- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-28
- Bylos Nr.
- e2YT-2175-356/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00160-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Utenos rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-2175-356/2025, pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Utenos rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. B. prašė nustatyti faktą, kad įgijo asmeninės nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į (duomenys neskelbtini), esančius nekilnojamuosius daiktus: pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) m. valdo gyvenamąjį namą ir tvartą, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat, šiuo sodybos adresu, išskirtame naudotis sklype yra kartu su šiais pastatai įgyti, tačiau neįrašyti į sutartį, kiemo rūsys ir šulinys, o laikotarpiu nuo 1989 iki 1990 metų šeimos poreikiams buvo pastatyta pirtis ir garažas, kurie nėra sudėtingi statiniai, tuo laiku jiems statyti jokie leidimai nebuvo reikalingi. Šiais daiktais naudojasi iki šiol, pretenzijų dėl statybos teisėtumo ar dėl pastatų nuosavybės teisės jam pareikšta nebuvo. Nesant įrašų ūkinėse knygose apie pirtį, garažą, kiemo rūsį ir šulinį, nėra galimybės įregistruoti šiuos statinius kaip nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos. Pareiškėjas vertina, kad yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos, kad nekilnojamųjų daiktų valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę, todėl prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kuris būtinas įregistruoti tiek daiktus, tiek daiktines teises VĮ Registrų centre.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Utenos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, kad žemės sklypo, kuriame yra pareiškėjo minimi statiniai, valdymo ar nuosavybės klausimai byloje nekeliami, todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos mano, kad pareiškėjo pareiškimo reikalavimas teismo galėtų būti tenkinamas tik pareiškėjui įrodžius, kad pareiškime paminėta pirtis, garažas, kiemo rūsys ir šulinys, pastatyti (įrengti) statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2025-02-14 nutartimi viešai paskelbus apie bylos iškėlimą per nustatytą 14 dienų terminą jokie šio fakto nustatymu suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 straipsnių) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant nustatytų sąlygų visetui.
Kaip matyti iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjas asmeninės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2025-01-06 išrašas, registro (duomenys neskelbtini), jie buvo įgyti (duomenys neskelbtini) sutartimi, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Prie šių pastatų, pareiškėjo teigimu, buvo kiemo rūsys ir šulinys (galimai statyti apie 1960 m.), bet jie nebuvo nurodyti (duomenys neskelbtini) sutartyje. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) m. sukūrė šeimą, susilaukė vaikų ir šeimos poreikiams tenkinti apie 1989 - 1990 metus pastatė pirtį ir garažą, jais naudojasi iki šiol. Pareiškėjui tuometinėje seniūnijoje buvo paaiškinta, kad ūkinės paskirties statinių statybai kaimo vietovėje joks projektas nereikalingas ir žodžiu leista statyti. Žemės sklypas buvo išskirtas dar (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio direktoriaus įsakymu Nr. 40. Per (duomenys neskelbtini) metus jokia institucija nėra konstatavusi savavališkos statybos fakto. Taigi yra pagrindas padaryti išvadą, kad kiemo rūsį ir šulinį pareiškėjas įgijo kartu su gyvenamuoju namu ir tvartu, o pirtį ir garažą pastatė įgytai sodybai skirtame sklype. Pareiškėjas iki šiol tęsia naudojimąsi nekilnojamaisiais daiktais, juos nuolat prižiūri, remontuoja.
Pareiškėjo užsakymu matininkas T. M. 2023-01-03 parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtis, garažas, rūsys ir šulinys yra suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, jiems suteikti unikalūs numeriai, tačiau nekilnojamojo daikto kadastro duomenys ir daiktinės teisės neįregistruotos. Pareiškėjui neturint reikiamų dokumentų, tokį faktą patvirtina pareiškėjo pateikti dokumentai iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo, tiek nekilnojamuosius daiktus, tiek ir daiktines teises į juos įregistruoti VĮ Registrų centras 2025 m. sprendimu atsisakė.
Norint įregistruoti senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., Nekilnojamojo turto registro (NTR) tvarkytojui turi būti pateikiami atitinkami dokumentai, numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1263 redakcija) patvirtintame Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše, jo 2-6 punktuose. Tokiu atveju, kaip numatyta minėtame teisės akte, seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio sąrašo 2–6 punktuose, Registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pateiktų archyvinių dokumentų matyti, kad ūkinėse knygose nėra įrašų apie pirtį, garažą, rūsį ir šulinį.
Asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, sąžiningai valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai). Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai). Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad po pirkimo-pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) m. sudarymo ir po nekilnojamųjų daiktų (1989 - 1990 metais) sukūrimo statybos būdu jų nevaldė joks kitas asmuo, įmonė, įstaiga ar organizacija, išskyrus pareiškėją. Pareiškėjas teigė, kad jis turėjo valią nekilnojamuosius daiktus turėti kaip savus, kad ne tik užvaldydamas juos jis nežinojo apie kitus asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į jį, nei jis, tačiau jam nepaaiškėjo tokie asmenys ir per visą nekilnojamųjų daiktų valdymo laikotarpį. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad pareiškėjo, o ne kito asmens, buvo užsakyti ir atlikti minėtų nekilnojamųjų daiktų kadastriniai matavimai.
Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. Iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo, duomenų, kad nekilnojamieji daiktai priklausytų valstybei ar savivaldybei negauta, du iš jų buvo įgyti kartu su kitais pirkimo -pardavimo sutarties pagrindu įgytais nekilnojamaisiais daiktais, kiti du buvo sukurti statybos būdu, taigi įgyti teisėtais nuosavybės teisių įgijimo būdais (CK 4.47 straipsnio 4 punktas, CPK 533 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, jis negalėtų būti privačios nuosavybės teisės objektas, neatitiktų CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai tokiu atveju nebūtų visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti.
Iki 1988 m. gruodžio 14 d. galiojęs 1987 m. birželio 19 d. Ministrų tarybos nutarimas Nr. 175 „Dėl Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 213 „Dėl individualinės statybos“ dalinio pakeitimo” reglamentavo gyvenamųjų namų statybą kaimo teritorijoje, o statomų ūkio pastatų plotai nebuvo ribojami (išskyrus šildomą šiltnamį, kuris negali būti didesnis kaip 40 kv. m), nėra reikalavimo turėti statybą leidžiantį dokumentą statant ūkinės paskirties pastatą esamoje namų valdoje. Iki 1991 m. liepos 12 d. galiojęs 1988 m. gruodžio 14 d. Ministrų tarybos nutarimas Nr. 364 „Dėl individualinės statybos“ reglamentavo statybai kaime sklypų suteikimo tvarką, statybinių medžiagų įsigijimo tvarką, gyvenamųjų namų kaimo vietovėje, tačiau ne ūkio paskirties statinių statybą.
Daroma išvada, kad bylos medžiaga nepaneigtas statinių statybos teisėtumas, kaip būtina nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlyga, nes kiemo rūsys ir šulinys buvo sukurti dar iki (duomenys neskelbtini) m., o pirtis ir garažas – 1989-1990 metais, nesant reikalavimo tokiems statiniams gauti leidimą.
Daikto atviras valdymas (CK 4.68 straipsnis) reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, tačiau šioje byloje nenustatyta, kad jas būtų užginčiję daikto savininkai ar kiti asmenys, turintys daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį, todėl nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs atitinkamai nuo (duomenys neskelbtini) m. ir 1989-1990 metų būtų kada nors nutrūkęs. Pareiškėjas nekilnojamuosius daiktus atitinkamai pradėjo valdyti nuo (duomenys neskelbtini) metų bei nuo 1989-1990 metų ir nepertraukiamai juos valdo iki šio laiko (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina esant CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytas aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjo valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad pareiškėjo valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000-07-18 Nr. VIII-1864 33 straipsnis numato, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.
Prašomas nustatyti faktas nustatytinas (CPK 533 straipsnis), nes pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina pareiškėją įgyjamosios senaties pagrindu įgijus nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo, duomenų, kad nekilnojamieji daiktai priklausytų valstybei ar savivaldybei negauta.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268 – 270, 533 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus: pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.