- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- e2A-432-252/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06785-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimutė Sankauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, VĮ Turto bankui, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, Krekenavos regioninio parko direkcijai
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos medžiotojų būrelio „Gringaliai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-439-837/2019 pagal pareiškėjos asociacijos medžiotojų būrelio „Gringaliai“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, VĮ Turto bankui, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, Krekenavos regioninio parko direkcijai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja asociacija medžiotojų būrelis „Gringaliai“ (toliau – Medžiotojų būrelis) teismui pateiktu pareiškimu prašė nustatyti faktą, kad Medžiotojų būrelis įgijo nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį daiktą - statinį - medžiotojų namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kadastrinę bylą), esantį (duomenys neskelbtini) rajone.
2. Nurodė, kad Medžiotojų būrelis buvo įkurtas (duomenys neskelbtini) metais ir šiuo metu veikia kaip asociacija. Medžiotojų namelį, kurio plotas (duomenys neskelbtini) metais pastatė ir Medžiotojų būreliui perdavė Panevėžio rajono „Gintaro“ kolūkis. Šio statinio paskirtis, susijusi su medžiokle, jame įrengti įrengimai skirti sumedžiotų gyvūnų apdorojimui, talpinami medžioklės reikmenys, yra įvesta elektra. kiti asmenys į medžiotojų namelį jokių teisių niekada neturėjo ir neturi. Nuosavybės teisės į turtą niekam nėra ir nebuvo įregistruotos. Pareiškėja namelį prižiūri ir remontuoja savo lėšomis bei sąskaita.
3. Statinio valdymas atsirado statinio perdavimo pagrindu, todėl statinio pastatymo aplinkybių šiuo atveju įrodinėti nereikia. Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) metų, t.y. daugiau kaip dešimt metų, šį turtą valdo teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, jį naudoja ir rūpinasi kaip savu. Mano, kad egzistuoja visos sąlygos medžiotojų namelį pripažinti įgytu pareiškėjos nuosavybėn įgyjamosios senaties pagrindu, ko pasėkoje ji turėtų galimybę atlikti medžiotojų namelio įteisinimo procedūrą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019-02-21 sprendimu Medžiotojų būrelio pareiškimą atmetė. Priteisė iš pareiškėjos 4,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.
5. Teismas konstatavo, kad pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, statinio perdavimo pagrindu. Medžiotojų namelio pastatymo ir perdavimo aplinkybės buvo žinomos tik liudytojui K. Ž., kuris (duomenys neskelbtini) metais buvo Panevėžio rajono „Gintaro“ kolūkio (duomenys neskelbtini). Liudytojas paaiškino, kad minėtą statinį (duomenys neskelbtini) metais pastatė ir Panevėžio rajono LKP pirmojo sekretoriaus žodiniu nurodymu pareiškėjai perdavė Panevėžio rajono „Gintaro“ kolūkis.
6. Teismas vertino, kad toks nurodymas asmens, kuris neturėjo teisės disponuoti kolūkio, kaip kooperatinės bendrovės, turtu buvo neteisėtas, todėl ir statinio valdymas atsiradęs tokio perdavimo pagrindu negali būti laikomas teisėtu. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra įvykdytos visos sąlygos su kurių buvimu siejama galimybė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, todėl pareiškimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-02-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-439-837/2019 ir priimti naują sprendimą –jos pareiškimą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvada, kad iš liudytojo K. Ž. paaiškinimų galima spręsti jog namelį pareiškėja pradėjo valdyti neteisėtai. Namelis perduotas pareiškėjai pagal rašytinį perdavimo aktą, kurį pasirašė „Gintaro“ kolūkio pirmininkas K. Ž. ir tuometinis Medžiotojų būrelio pirmininkas.
9. Namelis buvo pastatytas medžiotojų reikmėms siekiant sudaryti tinkamas medžioklės sąlygas ir užkardyti galimus užkrečiamųjų ligų atvejus kolūkyje. Nameliu kolūkis nesinaudojo, statinys perduotas Medžiotojų būreliui iš karto po pastatymo.
10. Byloje nėra jokių duomenų, kad „Gintaro“ kolūkis vėlesniais laikotarpiais, būtų ginčijęs namelio perdavimą ar siekęs susigrąžinti jo valdymą. Sandoris perduoti medžiotojų namelį buvo visiškai patvirtintas perdavimą atlikusio subjekto, todėl negali būti vertinama, jog toks sandoris buvo neteisėtas.
11. Mano, jog aplinkybė, kad Panevėžio rajono LKP pirmasis sekretoriaus žodžiu nurodė perduoti medžiotojų namelį medžiotojų būreliui nėra reikšminga. Teismo išvada apie žodinį LKP pirmojo sekretoriaus nurodymo neteisėtumą yra tik teismo spėjimas, bet ne visapusišku aplinkybių ištyrimu pagrįsta išvada. Nenustatyta, kad toks nurodymas turėjo įtakos „Gintaro“ kolūkio, kaip ūkio subjekto, sprendimui statinį perduoti valdyti ir naudoti medžiotojams.
12. Teismas, neišsiaiškinęs LKP pirmojo sekretoriaus nurodymo turinio, tikslo ir reikšmės pažeidė CPK įtvirtintus rungimosi ir ypatingajai teisenai taikytiną tiriamąjį principą, nenurodė, kokiais teisės aktais remiantis, medžiotojų namelio perdavimas laikomas neteisėtu sandoriu.
13. Papildomai paaiškino, kad iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kaimo vietovėse statinių teisinis registravimas nebuvo vykdomas. Ginčui reikšmingos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus pastatus“ nuostatos, kad statinių savininkai gali įregistruoti nuosavybės teises į statinius, pastatytus kaimo vietovėse iki 1991 m. liepos 25 d., pateikę Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui buvusių apylinkių tarybų arba dabar esančių seniūnijų pažymas, kad pageidaujami teisiškai registruoti statiniai yra įrašyti ūkinėse knygose. Kai ūkinėse knygose jie neįrašyti, numatytos kitos galimybės įteisinti kaimo vietovėse esančius senus statinius. Nagrinėjamu atveju namelis yra „senas“ statinys, kaip jis apibrėžtas nutarime, todėl pareiškėjos nuosavybės teisės į jį atsirado įgyjamosios senaties pagrindu. Pagal šio nutarimo 9 punktą pareiškėja turėtų teisę kreiptis dėl namelio teisinės registracijos.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Krekenavos regioninio parko direkcija prašo apeliacinį skundą atmesti.
15. Nurodo, kad pareiškėja nepateikė ginčo statinio statybos teisėtumą įrodančių dokumentų. Mano, kad statinys galimai pastatytas savavališkai, t.y. neteisėtai. Statinys patenka į miškų ūkio funkcinio prioriteto zoną ir yra miškų ūkio paskirties žemės ūkinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Statinio statyba šioje vietoje, vadovaujantis Saugomų teritorijų tipiniais apsaugos reglamentais ir teritorijų planavimo dokumentais, yra negalima.
16. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma jį atmesti.
17. Nurodoma, kad skyriuje nėra jokių duomenų apie medžiotojų būrelio „Gringaliai“ valstybinės žemės sklypo įteisinimą, medžiotojų namelio perdavimo akto, statybos leidimo bei kitų statybą leidžiančių dokumentų. Sklypas nesuformuotas ir yra valstybės nuosavybė. Statyba ginčo sklype pagal teisinį reglamentavimą yra negalima. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn negali būti įgyjama nuosavybės teisė į neteisėtai pastatytus statinius. Šiuo atveju nėra nustatytos sąlygos įgalinančios taikyti įgyjamąją senatį.
Motyvuojamoji dalis
teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovų apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (329 straipsnis).
19. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo į statinį pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad statinys į kurį pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teises yra medžiotojų namelis, esantis (duomenys neskelbtini) r. Statinys yra pastatytas valstybinės žemės sklype, Krekenavos regioninio parko teritorijoje, miško žemėje. Jis nėra registruotas viešame registre. Pareiškėja tvirtina, kad medžiotojų namelis buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) metais kolūkio „Gintaras“, o Medžiotojų būreliui jis perduotas iškart po statybų kolūkio pirmininko ir medžiotojų būrelio vadovo pasirašytu perdavimo aktu.
21. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, kai yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, t.y. pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t.y. asmuo nėra daikto savininkas; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 d.); asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); visą valdymo laiką daiktas turi būti valdomas teisėtai; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daiktas valdomas nepertraukiamai; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į įgyjamosios senaties instituto taikymui aktualų teisinį reglamentavimą, aptartą nutarties 21 punkte, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, pagrįstai sprendė, kad pagrindo tenkinti pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nėra.
23. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginį, kad aptariamas statinys jo statytojo – kolūkio „Gintaras“ perdavimo aktu, šį pasirašius kolūkio pirmininkui ir medžiotojų būrelio pirmininkui iškart po statybų buvo perduotas pareiškėjos žinion. Duomenų, kurie atskleistų kokiu teisiniu pagrindu šis statinys buvo statomas, ar jis buvo įtrauktas į kolūkio turto apskaitą nėra. Turto perdavimo aktas taip pat į bylą nėra pateiktas, o tuometinis kolūkio pirmininkas K. Ž., apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teisme, vienareikšmiškai patvirtino, kad kolūkio „Gintaras“ pastatytą statinį perdavė Medžiotojų būreliui, Panevėžio rajono LKP Pirmojo sekretoriaus žodiniu nurodymu. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad teismo išvada, jog kolūkio turto perdavimas neturinčio teisės disponuoti tokiu turtu asmens nurodymu ir tokio perdavimo pagrindu atsiradęs statinio valdymas negali būti pripažinti teisėtu. Tai, kad nėra duomenų jog kolūkis statinio perdavimo neginčijo, aptartos išvados pagrįstumo nepaneigia.
24. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad liudytojo K. Ž. parodymai buvo įvertinti neteisingai ar atsietai nuo jo paaiškinimų konteksto bei byloje esančių duomenų visumos. Pažymėtina, kad jokia dokumentacija, kuri patvirtintų kitokias turto perdavimo aplinkybes nei nurodė pareiškėjos iniciatyva apklaustas liudytojas, nėra pateikta, t.y. pareiškėja neįrodė teisėto pagrindo, kuris jai suteikė teisę naudotis nurodytu turtu.
25. Pažymėtina, kad ginčo statinys – medžiotojų namelis, į kurį apeliantė prašo nustatyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas, t. y. neegzistuoja kaip nekilnojamojo turto objektas. Ši aplinkybė yra atskiras ir savarankiškas pagrindas pareiškėjos pareiškimą atmesti, nes nesant nuosavybės teisių objekto negali būti nustatytos ir daiktinės teisės į jį, taip pat ir nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi faktas. Rūpinimasis turtu (pavyzdžiui, elektros įvedimas, sąskaitų už ją apmokėjimas) ir jo išlaikymas pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti daikto valdymą kaip savo ar tokio objekto teisėtumo.
26. Nepaisant to, kad pareiškėja savo reikalavimus grindžia ir ta aplinkybe, kad statinio valdymas atsirado statinio perdavimo pareiškėjai pagrindu, tačiau sutikti, kad statinio pastatymo aplinkybės tokiu atveju yra nereikšmingos, negalima. Papildant pirmosios instancijos teismo motyvus, pažymėtina, kad tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas.
27. Nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (pvz., Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų) įgyvendinimas, todėl, sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kartu taikytinos ir šios teisės normos. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011, 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).
28. Medžiotojų namelio statybos metu galiojo Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 307, kuriuo patvirtintoje Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkoje buvo nustatyta, kad leidimus statyti ar rekonstruoti pastatus statytojams galėjo išduoti Respublikinio pavaldumo miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros valdybų (skyrių) statybos kontrolės inžinieriai, miestų vyriausieji architektai (architektai) ir rajonų architektai inspektoriai; leidimai galėjo būti išduoti statytojui pateikus, be kitų dokumentų, taip pat ir žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus, nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą techninį projektą ir darbo brėžinius bei sąmatą. Ši tvarka galiojo iki Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, nustatė, kad savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai neregistruojami. Šią instrukciją pakeitė 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1011 patvirtinta Teisinio statinių registravimo laikinoji tvarka, kurioje nustatytos tokios pačios objektų registravimo nuostatos. Apeliaciniame skunde nurodytas 2003 m. kovo 3 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus pastatus“ nagrinėjamos teisinės situacijos vertinimo nekeičia, nes šis teisės aktas detalizavo būtinus senų statinių registracijai dokumentus, o ne nustatė, kad bet kuriuo atveju, gali būti įregistruoti statiniai, nesant jų statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Juolab, kad nutarimo 10 punktas aiškiai nustatė, kad šio sąrašo nuostatos netaikomos laikiniesiems ir pripažintiems savavališkai pastatytais statiniams.
29. Būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti visų sąlygų įgyjamosios senaties taikymui egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Kaip pagrįstai nurodo suinteresuoti asmenys Krekenavos regioninio parko direkcija ir Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius, jokių rašytinių įrodymų (statybos leidimo, projekto), patvirtinančių aptariamo statinio statybos teisėtumą, pareiškėja į bylą neteikė. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad statinys, į kurį pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu, buvo pastatytas laikantis teisės aktų reikalavimų. Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, atsižvelgiant į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, daroma išvada, kad pareiškėja neįrodė visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (CK 4.68–4.71 straipsniai).
30. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme. Tai, kad apeliantė siekia jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo nei keisti nei naikinti ginčijamo procesinio sprendimo.
31. Dėl kitų apeliaciniame skunde, atsiliepimų į jį argumentų, kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
32. Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.