Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) automobilį TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (duomenys neskelbtini), vertė 400 Eur, 2) idealiąsias 10491/20376 dalis gyvenamojo namo, vertė 14313 Eur, ½ dalį neįregistruotų ūkinių pastatų - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 8250 Eur, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 4660 Eur, neįregistruoto šulinio, vertė 50 Eur, esančių (duomenys neskelbtini);

atsakovei T. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 200 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui tenkančią santuokinio turto dalį, idealiąsias 9885/20376 dalis gyvenamojo namo, vertė 13495 Eur, ½ dalį neįregistruotų ūkinių pastatų - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 8250 Eur, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 4660 Eur, neįregistruoto šulinio, vertė 50 Eur, esančių (duomenys neskelbtini);

nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais, esančiais (duomenys neskelbtini), tvarką:

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,0830 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geodezijos linija“ 2023-10-31 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, ieškovui paskiriant naudotis individualiai 4621 kv.m plane punktyrais pažymėtą žemės sklypo dalį, atsakovei - 4621 kv.m plane raudona spalva pažymėtą žemės sklypo dalį, bendram naudojimui paskiriant žemę po gyvenamuoju namu, kiemą ir įvažiavimą;

gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geodezijos linija“ 2023-10-20 gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą, ieškovui paskiriant naudotis patalpas, pažymėtas žalia spalva: 1-6 18,60 kv.m, 1-7 19,31 kv.m, 1-2 8 kv.m, atsakovei – patalpas, pažymėtas raudona spalva: 1-3 13,41 kv.m, 1-4 18,55 kv.m, 1-8 1,97 kv.m, 1-9 5,92 kv.m, bendram naudojimui paskirti patalpas 1-1 4,02 kv.m, 1-5 51,42 kv.m, 1-10 62,56 kv.m;

formuojamų pastatus ir kiemo statinius – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį - pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geodezijos linija“ 2023-10-20 naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektą, ieškovui ir atsakovei paskirti naudotis bendrai;

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5190 ha ploto, esančio Šiaulių rajono savivaldybėje, Bubių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geodezijos linija“ 2023-10-31 žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą ieškovui paskiriant naudotis individualiai 2595 kv.m plane punktyrais pažymėtą žemės sklypo dalį, atsakovei - 2595 kv.m plane raudona spalva pažymėtą žemės sklypo dalį;

priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje taip pat nurodyta, kad pradėjus teismo procesą, siekdama gauti asmeninę naudą, užvaldyti santuokoje įgytą turtą, siūlydama ieškovui apsigyventi ūkiniame pastate, palikti atsakovei gyvenamąjį namą, atsakovė savo elgesiu dar labiau aštrino konfliktus, siekė provokuoti, smurtavo, ribojo galimybes ieškovui patekti į patalpas, naudotis statiniais dėl ko ne kartą ieškovas kvietė policijos pareigūnus. Atsakydama į ieškovo veiksmus, atsakovė kreipėsi į policijos pareigūnus dėl neva jos atžvilgiu išsakytų grasinimų, tačiau informacija nepasitvirtino. 2023 m. spalio pabaigoje atsakovė be ieškovo sutikimo namų valdoje įrengė vaizdo kameras, stebi, kada ieškovas atvyksta į namus, kelia konfliktus, ribodama patekti ieškovui į namų valdą. Ieškovas neneigia savo atsakomybės už neišsaugotą šeimą, kad nesistengė dėl bendrų santykių, netoleravo ir nepaisė atsakovės nuomonės, šeimos gyvenimo klausimų nesprendė bendru susitarimu. Ieškovas nurodo, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Ieškovo ir atsakovės charakterio, būdo savybių ir pomėgių nesutapimas, požiūrių į šeimą, bendrą gyvenimą skirtumai, jausmų atšalimas ir jokios ateities kartu nematymas įtakojo šalių santuokos pabaigą.

Ieškinyje nurodyta, kad 2012-2013m. buvo pradėti gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini) projektavimo ir statybų darbai. Šalys gyvenamąjį namą pastatė 2015 m., name apsigyveno 2015 m. gale – 2016 m. pradžioje, namas buvo paruoštas gyventi, buvo įrengtas šildymas, elektra, vanduo, nuotekų šalinimas. 2015-12-22 dovanojimo sutarties pagrindu ieškovas padovanojo atsakovei ½ dalį namų valdos žemės sklypo, kuriame pastatytas gyvenamasis namas, ir ½ dalį kito žemės sklypo. Po 2017 m. įvykusio šalių konflikto, sutuoktiniai apsigyveno atskiruose kambariuose, faktiškai pasiskirstė naudojamas patalpas, ieškovas patalpoje 1-2 atskirai nuo atsakovės įsirengė tualetą, pastatė dušo kabiną. Ieškovas bendru susitarimu naudojasi 1-2, 1-7, 1-6 patalpomis, į gyvenamąjį namą patenka per atskirą įėjimą į 1-7 patalpą, atsakovė naudojasi 1-3, 1-4 patalpomis, 1-5 patalpa svetaine - virtuve, į gyvenamąjį namą patenka per pagrindinį įėjimą 1-1 patalpoje. Šalys pasiskirsčiusios patalpas, lygiomis dalimis moka mokesčius. Gyvenamasis namas yra 203,76 kv.m ploto, gyvenamasis plotas yra 88,57 kv.m, todėl pagal namo struktūrą, šalių faktinį patalpų pasiskirstymą ir ilgalaikį naudojimą, patalpos gali būti paskirstytos tarp sutuoktinių, todėl ieškovas reiškia reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą natūra ir nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką.

Priešieškinyje taip pat nurodyta, kad 2015-08-24 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atsakovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 4 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už bendrą 90000 Eur, visas šias lėšas panaudojo minėto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), statymui. Be to, atsakovė panaudojo dar papildomai ir 25000 Eur asmeninių santaupų, kurias buvo susitaupiusi iki santuokos sudarymo. Viso atsakovės įnašas iš asmeninių lėšų į šį nekilnojamąjį turtą sudaro 115000 Eur. Atsakovės skaičiavimais, ieškovas į šį nekilnojamąjį turtą galėjo įnešti ne daugiau nei 40000 Eur asmeninių lėšų. Ji nesutinka, kad turtas būtų padalintas natūra po ½ dalį. Jos manymu, dėl šalių tarpusavio konfliktiškų santykių, abiem šalims gyventi viename būste galimybės nėra. Namas dar nėra pilnai užbaigtas, jo nėra galimybės pritaikyti gyvenimui dviems šeimoms. Be to, kaip minėta, šalių santykiai yra konfliktiški, tarp šalių nuolat kyla barniai, todėl du bendrasavininkiai negalėtų naudotis namu, nepažeisdami vienas kito interesų, nes, kaip minėta, šalims nesutariant, turto atidalijimas natūra nėra galimas bei tai neatitiktų protingumo ir racionalumo principų. Bendrasavininkiai savo nuosavybės teises į jiems priklausančias nekilnojamojo turto dalis gali įgyvendinti tik ieškovui priteisus visą nekilnojamąjį turtą natūrą, o atsakovei iš ieškovo priteisiant kompensaciją, todėl prašo visą nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisti kompensaciją, lygią 138 000 Eur (201000 Eur (dabartinė turto vertė) – 40 000 Eur (ieškovo įnašo dalis) – 46000/2 (vertės padidėjimas)). Gyvendami santuokoje sutuoktiniai jungtinės nuosavybės teise įgijo transporto priemonę - automobilį „Toyota RAV4“. Atsakovė sutinka, kad automobilis po santuokos nutraukimo atitektų ieškovui, o jai būtų išmokėta 200 Eur kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę dalintino turto dalį natūra.

Byloje nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) susituokė, jų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Vaikų neturi. Gyvendami santuokoje pradėjo statytis gyvenamąjį namą ieškovui priklausančiame 1,0830 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)(1 t., b. l. 10-12). 2015 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartimi (1 t., b. l. 110-116) ieškovas savo sutuoktinei padovanojo ½ dalį 0,5190 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį 1,0830 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bako 2023 m. spalio 24 d. išrašas (4 t., b. l. 95-97) patvirtina, kad šalių gyvenamojo namo, esančio sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), statybos baigtumas 78 procentai, du ūkiniai pastatai, esantys tame pačiame žemės sklype, nebaigti statyti, neįteisinti. Santuokos metu šalys yra įsigijusios automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą ieškovo vardu.

Ieškovas paaiškino, kad dar iki santuokos sudarymo atsakovė apsigyveno jo namuose, (duomenys neskelbtini), name, kuris priklausė jo buvusiai sutuoktinei. (duomenys neskelbtini) jie susituokė. Jis turėjo žemės (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė ant jam priklausančios žemės statytis naują gyvenamąjį namą. Naujai pastatytame name, kuris nebuvo pilnumoje įrengtas, (duomenys neskelbtini) jie pradėjo gyventi 2015 m. pabaigoje. Pirma į jį atsikraustė atsakovė, nes ji nebenorėjo gyventi ne savo name, kuris buvo senas ir nekonfortiškas. Po kelių savaičių ir jis persikraustė į naująjį namą, tačiau jų bendras gyvenimas naujame name nesusiklostė, atsakovės nurodymu, jis apsigyveno viename kambaryje, į virtuvę, svetainę ir miegamąjį jam nebuvo leidžiama įeiti. Jo įsitikinimu, jų santykiai pašlijo po to, kai jis padovanojo pusę jam priklausančios žemės atsakovei. Ji ėmė jį ignoruoti, žiūrėjo į jį kaip į ūkvedį, o ne sutuoktinį, nuolatos priekaištaudavo jam, kad ji iš jo tikėjosi ne tokio gyvenimo, kildavo nuolatiniai žodiniai konfliktai dėl įvairiausių buitinių dalykų, ji nuolatos priekaištaudavo dėl jo draugų, jo dalyvavimo medžioklėse. Konfliktai kildavo dėl šunų, kuriuos atsakovė įsigijo atsikrausčiusi į (duomenys neskelbtini), tačiau jais visiškai nesirūpindavo, išvykusi į darbą, palikdavo juos be priežiūros. 2017 metais konfliktas kilo dėl to, kad jis užsikūrė židinį svetainėje, vakarieniavo, atsakovei tai nepatiko, ji varė jį lauk, smogė jam šakute, dėl ko jis iškvietė policijos pareigūnus, atsakovė buvo išvežta iš namų. Dėl šio smurtinio įvykio jis jai atleido, jie susitaikė, tačiau jų vedybiniame gyvenime niekas nesikeitė – jie gyveno atskiruose kambariuose, atsakovė juo nesirūpino netgi tuomet, kai jis sirgo. 2017-2019 metais jam buvo operuotas stuburas, tulžis, 2022 metais sirgo „Covid“, atsakovė jo nelankė ligoninėje, neslaugė namuose, jį lankė, vaistais ir maistu pasirūpindavo draugai. Jo įsitikinimu, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – skirtingų požiūrių į gyvenimą, draugus, pomėgius, jis nesugebėjo patenkinti sutuoktinės lūkesčių, ji – jį atstūmė, ignoravo jį, jos iniciatyva jie pradėjo gyventi skyrium. Kadangi gyvenimas kartu su atsakove tapo nebeįmanomas dėl jos nuolatinių priekaištų, provokacijų, todėl jis išėjo gyventi į butą (duomenys neskelbtini), kur gyveno prieš pasistatant namą (duomenys neskelbtini). Kai buvo pradėtas statyti namas, žemės sklypas, ant kurio ketino statyti šeimos namą, priklausė jam, todėl jis parašė savo sutuoktinei įgaliojimą, kad ji galėtų rūpintis reikiamais leidimais statybai. Kadangi namas buvo statomas iš abiejų sutuoktinių lėšų, siekdamas, kad jų abiejų teisės būtų lygios į abiejų sukurtą turtą, atsakovei pageidaujant, jis pusę savo žemės sklypų padovanojo jai. Gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini) jie pasistatė iš abiejų sutuoktinių lėšų ir abiejų pastangomis. Jis savo asmeninėmis lėšomis parengė žemės sklypą namo statybai, padėjo pamatus, nutiesė kelią, kurio įrengimas jam kainavo 20000 litų. Visus dokumentus tvarkė atsakovė, jis dokumentų nėra išsaugojęs. Namo karkasas medinis, sienos iš molio ir šiaudų mišinio padarytos. Medieną namo karkasui ir vidaus įrengimui jis paruošė, šiaudus ir molį jis susivežė savo nuosavu traktoriumi ir priekaba, savo jėgomis ir draugų pagalba. Namo statybos metu jis dažnai būdavo statybvietėje, prižiūrėjo atliekamus darbus, aprūpindavo statybininkus reikiamomis statybinėmis medžiagomis. Pradėjus namo statybą jis turėjo asmeninių santaupų, buvo susitaupęs pinigų užsienio valiuta (doleriais), juos skolindavo draugams už palūkanas. Be to, pardavė turėtą butą, žemės sklypus, mamos sodybą. Atsakovė, gyvenant santuokoje, pardavė savo butą, dirbo. Jo įsitikinimu jų abiejų indėlis į nekilnojamąjį turtą yra vienodas, todėl turėtų būti padalintas po lygiai. Kadangi jis neturi pinigų sumokėti atsakovei jos prašomos kompensacijos, todėl prašo turtą padalinti po lygiai idealiosiomis dalimis ir nustatyti naudojimosi tvarką nekilnojamuoju turtu.

Liudytoja J. J. parodė, kad ieškovas – jos sutuoktinio V. J. draugas. Ji su V. J. gyvena nuo 2014 metų, 2016 metais susituokė. Kartu su savo sutuoktiniu užsukdavo pas P. Š. į jo namus (duomenys neskelbtini). Namo statybos metu pas Š. ji nesilankė, kai pradėjo lankytis, namas jau buvo apstatytas baldais, nupirkta buitinė technika. Ji matė, kad P. Š. gyveno atskirame kambaryje, kuriame miegojo, virdavosi valgyti. P. susirgus, ji vežė jam vaistus, maistą. Į svečius P. atvykdavęs taip pat vienas, buvo vienas atvejis, kai T. atvyko pasiimti P., kuris buvo vartojęs alkoholį svečiuose ir savarankiškai grįžti namo negalėjęs.

Liudytojas V. J. parodė, kad P. Š. pažįsta nuo vaikystės, dažnai užsuka į jo namus (duomenys neskelbtini), kartu medžioja. Iš kokių lėšų sutuoktiniai statėsi namą, kaip jie tarpusavyje atsiskaitydavo, jam nežinoma. Užsukęs pas P. į namus, matė, kad sutuoktiniai gyvena atskiruose kambariuose. Ne kartą girdėjo T. užgaulius žodžius, skirtus ne tik P., bet ir jo draugams. Vadindavo juos „pijokais“, priekaištaudavo dėl jų lankymosi pas P. Kai P. sirgo, jis vežė jam vaistus, maistą. Namo statybos metu P. būdavo prie statomo namo, matė, kaip jis kartu su kitais darbininkais dirbo prie ūkinio pastato statybos, matė P. atsiskaitant už atliktus statybos darbus. Įrengiant privažiavimą prie statomo namo, kelio tiesimo darbais, specialios technikos samdymu, rūpinosi P. Jis 2011 metais skolinosi iš P. Š. 40000 JAV dolerių, kurie jam buvo reikalingi įmonės steigimui, verslo pradžiai, pinigus grąžino dalimis.

Liudytojas S. Š. parodė, kad su P. Š. pažįstamas 30 metų. Jis lankėsi kelis kartus prie šalių statomo namo (duomenys neskelbtini), kur statybos metu būdavo ir P. Š. Iki 2015 metų jis kelis kartus yra skolinęsis pinigų iš P. Š. – 10000 ir 20000 JAV dolerių. Jam taip pat žinoma, kad P. B. pardavė žemę, už parduotą žemės sklypą B. ne tik sumokėjo pinigais, bet ir darė P. Š. namui (duomenys neskelbtini) langus. Pasistačius namą (duomenys neskelbtini), P. Š. iš jo įmonės du kartus pirko medžio granules kurui, jas pats vežėsi į savo namus.

Liudytojas R. A. parodė, kad jis P. Š. paprašytas kartu su P. pjovė medieną gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), karkaso statybai, ruošė malkas namo šildymui. Jis kartu su dar 2-3 žmonėmis ruošė masę, susidedančią iš molio, šiaudų ir kalkių, namo sienoms. Kartais su jais dirbdavęs ir P. Statybos metu T. matydavo retai, su juo ir kitais darbininkais atsikaitydavo P.. Jis matė, kaip P. vežė molį, šiaudus namo statybai. Kartais statybines medžiagas atveždavo sunkvežimis, kartais – pats P. su savo traktoriumi ir priekaba.

Liudytojas V. Š. parodė, kad jis talkino P. Š. jam statant namą (duomenys neskelbtini). Kartu su P. kirto mišką, ruošė medieną miške namo karkasui, stogo konstrukcijoms. Kartu su P. vežė molį namo statybai. Nuosavą traktorių vairuodavo P., jis padėdavo jam prikasti molio. Jis taip pat padėjo vežti šiaudus, kuriuos P. pirko namo sienų įrengimui iš ūkininkų. Supresuotus šiaudus kraudavo į sunkvežimį, kurį samdydavo P. Kartu su P. jis sukalė medines konstrukcijas gyvenamojo namo pamatų išliejimui. Už atliktus darbus su juo visada atsikaitydavo P. Š.

Liudytojas V. R. parodė, kad P. Š. paprašytas talkino prie statybos darbų, jis betonavo ūkinio pastato grindis, sudėjo medines grindis vienoje iš ūkinio pastato patalpų, dailylentėmis kalė gyvenamojo namo lubas, kartu su P. miške ruošė malkas, kurias veždavo į namus (duomenys neskelbtini). Visus darbus organizavo P. Jis yra skolingas P. nemažai pinigų, kurių jis atiduoti neturi galimybės, todėl už skolą P. Š. paprašytas atlieka įvairius darbus.

Liudytojas A. A. parodė, kad P. Š. pažįsta apie 30 metų, T. Š. – nuo jų draugystės pradžios. Jis vienas ir su savo sutuoktine svečiuodavosi pas P. Š. Jis 2009-2010 metais skolinosi iš P. Š. 20000 JAV dolerių paskolos padengimui pradėjus kilti palūkanoms, skolą atidavė per kelis kartus trijų metų bėgyje. Statant namą (duomenys neskelbtini) jis ne kartą lankėsi pas P., matė jį dirbantį statybvietėje – vežantį smėlį, kasantį molį, kraunantį lentas. Iš T. elgesio suprato, kad jų santykiai pašliję, nes T. aiškiai parodydavo nepasitenkinimą P. draugais, girdėjo juos vadinant pijokais, jam kartu su savo žmona atvykus pas P., T. juos ignoravo, su jais nebendravo.

Atsakovė paaiškino, kad ji pas ieškovą apsigyveno 2009 metais, 2013 metais jie susituokė. Ji matė, kad sutuoktinis girtuokliavo, tačiau tikėjosi, kad jis pasikeis, kad tai praeis, nes ieškovas – labai geras žmogus, kai negeria, paslaugus ir rūpestingas. Ji įsitikinusi, kad santuoka iširo dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu, vienintelis jos reikalavimas ieškovui – nevartoti alkoholio. Jos kaltė – tai, kad ji daug dirbo, išvažiuodavo ryte 7.30 val. ir grįždavo namo vėlai vakare. Jos prašymu ieškovas nepaisė, laiką leisdavo su draugais, medžioklėse, dažnai išgerdavo. Ji negalėjo susitaikyti su tokiu jo gyvenimo būdu, todėl nusprendė, kad jiems geriau būtų pagyventi atskiruose kambariuose. 2017 metais tarp jų įvyko konfliktas, ji buvo apkaltinta smurtavimu prieš ieškovą, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, todėl nebuvo ištirtos visos aplinkybės. Jų santykiai visiškai nutrūko 2021 metais. 2023 metais ieškovas kvietė policiją į namus, nes jis negalėjęs patekti į virtuvę, į kurią ji savo sutuoktinio neįleido. Nusprendus statytis gyvenamąjį namą, ji rūpinosi visais leidimais, iš savo lėšų padengė visas išlaidas, susijusias su projekto parengimu ir leidimais. Ieškovas turėjo žemės, kurią pardavė už 50000 litų, iš tų pinigų ieškovas sumokėjo už kelio įrengimą 22000 litų. Taip pat ieškovas sumokėjo už gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pamatų įrengimą. P. Š. parengė medieną gyvenamojo namo karkasui, tačiau už statybos darbus mokėjo ji. Vykstant gyvenamojo namo statybai, ji pardavė savo butą (duomenys neskelbtini) už 90000 Eur, visus pinigus investavo į gyvenamojo namo statybą, iš savo asmeninių lėšų ji apmokėjo statybos darbus. Neneigia, kad statybvietėje būdavo ieškovas, tačiau jis jokių darbų neatliko, tik žiūrėdavo, visiems statybos ir apdailos darbams buvo samdomi žmonės, kuriems ji mokėjo iš savo asmeninių lėšų. Ji pripažįsta, kad ieškovas parūpino medienos namo apdailai, ūkinio pastato statybai, vežė šiaudus, molį. Pardavusi savo butą, ji davė 50000 Eur dukrai, kuri tuo metu pirko butą, tačiau vėliau buvęs žentas jai tą pačią sumą grynais pinigais grąžino. Iš savo uždirbtų lėšų ji pirko baldus, buitinę techniką, užuolaidas gyvenamajam namui. Ji visus savo pinigus, gautus už parduotą butą, ir darbines pajamas investavo į šeimos būsto statybą, jos paskaičiavimu – tai 138000 Eur, kuriuos ji nori atgauti. Ji nesutinka kartu gyventi su ieškovu viename name, nes dėl itin konfliktiškų santykių toks gyvenimas neįmanomas.

Liudytoja V. L. parodė, kad atsakovę T. pažįsta nuo 1985 metų. Su P. Š. susipažino T. pradėjus su juo draugauti. Jų santykiai pašlijo prasidėjus naujo gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini). Jai žinoma, kad T. rūpinosi statybos dokumentais, ieškojo statybininkų, gyvenamojo namo stogą dengė įmonės, kurioje T. dirba, darbininkai. Prie statomo namo ji buvo atvykusi kelis kartus iš anksto susitarusi su T., P. Š. statybose ji nematė. Svečiavosi pas T. naujai pastatytame name (duomenys neskelbtini), matė, kad sutuoktiniai gyvena atskiruose kambariuose. Iš T. pasakojimų jai žinoma, kad dėl P. piktnaudžiavimo alkoholiu, T. negalinti su juo gyventi.

Liudytojas G. K. parodė, kad atsakovė dirba jo įmonėje „Autogedas“, su ieškovu – geri pažįstami. Jam nežinoma apie jų tarpusavio santykius. Baigiant naujo namo statybos darbus T. kreipėsi į jį pagalbos dėl statybos darbų užbaigimo, įmonės darbuotojai atliko namo vidaus įrengimo ir apdailos darbus, visi atlikti darbai buvo užaktuoti, už atliktus darbus T. atsiskaitė iš savo atlyginimo.

Liudytojas L. V. parodė, kad jis dirbo įvairius darbus prie P. Š. ir T. Š. statomo gyvenamojo namo. Jis dirbo keletą mėnesių ir gyveno statybvietėje, (duomenys neskelbtini), dirbo prie molio ruošimo ir dažymo darbų. Kokius darbus reikia dirbti, jam pasakydavo ir T., ir P., abu rūpinosi statybinėmis medžiagomis, kai kuriuos darbus kartu su statybininkais dirbo ir P. Su juo dažniausiai atsiskaitydavo T.

Liudytoja T. A., atsakovės dukra, parodė, kad apie mamos ir jos sutuoktinio santykius ji žino tik iš mamos pasakojimų, iš kurių ji susidarė įspūdį, kad P. dažnai išgėrinėdavo, dėl ko jos mama pergyvendavo ir pykdavo. Jai žinoma, kad mama rūpinosi statybos dokumentais, po darbo ir savaitgaliais dažnai važiuodavo prie statomo namo. Pardavusi iš močiutės paveldėtą butą, ji 69000 litų atidavė mamai, nes pinigų reikėjo naujo namo statybai. Kiek ir už ką jai vėliau mama pervedė pinigų, ji neprisimena. Mama yra prisidėjusi prie jos buto remonto, nupirkusi šaldytuvą. Apie P. Š. dovanas mamai ji nieko nežino, mama jai nėra minėjusi.

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; kt.). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Ieškovas ieškinį dėl santuokos nutraukimo teismui pateikė 2022 m. gruodžio 29 d. Šalys skirtingai nurodo jų bendro gyvenimo pabaigą, tačiau abi pripažįsta, kad metus laiko iki ieškinio pareiškimo šalys nebevedė bendro ūkio ir nepalaikė šeimyninių santykių. Nei vienas iš sutuoktinių taikytis nenori ir neketina, nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme yra praėję daugiau nei dveji metai, sutuoktiniai nenusitaikė, nei vienas pastangų nedėjo, todėl nėra pagrindo manyti, kad jų santuoka gali būti išsaugota. Esant tokioms aplinkybėms, santuoką tikslinga nutraukti.

Atsakovė nurodo, kad santuokinis gyvenimas pasibaigė 2021 metais, santuoka iširo dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau įrodymų, patvirtinančių ieškovo priklausomybę alkoholiui, nepateikė. Byloje nėra įrodymų, kad iki sutuoktiniams pradedant gyventi atskirai, ieškovui būtų nustatytas girtumas, jis būtų nederamai elgęsis atsakovės ar kitų asmenų atžvilgiu. Vien iš atsakovės pateiktų nuotraukų (1 t., b. l. 194-208) spręsti, kad ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, nėra pagrindo. Kita vertus, vienam iš sutuoktinių turint priklausomybių, kitas sutuoktinis turėtų dėti pastangas, kad priklausomybių turintis sutuoktinis gydytųsi, tačiau tokių aplinkybių atsakovė nenurodė. Atsakovė neneigė, kad jos sprendimas buvo sutuoktiniams apsigyventi skirtingose kambariuose. Teismo vertinimu, toks sutuoktinių gyvenimas neprisidėjo prie santuokos išsaugojimo, santuokinių ryšių stiprinimo, priešingai, atitolino sutuoktinius vienas nuo kito, taip pat ir patvirtina, kad abu sutuoktiniai neieškojo būdų santuokinių ryšių išsaugojimui.

Iš 2014 m. kovo 5 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (1 t., b. l. 153-159) matyti, kad ieškovas pardavė asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį 4,0996 ha žemės sklypą už 60000 litų. Liudytojai S. Š., V. J. teisme patvirtino, kad ieškovas turėjo nemažai santaupų užsienio valiuta, kurias skolindavo draugams. Liudytojai R. A., V. Š., V. R. patvirtino, kad ieškovas kartu su samdomais darbininkais dirbo prie namo statybos ir įrengimo darbų – kirto mišką ir ruošė medieną namo statybai ir apdailai, liejo pastatų pamatus, vežė molį ir šiaudus, kurie buvo naudojami namo sienų statybai, kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas savo darbu prisidėjo prie gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, bendro sutuoktinių turto, kūrimo. Atsakovė pripažino, kad ieškovas turėjęs pinigų, tačiau jos teigimu, juos išleidęs asmeniniams reikalams, susijusiems su sūnaus padaryta nusikalstama veika, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas pinigus leidęs savo reikmėms, o iš jos asmeninių lėšų buvo statomas gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, atsakovė nepateikė. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių darytina išvada, kad šalių statybos būdu įsigytas gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje abiejų sutuoktinių dalys yra lygios. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, sudarančio pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, pripažinti, kad atsakovės dalis bendrame turte yra didesnė.