Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad ieškovas V. M. ir atsakovė R. M. yra brolis ir sesuo. Iš byloje pateiktos medicininės kortelės matyti, kad šalių tėvą V. J. M., gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ištiko insultas, po kurio gydymo iš ligoninės namo buvo paleistas (duomenys neskelbtini); tų pačių metų gegužės mėn. pablogėjus savijautai vėl pateko į ligoninę, iš kurios buvo paleistas namo (duomenys neskelbtini). Po ištikto insulto V. J. M. gyveno pas dukrą, atsakovę R. M. iki (duomenys neskelbtini) mėnesio. Vėliau iki mirties gyveno pas sūnų, ieškovą V. M..

Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) įgaliojimas, patvirtintas Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės L. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad gyvendamas pas atsakovę V. J. M. išdavė įgaliojimą atsakovei R. M. tvarkyti visus jo reikalus, tame tarpe valdyti, naudoti bei disponuoti visomis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir sąskaitomis, gauti ir įnešti pinigus savo nuožiūra į sąskaitas, savo nuožiūra keisti, pildyti ir panaikinti sutarčių sąlygas ar jas nutraukti, o taip pat sudarė testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovui V. M. paliko visą jam priklausančią dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o visą kitą savo turtą paliko atsakovei R. M..

Byloje pateikti V. J. M. banko sąskaitų išrašai iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ ir uždarosios akcinės bendrovės (tolia – UAB) „Medicinos bankas“ patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) įgaliojimo pagrindu atsakovė R. M. iš V. J. M. asmeninės banko sąskaitos, esančios UAB „Medicinos bankas“, (duomenys neskelbtini) išgrynino V. J. M. priklausančius (duomenys neskelbtini) Eur; (duomenys neskelbtini) iš V. J. M. asmeninės banko sąskaitos, esančios AB „Šiaulių bankas“, atliko (duomenys neskelbtini) Eur perlaidą į savo asmeninę sąskaitą, už kurią buvo paimtas 80,00 Eur komisinis mokestis; (duomenys neskelbtini) iš V. J. M. asmeninės banko sąskaitos, esančios AB „Šiaulių bankas“, išgrynino V. J. M. priklausančius (duomenys neskelbtini) Eur.

(duomenys neskelbtini) V. J. M. notaro biurui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad panaikina (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą ir (duomenys neskelbtini) išduotą įgaliojimą R. M..

Prie nagrinėjamos bylos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą V. J. M. pranešimas dėl didelės vertės turto pasisavinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovės R. M. atžvilgiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, kuris buvo nutrauktas po nukentėjusioji V. J. M. mirties.

Šalių tėvas V. J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Po tėvo mirties jo palikimą priėmė abu V. J. M. vaikai – ieškovas V. M. ir atsakovė R. M., o taip pat mirusįjį pergyvenusi sutuoktinė V. M.. Kaip matyti iš į bylą pateiktos paveldėjimo bylos ir Kauno m. 18-ojo notarų biuro notaro D. G. (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas V. M. paveldėjo ½ dalį palikėjo V. J. M. nekilnojamojo turto ir 3/8 dalis piniginių lėšų, palūkanų ir kompensacijų, esančių bankuose ir kredito įstaigose. Į ½ dalį piniginių lėšų išduotas nuosavybės teisės liudijimas mirusiojo sutuoktinei V. M., kurį išdavė Kauno m. 18-ojo notarų biuro notaras D. G. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip pat į ¼ dalį nuo ½ dalies piniginių lėšų išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas mirusiojo sutuoktinei V. M., kurį išdavė Kauno m. 18-ojo notarų biuro notaras D. G. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas teigia, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) įgaliojimo pagrindu nuėmusi iš tėvo V. J. M. asmeninių sąskaitų viršydama minėtame įgaliojime jai suteiktas teises pasisavino visas tėvo santaupas, iš viso (duomenys neskelbtini) Eur, ir išleido jas ne tėvo, o savo asmeninių poreikių tenkinimui. Kadangi atsakovė veikė priešingai tėvo interesams, tėvas (duomenys neskelbtini) panaikino (duomenys neskelbtini) išduotą R. M. įgaliojimą ir atsakovei negrąžinus pasisavintų tėvo santaupų, tėvas kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą R. M. atžvilgiu dėl veikos, turinčios nusikaltimo požymių, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, tačiau tėvui V. J. M. mirus, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ieškovas nurodo, kad atsakovė R. M. apgaulės būdu pasisavindama visas tėvo santaupas, sumažino po tėvo mirties paveldėtino turto masę, dėl ko ieškovas patyrė žalą, nes nepaveldėjo atsakovės neteisėtai išvaistyto tėvo turto dalies, todėl prašo šią žalą iš atsakovės priteisti, t. y. prašo priteisti jam priklausančią pagal paveldėjimo teisės liudijime nurodytą dalį – 3/8 dalis nuo pasisavintos (duomenys neskelbtini) Eur.

Atsakovė nesutinka su ieškiniu, nurodydama, kad tėvo jai (duomenys neskelbtini) išduotas įgaliojimas buvo patvirtintas notaro, jo galiojimo terminas buvo iki (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad ji turėjo teisę savo nuožiūra disponuoti, valdyti ir naudoti visomis tėvui priklausančiomis lėšomis. Atsakovė aiškino, kad parsivežusi į savo namus neįgalų tėvą, turėjo išlaidų : pirko čiužinį, patalynes, visus sezoninius rūbus, akinius, vaistus, vitaminus, higienos prekes ir daugybę kitų tėvo priežiūrai ir kasdieniam gyvenimui reikalingų dalykų. Taip pat už tėvą mokėjo jo gyvenamojo būsto K. išlaikymo ir draudimo išlaidas, savo būsto išlaikymo išlaidas, gydymo išlaidas, vežiojo tėvą į K. pas gydytojus, pas sutuoktinę į globos namus, taip pat apžiūrėti jo namų K. Neįgaliam tėvui buvo reikalinga kasdienė priežiūra, todėl pati negalėjo pilna apimtimi dirbti ir gauti pajamų. Nurodė, kad dirbo kirpėja. Todėl šioms išlaidoms padengti panaudojo tėvo pinigus. Atsakovė aiškino, kad tėvas leido jai naudoti jo pinigus savo reikmėms.

Teismas išklausęs šalių parodymus, atkreipia dėmesį, kad atsakovė nebuvo nuosekli savo parodymuose : vienu atveju ji aiškino, kad tėvas po ligos buvo bejėgis, jį reikėjo nuolat prižiūrėti, todėl atsakovė negalėjo dirbti savo darbo ir gauti pajamų, tėvas sunkiai kalbėjo ir judėjo, sunkiai orientavosi; kitu atveju atsakovė teigė, kad tėvas buvo griežtas, ją nuolat kontroliavo, reikalavo pasiaiškinti ką ir už kiek pirko, pinigai visada buvo jo žinioje, kai reikėdavo ką pirkti, duodavo jai pinigų, parduotuvėse pats apsipirkdavo, ji nuveždavo tėvą į parduotuvę, o šis rinkdavosi produktus ir už juos pats mokėdavo kasoje. Atsakovei buvo sudėtinga nurodyti laikotarpį nuo kada ir iki kada pas ją gyveno tėvas. Aiškino, kad tėvu ji pradėjo rūpintis (duomenys neskelbtini) pradžioje, vėliau kad kai šis buvo paleistas iš ligoninės po insulto. Prijungtoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prie nagrinėjamos bylos atsakovė teigė, kad tėvas pas ją gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Atsakovė pati sau prieštaravo, teigdama, kad visus pinigus, paimtus iš tėvo sąskaitų, atidavė tėvui, ir taip pat aiškindama, kad pinigus pasiėmė kaip kompensaciją už tėvo priežiūrą, nurodė, kad dalį pinigų turi iki šiol. Teismas atkreipia dėmesį, kad dalis atsakovės pateiktų kvitų, kuriais atsakovė grindžia savo aiškinimą dėl tėvo pinigų panaudojimo, neatitinka laikmečio, kada atsakovė galėjo disponuoti tėvo lėšomis pagal išduotą jai įgaliojimą arba nuo kada ji prižiūrėjo tėvą – kvitai yra (duomenys neskelbtini) metų, o tėvu rūpintis pradėjo (duomenys neskelbtini) vasarą. Todėl teismas atsakovės parodymus vertina kaip nenuoseklius ir nepatikimus. Atsakovės teiginiams pagrįsti kokių konkrečiai tėvo poreikių tenkinimui buvo panaudota (duomenys neskelbtini) Eur suma per 1–1,5 metus byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų. Suprantama, kad tėvui pragyvenimui, gydymui ir tų reikmenų, kuriuos nurodė atsakovė, įsigijimui buvo leidžiami pinigai, tačiau manytina, kad tam pakako tėvo gaunamos kasmėnesinės (duomenys neskelbtini) Eur senatvės pensijos. Atsakovė teigė, kad ji pirko tėvui patalynę, čiužinį, pagalves, spinteles, sezoninius drabužius, tačiau byloje nėra duomenų, kiek ir už kokią sumą buvo įsigyti šie daiktai ir kad tėvui jie buvo perduoti, kai jis išsikėlė gyventi pas ieškovą.

Teismas įrodymus byloje vertina pagal vidinį įsitikinimą. Tai, kad atsakovė, naudodamasi jai išduotu įgaliojimu, per tris kartus išėmė iš tėvo V. J. M. sąskaitų iš viso (duomenys neskelbtini) Eur, patvirtina AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Medicinos bankas“ byloje esantys šių bankų išrašai. Aplinkybę, kad atsakovė galėjo viršyti jai duotą įgaliojimą ir piktnaudžiaudama pasitikėjimu galėjo pasisavinti tėvo santaupas ir panaudoti jas savo reikmėms, kad ji prarado tėvo pasitikėjimą ir nepateisino tėvo lūkesčių veikti jo interesais ir nešvaistyti tėvo santaupų patvirtina V. J. M. veiksmai, kai jis (duomenys neskelbtini) atšaukė savo įgaliojimą, išduotą atsakovei R. M., panaikino testamentą, surašytą dukros R. M. naudai ir dėl santaupų pasisavinimo kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. M. atžvilgiu. Todėl vidiniu teismo įsitikinimu darytina išvada, kad įvertinus bylos duomenis labiau tikėtina, kad atsakovė, piktnaudžiaudama jai suteiktu įgaliojimu savo naudai panaudojo tėvo santaupas, tuo praturtėdama kitų paveldėtojų sąskaita, nes sumažino tėvo turtą, kuris jam mirus tapo palikimu.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.137 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.

Įgaliojimu išreiškiama atstovui suteikiamų teisių apimtis ir turinys. Įgaliojimo buvimas nereiškia, kad įgaliotinis juo gali remtis formaliai. CK 6.760 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Atstovo pareiga veikti kuo naudingiausiu atstovaujamajam būdu ir draudimas atlikti veiksmus savo naudai konstatuoti ir formuojant teismų praktiką. Įgaliotiniui suteikimas teisės disponuoti įgaliotojo banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis nereiškia, jog tokia įgalinimų apimtis suteikia įgaliotiniui teisę veikiant įgaliotojo vardu vadovautis absoliučiai nevaržomo elgesio laisvės principu, jog išnyksta pagrindas vykdyti tokias esmines įgaliotinio pareigas kaip bendradarbiavimas su įgaliotoju, informacijos perdavimas, ataskaitos teikimas, veiksmų suderinimas su įgaliotoju ir pan. Be to, įgaliotojo interesų pažeidimas galimas ir veikiant įgaliojimo ribose, t. y. neviršijant įgaliojimų suteiktų įgalinimų apimties bei turinio, bet nesilaikant arba pažeidžiant kitas įgaliotinio pareigas įgaliotojui (pvz., pareiga teikti informaciją, ataskaitas apie veiklą, pranešti apie pavedimo įvykdymo rezultatus), arba pažeidžiant esminius atstovavimo teisinių santykių principus (pvz., buvimo lojaliam įgaliotojo atžvilgiu, pagarbos jo interesams principai) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1733-560/2011).

CK 6.760 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad įgaliotinis neturi teisės naudoti gautos vykdant pavedimą informacijos ar turto savo interesais, išskyrus sutarties ar įstatymo numatytais atvejais, taip pat kai sutikimą naudoti informaciją ar turtą duoda įgaliotojas. Jeigu įgaliotinis šios pareigos nevykdo, jis privalo atlyginti įgaliotojui dėl to padarytus nuostolius bei grąžinti visa tai, kas yra jo nepagrįstas praturtėjimas, o jeigu jis neteisėtai naudojo daiktą ar pinigus, – atitinkamai sumokėti nuomos mokestį ar palūkanas.

Nagrinėjamu atveju atsakovei R. M. galiojo bendroji įstatyminė pareiga vengti interesų konflikto, nesudaryti sandorių su savimi, nenaudoti gauto vykdant pavedimą turto savo interesais, o naudoti jį išskirtinai įgaliotojo interesais. Nepaisant to, atsakovė įstatyminių įsipareigojimų nesilaikė, nes galimai pasisavino visas tėvo santaupas ir jas iššvaistė asmeninių poreikių tenkinimui. Teismo posėdyje atsakovė pripažino, kad tėvo pinigus pasiėmė kaip atlygį už vargą prižiūrint tėvą. Tokiais savo veiksmais atsakovė sukėlė interesų konfliktą, pažeidė bendrąją pareigą veikti sąžiningai ir rūpestingai, veikti išskirtinai tik atstovaujamojo interesais. Nors minėtu įgaliojimu atsakovei buvo suteiktos plačios teisės disponuoti tėvo piniginėmis lėšomis, esančiomis jo banko sąskaitose, tačiau minimu įgaliojimu tėvas nepavedė atsakovei visas jo santaupas panaudoti asmeninių poreikių tenkinimui. Taigi, vykdydama V. J. M. įgaliojimą, atsakovė privalėjo laikytis įstatymo nuostatų, reglamentuojančių atstovavimo, pavedimo santykius, veikti kuo naudingiausiu atstovaujamajam būdu ir nepažeisti įstatyme numatyto draudimo sudaryti sandorius su savimi.

Taigi atsakovė R. M. viršydama teises pagal jai suteiktą įgaliojimą ir pažeisdama įstatyminę pareigą vengti interesų konflikto, nesudaryti sandorių su savimi, nenaudoti gauto vykdant pavedimą turto savo interesais, o naudoti jį išskirtinai įgaliotojo interesais, pasisavindama tėvo santaupas (duomenys neskelbtini) Eur sumai, sumažino po tėvo mirties atsiradusį jo palikimą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jam priklausančią pagal paveldėjimo teisės liudijime nurodytą dalį – 3/8 dalis nuo pasisavintos (duomenys neskelbtini) Eur, t. y. 10867,50 Eur, remiantis civilinės deliktinės atsakomybės pagrindais.

Reikalavimo esmė (ieškinio dalykas) ir faktinis ieškinio pagrindas visada apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, parodo šalies pasirinktą savo teisių gynybos būdą ginčui spręsti, garantuoja šalims procesines teises ir pareigas teikti įrodymus, todėl bet kuriuo atveju teismas turi aiškintis, kokių teisinių pasekmių pareikštu ieškiniu siekiama ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčius teisinius santykius, parinkti ginčui spręsti taikytiną įstatymą. Nagrinėjamu atveju pagal bylos faktinę situaciją vertintina, kad ieškovas siekia atkurti paveldimo turto masę, kurią atsakovė sumažino, neteisėtai pasisavindama iš palikėjo, t. y. praturtėdama kitų paveldėtojų sąskaita.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016).

Taigi, teismas, įvertinęs nustatytas byloje faktines aplinkybes, sprendžia, kad ginčo sprendimui taikytinos ne deliktinės civilinės atsakomybės normos, o turto (piniginių lėšų) gavimą be pagrindo reglamentuojančias nuostatas, įtvirtintas CK 6.237 straipsnio 1 dalyje. Šios nuostatos numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.237 straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau.

Teismo vertinimu, atsakovė R. M., kaip tėvo V. J. M. paveldėtoja praturtėjo kitų paveldėtojų – ieškovo V. M. ir trečiojo asmens V. M. – sąskaita, nes be teisinio pagrindo įgijo (duomenys neskelbtini) Eur iš V. J. M. banko sąskaitų, pasinaudodama jai suteiktu įgaliojimu savanaudiškais tikslais, tuo sumažindama palikimo masę.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 straipsnis), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017).

Nagrinėjamu atveju visos minėtos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos nustatytos.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ir teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas, taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).

CK 6.242 straipsnio 1 dalis numato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pinigų išreikalavimą gali įgyvendinti tik pasinaudodamas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo nuostatomis (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), kadangi su atsakove jo nesieja jokie prievoliniai ar sutartiniai santykiai, atsakovė nenuginčijo nepagrįsto turto įgijimo aplinkybių.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą ir priteisti iš atsakovės 10868,50 Eur, t. y. 3/8 dalis nuo 28980,35 Eur sumos, be pagrindo įgytas pinigines lėšas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

Taip pat tenkinamas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas už pradinį ieškinį yra sumokėjęs 335 Eur. 2020 m. lapkričio 3d. nutartimi ieškovui buvo grąžinta 9 Eur žyminio mokesčio permoka. Ieškovui pakeitus turtinį reikalavimą jį sumažinant, žyminio mokesčio dydį sudaro 245 Eur. Byloje pateiktas kvitas taip pat patvirtina, kad ieškovas turėjo 605 Eur atstovavimo išlaidų. Todėl ieškinį patenkinus iš atsakovės iš viso priteistina ieškovui 850 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėdamas bylą teismas turėjo 12,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei taip pat priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis; 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262–267 straipsniais, 268 straipsniu, 270 ir 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10 867,50 € (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 50 ct), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 12,73 Eur (dvylika eurų 73 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.