- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-15
- Bylos Nr.
- e2YT-9166-892/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01999-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- J. Š., V. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Registrų centras
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
- 3.4.5.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė
dalyvaujant pareiškėjoms J. Š., V. T.
pareiškėjų atstovei advokatei G. Z.
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. Š. ir V. T. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos lygiomis dalimis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę: pagalbinio u?kio pastatą, kiemo rūsį, kadastrinių matavimų byloje žymimą 2 I 1/b, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statybos metai 1952, pagalbinio u?kio pastatą, ūkinį pastatą, kadastrinių matavimų byloje žymimą 3 I 1/m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statybos metai 1953, pagalbinio u?kio pastatą, ūkinį pastatą, kadastrinių matavimų byloje žymimą 4 I 1/p, unikalus numeris, (duomenys neskelbtini), statybos metai 1988, pagalbinio u?kio pastatą, garažą, kadastrinių matavimų byloje žymimą 5 I 1/ž, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statybos metai 1988, inžinerinį statinį, lauko tualetą, kadastrinių matavimų byloje žymimą v, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statybos metai 1953, inžinerinį statinį, šulinį, kadastrinių matavimų byloje žymimą k, unikalus numeris 4400-6256-6154, statybos metai 1953, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad jos yra žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) bei gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Šį turtą įgijo pagal (duomenys neskelbtini) Pavelde?jimo teise?s pagal i?statyma? liudijimą po jų motinos K. T. mirties. Nei tuometinė atitinkamų nekilnojamųjų daiktų savininkė K. T. nei jos įstatyminės įpėdinės - J. Š. su V. T. negali nustatyta tvarka sutvarkyti įrašų Nekilnojamojo turto registre apie mirusios mamos, K. T., nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, gyvenamojo namo, nurodyto minėto pareiškimo 6 punkte, priklausinius, skirtus tarnauti pagrindiniam pastatui, gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), - pagalbinės paskirties ūkio pastatus, esančius nuosavybės teise valdomame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kadangi seniūnijos išduotuose dokumentuose reikiama informacija buvo nurodyta netinkamai ar ji buvo neišsami, ar išduoti dokumentai neatitiko vieni kitiems. Seniūnija dažniausiai ir negali pateikti išduodamose pažymose Nekilnojamojo turto kadastro / registro tvarkytojų prašomų duomenų, nes kai kurių duomenų atitinkamu laikotarpiu dar ir nebuvo, pavyzdžiui konkrečių nekilnojamųjų daiktų unikalių numerių, šiuos duomenis galima rasti tik objektų atnaujintose kadastrinių matavimų bylose, o reikalaujama, kad seniūnijos pažyma turi būti išduodama ne pagal kadastrinių matavimų bylas, o pagal įrašus ūkinėse knygose. Taigi, susiklosto situacija, kad seniūnija detalios reikalaujamos pažymos negali išduoti dėl duomenų, esančių seniūnijos žinioje, trūkumo. Faktinė ir teisinė situacija yra pakitusi neregistruoto turto atžvilgiu, praėjus daugiau nei dešimt metų nuo to, kai pareiškėjoms išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas 2015 m. balandžio 16 d. po jų mamos K. T. mirties (duomenys neskelbtini), kuomet pareiškėjos paveldėjusios mamos nuosavybės teise turėtą turtą, pradėjo juo rūpintis ir prižiūrėti bei valdyti jį, tame tarpe ir nustatyta tvarka neįregistruotą, nes atsirado juridinis pagrindas kreiptis į teismą, prašant nustatyti to turto įgijimo nuosavybės teise faktą pagal įgyjamąją senatį. Pažymėjo, kad senų statinių registravimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 (su vėlesniais pakeitimais ar papildymais) patvirtinta Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas, kurio 2, 2.1. punktuose nustatyta, kad pastatyti seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai. Aplinkybę, kad visi pagalbinio ūkio paskirties statiniai, gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurį nustatyta tvarka daugiau nei prieš dešimt metų paveldėjo pareiškėjos, priklausiniai yra pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d., pirmiausia patvirtina pareiškėjų turima tuometiniame tarpmiestinės techninės inventorizacijos biure 1988 m. birželio 2 d. parengta, vėliau patikslinta namų valdos, esančios (buvusios) tuometinėje Vaidotų apylinkėje, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų (inventorizacijos) byla, Vilniaus apskrities archyvo išduota pažyma. Minėto Sąrašo 7 punkte numatyta, jog Registre registruojant pagrindinius pastatus ir jų priklausinius, esančius vienoje namų valdoje ar tame pačiame sodo sklype, pateikiami visų statinių, išskyrus priklausinius, pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, o tai reiškia, jog dėl atitinkamų statinių, pastatytų atitinkamu laikotarpiu, statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų pateikti nėra reikalaujama. Minėto Sąrašo 8 punkte nurodyta, kad senų statinių valdytojai, neturintys vieno iš šio sąrašo 2.2–2.4 ir 3.2 punktuose išvardytų dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir (ar) daiktines teises į jį, Registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, turimus dokumentus, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, o 9 punkte nustatyta, kad seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto Sąrašo 2–6 punktuose, Registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Sąrašo 2.1. punkte nurodytos reikiamo turinio pažymos pareiškėjos Pagirių seniūnijoje negavo, bet turi šiuos netiesioginius įrodymus apie K. T. valdytą, vėliau paveldėtą, nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį valdo nuosavybės teise paveldėjimo dokumentų pagrindu arba laiko, jog yra įgijusios nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį: 1) gyvenamojo namo techninį pasą, sudarytą dar pareiškėjų senelio, K. T. tėvo - S. G. vardu, 1973 m. spalio 18 d.; 2) 2002 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apskrities archyvo išduotą T-70, patvirtinančią, kad pagal Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės LDT vykdomojo komiteto archyviniame fonde, Vaidotų apylinkės 1948 -1949 m,. 1952 - 1954 m,. 1983 - 1985 m, 1986 - 1990 m. ūkinėse knygose esančius įrašus, G. (G.) S., g. m. (duomenys neskelbtini), nuo 1951 iki (duomenys neskelbtini) mirties (tiksli data dokumentuose nurodoma skirtinga) buvo namų valdos (ūkio), esančios (duomenys neskelbtini). taryboje ,,šeimos galva”. Ūkiui asmeninės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, tvartas - daržinė, statyti 1918 m. Tuo tarpu šio ūkio ,,šeimos galva” po jos tėvo mirties, nuo (duomenys neskelbtini) yra laikoma pareiškėjų mama - K. T., o pareiškėjos jos šeimos nariais. Taip pat užfiksuoti ūkyje esantys dar vieni pastatai, tai yra kiemo rūsys ir tvartas, statybos metai nenurodyti; 3) tuometiniame tarpmiestinės techninės inventorizacijos biure 1988 m. birželio 2 d. parengtą, vėliau patikslintą namų valdos, esančios (buvusios) tuometinėje (duomenys neskelbtini), minėtos valdos savininke nurodant K. T. tiek minėtos valdos bylos viršelyje, tiek tipinėje formoje Nr. 2-TI, kurioje pildomos žinios apie savininką. Inventorizacijos metu patikslinti gyvenamojo namo duomenys, taip pat surinkti duomenys apie pagalbinio ūkio paskirties pastatus namų valdoje, jų statybos metus. Tuo metu buvo nustatyti duomenys, kurie vėliau šiek tiek kito; taigi 2002 m. liepos mėn. 10 d. pakeisti ir (ar) patikslinti kai kurių pastatų plotai, pavadinimai tam, kad jų paskirtis ir minimi pavadinimai atitiktų galiojančių teisės aktų reikalavimus. Visų pastatų statyba (ar jie buvo pertvarkyti) buvo vykdoma iki 1989 m. sausio 1 d.; 4) atnaujintą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą. Pareiškėjos pažymėjo, kad kai kurių pastatų statybos metai teikiamuose dokumentuose nesutampa. Pareiškėjų turimais duomenimis jų senelis S. G. pastatus statyti pradėjo tik 1952 - 1953 metais, įrašus 2002 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apskrities archyvo išduotoje pažymoje T-70, kad gyvenamojo namo, tvarto - daržinės statybos metai yra nurodyti 1918 metai, grindžia tuo, kad senelis tuo metu kai kuriuos pastatus, o gyvenamąjį namą tikrai, pirko kažkuriame gretimame kaime, kaip parduodamą ,,nusikėlimui”. Tikėtina jo (ar ir kitų pastatų) statybos metai gal ir buvo 1918 metai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog senelis gimė tik 1928 metais, taigi jų statyti 1918 metais negalėjo. Pareiškėjų manymu, jų pareiškimas visiškai atitinka prašomo nustatyti pastatų, įvardintų šio pareiškimo 1 punkte, valdymo nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui keliamus kriterijus - daiktus jos įgijo sąžiningai, bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus valdė šiuos nekilnojamuosius daiktus daugiau nei dešimt metų, po mamos mirties paveldėję žemės sklypą, ant kurio stovi minimi nekilnojamieji daiktai, per visą valdymo laikotarpį turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teises į daiktus, bet nė karto nepasinaudojo jomis, niekas neturi daugiau už jas teisių į užvaldytus daiktus, nėra kliūčių, trukdančių įgyti pareiškėjoms tuos daiktus nuosavybėn, taipogi jie nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei.
3. 2025 m. birželio 17 d. pranešime (DOK – 32101) pareiškėjos nurodė, kad statybos leidimo (- ų) ir / ar pareiškime nurodytų pagalbinės paskirties ūkio pastatų valstybinės priėmimo komisijos priėmimo naudoti akto (-ų) neturi (arba jie nėra išlikę), bet tai nereiškia, kad jų senelio S. G. ir / ar mirusios mamos K. T. vykdyta šių statinių statyba atlikta neteisėtai ar pažeidžiant atitinkamu laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėjos neturi ir / ar neranda visų dokumentų, susijusių su pastatų statyba, savaime nenulemia pagrindo konstatuoti pastatų, statytų 1952-1988 metais, tai yra dar iki Nepriklausomybės, savavališkos statybos fakto buvimo. Pastatais (statiniais) jų valdytojai netrukdomai naudojosi apie 40 metų, o kai kuriais iš jų - virš 70 metų, tiek pastatai, tiek kaimiškoji teritorija, kurioje jie yra pastatyti, nėra susiję su kokiu nors reikšmingu visuomenės interesu, nepažeidžia kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Iki 1988 m. gruodžio 14 d. galiojęs 1987 m. birželio 19 d. Ministrų tarybos nutarimas Nr. 175 „Dėl Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 213 „Dėl individualinės statybos“ dalinio pakeitimo” reglamentavo gyvenamųjų namų statybą kaimo teritorijoje, o statomų ūkio pastatų plotai nebuvo ribojami (išskyrus šildomą šiltnamį, kuris negali būti didesnis kaip 40 kv. m), nebuvo reikalavimo turėti statybą leidžiantį dokumentą statant ūkinės paskirties pastatą esamoje namų valdoje. Iki 1991 m. liepos 12 d. galiojęs 1988 m. gruodžio 14 d. Ministrų tarybos nutarimas Nr. 364 „Dėl individualinės statybos“ reglamentavo statybai kaime sklypų suteikimo tvarką, statybinių medžiagų įsigijimo tvarką, gyvenamųjų namų kaimo vietovėje, tačiau ne ūkio paskirties statinių statybą (citata iš Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2175-356/2025, kurioje buvo sprendžiami iš esmės tie patys teisės aiškinimo ir taikymo klausimai). Komunalinio ūkio ministerijos nurodymu savavališkai pastatyti statiniai, brangesni kaip 50 rublių, pradėti registruoti nuo 1964 metų. Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos 1980 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 264 buvo patvirtinti Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodiniai nurodymai, kuriuose buvo nustatyta pastatų ir kiemo įrenginių techninės inventorizacijos (tuo laikotarpiu taip buvo vadinami kadastriniai matavimai), įskaitant namų, kolektyvinio sodo namelių ir pastatų, esančių kaimo vietovėje, aukštų planų sudarymo tvarka. Metodiniuose nurodymuose buvo aprašyta techninės inventorizacijos darbų atlikimo eiga, jų įforminimas ir kontrolė. Metodiniuose nurodymuose buvo nustatyta savavališkos statybos registracijos tvarka asmeninės nuosavybės teisėmis valdomose namų valdose. Darbuotojas, inventorizacijos metu nustatęs, kad atlikti nauji pastato (jo dalies) statybos (rekonstravimo, remonto) darbai, tačiau užsakovas nepateikė statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, inventorizavimo byloje turėjo pažymėti, kad atlikta savavališka statyba. Namų valdos, kurioje buvo rasta savavališkos statybos statinių (ūkinių pastatų, garažų, šiltnamių ir kt.), inventorizavimo byloje ir žemės sklypo plane buvo dedamas spaudas „Savavališka statyba“, ir įrašomi savavališkai pastatytų pastatų, jų dalių ar įrenginių sutartiniai pavadinimai ir apie tai kiekvieną mėnesį informuojamas miesto arba rajono vykdomasis komitetas. Šis spaudas buvo panaikinamas tada, kai statytojas savavališkai pastatytą pastatą nugriaudavo, pertvarkydavo pagal projekte numatytus sprendinius arba pateikdavo statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Savavališka statyba buvo laikomi visi po 1958 m. rugpjūčio 1 d. neturint atitinkamo leidimo pastatyti ar perstatyti gyvenamieji namai, jų dalys, priestatai, antstatai, ūkio pastatai, kiemo rūsiai ar šiltnamiai arba pakeisti pastato gabaritai (ilgis, plotis, aukštis), vidaus išplanavimas, atraminės konstrukcijos, vieta, sienų ar jų apmūrijimo medžiagos. Namų valdos, kuriose yra savavališkos statybos statinių, inventorizacijos bylos pažymimos: bylos viršelyje ir žemės sklypo plano viršutinėje dalyje dedamas spaudas. Visus šiuos darbus kontroliavo tam tikslui paskirti darbuotojai, nekilnojamųjų turto objektų kadastro duomenų nustatymo teisingumą tikrindavo ir šių objektų buvimo vietoje. Metodiniai nurodymai galiojo iki 1996 m. birželio 17 dienos (2.3. punkte nurodytos informacijos šaltinis - Valstybės įmonės Registrų centras parengta apžvalga, Statinių inventorizacija ir įteisinimas 1940-1990 metais, randama Internete, viešoje paieškoje, autorius Z. B.). Analogiškai ar panašiai Metodiniams nurodymams (pranešimo teismui 2.3. punktas) žymų apie savavališką statybą registravimo tvarką numatė ir Lietuvos TSR Komunalinio ūkio ministerijos 1986 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 245 patvirtinti Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR mietuose, miesto tipo gyvenvietėse ir kaimo vietovėse metodiniai nurodymai, suderinti su Lietuvos TSR Teisingumo ministerija ir Lietuvos TSR Valstybiniu statybos reikalu komitetu, konkrečiai minėtų nurodymų XVI skyriuje Pastatų, esančių kaimo vietovėje, teisinis registravimas. Šio skyriaus 14 punkte buvo nustatyta, kad: Individualinio fondo pastatų savavališka statyba fiksuojama spaudu ,,savavališka statyba”: 14.1. Kai rajono LDT VK atsisakys priimti sprendimą dėl nuosavybės teisų įforminimo į gyvenamąjį namą (patalpą), nesant nuosavybės teisę nustatančių dokumentų; 14.2. Kai plotų nukrypimai, esant statybą pateisinančiai dokumentacijai, viršija individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatuose numatytas normas (ši nuostata buvo taikoma pastatams (patalpoms), kurie pastatyti po 1959 m. gegužės 25 d.); 14.3. Kai individualiniai pastatai savavališkai perstatomi arba statant naujus individualius, kurie eksploatacijon dar nepriimti, iš esmės nukrypstama nuo projekto arba pažeidžiamos pagrindinės statybos normos ir taisyklės. Buvo laikoma, jog iš esmės nukrypstama nuo patvirtinto projekto, kada keičiasi namo gabaritai (ilgis, plotis, aukštis), vidaus išplanavimo principai, laikančios konstrukcijos, architektūrinis sprendimas ir pastatų vieta, statomi projekte nenumatyti priestatai ir antstatai. Matyti, kad metodiniuose nurodymuose, nurodytuose teismui šio pranešimo 2.4. punkte, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas gyvenamųjų namų, o ne pagalbinio ūkio pastatų paskirties statinių, skirtų tarnauti gyvenamajam namui, statybos (ne)teisėtumo faktams fiksuoti, o Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 patvirtinta Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija, galiojusi iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, numatė, kad pastatus registruojant ir registrus tvarkant tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure, registro objektu buvo laikomas visas pastatas su jam priklausančiais statiniais atskirame žemės sklype; įvairūs pagalbiniai statiniai (garažai, sandėliai, vasaros virtuvės ir t.t.) neturi būti registruojami atskirai nuo pagrindinio pastato. Pagrindinis pastatas, nagrinėjamu atveju, gyvenamasis namas, nustatyta tvarka įregistruotas, savavališkos, kitaip tariant neteisėtos statybos faktų dėl visų Pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone nustatyta tvarka nefiksuota, tai liudija gyvenamojo namo techninis pasas, 1973 m. spalio 18 d. sudarytas dar pareiškėjų senelio, K. T. tėvo - S. G. vardu, tuometiniame tarpmiestinės techninės inventorizacijos biure K. T. iniciatyva 1988 m. biželio 2 d. parengta, vėliau patikslinta namų valdos, esančios (buvusios) tuometininėje (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų (inventorizacijos byla) ir šiuose dokumentuose jokių spaudų ar žymų ,,savavališka statyba” nėra ir niekada nebuvo. Senų statinių registravimo tvarką, taikytiną nagrinėjamu atveju, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 (su vėlesniais pakeitimais ar papildymais) patvirtinta Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas (toliau - Sąrašas). Sąrašo 2, 2.1. punktuose nustatyta, kad pastatyti seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai. Minėto sąrašo 7 punkte numatyta, jog Registre registruojant pagrindinius pastatus ir jų priklausinius, esančius vienoje namų valdoje ar tame pačiame sodo sklype, pateikiami visų statinių, išskyrus priklausinius, pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, o tai reiškia, jog dėl atitinkamų statinių, pastatytų atitinkamu laikotarpiu, statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų pateikti nėra reikalaujama. Vien tik fakto, kad neatliktos statybos užbaigimo procedūros ir / ar 100 proc. baigtumo statinys neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, statinio statyba nelaikytina nei savavališka statyba, nei neteisėta statyba. Statybos dalyvių (įskaitant statytoją) veiklos teisėtumas vertinamas pagal jų veiklos (statybos) vykdymo metu galiojančius teisės aktus ir tiesiogiai nesiejamas su statinio statybos teisėtumu.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro (toliau – Registras) duomenimis, nuosavybės teisė į pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kiemo statinius (lauko tualetą, šulinį), unikalus Nr. 4195-2001-2066, taip pat į kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau bendrai – Statiniai) nėra įregistruota. Pareiškėjos 2024 m. balandžio 23 d. prašymu prašė įrašyti kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teises į minėtus statinius. Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2024 m. balandžio 30 d. nusprendė prašymą atmesti, kadangi Vilniaus apskrities archyvo 2002 m. lapkričio 5 d. Pažymos Nr. T-70 (toliau – Pažyma), kurios pagrindu pareiškėjos prašė įrašyti minėtų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, duomenys apie nekilnojamųjų daiktų – pagalbinio ūkio paskirties pastatų statybos metus nesutampa su parengtų kadastro duomenų bylų (toliau – Bylos) duomenimis, t. y. Bylų duomenimis užfiksuoti nekilnojamieji daiktai – pagalbinio ūkio paskirties pastatai: kiemo rūsys (statyba 1952 metais), ūkinis pastatas (statyba 1953/1988 metais), ūkinis pastatas (statyba 1988 metais) bei Pažymoje nėra duomenų apie prašomą įregistruoti garažą, kurio statybos metai 1988. Pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymu kreipėsi į Registrų centrą, prašydamos įrašyti kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teises į minėtus statinius. Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2024 m. rugpjūčio 30 d. nusprendė prašymą atmesti, nes negalima nustatyti, ar pateikta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Pagirių seniūnijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. pažyma apie statinius Nr. A33(36)-129 išduota remiantis įrašais ūkinėse knygose iki 1991 m. liepos 25 d., nenurodyti prašomų registruoti nekilnojamųjų daiktų unikalūs numeriai, asmens, susijusio su registracija asmens kodas, nėra duomenų apie tai, ar šie pastatai buvo įsigyti iki 1991 m. liepos 25 d. ar pačių pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2024 m. rugpjūčio 30 d. nusprendė prašymą įrašyti minėtų statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atmesti, kadangi vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, (toliau – Registro nuostatai) 30 punktu, nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre tik kartu įregistruojant daiktines (nuosavybės arba valdymo) teises į jį, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2024 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimą atsisakyti įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teises į minėtus nekilnojamojo turto objektus. Pareiškėjos 2025 m. sausio 27 d. kreipėsi prašydamos įrašyti Statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teises į Statinius. Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2025 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. SPR4-1543 (14.5 E) nusprendė prašymą įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teises į Statinius atmesti, nes tų pačių dokumentų pagrindu 2024 m. rugpjūčio 30 d. yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas Nr. SPR4-7986 (14.5 E) prašymą atmesti, o jame nurodyti trūkumai yra nepašalinti, t. y. negalima nustatyti, ar Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Pagirių seniūnijos 2025 m. sausio 23 d. pažyma apie statinius Nr. S1187 išduota remiantis įrašais ūkinėse knygose iki 1991 m. liepos 25 d. ar šie pastatai buvo įsigyti iki 1991 m liepos 25 d. ar pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2025 m. vasario 6 d. Nr. SPR5-2985 (14.4E) nusprendė 2025 m. sausio 27 d. prašymą įrašyti Statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atmesti, nes nesumokėtas atlyginimas už nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimą per Registro nuostatų 55 punkte nurodytą terminą, taip pat vadovaujantis 66 punktu, nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre tik kartu įregistruojant daiktines (nuosavybės arba valdymo) teises į jį, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2025 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4-1543 (14.5 E) atsisakyti įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teises į minėtus nekilnojamojo turto objektus. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis neturi įgaliojimų vertinti, ar pareiškėja pasirinko tinkamą savo teisių įgijimo būdą, todėl aukščiau aptariamas aplinkybes palieka vertinti teismo nuožiūrai. Jeigu pareiškėja įrodys savo reikalavimo pagrįstumą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad tuometinei statybai (1952 m, 1953 m, 1988 m) buvo reikalingas atitinkamos institucijos leidimas. Todėl analogiška tvarka turėjo būti taikoma ir statiniams, kuriuos pareiškėjos siekia įgyti įgyjamosios senaties būdu, tačiau byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad statiniai buvo pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad byloje esančių rašytinių įrodymų nepakanka įvertinti statinių statybos teisėtumo, todėl pareiškėjos savo pareiškimo aplinkybes dėl šių statinių statybos ir teisėto valdymo turėtų pagrįsti papildomais rašytiniais įrodymais ir tik tada būtų galima bus nuspręsti apie jo pareikšto pareiškimo šioje civilinėje byloje, pagrįstumą, t. y. galėtų būti vertinama, ar yra visos CK 4.69-4.71 straipsniuose nurodytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Suinteresuotas asmuo teismo prašo bylą nagrinėti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje surinktą medžiagą ir dėl pareiškėjų pareiškimo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.
6. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad duomenų apie pareiškėjų pareiškime nurodytą turtą ir jo valdymą neturi. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas yra 1953 - 1988 metų statybos. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šis turtas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir nėra pateikta konkrečių duomenų apie jo sukūrimą ar įgijimą. Įvertinus tai, akivaizdu, kad pareiškėjų pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas negali būti įgytas nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal šiuo metu į bylą pateiktus rašytinius įrodymus nėra teisinio pagrindo pareiškėjų prašymo, pareikšto šioje civilinėje byloje, visapusiškam patenkinimui.
7. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad nuosavybės ar kita teise nevaldo pareiškėjų teismui pateiktame pareiškime nurodyto turto. Taip pat minėtas turtas nėra įtrauktas į Vilniaus rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą, todėl suinteresuotas asmuo – Vilniaus rajono savivaldybės administracija juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštaraus, jeigu pareiškėjos teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus. Prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjos teismo posėdyje paaiškino, kad į teismą kreipėsi siekdamos išspręsti klausimą dėl nekilnojamojo turto. Apie tai, kad pastatai yra neregistruoti, nežinojo. Pastatus pastatė senelis, vėliau pareiškėjų mama juos puoselėjo. Senelis S. G. pastatė lauko tualetą, šulinį, lauko rūsį ir daržinę, pastatai stovėjo visą laiką, minėtų pastatų statybų nematė. Prašė padėti sutvarkyti ir suregistruoti dokumentus Registrų centre.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.
11. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).
13. Nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiūriu gali būti ir teisiškai nesuformuotas iš prigimties nekilnojamasis daiktas. Nesant nuosavybės teisių objekto negali būti nustatytos ir daiktinės teisės į jį, taip pat ir nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi faktas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-432-252/2019). Nuosavybės teisių į pastatus patvirtinimas nesant duomenų apie jų statybos teisėtumą neatitiktų įgyjamosios senaties instituto tikslų, taptų įrankiu įtraukti į civilinę apyvartą statinius, apeinant jų, kaip nekilnojamojo turto objektų, įteisinimo procedūras (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1040-230/2019). Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas skirtas ne sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą daiktą įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (CK 4.68 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1886-924/2024).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-1120/2024, išaiškino, kad Nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (pvz., Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo) įgyvendinimas, todėl, sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kartu taikytinos ir šios teisės normos. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis yra privačios nuosavybės teisės objektas, tačiau ne kaip statinys, o kaip kilnojamasis daiktas. Tik tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; 2016 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016 17 punktą). Apibendrinant tai, kas pirmiau išdėstyta, pagal kasacinio teismo praktiką, CK 4.68 straipsnis taikomas tik esant šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, t. y. daiktas turi būti įgytas sąžiningai, daikto valdymas privalo būti sąžiningas, teisėtas, atviras ir nepertraukiamas per visą įgyjamosios senaties terminą. Jeigu asmuo daiktą įgijo neteisėtai ar nesąžiningai, tai CK 4.68–4.71 straipsniai negali būti taikomi, o kai statinys pastatytas savavališkai, negalima pripažinti, kad savavališkos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai. Vadinasi, kad ir kiek tęstųsi tokio daikto valdymas, jo valdytojui negalima į tą daiktą pripažinti nuosavybės teisės įgyjamosios senaties (lot. usucapio) pagrindu. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). Todėl teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009; 2017 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017 20 punktą). Asmuo, teisėtai pastatęs statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 32 punktas). Tuo atveju, kai atsisakoma įregistruoti nekilnojamojo turto objektą ir nuosavybės teisę į jį, šį atsisakymą pareiškėjas gali skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnis). CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tačiau, kai pareiškėjas siekia nustatyti kaip juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pareiškime nurodytus statinius kaip pastatytus teisėtai, ši taisyklė negali būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai valstybės institucijos atsisako atlikti statybos įteisinimo procedūrą, analogišką administracinės procedūros teigiamam rezultatui, tikslą statinio savininkas gali pasiekti po administracinės procedūros ir jos teisminės patikros kreipdamasis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl statybos teisėtumo.
15. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos J. Š. ir V. T. yra K. T., mirusios (duomenys neskelbtini), įstatyminės įpėdinės. Pareiškėjos yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1mp, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Minėtą turtą pareiškėjos įgijo 2015 m. balandžio 16 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3378, 2022 m. birželio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 48SK-2635-(14.48.111E) bei 2022 m. birželio 29 d. Sutarties Nr. 6514 pagrindu.
16. Remiantis 2024 m. gruodžio 19 d. VĮ „Registrų centras“ išrašu nustatyta, kad pareiškėjų nuosavybės teise valdomame žemės sklype stovi neįregistruoti pastatai: 1) pastatas - kiemo rūsys, žymėjimas plane 2I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai – 1952; 2) pastatas – ūkinis pastatas, žymėjimas plane 3 I 1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1953; 3) pastatas – ūkio pastatas, žymėjimas plane 4 I 1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1988; 4) pastatas - garažas, žymėjimas plane 5 I 1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1988. Nustatyti paminėti kadastro duomenys, neįrašyti į kadastrą, įregistruoti 2023 m. spalio 23 d. Nekilnojamo daikto kadastro duomenų pagrindu.
17. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Pagirių seniūnijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje apie statinius nurodyta, kad pagal ūkinės knygos Nr. 23 d. įrašą namų galva įrašyta K. T. (mirusi 2015 m.), kuriai priklausė gyvenamasis namas 1 A1m ir ūkiniai pastatai 2I1b, 3I1m, 4I1m, 5I1ž, esantys (duomenys neskelbtini).
18. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Pagirių seniūnijos 2024 m. rugsėjo 12 d. pažymoje apie statinius nurodyta, kad pagal Pagirių seniūnijos ūkinės knygos Nr. 21 (1991-1995 m.) asmeninės sąskaitos Nr. 580, K. T., gim. (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)) priklausė tik gyvenamasis namas. Duomenų apie ūkinius statinius įrašų nėra.
19. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Pagirių seniūnijos 2025 m. sausio 23 d. pažymoje apie statinius nurodyta, kad pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. 44/2766985 (Žemės sklypas su statiniais) adresu (duomenys neskelbtini), K. T. priklausė kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 2I1/b, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 3I1/m, ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas plane 4I1/p, garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas plane 5I1/ž, šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane k ir lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žymėjimas plane v.
20. 2024 m. rugpjūčio 26 d. VĮ „Registrų centras” atmetė pareiškėjų prašymą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamus daiktus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nes negali nustatyti, ar 2024 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Pagirių seniūnijos pažyma išduota remiantis įrašais ūkinėse knygose. Nėra duomenų apie tai, ar pastatai statyti iki 1991 m. liepos 25 d., ar statyti iki 1989 m. sausio 1 d. Todėl nėra teisinio pagrindo registruoti K. T. nuosavybės teisių į nurodytus nekilnojamus daiktus.
21. 2024 m. balandžio 23 d. VĮ “Registrų centras” atmetė pareiškėjų prašymą įrašyti nekilnojamų daiktų kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų Nr(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), garažo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamo turto kadastrą, nes 2002 m. lapkričio 5 d. Pažymos Nr. T-70 Išrašų kopijas iš ūkinių knygų su vertimu, kurių pagrindu prašoma įrašyti minėtų nekilnojamų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamo turto kadastrą, duomenys apie nekilnojamų daiktų – pagalbinio ūkio paskirties pastatų metus nesutampa su matininko 2023 m. spalio 23 d. nekilnojamų daiktų kadastro duomenų bylose nurodytais: kiemo rūsys (statyba 1952 metais), ūkinis pastatas (statybas 1953/1988 metais), ūkinis pastatas (statyba 1988 metais) bei pažymoje nėra duomenų apie prašomą įregistruoti garažą, kurio statybos metai 1988.
22. 2025 m. sausio 21d. sprendimu VĮ “Registrų centras” atmetė pareiškėjų prašymą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamus daiktus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nes tų pačių dokumentų pagrindu 2024 m. rugpjūčio 30 d. yra priimtas registro tvarkytojo sprendimas Nr. SPR4-7986(14.5E) prašymą atmesti, o jame nurodyti trūkumai nėra pašalinti, tai yra negalima nustatyti, ar Pažyma išduota remiantis įrašais ūkinėse knygose iki 1991 m. liepos 25 d. ar šie pastatai buvo įsigyti iki 1991 m. liepos 25 ar pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. Nurodyta, kad nekilnojamas daiktas gali būti registruojamas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį, o teritorinis registratorius 2025 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4-1543 (14.5E) atsisakyti registruoti pareiškėjų nuosavybės teises į minėtą nekilnojamo turto objektą.
23. Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką, asmuo, teisėtai pastatęs statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 32 punktas). Tuo atveju, kai atsisakoma įregistruoti nekilnojamojo turto objektą ir nuosavybės teisę į jį, šį atsisakymą pareiškėjas gali skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos būtų skundusios 2024 m. rugpjūčio 26 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2025 m. sausio 21 d. sprendimus teismine tvarka. Kai pareiškėjas siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pareiškime nurodytus statinius kaip pastatytus teisėtai, ši taisyklė negali būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai valstybės institucijos atsisako atlikti statybos įteisinimo procedūrą, analogišką administracinės procedūros teigiamam rezultatui, tikslą statinio savininkas gali pasiekti po administracinės procedūros ir jos teisminės patikros kreipdamasis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl statybos teisėtumo. Taigi, VĮ „Registrų centras“ atmetus pareiškėjų prašymus įregistruoti statinius remiantis seniūnų pažymomis, jų pagrindų nuosavybės teisė į statinius negali būti pripažinta pareiškėjoms šioje byloje.
24. Kaip nurodo pareiškėjos bei kaip matyti iš kadastrinių bylų, dviejų pastatų, tai yra, pagalbinio u?kio pastato, unikalus numeris, (duomenys neskelbtini) bei pagalbinis u?kio pastato, garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statybos metai 1988. Jie pastatyti kaimo vietovėje. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimo „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ Nr. 570 (Žin., 1958, Nr. 23-114) 1 punktas reglamentavo, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą. Tuo metu galiojo Lietuvos Ministrų Tarybos 1962 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 281 patvirtinti Individualinės statybos nuostatai (Žin. 1962, Nr. 13– 30). Pagal šių nuostatų 17 punktą leidimus vykdyti statybą teikė Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto vietos organai. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl pastatytų įmonių, pastatų ir įrenginių priėmimo naudojimui tvarkos“ Nr. 700 1 punktas įtvirtino, kad pastatus arba rekonstruotus pastatus, įmones ir įrenginius būtinai turi priimti naudoti valstybinės priėmimo komisijos. Šie teisės aktai reglamentuoja statybos būdu sukuriamų daiktų teisinę tvarką, kurios laikantis teisėtai sukuriami daiktai kaip nuosavybės objektai (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1040-230/2019). Ar laikytasi esminių šios tvarkos reikalavimų, ar statybos darbai vykdyti pagal statybos leidimą buvo vertinama statinio priėmimo naudoti aktu. Tokia tvarka daiktas būdavo suformuluojamas kaip kadastrinis vienetas ir tapdavo civilinės apyvartos objektu. Teisėtai pastatytas statinys yra nuosavybės teisės kaip daiktinės teisės instituto objektas. Įvertinus anksčiau nurodyta konstatuotina, kad neįrodžius šių sąlygų, nebūtų įrodytas teisėtas nuosavybės objekto sukūrimas (Klaipėdos rūmų (Regionų administracinis teismas) 2025 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. eI3-1955-583/2025).
25. Šioje byloje pareiškėjos nepateikė jokių su 1988 metais statytų pagalbinio ūkio pastato ir garažo statyba susijusių įrodymų. Taigi byloje neįrodytas paminėtų statinių statybos teisėtumas, t. y. kad statinio statyba vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos, todėl konstatuotina, kad nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (CK 4.68–4.71 straipsniai)-(Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-386-826/2024, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1214-921/2023, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 28 d.. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1040-230/2019 ir kt.).
26. 2025 m. birželio 17 d. pranešime pareiškėjos nurodė kad vien tai, kad pareiškėjos neturi/neranda visų dokumentų, susijusių su pastatų statyba, savaime nelemia pagrindo konstatuoti pastatų, statytų 1952-1988 metais savavališko statybos fakto, šiais pastatais jų valdytojai netrukdomai naudojosi apie 40 metų, kai kuriais iš jų – virš 70 metų, atkreipė dėmesį, kad tiek pastatai, tiek kaimo teritorija, kurioje yra statyti pastatai, nėra susiję su reikšmingu visuomenės interesu. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad nuosavybės teisių į pastatus patvirtinimas nesant duomenų apie jų statybos teisėtumą neatitiktų įgyjamosios senaties instituto tikslų, taptų įrankiu įtraukti į civilinę apyvartą statinius, apeinant jų, kaip nekilnojamojo turto objektų, įteisinimo procedūras (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1040-230/2019). Todėl pareiškėjų argumentai dėl pastatų valdymo ilgą laiką neturi teisinės reikšmės šioje byloje.
27. Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė nurodė, kad statinių statybos metu įstatymas nenumatė pareigos statytojui saugoti statybos dokumentus, tokia nuostata atsirado tik 1994 metais teisės aktuose. Tačiau pareiškėjos, jų atstovė teismo posėdyje pripažino neturinčios jokių duomenų, ar apskritai egzistavo kokie nors statybos faktą patvirtinantys dokumentai, jokių faktinių aplinkybių dėl jų nenurodė (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4,5 punktai, 178 straipsnis). Pareiškėjos pateikė Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1995 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 139 dėl buvusios rajono valdybos architektūros skyriaus archyvinių dokumentų dingimo, bet dokumentų dingimo archyve faktas savaime nepatvirtina jų buvimo, juolab, kad pareiškėjos teismo posėdyje pripažino nežinančios, ar apskritai buvo gauti kokie nors leidimai pastatų statybai.
28. Vertinant pareiškėjų argumentus dėl likusių pastatų statybos ir valdymo, pažymėtina, kad iki 1965 m. sausio 1 d. Lietuvos teritorijoje galiojo RTFSR 1922 m. CK, kurio 185 straipsnis numatė, kad nuosavybės teisė į pastatus, esančius kaimo vietovėse, registruojama DŽDT vykdomųjų komitetų vedamose ūkinėse knygose. Tokia pat nuostata išliko ir įsigaliojus 1964 m. CK (CK 255 str.) ir galiojo iki 1991 m. liepos 25 d. Taigi, iki 1991 m. liepos 25 d. pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teises į pastatus kaimo vietovėje, buvo ūkinių knygų įrašai. Šių įrašų pagrindu rengiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 2.1 papunktyje numatytos pažymos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įrašai namų ūkio knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Jeigu pastatai buvo pastatyti iki šios instrukcijos įsigaliojimo, tai jie registruojami nekilnojamojo turto registre pateikus seniūno ar mero pažymą, patvirtinančią, kad vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose yra įregistruota namų valda, susidedanti iš tam tikrų pastatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2007, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-558-883/2017). Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad statiniai, į kuriuos pareiškėjos siekia įgyti nuosavybės teisę įgujamąja senatimi, nebuvo įrašyti ūkinėse knygose. Todėl bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Pagirių seniūnijos 2024 m. rugpjūčio 20 d., 2024 m. rugsėjo 12 d., 2025 m. sausio 23 d. pažymose nurodytų duomenų neatitikimai.
29. Vilniaus apskrities archyvo 2002 m. lapkričio 5 d. pažymoje nurodoma, kad pateikiamos S. G. J. (pareiškėjų senelis), K. T. S. (pareiškėjų mama) ūkių žinių lapų kopijos. Ūkinės knygos asmeninėje sąskaitoje Nr. 528 nurodyta, kad G. S. J., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), 1983 m. sausio 1 d. priklausė gyvenamasis namas, kiti pastatai: tvartas - daržinė, pastatyta 1918 m., taigi, ne pareiškėjų reikalavime nurodytu metu.
30. Ūkinės knygos asmeninėje sąskaitoje Nr. 507 nurodyta, kad T. K. S., gim. (duomenys neskelbtini), 1986 m., 1987 m., 1988 m., 1989 m., 1990 m. sausio 1 d. priklausė gyvenamasis namas, kiti pastatai: tvartas - daržinė, pastatyta 1918 m., taigi, ne pareiškėjų reikalavime nurodytu metu. Taip pat nurodyta, kad priklausė rūsys, tvartas, tačiau jų statybos metai nenurodyti.
31. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ginčo statinių, kurių indeksai 2 I 1/b, 4 I 1/p, 5 I 1/ž nebuvo užfiksuoti 1988 m. birželio 2 d. kadastrinių matavimų metu. Taigi, nors T. K. S. ūkinėje knygoje yra įrašas, kad jai priklausė rūsys, tvartas, kurių statytos metai nenurodyti, tai negali būti pastatai, kurių žymėjimas plane 2I1/b, 4II1/p ar 5I1ž, nes tokiu atveju jie būtų užfiksuoti 1988 m. birželio 2 d. kadastrinėje byloje, o joje užfiksuotas tvartas ar kiemo rūsys turi kitus indeksus (2I1/m, 5I1/m ir kt.). Pažymėtina, kad pareiškėjos tiesiogiai aplinkybių dėl pastatų statybos nematė. Argumentai, kad senelis statė ginčo pastatus yra numanomi, pagrįsti vien aplinkybe, kad pastatai yra, nors tokie argumentai irgi nėra pastovūs – pareiškimo 18.3 punkte nurodyta, kad visų pastatų statyba (ar jie buvo pertvarkyti) buvo vykdoma iki 1989 m. sausio 1 d. Kokie pastatai, kada, kokiu pagrindu buvo pertvarkyti, pareiškėjos nekonkretizavo.
32. Taigi, ūkinėse knygose nėra duomenų apie pareiškėjų reikalavime nurodytų pastatų priklausymą S. G. J. ar K. T. S.. Ūkinių knygų įrašai paneigia pareiškėjų paaiškinimus, kad senelis statė ginčo pastatus (žr. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-413).
33. Ginčo statiniai, kurių indeksai 2 I 1/b, 4 I 1/p, 5 I 1/ž nebuvo užfiksuoti 1988 m. birželio 2 d. To meto (1988 m. birželio 2 d.) schemoje nėra pastato 2 I 1/b, nors pareiškėjai teigia, kad jos statybos metai 1952. 1988 m. birželio 2 d. pastatų ir statinių charakteristikoje nurodytas pagalbinis u?kio pastatas, kadastrinių matavimų byloje žymimą 3 I 1/m, tačiau jo statybos metai nurodyti 1955, ne 1953 m. kaip 2024 m. gruodžio 19 d. VĮ „Registrų centras“ išraše nurodyto pastato 3I1/m, į kurį pareiškėjos siekia įgyti nuosavybę. Be to, nesutampa ir pastatų plotai – 1998 m. birželio 2 d. kadastrinėje byloje užfiksuoto pastato (sandėlio) 3I1/m plotas – 8,92 kv. m., tačiau iš 2024 m. gruodžio 19 d. VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad pagal 2002 m. liepos 10 d. kadastro duomenis minėto pastato plotas yra 62 kv. m.
34. 1988 m. birželio 2 d. kadastrinių matavimų metu nebuvo užfiksuota pagalbinio u?kio pastato 4 I 1/p, pagalbinio u?kio pastato, garažo 5 I 1/ž, kurių, kaip teigia pareiškėjos, statybos metai 1988. Plano sudarymo metu buvusių tvarto, sandėlio, kiemo rūsio, ūkio pastato - garažo, sandėlių bei daržinės, statytų 1955-1984 metais indeksai yra kiti (2I1/m, 4I1/m, 5I1/m, 6I1/m, 7I1/m, 8I1/m, 9I1/m) nei pareiškėjų nurodyti reikalavime (2 I 1/b, 4 I 1/p, 5 I 1/ž), pastarieji pastatai kadastro duomenų byloje užfiksuoti tik 2002 m. liepos 10 d. (kadastrinės bylos Nr. 6182 9 priedas 1B forma).
35. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjoms neįrodžius, kad jų senelis S. G. J., pareiškėjų motina T. K. S. valdė ginčo statinius bei, kad statiniai buvo pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka, konstatuotina, kad nėra įrodyta viena iš sąlygų, būtina įgyti nekilnojamą daiktą įgyjamosios senaties būdu - teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys).
36. Dėl nurodyto, pareiškimas dėl nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi netenkintinas (CK 4.47 straipsnis, 4.68 straipsnis, CPK 178, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimo netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.