Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-407-1123/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-04-25
Bylos Nr.
1-407-1123/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
A. T.
Nukentėjusysis
V. L.
Advokatai
Laurynas Pakštaitis, Virgilijus Kvedaras
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-407-1123/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16886-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,kaltinamajam A. T., jo gynėjui advokatui Laurynui Pakštaičiui,nukentėjusiajam V. L.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Virgilijui Kvedarui,vertėjai Erikai Vencevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: jis, 2024 m. gegužės 5 d., apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, ne mažiau kaip 2 (du) kartus dešinės rankos kumščiu sudavė V. L. į veido sritį ir 1 (vieną) kartą spyrė V. L. į pilvą, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. L. fizinį skausmą bei padarydamas poodines kraujosruvas kaktos kairėje ir dešiniame žaste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. T., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir parodė, kad jis nukentėjusiojo nepažįsta, žino tik iš to, kad jie susidūrė 2024 m. balandžio 18 d. ir 2024 m. gegužės 5 d. Balandžio 18 d., apie 18-19 val. jis (A. T.) buvo savo kieme, prieš tai pusvalandį ar valandą girdėjo, kaip automobilis dideliu greičiu važinėja jų gatve. Tada išgirdo, kad tas pats automobilis užsivedė ir labai stipriai akceleravo, pasižiūrėjęs per tvoros kampą, pamatė, kad automobilis pradėjo judėti link išvažiavimo. Išėjęs per vartelius nuėjo link gatvės ir ties (duomenys neskelbtini) pastatu jam (A. T.) rankos mostu pavyko sustabdyti vairuotoją (V. L.), kuriam pasakė, kad jis nesaugiai važinėją, į ką vairuotojas atsakė keiksmažodžiais ir kad jis (A. T.) jam ne draugelis ir neturi jo stabdyti. Tada jis (A. T.) vairuotojo paprašė, kad išliptų iš automobilio, vairuotojui išlipus, jam pasakė, kad kvies policiją ir pasiėmė telefoną. V. L. pasakė „kviesk“, tačiau pamatęs, kad jis (A. T.) tikrai surinko 112 ir kviečia policiją, atsisėdo į automobilį ir visu greičiu išvažiavo iš gatvės, vos neužvažiuodamas jam (A. T.) ant kojų. Tai V. L. darė agresyviu, pavojingu manevru. Jis (A. T.) tuo metu nusprendė, kad nieko negalės policijai pasakyti, nes neturėjo vaizdo įrašo. Tačiau jis nežinojo, kad tos dienos įvykį filmavo kaimynai, vaizdo įrašą gavo tik po to, kai kaimynai jį pamatė vaikštantį po operacijos su suluošinta ranka, gavęs įrašą jį perdavė policijai ir už tai V. L. gavo baudą. Balandžio 18 d. įvykius pats V. L. aprašo labai detaliai, teigdamas, kad, jam (V. L.) ramiai sėdint automobilyje su drauge, jis (A. T.) juos užsipuolė ir grasino jam (V. L.), kad jį sumuš, ar kad ausis raus, tai jis (A. T.) nori pasakyti, kad šito atvejo nebuvo, jis (A. T.), norėdamas apsiginti, archyvuose surado ir pateikė vaizdo įrašus, kuriuose matosi, kad jis (A. T.) neprieina prie automobilio, neterorizuoja V. L.. Nori, kad teismas iš pateikto vaizdo įrašo nustatytų, kad V. L. meluoja, nes iš balandžio 18 d. įrašo akivaizdžiai matosi, kad V. L. atsisėda į automobilį, maždaug minutę gazuoja, tada jis (A. T.) išeina pro vartelius, duoda V. L. pastabą, kad šis nelakstytų, bet V. L. demonstratyviai ignoruodamas, atsisėdęs į automobilį, praneša jam (A. T.), kad kai atvažiuos patruliai, tegul jam paskambina.

Gegužės 5 d., sekmadienį, apie 12 val., jis (A. T.) vaikščiojo su katinu, jau prie namų vartelių pamatė, kad pro šalį ėjo V. L. ir jo draugė. V. L. kreipėsi į jį (A. T.) necenzūriniais žodžiais, ko jis čia vaikšto ir t. t. Jis (A. T.) iš pradžių nesuprato, kad jam adresuojami tie žodžiai, atsigręžęs pamatė, kad jam. Tada pririšo katiną prie tvoros ir priėjo prie V. L.. Iš pradžių, žinodamas po praeito įvykio, kad šis yra neadekvatus žmogus, kreipėsi į V. L. merginą, kad ji paprašytų V. L., kad šis jo nevadintų visokiais necenzūriniais žodžiais ir elgtųsi mandagiau, į ką mergina atsakė, kad supranta tik rusiškai, tada jis (A. T.) kreipėsi į V. L., klausdamas, kodėl jį taip vadina ir kad jis liautųsi tai daryti. V. L. jam atsakė, kad kalba kaip nori, kaip kad balandžio 18 d. pasakė, kad važiuoja kur nori ir kaip nori. Jis (A. T.) pareiškė, kad čia vaikšto dėl to, kad čia gyvena, tada V. L. jam atsakė, kad „jei tu čia gyveni, tai mes atvažiuosim“. Jis (A. T.) tai suprato kaip atvažiavimą su kažkokiais „sėbrais“, nežino, ką V. L. turėjo omenyje, bet jis pareiškė, kad jie pas jį (A. T.) atvažiuos. Toliau kalbant jis (A. T.) V. L. priminė balandžio 18 d. įvykius, kad šis tada lakstė ir dabar elgiasi kaip „chamas“, pasakė, kad šį kartą jam (V. L.) iškvies policiją ir policija tikrai jį iš čia išveš. V. L. pareiškė, kad jį (A. T.) ignoruoja, keikė ir t.t., o tada V. L. pradėjo jam (A. T.) kumščiuoti dešine ranka į krūtinę. Jis (A. T.) tvardėsi, stovėjo su nuleistomis rankomis, tačiau V. L. jį kumščiavo į krūtinę, tada jo (V. L.) drąsa peraugo, jis pamatė, kad yra nebaudžiamas, todėl su savo kaire ranka kirto į jo (A. T.) dešinę pusę. Tada jis (A. T.) V. L. nuo savęs atstūmė, šis pamatė, kad gali tai toliau tęsti, tuomet jis (A. T.) sinchroniškai gynėsi su dešine ir kaire ranka, iš jo pateiktų vaizdo įrašų matosi, kad jo veiksmai buvo sinchroniški su V. L.. Jis (A. T.) tikrai nenorėjo nei mušti, nei luošinti, nes žino apie pasekmes, kurios gali būti jam nenaudingos. Jis tik siekė V. L. nuraminti ir vėliau iškviesti policiją. Po pirmo V. L. smūgio jam (A. T.) ir nuo atmuštų smūgių jis (A. T.) atsitraukė į aikštės vidų, tai matosi ir jo vaizdo įraše. Tada V. L. jį vėl puolė, spardė. V. L. pateiktame 7 sekundžių įraše yra iškirptos 3-4 sekundės, kuriose V. L. jam (A. T.) grasina „aš tavo užmušiu“, būtent tada V. L. jam (A. T.) pateikė grasinimą dėl užmušimą. Tačiau jie tą iš įrašo ištrynė ir paliko tik nuo tos vietos, kai neva jis (A. T.) pradeda muštynes, toje fazėje, kai jis (A. T.) spiria. Jo (A. T.) pateiktame įraše matosi, kad jo (A. T.) spyris yra V. L. smūgio jam (A. T.) atmušimas, nėra taip, kad V. L. stovi ir laukia, šis visą laiką buvo kovinėje parengtyje, o jo (A. T.) rankos buvo nuleistos. Tas jo (A. T.) spyris V. L. buvo su šlepete, nes jis avėjo šlepetėmis, buvo basas, su pižama, nepasiruošęs muštynėms ar grumtynėms, neturėjo nei ginklų, nei aštrių daiktų. Tas V. L. redaguotas įrašas buvo pristatytas tyrėjams kaip muštynių pradžia, tačiau ten muštynes jau buvo įsivažiavusios ir jis (A. T.) prieš tai buvo patyręs iš V. L. vieną spyrį ir bent du smūgius į galvą, tačiau juos visus užblokavo ir dėl to nepatyrė jokio veido sumušimo. Toje 7 sek. vaizdo įrašo eigoje matosi, kad jis (A. T.) su griebė V. L. už jo marškinėlių, bet ne už kaklo, kaip nurodyta tyrime, ten buvo suponuota pozicija, kad jis (A. T.) galimai nori V. L. smaugti ar panašiai, tačiau nieko panašaus nebuvo, jis V. L. sugriebė už marškinėlių, kad sustabdytų šio puolimą prieš jį (A. T.), nes suvokė, kad V. L. jį daužys, kol uždaužys visiškai, ką V. L. toliau ir darė.

Kaip ir balandžio mėnesį, taip ir gegužės 5 d. įvykio metu jų dialogas vyko prie automobilio. Jis (A. T.) kelis kartus V. L. prašė, kad šis liautųsi keikęsis ir jį įžeidinėjęs. V. L. teigia, kad jis (A. T.) kėsinosi į jo merginą, spaudė ją prie automobilio, tačiau tai yra netiesa. Jo (A. T.) įraše matosi, kad mergina vaikščiojo laisvai, atsidarė automobilio duris ir pasidėjo savo asmeninius daiktus, po to automobilio durys liko atidarytos, tai reiškia, kad atstumas yra apie metrą. Jokio merginos spaudimo nebuvo, tai matosi įraše. Tik girdisi keiksmažodžiai, kurie yra skirti jam (A. T.), jis V. L. sakė, kad šis nesikeiktų, V. L. atkirto, kad kalba kaip nori ir ką nori. Tai rodo, kad V. L. jautėsi drąsus, nebaudžiamas, užtikrintas, o ne išsigandęs, nustebęs ir panašiai, kaip jis (V. L.) teigia. Jis (A. T.) laikėsi mandagiai, jautėsi ramiai, kalbėjo nepakeltu tonu, tačiau jo tonas pasikeitė, kai V. L. jam sudavė, tada jis (A. T.) pasakė „laikyk rankas prie savęs, asile“, kitaip jo pavadinti negalėjo. Po šios situacijos jis (A. T.) atsidūrė aikštės viduryje ir muštynės tęsėsi, jos tęsėsi 7 sekundes, kol V. L. nuo savo darytų manevrų, mėginimo jam (A. T.) vėl įspirti ir noro tęsti muštynes, krenta veidu į žemę, kur ir nusibrozdina skruostą, kaktą ir visą tą, kas buvo parašyta. 7 sek. vaizdo įraše matosi, kurioje vietoje V. L. patiria guzą, kur V. L. pristato kaip jo (A. T.) smūgį – jį V. L. patiria tuomet, kai jis (A. T.) laiko kaire ranka V. L. už marškinėlių, V. L. dešinė ranka keliauja jam (A. T.) į veidą, jis (A. T.) dengiasi veidą ir V. L. atsitrenkia į jo alkūnę. Tas matosi sulėtinus vaizdą, teismas gali tą vaizdo įrašą susistabdyti ir pasižiūrėti. Vaizde, kuris prasideda V. L. stovint kovinėje padėtyje, matosi, kad V. L. veide nėra jokių nubrozdinimų, guzų, mėlynių ir panašiai, tai jis „užsidirba“ tose 7 sekundėse, o ne muštynių pradžioje, kur jam (A. T.) inkriminuojama veika, kad jis (A. T.) pirmas V. L. suduoda. Tačiau jis (A. T.) pirmas nesuduoda, V. L. pirmas pradeda ir žodinį konfliktą, ir fizinį konfliktą, suduodamas jam (A. T.) tiek kaire ranka į veidą, kur buvo jo (V. L.) rankos numuštos. Sunku pasakyti, ar guzas V. L. atsirado, kai šis atsitrenkė į jo alkūnę, ar kai atsitrenkė į asfaltą, bet prieš muštynes guzo nukentėjusysis neturėjo. Nukritęs ant žemės, V. L. trenkėsi galva į trinkeles, o jis (A. T.) tuo metu nuo jo atsitraukia maždaug per 4 metrus. Tai matosi vaizdo įraše, tačiau V. L. vėl stojasi kovinėje padėtyje, spyruokliuoja labai stipriai ir vėl visa jėga puola jį (A. T.). Būtent toje vietoje, maždaug ties 2 min. jo (A. T.) įraše jis (A. T.) patiria šį smūgį į ranką, ko pasėkoje jam buvo bicepso deformacija ir nutraukta sausgyslė. V. L. jį toliau talžo, spardo, tuo metu atbėga jo (A. T.) žmona ir tik tada V. L. liaujasi muštis.

V. L., pamatęs, ką jam (A. T.) padarė, greitai ėmė savigynos tikslais skambinti 112 ir pateikė pranešimą, kad buvo užpultas ir sumuštas kito asmens. Jis (A. T.) sako, kad V. L. meluoja, belaukiant policijos, V. L. jam pareiškė, kad jis (A. T.) turės parduoti namą ir jam (V. L.) nupirkti „BMW X6“. Belaukiant policijos V. L. jį vėl mušė, matosi įraše, kad suduoda vieną smūgį jam (A. T.) į kairį šoną, jis (A. T.) jam pasakė, kad liautųsi jį daužęs, nes kamera viską filmuoja, o V. L. atsakė necenzūriniu žodžiu, vaizdo įraše matosi, ką šis sako, jis elgėsi įžūliai, keikėsi, nors jis (A. T.) jo prašė, kad liautųsi. Šią V. L. veiką filmavo jo mergina, kuri kažkodėl nepristatė šio įrašo, pristatė tik iškarpytus 7 sek. įrašus, kuriais remiantis surašytas jo (A. T.) kaltinimas. Atvažiavę policijos pareigūnai pamatė V. L. nubrozdinimus ir klausė jo (A. T.) ar V. L. nusibrozdino kaktą ir kitas vietas į trinkeles ar žemę, jis (A. T.) pasakė, kad taip, V. L. nukrito, voliojosi ir t.t. Pareigūnams duodamas parodymus, į klausimą, kaip čia viskas atsitiko, V. L. sako, kad buvo užpultas, sumuštas, kad tai ne pirmas kėsinimasis į jį, mini, kad anksčiau aikštelėje buvo užpultas, terorizuotas, kad jis (A. T.) tai daro tendencingai. Tačiau tame vaizdo įraše, kurį pristatė jis (A. T.) matosi, kad balandžio 18 d. jis jokio išpuolio nevykdė, jokio terorizmo iš jo (A. T.) pusės nebuvo. V. L. duoda melagingus parodymus, jo mergina taip pat. Įrašą iš balandžio 18 d. jis (A. T.) prideda kaip savo gynybinį įrodymą, kad V. L. nuolatos meluoja, iškreipia parodymus savo naudai, kitų įrankių gintis jis (A. T.) neturi. Tas įrašas yra iš ant namo esančios kameros. V. L., duodamas pirminius parodymus, neįsisąmonino, kad ant namo esanti kamera filmuoja visą perimetrą, dėl to elgėsi grubiai, įžūliai, nebaudžiamai ir nežinojo, kad kaimynė nufilmavo jo lakstymą gatvėje. Tas įrašas yra balandžio 18 d., jis (A. T.) jį pateikė teismui, jame matosi, kad V. L. saugiai įsėda į automobilį, niekieno netrukdomas gazuoja ir ramiai išvažiuoja iš aikštės, tada spaudžia akceleratorių ir lekia. Gegužės 5 d. įrašas taip pat yra byloje, neiškarpytas.

V. L. nuo pat pradžių melagingai komentavo susiklosčiusią situaciją, kuri ir peraugo į gegužės 5 d. konfliktą. Jis (A. T.) nebuvo užpuolikas. V. L. sako, kad ramiai sėdėjo ir net nesuprato, ko jis (A. T.) nori, kad jis (A. T.) jį terorizavo, tačiau jis (A. T.) to nedarė. Į veidą V. L. jis netaikė ir nesudavė jam du kartus. Jis tik sinchroniškai numušinėjo V. L. rankas, atmušinėjo atakas, skirtas jam (A. T.), tame 7 sek. vaizdo įraše sulėtintai matosi, kad V. L. iš jo nepatiria nei vieno smūgio. Jis V. L. nesudavė, tik sinchroniškai atmušinėja smūgius, tai buvo žaibiško greičio gynybiniai veiksmai. Dėl spyrio V. L. į pilvą, tai jei teismas pažiūrėtų vaizdo įrašo 6 minutę, ten matosi, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Prieš prasidedant tam įrašui, kur yra iškirptos 4 sekundės, V. L. jį (A. T.) spardo ir muša. Jis (A. T.), spiria V. L. ne į pilvą, o į kairį jo šoną, nes V. L. stovi šonu į jį (A. T.). T. parodymuose pasakyta, kad muštynės baigėsi tada, kai V. L. nukrenta ir atsistoja, tačiau muštynės ir toliau tęsėsi V. L. iniciatyva, V. L. jį (A. T.) puolė, jis (A. T.) traukėsi, jo rankos buvo nuleistos indikuojant, kad jis nenori ir neketina muštis, tačiau V. L., įgavęs drąsos, gal jautėsi nebaudžiamas, gal pranašesnis už jį (A. T.), nes jis buvo su šlepetėmis ir jam buvo sunku judėti ir gintis, o V. L. buvo su batais, todėl jis (A. T.) gynėsi ir dėl to jam nuplyšo sausgyslė.

Dėl grasinimo nužudyti istorija yra išgalvota, jis (A. T.) tokių žodžių nevartojo, ponai viską filmavo, jie tiktai iškirpo tą, kas jiems nenaudinga. Tai padaryti tikriausiai patarė advokatas, nes jam (A. T.) buvo pareikšta, kad jį advokatai suės. Tai, kad jis garso įraše sakė, jog „šį kartą išveš“, tai, kaip jau minėjo, turėjo omenyje, kad jį (V. L.) išveš policija, kad jis taip neišvažiuos, kaip pasišalino praeitą kartą.

Jo (A. T.) gynybinė padėtis yra kitokia, nes jį gina vienas mokamas gynėjas, o V. L. gina vienas nemokamas ir vienas mokamas, jis (A. T.) nuo pat radžių nesinaudojo gynybine pozicija, nes buvo šimtu procentų įsitikinęs, kad jis yra pateikęs vaizdo įrašus ir išsamiai išsakęs savo poziciją, be melagysčių. Jį (A. T.) apklausinėjo maždaug 4 kartus, jo parodymai visą laiką buvo vienodi, o V. L. parodymai kas kartą skiriasi, V. L. teigė, kad jį (A. T.) gegužės 5 d. rado stovintį prie automobilio, neva jis (A. T.) jo laukė iš pasalų, nors taip nebuvo, tą patį sako ir V. L. mergina. Gegužės 5 d. muštynės vyko gatvės gale, akligatvyje, žiede. Jis (A. T.) ten gyvena, šiuo metu (duomenys neskelbtini) name, tai yra maždaug 10 metrų nuo incidento vietos. Įvykio metu jis (A. T.) ėjo namo, o ne kažką rezgė ar organizavo išpuolį, kaip tai buvo pateikta. V. L. prie automobilio nelaukė, tai melagystė. V. L. jį siuntė visokiais necenzūriniais žodžiais, klausė, ko jis čia vaikšto. Jis (A. T.) priėjęs pareiškė, kad čia vaikšto dėl to, kad čia gyvena. O V. L. pareiškė, kad jei jis (A. T.) čia gyvena, tai jis (V. L.) pas jį atvažiuos, tai čia reikia suprasti, kad su kažkuo atvažiuos. Išvadą dėl „sėbrų“ jis (A. T.) padarė, nes matė tuos asmenis, V. L. lydinčius tokius pačius automobilius, kurie laksto, tai vykdavo nuolat, nors po to, kai atėmė jo teises, V. L. jau nebesirodė jų gatvėje, važinėdavo per aplinkui. Prie nukentėjusiojo jis (A. T.) prieiti nutarė dėl to, kad šis jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Tai, kad įvykiui prasidėjus jis (A. T.) buvo prie savo vartelių, matosi vaizdo įraše. V. L., duodamas pirminius parodymus, nežinojo, kad ten yra vaizdo kamera, jis (A. T.) jam pasakė, kad viską, ką jis dabar daro, filmuoja vaizdo kamera. Ta kamera buvo kažkur 25 m atstumu nuo įvykio vietos. Jis (A. T.) priėjo prie V. L., kad jį sudrausmintų. Tą dieną V. L. suprato, kad jie jau bendravo ir anksčiau, balandžio 18 d., jis (A. T.) V. L. paminėjo, kad jis tada elgėsi taip ir dabar taip elgiasi, ir pareiškė, kad šį kartą jį išveš policija. Jis sureagavo į nukentėjusiojo žodžius, pasijuto galbūt jo nuomone benamis ar vagis, pastumdėlis, nes buvo basas ir su pižama, gal todėl nukentėjusysis padarė išvadą, kad jis (A. T.) yra kvailys ir jį galima išvadinti visokiais žodžiais. Jis (A. T.), priėjęs prie jų, net nenorėjo su V. L. kalbėti, kreipėsi į jo merginą, kad ši perduotų, kad V. L. jo nevadintų necenzūriniais žodžiais, bet ji jam pareiškė, kad lietuviškai nesupranta. Atstumas nuo jo iki V. L. buvo gal 1 metras, gal 0,5 m, V. L. jam pasakė, kad laikytųsi distancijos, suduodamas jam (A. T.) į krūtinę, sudavė du kartus, tai matosi vaizdo įraše. Jis (A. T.) nesijautė, kad per arti priėjo. Jis jautėsi drąsiai, negalvojo, kad nukentėjusysis jį muš ir spardys. Jei būtų naktis, tuomet gal bijotų prieit, bet buvo diena, jis jautėsi saugiai. Jis priėjo prie nukentėjusiojo ir tiesiog kalbėjo. Tarp jų atstumas buvo toks pats, kaip tuomet, kai jie kalbėjosi prie automobilio balandžio 18 d., kokia turi būti distancija, kai asmuo jį iškeikia. Tai nebuvo kažkoks kitoks ar išskirtinis bendravimas. Tuo metu jis (A. T.) nebuvo susierzinęs, nukentėjusiajam atsakė ramiai, su nuleistomis rankomis. Pradėjo kalbėti su T., nuo jos atstumas buvo toks, kaip mikrofonas, bet ji atsakė, kad nesupranta lietuviškai, tada kreipėsi į V. L., kuris atsakė, kad kalba kaip nori ir ką nori, ir vis siuntė jį (A. T.) necenzūriniais žodžiais. Pokalbio eigoje matė, kad V. L. leidžia sau jį (A. T.) kumščiuoti, daužyti, ir tai perėjo į muštynes. Jų pokalbis truko apie 1 minutę, nukentėjusysis pirmas pradėjo fizinį kontaktą, jis (A. T.) jam sakė neliesti, nestumdyti jo. Tuo metu, kai prasidėjo kumščiavimas, jis (A. T.) norėjo pasišalinti, atsitraukė nuo V. L., neketino jo pulti, tačiau V. L. šoko ant jo ir toliau jį talžė. Nukentėjusiojo pateiktame vaizdo įraše yra muštynių pradžia, kur jis (A. T.) sinchronizuotai atmuša, tačiau vaizdo įraše išimta ta dalis, kuri jiems nenaudinga, palikta tik tai, kas galimai jiems nebus taip blogai, tai keiksmažodžiai, tačiau kaip jam (A. T.) reaguoti kai žmogus viduryje dienos vadina jį necenzūriniais žodžiais, yra dvigubai už jį jaunesnis, chuliganas, važinėja agresyviai, tai jo (A. T.) toks vertinimas ir buvo. Liudytojos T. T. filmavimas tęsėsi nuo pat pradžių iki galo, jis net jos paprašė, ar ji galės pateikti vaizdo įrašą ir kad jis (V. L.) pakartotų savo keiksmažodžius jam (A. T.) ir visokius grasinimus, kad parduotų namą ir kt., į ką jis (A. T.) atsakė, kad jis šitai pakartotų į kamerą, į tai V. L. atsakė necenzūriniu žodžiu. Jis (A. T.) matė, kad T. T. filmavo nenutrūkstamai, tai galėjo tęstis apie 7 minutes, bet ne 7 sekundes. Jam tyrėja šį įrašą parodė tik vasaros viduryje ir jis apie tą įrašą nieko nežinojo, neturėjo net gynėjo, nes tikėjo, kad yra teisus, davė parodymus tyrėjai ne vieną kartą ir jo parodymai nesikeitė, priešingai nei V. L.. Jis nematė, ką veikė T. T., kol jie grūmėsi, bet ji taip pat keikėsi, kaip ir nukentėjusysis. Tačiau jis matė, kada ji pradėjo filmuoti, kai tik jis (A. T.) priėjo, T. T. iš karto išsitraukė telefoną ir filmavo. Vėliau filmavo ir kai jie bendravo apie visus V. L. grasinimus, kad jis (A. T.) parduotų namą ir nupirktų „BMW“, bet T. T. nieko nepateikė.

Dėl nukentėjusiojo automobilio, tą dieną jis (A. T.) nežinojo, kad ten yra V. L. automobilis. Jis (A. T.) žinojo automobilį „Audi“, su kuriuo V. L. vykdė veikas, lakstė. V. L. pas juos gatvėje atsirado nuo praeitos žiemos, tik jis (A. T.) nežinojo, kad tai yra būtent šis asmuo ir kad tai jis laksto su automobiliu „BMW M5“. Rudenį matė, kaip V. L. važiavo automobiliu „BMW“ už vairo. Dėl šio asmens visi kaimynai yra pakraupę, kai kaimynė pamatė jį (A. T.) su suluošinta ranka ir kai jis jai papasakojo, kad būtent šis asmuo jam taip padarė, tai ji sakė, kad jis yra ir ją iškeikęs necenzūriniais, kai ji jam davė pastabą, kad nelaužytų vartelių. Jis (A. T.) klausė kaimynės, ar ji negalėtų duoti parodymų prieš V. L., kad gadina svetimą turtą, tačiau kaimynė pasakė, kad galimai bijotų, kad atsitiktų taip, kaip atsitiko jam (A. T.). Kaimynai dėl V. L. norėjo kreiptis į tą asmenį, kuris jam nuomoja butą, kad pakalbėtų su juo, kad jis liautųsi ir nebediriguotų visiems gyvenimo, nes bendruomenė draugiška. Kur nukentėjęs asmuo gyveno, jis (A. T.) nežinojo. Su kaimynais bendravo betarpiškai ir nukentėjusiojo niekas nemėgo, dabar jau jis gal ten ir nebegyvena, tai žino iš kaimynų kalbų. Pats jis (A. T.) (duomenys neskelbtini) g. gyvena nuo (duomenys neskelbtini), nuo tų metų smurtinių konfliktų neturėjo, su kaimynais sutaria gerai, yra aktyvus kaimynas. Konfliktinių situacijų gyvenime nėra turėjęs, muštynių taip pat. Šiuo atveju jo veiksmų motyvacija buvo sutramdyti V. L. ir iškviesti policiją, nenorėjo nukentėjusiajam padaryti žalos ar jo įbauginti. Jis (A. T.) nenori pats išspręsti konfliktinių situacijų, tačiau šiuo atveju policijos pareigūnams pirmas paskambinti negalėjo, nes iškrito jo telefonas ir telefoną jam atidavė tik jo žmona. Policijai neskambino iš karto, nes pradžioje apie minutę vyko dialogas, jis (A. T.) pasakė, kad skambins policijai, tačiau po to jį pradėjo mušti ir ta galimybė išnyko, jis negalėjo paskambinti.

Gegužės 5 d., grįžęs iš ligoninės, jis (A. T.) paskambino bendrosios pagalbos numeriu. Iš karto po įvykio policijos nekvietė, nes pareigūnai jau buvo pas jį kieme. Policijos pareigūnai atvažiavo per 10-15 minučių, tai būtų buvęs perteklinis skambinimas. Jo telefonas buvo atiduotas žmonai, nežino, kada ši jam telefoną atidavė, bet jį gavo, kai jau buvo policija. Grįžus iš poliklinikos jam buvo pareigūnų pažadėta, kad jis taip pat galės duoti pareiškimus ir paaiškinimus dėl gegužės 5 d. įvykio, tačiau niekas pas jį neatvažiavo ir į jį nesikreipė. Tada jis kreipėsi 112 numeriu ir pranešė, kad yra pasiruošęs tai atlikti, jie jam išvis nieko neatsakė, tada jis (A. T.) paskambino į policijos komisariatą ir nuvažiavo duoti parodymus dėl prieš jį parašyto pareiškimo. Jis (A. T.) pareiškimą parašė atrodo 7 d., neatsimena, kurią. Jautėsi nukentėjęs gegužės 5 d., dėl to ir paskambino, kad nori duoti pareiškimą. Jis į policiją kreipėsi su pareiškimu tada, kai jau davė pareiškimą prieš V. L.. Jis galvojo ir jam pareigūnai buvo pažadėję, kad pas jį atvažiuos tyrėjas po to, kai jis grįš iš poliklinikos, ir paims iš jo parodymus bei atliks kitus procedūrinius dalykus, jis grįžo apie 15 val., tačiau policijos nesulaukė, paskui paskambino pats.

Kaltinamasis A. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir parodė, kad 2024 m. gegužės 5 d., apie 12 val. jis vedžiojo katiną ir ėjo link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Tuo metu išgirdo, kaip kažkas pradėjo šaukti necenzūrinius žodžius ir klausė, ko jis čia vaikšto. Apsisukęs pamatė tą asmenį, pririšo savo katiną ir pradėjo eiti link asmens. Pasakė, kad čia gyvena, todėl ir vaikščioja, ir kad prašo be įžeidinėjimų. Asmuo atsakė: „jeigu tu čia gyveni, tada gerai, mes pas tave atvažiuosim“. Mergina, kuri buvo su asmeniu paklausė: „Ar čia dėl to automobilio?“. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Tas asmuo pradėjo jį (A. T.) stumdyti ir baksnoti rankomis. Bandė nuo asmens laikytis atstumo, bet asmuo artėjo. Prasidėjo kumščiavimas. Jis (A. T.) nuo asmens bandė atsitraukti, laikytis saugaus atstumo. Jo rankos visada buvo nuleistos, o asmuo ėjo link jo mosikuodamas rankomis. Bandė asmenį sutramdyti ir paguldyti ant žemės, kad galėtų iškviesti policijos pareigūnus. Asmuo priešinosi ir vėl jį puolė. Šis konfliktas prasidėjo labai greitai. Neatsimena, kiek smūgių buvo suduota šiam asmeniui. Bandė gintis, nes jautė, kad jo gyvybei yra kilęs pavojus, nes asmuo agresyviai jį puolė. Bandė asmenį paguldyti ant žemės, kad pastarasis apsiramintų. Jis (A. T.) tikrai nebuvo šio konflikto iniciatorius. Konflikto metu išbėgo jo žmona I. T.. Asmuo, pamatęs jo žmoną I. T., apsiramino ir tuo baigėsi konfliktas. Asmuo pradėjo skambinti policijos pareigūnams. Kol laukė policijos pareigūnų, priėjo prie asmens ir pastarojo merginos. Merginai paaiškino, kad čia yra kameros, kurios viską įrašo. Tuo metu šis asmuo vėl pradėjo jį (A. T.) stumdyti. Jis dar kartą pasakė, kad čia yra kameros, kurios viską užfiksavo. Tada asmuo atsakė: „Man (necenzūrinis žodis), tu man parduosi namą ir nupirksi man dar vieną X6“. Asmuo minėjo, kad skambino advokatui, kuris „juo užsiims“. Atvažiavę policijos pareigūnai pradėjo aiškintis aplinkybes. Policijos pareigūnai pamatę jo (A. T.) sunkią būklę iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Įvykio metu patyrė labai sunkius sužalojimus. Maždaug prieš dvi savaites su šiuo asmeniu taip pat įvyko žodinis konfliktas. Jie su kaimynais pastebėjo, kad kažkoks vaikinas jų gatvėje transporto priemone „Audi“ chuliganiškai ir dideliu greičiu važinėja per kiemus. Vieną dieną jam (A. T.) pavyko asmenį sustabdyti ir paaiškinti, kad pastarasis nevažinėtų chuliganiškai ir neviršytų greičio, nes gatvėje vaikšto maži vaikai. Iš asmens išgirdo, kad pastarajam (necenzūrinis žodis). Paprašius asmens išlipti iš transporto priemonės, pastarasis išlipo. Pamatęs, kad jis (A. T.) pradėjo rinkti 112 numerį, asmuo atsisėdo atgal į automobilį ir pasakė, kad kai atvažiuos policijos pareigūnai, paskambintų jam. Tuomet asmuo chuliganiškais manevrais išvažiavo iš gatvės. Šį konfliktą matė jo kaimynai, kurie nufilmavo įvykį (1 t., b. l. 112-114).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, A. T. savo kaltės taip pat nepripažino ir nurodė, kad vadinamo nuketėjusiojo V. L. ir pastarojo draugės T. T. pateikti išmaniuoju telefonu filmuoti vaizdo įrašai yra iškarpyti, juose nesimato konflikto konteksto, t.y. vaizdo medžiaga pateikiama ne nuo konflikto pradžios ir ne iki pat konflikto galo. Priešingai, jo (A. T.) pateiktame vaizdo įraše, užfiksuotame jo namo vaizdo kamerų, matosi vientisa konflikto eiga nuo pačios pradžios, konflikto ištakų, iki pat konflikto galo. Jo (A. T.) pateiktame įraše akivaizdžiai matosi, kad V. L. pirmas suduoda smūgį jam (A. T.). Jis (A. T.) T. T. pateiktą vaizdo įrašą, kurio trukmė apie 7 sekundės, perrašė sulėtintai, nes taip geriau matosi veiksmų eiga. Šiame įraše girdisi, kad jis (A. T.) prašo V. L. jo nedaužyti ir nestumdyti. Iš sulėtinto įrašo matosi, kad jis (A. T.) V. L. nesuduoda nei vieno smūgio, o tik ginasi gaudydamas V. L. abi rankas ir stabdo pastarojo smūgius jam (A. T.). Taip pat ten matosi, kad jis (A. T.) V. L. negriebia už kaklo, o kaire ranka sugriebia už striukės, kad išlaikytų distanciją. Akivaizdžiai matosi, kad jis (A. T.) spirdamas V. L. kūno nepasiekė. Sulėtintame vaizde aiškiai matosi, kad V. L. puldamas atsitrenkia galva į jo (A. T.) dešinę alkūnę, kuomet jis (A. T.) dengėsi nuo V. L. dešinės rankos smūgio į veidą, ir V. L. susitrenkia kaktą, dėl ko galimai atsirado sutrenkimas, o ne jis (A. T.) V. L. smūgiuoja. Vaizdo įrašo gale matosi, kuomet jis (A. T.) sugriebęs laikė V. L., pastarasis atsispyręs nuo jo (A. T.), šoko atgal, net pakibo ore, skriejo kokius 1,5 m ir, pargriuvęs veidu ant trinkelių, nusibrozdino kaktą. Šis griuvimo ir nusibrozdinimo epizodas jau neatvaizduotas jų pateiktame vaizdo įraše, be to, V. L., duodamas paaiškinimus, melagingai teigė, kad nebuvo pargriuvęs Būtent jo (A. T.) pateiktame vaizdo įraše aiškiai matyti nuoseklus ir vientisas įvykio vaizdas, jo eiga, t.y., kad V. L., pašokęs nuo žemės, vėl jį (A. T.) puola, o jis (A. T.) traukiasi atgal, ginasi, tuomet jis (A. T.) gavo du smūgius į ranką, kuria dengėsi galvą, ir patyrė traumas. Į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai jo (A. T.) paklausė, ar V. L. nubrozdinimai yra nuo trinkelių, į ką jis (A. T.) atsakė, kad būtent taip ir yra, jis tą patvirtina, nes jis tiesiog neturėjo jokių aštrių daiktų, kurie galėjo nubrozdinti V. L. kaktos odą. Jo (A. T.) teiktame vaizdo įraše matosi, kad būtent V. L. pradeda muštynes, kad pastarasis visą laiką jį puola, o jis (A. T.) tik ginasi, stengdamasis išvengti susidūrimų, o V. L. baigia pulti tik atvykus jo sutuoktinei I. T.. Taip pat nori pažymėti, kad tyrimo medžiagoje esančioje vaizdo stenogramoje yra netikslumų, t.y. V. L. pasakyti keiksmažodžiai nepagrįstai priskiriami jam (A. T.). Jis V. L. negrasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti pastarojo sveikatą, priešingai, V. L. jam (A. T.) grasino užmušti (1 t., b. l. 124-126).

Nukentėjusysis V. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su A. T. susipažino gal savaitė ar dvi prieš antrą užpuolimą. Jis (V. L.) atvažiavo ir pastatė automobilį (duomenys neskelbtini) g., ten automobilį stato gana retai, nes jo įvažiavimas į stovėjimo vietą yra kitoje gatvėje. Tą dieną jis prisiparkavo toje gatvėje ir išėjo namo palaukti merginos. Sulaukęs jos, kartu nuėjo į automobilį, užvedė automobilį ir norėjo patikrinti jo garsą, kaip jis sutvarkytas, nes automobilį buvo ką tik pasiėmęs iš serviso. Jis paspaudė akceleratorių kokius du ar tris kartus vietoje, tada apsisuko ir jie ramiai važiavo ties išvažiavimu į pagrindinę gatvę. Kadangi jie klausė automobilio garso, langas buvo pradarytas ir jis išgirdo, kad kažkas juos šaukia. Pro kairį veidrodėlį jis pamatė, kad atbėga A. T. ir kažką šaukia, negirdėjo, ką, todėl sustojo ir A. T. pribėgo prie automobilio. Jis (V. L.) galvojo, kad jie kažkam netyčia patrukdė, kad tiesiog atsiprašys ir išvažiuos, tai būtų adekvati reakcija. Tuo metu buvo darbo diena, apie 16 val., gal neturėjo būti miegančių vaikų. A. T. atbėgdamas buvo agresyviai nusiteikęs, aiškino, kad jis (V. L.) yra asilas, jau neatsimena, ką tiksliai sakė, bet iš karto pradėjo grasinti, kad jei jis (V. L.) triukšmaus, tai A. T. jam nuraus ausis ir taip toliau. A. T. jam agresyviai liepė išlipti iš automobilio, jis (V. L.) tą padarė, tada A. T. išsitraukė telefoną ir pasakė, kad iškvies policiją. Jis (V. L.), žinodamas, kad nieko nepadarė ir nenorėdamas stovėti, gaišti laiko ir eskaluoti konflikto, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Iš gatvės išvažiavo ramiai, greičio jis neviršijo, gal kažko nepamena, bet nieko blogo nepadarė, paspaudė greičio pedalą, bet toje vietoje atkarpa iki išvažiavimo buvo apie 30 m, tai nelogiška būtų per daug spausti tą pedalą. Jam A. T. nepasakė laukti policijos, jis sakė, kad kvies policiją, tai jis (V. L.) pasakė, kad jis gali kviesti policiją, bet policijai A. T. nepaskambino. A. T. iš pradžių sakė, kad nuraus ausis ir užmuš, o tada policijai skambins.

Po savaitės ar dviejų nuo šio įvykio, gegužės 5 d. buvo mamos diena, jie su drauge, su gėlėmis ir dovanomis, išėjo iš laiptinės, automobilis buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes ryte jis (V. L.) važiavo paimti gėlių. Išeidami jie matė, kad kažkas vaikšto prie automobilio ir žiūri į langus. Jis (V. L.) tuo metu nieko nesakė, bet, kaip suprato, juos pastebėjo, kad jie išėjo iš laiptinės ir eina link tos pusės. Kai tas žmogus juos pastebėjo, jis išėjo link savo namų. Jie priėjo prie automobilio ir krovė daiktus, o tas asmuo žiūrėjo į juos. Dėdami daiktus į bagažinę, pamatė, kad A. T. eina prie jo (V. L.) ir pradėjo reikšti pretenzijas, kurių iki šiol nesupranta, neva, kad jis pastoviai gazuoja ir triukšmauja. Jo (V. L.) automobilis „Audi“ buvo ką tik atsiimtas iš serviso, nesuprasdamas to, jis paklausė, ką A. T. veikia prie jo automobilio, A. T. į jo klausimą neatsakė ir vėl pradėjo grasinti, kad nuraus ausis, išveš į mišką, paskui dar paklausė, ar jis (V. L.) žino „kas jis toks“. Jis (V. L.) negalėjo bėgti, palikti nei merginos, nei automobilio. Po visų grasinimų A. T. gal suprato, kad jis (V. L.) neatsiprašys, tada „persijungė“ prie jo merginos. Labai svarbu, kad A. T. priėjo ne per pusę metro, o labai arti, tai matosi vaizdo įraše. A. T. jo merginos ne tiesiog paklausė, o nuėjo prie merginos, tarp jų susidarė maždaug pusės metro atstumas, tai jis (V. L.) jam pasakė, kad laikytųsi distancijos ir ištiesė ranką, kad A. T. nesiartintų prie jo merginos, nes ši jau buvo prispausta prie automobilio, toliau pasitraukti ji jau negalėjo, tada A. T. jam (V. L.) trenkė per tą ištiestą ranką ir sakė, kad laikytų rankas prie savęs. Jis (V. L.) dar kartą pakartojo, kad A. T. laikytųsi distancijos su keiksmažodžiu, bet nespėjo pabaigti tos frazės ir jau gavo smūgį į galvos kairę sritį. Jie žiūrėjo vaizdo įrašą ir ten matosi, kad tuo metu, kai smūgiuoja, matosi kairė A. T. veido dalis, tai reiškia, kad jei jis (V. L.) tuo metu A. T. trenktų iš dešinės rankos, tai matytųsi įraše. Ir matosi jo (V. L.) kairė ranka, kur ji yra smūgio metu, vaizdo įraše matosi, kaip A. T. ranka praskrenda, jo kumštis patenka į kadrą, o jo (V. L.) kairė ranka po smūgio tiesiog kabo. Po to smūgio iš karto sekė antras smūgis iš kairės rankos, po šito dalyko praeina 1-2 sekundės, jis (V. L.) jau suprato, kad jam reikės gintis, pradeda mojuoti rankomis, po to iš karto gauna kojos smūgį į pilvą ir A. T. jį buvo sugriebęs ir mušė. Jis (V. L.) bandė iš A. T. rankų išslysti ir jam kažkaip pavyko atšokti. A. T. teigė, kad jis (V. L.) spyrė į pilvą ir nukrito, bet vaizdo įraše nebus jokio smūgio ir kritimo. Kažkaip išsilaisvinęs, jis (V. L.) atsistojo, A. T. jį paleido, atsitraukė kažkur metrą ir jis (V. L.) A. T. trenkė iš kojos. A. T. atsitraukė ir daugiau jo nepuolė. Kai jis (V. L.) tai pamatė, jis nustojo pulti. A. T. pataikė ne visus smūgius, kiek tiksliai kartų pataikė, pasakyti negali, bet A. T. gal 3-4 kartus bandė trenkti su dešine ranka, o pataikė 1-2 kartus. Jis (V. L.) nebuvo pargriuvęs veidu į žemę, kaktos susižaloti tokiu būdu negalėjo.

Kai pamatė, kad A. T. nusiramino, jis (V. L.) ėjo iki automobilio paimti telefoną ir skambino policijai. Kiek pamena, tuo metu atėjo A. T. žmona, jo (V. L.) mergina paėmė nuo žemės A. T. telefoną ir atidavė A. T. žmonai į rankas. A. T. žmona labai ramiai paklausė, ar viskas gerai, ir išėjo namo. A. T. niekur neišėjo, vyko dialogas. Jo (V. L.) mergina bandė A. T. klausti, kodėl jis taip elgiasi, bando suprasti, dėl ko taip įvyki. A. T. jai atsakė, kad „jūsų vaikinui jau sakiau, kad aš jums nieko nesakysiu“. Jam (V. L.) buvo padaryti sužalojimai: galvoje, kaktoje, kaklo dešinėje pusėje, pilve, kaklo kairėje pusėje. Jie buvo matomi ant veido, jie turi nuotraukas. Kai atvažiavo policija, jis (V. L.) pasakė, kad jam medikų nereikia, nenorėjo gadinti šventės ir norėjo ramiai nuvažiuoti. A. T. paprašė medikų, jie atvažiavo, tada jo žmona išėjo iš namų ir pasiliko ten prie medikų, kol policija pildė dokumentus. Po to, kai jie viską užpildė, jis (V. L.) grįžo namo, išgėrė vaistų, nes jam skaudėjo galvą ir pykino. Jam mergina makiažu paslėpė smūgius ir jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini) Sužalojimai jam labai ilgai sukėlė nepatogumus, jam reikėjo apie savaitę laiko vaikščioti su makiažu, pirmas dienas pykino ir skaudėjo galvą. Jo gyvenime tokia situacija buvo pirma, jis nežinojo, kad reikia, jog medikai visus tuos dalykus užfiksuotų, jam tai turėjo pasakyti policija, bet gal pamiršo, dėl to jie neužfiksavo visų tų smūgių. Tuo metu, kai buvo mušamas, jo draugė filmavo ir prašė A. T. atsitraukti, bet jokios reakcijos nebuvo. Ji filmavo tuo tikslu, kad A. T. išsigąstų ir nedarytų kažkokių dalykų, žinodamas, kad yra fiksuojama. Jis negalėjo stebėti, ką draugė veikė įvykio metu. Jos darytas vaizdo įrašas nėra iškarpytas, telefonu filmuojama yra laikant mygtuką, kol laikomas nuspaustas mygtukas, tol filmuoja, o jei netyčia mygtukas atleidžiamas, tai filmavimas baigiasi. Jo draugė bandė juos skirti ir dėl to filmavimas sustojo.

Šituo įvykiu visa situacija nepasibaigė, A. T. ir toliau pradėjo eskaluoti konfliktus. Po kažkiek laiko jis (V. L.) ramiai važiavo (duomenys neskelbtini) g., A. T. pamatė jo automobilį, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir užkirto jam (V. L.) kelią, pravažiuodamas raudoną šviesoforo signalą ir atsistodamas ant pėsčiųjų perėjos, išlipo iš automobilio, nebijodamas jo (V. L.), nors teigė, neva jis yra agresyvus žmogus, priėjo prie automobilio su kamera ir filmavo, o jis (V. L.), į nieką nereaguodamas ir nieko neatsakydamas, sulaukia žalio šviesoforo signalo ir jie kiekvienas nuvažiuoja savais keliais. Po kurio laiko jie pakeitė automobilį, ten pastebėjo A. T., kuris sakė, kad vaikšto su katinu, bet to katino ten nesimatė. Jiems pravažiuojant su nauju automobiliu, A. T. jau iš karto išbėgo ir šoko prieš automobilį gatvėje, nebijodamas, kad gali būti nutrenktas, jis (V. L.), atidaręs langą, klausė, ar jam viskas gerai, o A. T., nesilaikydamas jokių moralinių distancijų, kišo pirštus į automobilio vidų ir sakė jam (V. L.) „tu supranti, kad tu be teisių“. Jis (V. L.) paprašė merginos nufilmuoti A. T. automobilį ir, nieko nedarydamas, nuvažiavo į automobilių statymo vietą.

Jis (V. L.) važinėjo automobiliais „Porsche Panamera“, „BMW X6“, „Audi“, pirmo įvykio metu buvo su automobiliu „Audi“, kurį pasiėmė iš serviso, o antrą kartą buvo su „BMW X6“. Automobiliai nėra galingi, „BMW X6“ 200 KW, „Audi“ 260 KW, tai nėra galingas automobilis, kuris per dvi sekundes pasiekia didelį greitį. Jis nei karto nesulaukė kaimynų nusiskundimų dėl keliamo triukšmo, „Audi“ garsus automobilis, bet jie gyvena šalia greitkelio, ten pastoviai laksto automobiliai ir gana sunku miegoti, kai tai girdisi. Įvykio dieną A. T. jie pastebėjo išeidami iš laiptinės, pamatė, kad jis buvo prie automobilio, žiūrėjo į jo vidų, atstumas buvo gal 10-20 cm nuo automobilio. Jį matė iš 20 m atstumo, matė gerai. Ar A. T. turėjo kokių daiktų, nematė, bet jis buvo vienas. Kai jie pradėjo artėti prie automobilio, A. T. nuėjo nuo automobilio link savo namų, nueinančiam nieko nesakė, o kai jie krovė daiktus į bagažinę, A. T. jau priėjo arti. Iki A. T. prieinant, jis (V. L. jam nieko nesakė, iš tolo jie negalėjo susikalbėti, atstumas tarp jų buvo 35-40 m. Kai A. T. priėjo, jis aiškino, kaip suprato, kodėl jo (V. L.) automobilis yra garsus ir kodėl jis gazavo prieš dvi savaites. Jie jam bandė išaiškinti, kad tai buvo vienintelis kartas ir kad jie nesupranta, apie ką jie kalba, tada A. T. pradėjo grasinti, pasakė, kad „išveš“. A. T. pradėjo agresyvėti ir dialogą perkėlė ant jo (V. L.) merginos, pradėjo judėti į jos pusę, ji buvo prispausta prie automobilio ir jis (V. L.) ištiesė ranką tarp A. T. ir merginos, kuomet šis trenkė jam per ranką. Ką A. T. sakė merginai, neatsimena, tai nebuvo įžeidus pasakymas, tiesiog jis kažką klausinėjo ir buvo agresyviai nusiteikęs. Agresyvumą galima buvo numanyti, kai žmogus prie jo priėjo ir grasino nužudyti ir išvežti į mišką, o po to ėjo prie merginos, tai sudarė tokį įvaizdį. Iš pradžių A. T. grasino, buvo pasakymai „ar žinai, kas aš toks“, paskui perėjo prie merginos. Kiek laiko truko bendravimas su A. T., nežino, gal 30 sekundžių. Jo draugei A. T. negrasino, išvadą, kad reikia ginti draugę padarė, nes buvo užpultas pats ir nebuvo garantijos, kad neužpuls ir merginos. Iš A. T. pasakymų padarė išvadas, kad ne tik jo turtui, bet ir merginai grėsė pavojus. Jo draugė lietuviškai nekalba ir nesupranta, bet emocijas galima suprasti. A. T. merginos nepuolė, jis (V. L.) gynė save, kai jį mušė. Jis jautė grėsmę ir savo turtui, negali žinoti, ką A. T. galėjo padaryti jo automobiliui, jis žiūrėjo į automobilį iš labai arti, bet jis (V. L.) vadovaujasi logika, kad kai žmogus pirmą, antrą kartą grasina, tai nežino, gal A. T. jį sumuš, o paskui sumuš ir merginą. Jis (V. L.) A. T. į krūtinę nekumščiavo, pirmas smūgis buvo jam (V. L.) į kaktos sritį, jis neatsimena, kur A. T. pataikė su antru smūgiu, gal tai buvo smūgis į kaklą, vaizdo medžiagoje aiškiai matosi. Kai A. T. jam pradėjo grasinti, kad nuraus ausis, kad jį nužudys ir išveš į mišką, jis (V. L.) galvojo, kad tai kažkoks juokas, todėl pasakė „parodyk, ką tu gali“, negalvojo, kad tai rimti žodžiai, bet kai jį užpuolė, tada suprato, kad ne viskas taip paprasta. A. T. žodžius suprato kaip realius grasinimus. Tačiau jis niekada nebuvo dalyvavęs tokiuose konfliktuose, todėl iš pradžių jam tie grasinimai, kad sumuš ir išveš į mišką, pasirodė kaip iš kino, negalėjo pagalvoti, kad tai gali būti įvykdyta, bet kai po tokių grasinimų pradeda mušti, laikyti ir daužyti, tai tikrai galima pagalvoti, kad grasinimai buvo pasakyti ne šiaip sau. O po to dar pradeda persekioti, užkirtinėti kelią. Iki sumušimo tie grasinimai neatrodė rimtai, o po to, kai jau sumušė, tai jis (V. L.) suvokė, kad žmogus ryte prie savo namo, kur pilna kamerų, gali prieiti ir be priežasties taip elgtis. Tai suprato ne po savaitės ar dviejų, o iš karto po muštynių, kai atvažiavo policija, jis (V. L.) nusiramino, apgalvojo ir suprato, kad grasinimai buvo realūs. 2024 m. balandžio 18 d. jam buvo pasakyta, kad A. T. jį sudaužys ir nuraus ausis, o gegužės 5 d. grasinimai buvo preliminariai tokie patys, tik prisidėjo žodžiai „ar žinai, kas aš toks, išvešiu į mišką ir nužudysiu“. A. T. agresiją matė iš to, kokiu atstumu jis priėjo, A. T. buvo priėjęs veidas į veidą, kalbėjimo tonas buvo skirtas ne pasikalbėti, o išreikšti savo pretenzijas, tai jis (V. L.) jautė, kad jam grėsė pavojus. Jo (V. L.) draugė jam sakė rusiškai „zuikeli, nurimk“, nes kai prie jo priėjo asmuo, elgėsi agresyviai ir žadėjo jį nužudyti, tada prasidėjo emocijos, jis (V. L.) nestovėjo ramiai ir negalvojo „na, žudyk mane“, ten viskas matosi, kad jis (V. L.) kalba su pakeltu tonu, buvo pasakymas „eik blet kur ėjai“, į ką A. T. atsakė „tu man čia ne bletkink“, tai jo mergina taip ir pasakė, kad jo (V. L.) tonas buvo pakeltas.

Jis (V. L.) pareiškė civilinį ieškinį, jų piniginis nuostolis apie 4000 Eur, tokios sumos prašo, nes jiems buvo nekomfortiška gyventi, bijojo vaikščioti (duomenys neskelbtini) g., jautėsi persekiojami, persikraustė į kitą būstą, tačiau pagal sutartį jiems nebuvo grąžintas 3900 Eur depozitas, ir perkraustymas nėra pigus. Jis nebejautė komforto gyventi toje vietoje, nes pastoviai buvo įtampa, jie nebegalėjo naudotis (duomenys neskelbtini) gatve, nes A. T. parodė, kad gali sukelti pavojų sumušdamas jį, grasindamas jam, tai jau pakankamai minčių, kad šia gatve vaikščioti yra pavojinga, nežinojo, kada vėl galėjo būti užpultas. Jis jau buvo užpultas du kartus, gegužės 5 d. jis buvo sumuštas, A. T. jį sudaužė ir galėjo sudaužyti ir merginą, o iki sudaužymo grasino jį nužudyti, o balandžio 18 d. įvykį irgi laiko užpuolimu, jis išvažiavo, nes jam grasino nurauti ausis ir sudaužyti. Jis (V. L.) jau neskaičiavo ir nerinko čekių, bet dar moralinė kompensacija 2500 Eur. Savo civilinį ieškinį palaiko. Jis (V. L.) buvo komandiruotėje ir neseniai grįžo, turi tuos lapus, kurie pagrindžia civilinį ieškinį. Dėl įmonės tai tikrai yra ta turtinė žala, bet kadangi gana sunku įrodyti, kad ji tikrai buvo padaryta, jis nusprendė, kad atleis tą žalą A. T., bet dėl tikrai padarytos žalos pateiks įrodymus teismui. Dėl vaistų jis gėrė „Ibuprom“ nuo skausmo, nes pykino ir skaudėjo galvą, tai darė kažkur tris dienas, reabilitacija truko apie savaitę, bet pas gydytoją nesilankė, labai retai tai daro. Dėl sužalojimo jis kažkur savaitę ar dvi turėjo nedarbingumą, nes skaudėjo galvą ir pykino, paskui užtruko pojūtis, kai pasergi ir neturi energijos. Jis (V. L.) yra įmonės vadovas, vienas darbuotojas. Jo darbe reikia daug susitikti su partneriais, su advokatais, vykti į komandiruotes. Dėl negautos naudos jis toje dalyje ieškinio nepalaiko, tačiau dėl 4000 Eur sumos atsiranda kiti argumentai ir kita motyvacija, ją dar pagrįs.

2024 m. gegužės 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pranešėjas V. L., pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2024 m. gegužės 5 d., apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), gatvėje, žodinio konflikto metu, iš matymo pažįstamas vyras konflikto metu ne mažiau 2-3 kartų trenkė abiem rankomis jam (V. L.) į veido sritį, taip pat vieną kartą spyrė koja į kairę pilvo sritį, taip sukeldamas jam (V. L.) fizinį skausmą. Taip pat asmuo jam grasino, kad jį (V. L.) užmuš, išveš į mišką, artinosi prie jo, į prašymus nesiartinti nereagavo. Šio asmens grasinimus vertina, kaip realius, nes asmuo prieš jį (V. L.) jau naudojo fizinį smurtą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą

Pasiūlius V. L. papasakoti viską, kas jam gali būti žinoma apie aplinkybes, jis aprodė, kad 2024 m. gegužės 5 d., apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), jam būnant lauke, prie jo priėjo iš matymo pažįstamas asmuo, kuris pradėjo reikšti priekaištus dėl automobilio garso, kuris buvo prieš savaitę. Asmuo iškart bendravo agresyviai, grasino, kad užmuš, išveš į mišką, artinosi prie jo (V. L.), į prašymus nesiartinti nereagavo. Šio asmens grasinimus vertina, kaip realius, nes asmuo prieš jį jau naudojo fizinį smurtą. Visą laiką tas asmuo artinosi, ėjo prie jo (V. L.) draugės, jis (V. L.), ištiesęs ranką, neleido asmeniui artintis prie draugės, į jo (V. L.) nuolatinius prašymus laikytis distancijos asmuo nereagavo, ko pasėkoje asmuo 2-3 kartus dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį, taip pat smogė į kairę pilvo sritį. Jis (V. L.) gindamasis trenkė iš kojos į kūną, į pilvo sritį, ar daugiau iš jo (V. L.) pusės buvo smūgių, nepamena. Asmuo jam (V. L.) sukėlė fizinį skausmą, taip pat dėl asmens grasinimų jis jaučiasi nesaugiai ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Įvykį matė ir filmavo jo draugė T. T., kuri pateiks įrašą.

Protokole taip pat užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – automobilių apsisukimo žiedas, esantis šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra viešoje vietoje. Jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta. Vaizdo kameros yra ant pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 4-12).

Nukentėjusysis V. L., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad asmens, kuris jį sumušė asmeniškai nepažįsta, kiek žino, pastarasis gyvena tame pačiame kvartale kaip ir jis (V. L.). Pirmą kartą tą asmenį pamatė maždaug savaitė prieš šį įvykį. Tą kartą minėtas asmuo jį (V. L.) užsipuolė dėl jo automobilio, kadangi jo automobilis yra sportinis, kuris garsiai dirba. Maždaug savaitę prieš 2024 m. gegužės 5 d., įvykį, po ilgo laiko tarpo, maždaug pusės metų, jis (V. L.) pasiėmė savo automobilį iš serviso, kuriame tvarkė variklį, kuris siejasi su išmetimu, duslintuvu. Kadangi automobilis ilgą laiką buvo autoservise, todėl norėjo patikrinti, kaip buvo sutvarkytas automobilio išmetimas. Vieną kartą paspaudė akceleratorių, norėjo išgirsti automobilio išmetimo garsą. Tuomet apsisuko kieme ir norėjo išvažiuoti. Niekada anksčiau nebuvo gazavęs, o jo automobilis ilgą laiką buvo autoservise. Išvažinėjant iš kiemo, jį mojuodamas rankomis sustabdė vyras, kuris iš karto jį žodiškai užsipuolė, sakydamas „ką tu čia darai? aš tau ausis nurausiu, sumušiu tave“, išvadindamas jį (V. L.) įvairiais necenzūriniais žodžiais. Nesuprato kodėl asmuo jį taip vadina ir taip su juo kalba. Asmeniui pasakė „nekalbėk su manim taip, kadangi aš nesu tavo draugas“. Tuomet asmuo reikalavo išlipti iš automobilio, o išlipus pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Jis (V. L.) pasakė „gerai“, atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Nesuprato, kokiu tikslu asmuo jį sustabdė, pastarasis atrodė įtūžęs, emocionalus, todėl, nenorėdamas provokuoti ir dar labiau eskaluoti šios situacijos, atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Tas vyras jį sustabdė turbūt dėl to, kad jis (V. L.) vieną kartą paspaudė akceleratorių. Visą šią situaciją matė jo draugė T. T., todėl abu buvo ir yra išsigandę dėl šio asmens išpuolio. Daugiau šio vyro iki 2024 m. gegužės 5 d. nematė.

2024 m. gegužės 5 d. su drauge T. T. ruošėsi važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas jo mamą. Ėjo į automobilį, rankose nešėsi gėles, dovanas ir pamatė, kad aplink jų automobilį vaikšto tas vyras. Tas vyras nuo automobilio nuėjo, o jie priėjo prie savo automobilio. Į automobilio bagažinę įdėjo gėles, dovaną ir tuomet pastebėjo, kaip tas vyras eina link jų, asmuo priėjo agresyviai nusiteikęs ir be priežasties pradėjo jį (V. L.) vadinti necenzūriniais žodžiais, grasinti. Atsimena, kad asmuo pasakė „tu nežinai kas aš toks“, grasino, kad nuraus jam ausis, išveš į mišką, jį nužudys. Asmens prašė laikytis atstumo, kadangi pastarasis stovėjo priėjęs labai arti, beveik veidas į veidą. Jo mergina T. T. asmeniui rusiškai pasakė „mes tik norim važiuoti pas šeimą, esame su gėlėmis, dovanomis, o jūs prieinate ir keliate konfliktą, ko jūs iš mūsų norite?“. Tuomet asmuo, agresyviai nusiteikęs, pradėjo eiti link jo merginos. Jis (V. L.) ištiesė ranką taip, kad pridengtų merginą, kad asmuo nesiartintų prie T. T.. Asmuo, nieko nesakęs, iš karto dešinės rankos kumščiu sudavė jam (V. L.) smūgį į kairės pusės kaktos sritį. Tada asmuo tampė jį už rūbų. Norėdamas ištrūkti iš asmens gniaužtų, jis (V. L.) rankomis bandė išsivaduoti. Išsivadavęs spyrė asmeniui iš kojos, kad pastarasis atsitrauktų, kadangi asmuo nuolatos buvo arti jo (V. L.) ir smūgiavo. Visi jo (V. L.) veiksmai buvo padaryti gynybos tikslais, gynė save ir savo draugę. Jam (V. L.) buvo padaryti kaktos kairės pusės ir dešinės pusės žasto sužalojimai. Po šio įvykio jam svaigo galva, pykino, tačiau jis, nenorėdamas gadinti mamos dienos šventės, neturėjo laiko kada kreiptis į medikus. Šiek tiek nurimus, merginai makiažu uždengus jo sužalojimus, vyko į (duomenys neskelbtini) pas mamą.

Konflikte dalyvavo trise: jis (V. L.), jo mergina T. T. ir tas vyras. Vėliau atvykus medikams ir policijos pareigūnams, atėjo ir to vyro žmona, kuri pačiame konflikte nedalyvavo, nieko nematė. Iš karto po konflikto jis (V. L.) iškvietė policijos pareigūnus, o tas vyras išėjo ir atėjo tik paskui, prieš atvykstant policijos pareigūnams. Į įvykio vietą asmuo grįžo jau nurimęs, nebuvo taip agresyviai nusiteikęs. Medikų pagalbos jis (V. L.) atsisakė, medikai teigė, kad tik apžiūrėti negali, siūlė vykti į ligoninę, tačiau jis į ligoninę vykti atsisakė. Šio vyro grasinimus vertina kaip realius, kadangi pastarasis prieš įvykį buvo jį jau užsipuolęs, taip pat 2024 m. gegužės 5 d. įvykio metu vyras buvo agresyviai nusiteikęs, pastarojo išsakyti grasinimai jo (V. L.) atžvilgiu buvo netikėti, kadangi jis vyriškio atžvilgiu niekada nebuvo agresyviai nusiteikęs ir tarp jų nekėlė jokio konflikto. Po šio įvykio jis (V. L.) su drauge T. T. nesijaučia saugiai, jiems nejauku eiti į parduotuvę, pasivaikščioti, taip pat jo draugė nevairuoja automobilio, todėl jeigu pastaroji nori kažkur vykti, vyksta taksi, kuris dažniausiai sustoja (duomenys neskelbtini). Baisu, kad jeigu vyriškis vėl turės kokių nors neaiškių pretenzijų, pradės konfliktuoti su jo (V. L.) mergina. Jaučia nuolatinę įtampą, nepatogu nuolatos bandyti ko nors gatvėje išvengti, nori ramiai vaikščioti gatvėje, kurioje gyvena (1 t., b. l. 73-75).

Liudytoja T. T., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad V. L. yra jos vaikinas, jie draugauja dvejus metus, anksčiau nebuvo tokių situacijų, nes V. L. problemas sprendžia normaliai, prisiima atsakomybę. Gegužės 5 d. jie išėjo iš namų, planavo važiuoti į (duomenys neskelbtini), ir pamatė, kad kažkoks žmogus stovi ir žiūri į jų automobilį. Ji nematė, ar tas žmogus kažką turėjo, pati laikė balioną ir tai jai iš dalies trukdė matyti. Tas žmogus juos pastebėjo ir, kol jie ėjo link automobilio, tas žmogus pasitraukė, gal nuėjo link namo. Eidami link automobilio vienas kitam nieko nesakė, nebuvo apsižodžiavimo, jos vaikinas nieko neklausė. Jie dėjo daiktus į automobilį ir tarpusavyje kalbėjo apie tai, ką čia veikia tas žmogus, tada tas žmogus pradėjo artėti prie jų, pamatė, kad tai kaltinamasis A. T.. Jam priėjus buvo kažkoks pokalbis lietuvių kalba, ji nesuprato, kas buvo kalbama, tačiau kai prasidėjo labiau agresyvus pokalbis, tuomet ji pradėjo filmuoti, galvojo, kad kaltinamasis išsigąs ir nutrauks veiksmus. Konfliktą pradėjo kaltinamasis. Ji suprato jo toną, emociją, tam nebūtina mokėti kalbos. Jis priėjo prie V. L. veidas prie veido, kažką kalbėjo lietuviškai, pokalbis greitai tapo agresyvus, gal trijų sekundžių bėgyje. Kai ji pamatė, kad kaltinamasis priėjo veidas prie veido ir prasidėjo agresyvus pokalbis, ji išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti. Po to kaltinamasis kažką jai pasakė lietuvių kalba, ji atsakė, kad nekalba lietuviškai, po to jis rusų kalba jai pasakė kažką apie jos vaikiną, pradėjo reikšti kažkokias pretenzijas, tuo metu A. T. pradėjo eiti vis arčiau prie jos ir priėjo veidas prie veido, kuomet jos vaikinas tiesiog išsigando ir ištiesė ranką tarp jų. Tada A. T. pradėjo agresyviai elgtis ir perėjo prie jos vaikino, jau lietuviškais žodžiais buvo kelios replikos, tada A. T. sudavė smūgius, V. L. iš pradžių bandė atsitraukti, bet A. T. jį griebė už megztinio ir visą laiką bandė atitraukti toliau į krūmus, ten, kur jau nebefilmuoja kameros. A. T. visą laiką jos vaikiną laikė už megztinio ir smūgiavo, V. L. bandė ištrūkti, o ji visą tą laiką bandė filmuoti. Kai darė vaizdo įrašą ne per vaizdo įrašymo funkciją, o per kamerą, todėl vaizdo įrašas kartais nutrūksta. Ji filmavo savigynos tikslais, kai būna agresyvus žmogus, filmuoji ir tikiesi, kad nustos tai daryti, anksčiau nėra turėjusi tokių situacijų, gal tai sugalvojo iš televizijos ar interneto, kai įjungi kamerą, ta turi kompromatą ir asmuo nustoja tai daryti. Deja kaltinamasis savo veiksmų dėl filmavimo nenutraukė. Ji filmavo savo telefonu „iPhone 15 Pro“ ir išsaugojo įrašus. Kadangi ji buvo išsigandusi, drebėjo, įrašas buvo nepilnas, nes nežinojo, ką daryti. Tuo metu ji neilgai buvo Lietuvoje ir net nežinojo policijos numerio, nežinojo kaip elgtis, ar prieiti ir skirti. Jos draugas gynėsi ir bandė ištrūkti, jo drabužis buvo suplėšytas. Viskas vyko greitai, nežino, kiek laiko tai truko ir kažkaip pasibaigė. Jos vaikinas nuėjo prie automobilio, nes norėjo pasiimti telefoną ir iškviesti policiją, tuo momentu išėjo moteris, tikriausiai A. T. žmona, ji buvo labai rami, ji (T. T.) tai moteriai atidavė telefoną, kuris buvo nukritęs ant žemės. Ta moteris kažką pasakė lietuviškai ir greitai, ramiai išėjo. Jos vaikinas kvietė policiją, A. T. kažką šaukė lietuvių kalba, ji filmavo ir klausė jo, dėl ko jis taip daro, A. T. nelabai norėjo atsakyti, bet jis prieidavo labai arti ir buvo momentas, kad jis norėjo ją pasiekti ar pastumti, nežino, bet jis vis prieidavo, o ji vis sakydavo jam laikytis distancijos. Paskui atvyko policija. Po to, kai davė policijai parodymus, jie sugrįžo namo ir dar kažkur apie valandą ar daugiau buvo namuose, nes jos draugui buvo dideli nubrozdinimai ir nelabai gera savijauta, jis gėrė vaistus, o ji tonaliniu kremu dažė jam mėlynes. Nubrozdinimai buvo matyti virš savaitės, tai buvo guzas, įdrėskimai ir ant rankos mėlynės. Jam buvo pykinimas tris dienas ir ketvirtą ar penktą dieną jau buvo geriau.

Ankstesnis konfliktas įvyko kai V. L. paėmė automobilį iš serviso, tai buvo toje pačioje vietoje, kur ir vyko muštynės. Ji įsėdo į automobilį ir V. L. jai parodė, kaip dirba variklis, tai buvo šviesiu paros metu ir jie niekam netrukdė. Jis du kartus paspaudė pedalą, jie pasidžiaugė ir pradėjo važiuoti. Langas buvo pradarytas, buvo šilta, važiuodami išgirdo šūksnius lietuvių kalba, jie sustojo ir pagalvojo, kad juos išbars, jie atsiprašys ir važiuos, tačiau kai jie sustojo, prie jų priėjo vyras, kuris labai stipriai keikėsi rusiškais keiksmažodžiais, jie su V. L. kažką kalbėjo lietuvių kalba, ji suprato, kad tas vyras prašė, kad V. L. išliptų iš automobilio, šis išlipo, jie kažką pakalbėjo lietuviškai, paskui V. L. įsėdo į automobilį ir jie išvažiavo. Šiuos įvykius ji susiejo, nes kaltinamasis prieš suduodamas sakė, kad jos vaikinas garsiai gazuoja, o daugiau be tos anksčiau vykusios situacijos jie to asmens nepažinojo. V. L. visą laiką vairuoja, yra turėjęs baudų dėl stovėjimo, bet nebuvo kaimynų skundų, ten rami vieta, nėra kur spausti akceleratoriaus. Kai kaltinamasis kalbėjo su ja, rusiškai jai sakė, kad jos vaikinas gazuoja, neatsimena, ar jis sakė daugiau frazių. Su V. L. A. T. kalbėjo lietuviškai, kai ji A. T. paklausė, kodėl jis prie jų kabinasi, šis priėjo labai arti ir kai V. L. ištiesė ranką, tada kaltinamasis savo dėmesį nukreipė į V. L.. Jos draugui rankos kumščiu buvo suduotas smūgis, pataikė į kairę galvos pusę. Jai atrodo, kad muštynių metu V. L. nebuvo nukritęs. V. L. bandė gintis, nematė, ar jis smūgiavo A. T., bet mano, kad vaizdo įraše matytųsi. Kai V. L. gavo smūgį, ji manė, kad gali juos išskirti, dėl to nutrūko vaizdo įrašas. Visas įvykis nuo pirmo smūgio iki kol vėl pradėjo smūgiuoti truko labai neilgai. Negali pasakyti, kiek truko muštynės, viskas vyko greitai. Nuo pirmo vaizdo įrašo, kai ji pradėjo filmuoti iki kol V. L. pradėjo skambinti policijai, pagal pojūčius truko apie 5 minutes. Pas V. L. kairėje galvos pusėje buvo didžiausias gumbas, dar buvo sužalojimai kaklo kairėje pusėje, kairėje galvos pusėje, kaktos srityje. Kakle buvo nubrozdinimai, mėlynė ir įdrėskimai.

Įvykio metu jos žodžiai rusų kalba „zuikeli, nusiramink“ buvo skirti V. L.. Ji nežino, ar šie žodžiai buvo prieš veiksmus ar po jo. Ji galvojo, kad kam jam kalbėti su tuo žmogumi, geriau nekalbėti ir išvengti konflikto, bet kai jau kaltinamasis buvo priėjęs veidas prie veido, ji bandė atitraukti, kad jie pabėgtų iš šios situacijos. Tačiau jai nepavyko atitraukti vaikino, nes jam jau buvo suduotas smūgis. Veiksmų eiliškumas buvo toks: kaltinamasis priėjo, ji bandė jo paklausti, ko jis nori, tada prasidėjo agresyvus pokalbis, V. L. jam sakė laikytis distancijos ir norėjo ją uždengti, apsaugoti. Kai kaltinamasis kalbėjo, jis priėjo prie pat V. L., kalbėdamas su ja taip pat priėjo prie pat jos, o kai V. L. ją uždengė ranka, kad kaltinamasis laikytųsi distancijos, kaltinamasis po kelių lietuviškų žodžių V. L. sudavė smūgius. A. T. smūgius sudavė pirmas. Veiksmai vyko prie automobilio, ji stovėjo prispausta prie automobilio ir į jį atsirėmusi, kai buvo pirmas smūgis. Automobilio durys tikriausiai buvo uždarytos, nes ji buvo atsirėmusi į automobilį. Ji jautė grėsmę, nes stovėjo arti prie žmogaus ir jis galėjo ją užkliudyti. Ji mano, kad pirmo smūgio sudavimo aplinkybes atsimena tiksliai. Kai buvo vėlesni smūgiai, A. T. bandė sugriebęs už drabužių atitraukti V. L. už krūmų. Kai V. L. kvietė policiją, A. T. šaukė, kad čia yra kameros ir rodė į jas pirštu. Ji mano, kad A. T. V. L. tempė už drabužių tam, kad jį nutrauktų į krūmus, ten, kur nesimato per kameras, tokia jos nuomonė. Kojomis smūgiai buvo, kaltinamasis labai stipriai sudavė smūgį V. L. per šonkaulius. Vienas smūgis vyko tiesiai prieš ją, o toliau ji neatsimena. Pirmo smūgio metu kaltinamasis V. L. nelaikė už megztinio, o paskui jau visų muštynių metu laikė, V. L. bandė išsilaisvinti, jis gynėsi, bet jam buvo nepatogu gintis, kai jis buvo laikomas, jis neturėjo galimybės stovėti boksininko pozoje. Tai truko gal 1 minutę, tuomet V. L. pavyko ištrūkti ir muštynės baigėsi. Kiek atsimena, V. L. nukritęs nebuvo, galva į žemę nekrito. Jo džemperis ir marškiniai buvo suplėšyti, bet niekas to nefiksavo. Tada jis ėjo prie automobilio paimti telefoną ir jie kvietė policiją. Po įvykio priėjo A. T. žmona ir jie kažką kalbėjo, paskui V. L. jam pasakė, kad lauktų policijos, tada kaltinamasis stovėjo prie jų ir buvo mažiau agresyvus. Agresija dar buvo, nes jis kalbėjo emocingai. Neatsimena, ar filmavo kaltinamąjį, kai jie jau laukė policijos. V. L. laukiant policijos kaltinamojo nestumdė.

Telefonu ji tik filmavo, nuotraukų nebuvo. Telefone galima filmuoti ir fotoaparatu, kol ant mygtuko laikomas pirštas, tol filmuojamas įrašas, o kai nebelaikai, filmavimas nutrūksta. Ji neturėjo laiko įjungti filmavimo kameros, todėl atidarė fotoaparatą ir laikė mygtuką nuspaudusi, dėl ko ne visą laiką buvo filmuojama, kai atitraukdavo pirštą, filmavimas nutrūkdavo. Ji filmavo dėl savo saugumo, galvojo, kad A. T. nustos taip elgtis. O kai jau buvo suduotas pirmas smūgis, kai mušė V. L., tada ji filmavo, nes galvojo, kad tai bus įrodymas dėl situacijos. Vaizdo įrašus policijai pateikė iš karto po įvykio, kiek atsimena, kai jie buvo policijoje, ji dar kartą juos persiuntė el. paštu. Vaizdo įraše ji filmavo ir save, nežino, kodėl, galvojo, kad ištrauks kamerą ir kaltinamasis pasitrauks. Iš pradžių ji juokėsi, nes manė, kad tai juokinga situacija, galvojo, kad tas žmogus pasakys, kad jie eitų su telefonais ir išeis. Juokas buvo jos gynybinė reakcija, kiekvienas žmogus turi savo reakcijas.

Po įvykio A. T. pradėjo juos persekioti. Ji nežino, kaip susiję šie įvykiai, bet mano, kad jie susiję, nes A. T. muštynių metu išsakė grasinimus. Tie grasinimai buvo išsakyti lietuvių kalba, ji tikslių žodžių pasakyti negali, nes lietuviškai nekalba. Kad tai buvo grasinimai jai išvertė jos vaikinas, ji jos paklausė, apie ką jie kalbėjo. Jis jam tai išvertė tuo momentu, kai kvietė policiją. V. L. jai nepasakė tikslių žodžių, ji to neatsimena, bet jis dėl to ir skambino į policiją, kad buvo muštynės ir kad jam grasino. Grasinimai pasireiškė kaltinamojo žodžiais ir elgesiu. Po įvykio buvo situacija, kai jie važiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, o kaltinamasis specialiai ten atvažiavo automobiliu, užtvėrė jiems kelią, išbėgo tiesiog po ratais ir filmavo, lindo V. L. per langą, šaukė. V. L. sustojo ir nežinojo, kaip reaguoti, tikriausiai jis kažką nufilmavo. Ji to įvykio metu buvo išsigandusi, drebėjo, nesitikėjo, kad taip gali būti šioje šalyje. Jai buvo baisu ir ji norėjo namo, bet kaltinamasis jiems užtvėrė kelią namo. Jos draugas jai neišvertė, dėl ko tas asmuo šokinėjo ant automobilio ir lindo į langą. Į automobilio saloną jis nelindo, bet kišo ranką pro langą, ji nežino, kokie jo ketinimai buvo. Tai susiję su įvykiu tuo, kad jai baisu išeiti į gatvę, ji nežino, kaip turėtų elgtis, jei suaugęs vyras taip elgiasi, tai jai yra baisu eiti ta gatve. Dabar ji jau žino policijos numerį ir kur gali kreiptis. Tačiau iš buto jie išsikraustė, nes jai buvo baisu, nekomfortiška vaikščioti, ji negalėjo viena išeiti į gatvę.

Liudytoja T. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gegužės 5 d., apie 12 val., adresu (duomenys neskelbtini), ruošėsi važiuoti pas vaikino V. L. tėvus. Jie išėjo iš namų ir nuėjo link savo automobilio pasidėti daiktus. Pastebėjo vyriškį, stovintį prie transporto priemonės. Jos vaikinas V. L. paklausė vyriškio ką pastarasis veikia. Vyriškis atsitraukė nuo automobilio ir pradėjo kažką lietuviškai murmėti, todėl ji (T. T.) nesuprato, ką pastarasis sakė. Paskui vyriškis vėl pradėjo artėti prie automobilio ir priėjo labai arti prie jos vaikino V. L., veidas į veidą. Jie pradėjo kalbėtis lietuviškai, jai buvo neįmanoma suprasti pokalbio, nes nesupranta lietuvių kalbos. Pokalbis tapo agresyvus, jos vaikinas V. L. bandė vyriškį atstumti, o vyriškis trenkė V. L. kumščiu į veidą. Tarp jų prasidėjo muštynės. Viskas vyko labai greitai. Vyriškis sugriebė jos vaikiną V. L. už marškinėlių ir laikydamas bandė mušti jos vaikiną V. L. į įvairias kūno vietas. Visa tai pavyko nufilmuoti telefonu. Ji labai išsigando ir pradėjo garsiai šaukti. Nustojo filmuoti, o tada atbėgo moteris, galimai to vyriškio žmona, kuri reagavo ramiai. Jos vaikinas V. L. telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Vyriškis pribėgo prie jos vaikino ir kažką jam suriko. Tada vyriškis pradėjo filmuoti savo telefonu, matėsi, kad pastarasis yra labai susinervinęs. V. L. pasakė vyriškiui niekur neiti, laukti policijos pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams vyriškis elgėsi ramiai, davė parodymus ir buvo išvežtas greitosios medicinos pagalbos automobiliu (1 t., b. l. 104-106).

Liudytoja I. T., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykis buvo per motinos dieną, apie 12 val. ji sutuoktinio paprašė, kad šis išvestų katiną. Pati buvo virtuvėje, tada išgirdo garsų balsą ir pro langą pamatė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje stovi jos sutuoktinis su iš matymo žinomu vaikinu, tai buvo V. L., tada ji išėjo į kiemą pažiūrėti, kas vyksta, ir pamatė V. L., atsisukusį į jos pusę, o jos vyras stovėjo priešais V. L.. V. L. buvo emocingas, rankomis skėsčiojo, ji girdėjo necenzūrinę rusišką leksiką, jos sutuoktinis kažką atsakinėjo, bet ji nesuprato, ką, kadangi sutuoktinis buvo nusisukęs ir kalbėjo tyliau. Tada ji pamatė tarp jų aktyvius veiksmus, jie kažkaip staigiai susikibo, tada suprato, kad reikia prie jų artintis, kad juos sustabdytų. Ji buvo išėjusi su kojinėmis, todėl apsiavė gumines šlepetes ir beveik bėgo prie jų. Kol pribėgo, pamatė savo sutuoktinį, stovintį priešais, nuleistomis rankomis, o į ją nugara stovėjo V. L. tokioje kaip boksininko pozoje. Ji jį prilietė ir paklausė, kas čia darosi. V. L. atsisuko į ją labai nustebęs, nes nematė, kaip ji priėjo, ir tie veiksmai baigėsi. Jos sutuoktinis priėjo arčiau prie jos, ji paklausė, kas yra. Ji dar stebėjo tą įvykį, nes žiūrėjo, kur jų katinas, nematė, kad jis prie tvoros. Tada pasiėmė katiną ir parvedė namo, o po to jos sutuoktinis priėjo prie tvoros ir ji jo paklausė, kas čia įvyko. Tada jis jai papasakojo situaciją. Jie buvo kartu, kol laukė policijos, A. T. parodė ranką, ši buvo nukabusi ir paraudusi, A. T. sakė, kad labai skauda ranką. Kol laukė policijos, V. L. buvo įsiaudrinęs, neramus, jos sutuoktiniui sakė žodžius, nes A. T. rodė į kameras, o V. L. buvo įsiaudrinęs, ji girdėjo iš jo tokį dalyką „tuoj tu parduosi namą, aš dar paimsiu iš tavęs pinigėlių, mano advokatai kažką tau padarys“, iš jo ėjo tokie žodžiai, tai ją labai nustebino.

Ji žino, kuo jos vyras kaltinamas. Vyras jai pasakė, kad jis ėjo namo ir V. L. jam pasakė du rusiškus keiksmažodžius ir klausė, ko jis čia vaikšto, tai vyras nuėjo jam pasakyti, kad čia gyvena ir vaikšto. Po kiek laiko papasakojo daugiau, kad V. L. jį įžeidinėjo, kad kabinėjosi ir kad spyrė, visą įvykį papasakojo, kaip pats jautėsi, kad jį gatvėje užkalbino nei iš šio, nei iš to. Ji matė, kaip jie susikibo, tai vyko labai greitai ir netikėtai. Pradžioje ji matė tarp jų pokalbį ir neatrodė, kad buvo grėsmė, jie šnekėjosi. Ji matė, kad V. L. skeryčiojosi, jos vyrą pradėjo kepšnnoti su ranka, jos vyras du kartus atsitraukė, o paskui jie jau susijungė. Tada ji pribėginėjo ir tuo metu vykusio susijungimo nematė, kas ten vyko ir kiek kas kam trenkė. Grumtynių ji nestebėjo, nes bėgo link jų, jų kieme yra žiedas su pasodintomis tujomis, todėl kol ji bėgo, nematė, kas vyko. Tačiau jie su vyru jau (duomenys neskelbtini) metus santuokoje, yra vienas kitam atviri ir papasakoja, kas kaip vyko, vyras jai papasakojo įvykį ir ji neturi pagrindo juo netikėti. Pagal V. L. kaimynystę ji pilnai tiki, kad jis galėjo užkabinti ir sužaloti jos vyrą, ji tai teigia remdamasi jo elgesiu. Ji žino, kad jos vyras kaltinamas ir dėl grasinimo nužudyti, tačiau jai šis kaltinamas nesuprantamas ir neįtikinamas, ji nesupranta, kuo jis grindžiamas, jei tuo, kad sumušė ir sutrikdė sveikatą V. L., tai ji gali pasakyti, kad buvo atvirkščiai, kad V. L. sutrikdė sveikatą jos vyrui. Ji tai matė labai aiškiai ir šias muštynes sustabdė būtent ji. Tuo metu ji labai aiškiai matė savo vyrą stovintį su nuleistomis rankomis, o V. L. stovėjo boksininko pozoje. Atstumas nuo jų namų iki konflikto vietos 20 ir keli metrai, iš kiemo įvykio vietos matomumas geras, tik girdimumas nelabai geras, bet kol ji apsiavė batus ir apibėginėjo iki įvykio vietos pro kutus vartelius, tai įvykio kulminacijos nematė. Pargriuvusio V. L. ji nematė, matė jį stovintį puolimo pozoje. Jis nematė, kaip ji priėjo, stovėjo kovinėje pozoje, ji pribėgo ir sustabdė jį už rankos, pasakė „baikit čia“, V. L. atsisuko nustebęs ir nuleido rankas. Jis buvo sušilęs ir įraudęs, bet sužalojimų ant jo nematė. Tuo metu jos vyras stovėjo gana toli nuo jo ir buvo nuleidęs rankas, jis nenuleido rankų tuomet, kai ją pamatė, jis jau stovėjo nuleidęs rankas. V. L. draugė stovėjo atokiau nuo jų, apie metro atstumu. Kai ji sustabdė V. L., šio mergina jai padavė telefoną. Bėgdama ji negalėjo matyti įvykio, nes ėjo į priešingą pusę. Pradžioje ji matė, kaip V. L. jos vyrui kepšnojo per ranką, jos vyras jai to nesakė, bet ji sako, ką mato. Tas kepšnojimas rodė, kad jų pokalbyje prasidėjo fizinis kontaktas. Jos vyras nuo V. L. stovėjo įprastu bendravimo atstumu, jis mėgsta su žmonėmis bendrauti iš arti, bet nepasakytų, kad lindo į veidą, to ji nematė. Kai V. L. rodė kažką ir buvo fizinis kontaktas, ji įžvelgė agresyvumą ir rėkimą su keiksmažodžiais. Kai ji atėjo antrą kartą, atėjo pasišnekėti su vyru, jie buvo prie savo tvoros, su V. L. ji nebendravo ir nekontaktavo. Kol laukė policijos, jie girdėjo grasinimus, prieš tai grasinimų negirdėjo.

Ji žino, kur vyras vedžioja katiną, bet jo neseka. Galėjo būti, kad vedžiodamas katiną jis praėjo pro V. L. automobilį. Jos vyras išmano apie automobilius, bet tokiais automobiliais, kaip V. L., jos vyras tikrai nesidomi. Jos vyras labai principingas, sąžiningas ir teisingas, nemėgsta melo. Anksčiau tokių dalykų nebuvo, ji jų ir netoleruotų, nebuvo tokio dalyko, kad kibtų prie žmonių. Vyras jai sakė, kad V. L. jį užkalbino ir jis atsidūrė prie automobilio, ji pati to nematė. Įvykio pradžioje ji būdama namuose išgirdo garsų vyro balsą, bet tai nebuvo jos vyro balsas, jai tai keistai nuskambėjo, ji pasižiūrėjo per langą ir išėjo. Nebuvo taip, kad V. L. visą laiką skeryčiojosi, bet ji matė, kaip jis skeryčiojosi ir garsiai šnekėjo. Žodžių negali pasakyti, išgirdo keletą keiksmažodžių, bet paskui kalba buvo tylesnė, ji girdėjo murmėjimą. Jos vyras buvo labai apstulbintas šios situacijos, pasakojo, kad ėjo su katinu ir išgirdo keiksmažodžius, kaip į jį kreipėsi „kur tu eini“, jos vyras atsakė „prašau be keiksmažodžių“. Jos vyras priėjo prie merginos, kuri pasakė, kad lietuviškai nesupranta, kad jai pasakytų rusiškai, tada jis pasakė rusiškai. Tada iš V. L. išgirdo „ko tu čia kabinėjiesi, ko tu čia vaikštai“ ir „tuoj pas tave atvažiuosim ir išsiaiškinsim, nupirksi man dar vieną BMW X6“, jos vyras atsakė, kad jis čia gyvena ir parodė namą, į ką V. L. atsakė „labai gerai, parduosi namą ir nupirksi man BMW ir paimsim iš tavęs pinigėlių“, labai įžūliai tokia leksika bendravo. V. L. atsikraustymas į jų gatvę pasijautė visiems kaimynams, ji matė lakstymus automobiliais, tuos gazavimus, V. L. mergina nuolatos kviesdavo taksi jų adresu. Toje gatvėje jie su vyru gyvena nuo (duomenys neskelbtini), o tame name gyvena (duomenys neskelbtini) metus, labai bendruomeniškai ir neblogai sutaria su kaimynais, neramumų su kaimynais neturėjo. V. L. ji pirmą kartą pamatė gal praeitų metų žiemą, nes neįmanoma buvo nepastebėti, jo automobiliai su vardiniais numeriais, o jo draugai lakstydavo po jų gatvę, būriuodavosi. Agresyvų vairavimą ji matė ir balandžio 18 d., ir dar keletą kartų. Jos vyras buvo sustabdęs V. L. ir paprašęs, kad taip nevažinėtų, norėjo iškviesti policiją, bet V. L. išvažiavo. Gegužės 5 d. įvykio metu jos vyrui buvo nutraukta rankos sausgyslė, jam buvo atlikta operacija, nieko negalėjo daryti su ta ranka, reikėjo padėti ir apsirengti, ir nusiprausti. Vyras jai pasakojo, kad V. L. jam spyrė į ranką susidūrimo metu ir buvo toks jausmas, kad kažkas nutrūko, bet šio momento ji nematė.

Liudytoja I. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra A. T. sutuoktinė, kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kiek jai žinoma, tas vaikinas, kuris sukonfliktavo su jos sutuoktiniu A. T., kaimynystėje gyvena nuo pavasario. To vaikino asmeniškai nepažįsta, tik iš matymo, kadangi jų gatvėje yra akligatvis. Su visais kaimynais sutaria gerai, bet atsiradus šiam vaikinui pradėjo kilti neramumai, daug kaimynų skundžiasi, kad pastarasis jų gatvėje greitai laksto automobiliu, atsistojęs aikštelėje gazuoja, kelia triukšmą, o jų kaimynystėje yra mažų vaikų, todėl daugumai neramu, kad pastarasis, greitai važiuodamas automobiliu, nesužeistų mažų vaikų ar kitų kaimynų. Šis vaikinas atrodo konfliktiškas, jeigu jam kas nors iš kaimynų pasako pastabas dėl vairavimo kultūros, pastarasis nuolatos keikiasi ir toliau nekultūringai elgiasi. 2024 m. gegužės 5 d. jie planavo šventinius pietus su sūnumi, kadangi buvo motinos diena. Ji (I. T.) ruošėsi ir paprašė sutuoktinio A. T., kad pastarasis išvestų jų katiną į lauką. Sutuoktinis A. T. išvedė jų katiną pasivaikščioti, o po kurio laiko ji išgirdo, kad kažkas labai garsiai kalba. Ji išėjo pasižiūrėti kas vyksta ir pamatė, kad kažkoks vaikinas stovi prie jos vyro A. T.. Asmenų pokalbio negirdėjo, tik girdėjo, kad tas vaikinas labai garsiai keikėsi. Pamačiusi, kad jų katinas pririštas prie namo tvoros, nuėjo parvesti katiną. Grįžusi su katinu namo, po kurio laiko išėjo pažiūrėti, kas vyksta su sutuoktiniu A. T. ir tuo vaikinu. Priėjusi pamatė, kad tas vaikinas stovi puolimo pozicijoje prieš jos vyrą A. T.. Sušuko „kas čia darosi? Baikit“, tuomet vaikinas atsisuko į ją, nustebęs atsitraukė ir iš karto puolė skambinti policijos pareigūnams. Laukiant policijos pareigūnų, tas vaikinas nenustygo vietoje, nenurimo ir jos sutuoktiniui A. T. pasakė „Ai tai tu čia gyveni? Labai gerai, tu dabar parduosi namą, mano advokatai tave suės, nupirksi man naują „X6“ ir dar iš tavęs paims pinigėlių“. Tik sulaukus policijos pareigūnų vaikinas aprimo ir vaizdavo labai nukentėjęs. Atvykę policijos pareigūnai pamatė jos sutuoktinio A. T. sužalotą ranką ir iš karto iškvietė medikus. Sutuoktinio A. T. ranka atrodė stipriai sužalota. Dėl šios rankos traumos jos sutuoktiniui A. T. (duomenys neskelbtini) darė operaciją, jam plyšo sausgyslė. Jos sutuoktinis A. T. labai geras, pilietiškas, nuolatos rūpinasi aplink namus esančia aplinka ir visų saugumu, todėl vis bandė tam vaikinui pasakyti, kad pastarasis nelakstytų automobiliu, bet vaikinas tik visus iškoneveikdavo ir toliau greitai važinėdavo (1 t., b. l. 97-99).

2024 m. gegužės 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp BPC darbuotojos ir pranešėjo, kuris prisistatė V. L.. Pranešėjas nurodo, kad jį užpuolė gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), jie turi video filmą. Nurodo, kad asmuo pradėjo vaikščioti prie automobilio, jis (V. L.) pasakė „ko čia vaikštai“. Įraše girdisi kitas vyriškas balsas, sakantis „Meluoja žmogus! Meluoja!“. Pranešėjas sako, kad asmuo priėjo prie jo merginos, pranešėjas pasakė jam laikytis distancijos ir asmuo jį užpuolė. BPC darbuotoja pasitikslina, ar asmuo pranešėją mušė, pranešėjas nurodo, kad taip, jis sumuštas, tačiau greitoji nereikalinga. Jį mušęs asmuo yra vietoje. Tą asmenį mato antrą kartą, jie kaimynai. BPC darbuotoja asmeniui sako laukti policijos, pokalbis baigiasi (1 t., b. l. 62).

2024 m. gegužės 24 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti liudytojos T. T. pateikti vaizdo įrašai iš 2024 m. gegužės 5 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „?????“. Vaizdo įrašo trukmė 44 sek. Atidarius vaizdo įrašą matomas šviesus paros metas. Vaizdo įraše matoma moteris, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai T. T., kuri atsuka kamerą į asmenį, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai V. L., apsirengusį su žalios spalvos marškiniais, bei į vyrą, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai A. T., apsirengusį su mėlynos spalvos marškinėliais. Abu vyrai stovi arti vienas kito. Toliau užfiksuotas asmenų pokalbis:

V. L. kreipiasi į A. T.: „Nu parodyk, ką tu gali“.

A. T.: „Nieko“.

Į pokalbį įsiterpia T. T.: „Kame problemos?“

A. T.: „Jūsų vaikinas turi problemų“.

V. L.: „Išveš, o kur išveš pakartok“.

A. T.: „Čia gyveni, jo?“

V. L.: „Taip aš čia gyvenu, a, ir išveš mane?“

A. T.: „Jo“

Į pokalbį įsiterpia T. T.: „Kame problemos, situacija tame, kad jums nepatiko praeitą sykį garsas ir jūs nusprendėte prieiti ir (nesuprantami žodžiai)?“

A. T.: „Ir jis kiekvieną kartą taip daro“.

V. L.: „Kiekvieną kartą? Vienintelis kartas blet buvo“.

Netrukus A. T. sušunka „rankas laikyk prie savęs, asile“, „laikyk nachui distanciją“. Matoma, jog V. L. su savo rankomis užkabina A. T., A. T. tuo tarpu savo rankomis bando nustumti V. L. rankas, bei atsitraukia nuo V. L. tolėliau. Vaizdo įrašas baigiasi.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „?????_1“. Vaizdo įrašo trukmė 7 sek. Atidarius vaizdo įrašą matomas šviesus paros metas. Vaizdo įraše matomas V. L., apsirengęs su žalios spalvos marškiniais, bei A. T., apsirengęs su mėlynos spalvos marškinėliais. Atidarius vaizdo įrašą, matoma, kad A. T. su kaire koja bando spirti V. L. į pilvo sritį, tuo tarpu V. L. užblokuoja smūgį ir numeta su ranka A. T. koją, netrukus A. T. griebia V. L. už kaklo, o V. L. trenkia su dešine ranka A. T. į veido sritį, A. T. laiko už V. L. marškinėlių, matoma, kaip abu asmenys grumiasi. Netrukus A. T., su kaire ranka laikydamas V. L. už marškinėlių, su dešine ranka smūgiuoja V. L. 3 kartus. V. L. bando gintis ir, A. T. sudavus paskutinį kartą į galvos sritį, A. T. paleidžia asmenį. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 50).

Pastarieji vaizdo įrašai buvo peržiūrėti ir teisiamojo posėdžio metu.

Peržiūrint vaizdo įrašą „?????“ buvo nustatyta, kad vaizdo įrašo apžiūros protokole yra padaryta klaida, nurodant, kad „laikyk nachui distanciją“ pasako A. T., nors iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad šiuos žodžius pasakė V. L..

Peržiūrint vaizdo įrašą „?????_1“, kaltinamasis A. T. nurodė, kad jis ne puola, o ginasi, V. L. laiko, kad šis jo nepultų. Tai, ką mato iš pradžių, ir šitą nutrauktą 4 sekundžių įrašą, kuriame V. L. grasina, kad jį (A. T.) užmuš, spiria jam su koja ir trenkia į veidą du kartus. V. L. kryptingai nutraukia įrašą ir jį paleidžia nuo tos vietos, kur jis (A. T.) pradeda kelti koją atmušdamas V. L. smūgį. Taip V. L. sudaro įspūdį, kad vaizdo įrašas prasideda nuo minėtos vietos.

2024 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti A. T. pateikti vaizdo įrašai iš 2024 m. gegužės 5 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „VID-20240506-WA0000“. Įrašo data 2024 m. gegužės 5 d. Įrašo trukmė 17 sek. Atidarius vaizdo įrašą matomas šviesus paros metas. Vaizdo įraše matoma gatvė, pastatai, kelias, kuriuo važiuoja transporto priemonės bei sustoję trys automobiliai. Vienas tamsiai pilkos spalvos, šalia jo juodos spalvos automobilis bei už šio – baltos spalvos lengvasis automobilis. Šalia tamsiai pilko ir juodo lengvųjų automobilių matomi du vyrai. Vienas vyras, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai V. L., apsirengęs su baltos spalvos megztiniu, kitas vyriškis, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai A. T., apsirengęs su juodos spalvos striuke. Vaizdo įraše girdimas pokalbis tarp vyrų:

V. L. kreipiasi į A. T.: „Kai iškviesi, paskambink. Gali numerius perduoti“. Netrukus V. L. atsisėda į pilkos spalvos automobilį ir sako „Mandras ble“. Netrukus V. L., atsisėdęs į automobilį, greitai išvažiuoja. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „VID-20240506-WA0001“. Įrašo data 2024 m. gegužės 6 d. Įrašo trukmė 6 min. 10 sek. Atidarius vaizdo įrašą matomas šviesus paros metas. Vaizdo įraše matoma gatvė, pastatai, kelias, kuriuo važiuoja transporto priemonės. Atidarius vaizdo įrašą matomas vyras, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai A. T., apsirengęs šviesiai mėlynos spalvos marškiniais. Vyras vaikšto su juodos spalvos šuniu. Matoma tolėliau iš kairės pusės esančių pastatų išeina 2 asmenys. Vienas, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai T. T., apsirengęs žalios spalvos megztiniu, matoma, kad asmuo nešasi kažką. Kitas žmogus, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai V. L., apsirengęs mėlynos spalvos švarkeliu. Matoma, kad T. T. nešasi rankose kažką. V. L. ir T. T. atsistoja už medžių. A. T. tuo tarpu eina ir pririša šunį prie pastato ir eina link sustojusių asmenų. Matosi, kad visi trys asmenys bendrauja. Netrukus vaizdo įrašo laiku 06:29:20 val. matosi, kaip visi asmenys staiga sujuda. Matosi, kaip V. L. bei A. T. juda, abu asmenys kumščiuojasi. Netrukus matoma, kad link jų bėga moteris, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai A. T. sutuoktinė, šviesiais plaukais, šviesiais marškinėliais, juodomis kelnėmis. Matoma, kaip moteris vedasi A. T. link filmavimo kameros. Už jo matomas V. L., kuris eina paskui A. T.. Matoma, kaip A. T., T. T. ir V. L. sustoja iš dešinės pusės ant kelio. Visi tarpusavyje bendrauja. V. L. ir T. T. nueina vėl už medžių, tuo tarpu A. T. eina link filmuojančios kameros. Eidamas A. T. nusiima marškinėlius prieina prie tvoros, kur stovi A. T. sutuoktinė, apsirengusi baltos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais, juodos spalvos aptemptomis kelnėmis, bei šviesiais ilgais plaukais. A. T., priėjęs prie sutuoktinės, su ja bendrauja (1 t., b. l. 31).

Pastarieji vaizdo įrašai buvo apžiūrėti ir teisiamojo posėdžio metu. Peržiūrint vaizdo įrašą „VID-20240506-WA0000“, proceso dalyviai pateikė komentarus:

Nukentėjusysis V. L. į klausimą, ar jo vairavimas nebuvo truputį agresyvus, nurodė, kad variklio garsas nereiškia, kad jis greitai važiavo, automobilis negali iš vietos dideliu greičiu važiuoti, bet variklio apsukos gali būti didelės. Ši situacija jam sukėlė emocijas ir jis nebuvo visiškai ramus, išvažiavo truputį agresyviau nei įprastai. Greitis buvo apie 30-35 km/h, jis (V. L.) tuo metu buvo susijaudinęs ir norėjo pasišalinti. Šis vaizdo įrašas nėra nuo pradžių, čia ta situacija, kur A. T. atbėgo, pripasakojo „gražių“ dalykų, o jis (V. L.) nenorėjo kalbėtis ir norėjo išvengti konflikto. Tie „gražūs“ dalykai tai kaip jau pasakojo, kaltinamasis pribėgo, pradėjo keiktis ir jį (V. L.) vadinti necenzūriniais žodžiais, tikslių žodžių jis neatsimena, bet buvo grasinimas, kad nuarus ausis, kiek tai laiko truko, nežino, nepasakytų, kad išsigando grasinimų, bet buvo truputį nesaugumo jausmas. Žodžiai „kai iškvies, paskambink, gali numerius perduoti“ reiškia, kad kai A. T. iškvies policiją, gali jam (V. L.) paskambinti, jei reikia, gali nufotografuoti jo (V. L.) numerius. Kaip jau pasakojo, iš pradžių iš A. T. buvo grasinimas ir agresyvumas, pasakė jam (V. L.) išlipti iš automobilio, kai jis išlipo, A. T. agresyvumas po truputį dingo, paskui šis sakė, kad jam (V. L.) policiją iškvies ir jis (V. L.) pasakė „nu gerai, kviesk“. Ar policiją iškviesti yra grasinimas, tai galima traktuoti kaip nori, ar grasinimas, ar ne. Jis gerai prisimena, kad tuo metu buvo susijaudinęs. Jis sako, kad buvo užpultas, nesako, kad prieš jį šiame įraše smurtauja.

Kaltinamasis A. T. nurodė, kad šiuo vaizdo įrašu jis parodo, kas vyko balandžio 18 d., nes įraše policijos pareigūnams V. L. aiškino, kad viskas vyko aikštėje, nors tada nežinojo, kad yra šis įrašas. Jis (A. T.) taip pat apie šį įrašą nieko nežinojo. Dėl to V. L. pareigūnams nurodinėjo, kad jis buvo užpultas, iškeiktas būtent vėlesnio įvykio vietoje, dėl to jis (A. T.) pateikė šį įrašą, kad parodytų, jog V. L. niekieno nekliudomas važiuoja, o jis (A. T.) yra prie savo namo ir eina ramiai, norėdamas V. L. sustabdyti, nes šis greitai važinėja savo automobiliu. Jis (A. T.) buvo uždavęs klausimą, ar V. L. ramiai važiavo, dabar V. L. sako, kad jau trupučiuką padidino greitį. Ten greitis buvo apie 80 km/h. Įrašu jis (A. T.) norėjo parodyti, kaip V. L. važinėja, be to, V. L. pareigūnams aiškina, kad jis (A. T.) prieš jį yra anksčiau smurtavęs, vaizdo įrašas to nepatvirtina. Jis (A. T.) apskritai nevartoja keiksmažodžių, jis V. L. sustabdė ir mandagiai paprašė, kad šis išliptų iš automobilio. Tas pokalbis truko neilgai. Jis (A. T.) V. L. pasakė „išlipk iš mašinos, aš tau iškviesiu policiją, galėsi paaiškinti, ką tu čia veiki“.

Peržiūrint vaizdo įrašą „VID-20240506-WA0001“, proceso dalyviai pateikė komentarus:

Kaltinamasis A. T. nurodė, kad jis nebuvo priėjęs prie automobilio, jis atėjo iš miškelio, nežinojo, kad tai yra V. L. automobilis, nebuvo matęs jo su juodu „BMW“. Jis (A. T.) nebuvo prie automobilio. Tą dieną V. L. jau buvo matęs, kai šis nešė šiukšles, jam nedemonstravo jokių nepasitenkinimų, o šis jo nematė. Jis (A. T.) ėjo link savo vartelių, vaizdo įrašo 00:15 laiku V. L. jį iškeikė necenzūriniais žodžiais ir sakė „ko tu čia vaikštai“. Atstumas nuo tos vietos, kur išgirdo žodžius savo atžvilgiu, iki tos vietos, kur priėjo aiškintis, yra apie 11 metrų, puikiai girdisi ir matosi. Jei išdidintų vaizdą, matytųsi, kad V. L. žiūri į jį (A. T.) ir jam sako. Jis (A. T.) pririšo katiną, nes šis nevaikšto, kur jis (A. T. nori), jam reikėjo prieiti prie V. L., nes šis jį iškeikė, norėjo pasakyti, kad taip nesielgtų, o katinas nėjo. Jis V. L. atsakė, kad čia gyvena, dėl to ir vaikšto, tada priėjo prie V. L. ir šio merginos, priėjęs paprašė, kad mergina jo paprašytų, paaiškinimus jau davė. 11 metrų iki įvykio vietos yra nuo šulinio, tuo metu, kai įvyko jų pirmas žodinis kontaktas, jis (A. T.) buvo prie šulinio.

Nukentėjusysis V. L. nurodė, kad neatsimena, ar nešė šiukšles įvykio dieną. 4:06 min. vaizdo įraše matosi, kad A. T. juda į jo merginos pusę, neprisimena, apie ką jie kalba. Jis (V. L.) A. T. nustūmė nuo savo merginos, nes šis žmogus buvo ką tik jį užpuolęs ir pradėjo agresyviai judėti į merginos pusę. Jis (V. L.) nematė, kaip mergina atidavė telefoną A. T., kiek žino, ji atidavė telefoną šio žmonai.

2024 m. gegužės 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti pareigūnų E. M. ir S. V. kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai iš 2024 m. gegužės 5 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini).

Apžiūrimas pareigūno E. M. kūno kameros užfiksuotas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240505-123354UTC+0300“. Įrašo data 2024 m. gegužės 5 d., laikas 12:33:54 val. Įrašo trukmė 20 min. 57 sek. Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai (toliau – policija), važiuojantys tarnybiniu automobiliu. Policijos pareigūnai privažiuoja prie gyvenamųjų namų. Išlipę policijos pareigūnai mato prieš save moterį, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai T. T., apsirengusi su mėlynos spalvos švarkeliu, ir jaunuolį, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai V. L., apsirengusį su žalios spalvos švarkeliu. Prasideda pokalbis su V. L., kuris pasakoja, kad išėjus iš namų vyras, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai A. T., stovėjo prie automobilio (parodo pirštu). V. L. toliau pasakoja, kad A. T. kažką apžiūrinėjo, V. L. patikslina, kad automobilis jo draugo. V. L. pasako, jog viskas prasidėjo nuo to, kad jis stovėjo gatvėje, šalia gyvenamųjų namų, prieš savaitę ar dvi, 5 valandą vakaro, „pagazavo biški“, tuomet išbėgo A. T. iš namų ir pasakė „tu ką durnas čia gazuoti“. Toliau V. L. sako, kad išėjo iš namų ir pamatė, kad A. T. „trinasi“ prie jo automobilio, netrukus, A. T. išėjus, V. L. pradėjo krauti daiktus į automobilį. Po neilgo laiko A. T. sugrįžo, ir pradėjo jam grasinti „aš tuoj tave į mišką išvešiu“; „aš tau ausis nurausiu“. V. L. pasakoja, jog A. T. po kiek laiko pradėjo eiti link T. T., tuo tarpu V. L. išsigando ir pasakė A. T., kad laikytųsi distancijos. Paskui, V. L. pasakoja, kad A. T. jam pasakė „tu ką, duchas“ ir pradėjo V. L. mušti. V. L. sako, kad bijo dėl savo gyvenimo, nes A. T. yra neadekvatus, jam grasino. T. T. parodo policijos pareigūnams nufilmuotus vaizdo įrašus. Netrukus policijos pareigūnai prieina prie A. T., bendrauja. A. T. sako, kad gynėsi, kad konfliktas įvyko dėl to, kad prieš tai A. T. vaikščiojo su katinu, ir V. L. pasakė „ko tu nachuj žiūri“. A. T. pasakoja, jog prieš tai sustabdė V. L. ant kelio, prašė jo išlipti iš automobilio, nes norėjo iškviesti policiją. Netrukus A. T. parodo vaizdo įrašą per mobilųjį įrenginį. Policijos pareigūnai prieina prie V. L., šis su kaire ranka laiko mėlynos spalvos pakelį prie kaktos. Policijos pareigūnai patikslina, ar nereikia medicinos darbuotojų pagalbos. Priėjus prie A. T., šis laiko mėlynos spalvos pakelį pridėjęs prie kairės rankos. Netrukus atvykę medicinos darbuotojai pasiima A. T.. Vaizdo įrašas baigiasi.

Toliau apžiūrimas pareigūno S. V. kūno kamera užfiksuotas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240505-123355UTC+0300“. Įrašo data 2024 m. gegužės 5 d., laikas 12:33:55 val. Įrašo trukmė 20 min. 57 sek. Vaizdo įraše filmuojamas pavadinimo „PSS-20240505-123354UTC+0300“ tęsinys. A. T. sako, kad jam skauda, gali būti plyšęs raumuo. A. T. ir V. L. tikrinamas blaivumas. Policijos pareigūnai V. L. pasako ,,nulis“. Netrukus policijos pareigūnai bendrauja tarpusavyje. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 59).

Šie vaizdo įrašai buvo peržiūrėti ir teisiamojo posėdžio metu. Peržiūrint vaizdo įrašą, nukentėjusysis V. L. nurodė, kad jis nori pastebėti, kad niekur nesimato A. T. žmonos, nors ši teigė, kad visą laiką buvo su jais. Dėl to paaiškinimo, kai kaltinamasis nueina ir prieina prie automobilio, tai jam (V. L.) tuo metu skaudėjo galvą ir jis negalėjo tiksliai reikšti minčių, veiksmas vyko prie automobilio. Kai kaltinamasis nuėjo ir vėl grįžo prie automobilio, tada jis (V. L.) to klausė. Policijos pareigūnams ne taip išdėstė chronologiją, nes tuo metu buvo sumuštas ir negalvojo, kad tai svarbu, tiesiog pasakojo situaciją, po tiek suduotų smūgių yra sunku galvoti. Jis tuo metu taip atsiminė, jautė adrenaliną ir negalėjo analizuoti situacijos, prisiminti žodžių. Jis neatsimena, ar jam buvo suplėšyti marškinėliai.

2024 m. rugpjūčio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. T. pateikė vaizdo įrašą iš įvykio dienos (geresnė vaizdo įrašo kokybė) (1 t., b. l. 33).

2024 m. rugsėjo 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas 2024 m. rugpjūčio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. T. pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „DXZZ8151“. Įrašo data 2024 m. gegužės 5 d. Įrašo trukmė 1 min. 10 sek. Vaizdo įraše matomi trys asmenys, kurie stovi už medžių. Vyras, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai A. T., moteris, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai T. T. ir vyrukas, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai V. L.. Matoma, kad V. L. ir A. T. stovi vienas priešais kitą, bendrauja. Keletą kartų A. T. atsisuka link filmuojančios kameros. Matoma, kad V. L. ir A. T. bendraujant juda. Matoma, kad V. L. rankos juda, tuo tarpu A. T. rankas laiko prie savęs. Matoma, kad V. L. galimai rankos pirštą nukreipia į vyro veidą. Netrukus, A. T. pasitaisius savo kelnes, V. L. savo rankomis prisiliečia prie A. T. ir bando nustumti jį, prisiliesdamas prie jo krūtinės, tuo tarpu A. T. savo rankomis nustumia V. L. rankas nuo savęs. Netrukus matoma, kad A. T. kumščiu suduoda V. L. į veidą ir matoma, kad abu asmenys pradeda muštis. Abu asmenys grumiasi, stumdosi. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 34).

Šis vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas ir teisiamojo posėdžio metu. Peržiūrint vaizdo įrašą, proceso dalyviai pateikė komentarus.

Nukentėjusysis V. L. nurodo, kad įraše užfiksuota muštynių pabaiga, matoma, kad iš nugaros prieina A. T. žmona, jie jos kadre nemato, nors ji sako, kad būtent ji sustabdė muštynes. Matosi, kaip T. T. bando juos išskirti. Jis tiksliai neatsakys į klausimą, kodėl darė vaizdo įraše užfiksuotą judesį rankomis, nes nepamena, bet tuo metu A. T. gal jau buvo jį (V. L.) paėmęs ir jam reikėjo A. T. rankas patraukti. Įraše matosi, kad A. T. bando jį pastumti rankomis ir jis (V. L.) savo rankomis tai atmuša.

Kaltinamasis A. T. nurodė, kad V. L. jam iš pradžių su dešine ranka sudavė į krūtinę, čia labai mažai matosi, paskui suduoda su kaire ranka ir jis (A. T.) tada V. L. nustumia, tuomet sinchroniškai suduoda V. L. jam, o jis V. L. rankai. Matosi, kad po V. L. smūgio kaire ranka jam (A. T.) į korpusą, jis V. L. nustumia ir tada V. L. vėl jį puola, jis (A. T.) numuša jo rankas vienu ir kitu smūgiu. Tada jis (A. T.) atsitraukia nuo jo ir V. L. vėl jį puola, spiria, suduoda, jis (A. T.) V. L. laiko.

Liudytoja T. T. nurodė, kad jai atrodo ji taip atsiminė, kad kaltinamasis šoko ant automobilio.

2024 m. spalio 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. T. ikiteisminiam tyrimui papildyti pateikė vaizdo įrašą iš įvykio dienos (sulėtintas vaizdo įrašas) (1 t., b. l. 36).

2024 m. spalio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas 2024 m. spalio 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. T. pateiktas vaizdo įrašas, pavadinimu „VIDEO-2024-08-28-11-30-50“. Vaizdo įrašo data 2024 m. rugpjūčio 28 d., laikas 11:30:50 val. Vaizdo įrašo trukmė 1 min., 47 sek. Atidarius vaizdo įrašą, matomi du asmenys. Vyras, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai A. T., apsirengęs mėlynos spalvos marškiniais, bei jaunuolis, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tai V. L., apsirengęs žalios spalvos megztiniu. Matoma, kad A. T. ištiesus rankas bei keliant kairės pusės koją link V. L., V. L. paima A. T. koją su ranka, lyg sustabdydamas spyrį. Tuo tarpu, A. T. ir V. L. bando sugriebti vienas kito kaklą, A. T. pasilenkia, ir kaire ranka laiko V. L. už drabužių, V. L. bando išsilaisvinti kūno judesiais, tačiau A. T. laiko V. L. už marškinių. Netrukus A. T. su dešine ranka dengiasi galvos sritį, tuo metu V. L. susitrenkia veidu į A. T. ranką. A. T. toliau laiko už drabužių V. L., jo nepaleisdamas. V. L. pavykus išsilaisvinti, A. T. abejomis rankomis liečia V. L., tuo tarpu V. L. su savo rankomis A. T. liečia pečius, vyksta grumtynės. Toliau matoma, kad A. T. bando V. L. nuo savęs nustumti, tačiau rankomis toliau laiko V. L. už rankų, toliau matoma, kad A. T. dešinės rankos kumščiu bando V. L. suduoti į galvą, o V. L. tuo metu atsitupia. Netrukus, V. L. atsistojus, matoma, kad V. L. krenta (1 t., b. l. 37-38).

Šis vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas ir teisiamojo posėdžio metu. Peržiūrint vaizdo įrašą, proceso dalyviai pateikė komentarus:

Kaltinamasis A. T. nurodė, kad vaizdo įrašo 01.39 min. matosi, kaip jis (A. T.) ginasi ir numuša visus V. L. smūgius. Jis sulaikė V. L. už rubų tam, kad šis nebesmūgiuotų jam, dėl to laiko atstumą ir numušinėja V. L. smūgius, siekdamas jį paguldyti ant žemės. Kai jam V. L. pasakė „eik ten, kur ėjai“ ir sakė laikytis distancijos, tuo metu muštynės jau vyko. Kai V. L. pasakė „eik, kur ėjai nachui“, tada V. L. jam (A. T.) jau smūgiavo ir jis (A. T.) nuo jo atsitraukinėjo. V. L. pamatė pranašumą prieš jį, jo (A. T.) rankos buvo nuleistos, tada V. L. jam sudavė kaire ranka, paskui sudavė dešine, ir tada buvo nustumtas. 00:42 vaizdo įrašo minutę jo (A. T.) kumštis yra blokuojantis V. L. rankos atsiradimą ties jo veidu. Kumščiu blokuoja smūgį, nes kaip kitaip blokuoti. Prokuroras sako, kad jo (A. T.) yra du kumščiai, bet nesimato, kur du kumščiai.

Nukentėjusysis V. L. nurodė, kad gerai neatsimena, ar šituo metu jam kliuvo smūgiai, bet, jei neklysta, vienas smūgis buvo į veidą, vienas ar du smūgiai tikrai kliuvo. Jis (V. L.) nebuvo nugriuvęs, ką darė toliau, kai nutrūksta vaizdo įrašas, tai, kiek pamena, trenkė A. T. iš kojos, kad šis nuo jo atsitrauktų ir viskas, daugiau A. T. j nebepuolė ir jis (V. L.) nebesigynė. Ten nėra jo (V. L.) smūgių. Muštynės pasibaigė, kai jį (V. L.) nustojo pulti ir jis nustojo gintis. 00:42 vaizdo įrašo minutę matosi kaip A. T. kumštis praskrido pro jį, jo (V. L.) kairė ranka yra nesugniaužta į kumštį, toliau iš karto eina antras A. T. smūgis, nors A. T. teigia, kad jis stovi su nuleistomis rankomis. Žodžius „davai parodyk, ką tu gali“ jis (V. L.) pasakė atsakydamas į A. T. pasakymą, kad išveš ir nužudys. Tai daugiau buvo žodžiai, kai netiki, kad žmogus gali tai padaryti, tai nebuvo provokacija, tokio tikslo nebuvo. Jis (V. L.) negalėjo parodyti, kad yra išsigandęs, prie jo stovėjo žmogus ir turtas, kuriuos turėjo ginti, jis nežinojo, kas yra galvoje žmogaus, kuris prieina agresyviai nusiteikęs ir sako, kad jį nužudys. Ne[prisimena, apie ką kalbėjo tą vieną minutę su A. T..

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 2 d. ir 2024 m. rugsėjo 10 d. el. paštu nukentėjusiojo V. L. atstovas advokatas V. Kvedaras pateikė vaizdo įrašus, nurodydamas, kad juos teikia parodyti, jog A. T. toliau persekioja V. L. ir gąsdina jį ir jo sužadėtinę (1 t., b. l. 80-81).

Teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo peržiūrėti nukentėjusiojo V. L. atstovo advokato V. Kvedaro pateikti vaizdo įrašai pavadinimais „Video 1“, „Video 2“ ir „2024-08-01 11:29“. Peržiūrint šiuos vaizdo įrašus, nukentėjusysis V. L. nurodė, kad šiais vaizdo įrašais jie norėjo parodyti, kad yra persekiojami po įvykio, juos provokuoja. Čia yra (duomenys neskelbtini) g., nuo jų namų netoli, apie 1-1,5 km. Nuo namų, pravažiuodamas pro šviesoforą, pastebėjo, kad kaltinamasis A. T. jį persekioja, po įvykio buvo du kartai, kai susidūrė su tokia situacija, t.y. buvo persekiojamas. Tai buvo prie naujų namų, kaip A. T. sakė pirmame posėdyje, jis matė, kaip jis (V. L.) važiavo į savo naujus namus su nauju automobiliu. Nežino, kaip A. T. sužinojo, kad jis (V. L.) neteko teisių, kai buvo antras kartas, tai buvo naujai įsigytas automobilis ir visiškai kiti numeriai. Jo (V. L.) žalias „BMW“ automobilis buvo apgadintas, kai A. T. matė, kad jis (V. L.) važiavo į automobilių stovėjimo aikštelę. Dėl to, kaip jis matė, kai antrą kartą persekiojo prie namų, tai buvo tas pats automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis buvo apgadintas lapkričio 28 d. Nežino, dėl ko A. T. jį sustabdė, jis jam (V. L.) užkirto kelią, išvažiavo į priešingą kelio pusę, pravažiavo pro raudoną šviesoforo signalą ir sustojo, jis (V. L.) negalėjo tiesiog pravažiuoti, jį sustabdė šviesoforas. A. T. jis neatidarė lango, nežino, ar A. T. jam ką nors sakė. Buvo du kartai, vienas prie automobilių stovėjimo aikštelės, kitas (duomenys neskelbtini) g. ir dar trečias kartas, kaip A. T. sako, kad kažkur matė jo (V. L.) automobilį. A. T. pats pasakė, kad žino, kur jis (V. L.) gyvena.

2025 m. vasario 24 d. prašymu dėl duomenų teikimo teismui kaltinamojo A. T. gynėjas advokatas L. Pakštaitis pateikė, be kita ko, 14 sekundžių trukmės vaizdo įrašą, darytą liudytojos T. T. („video 1, VID-20241212-WA0005“), kadangi kaltinimas akcentuoja pirmo smūgio reikšmę nustatant būtinąją gintį, t.y., kad kaltinamasis grasino, sukėlė realų ir akivaizdų pavojų, o nukentėjusysis V. L. gynėsi, sulėtintas vaizdo įrašas (likus apie trims sekundėms iki pabaigos) detaliai parodo, kieno buvo suduotas pirmasis smūgis, į kur buvo taikyta. Šis vaizdo įrašas sulėtintas, kad matytųsi V. L. ir A. T. veiksmai, taip pat pridėtos iš šio įrašo aktualių kadrų padarytos nuotraukos.

Taip pat nurodė, kad jie išmatavo įvykio vietos atstumus ir padarė vaizdo nuotraukas, buvo nustatyta, kad tarp vietos, kurioje A. T. pririšo savo katiną, ir automobilio „BMW X6“, 2024 m. gegužės 5 d., stovėjusio (duomenys neskelbtini) yra 19 metrų atstumas; nuo vietos, kurioje stovėjo A. T., kai iš namo ėjo V. L. ir T. T., yra 11,60 metrų atstumas; nuo automobilio iki namo vartelių yra 6 metrų atstumas; nuo vietos, iš kurios išėjo V. L. ir T. T. nesimato automobilio, kurį būtų apžiūrinėjęs arba landžiojęs A. T.. Šiais atstumais girdėti visi net ramiu balsu sakomi žodžiai sąlygomis, panašiomis į buvusias įvykio metu.

Taip pat nurodė, kad kaltinimas grindžiamas byloje esančiu nukentėjusiojo atstovo 2024 m. rugpjūčio 2 d. elektroniniu laišku tyrėjai, kad „A. T. toliau persekioja ir gąsdina jį ir jo sužadėtinę“, šis laiškas papildytas vaizdo registratoriaus įrašu. Įrašo duomenys rodo, kad V. L. važiuoja vienas, jo sužadėtinės nėra automobilyje, nuotraukos pridedamos (2 t., b. l. 76-79).

Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti A. T. gynėjo advokato L. Pakštaičio pateikti vaizdo įrašai. Peržiūrint šiuos vaizdo įrašus, kaltinamasis A. T. nurodė, kad vaizdo įrašo data atitinka, tik valandos neatitinka. Šiame įraše jis (A. T.) rodo, kad V. L. gegužės 5 d. pareigūnams kaip įvykių seką pareiškė, kad būtent toje vietoje ir būtent tą valandą jis buvo užpultas, kad A. T. atbėgo iš namų ir jį užpuolė, tai jis (A. T.) nori parodyti, kad nieko nebuvo. 22 ir 30 vaizdo įrašo sekundę matosi ugnis iš automobilio duslintuvo, tas garsas ir triukšmas labai reikšmingas, visi kaimynai išėjo į balkoną ir nufilmavo, dėl to jis (A. T.) buvo linkęs iškviesti policiją. 50 m iš žiedo išvažiavimas normalus, bet paskui jis (V. L.) vėl užstartuoja, nes kaimynai išlindo visi. Jam (A. T.) nereikėjo jo vytis, jis pamojo ranka, nebėgo taip, kaip V. L. nurodo. Jis V. L. sustabdė, nes šis nuolatos taip elgiasi.

Nukentėjusysis V. L. nurodė, kad jam nelabai aiški stabdymo priežastis. Jis (V. L.) matė, kaip A. T. išbėga prieš kapotą užkirsdamas kelią, tai matė šiame įraše. Koks skirtumas, ar asmuo išbėga prieš stovintį, ar prieš važiuojantį automobilį. Dėl kokių priežasčių jis (V. L.) sustojo, tai nes buvo prie savo namų, įdomesnis klausimas būtų dėl kokių priežasčių jo laukė prie namų. Jis (V. L.) sustojo, nes reikia atidaryti garažą, ten yra vartai.

Toliau buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas „Video 2025-01-15“, sulėtintas vaizdas. Kaltinamasis A. T. nurodė, kad sulėtintas garsas ir vaizdas dėl to, nes telefonas taip pasispaudė. Filmavo jis (A. T.), nes pamatė, kad V. L. vairuoja ir viršija greitį, todėl nufilmavo, kad šis važiuoja be vairuotojo pažymėjimo. Vaizdo įraše jis (A. T.) komentuoja, kad asmuo vairuoja be vairuotojo pažymėjimo, paskambino į e.policiją ir pranešė. Jis žinojo, kad V. L. neturi vairuotojo pažymėjimo, tai sužinojo bendraudamas su tyrėja, jai sakė, kad V. L. ir toliau laksto jų gatvė ir tyrėja jam pasakė, kad V. L. nuo liepos 18 d. netekęs teisės vairuoti.

Nukentėjusysis V. L. nurodė, kad už vairo buvo jis, ugnies nematė, gal servise kažką negerai padarė. Kaip ir sakė, akceleruodamas jis norėjo patikrinti automobilio garsą. Gazavimas truko kaip vaizdo įraše, apie 10-15 sekundžių. Nepamena, kiek laiko gazavo, tai sako iš to, ką matė vaizdo įraše. Neatsimena, ar tai buvo darbo diena.

Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas 2025 m. vasario 24 d. teisiamojo posėdžio metu pateiktas vaizdo įrašas. Kaltinamasis A. T. nurodė, kad šiame vaizdo įraše matosi, kai V. L. smūgiuoja jam (A. T.) savo kaire ranka, jis (A. T.) V. L. kairę ranką numuša savo dešine ranka, vėliau taipogi V. L. smūgį dešine ranka numuša ir V. L. kumštis atsiranda prieš jo (A. T.) smilkinį, bus dar pateiktos nuotraukos, kur V. L. ranka yra ties jo (A. T.) veido, nors jo (A. T.) rankos nėra ties V. L. veidu. V. L. veido nesimato, nes jo mergina specialiai nukreipė kamerą į dangų. Šiuo įrašu jis (A. T.) rodo, kad, kaip sakė anksčiau, jo (A. T.) smūgis buvo sinchroniškas, blokuojantis V. L. smūgį.

Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtos 2025 m. vasario 24 d. teisiamojo posėdžio metu pateiktos nuotraukos. Kaltinamasis A. T. nurodė, kad nuo šulinio iki tos vietos, kur buvo pirmas kontaktas, yra apie 11 metrų, viskas pagal faktą, o ne 30 metrų. Nuotraukose matyti, kad V. L. ranka yra prie jo (A. T.) veido, kad V. L. jį (A. T.) muša, o jis (A. T.) blokuoja jo smūgį, to nebuvo matyti ikiteisminiame. V. L. kumštis yra prie jo (A. T.) smilkinio, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tai nebuvo aprašyta, iš ko galima suprasti neva V. L. jo (A. T.) visai nemušė ir prie jo nesiartino, tai nuotraukoje matosi V. L. dešinės rankos kumštis ties jo (A. T.) galva. Iš pradžių matosi V. L. ranka, o ne jo (A. T.). Komentuojama yra situacija dėl pirmo smūgio, jų rankos juda sinchroniškai, jis (A. T.) numuša V. L. smūgį, nėra taip, kad V. L. stovi ir laukia, kol jis (A. T.) jį muš, V. L. ranka yra ties jo (A. T.) galva. Po to nuotraukose pasimato jo (A. T.) kumštis ir jis nėra tokioje padėtyje, kad suduotų V. L. į kaktą ar kažkur, jis yra tokioje padėtyje, kad numuštų V. L. ranką, ir sekančioje nuotraukoje V. L. ranka bus dar žemiau, o jo (A. T.) ranka yra virš V. L. rankos, o ne V. L. virš jo (A. T.), tai indikuoja, kad jis (A. T.) blokuoja V. L. smūgį. Jo (A. T.) smūgis yra virš V. L., bet ne V. L. virš jo. Nuotraukoje matosi, kad V. L. ranka yra ties jo (A. T.) krūtine, ji jau yra atsirėmusi, tai reiškia, kad jis (A. T.) stumia žemyn, šis epizodas nebuvo aprašytas ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat yra nuotrauka, kur advokatas sako, neva jis (A. T.) persekioja asmenis, o antro asmens net nėra šalia.

Nukentėjusysis V. L. nurodė, kad nuotraukose matosi jo (V. L.) ranka, bet ji nėra sugniaužta į kumštį ir nėra smūgiuojanti, ji atsirado prie A. T. vaideo po smūgio, nes čia smūgis jau užsibaiginėja Tai nėra tiesus smūgis, kaip sako A. T., nes A. T. mušė iš šono, dėl to nėra tiesaus smūgio, kaip ir matosi vaizdo įraše. Ta ranka nusimetė po pirmo smūgio.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1367/2024(01) nurodyta, kad, remiantis V. L. apžiūros duomenimis, V. L. padarytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, dešiniame žaste kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y., 2024 m. gegužės 5 d.. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 53).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1400/2024(01) nurodyta, kad, remiantis V. L. apžiūros ir specialisto išvados Nr. G 1367/2024(01) duomenimis, V. L. padarytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, dešiniame žaste, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y., 2024 m. gegužės 5 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad poodinė kraujosruva kaktoje galėjo būti padaryta užduotyje nurodytu būdu (ne mažiau nei 2-3 kartų trenkiant rankomis į veido sritį). Nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Nustatytų sužalojimų vietose požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. V. L. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 57-58).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės I. D. 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-17645-24 V. L. atžvilgiu, nes egzistuoja BK V skyriuje numatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybes. Nutarime nurodyta, kad dėl specialisto išvadoje užfiksuotos kraujosruvos A. T. kairės mentės srityje duomenų, kad ji būtų padaryta kitų asmenų tyčiniais veiksmais, nėra: apklaustas A. T. nenurodė, kad įvykio metu jam būtų suduoti smūgiai į kairės mentės sritį, vaizdo įrašuose nematyti smūgių į minėtą A. T. kūno vietą ir specialistas, pateikęs išvadą dėl A. T. sveikatos sutrikdymo masto, paaiškino, kad jam pateiktuose vaizdo įrašuose, kuriuose tiesiogiai fiksuotas tiriamas įvykis, nėra duomenų, kad būtų traumuojama minėta sritis, todėl darytina išvada, kad sužalojimą mentės srityje A. T. patyrė ne tiriamo įvykio metu. Taip pat nurodyta, kad A. T. nustatytos poodinės kraujosruvos kairio žasto vidiniame paviršiuje, kairio dilbio vidiniame paviršiuje, kairio dvigalvio raumens sausgyslės plyšimas, kurie dėl kairio dvigalvio raumens sausgyslės plyšimo vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, buvo padaryti 2024 m. gegužės 5 d. V. L. veiksmais, tačiau šie sužalojimai padaryti esant visoms būtinosios ginties teisėtumo sąlygoms. Iš nutarime analizuotų duomenų padaryta išvada, kad A. T. kėsinimasis į V. L. sveikatą buvo realus, t.y. egzistavo erdvėje. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip A. T., pamatęs V. L., toliau palieka savo vedžiotą augintinį ir agresyviai prisiartina prie išvažiuoti besiruošiančio V. L., inicijuoja konfliktą. Kaip matyti iš paties A. T. parodymų, konflikto priežastis buvo anksčiau įvykęs konfliktas dėl to, kad V. L. važiavo automobiliu, A. T. vertinimu, netinkamai. Tai, kad 2024 m. gegužės 5 d. A. T. elgėsi agresyviai, patvirtina ir liudytojos T. T. parodymai, kad A. T. jai pasirodė neprognozuojamas, jo elgesys buvo agresyvus, ji patyrė išgąstį. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pirmą smurtinį veiksmą atliko būtent A. T., jis ranka smūgiuoja V. L. į kaktos kairę pusę. Kad po įvykio V. L. kaktos srityje buvo atsiradęs nubrozdinimas, patvirtina ir paties A. T. parodymai, taip pat pareigūnų kūno kameromis užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip V. L. šaldo minėtą kaktos sritį, taip pat specialisto išvadoje užfiksuotas sužalojimas V. L. kaktos kairėje pusėje, todėl A. T. kėsinimasis egzistavo ir laike: buvo jau prasidėjęs ir dar nepasibaigęs, kai A. T. buvo padaryti sužalojimai. Iš A. T., liudytojų, V. L. parodymų ir vaizdo įrašų matyti, kad A. T. savo smurtinius veiksmus nutraukė tik pasirodžius jo sutuoktinei I. T.. Gynybai keliamas proporcingumo reikalavimas taip pat nebuvo pažeistas, kadangi trauminis poveikis į rankų sritį buvo atliktas besikėsinančiajam, kai šis kėsinosi į besiginančiojo asmens sveikatą – buvo smūgiavęs į gyvybiškai svarbią kūno vietą, t.y. galvą – kaktos kairę pusę ir trauminio poveikio metu ribojo besiginančiojo veiksmus, rankomis laikydamas jį suėmęs už drabužių. Būtinosios ginties ribos taip pat nebuvo peržengtos. (2 t., b. l. 58-70).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2024 m. gruodžio 4 d. specialisto paaiškinimų protokole (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17645-24) nurodyta, kad specialistas S. L. pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus:

Rankos dvigalvio raumens sausgyslės plyšimo galimas mechanizmas sulenktą ranką per alkūnės sąnarį su papildoma jėga staiga atlenkiant ir atlenkiamą ranką pasukant išilgine ašimi. Susipažinus su pateikta filmuota medžiaga tikėtina, kad A. T. kairės rankos dvigalvis raumuo galėjo plyšti sulenkta ranka sugriebus V. L. už rūbų ir šiam stengiantis staigiais pakartotinais judesiais išsivaduoti atšokant nuo A. T., taip savo svoriu papildomai suteikiant pasipriešinimo jėga sulenktai rankai, ir atšokant į šonus, suteikiant sulenktai rankai pasukimus pagal išilginę ašį.

Į pateiktą klausimą ar poodinės kraujosruvos kairio žasto ir kairio dilbio vidiniame paviršiuje padarytos tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje specialistas nurodė, kad minėtos kraujosruvos galėjo susiformuoti tiek dėl tiesioginio trauminio poveikio, tiek dėl dvigalvio raumens plyšimo sukelto kraujo patekėjimo minėtose srityse. Poodinė kraujosruva kairės mentės srityje padaryta kietu buku daiktu. Pateiktuose vaizdo įrašuose nėra duomenų, kad būtų traumuojama minėta sritis (2 t., b. l. 102).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikoma, jog byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos paaiškinimai, duoti teisme, garso bei vaizdo įrašų duomenys, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Kaltinamasis, teisme duodamas parodymus, kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, tvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje būtent V. L. pirmas pradėjo ir žodinį konfliktą, ir fizinį konfliktą, būtent V. L. pradėjo jam kumščiuoti dešine ranka į krūtinę, pats A. T. tvardėsi, stovėjo su nuleistomis rankomis, tačiau V. L. kaire ranka kirto į jo dešinę pusę, o jis sinchroniškai gynėsi su dešine ir kaire ranka. A. T. tvirtino, jog jis tikrai nenorėjo nei mušti, nei luošinti V. L., jis tik siekė V. L. nuraminti ir vėliau iškviesti policiją. Tuo metu, kai prasidėjo kumščiavimas, jis norėjo pasišalinti, atsitraukė nuo V. L., neketino jo pulti, tačiau V. L. šoko ant jo ir toliau jį talžė, ir tai perėjo į muštynes, kurių metu A. T. tik gynėsi.

Nukentėjusysis V. L. nuosekliai tiek pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, tiek apklausiamas teisme, tiek ir ikiteisminiame tyrime, vienodai ir nuosekliai nurodė, kad žodinio konflikto metu ne mažiau 2-3 kartų A. T. trenkė abiem rankomis jam į veido sritį, taip pat vieną kartą spyrė koja į kairę pilvo sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Taip pat asmuo jam grasino, kad jį užmuš, išveš į mišką, artinosi prie jo, į prašymus nesiartinti nereagavo. Šio asmens grasinimus V. L. vertina, kaip realius, nes asmuo prieš jį jau naudojo fizinį smurtą. Pažymėtina, jog nukentėjusysis konflikto eigą ir smurto aplinkybes vienodai aiškino viso proceso metu, t. y. tiek pateikdamas savo pareiškimą policijai, tiek apklausiamas teisme, tiek ir duodamas parodymus kaip įtariamasis kitame ikiteisminiame tyrime, kuris buvo pradėtas pagal A. T. pateiktą pareiškimą. V. L. teigė, jog A. T. prašė laikytis atstumo, kadangi pastarasis stovėjo priėjęs labai arti, beveik veidas į veidą. A. T. buvo agresyviai nusiteikęs, reiškė pretenzijas dėl to, kad jis (V. L.) dideliu greičiu važinėja, stipriai gazuoja ir triukšmauja. Jo mergina T. T. asmeniui rusiškai pasakė „mes tik norim važiuoti pas šeimą, esame su gėlėmis, dovanomis, o jūs prieinate ir keliate konfliktą, ko jūs iš mūsų norite?“. Tuomet asmuo, agresyviai nusiteikęs, pradėjo eiti link jo merginos, todėl jis ištiesė ranką taip, kad pridengtų merginą, kad A. T. nesiartintų prie T. T., po ko A. T., nieko nesakęs, iš karto dešinės rankos kumščiu sudavė jam smūgį į kairės pusės kaktos sritį, prasidėjo muštynės, A. T. tampė jį už rūbų, norėdamas ištrūkti jis rankomis bandė išsivaduoti, o išsivadavęs spyrė A. T. iš kojos, kad pastarasis atsitrauktų, gavo ir jis (V. L.) smūgį koja į pilvą. V. L. tvirtino, kad nukritęs ant žemės nebuvo. Tuo metu, kai buvo mušamas, jo draugė filmavo ir prašė A. T. atsitraukti, bet jokios reakcijos nebuvo. Liudytoja T. T., apklausta teisme, nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kokias nurodė ir V. L.. Tai yra, ji tvirtino, jog A. T. su V. L. kalbėjo lietuvių kalba, buvo agresyviai nusiteikęs, stovėjo labai arti V. L., ji suprato iš A. T. elgesio, kalbėjimo manieros ir tono, kad A. T. agresyviai nusiteikęs, todėl ji pradėjo filmuoti savo telefonu. A. T. pradėjo eiti vis arčiau prie jos, kuomet jos vaikinas ištiesė ranką tarp jų, tuomet lietuviškais žodžiais buvo kelios replikos, tada A. T. sudavė smūgius, V. L. iš pradžių bandė atsitraukti, bet A. T. jį griebė už marškinių ir visą laiką bandė atitraukti toliau į krūmus, ir smūgiavo, V. L. bandė ištrūkti. Ji darė vaizdo įrašą ne per vaizdo įrašymo funkciją, o per kamerą, todėl vaizdo įrašas kartais nutrūksta, kol ant mygtuko laikomas pirštas, tol filmuojamas įrašas, o kai nebelaikai, filmavimas nutrūksta. T. T., nurodė, kad filmavo savigynos tikslais, kai būna agresyvus žmogus, filmuoji ir tikiesi, kad jis to filmavimo išsigąs ir nutrauks veiksmus. Kiek atsimena, V. L. nukritęs nebuvo, galva į žemę nekrito.

Teisme kaip liudytoja buvo apklausta kaltinamojo sutuoktinė I. T., kurios paaiškinimai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi, teisme I. T. teigė, jog ji pamatė tarp jų, tai yra tarp A. T. ir V. L., aktyvius veiksmus, jie kažkaip staigiai susikibo. Ji matė, kad V. L. skeryčiojosi, jos vyrą pradėjo kepšnoti su ranka, jos vyras du kartus atsitraukė, o paskui jie jau susijungė. Tada ji pribėginėjo ir tuo metu vykusio susijungimo nematė, kas ten vyko ir kiek kas kam trenkė. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, I. T. teigė, kad tik girdėjo, kad V. L. garsiai keikėsi, o parvedusi katiną į namus ir priėjusi pamatė, kad tas vaikinas stovi puolimo pozicijoje prieš jos vyrą A. T., tačiau apie jokius aktyvius veiksmus ar kepšnojimus ji nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kad I. T. yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl yra suinteresuotas asmuo šioje byloje, teismas I. T. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės.

Apklausiamas teisme, V. L. teigė, kad A. T., po to, kai pririšo savo katiną, priėjo be jokios priežasties, tačiau, 2024 m. gegužės 8 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas užfiksuota, kad pranešėjas, tai yra V. L. sako, kad asmuo pradėjo vaikščioti prie automobilio, jis (V. L.) pasakė „ko čia vaikštai“, pranešėjas nurodo, kad jis buvo sumuštas, tačiau greitoji nereikalinga. Atkreiptinas dėmesys, kad iš karto po įvykio asmenų emocijos paprastai būna pačios nuoširdžiausios, nes per trumpą laiką, kol atvyksta policija, dažniausiai nespėjama sukurti dirbtinių įvykio modelių, gerai apgalvoti įvykio versijas, ir pagal jas suderinti savo parodymus. Teismo vertinimu, būtent pirmieji paaiškinimai, šiuo atveju duoti BPC darbuotojai, yra tiksliausi, nes asmuo iškart po įvykio dar nespėjo apgalvoti, ką jis turi pasakyti, tokie paaiškinimai yra nuoširdžiausi, be to 2024 m. gegužės 30 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėti pareigūnų E. M. ir S. V. kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, užfiksuota, kad A. T. sako, kad gynėsi, kad konfliktas įvyko dėl to, kad prieš tai A. T. vaikščiojo su katinu, ir V. L. pasakė „ko tu nachuj žiūri“. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatyta, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje A. T. prie nukentėjusiojo priėjo po V. L. žodžių, pasakytų su keiksmažodžiais, tokių kaip „ko tu žiūri ar ko vaikštai“.

Pažymėtina, jog 2024 m. gegužės 8 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, duomenys patvirtina tai, kad šioje situacijoje nukentėjo nuo smurtinių A. T. veiksmų V. L., nes būtent jis skambina į BPC ir praneša apie tai, kad jį užpuolė gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), jie turi video filmą, jis buvo sumuštas. V. L. iš esmės tokias pat aplinkybes nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Kaip matyti iš 2024 m. gegužės 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, apžiūrėjus pareigūnų E. M. ir S. V. kūno kameromis užfiksuotus vaizdo įrašus, V. L. nurodė, jog jis pamatė, kad A. T. „trinasi“ prie jo automobilio, po neilgo laiko A. T. sugrįžo, ir pradėjo jam grasinti „aš tuoj tave į mišką išvešiu“; „aš tau ausis nurausiu“, pradėjo eiti link T. T., tuo tarpu V. L. išsigando ir pasakė A. T., kad laikytųsi distancijos, paskui, A. T. jam pasakė „tu ką, duchas“ ir pradėjo V. L. mušti. V. L. sako, kad bijo dėl savo gyvenimo, nes A. T. yra neadekvatus, jam grasino. T. T. parodo policijos pareigūnams nufilmuotus vaizdo įrašus. Užfiksuota ir tai, kad V. L. su kaire ranka laiko mėlynos spalvos pakelį prie kaktos.

Svarbu paminėti, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-17645-24, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2024 m. gegužės 10 d. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl A. T. sužalojimo, 2024 m. gruodžio 11 d. buvo priimtas nutarimas dėl šio ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nustačius, kad V. L. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Nutarime nurodyta, jog iš nutarime analizuotų duomenų padaryta išvada, kad A. T. kėsinimasis į V. L. sveikatą buvo realus, t.y. egzistavo erdvėje. Šiame nutarime yra duomenys apie tai, kad šioje byloje apklaustas nukentėjusysis A. T. parodė, jog 2024 m. gegužės 5 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), jam einant pro šalį, iš matymo pažįstamas asmuo per atstumą įžeidė jį, pasakydamas rusiškus keiksmažodžius: „Ko tu čia kur (necenzūrinis žodis) vaikštai?“. Jis (A. T.) priėjo prie minėto asmens ir jam atsakė, kad į jį kreiptųsi be minėtų keiksmažodžių, pareiškė jam, kad čia gyvena, todėl ir vaikščioja. Jam priėjus prie asmens, šis kalbėjo pakeltu tonu, grėsmingai nusiteikęs, ir pasakė „Jei tu čia gyventi, tai pas tave atvažiuosime“. Tada šalia stovinčiai asmens merginai pasakė, kad asmuo jį įžeidinėja ir paprašė, kad jis liautųsi tai daryti. Mergina rusiškai atsakė, kad nesupranta lietuvių kalbos. Asmuo ir toliau plūdosi rusiškais keiksmažodžiais. Jis (A. T.) jam pasakė, kad jį pareigūnai sutramdys ir išveš. Netrukus asmuo pradėjo jį stumdyti, du kartus jį rankomis pastūmė. Tada jis (A. T.) asmenį pastūmė atgal. Tada asmuo bandė jam (A. T.) smūgiuoti kumščiu į galvą, tačiau nepataikė. Šio nutarimo A. T. neskundė.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti liudytojos T. T. pateikti vaizdo įrašai ir A. T. pateikti vaizdo įrašai iš 2024 m. gegužės 5 d. įvykio vietos, kurie buvo peržiūrėti ir teisme. Sugretinus nukentėjusiojo, liudytojos T. T., paties kaltinamojo parodymus, duotus teisme, bei A. T. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-17645-24 ir vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes, susiejus juos į loginę grandinę, darytina išvada, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje V. L. A. T. atžvilgiu pasakė žodžius su keiksmažodžiais, tai nurodė pats nukentėjusysis, paskambinęs BPC, tai nurodė kaltinamasis atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams, tai nurodė A. T. apklausiamas kaip liudytojas (nukentėjusysis) ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-17645-24, po šių žodžių A. T. pririšo prie tvoros savo katiną ir, kaip jis pats teigia, nuėjo prie V. L. pasakyti, kad taip nesielgtų, jį sudrausminti. Iš vaizdo įrašų matyti, kad A. T. prieina prie V. L. labai arti, matyti ir girdėti, kad A. T. eskaluoja žodinį konfliktą, reiškia pretenzijas dėl to, kad V. L., A. T. vertinimu, netinkamai važiavo automobiliu. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip nukentėjusysis V. L., prašydamas laikytis kaltinamojo distancijos kažkiek kaltinamąjį A. T. stumteli, prisiliesdamas rankomis prie jo krūtinės, po ko A. T. sušunka „laikyk rankas prie savęs, asile“ (vaizdo įrašo „DXZZ8151.MP4“ 00:00:42 sek.), stipriai pastumia V. L., kuris vos išlaiko pusiausvyrą rankas ištiesdamas į šalis (vaizdo įrašo „DXZZ8151.MP4“ 00:00:47 sek.), po ko seka akivaizdus A. T. smūgis dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam V. L. į kaktos kairę pusę, toliau abu asmenys pradeda muštis, grumiasi, stumdosi. Gynyba į bylą pateikė sulėtintą vaizdo įrašą ir fotonuotraukas, kuriose neva užfiksuota, kaip V. L. smūgiuoja A. T. savo kaire ranka, o A. T. V. L. kairę ranką numuša savo dešine ranka, vėliau taipogi V. L. smūgį dešine ranka numuša ir V. L. kumštis atsiranda prieš A. T. smilkinį. Teismas tokius paaiškinimus atmeta kaip akivaizdžiai nepagrįstus, nes ir vaizdo įraše, ir fotonuotraukose matosi, jog A. T. dešinės rankos kumščiu smūgiuoja V. L., o pastarasis savo kaire ranka šį smūgį atremia iš vidinės pusės, todėl jo plaštaka ir matosi prie A. T. veido, o ne atvirkščiai. A. T. paaiškinimai, jog jis smūgiuodamas kumščiais tik sinchroniškai gynėsi neatlaiko elementarių logikos dėsnių.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1367/2024(01) ir Nr. G 1400/2024(01) matyti, kad V. L. konstatuoti sužalojimai kaktos kairėje, tai yra vietoje į kurią, kaip nurodė V. L., ir buvo smūgiuota ranka. V. L. padarytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, dešiniame žaste, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y., 2024 m. gegužės 5 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad poodinė kraujosruva kaktoje galėjo būti padaryta užduotyje nurodytu būdu (ne mažiau nei 2-3 kartų trenkiant rankomis į veido sritį). Nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Šio įrodymo, t. y. specialisto išvados, patikimumu, teismas neturi pagrindo abejoti

Nors kaltinamasis teigia, jog jis tyčia smūgių V. L. nesudavė, o tik gynėsi nuo neva nukentėjusiojo agresyvaus elgesio, tačiau tokie jo parodymai vertinti kritiškai, kaip siekis išvengti ar sušvelninti gresiančią atsakomybę.

BK 28 straipsnyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė būtinoji gintis – tai pavojingo kėsinimosi atrėmimas padarant žalos tam, kuris kėsinasi. Tokia gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-373/2010, 2K-7-326/2013, 2K-7-62-489/2015).

Pažymėtina, jog byloje jokie įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamajam buvo kilusi reali grėsmė iš nukentėjusiojo, t. y., kad buvo kilęs realus, pavojingas kėsinimasis kaltinamojo atžvilgiu iš nukentėjusiojo pusės. Kaltinamasis ir jo gynėjas viso proceso metu teigė, kad būtent A. T. šiuo konkrečiu atveju yra nukentėjęs asmuo, nes jam buvo padaryti gana rimti sužalojimai, tačiau, kaip jau buvo minėta, sprendimas dėl A. T. padarytų sužalojimų šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu jau yra priimtas, tai yra 2024 m. gruodžio 11 d. buvo priimtas nutarimas dėl šio ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nustačius, kad V. L. veikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl A. T. padarytų sužalojimų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad, kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007; 2K-638/2007; 2K-428/2008 2K-392/2012, 2K-275/2013). Abipusėms muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais.

Kaip matyti iš jau aptartų įrodymų visumos, šioje byloje nustatyta, kad žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo dėl to, kad tarp V. L. ir A. T. įvyko apsižodžiavimas, po ko kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo, kaip pats pripažino tam, kad jį sudrausmintų. Tai, kad nukentėjusysis V. L., prašydamas laikytis kaltinamojo distancijos kažkiek kaltinamąjį A. T. stumteli, bei tai, kad nukentėjusysis vartojo kaltinamojo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, nereiškia, jog į jį buvo kėsinamasi ir jam kilo būtinybė gintis. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmus lėmė ne būtinybė gintis nuo nukentėjusiojo, bet pyktis dėl jo netinkamo elgesio. Be kita ko, nagrinėjamu atveju pats A. T. savo veiksmais akivaizdžiai stengėsi išprovokuoti V. L., prieidamas prie jo labai arti, tokiu būdu pažeisdamas intymią bendravimo zoną, kas pasak antropologo E. T. Holo parodo asmens agresyvų elgesį (Amerikiečių antropologas E. T. Holas ( E. T. Hall) nustatė, jog žmonės naudoja 4 pagrindines zonas. Intymi zona (nuo 15 iki 46 cm) – dar kitaip vadinama – „petys į petį“ ir toliausiai gali tęstis iki pusės metro. Zona skirta artimam bendravimui, kuris susijęs su meile, apsauga, globa, pamaloninimu ir pan. Dažniausiai į šią zoną gali patekti tėvai, vaikai, sutuoktiniai, artimi draugai ir žmonės su kuriais jaučiatės atsipalaidavę. Pažeidus atstumą, galima būti apkaltintam agresyviu elgesiu (http://oratoriumokykla.lt/bendravimo-artumo-zonos/)). Taipogi, vien tai, kad V. L. kalbėjosi su A. T. nepagarbiai, nėra priežastis prieš jį smurtauti. Šioje situacijoje būtinosios ginties sąlygų nebuvo, o sužalojimai nukentėjusiojo veide atsirado dėl tyčinio pobūdžio kaltinamojo veiksmų. Nors nukentėjusiojo pilvo srityje objektyvių sužalojimų požymių nenustatyta (mėlynių, nubrozdinimų, patinimų, paraudimų), tačiau įvertinus nukentėjusiojo parodymų patikimumą dėl smūgių į veidą, teismas neturi pagrindo netikėti ir nukentėjusiojo parodymais dėl smūgių į pilvo sritį, be to, tai matyti ir vaizdo įrašuose. Esant šių įrodymų visumai teismas konstatuoja, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad A. T. tyčia vartojo fizinį smurtą V. L. atžvilgiu, t. y. ne mažiau kaip 2 (du) kartus dešinės rankos kumščiu sudavė V. L. į veido sritį ir 1 (vieną) kartą spyrė V. L. į pilvą, dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta V. L. sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. V. L. nustatyti sužalojimai ir sveikatos sutrikdymas yra susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu elgesiu – tyčiniais smūgiais koja ir ranka, ir yra šio neteisėto elgesio pasekmė.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, turintis nemažą gyvenimišką patirtį, neabejotinai suvokė, kad suduodamas rankos kumščiu į veido sritį, spirdamas nukentėjusiajam gali sukelti fizinį skausmą ar sutrikdyti jo sveikatą, kad tai neteisėtas, pavojingas elgesys, už kurį gali būti baudžiamas, nepaisant to, sudavė ne mažiau kaip 2 (du) kartus dešinės rankos kumščiu ir 1 (vieną) kartą spyrė. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad asmuo norėjo, jog kiltų tokios neigiamos pasekmės, kad būtų sukelta žala nukentėjusiojo kūnui, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio fizinio smurto vartojimo, sukeliant fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdant kito asmens sveikatą požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje

Taip pat A. T. šioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2024 m. gegužės 5 d., apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, grasino V. L. nurauti ausis, išvežti į mišką ir nužudyti, taip nukentėjusiajam V. L. sudarydamas pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti realiai įvykdytas. Šiais savo veiksmais A. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

BK 145 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje, buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad šis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo spontaniškai pasakyti žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti ir tokios nukentėjusiosios būsenos nori (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2014, 2K-12/2011, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-410-693/2015). Pagal formuojamą teisminę praktiką, tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose reikia vertinti aplinkybių, parodančių grasinimo realumo buvimą ar nebuvimą, visumą, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes.

Atsižvelgiant į BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, akivaizdu, kad tokio pobūdžio nusikaltimuose nukentėjusiųjų parodymams bei jų analizei turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Tik tinkamai įvertinus šiuos įrodymus, galima konstatuoti, jog tam tikri baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, atliekami nukentėjusiojo asmens atžvilgiu, sukėlė jam įtampą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, privertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-90-689/2018).

Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010, 2K-139-511/2020).

Kaltinamasis kaltės dėl grasinimų nukentėjusiajam nepripažino, teisme jis nurodė, kad grasinimo nužudyti istorija yra išgalvota, nes jis tokių žodžių nevartoja. Nukentėjusysis V. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dar pirmojo susitikimo su A. T. metu, kai A. T. jį sustabdė ir reiškė pretenzijas dėl jo automobilio skleidžiamo variklio garso, pastarasis grasino jam, kad nuraus ausis. Nukentėjusysis teigė, kad gegužės 5 d. A. T. pradėjo reikšti pretenzijas, kad jis pastoviai gazuoja ir triukšmauja, pradėjo grasinti, kad nuraus ausis, išveš į mišką, paskui dar paklausė, ar jis (V. L.) žino „kas jis toks“. Nukentėjusysis paaiškino, jog pradžioje išgirdęs tokius grasinimus, kad nuraus ausis, kad jį nužudys ir išveš į mišką, jis (V. L.) galvojo, kad tai kažkoks juokas, todėl pasakė „parodyk, ką tu gali“, negalvojo, kad tai rimti žodžiai, bet kai jį užpuolė, tada suprato, kad tai gali būti įvykdyta. Tai, kad A. T. reiškė grasinimus, nukentėjusysis nurodė 2024 m. gegužės 5 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, nurodydamas, kad A. T. iškart bendravo agresyviai, grasino, kad užmuš, išveš į mišką, artinosi prie jo (V. L.), į prašymus nesiartinti nereagavo, grasinimus vertina, kaip realius, nes asmuo prieš jį jau naudojo fizinį smurtą. Apie tai, kad A. T. reiškė grasinimus, nukentėjusysis nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams ir tai yra užfiksuota 2024 m. gegužės 30 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėti pareigūnų E. M. ir S. V. kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, tai yra V. L. pasako, kad A. T. sugrįžo, ir pradėjo jam grasinti „aš tuoj tave į mišką išvešiu“; „aš tau ausis nurausiu“. Liudytojos T. T. vaizdo įrašuose, kurie buvo apžiūrėti 2024 m. gegužės 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kurie buvo peržiūrėti ir teismo posėdyje, matyti, kad V. L. A. T. sako: „Nu parodyk, ką tu gali“, „Išveš, o kur išveš, pakartok“, kas, teismo vertinimu, parodo, jog nukentėjusysis jo atžvilgiu išsakytų grasinimų neišsigando, nelaikė jų realiais ir jų nebijojo. Teismo vertinimu, aukščiau aptarti ir byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad A. T., žodinio konflikto metu, pasakydamas V. L., kad nuraus jam ausis, išveš į mišką ir nužudys, norėjo įbauginti nukentėjusįjį ar turėjo realių ketinimų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tai buvo spontaniškai išsprūdę žodžiai, pykčio išraiška, atsakas į nukentėjusiojo pasakytus žodžius.

Taikant BK 145 straipsnį, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017). Visgi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo išsakytos frazės savo turiniu ir išraiškos būdu galėjo sukelti nukentėjusiajam neigiamas emocijas, tačiau įvertinus įvykio kontekstą, konstatuotina, kad realaus grasinimo nebuvo. Nurodytos aplinkybes leidžia manyti, jog nukentėjusiajam išsakytos grasinimo pobūdžio frazės įvykio metu nebuvo suprastos kaip realios ar tokios, kurias kaltinamasis galėtų įgyvendinti, dėl jam išsakytų grasinimų jis nebuvo išsigandęs, priešingai – prašė parodyti, ką kaltinamasis gali, todėl spręstina, jog A. T. nukentėjusiam išsakytos frazės neatitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto grasinimo realumo ir pavojingumo požymio. Nurodytų aplinkybių kontekste, taip pat nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusiojo įbauginimo lygis yra pakankamas asmens baudžiamajai atsakomybei kilti, todėl A. T. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmės skyrimas ir kardomosios priemonės

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. T., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkūs nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. T. – vykdantis individualią veiklą (1 t., b. l. 138), neteistas (teistumas išnykęs) (1 t. b. l. 134), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 131-132), byloje nėra duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą. Byloje pateiktoje (duomenys neskelbtini) charakteristikoje A. T. charakterizuojamas teigiamai, kaip aktyvus, atsakingas ir visuomeniškas seniūnijos gyventojas, seniūnija neturi duomenų ir nėra gavusi šeimos narių ar kaimynų skundų apie A. T. netinkamą elgesį (2 t., b. l. 111), taip pat A. T. teigiamai charakterizuojamas UAB (duomenys neskelbtini) akcininko A. M. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus B. I. pateiktose charakteristikose (2 t., b. l. 112, 113).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra neteistas (teistumas išnykęs), pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už smurtinės nusikalstamos veikos padarymą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus vieną iš švelnesnių įstatymo sankcijose numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam neskirtina intensyvi priežiūra, tačiau jam skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės tikslus, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiojo V. L., nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo bei per 8 mėnesių laikotarpį nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajam V. L..

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.

Civilinis ieškinys, proceso išlaidos ir daiktiniai įrodymai

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje nukentėjusiojo V. L. atstovas advokatas Virgilijus Kvedaras ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš A. T. 4000 Eur turtinės ir 2500 Eur neturtinės žalos bei išlaidas teisinei pagalbai. Ieškinyje nurodyta, kad V. L. dėl A. T. naudoto fizinio smurto – smūgių kumščiais į galvą, kojos spyrių bei grasinimų susidoroti patyrė stiprų emocinį šoką, fizinį skausmą, tęstinį dvasinį ir emocinį diskomfortą. V. L. padaryti sužalojimai vertinami nežymių sveikatos sutrikdymu, tačiau šis sveikatos sutrikdymas V. L. yra ne tik patirtas fizinis skausmas, bet ir jo kaip asmens orumo pažeminimas, sukėlęs depresiją, nemigą ir po įvykio pastoviai jaučiamą nesaugumą. V. L. tądien su savo sužadėtine turėjo važiuoti sveikinti savo motinos Mamos dienos proga, buvo užkluptas A. T., benešantis į automobilį gėles ir dovaną motinai. Vietoje planuotos ir ilgai ruoštos šeimos šventės V. L. patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, dėl kurio patirtą neturtinę žalą vertina 2500 Eur. Taip pat V. L. dėl patirto fizinio smurto – veido sužalojimo (nubrozdinimų ir mėlynių) savaitę negalėjo vykti į darbą – suplanuotus susitikimus su verslo partneriais ir klientais turėjo atidėti vėlesniam laikui. Ieškovo darbo specifika – (duomenys neskelbtini) – reikalauja kasdienio ir nepertraukiamo dalyvavimo darbo procesuose, todėl V. L., negalėdamas daugiau nei savaitę vykdyti savo tiesioginių pareigų bei verslo ir darbo procesų, patyrė 4000 Eur neturtinę žalą. V. L. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, įmonė yra verslo pradžios stadijoje, įrenginėjamos patalpos, pasirašomos aptarnavimo ir paslaugų teikimo sutartys, (duomenys neskelbtini) apimtys didėja palaipsniui, tačiau savaitę po įvykių (fizinio smurto panaudojimo prieš V. L.) įplaukos nedidėjo, kaip buvo planuojama, planas nebuvo įvykdytas, dėl ko V. L. patirtą turtinę žalą vertina negauta nauda – 4000 Eur (1 t., b. l. 77-78).

2025 m. vasario 22 d. nukentėjusiojo V. L. atstovas advokatas V. Kvedaras pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš A. T. 2500 Eur neturtinės žalos ir 4300,60 Eur turtinės žalos, taip pat priteisti iš A. T. V. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas šiame teismo procese ir ikiteisminiame tyrime. Patikslintame ieškinyje nurodyti iš esmės analogiški motyvai dėl neturtinės žalos. Dėl turtinės žalos, be pirminiame civiliniame ieškinyje nurodytų motyvų, taip pat nurodyta, kad A. T., sužinojęs, kad V. L. parašė pareiškimą policijai dėl patirto fizinio smurto ir grasinimų, nepaliko V. L. ir jo draugės ramybėje, stabdydavo juos, važiuojančius automobiliu, viduryje gatvės, gatvėje savo automobiliu blokuodavo V. L. vairuojamą automobilį, pribėgęs prie V. L. ir jo draugės, kišdavo prie veido filmuojantį telefoną, laukdavo jų kieme prie įvažiavimo į garažą, neslėpdamas įtūžio demonstravo savo pranašumą bei reikšdavo neaiškias pretenzijas. V. L. ir jo draugė kiek įmanoma vengė A. T. – grįždami namo darydavo didelį lankstą, kad nereikėtų praeiti pro A. T. namus, automobilio nestatydavo bendro naudojimo gatvėje. Tačiau, persekiojimams besitęsiant, buvo priversti gyventi ir dirbti toliau nuo A. T. namų. Nutraukus prieš sutartą nuomos terminą būsto nuomos sutartį, V. L. neteko 3000 Eur kaip dalies negrąžinot depozito, numatyto pridedamoje patalpų nuomos sutartyje, jam nuomotojas grąžino tik dalį depozito – 900 Eur. Ikiteisminis tyrimas truko ilgai, V. L. ir jo draugė du kartus vyko pas tyrėją apklausoms, teikė į bylą įrodymus, šis sugaištas laikas turėjo įtakos V. L. darbo rezultatams, produktyvumui, gaunamai iš darbinės veiklos naudai. Kitame ikiteisminiame tyrime V. L. buvo A. T. kaltinamas, kad išprovokavo konfliktą ir nesunkiai sutrikdė A. T. sveikatą, V. L. buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. V. L. dėl apklausų, sutrikdytų planuotų darbo vizitų pas partnerius (duomenys neskelbtini), nerealizavo viso savo darbinės veiklos potencialo dėl prarasto laiko ir emocinės įtampos. Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad V. L. veiksmai 2024 m. gegužės 5 d. įvykio metu buvo būtinoji gintis. Šiame ikiteisminiame tyrime V. L. buvo reikalinga teisinė pagalba, už kurią sumokėjo 300,60 Eur. Tokiu būdu V. L. visą jam padarytą turtinę žalą vertina 4300,60 Eur sumai, kurią sudaro: 3000 Eur negrąžinto depozito pagal patalpų nuomos sutartį; 1000 Eur už patirtas persikraustymo, IT darbo priemonių perkėlimo į kitas patalpas išlaidos, darbinės veiklos produktyvumo sumažėjimo nuostoliai dėl sugaišto laiko dalyvaujant ikiteisminių tyrimų procesuose; 300,60 Eur už teisinių paslaugų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17645-24 apmokėjimą (2 t., b. l. 41-43).

Kartu su civiliniu ieškiniu pateikti šie dokumentai:

(duomenys neskelbtini) patalpų nuomos sutartis, pagal kurią V. L. iš D. T. išsinuomojo gyvenamąsias patalpas pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Patalpos yra išnuomojamos (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.3 punkte nurodyta, kad Nuomininkas papildomai sumoka Nuomotojui 3 900 Eur kaip savo įsipareigojimų pagal šią sutartį užtikrinimą (2 t., b. l. 44-57);

Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-17645-24 (2 t., b. l. 58-70);

Mokėjimo nurodymo kopija, kad 2024 m. gruodžio 23 d. D. T. V. L. pervedė 962 Eur, mokėjimo paskirtis – užstato grąžinimas (2 t., b. l. 74);

2024 m. lapkričio 28 d. išankstinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta V. L. advokatų profesinės bendrijos „Defensum“, iš viso 484 Eur sumai. Nurodytos paslaugos: dalyvavimas V. L. apklausoje IT Nr. 01-1-17645 (kaina – 181,50 Eur + 31,50 Eur PVM); susipažinimas su IT Nr. 01-1-16886-24 bylos medžiaga (kaina – 181,50 Eur + 31,50 Eur PVM); prašymų rengimas prokurorei (IT Nr. 01-1-17645) (kaina – 121 Eur + 21 Eur PVM) (2 t., b. l. 75).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. L. nurodė, kad jo piniginis nuostolis apie 4000 Eur, tokios sumos prašo, nes jiems buvo nekomfortiška gyventi, bijojo vaikščioti (duomenys neskelbtini) g., jautėsi persekiojami, persikraustė į kitą būstą, tačiau pagal sutartį jiems nebuvo grąžintas 3900 Eur depozitas, ir perkraustymas nėra pigus. Jis nebejautė komforto gyventi toje vietoje, nes pastoviai buvo įtampa, jie nebegalėjo naudotis (duomenys neskelbtini) gatve, nes A. T. parodė, kad gali sukelti pavojų sumušdamas jį, grasindamas jam, tai jau pakankamai minčių, kad šia gatve vaikščioti yra pavojinga, nežinojo, kada vėl galėjo būti užpultas. Jis (V. L.) jau neskaičiavo ir nerinko čekių, bet dar moralinė kompensacija 2500 Eur. Savo civilinį ieškinį palaiko. Jis (V. L.) buvo komandiruotėje ir neseniai grįžo, turi tuos lapus, kurie pagrindžia civilinį ieškinį. Dėl įmonės tai tikrai yra ta turtinė žala, bet kadangi gana sunku įrodyti, kad ji tikrai buvo padaryta, jis nusprendė, kad atleis tą žalą A. T., bet dėl tikrai padarytos žalos pateiks įrodymus teismui. Dėl vaistų jis gėrė „Ibuprom“ nuo skausmo, nes pykino ir skaudėjo galvą, tai darė kažkur tris dienas, reabilitacija truko apie savaitę, bet pas gydytoją nesilankė, labai retai tai daro. Dėl sužalojimo jis kažkur savaitę ar dvi turėjo nedarbingumą, nes skaudėjo galvą ir pykino, paskui užtruko pojūtis, kai pasergi ir neturi energijos. Jis (V. L.) yra įmonės vadovas, vienas darbuotojas. Jo darbe reikia daug susitikti su partneriais, su advokatais, vykti į komandiruotes. Dėl negautos naudos jis toje dalyje ieškinio nepalaiko, tačiau dėl 4000 Eur sumos atsiranda kiti argumentai ir kita motyvacija, ją dar pagrįs.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas V. Kvedaras nurodė, kad nukentėjusysis nebeteiks jokių dokumentų, nes jam įrodinėti negautą naudą labai sudėtinga. (duomenys neskelbtini) g. nukentėjusysis gyveno iki vasaros pradžios, bet mokėjo iki gruodžio mėnesio. Nukentėjusysis išsinuomojo patalpas ir reikėjo jas įrengti, tai padarė, nes jautėsi nesaugiai, kiemas buvo bendras su A. T.. Į kiemą įvažiavimas su A. T. nebuvo bendras, bet jis kalba apie bendrą erdvė, su kuria siejasi nukentėjusiojo nuomojamas būstas, kurį jis pakeitė. Tai yra dviejų aukštų kondvinijumas, kurį skiria žiedas, kuriame įvyko konfliktas. Kaltinamojo gynėjas išmatavo metrus, tai tie metrai ir skiria tą pastatą, kuriame gyveno nukentėjusysis ir A. T.. Dabar nukentėjusysis persikėlė kitur, kad būtų saugiau ir nereikėtų konfliktuoti, kad nebūtų persekiojamas ir nebūtų fiksuojami jo žingsniai. Nuo naujo būsto iki seno apie (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis ir gyvena, ir dirba naujose patalpose. Persikraustymo tikslas buvo kiek įmanoma mažiau susitikti su A. T., nes jie susitikdavo ir (duomenys neskelbtini) g., kadangi ten pastatytas automobilis. Siekis buvo išvengti kontakto, mano, kad tas siekis dalinai buvo įgyvendintas. Patalpos nuomojamos iš kitos kompanijos, sutartis sudaryta nuo gegužės 20 d., ši sutartis nepateikta teismui, nes jie nematė tam tikslo. Tai yra negyvenamųjų namų nuomos sutartis, bet ten niekas nedraudžia gyventi ir turėti biurą. V. L. įsikėlė į patalpas, kurios yra to pastato (duomenys neskelbtini) aukšte. Kaip supranta, nukentėjusysis dirba (duomenys neskelbtini) srityje, jis (V. Kvedaras) jam rengė daug sutarčių, kur V. L. rengėsi darbams, tai yra (duomenys neskelbtini). V. L. (duomenys neskelbtini) laikė namuose, o dabar juos nuomojasi iš (duomenys neskelbtini), daugiau pasakyti negali, kokie tie (duomenys neskelbtini), bet ten buvo daug (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį gal ir negalima pasakyti apie (duomenys neskelbtini), bet tai ir nėra aktualu. Jie neatsisako persikraustymo išlaidų, bet jų pagrįsti negali. Jas sudaro asmeninių daiktų pervežimas, tam sugaištas laikas, kaip suprato, buvo kreiptasi į pervežimo bendrovę, bet nukentėjusysis neturi pagrindžiančių duomenų. Taip pat buvo (duomenys neskelbtini) samdymas, kad (duomenys neskelbtini) ir panašiai, bet konkrečiai įvardinti kiek kas kainavo jie negali ir dokumentų neteikia. Nukentėjusiojo įmonėje dirba vienas žmogus, įmonė įkurta 2023 metais, pradžioje rengėsi veiklai, o 2024 m. apyvarta siekė apie 100 000 Eur. Jei kalbama apie „Rekvizituose“ rodomą informaciją, tai ji rodoma tik 2023 m., kai įmonė tik buvo įkurta. Mėnesio apyvartos jie nenurodinės. Nukentėjusiojo asmens duomenų jie neteikia, kadangi V. L. bijo ir nenori skelbti savo gaunamų pajamų. Nukentėjusysis jaučiasi nesaugus, jis turi draugę, kuri nekalba lietuviškai ir nelabai supranta konflikto, jis yra už ją atsakingas, pats taip pat nenori gyventi tokioje nesaugioje aplinkoje, kai nesupranta, dėl ko žmogus, jo manymu persekioja. To pavyzdys būtų, kad persikėlė į naują būstą, paliko trims dienoms automobilį ir grįžęs rado jį suniokotą, apvogtą, lempos buvo išplėštos, tame pačiame garaže vėl vagystė prieš mėnesį ar du, tai nėra saugus jausmas ir nukentėjusysis nežino to priežasčių, tačiau jei jaučiasi nesaugiai, tai tą ir deklaruoja. Dėl to, kaip tas nesaugumo jausmas susijęs su kaltinamuoju, tai jie žiūrėjo vaizdo medžiagą, kur matyti, kaip stabdomas, blokuojamas nukentėjusiojo automobilis, tai neprideda saugumo jausmo, tai yra policijos darbas, o ne kiekvieno piliečio. Negauta nauda yra lygiai taip pat turtinė žala, bet jie to neįrodinėja. Tai nepaneigia, kad ši žala buvo, jie teigia, kad nukentėjusysis sako tiesą dėl to, kaip jis jaučiasi ir jautėsi, o jei teismas matys, kad tai nepagrįsti reikalavimai, tai atmes. Yra išskirta 2500 Eur neturtinė žala. O į 1000 Eur turtinės žalos reikalavimą už patirtas persikraustymo, (duomenys neskelbtini) darbo priemonių perkėlimo į kitas patalpas išlaidos, darbinės veiklos produktyvumo sumažėjimo, nuostoliai dėl sugaišto laiko dalyvaujant ikiteisminių tyrimų procesuose, tai yra tai, ką jis vadina „sveiku protu“, į tą 1000 Eur įeina ir su darbine veikla susijusios aplinkybės, kad žmogus savaitę negali dirbti, to jie įrodyti negali, bet tai pažymi, nes tai yra faktas.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-598/2013, Nr. 3K-3-286-313/2017).

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad neva nukentėjusysis dėl A. T. veiksmų buvo priverstas pakeisti savo gyvenamąją ir darbo vietą, dėl ko nukentėjusysis buvo priverstas prieš terminą nutraukti ankstesnio būsto nuomos sutartį ir dėl to neatgavo 3000 eurų, be to, teigia patyręs 1000 eurų išlaidų, susijusių su persikraustymu, (duomenys neskelbtini) darbo priemonių perkėlimu, darbinės veiklos sumažėjimu ir 300,60 eurų nurodo kaip patirtas išlaidas už teisines paslaugas ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-17645-24. Patikslintame ieškinyje nurodyta, jog A. T., sužinojęs, kad V. L. parašė pareiškimą policijai dėl patirto fizinio smurto ir grasinimų, nepaliko V. L. ir jo draugės ramybėje, stabdydavo juos, važiuojančius automobiliu, viduryje gatvės, gatvėje savo automobiliu blokuodavo V. L. vairuojamą automobilį, pribėgęs prie V. L. ir jo draugės, kišdavo prie veido filmuojantį telefoną, laukdavo jų kieme prie įvažiavimo į garažą, neslėpdamas įtūžio demonstravo savo pranašumą bei reikšdavo neaiškias pretenzijas. V. L. ir jo draugė kiek įmanoma vengė A. T. – grįždami namo darydavo didelį lankstą, kad nereikėtų praeiti pro A. T. namus, automobilio nestatydavo bendro naudojimo gatvėje. Pats nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, jog persikelti į kitą gyvenamąją vietą jis buvo priverstas dėl A. T. veiksmų po to, kai jis sužinojo, kad V. L. parašė pareiškimą policijai, tai yra pats nukentėjusysis nurodo, kad persikėlimas į kitą gyvenamąją vietą buvo nulemtas ne šioje byloje A. T. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų pasekmė, tai yra, teismas sprendžia, jog byloje nėra nustatyta duomenų, patvirtinančių tai, kad V. L. dėl šioje byloje nustatytų A. T. nusikalstamų veikų buvo priverstas prieš terminą nutraukti patalpų nuomos sutartį, likus vienuolikai dienų iki termino pabaigos, ir būtent dėl to patyrė 3000 eurų žalą. Nenustačius priežastinio ryšio tarp prašomos priteisti žalos ir šioje byloje nustatytų A. T. nusikalstamų veikų, civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas. Atsižvelgiant į tai, kad civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 1000 eurų suma kildinama iš to paties, tai yra, nurodoma, kad būtent dėl A. T. veiksmų, sekusių jau po nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusysis patyrė persikraustymo, (duomenys neskelbtini) darbo priemonių perkėlimo į kitas patalpas išlaidas, todėl, nenustačius priežastinio ryšio tarp prašomos priteisti žalos ir šioje byloje nustatytų A. T. nusikalstamų veikų bei nepateikus jokių šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, civilinis ieškinys ir šioje dalyje atmestinas.

Kaip patirtą turtinę žalą civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašo atlygint 300,60 Eur už teisinių paslaugų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17645-24 apmokėjimą ir kartu su ieškiniu pateikia 2024 m. lapkričio 28 d. išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta V. L. advokatų profesinės bendrijos „Defensum“, kurioje nurodytos paslaugos: dalyvavimas V. L. apklausoje IT Nr. 01-1-17645 (kaina – 181,50 Eur + 31,50 Eur PVM); prašymų rengimas prokurorei (IT Nr. 01-1-17645) (kaina – 121 Eur + 21 Eur PVM) (2 t., b. l. 75). Atsižvelgiant į tai, kad išankstinė sąskaita-faktūra nepatvirtina paslaugų suteikimo fakto, nes atlikus paslaugas reikia išrašyti sąskaitą-faktūrą arba PVM sąskaitą-faktūrą, o tokie dokumentai ar apmokėjimą patvirtinantys dokumentai nėra pateikti, todėl teismas šiuo konkrečiu atveju negali įsitikinti, ar nukentėjusysis V. L. iš tiesų patyrė šioje išankstinėje sąskaitoje nurodytas išlaidas, todėl ir šioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgtina į nukentėjusiojo patirtus dvasinį sukrėtimą, nepatogumus ir išgyvenimus, turėtus nepatogumus, emocinę depresiją ir pažeminimą, taip pat tiek į nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo turtinę padėtį bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Civiliniame ieškinyje, motyvuojant neturtinės žalos dydį, nurodoma, kad V. L. dėl A. T. naudoto fizinio smurto – smūgių kumščiais į galvą, kojos spyrių bei grasinimų susidoroti patyrė stiprų emocinį šoką, fizinį skausmą, tęstinį dvasinį ir emocinį diskomfortą. V. L. padaryti sužalojimai vertinami nežymių sveikatos sutrikdymu, tačiau šis sveikatos sutrikdymas V. L. yra ne tik patirtas fizinis skausmas, bet ir jo kaip asmens orumo pažeminimas, sukėlęs depresiją, nemigą ir po įvykio pastoviai jaučiamą nesaugumą. V. L. tądien su savo sužadėtine turėjo važiuoti sveikinti savo motinos Mamos dienos proga, buvo užkluptas A. T., benešantis į automobilį gėles ir dovaną motinai. Vietoje planuotos ir ilgai ruoštos šeimos šventės V. L. patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, dėl ko patirtą neturtinę žalą vertina 2 500 Eur.

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju sutiktina, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis V. L. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, baimę, stresą ir pažeminimą. Žodinio konflikto metu jam buvo suduoti smūgiai, taip pat ir į galvą, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, be kita ko, ir labiausiai matomoje kūno vietoje – veide. Be to, šį sužalojimą nukentėjusysis patyrė ruošdamasis vykti į Mamos dienos šventę, taigi, dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų buvo sutrikdytas nukentėjusiojo įprastas gyvenimas, poilsis. Dėl šių aplinkybių teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo smurtinių nusikalstamų veikų patyrė neturtinę žalą. Vis dėl to, teismas neturi pagrindo tikėti kai kuriais nukentėjusiojo teiginiais, kuriais jis motyvuoja patirtą neturtinę žalą. Nukentėjusysis teigė, kad įvykio metu buvo „užkluptas“ A. T.. Tačiau tiek iš kaltinamojo, tiek iš paties nukentėjusiojo duotų paaiškinimų bei kitų anksčiau aptartų byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp jų kilęs žodinis konfliktas buvo abipusis ir kad jis prasidėjo nuo to, kad pats nukentėjusysis kreipėsi į netoliese ėjusį kaltinamąjį, vartodamas necenzūrinius žodžius, dėl ko kaltinamasis priėjo, norėdamas jį sudrausminti. Nors tokia situacija nepateisina kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau taip pat ir nesuteikia pagrindo tikėti, kad nukentėjusysis tokiais veiksmais buvo netikėtai užkluptas, nes šiems veiksmams įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo elgesys. Įvertintina ir tai, kad byloje negauta įrodymų, kad nukentėjusysis dėl patirtų išgyvenimų patyrė ilgalaikį sveikatos pablogėjimą ar emocinę depresiją. V. L. teigė, kad po įvykio jį pykino ir skaudėjo galvą, dėl ko gėrė vaistus „Ibuprom“, kas tęsėsi kelias dienas, tačiau jokių duomenų apie šio sužalojimo pasekmes teismui nepateikė, pats patvirtino, jog pas gydytoją dėl patirtų sužalojimų nesilankė, kas suteikia pagrindą manyti, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai jam ypač neigiamų ar ilgai trukusių išgyvenimų nesukėlė. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. T. nukentėjusiajam V. L. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl nukentėjusiojo išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Civiliniu ieškiniu nukentėjusiojo V. L. atstovas advokatas V. Kvedaras taip pat prašė nukentėjusiojo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas šiame teismo procese ir ikiteisminiame tyrime. 2025 m. kovo 10 d. pateiktu raštu advokatas nurodė, kad V. L. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17645-24 patyrė 302,50 Eur, o baudžiamojoje byloje Nr. 1-407-1123/2025 – 2843,5 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas pateikė: Advokatų profesinės bendrijos „Defensum“ 2025 m. kovo 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą V. L., už pasirengimą teismo posėdžiams ir dalyvavimą teismo posėdžiuose 2025 m. vasario 24 d. ir 2025 m. kovo 10 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-407-1123/2025, kaina 726 Eur (2 t., b. l. 104); 2025 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad V. L. apmokėjo šią sąskaitą (2 t., b. l. 107); Advokatų profesinės bendrijos „Defensum“ 2025 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą V. L., už susipažinimą su baudžiamąja byla Nr. 1-407-1123/2025 ir dalyvavimą teismo posėdyje 2025 m. vasario 3 d., kaina 363 Eur (2 t., b. l. 105); 2025 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad V. L. apmokėjo šią sąskaitą (2 t., b. l. 106); Advokatų profesinės bendrijos „Defensum“ 2025 m. sausio 20 d. išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą V. L., už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir nukentėjusiojo V. L. atstovavimą baudžiamojoje byloje 2025 m. sausio 20 d., kaina 363 Eur (1 t., b. l. 199); Advokatų profesinės bendrijos „Defensum“ 2024 m. lapkričio 28 d. išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą V. L., už šias paslaugas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17645: dalyvavimą V. L. apklausoje, kaina 181,50 Eur, ir prašymų rengimą prokurorei, kaina 121 Eur, iš viso už paslaugas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17645 – 302,50 Eur. Taip pat už susipažinimą su IT Nr. 01-1-16886-24 bylos medžiaga, kaina 181,50 Eur (1 t., b. l. 200); Advokatų profesinės bendrijos „Defensum“ 2024 m. liepos 11 d. išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą V. L., be kita ko, už jo atstovavimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16886-24, civilinio ieškinio parengimą ir teikimą į bylą, kaina 1 210,00 Eur (1 t., b. l. 201).

Pažymėtina, kad pagal BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas proceso dalyvis (šiuo atveju – nukentėjusysis ir civilinis ieškovas), kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, taip pat nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, tačiau bet kokiu atveju šios išlaidos turi būti pagrįstos objektyviais duomenimis. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010, 2K-21-942/2016).

Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl prašomų procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, vertina tai, jog nors byla nėra sudėtinga, ji nereikalaujanti itin sudėtingų teisinių žinių, jos apimtis nedidelė (į teismą su kaltinamuoju aktu buvo perduotas 1 tomas), tačiau bylos nagrinėjimas truko gana ilgai – byla buvo išnagrinėta per 4 teismo posėdžius, visuose iš jų dalyvavo nukentėjusiojo atstovas, posėdžio trukmės buvo 2 val. 10 min., 3 val. 30 min., 1 val. 25 min., 4 val. 40 min., taigi, advokatas nukentėjusįjį iš viso atstovavo teisme daugiau nei 11 valandų. Ikiteisminio tyrimo metu advokatas surašė gana nesudėtingą, 2 lapų apimties civilinį ieškinį, o bylą nagrinėjant teisme pateikė 3 lapų apimties patikslintą civilinį ieškinį. Taip pat iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad advokatas dalyvavo nukentėjusiojo V. L. apklausoje, taip pat rinko ir teikė duomenis ikiteisminiam tyrimui.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ne visos V. L. atstovo advokato prašomos priteisti išlaidos yra pilnai pagrįstos pateiktais duomenimis. Pagrindžiant nukentėjusiojo patirtas išlaidas dėl jo atstovavimo bylos nagrinėjimo teisme metu, teismui buvo pateiktos advokatų profesinės bendrijos „Defensum“ 2025 m. vasario 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (363 Eur sumai) ir 2025 m. kovo 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (726 Eur sumai), bei mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad nukentėjusysis šias sąskaitas apmokėjo. Teismo vertinimu, ši proceso išlaidų suma (1 089 Eur), vadovaujantis 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nustatytais atlygintinų išlaidų dydžiais, nėra per didelė ar neproporcinga bylos sudėtingumui ir nukentėjusiojo atstovo joje atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms. Tačiau dėl prašomų priteisti proceso išlaidų likusioje dalyje teismui yra pateiktos tik išankstinės sąskaitos, be mokėjimo nurodymų ar kitokių duomenų, patvirtinančių jų apmokėjimą. Akcentuotina tai, kad išankstinė sąskaita-faktūra nepatvirtina paslaugų suteikimo fakto, nes atlikus paslaugas reikia išrašyti sąskaitą-faktūrą arba PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau minėti dokumentai teismui nėra pateikti, todėl teismas šiuo konkrečiu atveju negali įsitikinti, ar nukentėjusysis V. L. iš tiesų patyrė pateiktose išankstinėse sąskaitose nurodytas išlaidas. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašymas priteisti proceso išlaidas tenkintinas iš dalies, t.y. tokioje apimtyje, kokioje jis yra pagrįstas į bylą pateiktais duomenimis, ir iš kaltinamojo A. T. nukentėjusiojo V. L. naudai priteistinos 1 089 Eur dydžio procesinės išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai ir USB laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, saugomi voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) nesiartinti prie nukentėjusiojo V. L., nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo; 2) per 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpį nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajam V. L..

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

A. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios BK 145 straipsnio 1 dalies požymių.

Nukentėjusiojo V. L. atstovo advokato V. Kvedaro civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, ir priteisti iš kaltinamojo A. T. nukentėjusiojo V. L. naudai 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš dalies patenkinti prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo ir priteisti iš A. T. nukentėjusiojo V. L. naudai 1 089 Eur išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus ir USB laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, saugomus voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė