Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui L. M. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir atsakovo L. M. priešieškinį ieškovei D. D. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

16. Skyriaus atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, jog tuo atveju, jei nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, tai nepažeistų geriausių vaikų interesų. Jei būtų tenkinami ieškinio reikalavimai priteisti vaikams išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tai atitiktų geriausius vaikų interesus, tačiau jei būtų tenkinami priešieškinio reikalavimai priteisti vaikų išlaikymui po 350 Eur periodinėmis išmokomis, tai taip pat atitiktų geriausius vaikų interesus ir būtų galima tenkinti jų būtinuosius poreikius. Įvertinus vaikų amžių, bylos duomenis, tai, kad šalys neprašo nustatyti konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos, konkrečios bendravimo tvarkos nenustatymas neprieštarautų geriausiems vaikų interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys, priešieškinis tenkintini iš dalies.

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė D. D. ir atsakovas L. M. yra nepilnamečių vaikų I. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta, nuo (duomenys neskelbtini) mėn. šalys gyvena skyrium.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

19. Vienas iš vaiko interesų turinio elementų – turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. Teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą taip pat yra vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

20. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

21. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

22. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

23. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog šalių nepilnamečiai vaikai D. M. ir I. M. nuo pat gimimo nepertraukiamai gyveno su abiem tėvais, ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium nuo (duomenys neskelbtini) mėn. šalių nepilnamečiai vaikai liko gyventi su motina. Nuo (duomenys neskelbtini) šalių nepilnametė dukra I. M. faktiškai gyvena su tėvu atsakovu L. M.. Šalių nepilnametis sūnus D. M. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyveno su tėvu, nuo (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu sūnus gyvena su motina ieškove D. D..

24. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros pateiktais duomenimis, šiuo metu prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, kuriame įtarimai pareikšti ieškovei, nukentėjusioji – nepilnametė dukra I. M.. Išvadą teikiančiai institucijai (Skyriui) šeima žinoma, 2024 m. kovo 18 d. nustatytas galimas smurtas vaiko I. M. atžvilgiu ir nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai D. M. atžvilgiu, inicijuota atvejo vadyba nuo 2024 m. kovo 3 d. Skyriaus (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog bendraudama su specialistais šalių nepilnametė dukra išreiškė nenorą gyventi su motina. Skyriaus specialistams (duomenys neskelbtini) išklausius vaiko I. M. nuomonę, vaikas nurodė norinti gyventi su tėvu, su motina nebendrauja, išreiškė nenorą su ja susitikti ir bendrauti ((duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

25. Taigi byloje pateikti duomenys ir nustatytos aplinkybės patvirtina, jog šiuo metu ieškovės santykiai su nepilnamete dukra yra įtempti. Šalių nepilnametė dukra yra išreiškusi norą gyventi su tėvu (atsakovu) ir byloje nėra duomenų, jog vaiko noras prieštarautų geriausiems vaiko interesams. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygoms nepilnamečiam vaikui gyventi, duomenų, jog šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu tėvu L. M. prieštarautų vaiko interesams, byloje taip pat nėra. Minėta, tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau šalims nepasiekus taikaus susitarimo, šį klausimą sprendžia teismas ginčo teisenos tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko I. M. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu atitinka vaiko interesus, todėl nepilnamečio vaiko I. M. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu tėvu L. M..

26. Spręsdamas klausimą dėl šalių nepilnamečio sūnaus D. M. gyvenamosios vietos nustatymo teismas vertina byloje pateiktų duomenų visumą, o taip pat atsižvelgia į vaiko nuomonę, šalių (ieškovės ir atsakovo) konfliktišką tarpusavio santykių pobūdį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 183 straipsnis, 185 straipsnis).

27. Šiuo atveju byloje atsakovas tvirtina, jog ieškovės gyvenamoji aplinka, kurioje šiuo metu gyvena šalių nepilnametis sūnus, nėra tinkama ir saugi sūnui augti, tačiau byloje objektyvių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad įtempti ir konfliktiški ieškovės ir šalių nepilnametės dukros I. M. santykiai savaime nepatvirtina tokio pat pobūdžio ieškovės santykio su sūnumi. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sukurtos geros buities ir gyvenimo sąlygos vaikui augti – vaikas yra aprūpintas visais būtinais daiktais ir priemonėmis, turi atskirą kambarį ((duomenys neskelbtini) Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalių (ieškovės ir atsakovo) ginčai dėl galimai netinkamo ieškovės pasirinkto vaikų auklėjimo būdo nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje šalių sūnui nėra sukuriamos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Iš Skyriaus (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo, taip pat vaiko nuomonės išklausymo nagrinėjamoje byloje rezultatų matyti, kad ieškovės namuose šalių sūnui už nustatytų taisyklių nesilaikymą yra skiriamos bausmės, ribojant daiktų naudojimą, taip pat vaikas nurodo, kad jam nesilaikant taisyklių mama supyksta ir pakelia balsą, tačiau fizinio smurto jo atžvilgiu nenaudoja. Be to, anot vaiko, tokie bausmių skyrimo atvejai yra vienkartiniai, epizodiniai. Byloje nėra duomenų apie nuolatinį netinkamą ar smurtinį ieškovės elgesį šalių nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.

28. Spręsdamas šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas įvertina byloje esančius duomenis, jog šalių nepilnametis sūnus kurį laiką (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) gyveno su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, tačiau šiuo metu vaikas faktiškai vėl gyvena su motina. Teismui išklausant vaiko nuomonę dalyvaujant specialistams, vaikas paaiškino, jog tėvo gyvenamojoje vietoje (bute) jam trūko vietos, nepatiko gyvenimo sąlygos, trūko draugų. Vaikas yra tvirtai apsisprendęs ir išreiškęs nuomonę, kad jam yra geriau gyventi su motina.

30. Teismas atkreipia dėmesį, jog šalių nepilnamečiui sūnui yra 14 metų, šalių vaikas geba išsakyti savo nuomonę ir ją pagrįsti. Vaikas savo poziciją likti gyventi su motina grindžia ne tik argumentu dėl geresnių ir patogesnių gyvenimo sąlygų, tačiau turi ir daugiau argumentų: draugų tėvo gyvenamojoje aplinkoje neturėjimu, kai tokio amžiaus vaikui svarbus jo socialinis ratas, svyruojančiais santykiais su seserimi (nurodo, kad šiuo metu jam labai gerai, kai gyvena skirtingose vietose). Objektyvių duomenų, jog toks vaiko noras prieštarauja vaiko interesams byloje nėra pateikta. Tokių aplinkybių nenurodė ir vaiko nuomonę bylos nagrinėjimo metu išklausiusi teismo psichologė, vaiko teisių apsaugos specialistai. Objektyvių duomenų, jog ieškovė įgyvendintų vaiko teises prieš sūnaus interesus, byloje, minėta, nėra pateikta. Taigi šiuo atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, šalių nepilnamečio sūnaus nuomonę, teismas neturi pagrindo išvadai, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų geriausiems vaiko interesams (CK 3.1 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, šalių nepilnamečio sūnaus D. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove motina D. D. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

31. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

32. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

33. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.).

34. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

35. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).

38. Šalys byloje vaikų poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mastą grindžia žodiniais paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (sąskaitomis už paslaugas ir kt.), vaikų poreikiams tenkinti būtinas išlaidas nurodo atsižvelgdamos į minimalios mėnesinės algos dydį.

39. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas, dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

40. Pažymėtina, kad šalių nurodomos išlaidos savaime neįrodo vaikų poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio. Kita vertus, suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio ir (arba) įrodytos rašytiniais įrodymais. Kadangi šalys konkrečių vaikų poreikių neįrodinėjo detaliais rašytiniais įrodymais, nagrinėjamu atveju teismas vertina šalių nurodomus vaikų poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais apie vaikams išlaikyti patirtas išlaidas per paskutinius trejus metus, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

41. Įvertinęs šio sprendimo 36-37 punktuose šalių nurodytus dydžius, reikalingus vaikų išlaikymui, šalių paaiškinimus, taip pat byloje pateiktų rašytinių įrodymų turinį, laikytina, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikius gali patenkinti orientaciniu teismų praktikoje pripažįstama minimaliosios mėnesinės algos dydžio suma, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. atskaičius mokesčius siekia apie 708 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. birželio28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 924 Eur (neatskaičius mokesčių)). Didesnių išlaidų vaikų poreikiams tenkinti nei ieškovė, nei atsakovas neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški. Juos tenkinant turi būti atsižvelgiama į šalių galimybes. Nepagrįstas išlaidavimas, neūkiškumas nėra vertybė, ginama teismo. Šalių nepilnamečiai vaikai teismo sprendimo priėmimo dieną yra atitinkamai 14 ir 16 metų amžiaus, neturi specialiųjų poreikių ir neužsiima veiklomis, kurios sąlygotų didesnes išlaidas. Nors byloje yra pateikti duomenys, jog šalių nepilnametė dukra lanko (duomenys neskelbtini) užsiėmimus, objektyvių duomenų, jog šis užsiėmimas reikalautų papildomų išlaidų, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis šalių nepilnametis sūnus lankė (duomenys neskelbtini) treniruotes, pokalbio su teismo psichologe metu ((duomenys neskelbtini)) vaikas nurodė, jog jokių užsiėmimų nebelanko. Be to, įvertinus šalių nepilnamečių vaikų amžių, kuris iš esmės yra panašus, teismas neturi pagrindo išvadai, jog vaikams teiktino išlaikymo suma turėtų būti diferencijuota ir vaikams būtų teikiamas skirtingo dydžio išlaikymas, kaip nurodoma ieškovės procesiniuose dokumentuose. Taigi, remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, atsižvelgdamas į vaikų amžių ir raidą, teismas konstatuoja, kad kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma, ją suapvalinus, sudaro apie 700 Eur (kiekvienam vaikui), kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta, atitinkanti šalių dukros I. M. ir sūnaus D. M. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas) (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas, vertindamas preliminarias nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas, neprivalo tiksliai nustatyti kokia išlaidų suma kiekvieną mėnesį tenka kiekvienam vaiko poreikiui, o preliminariai vertina, kiek galėtų kainuoti vaiko išlaikymas per mėnesį.

42. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Pastebėtina, kad gaunami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka vaiko pinigai nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96,25 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad valstybė iš esmės palengvina nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą po 48,13 Eur kiekvienam iš tėvų (vieno vaiko atžvilgiu), todėl kiekvieno vaiko išlaikymo suma mažintina minėta išmokos suma (700 Eur – 96,25 Eur), ir kiekvienas iš tėvų prie kiekvieno vaiko poreikių tenkinimo turėtų prisidėti 301,88 Eur suma ((700 Eur – 96,25 Eur) / 2 = 301,88 Eur).

44. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovas, prašydamas iš ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, jokių objektyvių tokius reikalavimus pagrindžiančių duomenų byloje iš esmės nepateikė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog dukros išlaikymui patiria mažesnes nei minimalios mėnesinės algos dydžio išlaidas, nors ir nurodė, jog didesnes (apie 700 Eur) išlaidas vaikui patiria dėl nepilnametei dukrai taikomo (duomenys neskelbtini) gydymo (vizitų pas specialistus).

45. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog šalių nepilnametės dukros išlaikymui yra reikalingas ženkliai mažesnio dydžio išlaikymas, o atsakovas neįrodė aplinkybių, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, atėmus iš jo valstybės mokamą išmoką ir galutinę sumą suapvalinus, yra didesnis nei 600 Eur (700 Eur – 96,25 Eur) (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, jog pagrįstas ir įrodytas kiekvieno vaiko poreikiams tenkinti būtinas išlaikymo dydis sudaro 600 Eur kiekvienam vaikui.

46. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

47. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais (pastatu – gyvenamuoju namu), adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovės pajamos iš darbo santykių sudaro apie 2 235,87 Eur per mėnesį (2024 m. balandžio 5 d. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie D. D. pajamas, 2024 m. balandžio 4 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas). Byloje nėra duomenų apie ieškovės vardu registruotas ir nuosavybės teise deklaruotas transporto priemones, turimas santaupas, taip pat duomenų apie ieškovei nustatytą ribotą darbingumą ir (ar) turimus įsiskolinimus tretiesiems asmenims. Duomenų apie kitus, nei šalių nepilnamečiai vaikai, išlaikomus asmenis, nėra pateikta.

48. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). AB ,,Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruota ir nuosavybės teise deklaruota transporto priemonė ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jo pajamas sudaro apie 1 417,50 Eur/mėn. (2024 m. rugpjūčio 5 d. darbdavio pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas). Byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog atsakovas turi įsipareigojimų hipotekos kreditoriui. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turimas santaupas, taip pat duomenų apie atsakovui nustatytą ribotą darbingumą. Atsakovas byloje teikė duomenis, jog epizodiškai materialiai remia šalių pilnametę dukrą D. M..

49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu nepilnamečių vaikų tėvai yra darbingo amžiaus, turi nuolatinį pajamų šaltinį, abiejų tėvų turtinė padėtis, vertinant byloje pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas, turimą turtą ir įsipareigojimus, yra iš esmės panaši (ieškovės kiek geresnė), kiekvienas iš tėvų turi galimybes lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti aplinkybių, sudarančių prielaidas nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo. To byloje daryti neprašė ir ieškovė ar atsakovas.

50. Teismas, remdamasis išdėstytu, įvertinęs vaikų amžių (šalių nepilnametei dukrai šiuo metu 16 metų, o sūnui 14 metų), tokio amžiaus vaikų poreikius ir vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas, jų pastovumą, taip pat valstybės mokamą išmoką vaikui, aplinkybę, kad ieškovė pripažino, jog galėtų teikti didesnį nei 250 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai, taip pat tai, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, o šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu, kiekvienam jų tenka didesne dalimi prisidėti prie kartu gyvenančio vaiko poreikių tenkinimo, konstatuoja esant pagrindą šalių reikalavimus dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš ieškovės išlaikymą nepilnametei dukrai I. M., mokamą po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. balandžio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. M., mokamą po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo padavimo dienos (2024 m. gegužės 8 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis).

51. Ieškovė skiriama nepilnamečiam vaikui D. M. priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise, o atsakovas skiriamas nepilnamečiam vaikui I. M. priteisto išlaikymo iš ieškovės tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko D. M., o atsakovas – nepilnamečio vaiko I. M., turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

52. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

53. Šalims išaiškintina, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis vaikų (ar vieno jų) poreikiai ir (ar) šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

55. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo dydį apskaičiavo atsižvelgdama į įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu galiojusį minimalios mėnesinės algos dydį, pateikė skaičiavimus, jog laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 28 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 2 700 Eur (9 mėn. x 150 Eur x 2), laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimas sudaro 6 000 Eur (12 mėn. x 250 Eur x 2), laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimas 7 200 Eur (12 mėn. x 300 Eur x 2), o laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 28 d. įsiskolinimas 1 800 Eur (3 mėn. x 300 Eur x 2).

56. Atsakovas su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nesutinka. Byloje pateikė skaičiavimus ir rašytinius įrodymus (banko sąskaitos išrašus, mokėjimo nurodymų kopijas), kuriais grindžia aplinkybes, jog laikotarpiu nuo 2022 m. iki 2024 m. teikė išlaikymą vaikams.

57. Teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

58. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010; 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691).

59. Būtent tokio pobūdžio reikalavimas šiuo atveju yra pareikštas byloje, t. y. ieškovė prašo iš atsakovo priteisti už atsakovą įvykdytą šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dalį. Reikalavimas reiškiamas CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, pagal kurią trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog išlaikymo teikimo aplinkybės yra įrodinėjimo dalykas, o įrodinėjimo pareiga tenka tam iš tėvų, kuris pareiškia atitinkamą reikalavimą, konkrečiai – pareiškęs reikalavimą priteisti išlaikymo skolą iš kito iš tėvų, ieškovas turi įrodyti, kad jis teikė išlaikymą ir už kitą iš tėvų, tuo tarpu pastarasis turi įrodyti, kad jam tenkančią išlaikymo prievolę jis įvykdė tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691).

60. Savo reikalavimams pagrįsti ieškovė, be kita ko, pateikė teiktų nepilnamečiams vaikams išlaidų paskaičiavimą (el. b. failas 4, 2 psl.), kuriame nurodoma, jog 2022 metais ieškovė sūnaus išlaikymui patyrė 3 728,47 Eur, o dukros – 9 046,34 Eur, taip pat įtraukė būsto išlaikymo (ir maisto bei higienos priemonių) išlaidas trims asmenims, kurios sudaro 13 842,78 Eur (po 384,52 Eur vienam asmeniui per mėnesį), 2023 metais nurodomos išlaidos sūnui 3 776,43 Eur, o dukrai – 10 465,19 Eur, taip pat būsto išlaikymo (ir maisto bei higienos priemonių) išlaidos trims asmenims 11 798,55 Eur sumai (po 327,74 Eur per mėnesį vienam asmeniui), 2024 metais nurodomos išlaidos sūnui 1 455,49 Eur, o dukrai – 1 442,83 Eur, taip pat būsto išlaikymo (ir maisto bei higienos priemonių) išlaidos 3 403,36 Eur sumai (po 378,15 Eur per mėnesį vienam asmeniui). Pastebėtina, jog iš ieškovės pateiktų skaičiavimų matyti, kad kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui nurodomu įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu (2022-2024 m.) per mėnesį kiekvienam vaikui skirtos išlaidos (2022 metais nepilnamečiui vaikui D. M. išlaikyti po 712,79 Eur/mėn., o I. M. po 1 155,61 Eur/mėn.; 2023 metais D. M. po 642,44 Eur/mėn., I. M. – po 1 199,84 Eur/mėn.; 2024 metais D. M. po 863,31 Eur/mėn., I. M. – po 859,09 Eur/mėn.) viršijo orientaciniu pripažįstamo minimalios mėnesinės algos dydį (apie 534 Eur/mėn. atskaičius mokesčius 2022 metais; apie 633 Eur/mėn. atskaičius mokesčius 2023 metais; apie 708 Eur/mėn. atskaičius mokesčius 2024 metais) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Šiuo atveju ieškovei pareiškus reikalavimą priteisti skolą, apskaičiuotą neviršijant minimalios mėnesinės algos dydžio, teismas, vertindamas reikalavimo (ne)pagrįstumą, vadovaujasi ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktais skaičiavimais dėl įsiskolinimo dydžio, kadangi būtent tokius reikalavimus ieškovė apibrėžė procesiniuose dokumentuose ir tai sudaro įrodinėjimo dalyką (CPK 5 straipsnis, 135 straipsnis).

61. Šiuo atveju šalių prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus buvimo faktą lemia įstatymo normos, reglamentuojančios tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo vaikams dydis nėra ir nebuvo nustatytas teismo sprendimu, tačiau įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei atsikirtimus, laikytina, jog šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti buvo būtinos ne didesnės nei minimalios mėnesinės algos dydžio išlaidos kiekvienam vaikui, be to, atsižvelgiant į tai, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), laikytina, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas lygiomis dalimis turėjo prisidėti prie vaikų išlaikymo.

62. Vertinant aplinkybes, ar ieškovė įrodė, jog įvykdė nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolę už atsakovą laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 28 d. iki 2024 m. kovo 28 d., atsižvelgtina į sekančias byloje nustatytas aplinkybes. Ieškovė ir atsakovas iki (duomenys neskelbtini) mėnesio vedė bendrą gyvenimą, gyveno kaip šeima. Ieškovė turėjo prieigą prie atsakovo banko sąskaitos, todėl turėjo galimybę tiesiogiai valdyti tiek savo, tiek atsakovo gaunamas lėšas ir atitinkamai jas skirtyti bendro gyvenimo laikotarpiu. Šeimos santykiai grindžiami tarpusavio pagalba, pasitikėjimu, bendru sutarimu, jie paprastai nedokumentuojami, raštu ar kitomis priemonėmis specialiai nefiksuojami, todėl teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, nepaisant to, kuris iš tėvų asmeniškai perka vaikui drabužius, maistą ar apmoka kitų jo poreikių tenkinimą, iki nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481-248/2016 ir kt.).

64. Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis, kritiškai vertina atsakovo nurodomas išlaidas kurui, kadangi byloje nėra pateikta jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų (mokėjimo nurodymų, kvitų ar kt.), o iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas nuosavybės teise transporto priemonę deklaravo tik (duomenys neskelbtini). Nors teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog darbdavys jam buvo skyręs automobilį, kuriuo jis galėjo neribotai naudotis, jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių duomenų byloje atsakovas taip pat neteikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovo skaičiavimuose pateiktos išlaidos žaidimų konsolei įsigyti (400 Eur) teismo taip pat negali būti traktuojamos išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams teikimu, šios išlaidos nėra skirtos vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti, be to, jokių objektyvių aplinkybių šioms išlaidoms pagrįsti byloje nėra pateikta.

65. Atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovas nurodė, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, kad šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas nereikalaus šalių bendro gyvenimo laikotarpiu ieškovės ir atsakovo sukurto turto dalies, tenkančios atsakovui, t. y. turtą palieka ieškovei, ir tai taip pat gali būti laikoma išlaikymo vaikams teikimu. Teismas atkreipia dėmesį, jog viena vertus, objektyvių duomenų, patvirtinančių nurodytus argumentus, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis), ieškovė tokio susitarimo buvimą neigė. Kita vertus, išlaikymas yra asmeninė tėvų prievolė nepilnamečiams vaikams, tiek tėvas, tiek motina yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą (CK 3.192 straipsnis), todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims. Atitinkamai, net ir tuo atveju, jei šalys ir būtų sudariusios atsakovo nurodomą susitarimą, asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis nesudaro pagrindo išlaikymo vaikams prievolę perkelti vienam iš tėvų ir (ar) vieną iš tėvų atleisti mainais už kitam jų tenkančią bendro turto dalį nuo išlaikymo prievolės bendram vaikui teikimo, pažymint, jog išlaikymo prievolėje kreditorius visada yra vaikas, o skolininkai – jo tėvai ar turimas vienas jų. Esant nurodytoms aplinkybėms, kritiškai vertintini atsakovo argumentai apie išlaikymo vaikams teikimą turtu (jo dalimi), sukurtu šalių (vaiko tėvų) bendro gyvenimo laikotarpiu.

66. Pažymėtina, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas teikė byloje duomenis, jog šalių nepilnamečiams vaikams į kiekvieno jų sąskaitą pervesdavo pinigines lėšas, šias išlaidas yra įtraukę į teismui pateiktus skaičiavimus.

67. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog išlaikymą sudaro lėšos, kurios yra reikalingos vaikui tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Į lėšas, susijusias su laisvalaikio ir poilsio užtikrinimu, įtraukiamos lėšos, kurios skiriamos smulkiems buitiniams sandoriams sudaryti, t. y. kišenpinigiai. Šie yra lėšos, kuriomis vaikas savarankiškai disponuoja užtikrindamas savo būtinus interesus. Kišenpinigiais gali būti laikomos nedidelės pinigų sumos, skirtos pietums, transportui, kino teatrui ir pan. Kišenpinigių skyrimo tikslai gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus ir poreikių. Taigi nedidelės vertės nuolat teikiamos lėšos, kurios skirtos vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti ir kuriomis savarankiškai disponuoja pats vaikas (kišenpinigiai), sudaro dalį vaikui teikiamo išlaikymo, o jeigu jis neteikiamas, tai gali sudaryti išlaikymo įsiskolinimo dalį. Jeigu yra įrodytas kišenpinigių teikimas, tai atsiranda pagrindas sumažinti dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolintą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010).

68. Iš byloje pateiktų duomenų (atsakovo banko sąskaitos išrašų) matyti, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 27 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d. nepilnamečiui vaikui D. M. nedidelėmis (nuo 5 Eur iki 28 Eur) nuolat teikiamomis sumomis pervedė bendrą 595 Eur sumą, o laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d. nepilnametei dukrai I. M. nuolat teikiamomis sumomis (nuo 5 Eur iki 20 Eur) pervedė bendrą 798 Eur sumą. Taip pat laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 3 d. iki 2024 m. kovo 22 d. šalių nepilnamečiui sūnui atsakovas pervedė 225 Eur bendrą sumą vaiko poreikiams tenkinti, šalių nepilnametei dukrai I. M. atsakovas laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. kovo 22 d. pervedė bendrą 139 Eur sumą (pagal byloje pateiktus mokėjimo nurodymus).

69. Atsakovas taip pat byloje pateikė mokėjimo nurodymus, kuriais įrodinėja aplinkybę, jog išlaikymo prievolę vaikams ieškovės nurodomu laikotarpiu vykdė. Teismas atkreipia dėmesį, jog dalis atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų (mokėjimo nurodymai) kartojasi, be to, dalyje jų yra fiksuojamos finansinės operacijos, kuriomis atsakovui lėšos yra grąžinamos (,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“), o ne atsakovo patiriamos paslaugų ar prekių tiekėjams. Įvertinus byloje pateiktus mokėjimo nurodymus matyti, jog 2022 metais atsakovas patyrė 1 548,71 Eur išlaidas prekėms įsigyti, 2023 metai – 836,22 Eur išlaidas (įskaitant išlaidas viešojo transporto bilietams pildyti), o 2024 metais – 105 Eur (įskaitant išlaidas viešojo transporto bilietams pildyti).

70. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog prekes (rūbus, avalynę) vaikams pirkdavo internetinėse parduotuvėse, kai kuriuos daiktus vaikams pirko fizinėse parduotuvėse. Šie atsakovo paaiškinimai neprieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams apie patirtas išlaidas. Šiuo atveju atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai ir abejonės, jog atsakovas išlaidų vaikams nepatyrė, o pirkiniai buvo skirti ne vaikams. Teismas atkreipia dėmesį, jog viena vertus, pati ieškovė analogiško pobūdžio rašytiniais įrodymais (sąskaitos išrašu, sąskaitomis, mokėjimo nurodymais) grindžia savo reikalavimus dėl vaikų išlaikymui patirtų išlaidų, kita vertus, išklausant šalių nepilnamečio vaiko nuomonę, vaikas yra patvirtinęs, jog tėvas yra jam pirkęs daiktų (rūbų, avalynės), pildė viešojo transporto bilietus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, o taip pat tam tikrus išlaikymo prievolės įvykdymo įrodinėjimo ypatumus, labiau tikėtina, jog atsakovas patyrė išlaidas vaikų poreikiams tenkinti pagal byloje pateiktus mokėjimo nurodymus (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

71. Atsakovas byloje pateikė duomenis, jog patyrė išlaidas sūnaus mobiliojo ryšio telefonui įsigyti (300 Eur) bei ryšio paslaugoms apmokėti (457,44 Eur už 2023 metus ir 114,36 Eur už 2024 metus), taip pat išlaidas paspirtukui (479 Eur) sūnaus poreikiams tenkinti. Išlaidoms ryšio paslaugoms pagrįsti atsakovas byloje pateikė sutartis, sudarytas su mobiliojo ryšio tiekėju (2023 m. kovo 8 d. sutartis su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuria įsigytas naujas mobiliojo ryšio telefonas, 2023 m. spalio 14 d. sutartis su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuria įsigytas mobiliojo ryšio telefonas). Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog atsakovas apmoka mobiliojo ryšio išlaidas sūnui. Pokalbio su vaiku metu šalių nepilnametis sūnus patvirtino aplinkybę, jog atsakovas jam pirko paspirtuką, kurį vaikas paliko seseriai, taigi minėta transporto priemonė liko vaikų poreikiams tenkinti. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog byloje pateikti duomenys patvirtina šių išlaidų realumą bei paskirtį vaikų poreikiams tenkinti.

72. Minėta, atsakovas nurodo, jog nepilnamečiams vaikams 2022 metais teikė išlaikymą grynaisiais pinigais, kiekvienam vaikui yra perdavęs po 1 200 Eur. Ieškovė byloje su šiomis išlaidomis nesutiko, motyvuodama tuo, jog vaikai su tėvu 2022 metais nebendravo. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių nepilnamečiai vaikai D. M. ir I. M. bendraudami su specialistais, ikiteisminio tyrimo teisėju, yra nurodę, jog su tėvu pirmaisiais metais po tėvų gyvenimo skyrium pradžios ((duomenys neskelbtini) m.) nebendravo, tačiau šalių nepilnamečiai vaikai specialistams iki šalių teisminių ginčų pradžios, be kita ko, yra patvirtinę, jog iš tėvo gaudavo grynaisiais apie 100 Eur/mėn. Atsakovas byloje taip pat nuosekliai laikėsi pozicijos, jog dalį išlaikymo vaikams teikė grynaisiais pinigais, šias aplinkybes nurodė vaiko teisių apsaugos specialistams. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei tam tikrus įrodinėjimo ypatumus tokio pobūdžio prievolių įvykdymui, nesant duomenų, sudarančių pagrindą abejoti šalių nepilnamečių vaikų nurodytomis aplinkybėmis, kurios neprieštarauja bylos medžiagai, sprendžia esant labiau tikėtina, jog atsakovas šias išlaidas vaikų poreikiams tenkinti patyrė (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

73. Taigi įvertinus byloje esančius duomenis matyti, jog laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2024 m. kovo 28 d. atsakovas vaikų poreikiams tenkinti patyrė 7 997,73 Eur (1 200 Eur + 1 200 Eur+ 1 548,71 Eur + 836,22 Eur + 595 Eur + 798 Eur + 300 Eur + 479 Eur + 457,44 Eur + 225 Eur + 105 Eur + 139 Eur + 114,36 Eur) išlaidas. Atitinkamai šios išlaidos pripažintinos vaikų išlaikymui skirtomis išlaidomis (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

74. Spręsdamas ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo skolos priteisimo (ne)pagrįstumo klausimą, teismas taip pat įvertina aplinkybes, jog ieškovė pasirinko neįrodinėti didesnių, nei orientaciniu kriterijumi pripažįstamo minimalios mėnesinės algos dydžio, išlaidų vaikų poreikiams tenkinti. Sprendžiant dėl išlaikymo skolos dydžio atsižvelgtina į aplinkybę, jog ginčo laikotarpiu ieškovė už nepilnamečius vaikus gaudavo ir šiuo metu gauna išmoką vaikui, todėl remiantis šio sprendimo 42 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, dėl kiekvieno vaiko išlaikymo dydžio ir tėvams tenkančios jo dalies spręstina atskaičius šią išmoką, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. siekė 73,50 Eur, nuo 2022 m. birželio 1 d. sudarė 80,50 Eur, nuo 2023 m. sausio 1 d. sudarė 85,75 Eur. Atitinkamai už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. kiekvienas iš tėvų prie kiekvieno vaiko poreikių tenkinimo turėjo prisidėti 230,25 Eur suma ((534 Eur – 73,50 Eur) / 2 = 230,25 Eur), laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. kiekvienas iš tėvų kiekvieno vaiko poreikių tenkinimui turėjo prisidėti 226,75 Eur ((534 Eur – 80,50 Eur) / 2 = 226,75 Eur), 2023 metais kiekvienas iš tėvų prie kiekvieno vaiko poreikių tenkinimo turėjo prisidėti 273,63 Eur suma ((633 Eur – 85,75 Eur) / 2 = 273,63 Eur).

75. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog išlaikymas vaikams ieškovės nurodomu įsiskolinimo laikotarpiu buvo suteiktas ir visi vaikų poreikiai šiuo laikotarpiu buvo patenkinti (CPK 187 straipsnis). Tačiau iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, jog išlaikymą vaikams ginčo laikotarpiu teikė išimtinai tik ieškovė. Minėta, laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) mėnesio šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Iš byloje esančių duomenų teismas neturi pagrindo išvadai, jog šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą šeimos ūkį, būtent ieškovė už abu tėvus vykdė išlaikymo prievolę vaikams, o atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisidėjo (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo spręsti, jog laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 28 d. iki 2022 m. sausio 31 d. susidarė atsakovo įsiskolinimas ieškovei už išlaikymo vaikams prievolės vykdymą už abu tėvus, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje nėra pagrįstas (CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2024 m. kovo 28 d. iš dalies prisidėjo prie vaikų išlaikymo, o likusią išlaikymo vaikams prievolę už abu tėvus įvykdė ieškovė, pripažintina, jog ieškovė įgijo teisę į teikto išlaikymo atlyginimą 5 385,89 Eur (17 700 Eur – (250 Eur x 2) – 2 700 Eur – 7 997,73 Eur – ((250 Eur-230,25 Eur) x 2 x 4 mėn.) - ((250 Eur – 226,75 Eur) x 2 x 7 mėn.) – ((300 Eur – 273,63 Eur) x 2 x 12 mėn.) = 5 385,89 Eur) sumai (CK 3.192 straipsnis, 6.50 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteistinas 5 385,89 Eur už atsakovą įvykdytos išlaikymo prievolės vaikams atlyginimas (įsiskolinimas).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

76. Ieškovė byloje pateikė reikalavimą nustatyti bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovas reikalavimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nereiškė. Šalys byloje nurodė, jog bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) vaikams kliūčių nedaro, tačiau šalims nepasiekus taikaus susitarimo šiuo klausimu, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimą išsprendžia teismas ginčo teisenos tvarka.

77. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1dalis).

78. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

79. CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

80. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

81. Šiuo atveju ieškovė prašo nustatyti sekančią bendravimo su vaikais tvarką: ,,Vaikų tėvas L. M. netrukdys ir nedarys kliūčių vaikų motinai D. D. bendrauti su dukra I. M. ir dalyvauti jos auklėjime, o vaikų motina D. D. netrukdys ir nedarys kliūčių vaikų tėvui L. M. bendrauti su sūnumi D. M. ir dalyvauti jo auklėjime. Pageidaujamas bendravimo su vaikais laikas bei trukmė bus susiderinama iš anksto tarp motinos ir tėvo, atsižvelgiant į vaikų norus“.

82. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu yra 14 ir 16 metų amžiaus, taigi vaikai yra tokio amžiaus, kai geba patys suformuluoti savo poziciją, išreikšti savo norus ir juos argumentuoti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių nepilnametis sūnus yra išreiškęs norą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, tiek Skyriaus specialistei, tiek išklausant nuomonę teisme nurodė, jog dėl bendravimo su kiekvienu iš tėvų norėtų susitarti pats ((duomenys neskelbtini) Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) (e. b. failas 1, 157-158 psl.). Šalių nepilnametė dukra su skyrium gyvenančia motina šiuo metu nebendrauja. Ieškovė byloje paaiškino, jog su dukra nebendrauja dėl šiuo metu taikomų ribojimų (kardomosios priemonės), tačiau jei jų nebūtų, su vaiku bendrautų. Minėta, ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir būdo iš esmės nėra, tačiau šalys taikaus susitarimo nepasiekė. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, įvertinus vaikų nuomonę, išvadą byloje teikiančios institucijos pateiktą išvadą, darytina išvada, jog ieškovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka nepažeistų nei ieškovės, nei atsakovo teisių ir įstatymo saugomų interesų, užtikrintų vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais, o tai labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.1 straipsnis, 3.175 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas nustatyti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarką tenkintinas, nustatytina ieškovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka su redakciniais pakeitimais, nekeičiančiais bendravimo tvarkos turinio.

Dėl išmokos vaikui

83. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).

84. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, šalių nepilnametė dukra I. M. nuo (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su tėvu, tačiau išmoką už abu nepilnamečius vaikus pagal Išmokų vaikams įstatymą gauna ieškovė. Šią aplinkybę ieškovė patvirtino tiek Skyriaus specialistei, pastarajai tiriant šeimos aplinkos sąlygas ((duomenys neskelbtini) Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas) (e. b. failas 1, 152-155 psl.), tiek teismo posėdžio metu. Minėtos lėšos šalių nepilnametei dukrai nėra perduotos, o atsakovas šį klausimą galės išspręsti tik turėdamas teismo procesinį sprendimą (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas išeiti už byloje pareikštų reikalavimų ribų bei svarstyti klausimą dėl išmokų pagal Išmokų vaikams įstatymą nepilnametei šalių dukrai priteisimo.

85. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.

86. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

87. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

88. Nagrinėjamu atveju byloje iš žodinių šalių paaiškinimų nustatyta, jog išmoką vaikui už abu nepilnamečius vaikus gauna ieškovė. Šalių nepilnametė dukra, minėta, nuo (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su tėvu, tačiau išmoką už nepilnametę dukrą ieškovė gauna iki šiol ir byloje nėra duomenų, jog valstybės mokama išmoka vaikui yra perduodama uzufrukto teise tvarkyti atsakovui, su kuriuo gyvena nepilnametė šalių dukra. Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, jog ieškovė už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. už 5 (penkis) mėnesius yra gavusi išmoką vaikui nepilnametei dukrai I. M., kurios, minėta, vaiko poreikiams tenkinti uzufrukto teise atsakovui tvarkyti neperdavė. Atsižvelgiant į nurodytą, iš ieškovės nepilnametei dukrai I. M. priteistina 481,25 Eur (96,25 Eur x 5 mėn.) iš valstybės gaunamų išmokų vaikui suma, šias lėšas pavedant uzufrukto teise tvarkyti atsakovui L. M. (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė įpareigotina iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už šalių nepilnametę dukrą I. M. iš valstybės gautą išmoką vaikui perduoti uzufrukto teise tvarkyti atsakovui L. M., su kuriuo nustatyta vaiko I. M. gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

89. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

90. Nustatyta, jog ieškovė už neturtinį reikalavimą sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį. Byloje pateikti įrodymai apie ieškovės patirtas 1 500 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (1 000 Eur už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme bei 500 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą ir ieškinio reikalavimų patikslinimą).

91. Atsakovas byloje už neturtinio pobūdžio reikalavimą sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį, patyrė 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas (priešieškinio parengimas, teisinės konsultacijos, susipažinimas su procesiniais dokumentais – 1 000 Eur, atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimas – 500 Eur).

92. Šiuo atveju ieškinį tenkinus iš dalies, laikytina, jog byloje yra patenkinta 73 proc. ieškinio reikalavimų (reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos tenkintas visiškai, reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkintas 90 proc., reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintas 30 proc. (5 385,89 Eur iš 17 700 Eur)).

93. Iš dalies tenkinus priešieškinį, laikytina, jog patenkinta 68 proc. priešieškinio reikalavimų (reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas 50 proc., reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkintas 86 proc.).

94. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (ieškinys tenkintas 73 proc.; priešieškinis atmestas 32 proc.; (73+32)/2) ieškovei priteistina 53 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, t. y. 852,77 Eur (53 proc. x 1 609 Eur). Atsakovui proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (priešieškinis tenkintas 68 proc., ieškinys atmestas 27 proc.; (68+27)/2) iš ieškovės priteistina 48 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 772,32 Eur (48 proc. x 1 609 Eur).

95. Bylose dėl išlaikymo priteisimo, ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 203 Eur (((300 Eur x 12 mėn.) + 5 385,89 Eur) x 3 proc. x 75 proc. = 203 Eur)) žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis sūnui priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

96. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 81 Eur ((300 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dukrai priteisimo.

97. Teisme patirta procesinių dokumentų siuntimo išlaidų mažiau nei minimali 8 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko I. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su tėvu (atsakovu) L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove) D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovės D. D. išlaikymą nepilnamečiam vaikui I. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. balandžio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti atsakovą L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš ieškovės D. D. 481,25 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 25 ct) iš valstybės gautų išmokų vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą nepilnametės I. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti atsakovui L. M..

Įpareigoti ieškovę D. D. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už šalių nepilnametę dukrą I. M. pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą iš valstybės gautą išmoką vaikui perduoti uzufrukto teise tvarkyti atsakovui L. M..

Priteisti iš atsakovo L. M. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo pateikimo dienos (2024 m. gegužės 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo L. M. 5 385,89 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 89 ct) už atsakovą įvykdytos išlaikymo prievolės vaikams atlyginimą (įsiskolinimą) už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2024 m. kovo 28 d. ieškovės D. D. naudai.

Nustatyti ieškovės D. D. bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. M. ir atsakovo L. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. M. tvarką:

1) Atsakovas tėvas L. M. netrukdys ir nedarys kliūčių nepilnamečių vaikų I. M. ir D. M. motinai ieškovei D. D. bendrauti su dukra I. M. ir dalyvauti jos auklėjime;

2) Ieškovė motina D. D. netrukdys ir nedarys kliūčių vaikų I. M. ir D. M. tėvui atsakovui L. M. bendrauti su sūnumi D. M. ir dalyvauti jo auklėjime;

3) Pageidaujamas bendravimo su vaikais I. M. ir (ar) D. M. laikas bei trukmė suderinama iš anksto tarp tėvų ieškovės D. D. ir atsakovo L. M., atsižvelgiant į vaikų I. M. ir (ar) D. M. norus.

Kitą ieškinio, priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. D. 772,32 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovo L. M. naudai.

Priteisti iš atsakovo L. M. 852,77 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 77 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės D. D. naudai.

Priteisti iš ieškovės D. D. 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).

Priteisti iš atsakovo L. M. 203 Eur (du šimtus tris eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.