- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-1886-924/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00608-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Š. B., valstybės įmonė Turto bankas, Kretingos rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 2.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.6.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys Š. B., valstybės įmonė Turto bankas, Kretingos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu V. B. (toliau – ir pareiškėjos sutuoktinis) nuo pat santuokos sudarymo pradžios gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis namas kartu su jo priklausiniais buvo pastatytas 1933 metais pareiškėjos sutuoktinio senelių ir tvarkytas dar jo tėvų. Kretingos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1991-01-01 ūkinėse knygose, įrašas Nr. 585, buvo fiksuoti visi pareiškėjos ir jos sutuoktinio šeimos kolūkinio kiemo nariai, o pastatai įregistruoti pareiškėjos sutuoktinio vardu. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis mirė. Po savo vyro mirties pareiškėja į notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, tačiau ji palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti – name toliau gyveno, jį tvarkė, prižiūrėjo. Pareiškėjai gyvenant kartu su sutuoktiniu, dėl namo nuosavybės teisių registravimo į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centras nebuvo kreiptasi, nes tuo metu šeima turėjo kitų rūpesčių, neseniai buvo atgauta Lietuvos nepriklausomybė, šeima neturėjo pajamų šiems darbams atlikti. Mirus pareiškėjos sutuoktiniui ir praėjus kuriam laikui, pareiškėja bandė tvarkytis namo dokumentus, tačiau nesant išlikusių jokių duomenų apie namo registraciją, nežinojo kur jų ieškoti. Nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai buvo atliki 2023 m. gruodžio mėn. ir su šiais dokumentais buvo kreiptasi į VĮ Registrų centras, kuris 2023-12-21 priėmė sprendimą Nr. 38004156 prašymą atmesti. Nesant jokių papildomų dokumentų, susijusių su nekilnojamojo turto savybėmis, įgijimo pagrindu ir nesant užvestos paveldėjimo bylos, nėra galimybių pareiškėjai registruoti turto savo ar savo mirusio sutuoktinio vardu. Dėl šios priežasties kreipiamasi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Visos pareiškime nurodytos aplinkybės atitinka visas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytas sąlygas dėl įgyjamosios senaties nustatymo. Nekilnojamasis turtas įgytas teisėtu būdu – perimant kaip palikimą. Nuo pat palikimo perėmimo nekilnojamąjį turtą pareiškėja valdo sąžiningai, nepertraukiamai, teisėtai ir atvirai. Tai patvirtina iš Seniūnijos gauta pažyma. Pareiškėja įsitikinusi, kad niekas daugiau neturi jokių teisių į minėtą nekilnojamojo turtą. Nustatyti įgyjamosios senaties faktą būtina tam, kad pareiškėja galėtų realizuoti savo teises į sąžiningai įsigytą, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdomą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini).
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašė patikslintą pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija prašė patikslintą pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Š. B. sutiko su patikslintu pareiškimu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad po tėvo mirties mama ir jis toliau gyveno šiame name, šiuo metu nori susitvarkyti dokumentus, todėl mama kreipėsi į teismą. Namas buvo jo senelių nuosavybė, vėliau jo tėvo, po tėvo mirties pasiliko jo motinai –pareiškėjai. Kiti asmenys jokių pretenzijų nereiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu pareiškėjos R. B. patikslintą pareiškimą atmetė.
3. Teismas nurodė, kad šioje byloje nors faktinis pareiškimo pagrindas nurodomas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, tačiau reikalavimas reiškiamas dėl įgyjamosios senaties. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo kausimą buvo nustatęs terminą trūkumams pašalinti ir pasirinkti savo teisių gynimo būdą, kuris atitiktų faktinį pareiškimo pagrindą. Pareiškėja šalindama trūkumus iš esmės nepakeitė pareiškimo dalyko ar pagrindo, nes laikėsi pozicijos, kad jai, kaip įpėdinei nereikia atlikti jokių veiksmų susijusių su sutuoktinio palikimo priėmimo įforminimu, o palikimą priėmė faktiniu valdymu. Teismas nesutiko su tokia pozicija.
4. Teismas išaiškino, kad įpėdinis, priėmęs palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą. Paprastai prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.
5. Teismas nurodė, kad šioje byloje nėra reiškiamas reikalavimas – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties faktiniu valdymu. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismas nagrinėdamas bylas ypatingosios teisenos tvarka yra aktyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 punktas), tačiau teismo aktyvumas negali būti suprantamas tokiu būdu, jog teismas galėtų keisti asmens pasirinktą savo teisių gynimo būdą. Teismas pažymėjo, kad CPK 444–448 straipsniuose ir CPK 530–533 straipsniuose nustatyta skirtinga tvarka spręsti reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl įgyjamosios senaties, t. y. skirtingas pasirengimas bylos nagrinėjimui ir pan. Teismas darė išvadą, kad net ir esant faktinėms aplinkybėms dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, teismas negali pakeisti pareiškėjos pasirinkto savo teisių gynimo būdo ir pateiktą pareiškimą nagrinėti pagal juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą reglamentuojančias teisės normas.
6. Teismas konstatavo, kad nors daiktas nėra registruotas viešajame registre pareiškėjos sutuoktinio vardu, tačiau byloje esantys duomenys – pažyma apie pareiškėjos sutuoktinio vardu esančius statinius ūkinėse knygose, asmens sąskaitos duomenys patvirtina, kad statiniai priklausė pareiškėjos sutuoktiniui. Be to, pareiškėjos teigimu, ji įgijo nuosavybę į ginčo statinius paveldėjimo būdu, pradėdama valdyti šį turtą faktiniu valdymu. Šias aplinkybes grindžia duomenimis dėl sutarčių sudarymo ir pan. Teismas nurodė, kad pirminis nuosavybės teisių įgijimas galimas vienu būdu, t. y. nėra teisinės situacijos, jog asmuo įgytų nuosavybės teisę į daiktą paveldėjimo būdų ir įgyjamosios senaties būdu. Kadangi pareiškėja nurodo, kad ginčo statinius įgijo paveldėjimo būdu, šis turtas registruotas ūkinėse knygose pareiškėjos sutuoktinio vardu, todėl nėra teisinių prielaidų taikyti įgyjamosios senaties instituto normas.
7. Teismas sprendė, kad nėra teisinių pagrindų pripažinti, jog pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybę į ginčo statinius, t. y. pareiškėja nepagrindė, kad egzistuoja visos CK 4.68 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtų pagrįstos leistinais įrodymais byloje (CPK 178 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
1. Apeliaciniu skundu pareiškėja R. B. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos patikslintą pareiškimą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nesivadovavo nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika bei jau suformuota teismų praktika tame pačiame teisme analogiško pobūdžio bylose, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė nepagrįstą, neteisėtą sprendimą.
12.2. Apeliantė neprašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji palikimą priėmė faktiniu valdymu. Apeliantė prašė nustatyti įgyjamosios senaties faktą, o jo egzistavimą grindė palikimo priėmimu po savo vyro mirties, nes pagal teisės normas ir formuojamą teismų praktiką, toks reikalavimas gali būti reiškiamas teisme. Teismas nepagrįstai priskyrė apeliantei prievolę iš pradžių nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, nurodydamas, kad nesant įformintam paveldėjimo faktui, nėra pagrindo nustatyti įgyjamosios senaties fakto.
12.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.47 straipsnio, 4.71 straipsnio, 5.50 straipsnio nuostatas dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo. Po savo sutuoktinio mirties apeliantė nors ir nesikreipė į notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau jos atlikti aktyvūs veiksmai ir veiksmų pobūdis patvirtina, kad ji palikimą priėmė ir tokie jos atlikti veiksmai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodyta, jog nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.
12.4. Atsižvelgiant į tai, kad neįteisintus statinius valdė apeliantės sutuoktinis iki savo mirties, o po jo mirties apeliantei perėjo nekilnojamojo turto valdymas po sutuoktinio mirties, todėl atskirai byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neturėjo būti užvedama, o pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstyti argumentai, kad be šių veiksmų negali nustatyti įgyjamosios senaties fakto, yra visiškai nepagrįsti.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija prašo Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pirminis nuosavybės teisių įgijimas galimas vienu būdu, t. y. nėra teisinės situacijos, jog asmuo įgytų nuosavybės teisę į daiktą paveldėjimo būdu ir įgyjamosios senaties būdu. Kadangi apeliantė nurodė, kad ginčo statinius įgijo paveldėjimo būdu, šis turtas registruotas ūkinėse knygose apeliantės sutuoktinio vardu, todėl nėra teisinių prielaidų taikyti įgyjamosios senaties instituto normas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
4. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą ir kitus pastatus ar statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu
5. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atmetė tuo pagrindu, kad pareiškėja šiuos statinius ūkinėse knygose registruotis V. B. vardu po sutuoktinio V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties įgijo paveldėjimo būdu, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto normas bei spręsti dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu.
6. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems motyvams, kad nuosavybės teisių įgijimas galimas vienu būdu, t. y. nėra galimos teisinės situacijos, kad asmuo įgytų nuosavybės teisę į turtą paveldėjimo būdu ir įgyjamosios senaties būdu.
7. Pareiškėjai reiškiant reikalavimą nustatyti, kad ji nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgijo įgyjamosios senaties būdu, teko pareiga įrodyti bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu nustatytų sąlygų visumą.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017).
9. Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. B. ir R. S. (pavardė po santuokos sudarymo – B.) santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu pastatai registruoti seniūnijos ūkinėse knygose 1991 m. sausio 1 d., asm. sąsk. Nr. 585; namų valda randasi adresu (duomenys neskelbtini); vyras gyveno kartu su žmona R. B.; V. B. buvo paskutinis kolūkinio kiemo narys; namų valdoje yra: gyvenamasis namas – 1A/m. statyba 1933 m., rūsys – R, statyba 1933 m., priestatas –1a1/p, statyba 1933 m., pagalbinio ūkio pastatas–tvartas 2I1/m, statyba 1933 m., pagalbinio ūkio pastatas–daržinė, 3I1/m, statyba 1933 m., kiti inžineriniai statiniai–šulinys, k, statyba 1933 m., kiti inžineriniai statiniai – pavėsinė, P, statyba 1990 m.
11. Byloje nėra ginčo, kad nuosavybės teisė į ginčo pastatus/statinius, dėl kurių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu pateiktas pareiškimas, nėra įregistruota viešame registre. Pirmosios instancijos teismas dėl ginčo turto kilmės, jo sukūrimo aplinkybių nustatė, kad ginčo statiniai priklausė V. B., t. y. pareiškėjos sutuoktiniui bei suinteresuoto asmens Š. B. tėvui. Suinteresuotas asmuo Š. B. paaiškino, kad statiniai buvo jo senelių nuosavybė, vėliau perėjo jo tėvui, o po tėvo mirties, jo motina ir jis toliau gyveno šioje sodyboje. Tą patvirtina savivaldybės ir (ar) archyvo pateikti duomenys apie pastatų/statinių registraciją ūkinėse knygose. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčo statiniai priklausė bei buvo valdomi pareiškėjos mirusio sutuoktinio V. B.. Šios faktinės aplinkybės apeliantė neginčija.
12. Apeliantė, kaip ir pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde kartoja, kad prašo nustatyti įgyjamosios senaties faktą, o jo egzistavimą grindžia palikimo priėmimu po savo vyro (sutuoktinio) mirties. Taip pat nurodo, jog po sutuoktinio V. B. mirties jai perėjo nekilnojamojo turto valdymas, todėl atskirai byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo fakto) nustatymo neturi būti užvedama, o skundžiamame teismo sprendime išdėstyti argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
13. Kaip jau buvo minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu, be kita ko, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Vienas iš CK 4.47 straipsnyje nuosavybės teisė įgijimo pagrindų yra paveldėjimas (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Nors CK 4.47 straipsnio 11 punkte numatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama ir įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Taigi įgyjamosios senaties institutas nėra skirtas pakeisti tikrąjį nuosavybės teisės įgijimo pagrindą kitu. Todėl byloje nustačius, kad pareiškėja po sutuoktinio V. B. mirties ginčo statinius priėmė pradėjusi juos faktiškai valdyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos reikalavimo dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu. Kitu atveju tokio pareiškimo tenkinimas neatitiktų CK 4.47 straipsnyje nustatytos vienos iš sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti – nėra įgijęs nuosavybės teises į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.
14. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnį buvo laikoma, kad įpėdinis (įpėdiniai) palikimą priėmė, kai jis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiškai paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio turtines teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, šių teisių apimties. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – formalizuoti savo teises, kad galėtų jomis disponuoti. Nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009). Taigi, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai reiškia, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021). Taigi, nepaisant to, kad pareiškėja iki šiol nesiėmė veiksmų formalizuoti savo turimas teises, t. y. nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir (ar) pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjai nepriklauso nuosavybės teisė į po sutuoktinio mirties paveldėtą ginčo turtą (pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą.
15. Akcentuotina ir tai, jog šiuo atveju nekilo ginčo, kad ginčo statiniai nuosavybės teise priklausė apeliantės mirusiam sutuoktiniui V. B., tačiau iki šiol nėra įregistruoti viešajam registre. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl ginčo turto įregistravimo viešajame registre, tačiau jos prašymas buvo atmestas, kaip vieną iš atmetimo priežasčių nurodant, kad pareiškėja nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad turi teisę pateikti prašymą mirusiojo asmens vardu įregistruoti turtą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ 4 punkte, nustatyta, kad pastatyti seni statiniai registre registruojami šių statinių savininkų įpėdiniams papildomai pateiktus dokumentus, patvirtinančius jų, kaip įpėdinių, teisinį statusą. Pažymėtina, kad šiuo teisės aktu leista paprastesne tvarka įregistruoti senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. Taigi, vietoj to, kad pareiškėja, kuri po sutuoktinio mirties faktiškai priėmė palikimą, įstatymų nustatyta tvarka formalizuotų savo turimas teises, ji naudodamasi įgyjamosios senaties institutu nepagrįstai siekia ginčo turto teisinės registracijos jos vardu. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas skirtas ne sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą daiktą įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju pareiškėjos nuosavybės įgijimo klausimas turėtų būti sprendžiamas ne taikant nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties institutą, o teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą ir iš to kylančius teisinius padarinius.
Dėl bylos procesinės baigties
16. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimą įgyjamosios senaties instituto pagrindu, nepadarė proceso teisės normų pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti šį teismo procesinį sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.