- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-14
- Bylos Nr.
- eA2-1732-981/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01425-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos „Postforma“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mašadi“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Viskas automobiliui“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos mažosios bendrijos „Postforma“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1371-864/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mašadi“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viskas automobiliui“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viskas automobiliui“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mašadi“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos teisinių padarinių taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „MŽ Projektai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2‑1371‑864/2024 pagal ieškovės UAB „Mašadi“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovei UAB „Viskas automobiliui“ (toliau – ir atsakovė) dėl 2022 m. lapkričio 25 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl 2022 m. lapkričio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis).
2. Taikos sutarties 10 punkto c papunktyje buvo nurodyta, kad ieškovės iniciatyva rengtas Administracinio pastato (duomenys neskelbtini) statybos projektas (rengėjas MB „Postforma“, projekto vadovas T. K.), teisės į jį bei visos su šios projektinės dokumentacijos parengimu susijusios pareigos lieka ieškovei. Jeigu atsakovė pati pageidaus įgyvendinti (duomenys neskelbtini) statybos projektą (rengėjas MB „Postforma“, projekto vadovas T. K.), ji įsipareigoja padengti ieškovei šio projekto rengimo išlaidas, apibrėžtas šioje byloje pateiktais dokumentais. Jeigu atsakovės teisių į projekto „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ (PV M. Ž., atestato Nr. A1583) projektinius pasiūlymus perėmėjai pageidaus įgyvendinti Žirnių g. 88, 90 Vilniuje statybos projektą (rengėjas MB „Postforma“, projekto vadovas T. K.), atsakovė įsipareigoja pateikti teisių perėmėjams visą informaciją apie projektą, jo kainą bei ieškovę, kaip teisių į šį projektą turėtoją. Atsakovė neįsipareigoja atlyginti kokių nors ieškovės išlaidų, susijusių su (duomenys neskelbtini) statybos projekto (rengėjas MB „Postforma“, projekto vadovas T. K.) rengimu, jeigu ji pati šio projekto neįgyvendins.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja MB „Postforma“ (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1371-864/2024, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį, įtraukti pareiškėją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ir priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.
4. Pareiškėja nurodo, kad Taikos sutarties 10 punkto c papunktyje buvo pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, susijusių su jos rengtu projektu ieškovei. Pažymėjo, kad nuostatos formuluotė leidžia daryti prielaidą, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su pareiškėja, tačiau ji iš tiesų visa apimtimi su pareiškėja neatsiskaitė, liko sumokėti 62 380 EUR. Be to nurodytoje Taikos sutarties normoje parengtu projektu gali naudotis ne tik ieškovė, bet ir atsakovė arba net kiti teisių perėmėjai. Pareiškėjos manymu, ši Taikos sutarties nuostata pažeidžia jos, kaip trečiojo asmens, teises, nes ji apie šias Taikos sutarties sąlygas nebuvo informuota, į bylą kaip trečiasis asmuo įtraukta nebuvo bei negalėjo pasinaudoti teise į teisminę gynybą, todėl byla yra atnaujintina vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
5. Pareiškėja teigia, kad ieškovė ir pareiškėja 2023 m. vasario 18 d. sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 81 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėja įsipareigojo atlikti techninėje projektavimo užduotyje numatytus darbus bei pateikti ieškovei darbų rezultatus šalių sutartais ir Sutartyje projektavimo darbų grafike nurodytais terminais, o ieškovė – priimti darbų rezultatą, sumokėti už pareiškėjos tinkamai atliktus darbus ir įvykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Ieškovės iniciatyva 2024 m. sausio 12 d. buvo parengtas Sutarties sustabdymo aktas, kuriuo ieškovė ir pareiškėja susitarė dėl darbų stabdymo neapibrėžtam laikotarpiui bei nustatė aplinkybę, kad ieškovės pareiškėjai neapmokėta suma sudaro 62 380 EUR.
6. Pareiškėja kreipėsi į ieškovę dėl mokėjimų nevykdymo ir iš jos buvo gautas atsakymas, kad įsiskolinimo pareiškėjai ieškovė padengti negali, nes projektas yra neįgyvendinamas dėl buvusio projektuotojo (trečiojo asmens UAB „MŽ Projektai“) bei pardavėjų atsakovės kaltės ir šis santykių aiškinimasis yra persikėlęs į teismą. Pareiškėja turėjo pagrįstą lūkestį, kad teisme nagrinėjama byla susijusi tik su ieškovės ir atsakovės teisiniais santykiais ir joje nenagrinėjami su pareiškėja tiesiogiai susiję klausimai, todėl neprašė būti įtraukta į bylą ir procesu joje nesidomėjo.
Šalies argumentai
7. Pareiškėja nurodė, kad ji neturi galimybės pradėti savarankiško proceso dėl nagrinėtos bylos, todėl proceso atnaujinimas ir jos įstojimas į procesą, sudarant galimybę pasisakyti dėl šalių pateiktos taikos sutarties (ne)prieštaravimo viešajam interesui ir jos, kaip kreditorės, teisėms, yra vienintelė veiksminga pareiškėjos teisių ir interesų gynimo forma. Pažymėjo, kad Taikos sutartis yra neteisėta ir prieštaraujanti viešajai tvarkai, kadangi ieškovė, būdama skolinga pareiškėjai, sudarė Taikos sutartį, kuria atsakovei buvo perleistas vienintelis ieškovės turimas turtas bei tokiu būdu apribota pareiškėjos teisė gauti atlyginimą iš ieškovės.
8. Pareiškėja, pasisakydama dėl proceso atnaujinimo pagrindo, nurodė, kad Sutarties 6.1.4 punkte buvo nustatyta, jog ieškovei suteikiama teisė savo nuožiūra naudotis apmokėtų darbų rezultatu, įskaitant bet neapsiribojant, teise be atskiro pareiškėjos sutikimo rengti projekto A ir vėlesnes laidas, pavesti tolimesnį projektavimo darbų vykdymą atlikti kitiems projektuotojams. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturėjo teisės naudotis pareiškėjos atliktais darbais, kadangi už juos nebuvo visiškai atsiskaityta, todėl sudariusi Taikos sutartį ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, Sutarties nuostatas, įtvirtindama Taikos sutartyje pareiškėjos parengto projekto perleidimo atsakovei arba tretiesiems asmenims galimybę. Pareiškėja pažymėjo, kad galėtų kilti tokia situacija, jog atsakovei nusprendus pasinaudoti pareiškėjos parengtu projektu jau tada, kai ieškovė bus bankrutavusi, atsakovei nebeliktų pareigos sumokėti ieškovei už projektą, o pareiškėja apskritai prarastų galimybę gauti atlyginimą už atliktus darbus. Taip pat nurodė, kad nutartimi, kuria patvirtinta Taikos sutartis, konstatuotas prejudicinis faktas, jog ieškovė su pareiškėja yra pilnai atsiskaičiusi, kurį ieškovė galėtų panaudoti prieš pareiškėją. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad Taikos sutartis pažeidė jos, kaip ieškovės kreditorės, teises, ir kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos bei pagrindas pripažinti Taikos sutartį negaliojančia.
9. Pareiškėja nurodė, kad ieškovės veiksmai sudarant taikos sutartį lėmė tai, kad nuo teismo buvo nuslėptos esminės aplinkybės dėl taikos sutarties realios įtakos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams, o teismas, žinodamas šias aplinkybes, tokios taikos sutarties, prieštaraujančios viešajam interesui, nebūtų tvirtinęs. Atsižvelgiant į tai šioje byloje būtina atnaujinti procesą ir iš esmės išnagrinėti pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei teikiamus įrodymus, kurių pagrindu teismas turėtų iš naujo persvarstyti klausimą dėl šalių pateiktos taikos sutarties tvirtinimo galimybės.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „Viskas automobiliui“ atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo pareiškėjos prašymą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodo, kad nei šalyje nagrinėto ginčo dalykas, nei byloje sudaryta Taikos sutartis nėra susiję su pareiškėjos teisėmis ir pareigomis, jos nėra sukuriamos, panaikinamos ar pakeičiamos, todėl pareiškėja neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir negali dalyvauti joje kaip proceso dalyvis. Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėja nepagrindė atsiradusio materialiąja teisės norma pagrįstos teisės ar saugomo intereso pažeidimo jos neįtraukus į procesą, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos dalyvavimo įtaką šalių teisiniams santykiams ir Taikos sutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
11. Atsakovė pabrėžia, kad Taikos sutartimi ji neperėmė ir neįgijo jokių teisių ar pareigų į pareiškėjos parengtą projektą ir Taikos sutartyje pabrėžta, kad visos teisės ir pareigos į šį projektą lieka ieškovei. Taikos sutartyje nėra aptarinėjamos, modifikuojamos ir ieškovės teisės ir pareigos į projektą. Tokiu atveju, jei pareiškėja turi kokių nors pretenzijų ieškovei dėl jos teisių į projektą apimties, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas atskiroje byloje. Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjos teiginiai, jog pareiškėjos darbų rezultatu sėkmingai galės naudotis atsakovė ar tretieji asmenys, yra nepagrįsti, nes pagal Taikos sutartį teisių į projektą turėtoju išlieka ieškovė, o Taikos sutartyje nėra numatytas joks mechanizmas, kai šios sutarties pagrindu atsakovė ar tretieji asmenys galėtų įgyti teisių į pareiškėjos parengtą projektą. Nepagrįsti ir teiginiai, kad Taikos sutartis turės res judicata galią, kadangi joje nėra nustatyta, kad ieškovė su pareiškėja yra atsiskaičiusi, o tai pagrindžia ir byloje esantys ieškovės paaiškinimai, jog ji nėra sumokėjusi visos sumos už projekto rengimą.
12. Atsakovė pažymi, kad pareiškėja, be kita ko, neturėjo jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi neturėjo teisių į ginčo objektą, bylos rezultatas negalėjo tiesiogiai ar netiesiogiai turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, todėl nebūtų pagrindo jos įtraukti į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Byloje buvo sprendžiamas klausimas išimtinai susijęs su ieškovės ir atsakovės tarpusavio teisiniais santykiais, be to, pati pareiškėja pažymėjo, kad jai buvo žinoma apie nagrinėjamą bylą, ieškovės ir atsakovės ginčą, todėl nevertino, kad šis ginčas gali turėti kokią nors įtaką jos teisėms ir pareigoms.
Šalies argumentai
13. Pareiškėjos teiginiai, kad Taikos sutartimi buvo pažeistos jos teisės, kadangi buvo perleistas vienintelis ieškovei perleistas turtas ir ji tapo nemokia, yra deklaratyvūs. Pirma, Taikos sutartimi nebuvo perleistas joks nekilnojamasis turtas, o buvo sprendžiamas klausimas, kuri šalis yra kalta dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo bei taikoma restitucija. Antra, ieškovės finansinė padėtis nebuvo apsunkinta, kadangi pirkimo-pardavimo sutartis jau buvo pasibaigusi, tačiau nebuvo įformintas turto grąžinimas. Trečia, pareiškėja nepateikė duomenų, kad ieškovė dėl šių veiksmų tapo nemoki, kadangi nors ji ir neteko turto, tačiau tuo pačiu ir sumažėjo jos finansiniai įsipareigojimai atsakovei. Taip pat nepagrįsti argumentai, kad ieškovė Taikos sutartimi atsisakė reikalavimo teisės prisiteisti iš atsakovės žalos atlyginimą ir taip prarado galimybę pagerinti savo turtinę padėtį, kadangi reikalavimas nebuvo patvirtintas, ieškovė neturėjo jokių teisių į šią reikalavimo teisę, o priešieškiniu atsakovė siekė teisę pasilikti sau ieškovės sumokėtus 50 000 EUR, todėl Taikos sutartimi ieškovė šią sumą susigrąžino.
14. Galiausiai atsakovė pažymi, kad pareiškėja žinojo apie nagrinėjamą bylą, galėjo sekti bei domėtis bylos eiga ir sužinoti jos baigtį. Atsižvelgiant į tai, kad Taikos sutartis buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartimi, tai terminas prašymui atnaujinti procesą baigėsi 2025 m. sausio 22 d., todėl pareiškėja, pateikusi prašymą 2025 m. vasario 25 d., jį yra praleidusi.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti procesą atmestinas
15. Teismas atnaujina procesą civilinėje byloje nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 368 straipsnyje nustatyto termino; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
Dėl prašymo pateikimo termino
16. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020, 33 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą pateikė sužinojęs apie civilinėje byloje Nr. e2-1371-864/2024 ieškovės ir atsakovės sudarytą Taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartimi. Atsakovė akcentuoja, kad pareiškėja žinojo apie nagrinėjamą bylą, todėl galėjo sekti bei domėtis bylos eiga ir jos baigtimi, todėl trijų mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo. Pareiškėja į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje kreipėsi 2025 m. vasario 25 d.
18. Teismas, įvertinęs proceso dalyvių nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais dėl termino skaičiavimo. Pareiškėja nebuvo įtraukta į šios civilinės bylos nagrinėjimą, todėl neturėjo pareigos domėtis bylos eiga ir jos baigtimi. Kita vertus, pareiškėja nurodo sužinojusi apie Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį tik 2025 m. sausio 28 d., t .y ieškovei gavus patvirtintos Taikos sutarties kopiją. Duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, atsakovė nepateikė, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja dėl proceso atnaujinimo kreipėsi nepraleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino.
Dėl proceso atnaujinimo pagrindų
19. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Dėl to, kaip minėta, jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2009; kt.). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).
20. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022).
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti procesą šioje byloje teismui teikia vadovaudamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, kai sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
22. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 33, 34 punktai).
23. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pažymėta, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.). Teisės būti išklausytam pažeidimas savo ruožtu gali lemti, kad, į bylą neįtraukus asmens ir jo neišklausius apie svarbias bylai aplinkybes, netinkamai buvo išnagrinėta byla, o sprendžiant dėl faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės padaryta klaida, pasisakant dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, kurią reikia ištaisyti. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo nurodo, kokios aplinkybės liko neišnagrinėtos ar buvo netinkamai nustatytos ir tai buvo klaidos pagrindas. Tai gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės. Šių pareiškėjo dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis yra proceso atnaujinimo tikslas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kartu jis apibrėžia bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo šiuo pagrindu ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).
24. Pažymėtina, jog siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos ir procesinės prielaidos, ir materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą taikos sutarties negaliojimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).
25. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atnaujinti procesą argumentuodama tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp ieškovės UAB „Mašadi“ ir atsakovės UAB „Viskas automobiliui“, kurios 10 punkto c papunktyje buvo pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų. Pareiškėja nurodė, jog minėtos nuostatos formuluotė suponuoja, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su pareiškėja už projekto rengimą, taip pat pažymėjo, kad ši Taikos sutarties norma suteikia nepagrįstą teisę ieškovei disponuoti pareiškėjos parengtu projektu, o atsakovei ir kitiems tretiesiems asmenims – teisę naudotis projektu.
Žemesnės instancijos teismas
26. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Taikos sutarties 10 punkto c papunktyje skliausteliuose, kurie vartojami nuo pagrindinio teksto nutolusioms pastaboms, paaiškinimams išskirti, pareiškėja yra tik minima kaip statybos projekto rengėja, todėl atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas išimtinai susijęs su ieškovės ir atsakovės tarpusavio teisiniais santykiais, Taikos sutartyje nėra aptariamos ir (ar) modifikuojamos ieškovės teisės ir pareigos į pareiškėjos parengtą projektą, nėra pagrindo teigti, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis, yra nuspręsta dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų, nesudarant pareiškėjai galimybės dėl to pasisakyti teismo procese. Pagal Taikos sutartį teisių į projektą turėtoju išlieka ieškovė, Taikos sutartyje nėra numatytas mechanizmas, kaip šios sutarties pagrindu atsakovė ar tretieji asmenys galėtų įgyti teisių į pareiškėjos parengtą projektą, be to, Taikos sutartyje, priešingai nei teigia pareiškėja, nėra įtvirtinta, jog ieškovė yra atsiskaičiusi su pareiškėja.
27. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos atžvilgiu Taikos sutartis nesukelia jokių teisinių padarinių, kadangi pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą prejudiciniu faktu laikomos tokios aplinkybės, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Atsižvelgiant į šią normą, Taikos sutarties nuostatos prejudicinio fakto galią turi tik santykiams tarp ieškovės ir atsakovės. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėja ir jos parengtas projektas buvo paminėti Taikos sutartyje, nėra pakankama, kad būtų galima konstatuoti tariamą pareiškėjos dalyvavimo procese įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, kas yra viena iš sąlygų proceso atnaujinimui, nurodytų kasacinio teismo praktikoje.
28. Pareiškėja neįrodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartis, kuria patvirtinta Taikos sutartis, yra neteisėta ar nepagrįsta ir kad pareiškėjai dalyvaujant procese bylos baigtis būtų buvusi kitokia. Pažymėtina, kad pareiškėjai negaunant apmokėjimo už jos parengtą projektą ar esant jos teisių į projektą pažeidimui nėra ribojama jos teisė savo teises ginti teisme pareiškiant savarankišką ieškinį ar naudojantis kitais įstatyme numatytais teisių gynimo būdais. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas nutaria, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė aplinkybių, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesą, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl proceso atnaujinimo yra atmestas, pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų byloje atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
30. Atsakovė pateikė prašymą atlyginti 2 640 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro: 480 EUR išlaidos susipažinimui su pareiškėjos prašymu atnaujinti procesą ir 2 160 EUR atsiliepimo į prašymą rengimas.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 164 punktas). Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, atsakovei iš pareiškėjos priteistina 2 160 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į prašymą parengimą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 366–370 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti pareiškėjos mažosios bendrijos „Postforma“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1371-864/2024.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viskas automobiliui“, juridinio asmens kodas 303198323, iš pareiškėjos mažosios bendrijos „Postforma“, juridinio asmens kodas 304788145, 2 160 EUR (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.