Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteistos be pagrindo įgytos 10 867,50 Eur piniginės lėšos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

17. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo pateiktą įrodymą, jo turinį, CPK 180, 314 straipsnių nuostatas, sprendžia, kad nėra pagrindo jo priimti. Kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai ar procese dalyvaujančių asmenų kitose bylose teikti procesiniai dokumentai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnis), todėl jų, kaip naujų įrodymų, pridėjimo prie bylos klausimas nėra aktualus. Teismai, esant poreikiui, su kitų bylų dokumentais gali susipažinti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO saugomų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-408-781/2021).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

19. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas V. M. ir atsakovė R. M. yra V. J. M., gimusio (duomenys neskelbtini) vaikai. 2018 m. rugsėjo 21 d. medicininis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. J. M. buvo diagnozuoti susirgimai (lėtinės ligos): smegenų infarkto pasekmės; spazminė hemiplegija; disfazija ir afazija; hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo; kraujagyslinis parkinsonizmas. Pacientui reikalinga kito asmens priežiūra ir globa (CBP-5413, priedas Nr. 7). V. J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (CBP-5413, priedas Nr. 1). V. J. M. po ištikto insulto nuo 2018 m. birželio mėn. gyveno pas atsakovę dukrą R. M. iki 2019 m. birželio mėnesio (civilinė byla Nr. 2-27-399/2022, CBP-5806, priedas Nr. 8). Vėliau iki mirties gyveno pas ieškovą sūnų V. M..

20. V. J. M. 2018 m. liepos 23 d. išdavė įgaliojimą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės L. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei R. M. tvarkyti visus jo reikalus, tame tarpe valdyti, naudoti bei disponuoti visomis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir sąskaitomis, gauti ir įnešti pinigus savo nuožiūra į sąskaitas, savo nuožiūra keisti, pildyti ir panaikinti sutarčių sąlygas ar jas nutraukti (DOK-42918, priedas Nr. 3, l. 7). V. J. M. 2018 m. liepos 23 d. sudarė testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovui V. M. paliko visą jam priklausančią dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) o visą kitą savo turtą paliko atsakovei R. M. (DOK-42918, priedas Nr. 3, l. 4, el. b. t. 1 1, l. 151 – 153).

21. Banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovė R. M. iš V. J. M. asmeninės banko sąskaitos, esančios UAB „Medicinos bankas“, 2018 m. rugpjūčio 11 d. išgrynino V. J. M. priklausančius 9 000,35 Eur (iš indėlio išduodamos lėšos pagal įgaliojimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (CBP-5413, priedas Nr. 2); 2019 m. gegužės 3 d. iš V. J. M. asmeninės banko sąskaitos, esančios AB „Šiaulių bankas“, išgrynino 10 000,00 Eur ir dėl to buvo nurašytas 80,00 Eur komisinis mokestis (CBP-5413, priedas Nr. 3); 2019 m. liepos 1 d. iš V. J. M. asmeninės banko sąskaitos, esančios AB „Šiaulių bankas“, išgrynino V. J. M. priklausančius 9 900,00 Eur (CBP-5413, priedas Nr. 3).

22. V. J. M. 2019 m. spalio 4 d. pareiškimu panaikino 2018 m. liepos 23 d. sudarytą testamentą ir 2018 m. liepos 23 d. išduotą įgaliojimą atsakovei R. M. (CBP-5413, priedas Nr. 4, DOK-42918, priedas Nr. 3, l. 5).

23. Pagal 2019 m. gruodžio 18 d. V. J. M. protokolą-pareiškimą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės aplinkybės prokuratūros (Marijampolė) 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (turto pasisavinimo), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (CBP-5413, priedas Nr. 5, 6, DOK-42918, priedas Nr. 3, l. 10, prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)).

24. Atsakovė R. M. 2020 m. spalio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2019 m. spalio 4 d. V. J. M. pareiškimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 2018 m. liepos 23 d. testamento notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiais (panaikinimo) CK 1.89 straipsnio ir 1.91 straipsnio pagrindu. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27-399/2022 ieškinys atmestas. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimas paliktas nepakeistas (LITEKO duomenys).

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

25. Ieškiniu ieškovas prašė taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, nurodydamas, kad atsakovė pasisavindama visas tėvo santaupas, tokiu būdu sumažino po tėvo mirties paveldėtino turto masę, dėl ko ieškovas patyrė žalą ir nepaveldėjo atsakovės neteisėtai iššvaistyto tėvo turto dalies. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nurodė, kad ieškovas neįrodė nė vienos būtinos sąlygos atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu, įvertinęs nustatytas byloje faktines aplinkybes, sprendė, kad ginčo sprendimui taikytinos ne deliktinės civilinės atsakomybės normos, o turto (piniginių lėšų) gavimą be pagrindo reglamentuojančias nuostatas, įtvirtintas CK 6.237 straipsnio 1 dalyje. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovo reikalavimai kildinami ne iš nepagrįsto praturtėjimo, o iš nuostolių atlyginimo teisinių santykių, todėl turėjo būti įrodinėjamos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.

27. Atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-648/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

28. CK 6.760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Pagal CK 6.760 straipsnio 3 dalį vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo įgaliotojo reikalavimu, o atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, – ir be reikalavimo, suteikti įgaliotojui visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą. CK 6.760 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įvykdęs pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, bei grąžinti įgaliojimą, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 2.150 straipsnyje įtvirtinta imperatyvaus turinio norminė nuostata dėl atstovo pareigos atsiskaityti. Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą.

29. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnis reglamentuoja nepagrįsto praturtėjimo institutą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 20 punktas).

30. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktas). Pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020 28 punktas).

31. Tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuojama, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016 23 punktas). Todėl esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 25 punktas).

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovą V. J. M. ir atsakovę R. M. siejo atstovavimo teisiniai santykiai. Pagal 2018 m. liepos 23 d. išduotą įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė R. M. buvo įgaliota tvarkyti visus jo reikalus, tame tarpe valdyti, naudoti bei disponuoti visomis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir sąskaitomis, gauti ir įnešti pinigus savo nuožiūra į sąskaitas, savo nuožiūra keisti, pildyti ir panaikinti sutarčių sąlygas ar jas nutraukti (DOK-42918, priedas Nr. 3, l. 7). V. J. M. laikotarpiu 2018 m. sausio mėn. – 2019 m. spalio mėn. gavo senatvės pensiją (375,28 – 457,21 Eur) (el. b. t. 1, l. 73 – 75). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, disponuodama V. J. M. lėšomis, išleido jo naudai laikotarpiu nuo 2018 m. pradžios iki 2019 m. vidurio 805,61 Eur ir pateikė šias aplinkybes pateisinamuosius dokumentus (CK 6.760 straipsnio 4 dalis) (el. b. t. 1, l. 57 – 67). Atsakovė išgrynino iš V. J. M. banko sąskaitų: 2018 m. rugpjūčio 11 d. – 9 000,35 Eur, 2019 m. gegužės 3 d. – 10 080,00, 2019 m. liepos 1 d. – 9 900,00 Eur. Atsakovė nurodė, kad nėra išsaugojusi pateisinamųjų dokumentų, ataskaitos įgaliotojui buvo teikiamos žodžiu, su tėvu gyveno kaip šeima, leido pinigus šeimos poreikių tenkinimui, tėvas buvo sunkios sveikatos, gulėjo ligoninėje, buvo dideli specialieji poreikiai.

33. Nagrinėjamu atveju pinigų perdavimo faktą įgaliotiniui turi įrodyti ieškovas (CK 6.760 straipsnis), kuris grįsdamas aplinkybes dėl pinigų perdavimo atsakovei rėmėsi banko sąskaitų išrašais. CK 2.150 straipsnis nenumato, kokia forma (žodžiu ar raštu) turi būti pateikta ataskaita atstovaujamajam, todėl darytina išvada, jog tuo atveju, kai įgaliojime šalys neaptarė pateiktinos ataskaitos apie vykdytą veiklą formos, nesant kitų įrodymų, jog ataskaita privalėjo būti pateikta raštu, tokia ataskaita gali būti pateikta tiek žodžiu, tiek raštu. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad atsakovė pinigus naudojo įgaliotojo interesais arba įgaliotojo sutikimu ir atstovaujamajam teikė ataskaitą apie savo veiklą (CK 6.760 straipsnis). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad įgaliotinė būtų informavusi savo tėvą ar pateikusi jam ataskaitą tokiais svarbiais su atstovavimu susijusiais klausimais kaip jo santaupų, indėlių panaudojimas, kad išgryninta suma buvo panaudota išimtinai V. J. M. interesais, neviršijant išduoto įgaliojimo, įgaliotojas būtų išreiškęs sutikimą dėl tokio lėšų panaudojimo.

34. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad V. J. M. 2019 m. spalio 4 d. pareiškimu panaikino 2018 m. liepos 23 d. išduotą įgaliojimą R. M.. Civilinėje byloje Nr. 2-27-399/2022 notarė L. R., kuri tvirtino 2019 m. spalio 4 d. pareiškimus, nurodė, kad 2019 m. spalio 4 d. V. J. M. atvyko į jos notaro biurą ir pareiškė norintis panaikinti 2018 m. liepos 23 d. patvirtintus dokumentus – įgaliojimą ir testamentą. Nurodė, kad pas dukrą negyvena, nebendrauja, dukra neatiduoda asmens dokumento, dėl tos priežasties teko Migracijos skyriuje gauti laikinąjį asmens pažymėjimą. Šis V. J. M. pareiškimas ir pokalbis jos notarės kabinete vyko be pašalinių asmenų. Abejonių, kad asmuo nesupranta savo veiksmų jai nebuvo, bendravo taip pat, kaip ir testamento bei įgaliojimo sudarymo metu. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. vasario 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-27-399/2022 konstatavo, kad pareiškimo dėl testamento sudarymo metu (teisėjų kolegijos pastaba: taip pat ir pareiškimo dėl įgaliojimo panaikinimo metu) – 2019 m. spalio 4 d. V. J. M. turėjo sveikatos sutrikimų, buvo išlikę liekamieji reiškiniai po patirto insulto 2018 m. kovo mėn., jis sunkiai valdė dešinę renką, galimai buvo prasidėjusi demencija, apsunkinta kalba, sulėtėjęs mąstymas, tačiau įrodymai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog 2019 m. spalio 4 d. V. J. M. negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, tai yra negalėjo išreikšti savo valios dėl jam priklausančios nuosavybės (turto), o būtent išreikšti valios, kad nori panaikinti 2018 m. liepos 23 d. testamentą. Pagal 2019 m. gruodžio 18 d. V. J. M. protokolą-pareiškimą pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) apklaustas V. J. M. parodė, kad 2018 m. liepos 23 d. įgaliojimo pagrindu įgaliojo savo dukterį atsakovę R. M. disponuoti jo asmeninėse banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis. Tiksliai negali pasakyti kodėl įgaliojo savo dukrą R. M.. 2018 m. liepos 23 d. dukra nurodė, kad reikalingas jo įgaliojimas, kad galėtų tvarkyti jo sveikatos reikalus, tiksliau nieko nepaaiškino. Nusivedė pas notarę L. R. ir jie pasirašė tą įgaliojimą. Kadangi jo dukra atsakovė R. M. veikė priešingai jo interesams, 2019 m. spalio 4 d. minėtas įgaliojimas buvo panaikintas. Dukra jam priklausančius pinigus panaudojo savo reikmėms, t. y. 2018 m. rugpjūčio 11 d. minėto įgaliojimo pagrindu R. M. iš jo asmeninės banko sąskaitos, esančios „Medicinos banke“, išgrynino ir savo žinion pasisavino jam priklausančius 9 000,00 eurų. 2019 m. gegužės 5 d. minėto įgaliojimo pagrindu R. M. iš jo asmeninės banko sąskaitos, esančios „Šiaulių banke“, atliko 10 000,00 eurų piniginį pervedimą į savo asmeninę banko sąskaitą. Kiek jam žinoma ji iš jo pinigų padengė savo skolas antstoliams. Ir taip jam padarė bendrą 19 000,00 eurų turtinę žalą.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovei suteiktų įgaliojimų atstovauti V. J. M. apimtis leidžia manyti, kad atsakovės R. M. atliktas 28 980,35 Eur išgryninimas iš V. J. M. sąskaitos nebuvo vykdomas pagal pavedimo sutartį kaip atlygis už darbą, kadangi tokio dydžio sumos (per 1 mėn. atlyginimas – 2 415,02 Eur (28 980,35 / 12)), lyginant ją su V. J. M. skirtomis išmokomis per 1 mėn. (375,28 – 457,21 Eur) (el. b. t. 1, l. 73 – 75), panaudojimas kaip atlygis paneigtų pačio įgaliojimo – disponuoti įgaliotojui priklausančiomis lėšomis jo interesais ir naudai paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant byloje priešingų įrodymų, pagal įgaliojimu suteiktą disponuojamų piniginių lėšų dydžio disproporciją akivaizdu, kad pagal pavedimo sutartį neturėjo būti perduoti 28 980,35 Eur įgaliotinės naudai. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad 9 900,00 Eur išgryninti 2019 m. liepos 1 d., kai V. J. M. gyveno pas ieškovą.

36. Atidus ir protingas įgaliotinis turi vykdyti pavedimą taip, kaip įprastomis sąlygomis elgtųsi pats įgaliotojas. Atstovo veikimas tiksliai pagal įgaliotojo nurodymus ir tiktai jo interesais yra vienas pagrindinių atstovavimo santykių principų. Byloje nustatyta, kad atsakovė išgrynindama 28 980,35 Eur šio principo nesilaikė, veikė ne įgaliotojo labui (jo naudai), o siekė naudos sau įgaliotojo sąskaita. Taigi, pinigų pervedimai sau pripažinti prieštaraujančiais atstovaujamojo interesams.

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovė R. M. viršydama teises pagal jai suteiktą įgaliojimą ir pažeisdama įstatyminę pareigą vengti interesų konflikto, nesudaryti sandorių su savimi, nenaudoti gauto vykdant pavedimą turto savo interesais, o naudoti jį išskirtinai įgaliotojo interesais, pasisavindama tėvo santaupas 28 980,35 Eur sumai, sumažino po tėvo mirties atsiradusį jo palikimą, teismas nusprendė, kad ginčo sprendimui taikytinos ne deliktinės civilinės atsakomybės normos, o turto (piniginių lėšų) gavimą be pagrindo reglamentuojančias nuostatos, nes atsakovė R. M., kaip tėvo V. J. M. paveldėtoja, praturtėjo kitų paveldėtojų – ieškovo V. M. ir trečiojo asmens V. M. – sąskaita.

38. Teisėjų kolegija pritaria šiai bylą išnagrinėjusio teismo išvadai ir papildomai pažymi, kad teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisinio ieškinio pagrindo nurodymas teismui nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Pirmosios instancijos teismas ex officio pasirinko teisinį ieškinio pagrindą, kuris aiškiai nurodytas CK 6.760 straipsnio 8 dalyje, o ne, kaip tvirtina atsakovė, civilinę atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose, ir taikė turto (piniginių lėšų) gavimą be pagrindo reglamentuojančias CK nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal byloje esančius faktinius duomenis buvo identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris siejo ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo ir atsakovės atsikirtimų teisę.

39. Šioje byloje nustatytos juridinę reikšmę turinčios aplinkybės: 1) įgaliotojas įgaliojo atsakovę disponuoti savo lėšomis jo naudai, o tai rodo, kad visos lėšos buvo perduotos atsakovės žiniai; 2) atsakovė pasisavino įgaliotojo pinigines lėšas; 3) dėl pasisavintų lėšų įgaliotojo turtinė padėtis sumažėjo, o įgaliotinio padidėjo; 4) įgaliotinė neturėjo teisės pavedimo teisinių santykių pagrindu naudoti lėšas savo naudai; 5) pareiškiant ieškinį, be pagrindo įgytos lėšos nebuvo grąžintos; 6) įgaliotojas nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovo teisė apginti savo pažeistas teises numatyta CK 6.760 straipsnio 8 dalyje taikant turto (piniginių lėšų) gavimą be pagrindo reglamentuojančias CK nuostatas. Teisėjų kolegija, paneigdama atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, pažymi, kad vien sutartinių santykių (pavedimo santykių) tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo šalių teisinių santykių kvalifikavimu ir sprendžia, kad yra pagrindas pagal CK 6.760 straipsnio 8 dalį taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą.

Dėl priteistinos sumos dydžio

40. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį ir priteisdamas iš atsakovės ieškinyje nurodytą 10 867,50 Eur pinigų sumą, netinkamai taikė paveldėjimo teisinį institutą reglamentuojančias teisės normas. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio (CK 5.13 straipsnis).

41. Paveldėjimo bylos Nr. 70/2020 duomenimis nustatyta, kad po V. J. M. mirties palikimą priėmė vaikai – ieškovas V. M. ir atsakovė R. M., o taip pat mirusįjį pergyvenusi sutuoktinė V. M.. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro D. G. 2020 m. rugpjūčio 21 d. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad ieškovas V. M. paveldėjo ½ dalį palikėjo V. J. M. nekilnojamojo turto ir 3/8 dalis piniginių lėšų, palūkanų ir kompensacijų, esančių bankuose ir kredito įstaigose. Į ½ dalį piniginių lėšų išduotas nuosavybės teisės liudijimas mirusiojo sutuoktinei V. M., kurį išdavė (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras D. G. 2020 m. rugpjūčio 7 d., registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip pat į ¼ dalį nuo ½ dalies piniginių lėšų išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas mirusiojo sutuoktinei V. M., kurį išdavė (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras D. G. 2020 m rugpjūčio 13 d., registro Nr. 2-3645, (b. l. 98 – 102). (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro D. G. 2020 m. rugpjūčio 7 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad V. M. priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje, kurį sudaro nekilnojamas turtas ir piniginės lėšos, palūkanos ir kompensacijos (b. l. 65 – 67). Nustatytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje buvo neteisingai pritaikytas paveldimo turto dalių apskaičiavimo metodas ir ieškovas nagrinėjamu atveju paveldėjo palikėjo turtinę reikalavimo teisę tik į 5 433,81 Eur (3/8 dalys nuo (28 980,35 / 2) sumos) pinigų sumą.

Dėl CPK 300 straipsnio taikymo

42. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad tuo atveju, jeigu bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas nustatys teisiškai reikšmingą faktinę aplinkybę, jog 28 980,35 Eur, buvę V. J. M. asmeninėje banko sąskaitoje, priklausė ne tik V. J. M., bet ir jo sutuoktinei V. M., o atsakovė R. M., tai suvokdama, pasisavino visas šias pinigines lėšas, apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva turėtų kreiptis į prokurorą, kadangi tokie atsakovės R. M. veiksmai akivaizdžiai turi nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 183 straipsnyje (turto pasisavinimas), juolab turint omenyje garbingą V. M. amžių.

43. Teismų praktikoje dėl CPK 300 straipsnio 1 dalies taikymo yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas turi pareigą kreiptis į prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, o ne tada, kada tokią nuomonę turi (išreiškia) proceso šalys (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-368-467/2022; 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-853-933/2022). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovės galimai atliktas konkrečias nusikalstamas veikas. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatyta objektyvių požymių, kurie sudarytų pagrindą CPK 300 straipsnyje nurodytiems procesiniams veiksmams atlikti, todėl nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo pranešti prokurorui apie konkrečius atsakovės veiksmus. Pažymėtina, kad ieškovas, turėdamas duomenų apie jo nurodytas aplinkybes dėl atsakovės nusikalstamų veiksmų ir (ar), kad šio asmens atžvilgiu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, gali savarankiškai kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją, pateikdamas atitinkamus duomenis.

Dėl procesinės bylos baigties

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.

45. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tačiau nustatydamas ieškovui priteistinos sumos dalį netinkamą pritaikė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias materialiąsias teisės normas, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tuo pačiu pakeičiant ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tarp proceso šalių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

46. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 2 dalimi ir 4 dalimi, ieškovo reikalavimą patenkinus iš dalies (50 proc. (5 433,81,50 Eur x 100 proc. / 10 867,50 Eur)), bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos pagal šią proporciją.

47. Ieškovas patyrė 605,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-14610). Ieškovas už pradinį ieškinį sumokėjo 335,00 Eur žyminį mokestį. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi grąžintas ieškovui V. M. 9,00 Eur žyminis mokestis. Už sumažintą ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis 245,00 Eur. Kadangi ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą ir buvo grąžinta tik 9,00 Eur žyminio mokesčio dalis, yra pagrindas grąžinti 81,00 Eur žyminio mokesčio (335,00 – 9,00 – 245,00) dalį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovo patirtas išlaidas sudaro 245,00 Eur žyminis mokestis ir 605,00 išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 850,00 Eur. Atsakovė patyrė 1 000,00 Eur išlaidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-4744). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas 50 proc. išlaidos už advokato teisinę pagalbą iš šalių nepriteisiamos, o ieškovui iš atsakovės priteisiama tik 122,50 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Priteisiama taip pat iš šalių valstybei po 6,36 Eur (iš viso 12,73 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

48. Atsakovė už apeliacinio skundo parengimą patyrė 1 000,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 245,00 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį, iš viso 1 245,00 Eur (DOK-29013). Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 847,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (DOK-22355). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. 50 proc. patenkinus turtinį reikalavimą, išlaidos už advokato teisinę pagalbą iš šalių nepriteisiamos, o atsakovei iš ieškovo priteisiama tik 122,50 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

49. Įskaičius tarp ieškovo ir atsakovės priteistinas 122,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį ir apeliacinį skundą, dalis, iš šalių išlaidos už žyminį mokestį nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 433,81 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt tris eurus ir aštuoniasdešimt vieną centą), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 433,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Grąžinti ieškovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2020 m. rugsėjo 28 d.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 6,36 Eur (šešis eurus ir trisdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.