasiūlymą technikos remontui atlikti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą, serija 18ROV Nr. 04012 bei remiantis ERGO defektiniu aktu. Draudimo išmoka buvo išmokėta 2019 m. birželio 25 d. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros, serija 18ROV Nr. 04012 matyti, kad pateikta apmokėjimui 149,37 Eur su PVM sąskaita-faktūra už iškvietimo mokestį, transporto išlaidas diagnostiką. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2019 m. birželio 25 d. pranešimas apie draudimo išmoką patvirtina, kad draudimas atlygina išlaidas, reikalingas atkurti įvykio metu buvusią turto vertę. Draudimo išmoka: 8596,19 Eur, įmokos gavėjas: D. J. (išmoka paskaičiuota pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 23 d. remonto sąmatą (8740,19 Eur (bendra 12570,80 Eur suma – 3830,61 Eur dalių nusidėvėjimas = 8740,19 Eur), išskaičius paties draudėjo dalyvavimo nuostolių atlyginime dalį (144,00 Eur) išmokama 8596,19 Eur suma.
Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo
Atsakovo atstovės teigimu, iš pateikto ieškinio nėra aiškios faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016, 18 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip jau buvo pažymėta, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pinigų grąžinimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 4323,06 Eur sumą, kurią ieškovas sumokėjo atsakovui bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo pinigų sumokėjimo dienos – 2019 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisinių santykių kvalifikavimo ieškovas ieškinyje nenurodė. Dėstydamas faktines aplinkybes, tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog 2019 m. kovo 18 d. apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui D. J. išrašytą išankstinę sąskaitą-faktūrą 4323,06 Eur sumai. Atsakovas gavo prekes pagal ieškovo apmokėtą sąskaitą. Ieškovo teigimu, jis susitarė su atsakovu D. J., kad sumokėtą sumą, atsakovas ieškovui grąžins tuomet, kai gaus išmoką iš draudimo. Tvirtina, jog išmoką iš draudimo atsakovas D. J. gavo, tačiau susitarimo grąžinti apmokėtą sumą neįvykdė, 4323,06 Eur sumos iki šiol negrąžino. Taigi, teismo vertinimu, priešingai nei teigia atsakovo atstovė, ieškovas ieškinyje nurodė tiek ieškinio faktinį pagrindą, tiek ieškinio dalyką, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas.
Dėl paskolos teisinių santykių
Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014). Taip pat pažymėjo, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo klausimu taip pat išaiškinta, jog sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu, o būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011). Savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-467-516/2016).
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pervestų pinigų sumą – 4323,06 eurų, paskolos šalių sandoriui sudaryti yra būtina rašytinė paskolos sutartis. Šiuo atveju šalys nebuvo pasirašę bendro (vieno) dokumento, taip pat nebuvo apsikeitę atskirais laiškais, raštais ir pan., tai yra nesudarė rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, kaip tai numatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje. Be to, iš ieškovo pateikto sąskaitos išrašo matyti, jog bankiniu pavedimu ieškovas pervedė ne atsakovui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4323,06 Eur sumą, paskirtyje nurodant: „Išankstinė sąsk. Nr. 24, D. J. traktoriaus remontui“. Taigi, nėra duomenų, kad pinigai buvo perduoti atsakovui. Teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta esminių paskolos sutarties elementų – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų, kas sudaro pagrindą teigti, jog nėra duomenų, kad tarp šalių egzistuoja paskoliniai santykiai.
Dėl nuomos ar panaudos teisinių santykių
Atsakovo atstovės teigimu, šalis siejo nuomos ar panaudos teisiniai santykiai. Ieškovas naudojosi svetimu daiktu, todėl atsitikus eismo įvykiui, buvus pripažintam kaltam dėl įvykio, jam kilo atsakomybė atlyginti žalą.
Pažymėtina, jog CK 6.629 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta panaudos sutarties samprata, t. y. neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Tuo tarp CK 6.477 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuomos sutarties samprata, t.y. pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.
Bylos duomenimis, tarp šalių nei transporto priemonės nuomos, nei panaudos sutartys sudarytos nebuvo. Pasak ieškovo S. P., jis verčiasi papildoma žemės ūkio veikla, todėl aptariamą traktorių, kurį vairavo įvykio metu ir kuris buvo apgadintas, jam buvo paskolinęs ūkininkas-atsakovas D. J.. Juos siejo tarpusavio pagalbos santykiai. Šiuo traktoriumi atlikęs darbus atsakovo laukuose, vyko jų dirbti į savo laukus ir tuomet įvyko autoįvykis. Pasak atsakovo D. J., jam priklausančiu traktoriumi S. P. naudojosi, nes norėjo padėti jaunam ūkininkui ūkininkauti. Dėl šių priežasčių traktorių skolindavo S. P.. Taigi, tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog aptariamas traktorius buvo skolinamas, šalis, kaip ūkininkus, siejo tarpusavio pagalbos vienas kitam santykiai, kas, teismo vertinimu, negali būti kvalifikuojama, nei kaip nuoma, nei kaip panauda. Tuo labiau, priešingai nei teigia atsakovo atstovė, ieškovui nekyla CK 6.500 straipsnyje numatyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisinių santykių
Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis. Šio instituto taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).
CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą (CK 6.240 straipsnio 1 dalis). CK 6.237 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. CK 6.241 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta: 1) turtas, perduotas prievolei įvykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu šios prievolės pagrindas nenumato ko kita; 2) turtas, perduotas prievolei įvykdyti pasibaigus ieškinio senaties terminui; 3) turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas; 4) sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2014 m. sausio 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2012 m. kovo 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; kt.).
Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011).
Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos, patvirtinančios nepagrįsto praturtėjimo buvimą, kadangi atsakovas be teisinio pagrindo, t. y. 2019 m. birželio 25 d. gavęs draudimo išmoką, kuria buvo atstatyta iki autoįvykio buvusi traktoriaus rinkos vertė, ir žinodamas, kad 2020 m. kovo 2 d. nutarimu ieškovas nėra pripažintas kaltu dėl autoįvykio, kurio metu buvo apgadintas traktorius, tai yra nėra atsakingas už įvykio metu padarytą žalą, toliau naudojosi detalėmis, viso 4323,06 Eur sumai, už kurias sumokėjo ieškovas. Pažymėtina, kad ir ankstesnis policijos priimtas – 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimas nesudaro teisinio pagrindo ieškovui atlyginti žalą dėl įvykio metu apgadinto traktoriaus remonto, nes šis nutarimas nebuvo įsiteisėjęs, ieškovas nebuvo įpareigotas atlyginti žalą, o vėliau – teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi – buvo panaikintas. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovo nupirktas detales atsakovas gavo, traktorių suremontavo ir juo naudojosi. Pažymėtina, jog atsakovas turi pareigą nurodyti ir įrodyti, jog gautomis detalėmis, už kurias ieškovas sumokėjo 4323,06 Eur sumą, disponuoja teisėtai, t.y. tam yra teisinis pagrindas. Tačiau atsakovas tokių aplinkybių neįrodė, o jo teismo posėdžio metu aiškinamos aplinkybės yra prieštaringos ir vertintinos kritiškai. Visų pirma, atsakovas D. J. teigė, kad tarp jo ir ieškovo buvo susitarimas, kad ieškovas apmokės už detales pagal pateiktą išankstinę sąskaitą-faktūrą, nes tiek jam, tiek pačiam ieškovui buvo reikalingas traktorius darbams dirbti. Be to, ieškovas jautėsi kaltas dėl autoįvykio bei norėjo tokiu būdu atsidėkoti už visus gerus darbus. Vėliau jau tvirtino, jog šiuos pinigus ieškovas jam davė kaip nuomą, nes ieškovas naudojosi suremontuotu traktoriumi ir nelaukė kol pasibaigs tyrimas ir bus priimtas draudimo sprendimas dėl išmokos sumokėjimo. Tikslių aplinkybių kiek ir kokius konkrečiai darbus ieškovas atliko po įvykio naudodamasis atsakovo traktoriumi, atsakovas nurodyti negalėjo. Tuo tarpu ieškovas patvirtino, kad vieną kartą buvo išbarstyta salietra jo laukuose, o vėliau įsigijo savo traktorių. Teismo vertinimu, tarp šalių iki įvykio buvo susiklostę pagalbos vienas kitam, kaip vykdantiems žemės ūkio veiklą, santykiai, todėl aplinkybė, jog po eismo įvykio galimai buvo atlikti pavieniai darbai ieškovo žemėje atsakovo traktoriumi, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas už tai turi pareigą apmokėti už traktoriaus detales – 4323,06 Eur sumą. Taigi, atsakovo pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu (sutartimi).
Taip pat, nustatyta ir kita nepagrįsto praturtėjimo prielaida: atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, nes nepagrįstai naudoja savo poreikiams traktoriaus detales už kurias sumokėjo ieškovas. Bylos duomenimis, ieškovas apmokėjo pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui (atsakovui) D. J. išrašytą 2019 m. kovo 15 d. išankstinę sąskaitą apmokėti Nr. 24, kurioje nurodomos įsigyjamos medžiagos: 4 vnt. varžtų, k. p. purvasaugis, purvasaugio laikiklis, 2 vnt. poveržlių, aklė, 2 vnt. kaiščių, žiedas, viršutinis laiptelis, karteris, 3 vnt. veržlių, ratlankis, karterio tarpinė, tarpinė, viso prekių su PVM 4323,06 Eur sumai. Atsakovui suremontavus traktorių, už tas pačias detales atsakovui apmokėjo ERGO draudimo bendrovė 2019 m. birželio 25 d. Šias aplinkybes įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai: Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 23 d. Pasiūlymo technikos remontui atlikti matyti, jog traktoriaus VALTRA T161 C remontui reikalingos šios medžiagos: priekinis tiltas, k. p. purvasaugis, purvasaugio laikiklis, 4 vnt. varžtų, 2 vnt. poveržlių, aklė, 2 vnt. kaiščių, žiedas, viršutinis laiptelis, apatinis laiptelis, 3 vnt. veržlių, padanga, ratlankis, karteris. Be to, reikalingos išlaidos darbui (iškvietimo mokestis, eksploatacinės medžiagos, remonto darbai) ir transporto išlaidos. Viso 12570,80 Eur sumai. Iš ERGO draudimo pateiktos informacijos matyti, kad traktorius (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo draustas Mobiliųjų mašinų ir aparatų kasko draudimo liudijimu Nr. 710-412-49587. Draudimo išmoka buvo išmokėta pagal žalos dydį pagrindžiančius dokumentus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pasiūlymą technikos remontui atlikti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą, serija 18ROV Nr. 04012 bei remiantis ERGO defektiniu aktu. Draudimo išmoka buvo išmokėta 2019 m. birželio 25 d. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros, serija 18ROV Nr. 04012 matyti, kad pateikta apmokėjimui 149,37 Eur su PVM sąskaita-faktūra už iškvietimo mokestį, transporto išlaidas diagnostiką. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2019 m. birželio 25 d. pranešimas apie draudimo išmoką patvirtina, kad draudimas atlygina išlaidas, reikalingas atkurti įvykio metu buvusią turto vertę. Draudimo išmoka: 8596,19 Eur, įmokos gavėjas: D. J. (išmoka paskaičiuota pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 23 d. remonto sąmatą (8740,19 Eur (bendra 12570,80 Eur suma – 3830,61 Eur dalių nusidėvėjimas = 8740,19 Eur), išskaičius paties draudėjo dalyvavimo nuostolių atlyginime dalį (144,00 Eur) išmokama 8596,19 Eur suma. Taigi, ieškovas sumokėjo už tas pačias detales už kurias po trijų mėnesių sumokėjo draudimo bendrovė. Atsakovo ir jo atstovės argumentai, kad draudimo bendrovė visos žalos nepadengė, nes traktorius nebuvo naujas, buvo skaičiuotas nusidėvėjimas, dėl įvykio kilo ir kitų nepadogumų, kitos žalos, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas nepraturtėjo ieškovo sąskaita, nes, kaip jau buvo pažymėta, ieškovas nėra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą ir neturi pareigos ją atlyginti.
Taip pat, nustatytos ir kitos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: ieškovas dėl atsakovo veiksmų patiria nuostolius, t. y. negali naudotis jam teisėtai priklausančiomis lėšomis; yra priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant ieškinį, nes pinigai vis dar yra pas atsakovą; ieškovas neturi galimybės išreikalauti piniginių lėšų kitais civilinių teisių gynimo būdais.
Priešingai nei teigiama atsakovo atsiliepime, CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, numatančios, jog negali būti išreikalauta kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas, nes teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo nuosekliais argumentais, kad po autoįvykio, kurio dalyviu buvo ieškovas, jis sumokėjo už traktoriaus remontą ne vedamas geros moralės nuostatų, o paprašytas atsakovo apmokėjo sąskaitą, kurios sumą, šalių susitarimu, atsakovas turėjo grąžinti ieškovui, kuomet draudimas atlygins patirtus nuostolius. Visiškai sutiktina su ieškovo atstovo argumentais, jog ieškovui buvo žinoma, kad įvykyje dalyvavę transporto priemonės buvo draustos privalomaisiais draudimais, o atsakovo traktorius dar ir Kasko draudimu, todėl ieškovas neturėjo pagrindo abejoti atsakovu, visos aplinkybės rodė, kad atsakovui draudimas žalą atlygins, ir atsakovas išankstinį ieškovo atliktą apmokėjimą už detales, kurį padengė ir ieškovas, ir draudimo bendrovė, grąžins ieškovui.
Be to, atmestini kaip visiškai nepagrįsti atsakovo atstovės argumentai, kad byloje trečiaisiais asmenimis turėtų būti patrauktos draudimo bendrovės bei autoįvykio kaltininkas A. M. (atsakovo atstovės teigimu, ieškovas patirtus nuostolius turėtų išsireikalauti iš autoįvykio kaltininko), nes nagrinėjamas ieškovo ieškinys, kurio dalykas yra reikalavimas grąžinti 4323,06 Eur nuostolius, kuriuos patyrė ieškovas, kuomet be teisinio pagrindo apmokėjo atsakovo vardu išrašytą sąskaitą-faktūrą. Taigi, nei draudiminiai santykiai, nei dėl eismo įvykio patirtų nuostolių atlyginimo iš autoįvykio kaltininko klausimai šioje byloje nėra sprendžiami.
CPK 6.237 straipsnis nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (1 dalis). Atsakovui neįrodžius teisinio pagrindo 4323,06 Eur sumos iš ieškovo gavimui, tai traktuotina kaip atsakovo nepagrįstas praturtėjimas ieškovo sąskaita (CK 6.237–6.242 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovui priteistina 4323,06 Eur suma.
Dėl palūkanų priteisimo
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti jam iš atsakovo 5 procentų metinių palūkanų nuo pinigų sumokėjimo už atsakovą dienos – 2019 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, ieškovo reikalavimas taikyti 5 procentų kompensuojamųjų palūkanų normą pripažintinas pagrįstu.
CK 6.261 straipsnyje nurodyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Byloje pripažinta atsakovo prievolė grąžinti ieškovui 4323,06 Eur kaip nepagrįstai gautą sumą. Iš ieškovo atstovo 2021 m. birželio 16 d. pretenzijos atsakovui matyti, kad ieškovas pareiškė reikalavimą grąžinti pinigus už apmokėtą 2019 m. kovo 15 d. išankstinę sąskaitą Nr. 24, ir nustatė 1 (vienos) darbo dienos terminą prievolei įvykdyti. Pagal CK 6.63 straipsnio 3 dalį, jeigu prievolės įvykdymo terminas nebuvo nustatytas, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę nuo to momento, kai kreditorius raštu pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė įvykdymo terminą, o skolininkas per šį terminą prievolės neįvykdė. Taikant šią įstatymo nuostatą ir atsižvelgiant į ieškovo atsakovui nustatytą terminą įvykdyti prievolę, taip pat byloje esant neginčijamai aplinkybei, kad atsakovas prievolės grąžinti 4323,06 Eur neįvykdė, atsakovo pradelstas laikotarpis, už kurį ieškovas turi teisę gauti kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuotinas nuo 2021 m. birželio 18 d. (t. y. kitos dienos pasibaigus ieškovo 2021 m. birželio 16 d. pretenzijoje nustatytam terminui prievolę įvykdyti). Tuo tarpu ieškovas prašo priteisti palūkanas nuo 2019 m. kovo 18 d., kas iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. lapkričio 12 d.) sudarytų 971 dienų, tai yra 575,03 Eur sumą (4323,06 x 0,05 / 365 x 971).
Kadangi, teismo vertinimu, pagrindas skaičiuoti kompensuojamąsias palūkanas yra už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos), viso už 148 dienas, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 87,64 Eur kompensuojamųjų palūkanų (4323,06 x 0,05 / 365 x 148).
Be to, CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus raštu pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Jau minėta, kad šalims taikytina CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta 5 procentų metinių palūkanų norma, taigi ieškovui iš atsakovo priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos 4410,70 Eur sumos (4323,06 + 87,64) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Nagrinėjamoje byloje bendra ieškovo ieškiniu pareikštų reikalavimų suma sudarė 4898,09 Eur (4323,06 + 575,03). Teismo sprendimu ieškovui priteista 4410,70 Eur (4323,06 + 87,64), taigi teismo sprendimu patenkinta 90 proc. ieškinio reikalavimų. Pagal šią proporciją, nenustačius pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, šalims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas nagrinėjamoje byloje sumokėjo 97,00 Eur žyminio mokesčio, o turėjo sumokėti 110,00 Eur, taigi liko nesumokėta 13,00 Eur valstybei žyminio mokesčio išlaidos. Be to, ieškovas patyrė 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas patyrė 600,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Abiejų šalių patirtos advokato atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Remiantis pirmiau nurodyta patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija, ieškovui iš atsakovo priteistina 87,30 Eur žyminio mokesčio ir 900,00 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso – 987,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovui iš ieškovo priteistina 60,00 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo. Įskaičius šalims vienai iš kitos priteistinas sumas, ieškovui iš atsakovo priteisiama 927,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo sumokėtas 13,00 Eur žyminis mokestis valstybei, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovo priteistina 11,70 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos bei atsakovui sumokėti tenkanti 1,30 Eur žyminio mokesčio valstybei dalis, pagal nustatytą proporciją paskirstytos šalims, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šių išlaidų atlyginimas valstybei iš šalių nepriteistinas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 4323,06 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt trijų eurų 06 centų) nuostolius, 87,64 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų 64 centų) kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4410,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 927,30 Eur (devynių šimtų dvidešimt septynių eurų 30 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą nesumokėtą 13,00 Eur (trylikos eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokant jį į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.