- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- eI3-1955-583/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00509-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- O. J.
- Atsakovas
- valstybės įmonės „Registrų centras“
- Trečiasis asmuo
- I. J., T. J.
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui O. J., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, atsakovės valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovui Donatui Spurgai,
2024 m. gruodžio 17 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. J. skundą atsakovei valstybės įmonei „Registrų centras“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. J. ir T. J., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:
1) panaikinti atsakovės Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – ir atsakovė) Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2024 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. SPR5-4666 (14.4 E) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1);
2) panaikinti Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. CSPR-178 „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2);
3) įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl statinių kadastro duomenų ir nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) į nekilnojamuosius daiktus: ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Šakiai (toliau – ir Statiniai).
Pareiškėjas paaiškino, jog jis ir trečiasis suinteresuotas asmuo I. J. priėmė močiutės B. J. palikimą ir skundo padavimo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kitus inžinerinius statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Šakiai.
Minėtas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas 1975 m. liepos 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Močiutė 1983 m. parengė garažo, ūkinio pastato ir gyvenamojo namo mansardos įrengimo projektą, kuriame nurodoma, jog yra išduoti statybos leidimai statybos darbams atlikti. 1985 m. pagal parengtą projektą ir išduotą statybos leidimą žemės sklype buvo pastatyti Statiniai ir atlikta gyvenamojo namo mansardos rekonstrukcija, o 1986 m. vasario 6 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai bei Statinių ir mansardos rekonstrukcijos teisinė registracija.
Šalies argumentai
2024 m. vasario 22 d. buvo parengta nauja kadastrinė byla ir Kadastro tvarkytojui pateiktas prašymas dėl Statinių nuosavybės teisių įregistravimo. Kadastro tvarkytojas Sprendimu Nr. 1 atsisakė tenkinti prašymą. Sprendime Nr. 1 teigiama, jog prašymas atmetamas, nes kartu su juo nebuvo pateiktas nekilnojamųjų daiktų priėmimo naudotis aktas išduotas pagal statybos užbaigimo metu galiojusią tvarką arba statinio ekspertizės rangovo tvirtinta ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba) registruota deklaracija apie statybos užbaigimą. Pabrėžiama, kad kartu su prašymu pateikti dokumentai nėra pakankamas juridinis pagrindas minėtų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir Kadastras), nes nepatvirtina statybos užbaigimo teisėtumo. Pareiškėjas pažymėjo, jog Komisija Sprendime Nr. 2, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo Nr. 1 panaikinimo, nurodė analogiškus argumentus kaip ir Kadastro tvarkytojas.
Pareiškėjo teigimu Sprendime Nr. 1 ir Sprendime Nr. 2 pateikti argumentai yra nepagrįsti ir ydingi, todėl skundžiami sprendimai naikintini. Kadastro tvarkytojui buvo pateiktas patvirtintas individualus statybos projektas, leidimas statyti ir nauja Statinių kadastrinių matavimų byla. Taip pat Kadastro tvarkytojas turi 1986 m. vasario 6 d. kadastrinių matavimų bylą, kadangi jos pagrindu Registre buvo įregistruota gyvenamojo namo mansardos rekonstrukcija. Akivaizdu, kad Kadastro tvarkytojas ir Komisija priimdami skundžiamus sprendimus neatliko išsamaus jų duomenų bazėse turimų duomenų vertinimo, todėl padarė klaidingas išvadas.
Atkreipė dėmesį, jog nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas O. J. ir jo atstovas advokatas Mindaugas Skruibis nurodė, kad palaiko skunde keliamus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame pateiktų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė valstybės įmonė „Registrų centras“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad nuosavybės teisių įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant duomenis Registre patikrinti duomenų įregistravimo pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Teisės aktai registro tvarkytojui nustato reikalavimus įrašyti į Registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą.
Pažymi, jog Komisija Sprendime Nr. 2 pareiškėjui paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), formuojantys vienodą praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, yra pasisakę, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas. Siekiant nustatyti, ar ginčo statinio statybos procesas buvo teisėtas, būtina vadovautis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Jeigu pastato statybos metu teisės aktai, reglamentavę statybos būdu sukuriamų daiktų teisinę tvarką, kurios laikantis teisėtai sukuriami daiktai kaip nuosavybės objektai, numatė, kad statyba galima tik gavus statybos leidimą ir užbaigiama statinio priėmimo naudoti aktu, ir jeigu nėra abiejų šių dokumentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad statybos buvo vykdomos teisėtai.
Atsakovė laikosi pozicijos, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl šiuo atveju Kadastro tvarkytojas turėjo nukrypti nuo LVAT ir LAT pateiktų išaiškinimų, aktualių nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas skunde apsiribojo tik deklaratyviu, jokiais įrodymais nepagristu teiginiu, jog priimant ginčijamus sprendimus nebuvo atliktas išsamus duomenų bazėse turimų duomenų vertinimas.
Pažymėjo, jog pareiškėjo minima 1986 m. vasario 6 d. atlikta Statinių teisinė registracija iš tiesų yra namų valdos inventorizacijos metu namų valdos techninės apskaitos byloje matininko užfiksuoti duomenys. Akcentuoja, kad kadastrinių matavimų metu yra fiksuojama faktinė statinių padėtis ir nustatomi juos apibūdinantys duomenys, tačiau tokių duomenų nustatymas jokiu būdu nereiškia teisinės registracijos atlikimo. Teisinės registracijos atlikimui turi būti pateikiami atitinkami dokumentai, patvirtinantys kadastrinių matavimų metu užfiksuotų statybos darbų atlikimo teisėtumą, tačiau tokie dokumentai Kadastro tvarkytojui nebuvo pateikti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovas Donatas Spurga nurodė, jog palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Tretieji suinteresuoti asmenys T. J. ir I. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo 2024 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. SPR5-4666 (14.4 E) ir Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. CSPR-178 „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2024 m. gegužės 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo I. J. paveldėjo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Šakiai.
Pareiškėjas 2024 m. vasario 23 d. Kadastro tvarkytojui pateikė prašymą įrašyti Statinių kadastro duomenis į Kadastrą. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 2023 m. birželio 13 d. parengtas Statinių kadastro duomenų bylas, 1983 m. lapkričio 6 d. Statinių projektą ir 2024 m. vasario 22 d. notaro liudijimą Nr. 688.
Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs minėtą pareiškėjo prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo atsisakė įrašyti į Kadastrą Statinių kadastro duomenis. Sprendime Nr. 1 teigiama, kad pareiškėjas kartu su prašymu nepateikė dokumentų patvirtinančių Statinių statybos užbaigimo teisėtumą. Paaiškino, jog pareiškėjas privalėjo pateikti Statinių priėmimo naudoti aktą, išduotą pagal statybos užbaigimo metu tvarką arba IS „Infostatyba“ registruotą deklaraciją apie statybos užbaigimą. Sprendime Nr. 1 nurodyta, kad jo priėmimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau - ir NTKĮ) 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas bei 14 straipsnio 4 ir 7 punktai.
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendime Nr. 1 padaryta išvada, pasinaudojo teisės aktuose nustatyta privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir kreipėsi su skundu į Komisiją.
Komisija Sprendime Nr. 2 konstatavo, jog Kadastro tvarkytojo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir paliko jį galioti. Komisija pažymėjo, kad Statiniai buvo pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., todėl jų registracija privalo būti vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše (toliau – ir Sąrašas) nustatyta tvarka. Pareiškėjas Kadastro tvarkytojui nepateikė nei vieno Sąrašo 6 punkte nurodyto dokumento, patvirtinančio, kad prašomi Kadastre įregistruoti Statiniai buvo tinkamai užbaigti, todėl Kadastro tvarkytojas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2024 m. vasario 23 d. prašymą.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą darytina išvada, jog byloje faktiškai ginčas kilo dėl aplinkybės ar Kadastro tvarkytojas pagrįstai konstatavo, jog kartu su 2024 m. vasario 23 d. prašymu pateikti dokumentai nepatvirtina, kad yra teisėtas pagrindas įrašyti Statinių kadastrinius duomenis į Kadastrą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, juridiniai faktai gali būti registruojami tik esant įregistruotiems nekilnojamiesiems daiktams. Registre registruojami nekilnojamieji daiktai, nagrinėjamu atveju – Statiniai, gali būti registruojami, jeigu jie NTKĮ nustatyta tvarka gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteikti unikalūs numeriai.
NTKĮ 12 straipsnio 1 dalis numato, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų duomenys, informacija, kadastrams ir registrams pateikti dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.
Kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Kadastro tvarkytojui turi būti pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Dokumentų dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo pateikti nereikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos – šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais (NTKĮ 12 straipsnio 2 dalis).
NTKĮ 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė.
Sąrašo 2.3 papunktyje nustatyta, jog pastatyti seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 (Žin., 2002, Nr. 72-3077), ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 dienos.
Šio sąrašo 2.2 ir 2.3 punktuose numatyti dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumo faktą, gali būti: 1) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimai ir kiti sprendimai; 2) Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nutarimai, potvarkiai ir kiti sprendimai; 3) vykdomojo komiteto sprendimai, potvarkiai, pažymėjimai, leidimai statyti; 4) vykdomojo komiteto sprendimas skirti žemės sklypą statybai; 5) patvirtintas individualus arba statybos vietai pritaikytas tipinis projektas; 6) žemės sklypo suteikimo naudotis dokumentai (kolūkio narių visuotinio susirinkimo nutarimas, valstybinio ūkio administracijos įsakymas, tuo metu galiojančia tvarka parengtas žemės sklypo planas, notariškai patvirtinta sklypo suteikimo neterminuotai naudotis sutartis); 7) statinio priėmimo naudoti komisijų aktai; 8) dokumentai, patvirtinantys privalomojo pastatų valstybinio draudimo įmokų mokėjimą; 9) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą (Sąrašo 6 punktas).
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, jog B. J. 1975 m. liepos 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Šakiai – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą. Vertinant 1983 m. autogaražo, ūkinio pastato ir gyvenamojo namo mansardos projekto turinį matyti, kad Šakių rajono architektas B. J. išdavė leidimą statybos darbams vykdyti – pastatyti garažą su ūkio sandėliu ir atlikti gyvenamojo namo mansardos rekonstrukciją. Pareiškėjas skunde teigia, jog minėti statybos darbai atlikti 1985 m. 1986 m. vasario 6 d. Kauno tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras sudarė namų valdos techninės apskaitos bylą, kurioje užfiksuoti Statinių ir rekonstruoto gyvenamojo namo kadastriniai duomenys. Namų valdos techninės apskaitos byloje taip pat yra nurodyta, jog buvo atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcijos metu padarytų pakeitimų einamoji teisinė registracija. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtoje byloje nėra jokių duomenų, kad buvo atlikta ir Statinių teisinė registracija.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą darytina išvada, jog teismui pateikti rašytiniai dokumentai įrodo, jog Statiniai pastatyti turint statybą leidžiantį dokumentą ir jų kadastriniai duomenys yra užfiksuoti 1986 m. vasario 6 d. namų vados techninės apskaitos byloje, tačiau nebuvo atlikta Statinių teisinė registracija.
Atkreiptinas dėmesys, jog Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys (NTKĮ 2 straipsnio 4 ir 6 dalys). Kadastro duomenų bylos sudarymas yra techninio pobūdžio veiksmas, kuriuo užfiksuojama daikto faktinė situacija, tačiau tai nėra savarankiškas teisinis pagrindas įregistruoti daiktą Registre bei daiktines teises į jį. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą (NTKĮ 7 straipsnio 4 dalis).
Asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Vienas iš nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagrindų yra naujo daikto sukūrimas statybos procese, t. y. pastatant naują statinį. LAT yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009, 2017 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017). Siekiant nustatyti, ar ginčo statinio statybos procesas buvo teisėtas, būtina vadovautis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 281 patvirtintų Individualinės statybos nuostatų 17 punktas nurodė, kad leidimus vykdyti statybą teikia Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto vietos organai, o 25 punktas nustatė, kad visi pastatyti individualiniai gyvenamieji namai turi būti valstybinės komisijos priimti naudoti. Be kita ko, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimo „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ Nr. 570 1 punktas reglamentavo, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl pastatytų įmonių, pastatų ir įrenginių priėmimo naudojimui tvarkos“ Nr. 700 1 punktas įtvirtino, kad pastatus arba rekonstruotus pastatus, įmones ir įrenginius būtinai turi priimti naudoti valstybinės priėmimo komisijos. Šie teisės aktai reglamentuoja statybos būdu sukuriamų daiktų teisinę tvarką, kurios laikantis teisėtai sukuriami daiktai kaip nuosavybės objektai. Ar laikytasi esminių šios tvarkos reikalavimų, ar statybos darbai vykdyti pagal statybos leidimą buvo vertinama statinio priėmimo naudoti aktu. Tokia tvarka daiktas būdavo suformuluojamas kaip kadastrinis vienetas ir tapdavo civilinės apyvartos objektu. Teisėtai pastatytas statinys yra nuosavybės teisės kaip daiktinės teisės instituto objektas. Įvertinus anksčiau nurodyta konstatuotina, kad pareiškėjui neįrodžius šių sąlygų, nebūtų įrodytas teisėtas nuosavybės objekto sukūrimas.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., LAT 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, LVAT 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012).
Nagrinėjamu atveju teismui pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas Kadastro tvarkytojui pateikė dokumentus patvirtinančius, kad B. J. turėjo leidimą statyti Statinius ir yra atlikti jų kadastriniai matavimai, tačiau nepateikė Statinių priėmimo akto, įrodančio, jog Statinių statybos darbai buvo atlikti nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, todėl darytina išvada, kad Kadastro tvarkytojas pagrįstai atsisakė įrašyti Statinių duomenis į Kadastrą, o Komisija pagrįstai atsisakė panaikinti Sprendimą Nr. 1, kadangi pareiškėjas neįrodė, kad Statinių statybos procesas buvo teisėtas, t. y. statyba buvo vykdoma bei jos pabaiga buvo įforminta laikantis reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų ir naujas daiktas sukurtas teisėtos statybos proceso metu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo 2024 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. SPR5-4666 (14.4 E) ir Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. CSPR-178 „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo O. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus skundo reikalavimo dėl skundžiamų sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl Kadastro tvarkytojo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 23 d. prašymą įrašyti Statinių kadastrinius duomenis į Kadastrą.
Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo jo naudai iš atsakovės priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo O. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.