Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant nuotoliniu būdu per ZOOM programos platformą pareiškėjos R. B. atstovei advokatei Saulenai Gasiūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Š. B. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, t. y., kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad pareiškimas grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota teismų praktika civilinėse bylose, kuriose išaiškinta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Teismai nurodė, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Visi nurodyti palikimo priėmimo būdai sukelia tuos pačius teisinius padarinius, t. y. įpėdiniai, pasinaudoję bet kuriuo iš jų, tampa palikimą priėmusiais asmenimis – turto savininkais. Pareiškėjos teismui teiktame pareiškime išdėstytos aplinkybės, susijusios būtent su nurodomu įvykusiu faktu atlikus aktyvius veiksmus priimant palikimą ir todėl prašoma nustatyti įgyjamosios senaties faktą. Dėl šios priežasties pareiškime pasisakoma ir dėl įvykusio juridinę reikšmę turinčio fakto, ir dėl įgyjamosios senaties fakto. Pareiškėja R. B. kartu su sutuoktiniu V. B., nuo pat santuokos sudarymo pradžios gyveno gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šis namas kartu su jo priklausiniais buvo statytas 1933 metais V. B. senelių ir tvarkytas dar jo tėvų. Kretingos rajono savivaldybės Imbarės seniūnijos 1991-01-01 ūkinėse knygose, įrašas Nr.585, buvo fiksuoti visi V. B. ir R. B. šeimos kolūkinio kiemo nariai, o pastatai įregistruoti V. B. vardu. (duomenys neskelbtini) V. B. mirė. Po jo mirties R. B. priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti. Sutuoktinio mirties metu palikimo priėmimo tvarką ir terminus reglamentavo tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 587 straipsnio nuostatos, kuriose nurodoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiška nuostata įtvirtina ir šiuo metu galiojančiame CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Po savo vyro mirties R. B. į notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, tačiau ji palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti – name toliau gyveno, jį tvarkė, prižiūrėjo. R. B. gyvenant kartu su sutuoktiniu, dėl namo nuosavybės teisių registravimo VĮ „Registrų centras“ nebuvo kreiptasi, nes tuo metu šeima turėjo kitų rūpesčių, neseniai buvo atgauta Lietuvos nepriklausomybė, šeima neturėjo pajamų šiems darbams atlikti. Mirus V. B. ir praėjus kuriam laikui, pareiškėja bandė tvarkytis namo dokumentaciją, tačiau nesant išlikusių jokių duomenų apie namo registraciją, nežinojo kur jų ieškoti. Nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai buvo atliki 2023 m. gruodžio mėn. ir su šiais dokumentais buvo kreiptasi į VĮ „Registrų centras“, kuris 2023-12-21 priėmė sprendimą Nr.38004156 prašymą atmesti. Nesant jokių papildomų dokumentų, susijusių su nekilnojamojo turto savybėmis, įgijimo pagrindu ir nesant užsivedus paveldėjimo bylos, nėra galimybių R. B. registruoti turto savo ar savo mirusio sutuoktinio vardu. Dėl šios priežasties kreipiamasi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Kasacinis teismas išaiškino, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalies suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 straipsnio – LR CK 4.71 straipsnio nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Daikto valdymo teisė yra paveldima turtinė teisė. Šios taisyklės išimčių dėl daikto valdymo, kaip pagrindo įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, teisės įstatymuose nenustatyta. Daikto valdymo teisė, kurios pagrindu gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, nėra siejama su vienu konkrečiu asmeniu, nes nustačius, kad kelių asmenų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir tai, kad po vieno iš jų mirties kiti priėmė jo palikimą, laikas, kurį šie asmenys valdė statinius, skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012). Visos pareiškime nurodytos aplinkybės atitinka visas LR CK nustatytas sąlygas dėl įgyjamosios senaties nustatymo. Nekilnojamasis turtas įgytas teisėtu būdu – perimant kaip palikimą. Nuo pat palikimo perėmimo nekilnojamąjį turtą pareiškėja valdo sąžiningai, nepertraukiamai, teisėtai ir atvirai. Tai patvirtina iš seniūnijos gauta pažyma. Pareiškėja įsitikinusi, kad niekas daugiau neturi jokių teisių į minėtą nekilnojamojo turtą. Nustatyti įgyjamosios senaties faktą būtina tam, kad pareiškėja galėtų realizuoti savo teises į sąžiningai įsigytą, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdomą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties faktiniu valdymu, todėl nereikia tai patvirtinančių dokumentų. Nuo sutuoktinio mirties toliau gyvena ir rūpinasi ginčo turtu, t. y. valdo šį turtą nepertraukiamai ilgiau kaip dešimt metų. Pareiškėja atitinka visas sąlygas dėl nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties būdu.

Suinteresuotas asmuo valstybė atstovaujama VĮ Turto banko atsiliepimu prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Š. B. atsiliepimu sutinka su pareiškimu. Teismo posėdžio metu palaikė šiuos reikalavimus. Nurodė, kad po tėvo mirties mama ir jis toliau gyveno šiame name, šiuo metu nori susitvarkyti dokumentus, todėl jo mama kreipėsi į teismą. Nurodė, kad namas buvo jo senelių nuosavybė, vėliau jo tėvo, po tėvo mirties pasiliko jo motinai –pareiškėjai. Kiti asmenys jokių pretenzijų nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta V. B. ir R. S. santuoka. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Imarės seniūnijos pažyma apie statinius, asmens sąskaita 585. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo raštas dėl duomenų pateikimo apie Kretingos rajono Imbarės apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyviniame fonde saugomoje Reketės kaimo 1896–1990 metų ūkinėse knygoje esančių įrašų apie V. B. šeimos ūkį kopijas. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo 2023-12-31 sprendimas Nr. 38004156 prašymą atmesti. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Imbarės seniūnijos pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Elektros energijos teikimo–vartojimo sutartis, Įrengimų įžeminimo pereinamųjų kontaktų varžos matavimo protokolai. Nekilnojamojo daikto Kadastrinių matavimų byla, parengta MB „Dimgunda“. Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Irminos Kriščiūnienės raštas dėl informacijos pateikimo. Kretingos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės Indrės Starkienės raštas dėl informacijos pateikimo. Kretingos rajono trečiojo notarų biuro pažyma.

Šioje byloje pareikštas reikalavimas, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į statinius – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos bylose Nr. 3K-3-206/2010, Nr. 3K-3-35/2011, kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018 21 punktą). Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).

Teismas nurodo, kad nuosavybė įgyjama CK 4.47 straipsnyje nurodytais pagrindais. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 24 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo gali įgyti nuosavybę į daiktą tik vienu būdu.

Teismo posėdžio metu pareiškėja, suinteresuotas asmuo Š. B. nurodo, kad ginčo statiniai priklausė V. B., t. y. pareiškėjos sutuoktiniui ir suinteresuoto asmens Š. B. tėvui. Suinteresuotas asmuo Š. B. paaiškino, kad statiniai buvo jo senelių nuosavybė, vėliau perėjo jo tėvui, po tėvo mirties, jo motina ir jis toliau gyveno šioje sodyboje. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo reikalavimą dėl įgyjamosios senaties grindžia tuo, kad po savo sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu, todėl kreipiasi į teismą, prašydama pripažinti, kad įgijo nuosavybės teisę į statinius įgyjamosios senaties būdu. Pareiškėja faktinį pareiškimo pagrindą grindžia tuo, kad ji priėmė palikimą faktiniu valdymu, kad ji yra įpėdinė ir neturi atlikti jokių papildomų veiksmų.

Teismas nurodo, kad šioje byloje nors faktinis pareiškimo pagrindas nurodomas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, tačiau reikalavimas reiškiamas dėl įgyjamosios senaties. Teismas spręsdamas pareiškimo priėmimo kausimą buvo nustatęs terminą trūkumams pašalinti ir pasirinkti savo teisių gynimo būdą, kuris atitiktų faktinį pareiškimo pagrindą. Pareiškėja šalindama trūkumus iš esmės nepakeitė pareiškimo dalyko ar pagrindo, nes laikėsi pozicijos, kad jai, kaip įpėdinei nereikia atlikti jokių veiksmų susijusių su V. B. palikimo priėmimo įforminimu, o palikimą priėmė faktiniu valdymu. Teismas nesutinka su tokia pozicija.

Išaiškintina, kad įpėdinis, priėmęs palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą. Paprastai prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

Teismas nurodo, kad šioje byloje nėra reiškiamas reikalavimas – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties faktiniu valdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nagrinėdamas bylas ypatingosios teisenos tvarka yra aktyvus (CPK 443straipsnio 8 punktas), tačiau teismo aktyvumas negali būti suprantamas tokiu būdu, kad teismas galėtų keisti asmens pasirinktą savo teisių gynimo būdą. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 444–448 straipsniuose ir CPK 530–533 straipsniuose nustatyta skirtinga tvarka spręsti reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl įgyjamosios senaties, t. y. skirtingas pasirengimas bylos nagrinėjimui ir pan. Darytina išvada, kad net ir esant faktinėms aplinkybėms dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, teismas negali pakeisti pareiškėjo pasirinko savo teisių gynimo būdo ir pateiktą pareiškimą nagrinėti pagal juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą reglamentuojančias teisės normas.

Iš bylos duomenyse, t y. 2023-12-21 pažymoje apie statinius nurodyta, kad V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu pastatai registruoti seniūnijos ūkinėse knygose 199-01-01, asm. sąsk. Nr. 585; namų valda randasi adresu (duomenys neskelbtini); vyras gyveno kartu su žmona R. B.; V. B. buvo paskutinis kolūkinio kiemo narys; namų valdoje yra: gyvenamasis namas – 1A/m. statyba 1933 m., rūsys – R, statyba 1933 m., priestatas –1a1/p, statyba 1933 m., pagalbinio ūkio pastatas–tvartas 2I1/m, statyba 1933 m., pagalbinio ūkio pastatas–daržinė, 3I1/m, statyba 1933 m., kiti inžineriniai statiniai–šulinys, k, statyba 1933 m., kiti inžineriniai statiniai – pavėsinė, P, statyba 1990 m. Duomenų apie statinių registraciją VĮ Registrų centre nėra.

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, laikytina, kad nors daiktas nėra registruotas viešajame registre V. B. vardu, tačiau byloje esantys duomenys – pažyma apie V. B. vardu esančius statinius ūkinėse knygose, asmens sąskaitos duomenys patvirtina, kad statiniai priklausė V. B.. Be to, pareiškėjos teigimu ji įgijo nuosavybę į ginčo statinius paveldėjimo būdu, pradėdama valdyti šį turtą faktiniu valdymu. Šias aplinkybes grindžia duomenimis dėl sutarčių sudarymo ir pan. Teismas nurodo, kad pirminis nuosavybės teisių įgijimas galimas vienu būdu, t. y. nėra teisinės situacijos, kad asmuo įgytų nuosavybės teisę į daiktą paveldėjimo būdų ir įgyjamosios senaties būdu. Kadangi pareiškėja nurodo, kad ginčo statinius įgijo paveldėjimo būdu, šis turtas registruotas ūkinėse knygose V. B. vardu, todėl nėra teisinių prielaidų taikyti įgyjamosios senaties instituto normas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra teisinių pagrindų spręsti, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybę į ginčo statinius, t. y. pareiškėja nepagrindė, kad egzistuoja visos CK 4.68 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtų pagrįstos leistinais įrodymais byloje (CPK 178 straipsnis).

Teismas nurodo, kad šis teismo procesinis sprendimas neužkerta pareiškėjai kelio kreiptis į teismą su reikalavimu CPK 444 straipsnio pagrindu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties pradėjusį šį turtą faktiškai valdyti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nenustačius visų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 443 straipsnio 6 dalis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ypatingojoje teisenoje, t. y. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Valstybės šioje byloje patirtos pašto išlaidos mažesnės nei nustatyta minimali suma, todėl nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.