Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-12-08 · Civilinė byla Nr. e2A-975-524/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-05-30Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-12-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-08
Bylos Nr.
e2A-975-524/2022
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01370-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, Almantas Padvelskis
Atsakovas
D. J.
Ieškovas
S. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-975-524/2022Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01370-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 2.6.9.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovui D. J. dėl pinigų grąžinimo, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. J. prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovo 4 323,06 Eur sumą, kurią ieškovas sumokėjo atsakovui, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pinigų sumokėjimo dienos – 2019 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., 20 val. 27 min., vairuodamas atsakovui D. J. priklausantį traktorių VALTRA T161C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį, jo metu į vairuojamą traktorių atsitrenkė automobilis, kurį vairavo neblaivus asmuo. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas jam (ieškovui) surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., 20 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), kelyje, turinčiame po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, kelio atkarpoje, pažymėtoje ženklu Nr. 124 (susiaurėjimas iš dešinės), tamsiu paros metu vairavo traktorių VALTRA T161C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotis yra 2,60 m ir kuris nebuvo paženklintas, kaip numato KET 4 priedo 12 punktas, taip pat nesilaikė KET 211 punkto reikalavimų, t. y. viršijančios nustatytus gabaritus transporto priemonės nelydėjo iš priekio automobilis su įjungtais oranžiniais švyturėliais. Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimu ieškovas buvo nubaustas administracine tvarka (bylos Nr. 88-ANR_N-545-2020) tik už šiuos KET pažeidimus, bet ne dėl sukelto eismo įvykio, dėl kurio ieškovas nėra atsakingas. Nėra priimta jokio administracinio nusižengimo nutarimo, kuris konstatuotų, jog jis, ieškovas S. P., buvo kaltas dėl įvykusio eismo įvykio. Kokia atsakomybė buvo pritaikyta neblaiviam vairuotojui, dalyvavusiam aptariamame eismo įvykyje, šiuo metu ieškovas informacijos neturi.

3. Be to, ieškovas nurodė, kad po eismo įvykio atsakovas D. J. nebuvo patenkintas, kad jo traktorius pateko į eismo įvykį, ir nuolat prašė ieškovo S. P. kažką daryti, kadangi traktoriui reikėjo nedidelio remonto. Atsakovas D. J. įkalbėjo ieškovą S. P. sumokėti pinigus jo naudai ir interesais už traktoriaus VALTRA T161C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalis (galbūt skirtas remontui), kartu atsakovas įsipareigojo pinigus grąžinti ieškovui, kai traktorius bus suremontuotas. Remiantis 2019 m. kovo 15 d. išankstine sąskaita Nr. 24, išrašyta pardavėjos UAB „Rovaltra“ pirkėjui ūkininkui D. J., ieškovas S. P. 2019 m. kovo 18 d. sumokėjo išankstinėje sąskaitoje nurodytą 4 323,06 Eur sumą bankiniu pavedimu į UAB „Rovaltra“ sąskaitą. Išankstinėje sąskaitoje kaip pirkėjas nurodytas D. J., nurodomos konkrečios traktoriaus dalys bei suma, įskaitant ir 750,28 Eur PVM. Teigia, jog akivaizdu, kad iš asmeninės ieškovo sąskaitos buvo sumokėta už atsakovą perkant konkrečias traktoriui skirtas dalis. Atsakovas D. J. suremontavo traktorių VALTRA T161C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juo naudojasi, tačiau pinigų (4 323,06 Eur) ieškovui negrąžina. Ieškovas neturi jokių įsipareigojimų atsakovui D. J., deja, pastarasis vengia bendrauti su ieškovu ir prašomas negrąžina pinigų.

Atsiliepimas

4. Atsakovas D. J. atsiliepimu į ieškinį su pateiktu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovui iš ieškovo.

5. Atsakovas nurodė, kad minėto eismo įvykio metu apgadintas traktorius VALTRA T161C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam – ūkininkui D. J. Dėl šio įvykio jis (atsakovas) laikinai neteko pagrindinės technikos, sutriko ūkio veikla, kilo traktoriaus remonto rūpesčių ir kt., todėl prašė S. P., kad sukeltą problemą spręstų kartu. Reikėjo didelio remonto. Transporto priemonių privalomojo draudimo civilinės atsakomybės draudimo apsaugų įsijungimas ir išmokų mokėjimas nebuvo sprendžiamas skubos tvarka. Draudimo bendrovės laukė ikiteisminio tyrimo įstaigos galutinių procesinių sprendimų, kurių spartesniam priėmimui atsakovas neturi ir negalėjo turėti jokios įtakos. Šiuos užsitęsusius procesus lėmė būtent eismo įvyko dalyvių veiksmai, ginantis nuo atsakomybės. Be to, ieškovas nenurodo jokių traktoriaus remonto aplinkybių ir apimties. Ieškovas, nebūdamas daikto savininkas, galbūt nežino visų kilusių remonto rūpesčių, pakaitinių dalių paieškos aplinkybių, nesigilino, ar traktoriaus techninė būklė visiškai atkurta. Ieškovas nevertino arba nenorėjo įvertinti to, jog D. J. su broliu buvo tie žmonės, kurie visada jam padėdavo. Atsakovas po įvykio gaišo savo laiką, prašė kitų žmonių pagalbos, skolinosi techniką, turėjo kitokių nepatogumų, tačiau to iki šiol neskaičiavo ir pretenzijų ieškovui nereiškė. Patyrė kitų finansinių nuostolių, kurie buvo tiesioginė pasekmė to, kad būtent ieškovas papuolė į autoįvykį. 2018 m. spalio 11 d. 11 val. 0 min. antstolė N. J. konstatavo faktines aplinkybes apie ratinio traktoriaus VALTRA T161C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būklę: nulaužtas kairės pusės tiltas, bėga tepalas (per karterį), išlaužtas tilto tvirtinimo varžtas, sulankstytas ratlankis, sparnas, sulaužytas pusašis, tilto reduktorius, sulaužyta vairo kolonėlė. UAB „Rovaltra“, įvertinusi po eismo įvykio traktoriaus būklę, apskaičiavo, kad remonto išlaidos sudarys 12 570,80 Eur sumą be PVM (15 210,67 Eur su PVM). Pažymi, kad į sąmatą nebuvo įtrauktos eksploatacinės medžiagos (išbėgę tepalai ir kt.). Pagal šią pirminę sąmatą dalį žalos atlyginti sutiko ieškovas S. P. Buvo išskaičiuota apie 30 procentų sąmatos vertės (4 323,06 Eur), kurią S. P. sumokėjo minėtai įmonei pagal D. J. vardu išrašytą sąskaitą. Tvirtina, jog ieškovas po įvykio suprato turintis prievolę atlyginti padarytą žalą, tai atitiko geros moralės nuostatas, ir tai įvykdė gera valia ar savo rizika (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl ši suma negali būti išreikalauta atgal. Mano, jog vien faktas apie naują priimtą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR-N-545-2020 ieškovui S. P., kuriuo nėra konstatuota jo kaltė dėl eismo įvykio sukėlimo, nėra esminė aplinkybė šioje byloje, kuri vienareikšmiai eliminuotų jo civilinę atsakomybę ir paneigtų sukeltą turtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui S. P. iš atsakovo D. J. 4 323,06 Eur nuostolių, 87,64 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 410,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 927,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo priteisė į valstybės biudžetą nesumokėtą 13 Eur dydžio žyminį mokestį. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

Šalies argumentai

7. Teismo vertinimu, ieškovas ieškinyje nurodė tiek ieškinio faktinį pagrindą, tiek ieškinio dalyką, o teisinių santykių kvalifikavimą atlieka teismas. Byloje nėra nustatyta esminių paskolos sutarties elementų – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų, tai sudaro pagrindą teigti, jog nėra duomenų, kad tarp šalių egzistuoja paskoliniai santykiai. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog aptariamas traktorius buvo skolinamas, šalis, kaip ūkininkus, siejo tarpusavio pagalbos vienas kitam santykiai, kas, teismo vertinimu, negali būti kvalifikuojama nei kaip nuoma, nei kaip panauda. Tuo labiau, priešingai, nei teigia atsakovo atstovė, ieškovui nekyla nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Nagrinėjamu atveju teismas padarė išvadą, kad yra visos sąlygos, patvirtinančios nepagrįstą praturtėjimą, kadangi atsakovas be teisinio pagrindo, t. y. 2019 m. birželio 25 d. gavęs draudimo išmoką, kuria buvo atkurta iki autoįvykio buvusi traktoriaus rinkos vertė, ir žinodamas, kad 2020 m. kovo 2 d. nutarimu ieškovas nėra pripažintas kaltu dėl autoįvykio, kurio metu buvo apgadintas traktorius, tai yra nėra atsakingas už įvykio metu padarytą žalą, toliau naudojosi detalėmis, kurių bendra kaina 4 323,06 Eur, už kurias sumokėjo ieškovas. Pažymėtina, kad ir ankstesnis policijos priimtas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimas nesudaro teisinio pagrindo ieškovui atlyginti žalą dėl įvykio metu apgadinto traktoriaus remonto, nes šis nutarimas nebuvo įsiteisėjęs, ieškovas nebuvo įpareigotas atlyginti žalą, o vėliau teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi jis buvo panaikintas. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovo nupirktas detales atsakovas gavo, traktorių suremontavo ir juo naudojosi. Pažymėtina, jog atsakovas turi pareigą nurodyti ir įrodyti, jog gautomis detalėmis, už kurias ieškovas sumokėjo 4 323,06 Eur sumą, disponuoja teisėtai, t. y. tam yra teisinis pagrindas. Tačiau atsakovas tokių aplinkybių neįrodė, o jo teismo posėdžio metu aiškintos aplinkybės yra prieštaringos ir vertintinos kritiškai. Visų pirma, atsakovas teigė, kad tarp jo ir ieškovo buvo susitarimas, kad ieškovas sumokės už detales pagal pateiktą išankstinę sąskaitą faktūrą, nes tiek jam, tiek pačiam ieškovui buvo reikalingas traktorius darbams dirbti. Be to, ieškovas jautėsi kaltas dėl autoįvykio ir norėjo tokiu būdu atsidėkoti už visus gerus darbus. Vėliau jau tvirtino, jog šiuos pinigus ieškovas jam davė kaip nuompinigius, nes ieškovas naudojosi suremontuotu traktoriumi ir nelaukė, kol pasibaigs tyrimas ir bus priimtas draudimo sprendimas dėl išmokos sumokėjimo. Tikslių aplinkybių, kiek ir kokius konkrečiai darbus ieškovas atliko po įvykio naudodamasis atsakovo traktoriumi, atsakovas nurodyti negalėjo. Tuo tarpu ieškovas patvirtino, kad vieną kartą buvo išbarstyta salietra jo laukuose, o vėliau įsigijo savo traktorių. Teismo vertinimu, tarp šalių iki įvykio buvo susiklostę pagalbos vienas kitam, kaip vykdantiems žemės ūkio veiklą, santykiai, todėl aplinkybė, jog po eismo įvykio galbūt buvo atlikti pavieniai darbai ieškovo žemėje atsakovo traktoriumi, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas už tai turi pareigą sumokėti už traktoriaus detales 4 323,06 Eur sumą. Taigi, atsakovo pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu (sutartimi).

9. Teismas taip pat nustatė ir kitą nepagrįsto praturtėjimo prielaidą: atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, nes nepagrįstai naudoja savo poreikiams traktoriaus detales, už kurias sumokėjo ieškovas. Bylos duomenimis, ieškovas apmokėjo pardavėjos UAB „Rovaltra“ pirkėjui (atsakovui) D. J. išrašytą 2019 m. kovo 15 d. išankstinę sąskaitą apmokėti Nr. 24, kurioje nurodomos įsigyjamos medžiagos: 4 vnt. varžtų, k. p. purvasaugis, purvasaugio laikiklis, 2 vnt. poveržlių, aklė, 2 vnt. kaiščių, žiedas, viršutinis laiptelis, karteris, 3 vnt. veržlių, ratlankis, karterio tarpinė, tarpinė, iš viso prekių su PVM už 4 323,06 Eur sumą. Atsakovui suremontavus traktorių, už tas pačias detales atsakovui sumokėjo ERGO draudimo bendrovė 2019 m. birželio 25 d. Šias aplinkybes įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš UAB „Rovaltra“ 2018 m. spalio 23 d. pasiūlymo dėl technikos remonto atlikimo matyti, jog traktoriaus VALTRA T161C remontui reikalingos šios medžiagos: priekinis tiltas, k. p. purvasaugis, purvasaugio laikiklis, 4 vnt. varžtų, 2 vnt. poveržlių, aklė, 2 vnt. kaiščių, žiedas, viršutinis laiptelis, apatinis laiptelis, 3 vnt. veržlių, padanga, ratlankis, karteris. Be to, reikalingos išlaidos darbui (iškvietimo mokestis, eksploatacinės medžiagos, remonto darbai) ir transporto išlaidos. Iš viso 12 570,80 Eur suma. Iš ERGO draudimo bendrovės pateiktos informacijos matyti, kad traktorius VALTRA T161C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo draustas Mobiliųjų mašinų ir aparatų kasko draudimo liudijimu Nr. 710-412-49587. Draudimo išmoka buvo išmokėta pagal žalos dydį pagrindžiančius dokumentus – UAB „Rovaltra“ pasiūlymą atlikti technikos remontą, UAB „Rovaltra“ PVM sąskaitą faktūrą, serija 18ROV, Nr. 04012, ir remiantis ERGO defektų aktu. Draudimo išmoka buvo išmokėta 2019 m. birželio 25 d. Iš UAB „Rovaltra“ PVM sąskaitos faktūros, serija 18ROV, Nr. 04012, matyti, kad pateikta apmokėti 149,37 Eur su PVM sąskaita faktūra, išrašyta už iškvietimo mokestį, transporto išlaidų diagnostiką. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2019 m. birželio 25 d. pranešimas apie draudimo išmoką patvirtina, kad draudimas atlygina išlaidas, reikalingas atkurti įvykio metu buvusią turto vertę. Draudimo išmoka: 8 596,19 Eur, įmokos gavėjas: D. J. (išmoka apskaičiuota pagal UAB „Rovaltra“ 2018 m. spalio 23 d. remonto sąmatą (8 740,19 Eur (bendra 12 570,80 Eur suma – 3 830,61 Eur dalių nusidėvėjimas = 8 740,19 Eur), išskaičiavus paties draudėjo dalyvavimo nuostolių atlyginime dalį (144 Eur), išmokama 8 596,19 Eur suma. Taigi, ieškovas sumokėjo už tas pačias detales, už kurias po trijų mėnesių sumokėjo draudimo bendrovė. Atsakovo ir jo atstovės argumentai, kad draudimo bendrovė visos žalos nepadengė, nes traktorius nebuvo naujas, buvo skaičiuotas nusidėvėjimas, dėl įvykio kilo ir kitų nepatogumų, kitos žalos, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas nepraturtėjo ieškovo sąskaita, nes ieškovas nėra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą ir neturi pareigos ją atlyginti.

10. Teismas nurodė, kad taip pat nustatytos ir kitos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: ieškovas dėl atsakovo veiksmų patiria nuostolius, t. y. negali naudotis jam teisėtai priklausančiomis lėšomis; yra priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant ieškinį, nes pinigai vis dar yra pas atsakovą; ieškovas neturi galimybės išreikalauti piniginių lėšų kitais civilinių teisių gynimo būdais. Priešingai, nei teigiama atsakovo atsiliepime, CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, numatančios, jog negali būti išreikalauta kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas, nes teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo nuosekliais argumentais, kad po autoįvykio, kurio dalyviu buvo ieškovas, jis sumokėjo už traktoriaus remontą ne vedamas geros moralės nuostatų, o paprašytas atsakovo apmokėjo sąskaitą, kurios sumą šalių susitarimu atsakovas turėjo grąžinti ieškovui, kai draudimas atlygins patirtus nuostolius. Visiškai sutiktina su ieškovo atstovo argumentais, jog ieškovui buvo žinoma, kad įvykyje dalyvavusios transporto priemonės buvo draustos privalomuoju draudimu, o atsakovo traktorius dar ir kasko draudimu, todėl ieškovas neturėjo pagrindo abejoti atsakovu, visos aplinkybės rodė, kad atsakovui draudimas žalą atlygins, ir atsakovas išankstinį ieškovo atliktą mokėjimą už detales, kurį padengė ir ieškovas, ir draudimo bendrovė, grąžins ieškovui. Be to, atmestini kaip visiškai nepagrįsti atsakovo atstovės argumentai, kad byloje trečiaisiais asmenimis turėtų būti patrauktos draudimo bendrovės bei autoįvykio kaltininkas A. M. (atsakovo atstovės teigimu, ieškovas patirtus nuostolius turėtų išsireikalauti iš autoįvykio kaltininko), nes nagrinėjamas ieškovo ieškinys, kurio dalykas yra reikalavimas grąžinti 4 323,06 Eur nuostolius, kuriuos patyrė ieškovas, kai be teisinio pagrindo apmokėjo atsakovo vardu išrašytą sąskaitą faktūrą. Taigi, nei draudimo santykiai, nei dėl eismo įvykio patirtų nuostolių atlyginimo iš autoįvykio kaltininko klausimai šioje byloje nėra sprendžiami. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 6.237 straipsnis nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (1 dalis). Atsakovui neįrodžius teisinio 4 323,06 Eur sumos iš ieškovo gavimo pagrindo, tai traktuotina kaip atsakovo nepagrįstas praturtėjimas ieškovo sąskaita (CK 6.237–6.242 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovui priteistina 4 323,06 Eur suma.

11. Teismo vertinimu, pagrindas skaičiuoti kompensuojamąsias palūkanas yra už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 18 d. (t. y. kitos dienos pasibaigus ieškovo 2021 m. birželio 16 d. pretenzijoje nustatytam terminui prievolę įvykdyti) iki 2021 m. lapkričio 12 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos), iš viso už 148 dienas, todėl ši ieškinio dalis tenkintina iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 87,64 Eur kompensuojamųjų palūkanų (4 323,06 x 0,05 / 365 x 148). Be to, šalims taikytina CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta 5 procentų metinių palūkanų norma, taigi ieškovui iš atsakovo priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos 4 410,70 Eur sumos (4323,06 + 87,64) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo sprendimu ieškovui priteista 4 410,70 Eur (4 323,06 + 87,64), taigi teismo sprendimu patenkinta 90 proc. ieškinio reikalavimų. Remiantis pirmiau nurodyta patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija, ieškovui iš atsakovo priteistina 87,30 Eur žyminio mokesčio ir 900 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso – 987,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovui iš ieškovo priteistina 60 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo. Įskaičius šalims vienai iš kitos priteistinas sumas, ieškovui iš atsakovo priteisiama 927,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo sumokėtas 13 Eur žyminis mokestis valstybei, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 11,70 Eur žyminio mokesčio valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Atsakovas D. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas arba panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apie priimtus policijos komisariate nutarimus nei draudimo bendrovės, nei transporto priemonių savininkai informuoti nebuvo. Atsakovas nors ir patyrė turtinę žalą, nė viename iš vykusių administracinių procesų nebuvo pripažintas nekentėjusiuoju ir apie tyrimo eigą, priimamus procesinius sprendimus informuotas nebuvo. Kartą buvo kviestas į posėdį teisme kaip liudytojas, dėl to turėjo nuovoką, kad administracinis procesas dar nesibaigė. Teismas nemini kito, vėlesnio administracinėje byloje esančio ekspertizės akto, kuriame ekspertai kaltę dėl sukelto įvykio priskiria ieškovui ir daro pastabą, kad abu eismo dalyviai turėjo būti atidesni, laikytis pareigos ir būtų buvę išvengta susidūrimo. Ekspertai papildomai pateikė savo įvykio vertinimą ir išvadą, remdamiesi eksperimentu, kad buvusioje situacijoje ieškovas, tikėtina, artėdamas prie susiaurėjimo, turėjo objektyvią galimybę matyti priešinga kryptimi judančią transporto priemonę, tačiau toliau judėjimą tęsė, užimdamas priešpriešinio eismo juostą ir taip sudarydamas kliūtį artėjančiam automobiliui, tokie jo veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tačiau 2020 m. kovo 2 d. priimtas ieškovui palankus nutarimas, kuriuo jis pripažįstamas padaręs tą patį pažeidimą, bet nebeatsakingu dėl įvykio (kartu išvengiant ateityje galimo draudimo regresinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo). Taigi, atlikus daugybę papildomų tyrimų veiksmų, įrodymų vertinimas administracinėje byloje buvo selektyvus ir atliktas subjektyviai. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, nes jo teiktų įrodymų netyrė ir nevertino.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, atsakovo vertinimu, teismas išanalizavo, bet neteisingai atliko buvusių susiklosčiusių santykių galutinį vertinimą. Nesutinka su teismo pozicija, kad traktoriaus patekimo į eismo įvykį metu tarp traktoriaus savininko ir valdytojo nebuvo nei nuomos, nei panaudos santykių, nes nebuvo sudarytos rašytinės sutarties, ir kad tai buvo tarpusavio pagalbos teisiniai santykiai, todėl ieškovui nekyla atsakomybė už daikto pabloginimą. Šalys savo santykius pasisakymuose įvardijo kaip technikos pasiskolinimą ir skolinimą (girdima klausantis posėdžio garso įrašų, taip nurodoma ir sprendime). Bet kuriuo atveju ginčo šalių santykiai iš tiesų turėjo keleto sutarčių požymių, tačiau įgaliotinio, patikėjimo teisės kvalifikavimas nebuvo svarstomas. Juk ir patikėtinis, kuris tinkamai nesirūpina jam perduotu turtu ir patikėtojo bei naudos gavėjo interesais, turi atlyginti naudos gavėjui arba patikėtojui nuostolius, padarytus dėl turto praradimo ar sugedimo, ir negautas pajamas. Teismas nevertino, kokią naudą ir galimybes iš „tarpusavio pagalbos teisinių santykių“ gaudavo ar gavo atsakovas. Tokių įrodymų nėra, nebuvo poreikio to fiksuoti, kai nebuvo konflikto. Šiuo atveju pareigą atlyginti visus atsiradusius nuostolius sukuria ne formalios sutartys, o nustatytų sąlygų visuma – šalių veikla. Žalos padarymą kildinti galima ir iš generalinio delikto, t. y. CK 6.263 straipsnyje įtvirtintos bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimo. Šalys nebuvo ir nėra teisininkai profesionalai, sutarčių nepasirašinėjo nei iki įvykio, nei po jo. Tad 2019 m. pavasarį spręsdamos traktoriaus remonto klausimą veikė pagal moralines nuostatas ir paprasčiausią materialinį galimų būsimų rizikų, likus be technikos, apskaičiavimą. Koks konkretus teisinis santykis juos siejo ir kokias tai pasekmes gali sukelti, jie, akivaizdu, tuo metu nesprendė, nesigilino. Galbūt šalys tuo metu atsakomybės klausimą galėjo suprasti taip, kad jei padarei žalą, privalai ją atlyginti, jei paaiškės, kad nesi už tai atsakingas, šią žalą galėsi susigrąžinti / išreikalauti atgal iš atsakingo asmens. Galbūt taip elgėsi būtent tik sąžinės ir moralės vedamas. To neįmanoma patikrinti. Bet net ir ne kaltės pripažinimas administracinio nusižengimo byloje ieškovui buvo apsisprendimo sumokėti už detales aplinkybė. Dabar manytina, kad pirmiausia tai – ekonominės naudos siekimas sau. Kažkurios draudimo bendrovės galimas vėliau išmokų sumokėjimas tapo tik paskatinimu taip veikti, turint kažkokių lūkesčių, kad galiojančios net dvi sutarys visiškai kompensuos visiems visus nuostolius, tačiau taip neatsitiko, draudimo išmoka buvo tik dalinė.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš tiesų bankinis pavedimas kito interesais, nežinant jokių kitų aplinkybių, atrodytų įtartinas. Bet dar keisčiau atrodo, kad ieškovas aiškina, kad buvo įkalbėtas sumokėti pinigus, ir jis neturi jokių įsipareigojimų atsakovui, eismo įvykio atsakomybės klausimas neaktualus. Iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas leido ir davė naudotis savo turima žemės ūkio technika ieškovui – jaunajam ūkininkui dirbti ūkyje. Atsakovas leido savo ūkio teritorijoje laikyti turimą kitą jo turtą. Ieškovas pateko į eismo įvykį ir už tai buvo pripažintas kaltu (bent iš pradžių). Kol šio eismo įvykio atsakomybės klausimas buvo nagrinėjamas įvairių pareigūnų ir ekspertų, žalos atlyginimo klausimai nei pagal savanorišką turto draudimo sutartį, nei pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį nebuvo sprendžiami, situacija buvo visiškai neapibrėžta. Kada baigsis administracinių bylų procesai, nebuvo aišku nei ieškovui, nei atsakovui. Po įvykio prabėgo pusę metų ir atsakovas iš UAB „Rovaltra“ gavo sąmatą, kur remonto (detalių, darbų) apskaičiuota suma buvo 12 570,80 Eur be PVM. Ieškovas, įsivertinęs šią sąmatą, kaštus, sutiko sumokėti už dalį reikalingų detalių. Jokiais aktyviais veiksmais prie remonto darbų fiziniu darbu, dėvėtų detalių paieškos internete ir (ar) jų įgijimo turguose ar kt. ieškovas neprisidėjo. Visiškai pagrįstas atsakovo argumentas, kad yra duomenys pripažinti sąlygą, numatytą CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kad negali būti išreikalaujamas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Dėl geros moralės nuostatų vykdymo ir principo įrodinėjimo pasakytina, kad šioje situacijoje bet kuris geros moralės žmogus, jausdamasis bent iš dalies atsakingas už autoįvykį, turėtų prisidėti prie nuostolių atlyginimo, kai pats naudą gaudavo nemokamai, būtų jautęs dėkingumą už teiktą ilgametę pagalbą, taip pat tikintis ir ateityje bendradarbiavimo.

16. Apeliaciniame skunde teigiama, jog, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos visos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Jų viena jų yra ta, kad šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Tačiau teismas byloje nevertino grėsusios būsimos žalos. Tai padarius ir remiantis akivaizdžiai buvusia jos atsiradimo tikimybe, atsiranda dar vienas pagrįstas motyvas dėl ieškovo poelgio, kodėl jis, neturėdamas fiksuotos pareigos nei pagal įstatymą, nei pagal sutartį, apmokėjo svetimą sąskaitą, t. y. todėl, kad jam taip tuo metu taip atrodė priimtina, teisinga, tinkama, naudinga. Matyti, traktoriaus remonto sąmata buvo 12 570,80 Eur (be PVM) , draudimas sumokėjo 8 596,19 Eur be PVM, įvertinęs detalių nusidėvėjimą. Dalį detalių tikrai teko įsigyti naujų. Dalis dalių ieškota ir pirkta pagal skelbimus internete, turguose, kur sąskaitų fiziniai asmenys neišrašo. Savanoriško draudimo sutartis yra turto savininko valia sumažinti rizikas, atsitikus nelaimei, nors iš dalies kompensuoti turto netekimo nuostolius, kas ir atsitiko, bet ne iš tos sumos kompensuoti kitų asmenų nepatogumus. Tada, kai 2020 m. kovo 2 d. ieškovas buvo pripažintas nekaltu dėl eismo įvykio ir traktoriaus skolintis nebereikėjo, tarpusavio bendradarbiavimo santykiai pradėjo blogėti, tai galbūt ieškovui ir sukėlė vėliau nepagrįstus norus susigrąžinti pinigus. Savanoriško turto draudimo sutartis neapima kitų nuostolių atlyginimo. Jau iš pradžių buvo žinoma, kad kito eismo dalyvio civilinės atsakomybės draudimo sutartis nebus realizuota, nes kitas eismo dalyvis pripažintas vairavęs girtas, kas laikoma nedraudžiamuoju įvykiu. Pagal kasko draudimą išmoka skirta turtui atkurti. Buvo prognozuojama ir žinoma, kad vien iš reikalingos atlyginti žalai sumos bus išskaičiuota frančizė, kad konkretaus modelio traktoriui būdingų ir reikalingų tinkamų detalių nupirkti dėvėtų ypatingai sunku, todėl teks įgyti naujas ir bus skaičiuojamas nusidėvėjimo procentas, atskaičiuojamas PVM, nebus atlyginamos prarastos ir naujai pildomos eksploatacinės medžiagos (tepalai, kuras, filtrai). Kažkodėl nei ieškovas, nei teismas nelaiko to išlaidomis, kurias realiai patyrė turto savininkas.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, atmetus reikalavimą dėl pinigų grąžinimo, atmestinas ir reikalavimas dėl palūkanų pritesimo. Be to, ieškovas nepagrįstai prašė kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojant nuo pinigų sumokėjimo momento, nors delspinigiams įprastai taikoma 6 mėnesių ieškinio senatis. Delspinigiai galėjo būti skaičiuojami nebent tik nuo to momento, kai atsakovas pamatė nutarimą, kuriuo ieškovas pripažintas nekaltu dėl eismo įvykio, t. y. teismui išreikalavus šį dokumentą.

Atsiliepimas

18. Ieškovas S. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ši civilinė byla savo faktinėmis aplinkybėmis yra paprasta ir aiški. Ieškovas už atsakovą sumokėjo pinigus atsakovo naudai ir interesais –4 323,06 Eur, kurie buvo panaudoti atsakovo traktoriaus VALTRA T161C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remontui. Remonto priežastis – eismo įvykis, kuriame dalyvavo ieškovas, kuris tuo metu vairavo atsakovui priklausančią transporto priemonę. Ieškovas nėra pripažintas atsakingu už eismo įvykio sukėlimą, kuriame dalyvavo vairuojant atsakovui priklausančią transporto priemonę. Atsakovas būdamas ūkininkas, t. y. vykdydamas ūkinę komercinę veiklą, traktorių buvo apdraudęs ne tik privalomuoju civilinės transporto priemonės atsakomybės draudimu, bet ir kasko draudimu. Po eismo įvykio atsakovas gavo pinigus dėl eismo įvykio 1) iš draudimo bendrovės ir 2) iš ieškovo, nors draudimo bendrovė išmokėdama išmoką aiškiai nurodė, kad draudimas atlygino išlaidas, reikalingas atkurti įvykio metu buvusią turto vertę. Taigi atsakovas dėl eismo įvykio patirtos žalos jo transporto priemonei gavo pinigus iš draudimo bendrovės ir iš ieškovo, kuris sumokėjo už traktoriui reikalingas dalis. Pinigus sumokėjo dėl to, kad atsakovas nebuvo patenkintas, kad traktorių reikės remontuoti, ir įkalbėjo ieškovą sumokėti už dalis, o gavęs draudimo išmoką sakė grąžinsiąs pinigus. Deja, gavęs draudimo išmoką, pinigų ieškovui negrąžino. Kur konkrečiai buvo panaudoti pinigai, išmokėti draudimo bendrovės, atsakovas taip ir nesugebėjo nurodyti viso teisminio proceso metu. Taigi, atsakovas buvo itin nesąžiningas, gavo pinigų daugiau, nei jam priklauso siekiant atkurti įvykio metu buvusią turto vertę, ir jų negrąžino ir negrąžina. Atsakovas kelia nepagrįstas ir išgalvotas versijas apie ieškovą, tai leidžia teigti, kad jis yra nesąžiningas ir bando praturtėti kitų sąskaita.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog atsakovas apsimeta, jog nieko nežinojo apie eismo įvykio tyrimą, nors būtent jam priklauso transporto priemonė ir būtent jis turi rūpintis visais klausimais, susijusiais su savo turtu. Juk atsakovas yra stambus ūkininkas, verslininkas ir jam taikomi aukštesni įrodinėjimo standartai nei eiliniam asmeniui. Ieškovas nėra ir nebuvo pripažintas atsakingu dėl eismo įvykio, kuriame dalyvavo atsakovui priklausanti transporto priemonė. Ši civilinė byla yra tik tarp dviejų asmenų – ieškovo ir atsakovo – dėl konkrečios pinigų sumos, o ne dėl to, kas atsakingas už eismo įvykį. Pritartina pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytai visiškai logiškai pozicijai, kad atsakovas painioja reikšmingus teisinius santykius: 1) atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą; 2) draudimo teisinius santykius, kurie kyla dėl eismo įvykio; 3) ieškovo ir atsakovo teisinius santykius, kylančius iš konkretaus bankinio pavedimo atsakovo naudai ir interesais. Ieškovas visada nuosekliai teigė, kad jis sumokėjo atsakovo naudai ir interesais 4 323,06 Eur sumą, kadangi atsakovas to prašė, kartu nurodydamas, kad šią pinigų sumą grąžins, kai atsakovas atgaus pinigus iš draudimo bendrovės. Tai visiškai logiškas, racionalus ir paaiškinamas teigimas, kuris, priešingai, nei teigia atsakovas, turi neginčytinus įrodymus: 1) ieškovas žinojo, kad visos transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje, yra draustos, papildomai atsakovo transporto priemonė buvo drausta kasko draudimu; 2) kadangi transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje, yra draustos civilinės atsakomybės draudimu, visi klausimai, susiję su žalos atlyginimu, sprendžiami kartu su draudimo bendrovėmis, kas ir buvo padaryta; 3) ieškovas sumokėdamas pinigus už atsakovą aiškiai suprato ir žinojo, kad jo sumokėti pinigai turės būti grąžinti, kadangi atsakovas gaus draudimo išmoką, o atsakovas galės pasinaudoti traktoriaus dalimis ir vėliau pinigai bus grąžinti. Ieškovas negalėjo tikėtis, kad atsakovas sieks praturėti nepagrįstai, gauti išmoką ir iš draudimo bendrovės, ir iš ieškovo, kas ir buvo kvalifikuota kaip nepagrįstas praturtėjimas.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovas viso proceso metu niekaip negalėjo paaiškinti, kodėl gavęs pinigus iš draudimo bendrovės nenori grąžinti pinigų ieškovui, nors draudimo bendrovė pervedė pinigus nurodydama, kad tai pinigai, kurie atkuria turto vertę, buvusią iki eismo įvykio. Atsakovas niekaip negalėjo teismui atsakyti, ką jis veikė su pinigais, gautais iš draudimo bendrovės, ar jie apskritai panaudoti konkretaus traktoriaus remontui. Šių duomenų atsakovas nepateikė ir vengė pateikti. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2019 m. birželio 25 d. pranešimas apie draudimo išmoką patvirtina, kad draudimas atlygina išlaidas, reikalingas atkurti įvykio metu buvusią turto vertę. Draudimo išmoka: 8 596,19 Eur; įmokos gavėjas: D. J. (išmoka apskaičiuota pagal UAB „Revoltra“ 2018 m. spalio 23 d. remonto sąmatą (8 740,19 Eur (bendra 12 570,80 Eur suma – 3 830,61 Eur dalių nusidėvėjimas = 8 740,19 Eur); išskaičius paties draudėjo dalyvavimo nuostolių atlyginime dalį (144 Eur) išmokama 8 596,19 Eur suma. Atsakovas nepateikė duomenų, kokius traktorius turėjo atsakovas, kokios rūšies traktorių turėjo, ar jis jam buvo reikalingas apskritai, jeigu taip, tai kam konkrečiai. Bylos nagrinėjimo metu buvo klausta, ar atsakovas kreipėsi į draudimo bendrovę prašydamas pakaitinio traktoriaus, tačiau atsakovas negalėjo atsakyti. Atsakovas taip pat neatsakė, kodėl nepasinaudojo traktoriaus nuoma, jeigu taip jam jo reikėjo, nes neturi ką pasakyti (į bylą buvo pateikta internete rasta informacija apie tai, kiek kainuoja traktorių nuoma apskritai, bet nepateikta jokia informacija, kad traktorius buvo reikalingas ir dėl to atsakovui būtų sukelta nepatogumų). Nuolat akcentuojama kažkokia žala atsakovui, tačiau ji niekaip neįrodinėjama, tik keliamos prielaidos, kaip galėjo būti, tačiau ar buvo, faktų nėra pateikiama. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą, nustatė teisingas faktines aplinkybes ir kritiškai vertino atsakovo poziciją, kuri vis keitėsi ir iki galo nėra aiški. Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde vėl keliamos naujos versijos apie kažkokius santykius tarp ieškovo ir atsakovo, kurie kažkaip turi įtakos tam, kad ieškovui nereikia grąžinti pinigų, visiškai pamirštant, kad atsakovas negali praturtėti kito sąskaita, t. y. neteisėtai gauti naudos. Atsakovas vis kelia papildomas versijas, kurių anksčiau nebuvo, todėl siekia dar kartą nagrinėti ginčą apeliacinės instancijos teisme.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog iš oficialių draudimo bendrovės pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas traktoriui padarytą žalą kompensavo savo iniciatyva pagal jo prašymą remiantis ne transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pagrindu, o mobiliųjų mašinų ir aparatų kasko draudimo pagrindu. Traktoriaus žalos dydis buvo nustatytas remiantis atsakovo pateiktais UAB „Rovaltra“ dokumentais, konkrečiai UAB „Rovaltra“ pasiūlymu dėl traktoriaus remonto. Atsakovas neprieštaravo dėl tokio pasiūlymo, sutiko ir neginčijo. Atsakovas neginčijo ir to, kad draudikas atlygina išlaidas, reikalingas atkurti įvykio metu buvusią turto vertę. Taigi turto vertė, kuri sumažėjo eismo įvykio metu, yra atlyginta ir neginčyta atsakovo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Rovaltra“ pateikė pasiūlymą ne tik dėl traktoriaus dalių, bet ir dėl remonto paslaugų, taigi atsakovas galėjo gauti suremontuotą traktorių, tačiau to atsisakė. Jeigu atsakovas būtų patyręs daugiau žalos, būtų inicijavęs duomenų ir informacijos teikimą draudimo bendrovėms, bet to ypatingai vengia. Net ir teisminio nagrinėjimo metu atsakovas nenori ir nesiekia bendradarbiauti su draudimo bendrovėmis ir nuolat stebėjosi informacija, kuri buvo gauta ieškovo iniciatyva. Skunde nėra išdėstyti jokie motyvai, kurie aiškiai leistų spręsti, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta netinkamai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, nes visos reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi, sprendžiant Vilniaus apygardos teisme gautų bylų pagal apeliacinius skundus priskyrimo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo teisėjams klausimą, siekiant sumažinti apygardų teismų teisėjų, nagrinėjančių civilines bylas, darbo krūvio skirtumus, ši Vilniaus apygardos teismo civilinė byla priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Taigi, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjų paskyrimas nagrinėti Vilniaus apygardos teismo kompetencijai priskirtas nagrinėti bylas nekeičia bylų teismingumo, Klaipėdos apygardos teismo teisėjai, nagrinėdami Vilniaus apygardos teismo priskirtas bylas, veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

25. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

26. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimas, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovo S. P. ieškinys atsakovui D. J. ir ieškovui priteista iš atsakovo 4 323,06 Eur nuostolių, 87,64 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (4 410,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 927,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo priteista į valstybės biudžetą 13 Eur dydžio nesumokėtas žyminis mokestis. Likusi ieškinio dalis atmesta.

27. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka nustatytų proceso normų reikalavimų, numatytų CPK 270 straipsnyje, priimtas prieštaringas sprendimas, neįsigilinus į ginčo esmę, buvo netinkamai identifikuoti tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, ne visi byloje pateikti įrodymai buvo įvertinti (CPK 270 straipsnio 3 dalis – nėra argumentų, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus). Teigiama, kad dėl to netinkamai taikytos įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normos, pažeistas tikimybių pusiausvyros principas, todėl nepagrįstai identifikuoti šalių tarpusavio santykiai, sąžinė ir moralė eliminuoti iš žmogiškų santykių.

Faktinės bylos aplinkybės

28. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 88-ANR_N-2022-2018 S. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.) paskirtas įspėjimas dėl to, kad jis 2018 m. rugsėjo 17 d., 20 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), kelyje, turinčiame po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, tamsiu paros metu vairavo traktorių VALTRA 161C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotis yra didesnis nei 2,60 m, tai yra traktorius užėmė abi eismo juostas, vairuotojas neįsitikino, kad siauras kelio ruožas yra laisvas ir nebus trukdoma priešinga kryptimi važiuojančiam transportui, ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu NISSAN TERRANO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos abi transporto priemonės. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo inkriminuota, kad šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto, 4 priedo 12 punkto reikalavimus. Šis nutarimas neįsigaliojo, nes 2018 m. rugsėjo 18 d. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (ieškovas S. P.) pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams (administracinio nusižengimo byla Nr. II-30-517/2019, b. l. 3–8).

29. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-1829-1072/2018 A. M. pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį nubaustas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., 20 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), kelyje, turinčiame po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, tamsiu paros metu vairavo automobilį NISSAN TERRANO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galimai būdamas neblaivus ir atsisakė tikrintis girtumą. Šis nutarimas apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs.

30. Iš UAB „Rovaltra“ 2018 m. spalio 23 d. pasiūlymo atlikti technikos remontą matyti, jog traktoriaus VALTRA T161C remontui reikalingos šios medžiagos: priekinis tiltas, k. p. purvasaugis, purvasaugio laikiklis, 4 vnt. varžtų, poveržlė, aklė, poveržlė, 2 vnt. kaiščių, žiedas, viršutinis laiptelis, apatinis laiptelis, 3 vnt. veržlių, padanga, ratlankis, karteris. Be to, reikalingos išlaidos darbui (iškvietimo mokestis, eksploatacinės medžiagos, remonto darbai) ir transporto išlaidos. Iš viso 12 570,80 Eur.

31. Pardavėja UAB „Rovaltra“ pirkėjui (atsakovui) D. J. išrašė 2019 m. kovo 15 d. išankstinę sąskaitą apmokėti Nr. 24, kurioje nurodomos įsigyjamos medžiagos: 4 vnt. varžtų, k. p. purvasaugis, purvasaugio laikiklis, poveržlė, aklė, poveržlė, 2 vnt. kaiščių, žiedas, viršutinis laiptelis, karteris, 3 vnt. veržlių, ratlankis, karterio tarpinė, tarpinė, bendra su PVM suma – 4 323,06 Eur.

32. Iš ieškovo S. P. sąskaitos išrašo matyti, kad 2019 m. kovo 18 d. jis bankiniu pavedimu pervedė UAB „Rovaltra“ 4 323,06 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Išankstinė sąsk. Nr. 24, D. J. traktoriaus remontui“.

33. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi S. P. skundas tenkintas ir panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. 88-ANR_N-2022-2018, priimtas administracinio nusižengimo byloje ROIK 18091715377, kuriuo S. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriui papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti (administracinio nusižengimo byla Nr. II-30-517/2019, b. l. 77–85).

34. Iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pateiktos informacijos matyti, kad traktorius VALTRA 161C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo draustas Mobiliųjų mašinų ir aparatų kasko draudimo liudijimu Nr. 710-412-49587. Draudimo išmoka buvo išmokėta pagal žalos dydį pagrindžiančius dokumentus – UAB „Rovaltra“ pasiūlymą atlikti technikos remontą, UAB „Rovaltra“ PVM sąskaitą faktūrą, serija 18ROV, Nr. 04012, ir remiantis ERGO Insurance SE Lietuvos filialo defektų aktu. Draudimo išmoka buvo išmokėta 2019 m. birželio 25 d. Iš UAB „Rovaltra“ PVM sąskaitos faktūros, serija 18ROV, Nr. 04012, matyti, kad pateikta apmokėti 149,37 Eur su PVM sąskaita faktūra už iškvietimo mokestį, transporto išlaidų diagnostiką. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2019 m. birželio 25 d. pranešimas apie draudimo išmoką patvirtina, kad draudimas atlygina išlaidas, reikalingas atkurti įvykio metu buvusią turto vertę. Draudimo išmoka: 8 596,19 Eur, įmokos gavėjas: D. J. (išmoka apskaičiuota pagal UAB „Revoltra“ 2018 m. spalio 23 d. remonto sąmatą (8 740,19 Eur (bendra 12 570,80 Eur suma – 3 830,61 Eur dalių nusidėvėjimas), išskaičiavus paties draudėjo dalyvavimo nuostolių atlyginime dalį (144 Eur) išmokama 8 596,19 Eur suma.

35. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko 2020 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 88-ANR_N-545-2020 byloje ROIK 18091715377 S. P. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį paskirtas įspėjimas dėl to, kad jis 2018 m. rugsėjo 17 d., 20 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), kelyje, turinčiame po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, kelio atkarpoje, pažymėtoje ženklu Nr. 124 (susiaurėjimas iš dešinės), tamsiu paros metu vairavo traktorių VALTRA 161C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotis yra didesnis nei 2,60 m ir kuris nebuvo paženklintas, kaip numato Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4 priedo 12 punktas, taip pat nesilaikė KET 211 punkto reikalavimų, tai yra viršijančios nustatytus gabaritus transporto priemonės nelydėjo iš priekio automobilis su įjungtais oranžiniais švyturėliais. Taip pat priėmė 2020 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 88-ANR_N-1972-2020, juo A. M. nubaudė pagal ANK (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 11 d.) 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., 20 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), kelyje, turinčiame po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, tamsiu paros metu automobilis NISSAN TERRANO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. M., susidūrė su traktoriumi VALTRA 161C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu S. P.; A. M. nesilaikė KET 128 punkto reikalavimų ir nesustojo prieš kelyje atsiradusią kliūtį; įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo; NISSAN automobilio vairuotojui buvo būdingi girtumo požymiai, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas; vairuotojas kategoriškai atsisakė tikrintis girtumą, tačiau neneigė vartojęs alkoholinius gėrimus. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-1829-1072/2018 A. M. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, tai yra už transporto priemonės vairavimą galimai esant neblaiviam ir atsisakymą tikrintis girtumą. Šie du nutarimai apskųsti nebuvo ir yra įsiteisėję.

36. Iš byloje esančio elektroninio laiško, 2021 m. gegužės 25 d. siųsto ieškovo S. P. atsakovui D. J., matyti, kad S. P. nurodo, jog 2021 m. gegužės 22 d. susitikimo metu buvo pasiteirauta dėl pinigų grąžinimo. Negavęs aiškaus atsakymo, primena, jog 2019 m. kovo 18 d. apmokėjo traktoriaus VALTRA T161C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto sąskaitas savo asmeniniais pinigais. Teigia, jog susitarimas buvo toks, kad jis (S. P.) apmoka sąskaitas, o gavęs iš draudimo išmoką, D. J. grąžina pinigus. Prašo pateikti informaciją, kada ir kiek sumokėjo draudimas už traktoriaus remontą (civilinis ir kasko). Reikalauja per 7 (septynias) kalendorines dienas pervesti į jo asmeninę sąskaitą 4 323,06 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant – pinigų grąžinimas už remontą. 2021 m. birželio 16 d. pretenzija patvirtina, jog ieškovo S. P. atstovas advokatas L. L. kreipėsi į atsakovą D. J. reikalaudamas grąžinti už remontą pervestą pinigų sumą per 1 (vieną) darbo dieną nuo pretenzijos gavimo dienos, atkreipdamas atsakovo dėmesį į tai, kad reikalaujama pinigų suma niekaip nėra susijusi su administracine atsakomybe, kadangi transporto priemonių draudimas ir yra reikalingas tam, kad, atsitikus draudžiamam įvykiui, draudimo bendrovė išmokėtų draudimo išmoką.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

37. Iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas ūkininkas D. J. ieškovui ūkininkui S. P. suteikdavo naudotis traktorių VALTRA T161C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tiek iki eismo įvykio, tiek ir po eismo įvykio traktorių suremontavus, taip pat galbūt kitaip jie padėdavo vienas kitam ūkio reikaluose. Bylos duomenimis, tarp šalių nei transporto priemonės konkrečios nuomos ar panaudos, nei kitokios sutartys raštu ar žodžiu sudarytos nebuvo, konkretus atlyginimas už naudojimąsi technika ar kitą pagalbą nebuvo nustatytas. Byloje ginčas kyla dėl pinigų sumos, kuria ieškovas po eismo įvykio, kuriame pats dalyvavo, apmokėjo atsakovui išrašytą sąskaita už naujas atsakovo traktoriaus dalis, t. y. 4 323,06 Eur.

38. Ieškovas laikosi pozicijos, kad tarp šalių buvo sutarta, jog atsakovas, gavęs draudimo bendrovės išmoką, ieškovo už naujas traktoriaus dalis sumokėtą sumą grąžins ieškovui, be to, ieškovas nėra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu atsakovui kilo žala, kurią visą jau yra atlyginusi draudimo bendrovė, todėl atsakovas nepagrįstai negražina ieškovo sumokėtų pinigų už atsakovui išrašytą sąskaitą.

39. Atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovas taip pat yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu atsakovui kilo žala, be to, draudimo bendrovės išmokėtos išmokos nepakanka atlyginti visai padarytai žalai, į kurią įskaičiuotina ne tik ieškovo sumokėta pinigų suma už naujas traktoriaus dalis, bet ir pinigų suma už kitas dalis, traktoriaus vertės sumažėjimą, taip pat kompensacija už patirtus nepatogumus laikotarpiu, kol traktoriumi nebuvo galima naudotis, taip pat už kitą pagalbą ieškovui, todėl ieškovui grąžinti ieškovo sumokėtos pinigų sumos už naujas traktoriaus dalis neprivalo.

40. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022; kt.).

41. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nesant konkrečių įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą, vien tai, jog ieškovas po eismo įvykio apmokėjo atsakovui išrašytą sąskaitą už naujas atsakovo traktoriaus dalis, nereiškia, kad ieškovas sutiko atsakovui atlyginti dėl transporto priemonės sugadinimo padarytą visą ar iš dalies žalą bet kokiu atveju, t. y. net jei ieškovas nebus pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala, ar net jei žala bus atlyginta draudimo bendrovės. Tuo labiau tai, kad ieškovas apmokėjo sąskaitą už traktoriaus dalis, nereiškia, kad ieškovas sutiko atlyginti ir kitokią atsakovo žalą, įskaitant neturtinę dėl sukeltų nepatogumų ar kt., taip pat nereiškia, kad sutiko atlyginti už anksčiau suteiktą pagalba ar pagalbą, kuri bus suteikta ateityje, – naudojimąsi traktoriumi ar kt. Šio vertinimo nekeičia ir tai, dėl kokių priežasčių ieškovas po eismo įvykio apmokėjo atsakovui išrašytą sąskaitą už naujas atsakovo traktoriaus dalis, t. y. ar atsakovo įkalbėtas, ar jausdamasis morališkai atsakingas ir siekdamas padėti spręsti susidariusią situaciją, kol paaiškės visos aplinkybės, susijusios tiek su draudimo išmoka, tiek su ieškovo kalte, ar manydamas, kad gali būti pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir iš jo regreso tvarka vis tiek bus reikalaujama atlyginti žalą, ar galiausiai siekdamas ekonominės naudos tiek sau, tiek ir atsakovui, kadangi nelaukiant draudimo bendrovės išmokos ir greičiau suremontavus traktorių tiek atsakovas, tiek ieškovas galėjo greičiau vėl pradėti juo naudotis. Taip pat visiškai niekuo nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad priešingą poziciją patvirtina, pavyzdžiui, tai, kad ieškovas tarėsi su UAB „Rovaltra“ dėl nuolaidos pritaikymo kainai už traktoriaus dalis, kadangi natūralu, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas stengiasi patirti kuo mažiau nuostolių, tuo labiau kad vienas kitam padėdavo.

42. Kitaip tariant, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas, apmokėdamas sąskaitą už sugadintos transporto priemonės dalis, galėjo tikėtis, kad ši suma vėliau bus atsakovo traktuojama ne kaip sumokėta suma už tas pačias dalis, už kurias sumokėjo draudimo bendrovė, o kaip kitos atsakovui kilusios žalos dalies atlyginimas. Pažymėtina, kad ieškovas mokėdamas minėtą sumą mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodė „Išankstinė sąsk. Nr. 24, D. J. traktoriaus remontui“. Taigi, jei ieškovas būtų siekęs, kad ši suma vėliau būtų traktuojama kaip žalos atlyginimas, kaip ir nurodo pats atsakovas apeliaciniame skunde, logiškiau būtų pinigus pervesti atsakovui į sąskaitą nurodant, kad tai žalos atlyginimas, o šis būtų naudojęs juos tam, kam jam reikia. Pažymėtina, kad atsakovas nei kitoje, nei šioje byloje nereiškė priepriešinių reikalavimų ieškovui nei dėl turtinės ar neturtinės žalos, nei dėl atlyginimo priteisimo už kokią nors pagalbą, suteiktas paslaugas ar pan. Taip pat nei teismų, nei kitų institucijų sprendimai, nei teisės aktai nenustatė ieškovui pareigos 2019 m. kovo 18 d. apmokėti sąskaitas už sugadintos transporto priemonės dalis ar kitaip atlyginti žalą.

43. Kita vertus, deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas (šiuo atveju atsakovas, kadangi jis teigia, kad ieškovas jam padarė žalą) privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Taigi, prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

44. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019, 31 punktas). Požymiai, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl patirtos žalos – priteistinų išlaidų atlyginimo – pagrįstumo, yra jų būtinumas, t. y. jos turi būti realiai patirtos, ir jų atitiktis protingumo kriterijui, t. y. jos turi būti adekvačios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020).

45. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus.

46. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigdamas, kad 8 596,19 Eur dydžio draudimo bendrovės išmoka buvo nepakankama, neteikia visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šios pinigų sumos atlyginti žalai nepakako, taip pat nenurodo ir neįrodinėja, kokios sumos trūko iki visiško žalos atlyginimo. Atsakovas iš esmės apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, jog traktoriaus remontui išleido daugiau, taip pat patyrė žalą dėl nepatogumų ir pan., tačiau atsakovas neįrodinėja ir nenurodo, kokią šios sumos dalį sudarė turtinė žala, įskaitant sumą, kurią, kaip atsakovas nurodo, sumokėjo už kitas traktoriaus dalis, eksploatacines medžiagas, remonto darbus ar kt. Draudimo bendrovė atlygino išlaidas, reikalingas atkurti įvykio metu buvusią turto vertę. Draudimo bendrovės išmoka 8 596,19 Eur paskaičiuota pagal UAB „Revoltra“ 2018 m. spalio 23 d. remonto sąmatą (bendra 12 570,80 Eur suma) atėmus dalių nusidėvėjimą (3 830,61 Eur) ir išskaičiavus paties draudėjo dalyvavimo nuostolių atlyginime dalį (144 Eur). Pažymėtina, kad atsakovas draudimo bendrovei pretenzijų dėl išmokos dydžio nereiškė ir jos neginčijo, o į UAB „Rovaltra“ 2018 m. spalio 23 d. pasiūlymą atlikti technikos remontą buvo į trauktos tiek eksploatacinės medžiagos, tiek remonto darbai. Nėra duomenų, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų draudimo bendrovės išmoka būtų sumažinta. Kita vertus, nėra ir duomenų, kad draudimo bendrovė regreso tvarka norėtų atsakovui atlygintą žalą susigrąžinti iš ieškovo.

47. Atsakovas neįrodinėja ir nenurodo, kokią jo patirtos žalos dalį sudaro neturtinė žala, pavyzdžiui, už atsakovo nurodomus sukeltus nepatogumus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas, būdamas ūkininkas, kaip ir verslininkas, savo veikloje turėtų dažniau susidurti su įvairias sunkumais, pats faktas, kad buvo apgadintas jo traktorius, neturėtų sukelti reikšmingų kančių ir išgyvenimų, tuo labiau kad traktorių jis pats buvo apdraudęs ne tik privalomuoju civilinės transporto priemonės atsakomybės draudimu, bet ir kasko draudimu, tuo labiau kad visai šiai situacijai neliko abejingas ir ieškovas – sumokėjo už dalis traktoriui. Atsakovas nenurodo, kad būtų prašęs ieškovo sumokėti ir už kitas dalis, o ieškovas būtų atsisakęs tai daryti.

48. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas neįrodė vienos iš esminių deliktinės atsakomybės sąlygų – žalos, kuri jam nebūtų atlyginta. Atsižvelgiant į tai, kitų deliktinės atsakomybės sąlygų buvimas šiuo atveju plačiau neanalizuojama ir nenagrinėjamas.

49. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009).

50. Be pagrindo įgyto turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisų gynybos būdais ir CK 6.237 straipsnio normos negali būti taikomos, jeigu įgytą turtą galima išreikalauti kitokiais pagrindais, t. y. taikant restituciją, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, priteisiant nuostolius ir kitais civilinių teisių gynimo būdais. Teisėjų kolegija nurodo, kad sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu, todėl nagrinėjimo ginčo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį.

Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytiems motyvams ir argumentams, kad, atsakovui neįrodžius teisinio 4 323,06 Eur sumos iš ieškovo gavimo pagrindo, tai traktuotina kaip atsakovo nepagrįstas praturtėjimas ieškovo sąskaita (CK 6.237–6.242 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovui priteistina 4 323,06 Eur suma. Kiti apeliacinio skundo motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

51. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

54. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nelaikytina, jog sprendimas priimtas atsakovo naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dėl šių išlaidų priteisimo teismui raštu prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti apeliacinį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atmesti šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis