- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- 2A-3214-871/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07296-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Linas Zinkevičius, Renata Beinoravičienė
- Ieškovas
- P. Š.
- Atsakovas
- T. Š.
- Kategorijos
- 2.3.1.1Bendrosios šeimos įstatymų nuostatos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Lino Zinkevičiaus, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. Š. ir atsakovės T. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovei T. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovės T. Š. priešieškinį ieškovui P. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas P. Š. (toliau – ir ieškovas) paduotu ieškiniu, kurį vėliau patikslino (paskutinį kartą ieškinys patikslintas 2024 m. rugsėjo 23 d.), prašė:
1.1 nutraukti tarp jo ir atsakovės T. Š. (toliau – ir atsakovė) sudarytą santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
1.2 padalinti santuokos metu įgytą turtą taip:
1.2.1 ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 400 Eur); idealiąsias 10491/20376 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (vertė iš viso 27 800 Eur); ½ dalį neįregistruotų ūkinių pastatų – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (vertė iš viso 16 500 Eur), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (vertė iš viso 100 Eur).
1.2.2 atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: idealiąsias 9885/20376 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (vertė iš viso 27 800 Eur); ½ dalį neįregistruotų ūkinių pastatų – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (vertė iš viso 16 500 Eur), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (vertė iš viso 100 Eur).;
1.2.3 priteisti atsakovei iš ieškovo 200 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį.
1.3 nustatyti tokią naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką:
1.3.1 nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodezijos linija“ 2023 m. spalio 31 d. žemės sklypo naudojimo tvarkos projektą: ieškovui priskirti naudotis individualiai 4621 kv. m plane punktyrais pažymėtą žemės sklypo dalį (naudojama bendros nuosavybės teise – 87 kv. m po gyvenamuoju namu, 707 kv. m kiemai ir įvažiavimai); atsakovei priskirti naudotis individualiai 4621 kv. m plane raudona spalva pažymėtą žemės sklypo dalį (naudojama bendros nuosavybės teise – 87 kv. m po gyvenamuoju namu, 707 kv. m kiemai ir įvažiavimai);
1.3.2 nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodezijos linija“ 2023 m. spalio 20 d. gyvenamojo namo naudojimo tvarkos projektą: ieškovui priskirti naudotis gyvenamojo namo patalpas plane pažymėtas žalia spalva (individualiai naudotis 1-6/18,60 kv. m, 1-7/19,31 kv. m, 1-2/8,00 kv. m ir bendrai naudotis 1-1/4,02 kv. m, 1-5/51,42 kv. m, 1-10/62,56 kv. m); atsakovei priskirti naudotis gyvenamojo namo patalpas plane pažymėtas raudona spalva (individualiai naudotis 1-3/13,41 kv. m, 1-4/18,55 kv. m, 1-8/1,97 kv. m ir bendrai naudotis 1-1/4,02 kv. m, 1-5/51,42 kv. m, 1-10/62,56 kv. m);
1.3.3 nustatyti neįregistruotų ūkinių pastatų – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodezijos linija“ 2023 m. spalio 20 d. neįregistruotų ūkinių pastatų naudojimo tvarkos projektą: ieškovui ir atsakovei priskirti bendrai naudotis neįregistruotais ūkiniais pastatais;
1.3.4 nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodezijos linija“ 2023 m. spalio 31 d. žemės sklypo naudojimo tvarkos projektą: ieškovui priskirti naudotis individualiai 2595 kv. m plane punktyrais pažymėtą žemės sklypo dalį; atsakovei priskirti naudotis individualiai 2595 kv. m plane raudona spalva pažymėtą žemės sklypo dalį.
1.4 priteisti jam iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas, pasisakydamas dėl patikslinto ieškinio reikalavimų nurodė, kad:
2.1. Šalys bendrų vaikų neturi, kartu santuokoje pragyveno devynerius metus, tačiau tarpusavio santykiai nesusiklostė – 2015 metais, pastačius gyvenamąjį namą ir sudarius žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartis, santykiai pašlijo, atsakovė pradėjo konfliktuoti, nesiskaityti su šeimos vertybėmis, 2017 m. prieš jį smurtavo. Nors šalys susitaikė, tačiau neliko abipusės pagarbos, sutuoktiniai apsigyveno atskiruose kambariuose, pasiskirstė naudojamas patalpas, susitarė dėl išlaidų bendram turtui išlaikyti dengimo, gyveno atskirus gyvenimus. Dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai.
2.2. Paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo atsakovei ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pastatytas gyvenamasis namas, ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po 2017 m. įvykusios konflikto, ieškovas patalpoje 1-2 atskirai nuo atsakovės įsirengė san. mazgą – tualetą, dušo kabiną. Ieškovas bendru sutarimu naudojasi 1-2, 1-7, 1-6 patalpomis, į gyvenamąjį namą patenka per atskirą įėjimą į 1-7 patalpą, o atsakovė – 1-3, 1-4, 1-5 patalpomis, į gyvenamąjį namą patenka per pagrindinį įėjimą 1-1 patalpoje. Pažymėjo, kad neturi galimybės atsakovei išmokėti kompensacijos už santuokoje įgyto dalintino turto dalį – gauna pajamas iš darbo teisinių santykių ir pensiją, turi sveikatos problemų. Gyvenamasis namas yra 203,76 kv. m bendrojo ir naudingojo ploto, gyvenamasis plotas yra 88,57 kv. m, todėl pagal namo struktūrą, šalių faktinį patalpų pasiskirstymą ir ilgalaikį naudojimą, gali būti paskirstytas tarp sutuoktinių, todėl prašo padalinti santuokoje įgyta turtą natūra ir nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Iš tiesų santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo kaltės – ieškovas buvo jai neištikimas, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą jos atžvilgiu. Mano, jog ieškovo elgesys atitinka santuokos iširimo dėl kito sutuoktinio prezumpciją, kadangi ieškovas žiauriai su ja elgėsi, buvo jai neištikimas, nuolatos girtavo.
3.2. Pažymėjo, kad nesutinka su ieškovo nurodyta nekilnojamojo turto verte, kadangi ji yra ženkliai per maža. Jos užsakymu, turto vertintojas Darius Milašauskas atliko nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertinimą ir pateikė 2023 m. gegužės 8 d. Specialisto konsultacinę išvadą (nuomonę) dėl tikėtinos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo kainos (toliau – ir Dariaus Milašausko konsultacinė išvada), kurioje nurodė, kad labiausiai tikėtina turto pardavimo kaina turto apžiūros dieną (2023 m. balandžio 5 d.) yra 201 000 Eur.
3.3. Akcentavo, kad statant gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus buvo panaudotos šalių asmeninės lėšos. Atsakovė 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį keturių kambarių butą už bendrą 90 000 Eur sumą ir visas šias lėšas panaudojo nekilnojamojo turto statybai. Be to, taip pat papildomai panaudojo ir 25 000 Eur asmeninių santaupų, kurias buvo sutaupiusi iki santuokos sudarymo. Ieškovas į nekilnojamąjį turtą galėjo įnešti ne daugiau kaip 40 000 Eur asmeninių lėšų.
3.4. Nurodė, kad nesutinka, jog turtas būtų padalintas natūra po ½ dalį. Dalinant turtą natūra, įvertinus šalių įnašus jį kuriant, ieškovui galėtų atitekti mažesnė nei 1/3 turto dalis. Taip pat nesutinka su ieškovo siūlomu naudojimosi turtu tvarkos projektu. Mano, kad dėl šalių tarpusavio konfliktiškų santykių, abejoms šalims gyventi viename būste nėra galimybės, todėl daro išvadą, kad bendrasavininkai savo nuosavybės teises į jiems priklausančias nekilnojamojo turto dalis gali įgyvendinti tik ieškovui priteisus visą nekilnojamąjį turtą natūra, o atsakovei iš ieškovo priteisiant kompensaciją.
4. Atsakovė padavė priešieškinį, kuriuo prašė:
4.1 nutraukti tarp jos ir ieškovo sudarytą santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl ieškovo kaltės;
4.2 priteisti jai iš ieškovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
4.3 po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę „Š.“, o ieškovui pavardę „Š.“;
4.4 padalinti santuokos metu įgytą turtą taip:
4.4.1 ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 400 Eur); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (vertė iš viso 201 000 Eur);
4.4.2 priteisti jai iš ieškovo 138 200 Eur kompensaciją.
4.5 priteisti jai iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė, pasisakydama dėl priešieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad ji patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį skausmą, nervinę įtampą dėl ieškovo santuokinių pareigų esminio pažeidimo, lėmusio šeimos iširimą bei santuokos nutraukimą. Pažymėjo, kad ji visuomet tinkamai rūpinosi šeima, siekė abipusės darnos ir supratimo, ramaus šeimos gyvenimo.
6. Ieškovas atsiliepimu prašė priešieškinį tenkinti iš dalies. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Atsakovė, prašydama nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nenurodė reikšmingų aplinkybių bei nepateikė įrodymų ieškovo kaltei pagrįsti. Pažymėjo, kad atsakovė bendro gyvenimo metu konfliktavo, buvo neigiamai nusistačiusi jo atžvilgiu, nepalaikė moraliai, nusišalino nuo bendrų reikalų, nesitvarkė namuose, neprižiūrėjo buities. Atsakovė buvo linkusi savo interesus priešinti su šeimos interesais. Konfliktų priežastimi buvo ieškovės laikomi du šunys, kurių ji neprižiūrėjo. Bendro gyvenimo metu atsakovė tarpusavio santykius palaikė tik ieškodama finansinės naudos sau, nerodė pagarbos sutuoktiniui, buvo nelojali. Akcentavo, kad nesutinka su reikalavimu priteisti atsakovei neturtinę žalą.
6.2. Paaiškino, kad dar 2004 metais jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į tėvo žemę, kurią jis pardavė 2008 ir 2014 metais. Be to, 2014 metais jo motina, pardavusi nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą, gautas lėšas padovanojo jam. 2008 m. kovo 5 d. nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2012–2013 metais pradėjo gyvenamojo namo ir ūkiniu pastatų projektavimo ir statybos darbus. Gyvenamojo namo statybai naudojo ne tik asmenines lėšas, medžiagas (medieną iš asmeninio miško), bet ir prisidėjo savo darbu. Pastačius gyvenamąjį namą, su atsakove sudarė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2012–2013, dovanojimo sutartį, pagal kurią jai asmeninės nuosavybės teise atiteko po ½ dalį minėtų žemės sklypų. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad jai pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, gautos piniginės lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo statybai. Atsakovė nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėjo, kad jo žiniomis, atsakovė už gautas lėšas (galimai 70 000 Eur) pirko butą savo dukrai ir asmeninės lėšomis gyvenamojo namo, ūkinių pastatų statybose nedalyvavo. Ji galėjo prisidėti (asmeninės ir bendromis santuokinėmis pajamomis), perkant buitinę techniką, apdailos plyteles, durų gamybą, įrengimą.
6.3. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai vadovaujasi Dariaus Milašausko konsultacinėje išvadoje nurodyta kaina, nes: VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų bazėje registruotas 78 proc. gyvenamojo namo baigtumas, tačiau išvadoje nurodyta, kad skaičiavimas atliktas pagal prielaidą, jog namo baigtumas yra 100 proc.; ūkinių pastatų baigtumas nėra registruotas, nurodytas statusas: formuojamas. Išvadoje šie statiniai nėra įvertinti kiekvienas atskirai, nenurodyta jų rinkos vertė; į bendrą turto vertę įtrauktas teisiškai neįregistruotas statinys, dėl kurio atsakovė reikalavimo nėra pareiškusi; į bendrą turto vertę įtraukti bendrosios dalinės nuosavybės teise įregistruoti žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie išvadoje atskirai nėra įvertinti; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, nėra susijęs su namų valda.
6.4. Dar kartą akcentavo, kad neturi piniginių lėšų kompensacijai išmokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
7.1 nutraukė tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą santuoką, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini));
7.2 pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
7.3 po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę „Š.“, o ieškovui pavardę „Š.“;
7.4 padalino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei atsakovei iš ieškovo priteisiant 78 000 Eur kompensaciją už jos nekilnojamojo turto dalį;
7.5 padalino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsakovei iš ieškovo priteisiant 200 Eur kompensaciją už jos kilnojamojo turto dalį;
7.6 atidalijo atsakovei priklausančią nekilnojamojo turto dalį iš bendro su ieškovu valdomo turto tokiu būdu: priteisė ieškovui atsakovės asmeninės nuosavybės teise valdomą ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisė atsakovei iš ieškovo 3 500 Eur kompensaciją už jos nekilnojamojo turto dalį;
7.7 atmetė priešieškinį dalyje dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;
7.8 priteisė ieškovui iš atsakovės 110 Eur bylinėjimosi išlaidas;
7.9 priteisė valstybei iš ieškovo 747,55 Eur bylinėjimosi išlaidas;
7.10 priteisė valstybei iš atsakovės 850,65 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme yra praėję daugiau nei dveji metai, sutuoktiniai nesusitaikė, nei vienas pastangų nedėjo, todėl nėra pagrindo manyti, kad jų santuoka gali būti išsaugota. Darė išvadą, kad, esant tokioms aplinkybėms, santuoką tikslinga nutraukti. Pažymėjo, kad atsakovė nurodo, jog santuokinis gyvenimas pasibaigė 2021 metais, santuoka iširo dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau įrodymų, patvirtinančių ieškovo priklausomybę alkoholiui, nepateikė. Byloje nėra įrodymų, kad iki sutuoktiniams pradedant gyventi atskirai, ieškovui būtų nustatytas girtumas, jis būtų nederamai elgęsis atsakovės ar kitų asmenų atžvilgiu. Vien iš atsakovės pateiktų nuotraukų spręsti, kad ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, nėra pagrindo. Kita vertus, vienam iš sutuoktinių turint priklausomybių, kitas sutuoktinis turėtų dėti pastangas, kad priklausomybių turintis sutuoktinis gydytųsi, tačiau tokių aplinkybių atsakovė nenurodė. Atsakovė neneigė, kad jos sprendimas buvo sutuoktiniams apsigyventi skirtingose kambariuose. Vertino, kad toks sutuoktinių gyvenimas neprisidėjo prie santuokos išsaugojimo, santuokinių ryšių stiprinimo, priešingai, atitolino sutuoktinius vienas nuo kito, taip pat ir patvirtina, kad abu sutuoktiniai neieškojo būdų santuokinių ryšių išsaugojimui. Iš šalių paaiškinimų ir išsakytų argumentų darė išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių nepakankamo bendradarbiavimo, nesugebėjimo rasti bendrą sprendimą, nepakankamos pagarbos ir tolerancijos vienas kito atžvilgiu, taip pat nepakankamo vienas kito interesų paisymo bei nepakankamo siekio išsaugoti santuoką, todėl pripažino, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Pažymėjo, kad pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas priteisti jai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo.
4. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo ir atidalijimo nurodė, kad:
9.1. Byloje nustatyta, jog šalys susituokė brandžiame amžiuje, turėdamos savo asmeninio turto ir lėšų. Gyvenamąjį namą su ūkio paskirties pastatais šalys įsigijo statybos būdu, būdami susituokę, todėl šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad atsakovės dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra didesnė nei ieškovo, kaip ji teigia, nenustatyta. Atsakovė pateikė pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad ji 2015 m. rugpjūčio 24 d. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusį jai asmeninės nuosavybės teise, už 90 000 Eur. Iš atsakovės pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad po buto pirkimo–pardavimo sandorio 2015 m. rugsėjo 2 d. į jos sąskaitą buvo įnešta už parduotą butą 66 000 Eur, tačiau iš lėšų judėjimo sąskaitoje nustatyti, kad visa ši suma buvo panaudota gyvenamojo namo statybai, nėra galimybių. Iš atsakovės pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad 2015 m. spalio 20 d. jos sąskaitoje lėšų likutis buvo 50 502,28 Eur. Iš toliau sekančio sąskaitos išrašo matyti, kad po dviejų dienų, t. y. 2015 m. spalio 22 d., sąskaitoje lėšų likutis 29 190,46 Eur. Kur panaudota nemaža lėšų suma (21 311,82 Eur) nėra galimybių nustatyti. Be to, sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovė skolindavo lėšas kitiems asmenims, dukrai. Teisme atsakovė tvirtino, kad pinigais prisidėjo prie dukros buto remonto, įrangos pirkimo, pinigus grąžinęs buvęs dukros sutuoktinis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teisme apklausta liudytoja atsakovės dukra tokių aplinkybių nepatvirtino.
9.2. Iš 2014 m. kovo 5 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad ieškovas pardavė asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį 4,0996 ha žemės sklypą už 60 000 Lt. Liudytojai S. Š., V. J. teisme patvirtino, kad ieškovas turėjo nemažai santaupų užsienio valiuta, kurias skolindavo draugams. Liudytojai R. A., V. Š., V. R. patvirtino, kad ieškovas kartu su samdomais darbininkais dirbo prie namo statybos ir įrengimo darbų – kirto mišką ir ruošė medieną namo statybai ir apdailai, liejo pastatų pamatus, vežė molį ir šiaudus, kurie buvo naudojami namo sienų statybai, kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas savo darbu prisidėjo prie gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, bendro sutuoktinių turto, kūrimo. Atsakovė pripažino, kad ieškovas turėjęs pinigų, tačiau jos teigimu, juos išleidęs asmeniniams reikalams, susijusiems su sūnaus padaryta nusikalstama veika, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas pinigus leidęs savo reikmėms, o iš jos asmeninių lėšų buvo statomas gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, atsakovė nepateikė. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių darė išvadą, kad šalių statybos būdu įsigytas gyvenamasis namas ir ūkio pastatai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje abiejų sutuoktinių dalys yra lygios.
9.3. Nurodė, kad teisme abi šalys patvirtino, kad jų santykiai itin konfliktiški. Ieškovo teigimu, dėl atsakovės provokuojančio elgesio, siekiant sukelti konfliktus, vaizdo kamerų įrengimo namuose, jis buvo priverstas išsikelti iš šeimos namų. Ta aplinkybė, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo teismui pateiktas dar 2022 m. gruodžio 29 d., tačiau šalys abiem priimtino sprendimo dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo nesurado, taip pat patvirtina šalių priešišką nusiteikimą vienas kito atžvilgiu ir negebėjimą rasti kompromisų. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad tarp šalių konfliktai tęsiasi ilgą laiką – 2017 m. kovo 5 d. buvo įregistruotas įvykis policijoje dėl šalių konflikto namuose. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, teismui yra perduota baudžiamoji byla, kurioje ieškovas kaltinamas tuo, kad jis 2025 m. sausio 11 d., apie 11 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą dešine ranka trenkė nukentėjusiajai T. Š. į kairės rankos plaštaką, tuo savo veiksmais nukentėjusiajai T. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimą – odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairėje plaštakoje, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Vertino, kad dėl konfliktiškų šalių santykių, jiems nebūtų įmanoma suderinti abiejų šalių valios dėl veiksmų, susijusių su bendru turtu, bendras šio turto naudojimas ir valdymas taptų labai suvaržytas ir pažeistų pačių buvusių sutuoktinių interesus ir gyvenimo kokybę, todėl pagrįstas ir tenkintinas atsakovės reikalavimas gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus padalinti, vienam iš sutuoktinių priteisiant gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus natūra, kitam – piniginę kompensaciją. Ieškovas, siekdamas santuokoje įgyto turto padalijimo natūra, nepateikė projekto, kuris patvirtintų, kad įmanomas gyvenamojo namo padalijimas į du atskirus butus. Vertino, kad ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu ir ūkio paskirties pastatais neprisidės prie šalių konfliktų mažinimo ir nesudarys galimybės šalims netrukdomai viena kitai naudotis turimu turtu. Šalys, bendrai naudodamos kai kurias patalpas, pagal ieškovo prašomą nustatyti naudojimosi tvarką, vandentiekiu, kanalizacija, šildymo sistema bus priklausomos viena nuo kitos, nes turės spręsti bendrai naudojamų patalpų ir įrenginių priežiūros, valymo, tvarkymo, remonto ir kitus klausimus, dėl ko tarp konfliktuojančių šalių gali kilti nauji konfliktai.
9.4. Atsakovė prašo natūra pastatus priteisti ieškovui, jai priklausančią dalį kompensuoti pinigais. Ieškovas, prašydamas nustatyti naudojimosi turtu tvarką, patvirtino, kad nori turto natūra, teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sutiktų sumokėti atsakovei 70 000 Eur kompensaciją, jei jam atitektų visas nekilnojamasis turtas. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus ir tai, kad pastatai, sutuoktiniams priklausantys bendrosios jungtinės nuosavybės teise, stovi žemės sklype, kuris asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovui, kuris ½ dalį šio sklypo padovanojo atsakovei, kai gyvenamasis namas jau buvo statomas, pastatai natūra priteisiami ieškovui, atsakovei – piniginį ekvivalentą už jai tenkančią ½ dalį nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).
9.5. Atsižvelgiant į tai, kad po pusę žemės sklypų ieškovas padovanojo atsakovei tuo metu, kai šalys jau vykdė viename iš sklypų bendro šeimos būsto kūrimo darbus – gyvenamojo namo statybą, todėl atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgijimas į žemės sklypus yra susijęs su santuoka ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Santuoką nutraukus, padalinus šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį viename iš šalims priklausančių žemės sklypų, šį turtą natūrą priteisus ieškovui, pagrįstas ir tenkintinas atsakovės reikalavimas ją atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, žemės sklypus natūra priteisiant ieškovui, o jai – piniginę kompensaciją. Toks atidalijimo būdas priimtiniausias abiem šalims, geriausiai atitinka abiejų šalių interesus, nes jokia veikla žemės sklypuose nevykdoma, o pastatai, esantys viename iš sklypų, asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovui.
Atsiliepimas
9.6. Atsakovės pateiktoje Dariaus Milašausko konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad bendra viso šalims priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. 1,0830 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, dviejų ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir 0,5190 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina turto apžiūros dieną (2023 m. balandžio 5 d.) yra 201 000 Eur. Atskirų turto vienetų kainos atsakovė nepateikė, Dariaus Milašausko konsultacinėje išvadoje ji nenurodyta, todėl atsižvelgiat į specialisto išvadoje nurodytus žemės sklypų pataisos koeficientus (1,047, 1,016, 1,039), nekilnojamojo turto registro nurodytą vidutinę rinkos vertę (0,5190 ha žemės sklypo – 1 900 Eur; 1,0830 ha žemės sklypo – 4 870 Eur), teismo paskaičiavimu, laikoma, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis 0,5190 ha žemės sklypo pardavimo kaina 1 964,60 Eur ((1 900 x 1,047) + (1 900 x 1,016) + (1 900 x 1,039)) : 3 = 1 964,60)), 1,0830 ha žemės sklypo pardavimo kaina 5 035,58 Eur ((4 870 x 1,047) + (4 870 x 1,016) + (4 870 x 1,039) : 3 = 5 035,58). Iš bendros kainos išminusavus žemės sklypų kainą, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų kaina pagal atsakovės pateiktą vertinimą – 194 000 Eur.
9.7. Ieškovo pateiktoje turto vertintojo Renato Griciaus 2024 m. kovo 14 d. Konsultacijoje dėl galimos turto kainos Nr. 40301 (toliau – ir Renato Griciaus konsultacinė išvada) nurodyta, kad labiausiai tikėtina šalims priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), kaina rinkoje 2024 m. kovo 14 d. galėtų būti 125 000 Eur, t. y. 0,5190 ha žemės sklypo – 2 000 Eur, 1,0830 ha žemės sklypo – 5 000 Eur, gyvenamojo namo – 110 000 Eur, ūkinių pastatų – 8 000 Eur. Taigi, pagal ieškovo pateiktus duomenis, bendra statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kaina 118 000 Eur.
9.8. Šalys nekilnojamojo turto vertinimo neatliko, abi pateikė turto vertintojų konsultacines išvadas, todėl teismas konstatavo, kad neturi pagrindo nuspręsti, kad kuri nors iš jų yra svaresnis įrodymas, todėl šalims priklausančio nekilnojamojo turto vertė, sprendžiant turto padalijimo ir atidalijimo klausimus, apskaičiuotina išvedant vidurkį iš šalių pateiktų įrodymų apie jų turto kainas. Tokiu būdu, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų vertė 156 000 Eur (194 000 + 118 000 = 312 000 : 2 = 156 000), 0,5190 ha žemės sklypo – 1 982,30 Eur (1 964,60 + 2 000 = 3 964,60 : 2 = 1 982,30), 1,0830 ha žemės sklypo – 5 017,79 Eur (5 035,58 + 5 000 = 10035,58 : 2 = 5 017,79). Konstatavus, kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje abiejų sutuoktinių dalys lygios, kiekvienam tenkanti ½ dalis yra 78 000 Eur vertės. Ieškovui priteisus visą šį turtą natūra, atsakovei priteistina iš ieškovo 78 000 Eur kompensacija. Atidalinus atsakovę iš bendrosios dalinės nuosavybės, abu žemės sklypai, 1 982,30 Eur ir 5 017,79 Eur vertės, atitenka ieškovui asmeninės nuosavybės teise, atsakovei priteisinat už jos dalis 3 500 Eur kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, kad kadangi patikslintas ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, todėl šalims paliekamos kiekvienos jų patirtos atstovavimo ir kitos išlaidos, susijusios su įrodymų rinkimu šioje byloje. Kadangi patikslintas ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės patenkintas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas 110 Eur žyminis mokestis. Patenkinus priešieškinio reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ieškovui tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šiuo reikalavimu, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atsakovei – proporcingai atmestų reikalavimų daliai. 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi atsakovei buvo atidėtas 2 019 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už turtinio pobūdžio priešieškinio reikalavimus. Priešieškiniu ji prašė priteisti 138 200 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią jos turto dalį (įskaitant ir žemės sklypus), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo sprendimu atsakovei priteista iš viso 81 700 Eur kompensacija, priešieškinio reikalavimas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmestas, tokiu būdu priešieškinio reikalavimai patenkinti 58,69 proc., todėl iš ieškovės valstybei priteistinas 834,05 Eur žyminis mokestis (2 019 x 41,31 proc. = 834,05). Tokiu būdu ieškovui tenka sumokėti 1 184,95 Eur žyminį mokestį už turtinio pobūdžio reikalavimus. Ieškovas, paduodamas žyminį mokestį, yra sumokėjęs 564 Eur žyminį mokestį, išminusavus 110 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 454 Eur sumokėti už santuokoje įgyto turto padalijimą, todėl iš jo valstybei priteistinas 730,95 Eur žyminis mokestis (1 184,95 - 454 = 730,95). Pažymėjo, kad išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje susidarė 33,20 Eur. Patikslintą ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, šios išlaidos valstybei priteistinos iš šalių lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 16,60 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
6. Ieškovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. sprendimą dalyje dėl turto padalijimo ir atidalijimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį atmesti ir jo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pažymėjo, kad neginčija pirmosios instancijos teismo pagal byloje surinktus įrodymus pagrįstai ir teisingai nustatytos nekilnojamojo turto vertės, tačiau ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo būdą, dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimą. Pirmosios instancijos teismas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo būdą – gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus priteisti natūra ieškovui, o atsakovei – piniginę kompensaciją, iš esmės grindė šalių tarpusavio santykių konfliktiškumu, dėl ko nebūtų įmanoma suderinti abiejų šalių valios dėl bendro turto. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino byloje kitų įrodymų: šalių pripažintos aplinkybės, kad po 2017 m. įvykusio konflikto, kurio metu atsakovė smurtavo prieš ieškovą, šalys susitaikė, tačiau nuo to laiko apsigyveno atskiruose kambariuose, faktiškai pasiskirstė naudojamas patalpas. Iki ieškovo kreipimosi į teismą, atsakovė nereiškė reikalavimo nutraukti santuoką, patvirtindama, kad toks bendras šalių gyvenimas ir naudojimasis nekilnojamaisiais daiktais: gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatas, komunikacijomis (šuliniu, kanalizacija, šildymo sistema ir kt.) yra priimtinas ir nekelia nepatogumų.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas, siekdamas santuokoje įgyto turto padalijimo natūra, nepateikė projekto, kuris patvirtintų, kad įmanomas gyvenamojo namo padalijimas į du butus. Tačiau netyrė ir nevertino, kad gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 203,76 kv. m, struktūrą sudaro: įėjimas (tambūras 1-1), dvi atskiros sanitarinės zonos – sanitariniai mazgai (1-2, 1-3), atskiri izoliuoti kambariai (1-4, 1-6), virtuvė-svetainė (1-5), pagalbinės patalpos 1-7, 1-8, drabužinė 1-9, patalpa 1-10 balkonas-antresolė. Patalpoje svetainė-virtuvė (1-5) įrengtas židinys, išvedžioti ortakiai. Balkonas-antresolė (pastogės patalpos) neįrengtos, negyvenamos. Šildymas kietu kuru (granulėmis), vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos yra suprojektuotos bendros visam gyvenamajam namui. Patalpų išdėstymas leidžia suformuoti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas patalpas su atskirais įėjimais, taip pat naudotis bendromis patalpomis (kambariu 1-4, virtuve-svetaine 1-5, balkonu-antresole 1-10). Pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog dalių atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, kad negali likti jokių bendro naudojimo patalpų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 459/2007). Ieškovui pareiškus reikalavimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto padalijimo natūra ir naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovas neturėjo pagrįsti galimybės gyvenamąjį namą padalinti į du butus. Pagal parengtą UAB „Geodezijos linija“ 2023 m. spalio 20 d. gyvenamojo namo 1A1/Ž naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą, ieškovas pareiškė reikalavimą nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tirti ir įvertinti susiklosčiusius bendraturčių susitarimus dėl turto, pateikto projekto turinį, ar suderinami dviejų savininkų interesai, spręsti dėl realių dalių priskyrimo bendraturčių naudojimuisi, įvertinti tenkančių patalpų naudingąsias savybes, užtikrinančias savininkų poreikių patenkinimą. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl turto padalijimo būdo, neištyrė ir nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad šalys ilgą laiką nesiekė užbaigti statybą ir įteisinti statinius. Iš į bylą kartu su 2025 m. vasario 14 d. prašymu pateiktų statinių nuotraukų matyti, kad statiniams nutrupėjęs fasadas, trupantis, yrantis skiedrų stogas, pamatai, todėl abi šalys turi būti vienodai atsakingos už neįteisintus, tinkamai neprižiūrėtus statinius ir dėl to kylančius nepatogumus bei pasekmes.
11.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paneigė ieškovo reikalavimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalinimo natūra ir naudojimosi tvarkos nustatymo tarp šalių. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo būdo, grindžiant santykių konfliktiškumu yra nepakankama, nes tarp šalių nusistovėjusi ilgalaikė turto naudojimosi tvarka patvirtina, kad šalys gali turtą valdyti bendrai, o aplinkybė, kad šalys gyvendamos kartu nuo 2015 m. nesiėmė veiksmų įteisinti statinių statybos baigtumą, leidžia teigti, kad nėra pagrindo statinių baigtumo įteisinimo ir būklės naštą perkelti vienam ieškovui, nes abi šalys turi prisiimti nepatogumus, kylančius iš nebaigtos statinių teisinės registracijos. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad atsakovė neturi kito nekilnojamojo turto, kur galėtų išsikraustyti ir apsigyventi, bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nori gauti kompensaciją ir tokio dydžio, kad galėtų nusipirkti butą, analogišką jos dar 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu parduotam asmeniniam turtui. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovas prašydamas nustatyti naudojimosi turtu tvarką, patvirtino, kad nori turto natūra, teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sutiktų sumokėti atsakovei 70 000 Eur kompensaciją, jei jam atitektų visas nekilnojamasis turtas. Tačiau teismas šios aplinkybės tinkamai neištyrė ir pakankamai nepagrindė, priteisdamas atsakovei kompensaciją. Ieškovas patiksliname ieškinyje ir apklausiamas teisme nurodė, kad neturi galimybės atsakovei išmokėti kompensaciją už santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo turto dalį. Ieškovas gauna pajamas iš darbo teisinių santykių, kurios vidutiniškai sudaro 777 Eur (atskaičius mokesčius), ir 420 Eur dydžio pensiją, turi sveikatos problemų. Ieškovas dėl savo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai) neturi galimybės gauti kreditą kompensacijai išmokėti. Ieškovo sutikimas mokėti 70 000 Eur kompensaciją nėra pakankamas išvadai, kad ieškovas pajėgus tai padaryti.
11.4. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų dėl ieškovo pareikšto reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypais nustatymo, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, todėl teismo sprendimas šioje dalyje nėra teisėtas ir pagrįstas. Bendrosios dalinės nuosavybės teise šalių valdomas žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, jis nėra susijęs su namų valda. Žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), gali funkcionuoti kaip atskiras nuosavybės objektas, nes nėra susijęs su bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytais statiniais, kurie yra ginčo objektu. Pagal ieškovo pateiktą UAB „Geodezijos linija“ 2023 m. spalio 31 d. žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos projektą naudojimosi tvarkos nustatymas atitinka bendraturčių interesus, nes bendraturčiams naudotis tenka vienodo ploto, vertingumo idealiąją dalį atitinkančios žemės sklypo dalys, į žemės sklypo bendraturčiams naudotis priskiriamus plotus patekti, privažiuoti galima šalia vedančiu keliu. Pirmosios instancijos teismas šio projekto nenagrinėjo.
11.5. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas atstovavimo byloje išlaidas ir išlaidas, susijusias su įrodymų rinkimu, šalims, netinkamai taikė CPK 93 straipsnio normas. Būtent, ieškovas atsižvelgdamas į bylos eigą, civilinio proceso reikalavimus, laiku teikė procesinius dokumentus, reiškė prašymus, teikė įrodymus, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas. Tuo tarpu dėl atsakovės (jos atstovo) netinkamo procesinio elgesio (atsakovė teikė prašymus atidėti teismo posėdžius, tačiau neteikė medicininių dokumentų) buvo atidėti teismo posėdžiai, bylinėjimasis užtruko. Toks atsakovės elgesys sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovės nevykimas į teismo posėdžius ir neatvykimą pateisinančių dokumentų nepateikimas laikytinas netinkamu procesiniu elgesiu, todėl buvo pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio l, 2 dalių taisykles, įvertinti šalių procesinį elgesį ir taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ieškovui priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje.
Atsiliepimas
7. Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Byloje nėra ginčo, kad gyvenamuoju namu faktiškai naudojasi ir jame nuolatos gyvena būtent tik atsakovė, o ieškovas nuo 2023 m. išsikraustė gyventi atgal į ankstesnę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad gyvenamojo namo vidaus apdailos darbai buvo baigti tik 2016 m. pabaigoje, todėl šalys į ginčo gyvenamąjį namą persikėlė gyventi tik 2016 m. pabaigoje–2017 m. pradžioje. Nuo 2017 m. pradžios šalys kartu pradėjo gyventi gyvenamajame name, miegojo viename miegamajame, vedė bendrą ūkį. Atsakovė nesutinka su klaidingu ir niekuo nepagrįstu teiginiu, kad šalys byloje pripažįsta aplinkybę, kad po 2017 m. kovo 5 d. įvykio, kai atsakovė smurtavo prieš ieškovą, šalys apsigyveno skirtinguose kambariuose. Atsakovė nesutinka nei su tuo, kad 2017 m. smurtavo prieš ieškovą, nei su tuo, kad po įvykio šalys apsigyveno atskiruose kambariuose. Ieškovas sąmoningai iškraipo 2017 m. kovo 5 d. įvykusio konflikto aplinkybes ir šios bylos kontekste jas interpretuoja sau palankia linkme, juo labiau, kad sąmoningai į bylą neteikė 2017 m. kovo 6 d. nutarimo. Šalys iš tiesų po konflikto susitaikė – tik priešingai nei teigia ieškovas, būtent atsakovė jam atleido už melagingą policijos iškvietimą, kadangi pats ieškovas maldavo atsakovės jai atleisti, atsiprašinėjo, kad būdamas girtas nesuprato, ką daro ir net teigė, kad policiją iškvietė norėdamas apsaugoti atsakovę nuo jo paties, kadangi būdamas neblaivus, ieškovas tampa nevaldomas, agresyvus ir nenuspėjamas. Po 2017 m. kovo 5 d. įvykusio konflikto šalys gyveno toliau kartu įprastą gyvenimą, naudojosi bendru miegamuoju, vedė bendrą ūkį. Taigi, tarp šalių niekada taip ir nesusiklostė jokia faktinė gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, kadangi palaipsniui ieškovas apskritai nustojo būti namuose ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pats patvirtino faktą, kad iš gyvenamojo namo išsikraustė ir jau nuo 2023 m. nuolatos – pastoviai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o į gyvenamojo namo teritoriją atvyksta tik pašerti balandžių ar paterorizuoti atsakovę. Ieškovas melagingai nurodo, kad ieškovas bendru sutarimu naudojasi 1-2, 1-7, 1-6 patalpomis, į gyvenamąjį namą patenka per atskirą įėjimą į 1-7 patalpą, o atsakovė – 1-3, 1-4, 1-5 patalpomis, į gyvenamąjį namą patenka per pagrindinį įėjimą 1-1 patalpoje. Ieškovas nutyli faktą, kad dar iki šalims sudarant santuoką, atsakovė, būdama (duomenys neskelbtini), pati rengė gyvenamojo namo projektą, kuriame iš anksto specialiai numatė ieškovui atskirą įėjimą į gyvenamąjį namą pro 1-7 patalpą, t. y. iš karto atsižvelgė į ieškovo pomėgius – medžioklę ir žvejybą, taip pat ir į pomėgį periodiškai „užgerti“, todėl gyvenamojo namo projekte specialiai ieškovui numatė atskirą 1-7 patalpą, pro kurią ieškovas galės patekti į gyvenamąjį namą po medžioklės ar žvejybos, pasidėti savo daiktus, pomėgiams skirtas priemones, taip pat ten persirengti ir švariais drabužiais patekti į likusią gyvenamojo namo dalį, ar išgėrus alkoholio nusnausti. Atsakovė visuomet gerbė ieškovo privatumą, taip vadinamuoju „(duomenys neskelbtini) kambariu“ nesinaudodavo, tik kartas nuo karto sutvarkydavo, kadangi ieškovas pats niekada nesitvarkė ir neprižiūrėjo absoliučiai jokių patalpų gyvenamajame name. Tačiau daugiau jokio pasiskirstymo kitomis gyvenamojo namo patalpomis tarp šalių niekada nebuvo. Be to, dar iki sudarant santuoką 2013 m., gyvenamojo namo projekte buvo numatyti du vonios kambariai: 1-3 patalpoje numatytas vonios kambarys, skirtas tik gyvenamojo namo šeimininkams, į kurį galima patekti iš miegamojo (1-4 patalpa), ir bendras tualetas su dušu (1-2 patalpa), skirtas svečiams. Taigi, ieškovas nieko atskirai neįrenginėjo ir nepritaikė, tualetas su dušu buvo iškart įrengtas dar 2016 m. pabaigoje, kai šalys dar net negyveno gyvenamajame name.
12.2. Akivaizdu, kad atsakovės gyvenimas viename gyvenamajame name kartu su ieškovu ir jo meiluže, kuri be kita ko naudojo fizinį smurtą ir sulaužė atsakovei nosį, keltų tęstinio pobūdžio psichologinį diskomfortą atsakovei. Santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, todėl nekilnojamąjį turtą padalijus ieškovo prašomu būdu – natūra, būtų pažeistos atsakovės, nukentėjusios dėl šeimos iširimo, neturtinės teisės.
12.3. Nėra galimybės gyvenamąjį namą padalinti natūra, o ieškovo pateiktas 2023 m. spalio 20 d. naudojimo tvarkos projektas yra iš esmės ydingas. Pagal 2023 m. spalio 20 d. projektą akivaizdžiai matyti, kad didžioji dalis gyvenamojo namo ploto priskiriama bendro naudojimo plotui, t. y. iš 203,76 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto, net 118 kv. m išlieka bendrojo naudojimo plotu, kas reiškia, kad daugiau nei pusė gyvenamojo namo ploto ir toliau būtų naudojama abiejų šalių kartu. Vien tai jau akivaizdžiai patvirtina faktą, kad gyvenamojo namo struktūra ir išplanavimas nėra tinkamas racionaliam padalijimui natūra ir maksimaliai izoliuotų patalpų sukūrimui, t. y. gyvenamojo namo pritaikymui dviem šeimoms gyventi. Projekte dviem spalvomis yra išskirta ieškovui (žaliai) ir atsakovei (raudonai) tenkančios gyvenamojo namo ploto dalys. Projekte atskirai nėra išskirta bendrojo naudojimo ploto (pavyzdžiui, nėra ploto pažymėto trečia spalva). Priešingai, net ir tose patalpose, kuriomis ieškovo siūlomu projektu naudotųsi abi šalys bendrai, yra pažymėtos tikslios vietos, kas bendroje patalpoje (1-1, 1-5, 1-10 patalpos) būtų priskirta naudotis ieškovui, ir kas – atsakovei, jeigu gyvenamasis namas būtų padalijamas natūra. Atsižvelgiant į paties ieškovo siūlomą projektą susidaro paradoksali situacija, kuomet projekte net nėra numatyta galimybė atsakovei pateikti į gyvenamąjį namą iš lauko, kadangi 4,02 kv. m ploto tambūras (1-1 patalpa) dalinamas pusiau įstrižai ir ieškovui suteikiama ta tambūro dalis, kur yra įėjimas iš lauko ir durys į virtuvę – svetainę (1-5 patalpa). Dar daugiau, pagal projektą, ieškovui priskiriamas atskiras tualetas (1-2 patalpa), tačiau virtuvės-svetainės (1-5 patalpa) dalis, iš kurios patenkama į tualetą (1-2 patalpa), priskirta atsakovei. Tai reikštų, kad ieškovas naudotųsi atsakovės gyvenamojo namo dalimi, idant galėtų pasinaudoti tualetu. Negana to, pagal ieškovo pasiūlytą projektą, ieškovui tenka virtuvės-svetainės (1-5 patalpa) dalis, kurioje yra židinys ir pati virtuvė. Taigi, atsakovei nesudaromos galimybės nei naudotis židiniu, nei virtuve, kas prieštarauja bet kokiai logikai, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.
Šalies argumentai
12.4. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti 0,5190 ha žemės sklypo naudojimo tvarką, kurios pagrindu abiem šalims tenka po vienodą dalį 0,5190 ha žemės sklypo, tačiau ieškovas visiškai ignoruoja faktą, kad savo parametrais realiosios 0,5190 ha žemės sklypo dalys yra visiškai skirtingos ir savo pasiūlyta naudojimosi tvarka ieškovas atsakovei priskiria ženkliai prastesnės kokybės 0,5190 ha žemės sklypo dalį, be galimybės patekti į ją. Ieškovas visiškai neįrodinėjo absoliučiai jokių aplinkybių, dėl ko prioritetinis atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovės pasiūlytu būdu yra negalimas šioje byloje. Kaip matyti iš byloje esančio 0,5190 ha žemės sklypo plano, žemės sklypas yra netaisyklingos trapecijos formos ir iš dalies apaugęs želdiniais (medžiais, krūmais). Pagal 2023 m. spalio 31 d. naudojimo tvarkos nustatymo projektą, atsakovei tenka netaisyklingos trapecijos formos žemės sklypo dalis, o ieškovui tenka taisyklingos stačiakampio formos žemės sklypo dalis. Negana to, iš teikiamo žemės sklypo ortofoto matyti, kad ieškovo siūlymu atsakovei tenkanti dalis yra itin apaugusi želdiniais ir neturinti privažiavimo. Taigi ieškovo siūloma naudojimosi tvarka nėra išsprendžiamas atsakovės patekimas į jai siūlomą priskirti realiąją žemės sklypo dalį, kas neabejotinai ateityje kels tarpusavio konfliktus bei ginčus.
12.5. Pažymėjo, kad ieškovo ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies ir tik neturtinio reikalavimo dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų šalių kaltės. Visoje likusioje patikslinto ieškinio dalyje ieškovo reikalavimas buvo atmestas. Realiai, ieškovas šioje byloje yra pralaimėjusi šalis. Nepaisant to, ieškovas apeliaciniu skundu ginčija ir sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bet kuriuo atveju prašo iš atsakovės priteisti visas jo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Atsakovės įsitikinimu, būtent ieškovas, kurio kaltė dėl santuokos nutraukimo yra preziumuojama, turėtų atlyginti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepriklausomai nuo turtinio reikalavimo patenkinimo dalies. Šią poziciją atsakovė išsamiai pagrindė savo apeliaciniame skunde. Ieškovas deklaratyviai nurodo, kad atsakovė vilkino procesą, tačiau teismo posėdžių atidėjimas byloje vyko dėl svarbių priežasčių, viena iš jų – atsakovės nedarbingumas po 2023 m. rugsėjo 2 d. įvykio, kai ieškovo meilužė sumušė atsakovę ir sulaužę jai nosį. Negana to, kad proceso vilkinimas ir nesąžiningas procesinių teisių naudojimas yra svarbios aplinkybės, kurias teismas gali įvertinti spręsdamas dėl CPK 95 straipsnyje įtvirtintų normų taikymo, o ne dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims. Tačiau šioje byloje teismas nei savo, nei proceso šalių iniciatyva nenustatė proceso piktnaudžiavimo aplinkybių, todėl ieškovo reikalavimas priteisti visas jo patirtas išlaidas pirmosios instancijos teisme, nepaisant reikalavimų tenkinimo rezultato, yra absoliučiai nepagrįstas ir atmestinas.
8. Atsakovė taip pat padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. sprendimą dalyje, kuria tenkintas ieškovo patikslintas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį atmesti ir jos priešieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas absoliučiai nevertino atsakovės pateiktų argumentų bei įrodymų, nepasisakė dėl jų, ir absoliučiai nevertino faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, kad būtent ieškovas buvo neištikimas atsakovei ir remiantis rašytiniais įrodymais, ne vėliau kaip 2020 m. jau turėjo meilužę, dėl ko bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas, t. y. santuoka faktiškai iširo dėl ieškovo kaltės. Negana to, visuma byloje pateiktų įrodymų patvirtina, kad būtent ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino bendra buitimi ir bendro turto išlaikymu, savo lėšas naudojo tik asmeninėms reikmėms (pavyzdžiui, prabangiam laisvalaikiui – medžioklei), visiškai nesirūpino atsakove, jos nevertino, išnaudojo ją, negerbė, nepalaikė. Ieškovas savo patikslintame ieškinyje tik deklaratyviai teigė, kad tarpusavio konfliktai prasidėjo pasistačius namą ir neva tuomet atsakovė pradėjo konfliktuoti, nesiskaityti su šeimos vertybėmis, 2017 m. smurtavo prieš ieškovą, neliko abipusės pagarbos, pradėjo gyventi atskirus gyvenimus, pasiskirstė naudojamas patalpas ir susitarė dėl išlaidų bendram turtui išlaikyti dengimo. Šioje byloje svarbu tai, kad ieškovas ir atsakovė dar iki santuokos sudarymo apie 15 metų puoselėjo santykius bei vedė bendrą šeimyninį gyvenimą. Atsakovė labai mylėjo ieškovą, buvo jam ištikima, lojali, atsidavusi. Ilgainiui atsakovė, tenkindama būtent ieškovo pageidavimus bei poreikius, apsigyveno pas ieškovą (duomenys neskelbtini), nors pati turėjo erdvų 4 kambarių būstą (duomenys neskelbtini) mieste. Ieškovas visą pažinties laikotarpį užsiėmė savo pomėgiais – medžiokle bei žvejyba ir dėl tokio gyvenimo būdo ieškovas prioritetą teikė gyvenimui būtent užmiestyje. Dar gerokai iki santuokos sudarymo, atsakovė matydama, kad (duomenys neskelbtini), yra itin mažai vietos (viso labo tik 18 kv. m gyvenamojo ploto) ir norėdama palaikyti švarią ir tvarkingą gyvenamąją aplinką bei sudaryti sąlygas ieškovui užsiimti savo pomėgiais (medžiokle ir žvejyba), inicijavo gyvenamojo namo bei pagalbinių ūkinių pastatų statybas. Priešingai nei deklaratyviai teigė ieškovas, atskiras patekimas į gyvenamąjį namą ir atskiras izoliuotas kambarys atsirado ne kaip pasekmė dėl gyvenimo skyriumi, o jau iš anksto buvo numatytas projekte būtent dėl ieškovo pomėgių medžioti bei žvejoti. Šalys realiai gyvenamajame name pradėjo gyventi 2017 m., todėl ieškovo teiginiai, kad santykiai pašlijo 2015 m. pabaigoje, pasistačius namą, yra absoliučiai melagingi, niekuo nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms, kurias patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovė į gyvenamojo namo statybas investavo visas savo asmenines lėšas ir stengėsi naujus namus įrengti taip, kad juose būtų gera gyventi tiek ieškovui, tiek atsakovei. Nepaisant to, ieškovas nedėjo visiškai jokių pastangų prižiūrėti naujo gyvenamojo namo, nemokėjo komunalinių mokesčių, nesitvarkė, po kambarius vaikščiodavo su lauko batais ir nešdavo purvą po kambarius, tačiau pats nesitvarkydavo, nevalydavo namų ir neplaudavo grindų, taip pat nepaisė šalių susitarimo, kad po medžioklių ar žvejybų ieškovas negirtaus gyvenamajame name kartu su kompanionais, o naudosis būtent pagalbiniame ūkiniame pastate įrengta poilsio zona. Ieškovas 2017 m. pradėjo intensyviau girtauti, ką patvirtina atsakovės į bylą pateiktos nuotraukos, o kadangi savo darbovietėje (duomenys neskelbtini) ieškovas visada dirbo tik fiktyviai, t. y. ieškovas yra tik nominalus vadovas, tačiau realiai jokių darbo pareigų niekada nevykdė, į darbą niekada nevažiuodavo ir visą laiką būdavo namuose, todėl nuolatos apjaukdavo namus, girtaudavo, bet deja, niekada nesitvarkydavo, neprižiūrėdavo aplinkos – visus šiuos darbus atlikdo atsakovė, nors kai kuriais gyvenimo epizodais, atsakovė dirbdavo net trijose darbovietėse tam, kad išlaikytų šeimą, apmokėtų komunalinius mokesčius, užbaigtų statybas, įrengtų gyvenamąjį namą, atiduotų bendras sutuoktinių skolas kreditoriams. Ieškovas į bylą nėra pateikęs absoliučiai jokių įrodymų, kad būtų išlaikęs gyvenamąjį namą, prisidėjęs materialiai prie komunalinių mokesčių ar kitų bendrų išlaidų mokėjimo. Iš ieškovo į bylą pateiktų jo banko sąskaitos išrašų akivaizdžiai matyti, kad ieškovas niekada nėra mokėjęs už elektrą, atliekų rinkliavas ar apskritai kokias nors statybines medžiagas. Priešingai, visą bendros buities materialinę naštą laikė būtent atsakovė – byloje yra pateikti tik įrodymai būtent apie atsakovės patirtas išlaidas namo išlaikymui, priežiūrai, komunaliniams mokesčiams (elektrai, atliekų rinkliavai), draudimui.
13.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo, nevertino ir net nepasisakė dėl atsakovės priešieškinyje nurodytų aplinkybių, kad egzistuoja CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog santuoka laikoma iširusia dėl ieškovo kaltės, kadangi šis yra neištikimas. Atsakovė 2020 m. pradėjo pastebėti, kad grįžusi po darbo namo randa savo daiktus ne taip, kaip buvo palikusi ryte išvažiuodama į darbą – pavyzdžiui, miegamojo lova būna paklota ne taip pat. Be to, pasikeitė ir pats ieškovas – tapo šaltesnis, atžagaresnis su atsakove, net pastebimai ėmė labiau nepaisyti visuomenės elgesio normų ir ėmė dažniau daryti administracinius nusižengimus. Galiausiai, ieškovas 2022 m. pasiūlė atsakovei skirtis bendru sutarimu, kas atsakovei buvo visiškai netikėta ir be galo skaudu. Atsakovė nenorėjo skirtis, norėjo išsaugoti tarpusavio santykius su ieškovu ir žinoma, judviejų sukurtą šeimą. Tačiau, kaip paaiškėjo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme metu, ieškovas teisiniam santuokos nutraukimui pradėjo ruoštis dar 2021 m. Tai patvirtina paties ieškovo kartu su pradiniu ieškiniu į bylą pateiktos VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ pažymos apie ieškovo ir atsakovės vardu registruotą turtą nuo santuokos sudarymo, kurios buvo užsakytos dar 2021 m. liepos 14 d. ieškovo advokato. Dar nuo 2020 m. vis dažniau namuose ėmė svečiuotis (duomenys neskelbtini) E. D.-Š.. Ieškovui pateikus ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo, atsakovei neliko abejonių, kad ieškovas turi meilužę ir įtarė, kad tai yra būtent (duomenys neskelbtini), kadangi ne kartą pastarosios vairuojamą automobilį matė stovint ieškovo sodybos kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kur ieškovas ir atsakovė gyveno iki įsikraustant į naujai pastatytą namą (duomenys neskelbtini) ir kur šiuo metu gyvena ieškovas. Atsakovė į bylą pateikė keletą skirtingais laikotarpiais darytų nuotraukų, kuriose užfiksuotas faktas, kad E. D.-Š. ir ieškovo automobiliai vienu metu stovi gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Galiausiai, atsakovės įtarimus apie ieškovo ir (duomenys neskelbtini) E. D.-Š. romantinius santykius, besitęsiančius nuo 2020 m., patvirtino 2023 m. rugsėjo 2 d. incidentas, kurio metu E. D.-Š. užpuolė atsakovę ir sulaužė jai nosį. Deja, pirmosios instancijos teismas atsisakė prie bylos prijungti atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus apie šį incidentą, motyvuojant tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartis yra ne apie bylos dalyvius, o apie trečiąjį asmenį E. D.-Š..
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo išimtinai dėl ieškovo kaltės, kartu atsisakė tenkinti ir atsakovės prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad palaikant visus atsakovės priešieškinyje nurodytus teisinius argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo iš ieškovo, papildomai akcentuoja tai, kad kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl skyrybų, atsakovei sutriko emocinė būklė – ji itin pergyveno dėl melagingų ieškovo teiginių, kad ji kalta, jog vyras yra nepavalgęs, netvarkingas, neprižiūrėtas. Visą skyrybų procesą atsakovė lankėsi ir lig šiol lankosi pas psichologą. Dėl skyrybų patiriami neigiami dvasiniai išgyvenimai ir didžiulis stresas nuo pat 2023 m. iššaukia kitas atsakovės ligas, kurios pasireiškia galvos svaiguliu, pilvo skausmais, plaukų slinkimu. Visa tai patvirtina faktą, kad atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas, t. y. neturtinę žalą.
13.4. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo lygių dalių principo, nors tam buvo visos būtinos sąlygos. Taip pat teismas, tenkindamas atsakovės reikalavimą nekilnojamąjį turtą natūra priteisti ieškovui, o atsakovei atitinkamai piniginę kompensaciją, padarė esminių materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimų bei piniginės kompensacijos atsakovei dydį apskaičiavo remiantis tik elementariu šalių pateiktų turto vertintojų konsultacinėse išvadose nurodytų kainų vidurkiu.
13.5. Byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažino, kad ieškovas prie bendro turto sukūrimo prisidėjo tokiu būdu: ieškovas įrengė kelią (įvažiavimą) į 1,0830 ha ploto žemės sklypą už 20 000–22 000 Lt; ieškovas įrengė gyvenamojo namo ir pagalbinių ūkinių pastatų pamatus, panaudodamas savo medieną iš miško, kurios vertė byloje nenustatyta; ieškovas prie gyvenamojo namo ir pagalbinių ūkinių pastatų statybos prisidėjo fiziniu darbu, t. y. veždavo molį ir šiaudus į statybvietę (tik veždavo, tačiau neapmokėdavo už šias statybines medžiagas). Jokių kitų veiksmų ar darbų ieškovas neatliko, kitų statybos darbų nefinansavo ir remiantis byloje surinktais įrodymais, net negalėjo finansuoti, kadangi nėra įrodymų apie jo turėtas asmenines lėšas. Todėl atsakovė geranoriškai ir maksimaliai ieškovo naudai vertindama ieškovo galimybes iš asmeninių lėšų prisidėti prie bendro turto sukūrimo, darė pagrįstą išvadą, kad ieškovo dalis bendrame ginčo turte iš viso yra ne daugiau nei 40 000 Eur, ką patvirtina žemiau išdėstyti faktai ir argumentai. Ieškovas ir atsakovė, sudarydami 2015 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartį Nr. NM-9805 ir nustatydami, kad 1,0830 ha ploto žemės sklypo vertė yra 20 000 Eur, į šią vertę taip pat įtraukė ir ieškovo iš asmeninių lėšų atlikto kelio įrengimo vertę. Taigi, ieškovas 20 000 – 22 000 Lt (5 792,40 – 6 371,64 Eur) vertės kelio įrengimu prisidėjo ne prie gyvenamojo namo ar pagalbinių ūkinių pastatų sukūrimo (statybos), o prie 1,0830 ha ploto žemės sklypo vertės padidinimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino aplinkybių, ar apskritai ieškovas objektyviai galėjo turėti vos ne 90 000 JAV dolerių dydžio santaupų – konkrečiai, liudytojas V. J. teigė, kad 2011 m. metais skolinosi iš ieškovo 40 000 JAV dolerių, liudytojas S. Š. teigė, kad iki 2015 m. jis kelis kartus skolinosi iš ieškovo 10 000 ir 20 000 JAV dolerių, liudytojas A. A. teigė, kad 2009–2010 metais skolinosi iš ieškovo 20 000 JAV dolerių, kuriuos grąžino 3 metų bėgyje, tuo tarpu, byloje apskritai nėra jokių duomenų iš kur ieškovas apskritai galėjo turėti tokių santaupų, kai jis nuo 1995 m. rugpjūčio 31 d. iki 1999 m. rugpjūčio 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 1999 m. rugpjūčio 31 d. iki 2003 m. birželio 2 d. apskritai buvo bedarbis, nuo 2003 m. kovo 2 d. iki 2004 m. sausio 30 d. labai trumpai dirbo (duomenys neskelbtini), po ko vėl ilgą laiką buvo bedarbis, o nuo 2007 m. liepos 18 d. iki šiol imtinai yra įdarbintas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, už kurias pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus gaunamas darbo užmokestis nėra toks, kuris sudarytų pagrindą tokio neprotingo dydžio santaupoms atsirasti. Pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė ir nevertino aplinkybės, kad ieškovas absoliučiai net neįrodinėjo, kokias nors jo su gyvenamojo namo ir pagalbinių ūkinių pastatų statyba patirtas išlaidas. Byloje nėra absoliučiai nei vieno ieškovo pateikto įrodymo, kad jis būtų faktiškai patyręs kokias nors išlaidas turto statybai. Priešingai, iš ieškovo pateiktų banko sąskaitų išrašų ne tik matyti, kad ieškovas neturėjo pajamų (iš kurių net pusė buvo atsakovės jam pervestos lėšos), bet taip pat matyti, kad ieškovo išlaidas išimtinai sudarė vien apsipirkimai maisto prekių ar gėrimų parduotuvėse ir tik retsykiais itin mažos išlaidos buvo patirtos statybinių medžiagų parduotuvėse, kas nebūtinai yra susiję su turto statyba, o gali būti susiję su ieškovo pomėgiais – medžiokle bei žvejyba.
13.6. Atsakovė į bylą pateikė daugiau nei 200 lapų apimties rašytinių įrodymų apie jos gyvenamojo namo ir pagalbinių ūkinių pastatų statybai patirtas išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji nepagrindė savo indėlio į turto sukūrimą yra mažių mažiausiai prieštaraujanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad būtent atsakovė atliko visus su gyvenamojo namo ir pagalbinių ūkinių pastatų statyba susijusius veiksmus bei darbus: būtent atsakovė parengė ir apmokėjo visus reikiamus dokumentus statybos leidimui, parengė projektą ir už jį apmokėjo, pirko statybines medžiagas, samdė statybos rangos darbus atliekančius asmenis, atliko kadastrinius matavimus, taip pat viena pati grąžino statybų metu susidariusias skolas kreditoriams. Atsakovė į bylą pateikė savo asmeninius užrašus, kuriuose detaliai užfiksuotos tiek atsakovės išlaidos gyvenamojo namo ir pagalbinių ūkinių pastatų statybai, tiek surašyti įvairūs kiti duomenys apie atliekamas statybas, pavyzdžiui, medžiagų poreikių skaičiavimai bei detalizacijos, kas patvirtina, kad būtent atsakovė vykdė statybas ir buvo už jas atsakinga. Atsakovė ne kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme akcentavo, kad siekdama sutaupyti ir kuo ekonomiškiau pastatyti gyvenamąjį namą bei pagalbinius ūkinius pastatus, daugelį dalykų (statybines medžiagas, paslaugas, rangos darbus) pirko atsiskaitydama būtent grynaisiais pinigais arba iš įvairių fizinių asmenų, ką būtent ir patvirtina atsakovės banko sąskaitos išrašai – atsakovė visu statybų laikotarpiu atliko nemažai bankinių pavedimų fiziniams asmenims ir taip pat nemažai lėšų grynino bankomatuose. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė ne skolino kitiems asmenims pinigines lėšas, o būtent tokiu būdu apmokėjo fiziniams asmenims už gyvenamajame name ir pagalbiniuose ūkiniuose pastatuose atliekamus statybų rangos darbus ar parduodamas statybines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino rašytinių įrodymų, kuriuos ne kartą akcentavo atsakovė duodama paaiškinimus teismo posėdžių metu, kad gyvenamojo namo ir pagalbinių ūkinių pastatų statybai atsakovė 2013 m. iš savo pusbrolio K. A. M. iš viso gavo net 23 000 Eur dydžio sumą. Visos šios lėšos buvo panaudotos išimtinai statyboms. Negana to, atsakovė visuomet akcentavo, kad lėšų gyvenamojo namo ir pagalbinių ūkinių pastatų statybai skolino ar dovanojo ir atsakovės dukra K. A., ką patvirtina ir duomenys iš atsakovės banko išrašo. 2012–2014 m. laikotarpiu atsakovė iš dukros gavo net 15 131,96 Eur dydžio piniginių lėšų, kurias visas panaudojo gyvenamojo namo ir pagalbinių ūkinių pastatų statybai. Be to, prie gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybos prisidėjo ir jos sūnus E. A., kuris 2014 m. spalio 27 d. bankiniu pavedimu jai pervedė 1 932,30 Lt (559,63 Eur) bei 2014 m. lapkričio 21 d. – 202,45 Lt (58,63 Eur). Taip pat, nors atsakovė neturi rašytinių įrodymų, tačiau jos mama prieš mirtį jai taip pat paliko 14 500 Lt dydžio sumą grynaisiais pinigais, iš kurių atsakovė už 6 500 Lt surengė laidotuves ir nupirko antkapį, o likusius 8 000 Lt (2 316,96 Eur) taip pat investavo į gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybą. Pažymėjo, kad 2015 m. šalys buvo pastačiusios tik taip vadinamą „dėžutę“ – gyvenamąjį namą ir pagalbinius ūkinius pastatus be vidaus apdailos. Nei ieškovas, nei atsakovė tuo metu neturėjo daugiau jokių lėšų, iš kurių būtų galėjusios įrengti gyvenamąjį namą ir pradėti jame gyventi. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pardavė savo asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą už 90 000 Eur ir iš esmės visus šiuos pinigus investavo į gyvenamojo namo ir pagalbinių ūkinių pastatų įrengimą. Atsakovė 2015–2017 m. laikotarpiu oficialiai iš mažmeninės prekybos vietų įsigijo statybinių medžiagų ir prekių už bendrą 10 000 Eur dydžio kainą. Negana to, atsakovė laikotarpiu 2014–2016 m. ieškovui statyboms pervedė net 9 960 Eur dydžio sumą. Taip pat atsakovė pirko statybines medžiagas iš fizinių asmenų, radusi skelbimus internete, o atsiskaitymas vykdavo grynaisiais pinigais arba bankiniu pavedimu, paskirtyje nurodant „skola“. Lygiai tokiu pačiu būdu, atsakovė atsiskaitydavo ir su statybininkais ar kitais darbininkais, pavyzdžiui, santechnikos darbus atliko fizinis asmuo V. N., kuriam atsakovė už darbus apmokėjo 1 000 Eur dydžio sumą bankiniu pavedimu, paskirtyje nurodant „skola“, o už santechniko V. N. sunaudotas statybines medžiagas atsakovė sumokėjo grynaisiais pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
13.7. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai bei nepagrįstai konstatavo, kad bendro padalijamo gyvenamojo namo ir pagalbinių ūkinių pastatų vertė viso labo yra tik 156 000 Eur, o 1,0830 ha ir 0,5190 ha ploto žemės sklypų vertė viso labo yra tik 7 000 Eur. Atsakovė kartu su priešieškiniu į bylą pateikė Dariaus Milašausko konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, kad viso nekilnojamojo turto kaina yra 201 000 Eur. Tuo tarpu ieškovas nuo pat ieškinio pareiškimo teisme momento tendencingai laikėsi nuostatos, kad ginčo turto vertė yra itin maža. Ieškovas pradiniame ieškinyje nurodė, kad gyvenamojo namo vertė viso labo yra tik 27 800 Eur. Vėliau ieškovas patikslino ieškinį ir nurodė, kad gyvenamojo namo ir pagalbinių ūkinių pastatų vertė yra 53 720 Eur. Galiausiai, ieškovas į bylą pateikė Renato Griciaus konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta bendra turto, kaip turto komplekso, 125 000 Eur kaina. Pažymėjo, kad turto vertintojų konsultacinės išvados kardinaliai skiriasi savo kokybiniais parametrais, analizuojamais duomenimis bei jų apimtimi ir žinoma, išvadų tikslumu. Visų pirma, pagal ieškovo pateiktą Renato Griciaus konsultacinę išvadą, bendra gyvenamojo namo ir pagalbinių ūkinių pastatų 118 000 Eur dydžio kaina yra net ženkliai mažesnė nei šalių patirtos 155 000 Eur dydžio turto sukūrimo (statybos) išlaidos, kas jau vertintina kritiškai dėl prieštaravimo elementariai logikai bei protingumo principui, ir akivaizdžiai patvirtina faktą, kad konsultacija nėra patikimas tikrosios turto rinkos vertės nustatymo šaltinis. Nėra suprantama, kokiu būdu ieškovo pasitelktas turto vertintojas sugebėjo įvertinti gyvenamąjį namą ženkliai mažesne suma, nei AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Renato Griciaus konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad namo rinkos vertė yra 110 000 Eur, o į bylą pateiktame AAS „BTA Baltic Insurance Company“ išduotame gyventojų turto draudime gyvenamojo namo vertė (draudimo suma) sudaro net 177 038,91 Eur dydžio sumą. Visuotinai yra žinoma, kad nekilnojamojo turto rinka auga, nekilnojamojo turto kainos didėja, todėl akivaizdu, kad tikroji gyvenamojo namo rinkos vertė negali būti mažesnė už jo draudimo sumą. Renato Griciaus konsultacinė išvada kelia abejonių dėl jos pagrįstumo ir tikrosios turto rinkos vertės atspindėjimo, kadangi joje nėra pateikta absoliučiai jokių skaičiavimų ar kitų duomenų nurodytos bendros 125 000 Eur dydžio kainos pagrindimui. Be to, ieškovo pateiktoje Renato Griciaus konsultacinė išvada yra pateikiama informacija apie panašių namų valdų pardavimo sandorius, tačiau absoliučiai nėra atlikta jokia panašių objektų pardavimo sandorių analizė. Tiesiog yra pateikiamas sąrašas namų valdų pardavimo sandorių už atitinkamą laikotarpį, iš sąrašo neeliminuojant į ginčo turtą nepanašių objektų pardavimų sandorių. Konsultacijoje yra įtraukti įvairiausių parametrų objektai, kurių statybos metai apima laikotarpį nuo 1969 m. iki 2022 m., statybinės medžiagos apima nuo medžio karkasų iki blokelių ar plytų, bendras plotas apima nuo 79,37 kv. m iki 205 kv. m, o vietovė apima net (duomenys neskelbtini). Galiausiai, Renato Griciaus konsultacinėje išvadoje pateikiami keli skelbimai iš tinklalapio www.aruodas.lt su gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo skelbimais, kurie neturi nieko bendro su ginčo turtu. Tuo tarpu atsakovės pateiktą konsultacinė išvada savo turinio, kokybės, išsamumo prasme visiškai atitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, neištyręs ir neįvertinęs turto vertintojų konsultacinių išvadų, taip pat neįvertinęs argumentų dėl Renato Griciaus konsultacinės išvados akivaizdaus nepatikimumo, nepašalino abejonių dėl šio įrodymo įrodomosios reikšmės, todėl byloje negalėjo atlikti elementaraus matematinio vidurkio išvedimo iš turto vertintojų konsultacinėse išvadose nurodytų kainų ir tokiu būdu nustatyti kompensacijos dydį. Pažymėjo, kad į bylą teikia naują turto vertintojo Dariaus Milašausko 2025 m. liepos 4 d. Specialisto konsultacinę išvadą (nuomonę) dėl tikėtinos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo kainos, kurioje viso turto, kaip turto komplekso, tikroji rinkos vertė yra 224 000 Eur dydžio.
13.8. Ieškovas žemės sklypus asmeninės nuosavybės teise įsigijo 2008 m. kovo 5 d. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu šalys gyveno kartu, vedė bendrą šeimyninį gyvenimą. Iš karto po to, ieškovas išdavė notarinį įgaliojimą atsakovei tvarkyti ir valdyti žemės sklypus, siekiant pakeisti jų paskirtį, gauti visus reikiamus dokumentus statyboms, atlikti statybas, baigus statyti statinius įregistruoti nuosavybę ir kt. Visa tai rodo, kad jau 2008 m. kovo 5 d. šalys turėjo siekį įsigyti žemės sklypus bendram tikslui – gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybai, kurią inicijavo ir atliko atsakovė. Nekilnojamojo turto registre 2015 m. lapkričio 9 d. buvo įregistruotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 2015 m. gruodžio 22 d. šalys sudarė notarinę dovanojimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas perleido ½ dalį nuosavybės teisių į žemės sklypus. Svarbu tai, kad žemės sklypų dovanojimo sutartyje nurodyta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 20 000 Eur bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 000 Eur, tuo tarpu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas pateikė Renato Griciaus konsultacinę išvadą, kurioje bendra žemės sklypų vertė jau yra ne 30 000 Eur, o tik 7 000 Eur (kas iš esmės yra identiška Nekilnojamojo turto registro nurodytai vidutinei rinkos vertei pagal masinį vertinimą), t. y. net 4 kartus mažesnė, už buvusią 2015 m. Pirmosios instancijos teismas šio prieštaravimo visiškai nevertino ir jį ignoravo.
13.9. Pažymėjo, kad po to, kai ieškovas į bylą pateikė Renato Griciaus konsultacinę išvadą, atsakovė reiškė visas įmanomas pastabas ir argumentus dėl jos ydingumo ir taip pat prašė byloje skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti – nors prašymas nebuvo suformuotas raštu, tačiau toks atsakovės pageidavimas buvo išsakytas atsakovės atstovo bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas motyvuojant tuo, kad ekspertizės skyrimas byloje užtruks ilgai, o procesas tęsėsi kelerius metus, atsisakė tenkinti tokį atsakovės atstovo prašymą, kas laikytina procesinių teisės normų pažeidimu, lėmusiu neteisingo sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas turėjo skirti ekspertizę, kadangi šalys pateikė įrodymus, turinčius didžiulį atotrūkį tarp nurodytos ginčo turto rinkos vertės.
13.10. Ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, lojalumo atsakovei pareigą, o šis sutuoktinio pareigų pažeidimas iš esmės nulėmė tolesnio bendro sutuoktinių gyvenimo negalimumą, todėl konstatuoja, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kas atitinkamai sudaro pagrindą ir pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atsakovei iš ieškovo priteisti visas pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas, kaip žalą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės.
Atsiliepimas
9. Ieškovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Atsakovė pateikė naujus įrodymus, taip sukurdama netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, bylinėjasi nesąžiningai. Teikiami įrodymai nėra nauji, jie galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ar dokumentų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai nėra nauji, jų pateikimas negali būti laikomas tinkamu ar sudarančiu pagrindą priimti taikant išimtį iš CPK 314 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės. Atsakovė nenurodė, kodėl neteikė naujo turto vertinimo byloje, nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme. Atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė 2023 m. gegužės 8 d. konsultacinę išvadą, o ieškovas į bylą pateikė 2024 m. kovo 14 d. konsultacine išvadą. Civilinė byla teismo posėdžiuose buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka dar vienerius metus iki 2025 m. balandžio 29 d., todėl atsakovė turėjo galimybę konsultuotis dėl turto vertės, jos pokyčio ir inicijuoti turto vertinimą iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Šalies argumentai
14.2. Apeliantė nesutikdama su priimtu sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės argumentų dėl ieškovo neištikimybės, kad nuo 2020 m. ieškovas turėjo meilužę, tačiau to nepatvirtina jokie byloje pateikti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas tinkami ištyrė byloje surinktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad iki ieškinio pateikimo, jau metus šalys nevedė bendro ūkio ir tai patvirtina pačios atsakovės apeliaciniame skunde dėstomos faktinės aplinkybės, kurios neturi būti iš naujo tiriamos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės samprotavimai ir vertinimai dėl nuo 2017 m. šalių santykių raidos, nepakeičia pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytos faktinės aplinkybės apie bendro gyvenimo pabaigą. Atsakovė apeliaciniame skunde daug dėmesio skyrė aplinkybių, susijusių su ieškovo tariamu nesaikingu alkoholio vartojimu nuo 2017 m., aprašymui, vertinimui, teigia, kad toks ieškovo gyvenimo būdas trukdė ilsėtis, puoselėti šeimos namus, tačiau kartu atsakovė apeliaciniame skunde pripažįsta kad prisitaikė prie ieškovo gyvenimo būdo, tuo patvirtindama, kad alkoholio vartojimas nebuvo kliūtis atsakovei gyventi santuokoje su ieškovu ir nebuvo priežastimi nutraukti santuoką. Atsakovė galėjo apsispręsti nutraukti santuoką daug anksčiau dėl ieškovo tariamo nesaikingo alkoholio vartojimo, tačiau to nepadarė ir jos pasirinkimas ir valia buvo gyventi tokiomis atsakovei tariamai nepalankiomis aplinkybėmis su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priimdamas sprendimą vertino, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo priklausomybę alkoholiui.
14.3. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir atidalijimo, nurodė, kad teismas neteisingai nustatė atsakovei priteistos kompensacijos dydį, pažeidė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės institutus reglamentuojančias normas, nukrypo nuo teismų praktikos ir pažeidė proceso teisės normas. Atsakovė nepagrįstai susiaurina ieškovo indėlį į statinių statybą, nenurodė tokių aplinkybių, kad statiniai suprojektuoti ant ieškovo asmeninės nuosavybės teise turėto žemės sklypo, leidimas statybai išduotas 2013 m. birželio 7 d., iki šalių santuokos sudarymo. Taip pat ir aplinkybių, kad ieškovas statybas vykdė iš lėšų, gautų 2008 m., 2014 m. pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtus žemės sklypus, taip pat ieškovas gavo lėšas iš mamos, jai 2014 m. pardavus namų valdą. Ieškovas byloje nurodė, kad turėjo santaupų, skolino pinigus draugams. Ieškovas statybose naudojo savo miško medieną, kasė, vežė molį, šiaudus, dirbo pats ir samdyti asmenys. Teismo posėdžiuose apklausti liudytojai vieningai patvirtino kartu su ieškovu dirbę ar matę jį dirbantį, liudytojai R. A., V. Š., A. A., V. R., atsakovės liudytojas L. V., taip pat nurodė, kad dirbo jo perduotais įrankiais, jo technika (traktoriumi). Nepagrįsti ir išnagrinėtoje civilinėje byloje neįrodyti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovo dalis bendrame ginčo turte iš viso yra ne daugiau nei 40 000 Eur. Apeliaciniame skunde dėstomi skaičiavimai yra atsakovės samprotavimai, vizija, vertinimai dėl ieškovo (ne)galėjimo prisidėti kuriant santuokinį turtą, neturi objektyvaus faktinio ir teisinio pagrindo. Faktinės aplinkybės dėl ieškovo dalyvavimo sukuriant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turtą, pateikti įrodymai, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendime, bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde nėra paneigti jokiais kitais įrodymais. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 2015 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartyje 1,0830 ha ploto žemės sklypo vertė yra 20 Eur, į šią vertę įtraukta ir ieškovo asmeninių lėšų įrengimo vertė, tačiau tokių aplinkybių ir tai patvirtinančių įrodymų atsakovė nenurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Atsakovės nurodyta aplinkybė dėl žemės sklypo vertės nebuvo vertinama pirmosios instancijos teisme, todėl neturėtų būti vertinama nagrinėjant apeliacinį skundą. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad atsakovė butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė už 90 000 Eur. Teismas analizavo banko sąskaitos judėjimą po sandorio sudarymo ir nusprendė, kad nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, pripažinti, kad atsakovės dalis bendrame turte didesnė. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė atliko visus su gyvenamojo namo ir pagalbinių ūkinių pastatų statyba susijusius veiksmus bei darbus, o atsakovės pateikti asmeniniai užrašai patvirtina, kad atsakovė vykdė statybas ir buvo už jas atsakinga. Su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Teismo posėdyje apklausiama atsakovė negalėjo detalizuoti padarytų įrašų ir išsamiai paaiškinti, kaip jie susiję su lėšų judėjimu atsakovės banko sąskaitoje, pvz., ranka daryti įrašai Statyba 2014 m. „mediena 8000+6000“ nesutampa su atsakovės banko sąskaitoje lėšų judėjimu 2014 m.: 2014 m. gegužės 9 d. S. I. pervesta „medienai“ 4 000 Lt, 2014 m. gegužės 13 d. S. I. pervesta „medienai“ 1 900 Lt. Nenuoseklūs, įvairios paskirties ir turinio įrašai (pvz. „vaikiška lova“, „maistas“, „cigaretės“, „dokumentai buto pardavimui“, „Rulis“, „Kapunai uz buta“, „Grisa skola“, kt.), įvairiais laikotarpiais ranka padaryti užrašai, skaičiavimai, įrašų išbraukymai neįrodo nei panaudotų statybos medžiagų, nei darbų, nei išlaidų litais ar eurais paskirties ir apimties. Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad prisidėjo prie dukros buto pirkimo, remonto, todėl nėra galimybės įsitikinti atsakovės užrašų teisingumu, bei nėra pagrindo spręsti, kad tokie užrašai, kaip įrodymai yra leistini ir susiję su nagrinėjama byla. Atsakovė neteisi apeliaciniame skunde teigdama, kad atsakovės turto sukūrimui patirtos išlaidos matyti iš atsakovės banko sąskaitų išrašų bei pateiktų statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinančių dokumentų: kvitų, apmokėtų grynaisiais pinigais ar kortele. Atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad iš atsakovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad po buto pirkimo–pardavimo sandorio į jos sąskaitą buvo įnešta už parduotą butą 66 000 Eur, tačiau iš lėšų judėjimo sąskaitoje nustatyti, kad visa ši suma buvo panaudota gyvenamojo namo statybai, nėra galimybių. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad iš pusbrolio K. A. M. 2013 m. gautas lėšas 23 000 Eur sumą panaudojo išimtinai statyboms atsakovė neįrodė, nes banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog gautas lėšas atsakovė sekančią dieną išgrynino, išimdama 54 675 Lt ir sumokėjo 437,40 Lt mokestį. Kad šios lėšos buvo panaudotos statybai įrodymų nėra pateikta – pateikti 2016 m. mokėjimo kvitai nepatvirtina išlaidų statyboms 2013–2015 m. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad statybai skolino ir dovanojo atsakovės dukra K. A. nepagrįsta jokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nenurodė ir neįrodinėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl lėšų iš sūnaus, mamos grynaisiais gautų ir panaudotų statybos darbams. Pažymėjo, kad neneigia ir patvirtina, kad abu savo asmeninėmis lėšomis dalyvavo bendro santuokinio turto sukūrime, kad atsakovė galėjo prisidėti prie gyvenamojo namo ir ūkio paskirties pastatų įrengimo po jų pastatymo 2015 m., savo lėšomis, gautomis pardavus jos asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, tačiau faktinė aplinkybė, kad po statinių pastatymo ieškovas dovanojimo sutartimi dovanojo atsakovei ½ dalį asmeninės nuosavybės teise turėtų žemės sklypus, patvirtina, kad šalys, kaip sutuoktiniai, reiškė valią kooperuoti savo asmeninį indėlį pinigais, darbu, todėl tiek statinius, tiek žemės sklypus siekė įgyti ir įgijo bei valdė lygiomis teisėmis.
14.4. Atsakovės vertinimu, ieškovo pateikta konsultacija kelia abejonių dėl jos pagrįstumo ir tikrosios turto rinkos vertės atspindėjimo, nes nėra skaičiavimų bendros 125 000 Eur dydžio kainos pagrindimui. Pažymėjo, kad ieškovas savo nesutikimo su atsakovės pateikta konsultacine išvada argumentus nurodė atsiliepime į atsakovės priešieškinį. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teikė papildomus įrodymus, pateikė statinių nuotraukas, iš kurių matyti nutrupėjęs fasadas, yrantis stogas, pamatai, kas ieškovo, nuomone, turi įtakos rinkos vertei. Atsakovė teismui teikė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ draudimo bendrovės polisą, pagal kurį apdraustas gyvenamasis namas, tačiau pagal pateiktą draudimo polisą apdrausto rąstinio apmūryto gyvenamojo namo galimai draudimo suma nėra tapati faktiškai pastatytam karkasinio namo draudimo sumai ir vertei. Teismo posėdyje dėl draudimo polise užfiksuoto gyvenamojo namo, atsakovė paaiškino, kad „sunku apdrausti molinį namą su mediniu stogu“, tuo patvirtindama, kad draudimo polise nurodyti neteisingi duomenys apie gyvenamąjį namą. Atsakovė byloje neprašė skirti nekilnojamojo turto ekspertizę, o naujus įrodymus, kuriuose galima turto kaina nustatyta 2025 m. birželio 30 dienai, pateikė į bylą jau po skundžiamo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje pateiktas turto vertintojų konsultacines išvadas dėl turto kainos, pagrįstai dėl turto vertės sprendė apskaičiuodamas turto vidurkį iš šalių pateiktų įrodymų apie jų turto kainas, nustatė, kad gyvenamojo namo ir ūkio pastatų vertė 156 000 Eur.
14.5. Atsakovė apeliaciniame skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atidalinti atsakovę iš žemės sklypų bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta žemės sklypų verte. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatydamas žemės sklypų vertę, vertino tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktus į bylą įrodymus ir nustatė teisingą ir pagrįstą atsakovei mokėtinos kompensacijos dydį.
14.6. Atsakovė teismo posėdžiuose nereiškė prašymo skirti ekspertizę. Atsakovė klaidina apeliacinės instancijos teismą dėl jos teikto prašymo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, nes atsakovė 2025 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje tik per baigiamąsias kalbas nurodė „galiu pasamdyti dar vieną vertinimą“, tačiau tokie samprotavimai nėra prašymo teismui pateikimas pagal proceso kodekso reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo patikslintas ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos naujus įrodymus: (duomenys neskelbtini) 2025 m. birželio 19 d. Pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2025 m. birželio 18 d. Pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. (11.4E) KA_PZ1E-5297.
14. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos naujus įrodymus: turto vertintojo Dariaus Milašausko 2025 m. liepos 4 d. Specialisto konsultacinę išvadą (nuomonę) dėl tikėtinos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo kainos ; duomenis iš tinklalapio www.aruodas.lt apie nekilnojamojo turto kainas (duomenys neskelbtini); Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2025 m. birželio 6 d. Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-V-1547720-25 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties nuorašą; Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2017 m. kovo 6 d. Nutarimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo Nr. 1.1-318701; Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2025 m. birželio 4 d. raštą Nr. 40-S-5154 „Dėl informacijos pateikimo apie T. Š. policijos pareigūnų iškvietimus“; 2025 m. gegužės 25 d. T. Š. susirašinėjimą su S. S.; UAB „Šiaulių psichikos sveikatos centro“ 2025 m. gegužės 23 d. T. Š. išduotą Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą; duomenis iš „E. sveikatos“ portalo apie T. Š. ambulatorinius apsilankymus 2023 m. balandžio 1 d., 2023 m. gegužės 6 d., 2023 m. rugsėjo 2 d., 2023 m. rugsėjo 8 d., apie T. Š. išrašytus elektroninius receptus bei apie T. Š. nustatytas diagnozes; Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus 2025 m. birželio 18 d. Pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-S-360629-25; (duomenys neskelbtini) 2025 m. birželio 30 d. Pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas; Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties nuorašą.
15. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą taip pat pateikė šiuos naujus įrodymus: Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus 2025 m. rugpjūčio 6 d. Nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolą Nr. IBPS-V-2133578-25; Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus 2025 m. birželio 18 d. Pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-S-360629-25; UAB „MSW construction“ 2024 m. rugsėjo 1 d. T. Š. išrašytą Sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Serija MSW Nr. 6 už inžinerinių sistemų patikrinimą; duomenis iš tinklalapio www.regia.lt apie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aerofotografinę nuotrauką („ortofoto“) iš tinklalapio www.regia.lt.
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktą).
18. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktą).
19. Ieškovo pateiktus naujus įrodymus, kurie yra susiję su jo gaunamo darbo užmokesčio bei senatvės pensijos dydžiu, atsisakoma priimti, kadangi duomenys apie ankstesniais laikotarpiais jo gautas pajamas jau yra byloje (1 t., b. l. 168–173). Nenustatyta, kad jų dydis ženkliai pasikeitė, todėl vertintina, kad šie įrodymai neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą.
20. Atsakovės pateiktus naujus įrodymus – Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties nuorašą; Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2017 m. kovo 6 d. nutarimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo Nr. 1.1-318701; duomenis iš „E. sveikatos“ portalo apie T. Š. ambulatorinius apsilankymus 2023 m. balandžio 1 d., 2023 m. gegužės 6 d., 2023 m. rugsėjo 2 d., 2023 m. rugsėjo 8 d., apie T. Š. išrašytus elektroninius receptus bei apie T. Š. nustatytas diagnozes; Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties nuorašą; UAB „MSW construction“ 2024 m. rugsėjo 1 d. T. Š. išrašytą Sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Serija MSW Nr. 6 už inžinerinių sistemų patikrinimą; duomenis iš tinklalapio www.regia.lt apie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aerofotografinę nuotrauką („ortofoto“) iš tinklalapio www.regia.lt – atsisakoma priimti, nes jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė prie bylos prijungti jos pateiktus rašytinius įrodymus apie 2023 m. rugsėjo 2 d. incidentą, todėl prašo prijungti tiek Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties nuorašą, tiek Šiaulių apylinkės prokuratūros 2025 m. birželio 6 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-V-1547720-25, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad ieškovas 2023 m. rugsėjo 2 d. į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams teigė, kad su E. D.-Š. draugauja jau daugiau nei 3 metus, kas atitinkamai reiškia, kad ieškovas artimus santykius su kita moterimi turi net nuo 2020 m. Tačiau apeliaciniame skunde taip pat pažymėta, kad 2025 m. birželio 6 d. nutarime nurodyta, jog ieškovas 2023 m. rugsėjo 2 d. į incidento vietą atvykusiems pareigūnams taip pat teigė, kad bendro gyvenimo su atsakove neveda jau 10 metų. Bylos duomenimis, šalių santykiai yra konfliktiški, bendravimas emocionalus, todėl vertintina, kad šie įrodymai neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą – nurodytus ieškovo teiginius galėjo nulemti tarp šalių 2023 m. rugsėjo 2 d. įvykęs konfliktas. Atsakovė nenurodė, kodėl bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti kiti pirmiau išvardinti įrodymai.
21. Atsakovės pateiktą naują įrodymą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2025 m. birželio 4 d. raštą Nr. 40-S-5154 „Dėl informacijos pateikimo apie T. Š. policijos pareigūnų iškvietimus“ – atsisakoma priimti, nes jis jau yra byloje – pateiktas kartu su atsakovės 2025 m. rugsėjo 8 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
22. Atsakovės pateiktą naują įrodymą – (duomenys neskelbtini) 2025 m. birželio 30 d. Pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas – atsisakoma priimti, kadangi duomenys apie ankstesniais laikotarpiais jos gautas pajamas jau yra byloje (3 t., b. l. 72). Nenustatyta, kad jų dydis ženkliai pasikeitė, todėl taip pat vertintina, kad šie įrodymai neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą.
23. Atsakovė pateiktus naujus įrodymus – duomenis iš tinklalapio www.aruodas.lt apie nekilnojamojo turto kainas (duomenys neskelbtini); Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2025 m. birželio 6 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-V-1547720-25; 2025 m. gegužės 25 d. T. Š. susirašinėjimą su S. S.; UAB „Šiaulių psichikos sveikatos centro“ 2025 m. gegužės 23 d. T. Š. išduotą Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą; Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus 2025 m. birželio 18 d. Pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-S-360629-25; Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus 2025 m. rugpjūčio 6 d. nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolą Nr. IBPS-V-2133578-25; Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus 2025 m. birželio 18 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-S-360629-25 – atsisakoma priimti. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad šie įrodymai patvirtina aplinkybes dėl ieškovo neištikimybės, piktnaudžiavimo alkoholiu ir, jog būdamas neblaivus jis neadekvačiai elgiasi, yra agresyvaus būdo ir linkęs į smurtą (tai susirašinėjime patvirtino S. S.), dėl atsakovės patirtos neturtinės žalos, tačiau vertintina, kad šie įrodymai neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą, t. y. byloje surinktų įrodymų pakanka tam, kad būtų priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Be to, pažymėtina, kad atsakovė turėjo galimybę prašyti apklausti liudytoju S. S. teismo posėdyje, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.
24. Atsakovės pateiktą naują įrodymą – turto vertintojo Dariaus Milašausko 2025 m. liepos 4 d. specialisto konsultacinę išvadą (nuomonę) dėl tikėtinos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo kainos – atsisakoma priimti, pritariant ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai, kad atsakovė turėjo galimybę konsultuotis dėl turto vertės, jos pokyčio ir inicijuoti turto vertinimą iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
25. Bylos duomenimis, šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (1 t., b. l. 6). Ieškovas teismo posėdžio, vykusio 2024 m. gruodžio 5 d., metu paaiškino, kad šalys kartu apsigyveno jo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), 2005 metais, tuo tarpu atsakovė teigė, kad kartu su atsakovu ne nuolatos gyveno nuo 2007 metų, o nuolatiniam gyvenimui kartu persikraustė 2011 metais.
26. Atsakovė to paties teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2009 metais pradėjo ruoštis gyvenamojo namo statyboms – pradėjo tvarkyti dokumentaciją. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. spalio 28 d. Pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-60-151028-00142 patvirtinta, kad statytojo P. Š. gyvenamosios paskirties statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto „Vieno buto gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini), statybos projektas“, kurį 2013 metais parengė projektuotojas Valentinos Mikelaitienės įmonė ir pagal kurį Šiaulių rajono savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą, sprendinių (4 t., b. l. 184). Šalys 2015 m. spalio 29 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Šiaulių filialą, prašydami Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą – nebaigto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise (4 t., b. l. 188).
27. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas žemės sklype, kurio plotas 1,0830 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo baigtumas – 78 proc. Šiame žemės sklype taip pat pastatyti ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių statusas – formuojamas (1 t., b. l. 10–12), bei, kaip paaiškino šalys, dar vienas neįregistruotas ūkinis pastatas.
28. P. Š. ir T. Š. 2015 m. gruodžio 22 d. sudarė Dovanojimo sutartį notarinio registro Nr. NM-9805, kurios pagrindu P. Š. padovanojo T. Š. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo, kurio plotas 1,0830 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, kurio plotas 0,5190 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 11–22).
29. Šalims sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat priklauso automobilis Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių / kito sutuoktinio kaltės
30. Atsakovė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmosios instancijos teismas darė išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių nepakankamo bendradarbiavimo, nesugebėjimo rasti bendrą sprendimą, nepakankamos pagarbos ir tolerancijos vienas kito atžvilgiu, taip pat nepakankamo vienas kito interesų paisymo bei nepakankamo siekio išsaugoti santuoką.
31. Atsakovė, prašydama nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės, priešieškinyje ir atsiliepime į patikslintą ieškinį lakoniškai nurodė, kad ieškovas buvo jai neištikimas, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą jos atžvilgiu bei kad mano, jog ieškovo elgesys atitinka santuokos iširimo dėl kito sutuoktinio prezumpciją, kadangi ieškovas žiauriai su ja elgėsi, buvo jai neištikimas, nuolatos girtavo. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad teikia ieškovo piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais pagrindžiančias nuotraukas bei pažymėjo, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33692-23 dėl to, kad ji 2023 m. rugsėjo 2 d. buvo sumušta ieškovo draugės E. D.-Š..
32. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalyje).
33. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
34. Nagrinėjamu atveju jokie patikimi, pakankami įrodymai nei dėl ieškovo neištikimybės, nei dėl jo žiauraus elgesio su atsakove nepateikti. Šias aplinkybes atsakovė įrodinėjo savo paaiškinimais, t. y. teismo posėdžio, vykusio 2024 m. gruodžio 5 d., metu, be kita ko, paaiškino, kad į namą įsikraustė 2017 metais, o 2018 metais, dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu, iškraustė jį į atskirą kambarį, tačiau jie ir toliau kartu gyveno kaip sutuoktiniai tik atskiruose kambariuose. Tuo tarpu prieš tai, atsakydama į teismo klausimą, nurodė, kad su ieškovu, kaip vyras ir žmona, gyveno iki 2018 metų. Taip pat paaiškino, kad 2021 metais ieškovas pareiškė, jog nori skirtis, tačiau ji nesutiko. Tais pačiais metais E. D.-Š. pradėjo sakyti, kad ji yra kartu su ieškovu, iš ko suprato, kad ieškovas yra neištikimas. Mano, kad jis yra neištikimas nuo 2018 metų. Toliau paaiškino, kad jų, kaip sutuoktinių, santykiai visiškai nutrūko nuo 2021 metų. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2015 metais, pastačius gyvenamąjį namą ir sudarius žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartis, santykiai pašlijo, atsakovė pradėjo konfliktuoti, nesiskaityti su šeimos vertybėmis, 2017 m. prieš jį smurtavo bei, nors šalys susitaikė, neliko abipusės pagarbos, sutuoktiniai apsigyveno atskiruose kambariuose, pasiskirstė naudojamas patalpas, susitarė dėl išlaidų bendram turtui išlaikyti dengimo, gyveno atskirus gyvenimus. Iš byloje pateiktos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2017 m. kovo 5 d. Užduoties atlikti objektų tyrimą matyti, kad užduoties skyrimo pagrindas – 2017 m. kovo 5 d., apie 13 val., adresu (duomenys neskelbtini), blaivi žmona T. Š., durdama vieną kartą šakute savo vyrui P. Š. į dešinę ranką jį sužalojo, taip sukeldama fizinį skausmą (1 t., b. l. 162–163).
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė, kad egzistuoja ieškovo kaltės prezumpcija – vien atsakovės paaiškinimai, kurie, be kita ko, yra prieštaringi, bei skiriasi nuo ieškovo paaiškinimų, nėra pakankami tam, kad įrodyti buvus ieškovo neištikimybę. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad į bylą pateikė keletą skirtingais laikotarpiais darytų nuotraukų, kuriose užfiksuotas faktas, kad E. D.-Š. ir ieškovo automobiliai vienu metu stovi gyvenamojo namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš 2023 m. spalio 16 d. Pažymos apie parengiamojo teismo posėdžio eigą darant garso įrašą, šių nuotraukų prie bylos neprijungė (2 t., b. l. 17–18). Tačiau net ir vertinant tokius teiginius, nebūtų pagrindo išvadoms dėl ieškovo neištikimybės – pati atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalys E. D.-Š. pažįsta – ji yra (duomenys neskelbtini), todėl faktas, kad ieškovas su ja bendravo, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad atsakovės minimu laikotarpiu jis buvo neištikimas. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kokia transporto priemone naudojosi E. D.-Š..
36. Atsakovė taip pat neįrodė buvus ieškovo žiaurų elgesį su atsakove, fizinį ir psichologinį smurtą jos atžvilgiu. Dėl fizinio smurto jokių paaiškinimų teismo posėdžio metu atsakovė nenurodė, tačiau teigė, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis – ieškovo piktnaudžiavimas alkoholiu. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, kad iki sutuoktiniams pradedant gyventi atskirai, ieškovui būtų nustatytas girtumas, jis būtų nederamai elgęsis atsakovės ar kitų asmenų atžvilgiu. Pritartina skundžiamame sprendime nurodytam, kad vien iš atsakovės pateiktų nuotraukų spręsti, jog ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, nėra pagrindo – nuotraukos, kaip nurodyta šalia jų, užfiksuotos 2017 m. kovo 1, 2, 4, 5 d., 2017 m. balandžio 23, 26, 30 d., 2017 m. rugpjūčio 15 d., 2017 m. lapkričio 28 d., 2018 m. vasario 24 d., 2018 m. gegužės 24 d. ir 2018 m. liepos 9 d. Didžiojoje dalyje jų užfiksuotas būsto vidus, kuriame matoma netvarka, tačiau detales sunku įžiūrėti (2017 m. kovo 2, 4, 5 d., 2017 m. balandžio 23, 26, 30 d., 2017 m. rugpjūčio 15 d., 2017 m. lapkričio 28 d., 2018 m. vasario 24 d., 2018 m. gegužės 24 d. nuotraukos), vienos dienos nuotraukose užfiksuotas lovoje su rūbais miegantis, pasak atsakovės, ieškovas (2017 m. kovo 1 d.) bei dviejų dienų nuotraukose užfiksuoti, galimai, alkoholinių gėrimų buteliai namuose bei lauke (2017 m. balandžio 23 d. ir 2018 m. liepos 9 d.) (3 t., b. l. 37–45).
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Pastebėtina, kad atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovas alkoholį vartojo ir iki santuokos sudarymo, tai jai nepatiko, tačiau ji tikėjosi, jog jis pasikeis. Taigi, ieškovo polinkis vartoti alkoholį nebuvo kliūtis santuokos sudarymui. Įvertinus tai, kas pirmiau išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo nurodytam, kad sutuoktinių gyvenimas, atsakovės iniciatyva, atskiruose kambariuose neprisidėjo prie santuokos išsaugojimo, santuokinių ryšių stiprinimo, priešingai, atitolino sutuoktinius vienas nuo kito, taip pat ir patvirtina, kad abu sutuoktiniai neieškojo būdų santuokinių ryšių išsaugojimui. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl ieškovo nesitvarkymo, aplinkos neprižiūrėjimo nesudaro pagrindo kitokioms išvadoms, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Tuo tarpu aplinkybė, kad ieškovas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nemokėjo komunalinių mokesčių, laikytina neįrodyta – vien faktas, kad mokėjimo pavedimus šių paslaugų teikėjams padarydavo atsakovė, nereiškia, kad ieškovas prie atsiskaitymų neprisidėdavo. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pinigus atsakovei perduodavo grynaisiais. Iš į bylą pateiktų ieškovo banko sąskaitos išrašų matyti, kad jis periodiškai išsigrynindavo sąskaitoje turimas pinigines lėšas (2 t., b. l. 73–109).
38. Taigi konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas. Nusprendus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagrįstai atmestas ir atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.
Dėl pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir nekilnojamojo turto vertės
39. Atsakovė taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta, kad šalių statybos būdu įsigytas gyvenamasis namas ir ūkio pastatai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje abiejų sutuoktinių dalys yra lygios, bei dalimi, kuria nuspręsta, kad gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų vertė yra 156 000 Eur, o žemės sklypų – 7 000 Eur.
40. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino atsakovės rašytiniais įrodymais įrodinėjamų aplinkybių, kad ji asmeninėmis lėšomis sumokėjo didžiąją gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybos išlaidų dalį, kas privalėjo būti vertinama kaip pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka.
41. Atsakovė priešieškinyje ir atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad statant gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus buvo panaudotos šalių asmeninės lėšos. Jos įnašas iš asmeninių lėšų į šį nekilnojamąjį turtą sudaro 115 000 Eur (90 000 Eur gavo, pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, bei taip pat turėjo 25 000 Eur santaupų, kurias susitaupė iki santuokos sudarymo), tuo tarpu atsakovo – ne daugiau nei 40 000 Eur.
42. Bylos duomenimis, atsakovė 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties notarinio registro Nr. NM-6334 pagrindu už 90 000 Eur pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 30–36). Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal šią sutartį, 24 000 Eur sumą gavo grynaisiais pinigais bei 66 000 Eur sumą – pavedimu į banko sąskaitą. Iš į bylą pateiktų atsakovės banko sąskaitos išrašų (2 t., b. l. 123–203; 3 t., b. l. 1–29) matyti, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. jai buvo pervesta 66 000 Eur suma. Iki šio pavedimo gavimo, sąskaitos likutis buvo 26,11 Eur. Per 2015 m. piniginės lėšos į sąskaitą nebuvo įneštos. Iki 2015 m. pabaigos atsakovė išsigrynino iš viso 12 040 Eur sumą. Piniginių lėšų likutis 2016 m. sausio 1 d. sudarė 18 639,56 Eur. Per 2016 m. piniginės lėšos į sąskaitą nebuvo įneštos. Per 2017 metus į sąskaitą įnešta iš viso 2 420 Eur suma. Iki 2017 m. pabaigos atsakovė išsigrynino iš viso 6 900 Eur sumą. Piniginių lėšų likutis 2018 m. sausio 1 d. sudarė 801,81 Eur. Taigi, iki 2018 m. sausio 1 d. buvo išleistos / išsigrynintos beveik visos už buto pardavimą gautos piniginės lėšos. Iš viso atsakovė išsigrynino, atėmus į sąskaitą įneštas sumas, 16 520 Eur (12 040 Eur - 2 420 Eur + 6 900 Eur). Nurodytu laikotarpiu atsakovė: atsiskaitinėjo maisto prekių parduotuvėse „Maxima“, „Kubas“, „Rimi“, „Iki“, „Lidl“, „Norfa“ bei išleido ne mažiau kaip 740,25 Eur, kosmetikos prekių parduotuvėse „Martina“, „Kosmada“, „Douglas“, „Eurokos“ bei išleido nemažiau kaip 133,52 Eur, vaistinėse „Eurovaistinė“, „Benu vaistinė“ bei išleido ne mažiau kaip 144,72 Eur, batų / rūbų parduotuvėse „Batų kalnas“, „Sportland“, „UNITED COLORS OF BENETON“ ir kt. bei išleido ne mažiau kaip 351,89 Eur, už UAB „TELE2“, AB TEO LT paslaugas bei išleido ne mažiau kaip 72,25 Eur, degalinėse bei išleido ne mažiau kaip 37,98 Eur, parduotuvėje „Optikos pasaulis“ bei išleido 6,64 Eur; sumokėjo ne mažiau kaip 113,34 Eur Valstybiniam studijų fondui, 44 Eur už pinigų išgryninimą, 8,69 Eur už PIN generatoriaus išdavimą, 5,68 Eur už viršytą grynųjų išėmimo limitą, 5,50 Eur už kortelės aptarnavimo mokestį; pervedė K. A. (t. y. savo dukrai) 1 800 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „Dovana“, ir skirtingiems asmenims iš viso 17 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „Mokėjimas už butą 1/3 dalis”. Taigi iš viso atsakovė nurodytiems mokėjimams, pavedimams išleido ne mažiau kaip 20 964,46 Eur (740,25 + 133,52 Eur +144,72 Eur + 351,89 Eur + 72,25 Eur + 37,98 Eur + 6,64 Eur + 113,34 Eur + 44 Eur + 8,69 Eur + 5,68 Eur + 5,50 Eur + 1 800 Eur + 17 500 Eur).
43. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad statyboms taip pat panaudojo visas iš dukros gautas pinigines lėšas, kurias ši gavo pardavus po atsakovės motinos mirties paveldėtą butą (duomenys neskelbtini) (butas parduotas po atsakovės brolio mirties 2013 metais), bei taip pat iš pusbrolio A. gautas pinigines lėšas. Iš į bylą pateiktų atsakovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad K. A. 2014 m. balandžio 2 d. pervedė atsakovei 50 000 Lt (14 481 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodant „Dovana“, bei K. A. M. 2013 m. rugsėjo 4 d. ir spalio 29 d. pervedė atsakovei iš viso 23 000 Eur, mokėjimo paaiškinime atitinkamai nurodyta „TMP – įeinantis – 130904L04847T FINANCIAL AID“ ir „TMP – įeinantis – 131029L03432T FINANCIAL AID“. Atsakovė išsigrynino šią pinigų sumą 2013 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. spalio 30 d.
44. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė nepagrįstai teigė, jog visos už jos buto pardavimą ir iš K. A. M. gautos piniginės lėšos buvo panaudotos nekilnojamojo turto statybai. Nėra galimybių nustatyti kur buvo panaudota grynaisiais pinigais už atsakovės buto pardavimą gauta suma (24 000 Eur) bei sumos, kurios buvo išgrynintos (39 520 Eur). Tuo labiau, kad, kaip nustatyta pirmiau, ne mažiau kaip 20 964,46 Eur suma, gauta už atsakovės buto pardavimą, buvo panaudota išlaidoms, kurios nebuvo susijusios su nekilnojamojo turto statyba. Papildomai pastebėtina, kad ir likusi suma ne visa buvo panaudota ar nėra įrodyta, kad buvo panaudota, nekilnojamojo turto statybai – pavyzdžiui atsakovės banko sąskaitos išrašuose užfiksuoti piniginių lėšų pervedimai S. S. (790 Eur), S. A. (iš viso 1 340 Eur), V. K. (700 Eur), I. N. (500 Eur), V. D. (3 000 Eur), V. M. (200 Eur), L. B. (1 710 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodant „Skola“, ir kt.
45. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad prie gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybos prisidėjo ir jos sūnus E. A., kuris 2014 m. spalio 27 d. bankiniu pavedimu jai pervedė 1 932,30 Lt (559,63 Eur) bei 2014 m. lapkričio 21 d. – 202,45 Lt (58,63 Eur). Taip pat, nors atsakovė neturi rašytinių įrodymų, tačiau jos mama prieš mirtį jai taip pat paliko 14 500 Lt dydžio sumą grynaisiais pinigais, iš kurių atsakovė už 6 500 Lt surengė laidotuves ir nupirko antkapį, o likusius 8 000 Lt (2 316,96 Eur) taip pat investavo į gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybą. Teisėjų kolegija šiuos paaiškinimus vertina kritiškai – jie nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nėra aiški iš sūnaus gautų piniginių lėšų paskirtis, t. y. ar tai dovana, ar skolos grąžinimas, ar kt. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad į bylą pateikė daugiau nei 200 lapų apimties rašytinių įrodymų apie jos gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybai patirtas išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji nepagrindė savo indėlio į turto sukūrimą yra mažių mažiausiai prieštaraujanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Teisėjų kolegija, laikydama šiuos argumentus nepagrįstais, pažymi, kad į bylą pateikti atsiskaitymą parduotuvėse „Moki veži“, „Senukai“, „Ermitažas“ ir kitose patvirtinantys kvitai, išrašytos sąskaitos ir kt. (3 t., b. l. 92–112, 131–180) nepagrindžia kas atsiskaitė bei iš kieno piniginių lėšų. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovas nepateikė nei vieno dokumento, pagrindžiančio jo išlaidas, tačiau ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad visi dokumentai, susiję su statyba, buvo kaupiami bendrai, tačiau vėliau dingo – atsakovė pareiškė, kad ieškovui jie nereikalingi. Tai, kad atsakovė savo užrašuose vedė patiriamų išlaidų apskaitą (3 t., b. l. 113–130) taip pat nepatvirtina, jog jos indėlis į nekilnojamojo turto statybą buvo didesnis.
46. Atsakovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad 2004 metais jam buvo atkurta nuosavybės teisė į, be kita ko, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį jis 2014 m. pardavė. Taip pat 2014 metais, jo mamai pardavus turėtą nekilnojamąjį turtą, gautos piniginės lėšos buvo padovanotos jam. Gyvenamojo namo statybai naudojo ne tik turėtas asmenines ir bendras su atsakove pinigines lėšas, tačiau ir medžiagas (medieną į asmeninio miško), taip pat prie nekilnojamojo turto statybų prisidėjo savo darbu.
47. Bylos duomenimis, ieškovas 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties notarinio registro Nr. GŠ-1460 pagrindu už 60 000 Lt (17 377,20 Eur) pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 153–158). Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsiskaitymą gavo grynaisiais pinigais. Taip pat paaiškino, kad iš mamos gavo 15 000 Lt (4 344,30 Eur), kuriuos panaudojo statyboms. Taip pat turėjo santaupų, sukauptų iki santuokos sudarymo, grynaisiais pinigais. Atsakovė teismo posėdžio metu neginčijo, kad ieškovas iš mamos gavo pinigines lėšas, tačiau nurodė, kad tai buvo ne 15 000 Lt suma, o 4 000 Lt. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojai S. Š., V. J. teisme patvirtino, kad ieškovas turėjo nemažai santaupų užsienio valiuta, kurias skolindavo draugams. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino aplinkybių, ar apskritai ieškovas objektyviai galėjo turėti vos ne 90 000 JAV dolerių dydžio santaupų – konkrečiai, liudytojas V. J. teigė, kad 2011 m. metais skolinosi iš ieškovo 40 000 JAV dolerių, liudytojas S. Š. teigė, kad iki 2015 m. jis kelis kartus skolinosi iš ieškovo 10 000 ir 20 000 JAV dolerių, liudytojas A. A. teigė, kad 2009–2010 metais skolinosi iš ieškovo 20 000 JAV dolerių, kuriuos grąžino 3 metų bėgyje, tuo tarpu, byloje apskritai nėra jokių duomenų iš kur ieškovas apskritai galėjo turėti tokių santaupų, kai jis nuo 1995 m. rugpjūčio 31 d. iki 1999 m. rugpjūčio 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 1999 m. rugpjūčio 31 d. iki 2003 m. birželio 2 d. apskritai buvo bedarbis, nuo 2003 m. kovo 2 d. iki 2004 m. sausio 30 d. labai trumpai dirbo (duomenys neskelbtini), po ko vėl ilgą laiką buvo bedarbis, o nuo 2007 m. liepos 18 d. iki šiol imtinai yra įdarbintas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, už kurias pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus gaunamas darbo užmokestis nėra toks, kuris sudarytų pagrindą tokio neprotingo dydžio santaupoms atsirasti. Tačiau pastebėtina, kad pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovas anksčiau vertėsi neoficialia veikla, iš kurios gaudavo pajamų.
48. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.
49. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019, 42 punktą). Bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2014 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014).
50. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju sąžininga, teisinga ir protinga atsižvelgti į tai, kad nors šalių indėlis į bendro nekilnojamojo turto statybą iš asmeninių grynųjų ir banko sąskaitose turimų lėšų, galimai, buvo skirtingas, tačiau, kaip pažymėjo ieškovas, nekilnojamojo turto statybai buvo naudojama mediena iš jo miško (1 t., b. l. 160–161). Be to, jis prisidėjo prie statybų savo darbu. Nors atsakovė tai neigė, tačiau, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojai R. A., V. Š., V. R. patvirtino, kad ieškovas kartu su samdomais darbininkais dirbo prie namo statybos ir įrengimo darbų – kirto mišką ir ruošė medieną namo statybai ir apdailai, liejo pastatų pamatus, vežė molį ir šiaudus, kurie buvo naudojami namo sienų statybai. Taip pat pastebėtina, kad statiniai yra pastatyti žemės sklype, kuris iki 2015 m. gruodžio 22 d. Dovanojimo sutarties notarinio registro Nr. NM-9805 sudarymo, asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovui, buvo įsigytas iš jo asmeninių lėšų. Visų pirmiau nustatytų faktinių aplinkybių kontekste vertintina, kad kaip ir nuspręsta skundžiamu sprendimu, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.
51. Pasisakant dėl atsakovės ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos nekilnojamojo turto vertės pažymėtina, kad šalys jos dydį įrodinėjo pateiktomis turto vertintojų konsultacinėmis išvadomis – ieškovas pateikė turto vertintojo Renato Griciaus 2024 m. kovo 14 d. Konsultaciją dėl galimos turto kainos Nr. 40301 (4 t., b. l. 84–113), o atsakovė – turto vertintojo Dariaus Milašausko 2023 m. gegužės 8 d. Specialisto konsultacinę išvadą (nuomonę) dėl tikėtinos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo kainos (1 t., b. l. 74–123). Renato Griciaus konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina (galima) nekilnojamojo turto kaina rinkoje 2024 m. kovo 14 d. galėtų būti 125 000 Eur (gyvenamojo namo kaina 110 000 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1277-2808 – 5 000 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1277-2673 – 2 000 Eur, ūkinių pastatų (įskaitant neįregistruotą ūkinį pastatą) – 8 000 Eur). Dariaus Milašausko konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina nekilnojamojo turto pardavimo kaina jo apžiūros dieną (2023 m. balandžio 5 d.) yra 201 000 Eur.
52. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad Dariaus Milašausko konsultacinė išvada yra patikimesnė, nei Renato Griciaus konsultacinė išvada. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka.
53. Atsakovė nurodė, kad pagal ieškovo pateiktą Renato Griciaus konsultacinę išvadą, bendra gyvenamojo namo ir pagalbinių ūkinių pastatų 118 000 Eur dydžio kaina yra net ženkliai mažesnė, nei šalių patirtos 155 000 Eur dydžio turto sukūrimo (statybos) išlaidos. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra įrodyta tokio dydžio išlaidų suma – pačios atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje susistemintoje informacijoje apie byloje pateiktus kvitus, sąskaitas ir kt. nurodyta, kad buvo patirtos iš viso 41 666,58 Eur (2 061,77 Eur („2015 čekiai“) + 6 868,54 Eur („2016 čekiai“) + 766,47 Eur („2017 čekiai“) + 12 452,13 Eur („Bankiniai pavedimai statyboms“) + 13 903,78 Eur („Bankiniai pavedimai statyboms“) + 5 613,89 Eur („Bankiniai pavedimai statyboms“)) išlaidos. Atsakovė taip pat nurodė, kad nėra suprantama, kokiu būdu ieškovo pasitelktas turto vertintojas sugebėjo įvertinti gyvenamąjį namą ženkliai mažesne suma, nei AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Bylos duomenimis, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2015 m. lapkričio 15 d. išdavė Gyventojų turto draudimo liudijimą, kuriuo apdraustas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 80). Nurodyta draudimo suma – 177 038,91 Eur, tačiau, kaip atkreipė dėmesį ieškovas, liudijime taip pat nurodyta, kad gyvenamasis namas yra rąstinis apmūrytas, tuo tarpu faktiškai gyvenamasis namas yra medis su karkasu, molis. Esant šiems duomenų tarpusavio prieštaravimams, liudijime nurodyta draudimo suma nevertinama kaip patikima.
54. Atsakovė nurodė, kad žemės sklypų dovanojimo sutartyje nurodyta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 20 000 Eur bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 000 Eur, tuo tarpu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas pateikė Renato Griciaus konsultacinę išvadą, kurioje bendra žemės sklypų vertė jau yra ne 30 000 Eur, o tik 7 000 Eur (kas iš esmės yra identiška Nekilnojamojo turto registro nurodytai vidutinei rinkos vertei pagal masinį vertinimą), t. y. net 4 kartus mažesnė, už buvusią 2015 m. Iš P. Š. ir T. Š. 2015 m. gruodžio 22 d. sudarytos Dovanojimo sutarties notarinio registro Nr. NM-9805 matyti, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2015 m. lapkričio 19 d. buvo 1 910 Eur (2.3 papunktis) bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2015 m. gruodžio 15 d. buvo 744 Eur (2.2 papunktis). Minėtos sutarties 2.4 papunktyje nurodyta, kad šalys žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertina 20 000 Eur suma, o žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 000 Eur suma. Byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu buvo nurodytos būtent tokios žemės sklypų vertės. Be to, pažymėtina, kad pačios atsakovės pateiktoje Dariaus Milašausko konsultacinėje išvadoje, nustatant, be kita ko, žemės sklypų vertę, buvo vadovautasi duomenimis apie vidutinę žemės sklypų rinkos vertę, nurodant, kad pagal masinį vertinimą, galiojantį nuo 2023 m. sausio 1 d., žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 4 870 Eur bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 900 Eur. Atsakovė taip pat nurodė, kad Renato Griciaus konsultacinėje išvadoje: nėra pateikta absoliučiai jokių skaičiavimų ar kitų duomenų nurodytos bendros 125 000 Eur dydžio kainos pagrindimui; yra pateikiama informacija apie panašių namų valdų pardavimo sandorius, tačiau absoliučiai nėra atlikta jokia panašių objektų pardavimo sandorių analizė; yra įtraukti įvairiausių parametrų objektai, kurių statybos metai apima laikotarpį nuo 1969 m. iki 2022 m., statybinės medžiagos apima nuo medžio karkasų iki blokelių ar plytų, bendras plotas apima nuo 79,37 kv. m iki 205 kv. m, o vietovė apima net (duomenys neskelbtini); pateikiami keli skelbimai iš tinklalapio www.aruodas.lt su gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) pardavimo skelbimais, kurie neturi nieko bendro su ginčo turtu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad viešai prieinamais duomenimis, tiek Renatas Gricius, tiek Darius Milašauskas yra įgiję nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijas, taip pat abu yra įtraukti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, turi teisę atlikti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Todėl vertintina, kad, nepaisant to, jog Renato Griciaus konsultacinė išvada yra mažiau informatyvi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neturi pagrindo nuspręsti, jog kuri nors iš pateiktų konsultacinių išvadų yra svaresnis įrodymas, bei pagrįstai nusprendė, kad šalims priklausančio nekilnojamojo turto vertė, sprendžiant turto padalijimo ir atidalijimo klausimus, apskaičiuotina išvedant vidurkį iš šalių pateiktų įrodymų apie jų turto kainas. Atsakovė, kuriai kilo klausimai dėl to, kaip buvo apskaičiuota nurodyta labiausiai tikėtina nekilnojamojo turto kaina, kodėl buvo pasirinkti nurodyti palyginamieji objektai ir kt., turėjo teisę prašyti apklausti turto vertintoją teismo posėdyje, tačiau tokio prašymo nepareiškė.
55. Atsakovė taip pat teigia, kad prašė byloje skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti – nors prašymas nebuvo suformuotas raštu, tačiau toks atsakovės pageidavimas buvo išsakytas atsakovės atstovo bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu. Atsakovė nepatikslino, kurio teismo posėdžio metu išsakė tokį prašymą, tuo tarpu ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad toks prašymas pareikštas nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors CPK 212 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai, tačiau CPK 179 straipsnis, reglamentuojantis teismo veiksmus įrodinėjimo procese, nustato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys (1 dalis). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ar teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo skirti ekspertizę, kadangi šalys pateikė įrodymus, turinčius didžiulį atotrūkį tarp nurodytos ginčo turto rinkos vertės, tačiau tikslių duomenų apie tokio prašymo pareiškimą pirmosios instancijos teisme nenurodė, o teisės rinkti įrodymus savo iniciatyva pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neturėjo. Pastebėtina, kad prašymas skirti ekspertizę taip pat nepareikštas ir apeliacinės instancijos teisme.
56. Taigi konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas aptartose dalyse yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo, atidalijimo
57. Ieškovas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo būdo bei dėl dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo, priteisiant jam šį turtą natūra, o atsakovei – kompensaciją pinigais už jos nekilnojamojo turto dalį.
58. CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
59. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktą).
60. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik esant pakankamai rimtam pagrindui, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
61. Tais atvejais, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016, 53 punktą). Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016). Kasacinis teismas yra taip pat pažymėjęs, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-1075/2023).
62. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl konfliktiškų šalių santykių, nurodydamas, kad nebūtų įmanoma suderinti abiejų šalių valios dėl veiksmų, susijusių su bendru turtu, bendras šio turto naudojimas ir valdymas taptų labai suvaržytas ir pažeistų pačių buvusių sutuoktinių interesus ir gyvenimo kokybę. Teisėjų kolegija, tam pritardama, pažymi, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo būdo, grindžiant santykių konfliktiškumu, yra nepakankama, nes tarp šalių nusistovėjusi ilgalaikė turto naudojimosi tvarka patvirtina, kad šalys gali turtą valdyti bendrai. Pažymėtina, kad šalių paaiškinimais, šiai dienai ieškovas ir atsakovė kartu nebegyvena – ieškovas, po ieškinio šio byloje padavimo, išsikraustė, o to priežastis – būtent tarp šalių kylantys konfliktai. Kaip pažymėta skundžiamame sprendime, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, teismui yra perduota baudžiamoji byla, kurioje ieškovas kaltinamas tuo, kad jis 2025 m. sausio 11 d., apie 11 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą dešine ranka trenkė nukentėjusiajai T. Š. į kairės rankos plaštaką, tuo savo veiksmais nukentėjusiajai T. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimą – odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairėje plaštakoje, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Atmestini, kaip nepagrįsti, ieškovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, kad gyvenamojo namo patalpų išdėstymas leidžia suformuoti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas patalpas su atskirais įėjimais, taip pat naudotis bendromis patalpomis (kambariu 1-4, virtuve-svetaine 1-5, balkonu-antresole 1-10). Skundžiamame sprendime ši aplinkybė įvertinta – nurodyta, kad šalys, bendrai naudodamos kai kurias patalpas, pagal ieškovo prašomą nustatyti naudojimosi tvarką, vandentiekiu, kanalizacija, šildymo sistema bus priklausomos viena nuo kitos, nes turės spręsti bendrai naudojamų patalpų ir įrenginių priežiūros, valymo, tvarkymo, remonto ir kitus klausimus, dėl ko tarp konfliktuojančių šalių gali kilti nauji konfliktai.
63. Ieškovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl turto padalijimo būdo, neištyrė ir nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad šalys ilgą laiką nesiekė užbaigti statybą ir įteisinti statinius. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos argumentus, pirmiausia pažymi, kad iš pirmiau aptartų turto vertintojų konsultacinių išvadų matyti, kad, nors Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gyvenamojo namo baigtumas – 78 proc., tačiau išvadose nurodyta, kad faktinis baigtumas yra artimas / turėtų būti 100 proc. Antra, vertintina, kad tai, jog statinių baigtumas gali nesiekti 100 proc. bei tai, kad jų baigtumas nėra įteisintas, negali būti vertinama kaip kliūtis pasirinkti kitą, nei turto padalijimas natūra, turto padalijimo būdą.
64. Ieškovas taip pat išdėstė argumentus, susijusius su tuo, kad jis neturi galimybės atsakovei išmokėti kompensaciją, tačiau, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sutiktų sumokėti atsakovei 70 000 Eur kompensaciją, jei jam atitektų visas nekilnojamasis turtas. Nors ieškovas nurodė, kad gauna pajamas iš darbo teisinių santykių, kurios vidutiniškai sudaro 777 Eur (atskaičius mokesčius), ir 420 Eur dydžio pensiją, tačiau vertinama, kad neišgalėdamas išmokėti kompensaciją iš gaunamų pajamų, ieškovas turi galimybę parduoti jam natūra priteistą nekilnojamąjį turtą bei tokiu būdų gauti piniginių lėšų kompensacijos išmokėjimui.
65. Taigi konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
66. Ieškovas taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria, įvertinus tai, kad patikslintas ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies, nuspręsta šalims palikti kiekvienos jų patirtas atstovavimo ir kitas išlaidas, susijusias su įrodymų rinkimu šioje byloje.
67. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad būtent ieškovas atsižvelgdamas į bylos eigą, civilinio proceso reikalavimus, laiku teikė procesinius dokumentus, reiškė prašymus, teikė įrodymus, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas. Tuo tarpu dėl atsakovės (jos atstovo) netinkamo procesinio elgesio (atsakovė teikė prašymus atidėti teismo posėdžius, tačiau neteikė medicininių dokumentų) buvo atidėti teismo posėdžiai, bylinėjimasis užtruko. Toks atsakovės elgesys sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovės nevykimas į teismo posėdžius ir neatvykimą pateisinančių dokumentų nepateikimas laikytinas netinkamu procesiniu elgesiu, todėl buvo pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teisėjų kolegija laiko šiuos argumentus nepagrįstais.
68. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas; teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 2 dalis)
69. Bylos duomenimis, Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi byloje paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2023 m. liepos 24 d. (1 t., b. l. 175–176). Atsakovės atstovas pateikė 2023 m. liepos 9 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. atostogauja, todėl paskirtame parengiamajame teismo posėdyje negalės dalyvauti (1 t., b. l. 180–183). Ieškovo atstovė pateikė 2023 m. liepos 21 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriame nurodė, kad atsakovės atstovo 2023 m. liepos 9 d. prašymui dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo neprieštarauja (1 t., b. l. 184–185). Teisėjos 2023 m. liepos 21 d. rezoliucija parengiamasis teismo posėdis perkeltas į 2023 m. rugsėjo 7 d. Atsakovės atstovas pateikė 2023 m. rugsėjo 6 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriame nurodė, kad atsakovė negalės dalyvauti paskirtame parengiamajame teismo posėdyje, nes buvo sumušta ieškovo draugės, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (kartu su prašymu pateiktas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Gydytojo išrašas, kuriame pažymėta, kad pacientė T. Š. atvyko 2023 m. rugsėjo 2 d. bei skundėsi galvos skausmų, svaigimu) (1 t., b. l. 186–191). Teisėjos rezoliucija parengiamasis teismo posėdis perkeltas į 2023 m. spalio 16 d. Parengiamieji teismo posėdžiai ir teismo posėdis įvyko 2023 m. spalio 16 d., 2023 m. lapkričio 20 d., 2023 m. gruodžio 18 d. (2 t., b. l. 17–18, 110; 3 t., b. l. 48–49). Atsakovės atstovas pateikė 2024 m. sausio 23 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriame nurodė, kad negalės dalyvauti paskirtame 2024 m. sausio 25 d. teismo posėdyje, nes tą pačią dieną turi dalyvauti teismo posėdyje kitoje byloje (3 t., b. l. 52–53). Teisėjos rezoliucija teismo posėdis perkeltas į 2024 m. kovo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartimi byla perduota teisminei mediacijai (3 t., b. l. 61–62). Ieškovo atstovė pateikė 2024 m. gegužės 13 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriame nurodė, kad mediacijoje šalims susitarti nepavyko bei, kad dėl užimtumo kitoje byloje prašo atidėti 2024 m. gegužės 13 d. numatytą teismo posėdį (4 t., b. l. 78). Teisėjos 2024 m. gegužės 21 d. rezoliucija teismo posėdis paskirtas 2024 m. liepos 9 d. Atsakovės atstovas pateikė 2024 m. liepos 5 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 24 d. iki 2024 m. rugsėjo 4 d. atostogauja, todėl paskirtame teismo posėdyje negalės dalyvauti (4 t., b. l. 80–81). Teisėjos 2024 m. liepos 8 d. rezoliucija teismo posėdis perkeltas į 2024 m. rugsėjo 19 d. Atsakovės atstovas pateikė 2024 m. rugsėjo 18 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriame nurodė, kad atsakovė dėl ligos negalės dalyvauti paskirtame teismo posėdyje (4 t., b. l. 116–117). Ieškovo atstovė pateikė 2024 m. rugsėjo 19 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriame nurodė, kad prašo atidėti teismo posėdį (4 t., b. l. 118). Atsakovės atstovas pateikė 2024 m. lapkričio 18 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriame nurodė, kad tik nuo 2024 m. lapkričio 17 d. paaiškėjo, kad jo nepilnametis sūnus turės dalyvauti Tarptautinės teniso federacijos varžybose Lenkijoje, todėl negalės dalyvauti 2024 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje (4 t., b. l. 132–166). Teismo posėdis 2023 m. lapkričio 19 d. įvyko, tačiau bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, kadangi atsakovė nesutiko, kad bylos nagrinėjimas būtų pradėtas nedalyvaujant jos atstovui (4 t., b. l. 167–168). Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi paskyrė atsakovės atstovui baudą už neatvykimą į teismo posėdį be svarbios priežasties, kuri 2025 m. liepos 21 d. nutartimi, gavus atsakovės atstovo prašymą, panaikinta, nurodant, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju advokatas elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą ar jį vilkino (4 t., b. l. 169–170, 175–177). Atsakovės atstovas pateikė 2025 m. vasario 16 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriame nurodė, kad yra nedarbingas nuo 2025 m. sausio 21 d., todėl prašo numatytą teismo posėdį atidėti (4 t., b. l. 217–219). Teismo posėdis vyko 2024 m. gruodžio 5 d. (4 t., b. l. 181–182). Atsakovės atstovas pateikė 2025 m. vasario 16 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriame nurodė, kad jis dėl ligos negalės dalyvauti paskirtame teismo posėdyje (kartu su prašymu pateikti duomenys apie jam išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus) (4 t., b. l. 217–219). Teisėjos 2025 m. vasario 17 d. rezoliucija teismo posėdis perkeltas į 2025 m. kovo 27 d. Teismo posėdžiai vyko 2025 m. kovo 27 d., 2025 m. balandžio 10 d., 2025 m. balandžio 29 d. (5 t., b. l. 2, 8–9, 61–62).
70. Taigi iš pirmiau nurodytų duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimas buvo atidedamas dėl atsakovės atstovo atostogų, šalių atstovų užimtumo kitose bylose, atsakovės atstovo asmeninių priežasčių, atsakovės atstovo ir atsakovės nedarbingumo laikotarpių. Priešingai, nei nurodė ieškovas, prašymai dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo buvo motyvuoti bei pagrįsti neatvykimą pateisinančiais dokumentais. Atsakovė, kaip ir ieškovas, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose. Todėl vertintina, kad atsakovės procesinis elgesys laikomas tinkamu ir pirmosios instancijos teismui nebuvo prielaidų nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Dėl bylos procesinės baigties
71. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
72. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
73. Kadangi ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmesti, jų bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra paskirstomos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019; 2017 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-351-1120/2022; 2020 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-556-1120/2020).
74. Kadangi Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 ir 14 d. nutartimis ieškovui ir atsakovei buvo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimai iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo, atidėta 724 Eur žyminio mokesčio dalis priteisiama valstybei iš ieškovo ir atidėta 714 Eur žyminio mokesčio dalis priteisiama valstybei iš atsakovės (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,
nutaria:
ieškovo P. Š. ir atsakovės T. Š. apeliacinius skundus atmesti.
Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. sprendimą.
Priteisti valstybei iš ieškovo P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 724 Eur (septynių šimtų dvidešimt keturių eurų) žyminį mokestį, kurio mokėjimas už apeliacinį skundą jam buvo atidėtas.
Priteisti valstybei iš atsakovės T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 714 Eur (septynių šimtų keturiolikos eurų) žyminį mokestį, kurio mokėjimas už apeliacinį skundą jai buvo atidėtas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.