- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- e2-4226-639/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02065-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- D. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei V. J., dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas ieškiniu prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. Nr.2SP-18512-824/2017 ir priteisti iš atsakovės V. J. nepilnametės K. V. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovas taip pat prašė nustatyti jam uzufrukto teisę tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas bei priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-18512-824/2017 buvo patvirtinta V. B. ir D. V. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys nustatė vaiko gyvenamąją vietą su jos tėvu D. V., o iš V. J. (buvusi pavardė B.) priteistas 120,00 Eur kasmėnesinis dukters išlaikymas. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė neteikė 2017 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai K. V., todėl buvo gautas vykdomasis raštas, kurio pagrindu išieškojimą vykdo antstolė V. D..
3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį, per teismo nustatytą terminą, nepateikė.
Šalies argumentai
4. Ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad bylą ves per atstovą advokato paėjėją S. J..
5. Teismo posėdžio metu ieškovą atstovaujantis advokato padėjėjas S. J. ieškinį palaikė, prašė tenkinti pilnai ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, kad šalims (duomenys neskelbtini) metais gimė dukra K. V. dėl kurios išlaikymo tėvai susitarė 2017 m. gruodžio 15 d. sutartimi, kurią patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės teismas. Pagal minėtą sutartį numatytas 120 Eur išlaikymas per mėnesį šiai dienai yra per mažas ir nebeužtikrina vaiko poreikių patenkinimo. Šiuo metu atsakovė moka 126 Eur išlaikymą. Paaiškino, kad mergaitė šiais metais pradėjo lankyti mokyklą, gimnastiką, šokių būrelį, dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių pakito vaiko poreikiai dėl to reikalinga padidinti priteisto išlaikymo dydį. Ieškovas prašo iš atsakovės priteistą išlaikymą padidinti iki 250 Eur per mėnesį, pateikė išlaidų vaiko išlaikymui detalizaciją, kuri pagrindžia reikalavimą, nurodytos išlaidos vaiko poreikiams yra adekvačios ir protingos. Pažymėjo, kad teismų praktikoje minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, tuo tarpu ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei pusė minimalios mėnesinės algos. Taip pat nurodė, kad ieškovas sutiktų sumažinti reikalaujamą sumą iki 200 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių reikšmingų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė negali teikti reikalaujamo dydžio išlaikymo. Nepateikė įrodymų apie jai reikalingas lėšas pragyvenimui per mėnesį, duomenų apie jos atžvilgiu antstolių vykdomus išieškojimus, skolų susidarymo aplinkybių nepaaiškino, todėl ieškovo atstovo teigimu pagrindo nepriteisti ar priteisti mažesnį išlaikymo dydį nei reikalauja ieškovas, nėra, todėl prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
6. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka, tačiau sutiktų vaikui per mėnesį mokėti 150 Eur. Paaiškino, kad jeigu ieškovas leistų jai matytis su vaiku ji kitaip galėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nurodė, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ jos mėnesines pajamas sudaro 400 Eur per mėnesį „į rankas“, tačiau ji turi skirti pinigų savo pragyvenimui – maistui, komunaliniams mokesčiams, būsto nuomai. Paaiškino, kad su vyru gyvena bendrabučio tipo bute, per mėnesį moka 100 Eur būsto nuomos mokestį, pateikė būsto nuomos sutartį, kuri šalių nėra pasirašyta. Taip pat nurodė, kad galimybių susirasti kitą darbą nėra – turi tik vidurinį išsilavinimą, o dėl antstolių vykdomų išieškojimų net ir uždirbant daugiau iš darbo užmokesčio būtų išskaičiuojama daugiau, o atsakovei išmokama suma liktų 400 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo atstovo ir atsakovės teismo posėdžių metu pateiktais paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi dukrą K. V., gimusią (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-18512-824/2017 buvo patvirtinta V. B. ir D. V. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys nustatė vaiko gyvenamąją vietą su jos tėvu D. V., o iš V. J. (buvusi pavardė B.) teismas priteisė 120,00 Eur kasmėnesinį dukters išlaikymą. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti minėta nutartimi nustatyto išlaikymo dydį ir jį padidinti iki 250 Eur, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog ieškovas sutiktų reikalavimą sumažinti iki 200 Eur per mėnesį. Ieškovo teigimu vaiko poreikių užtikrinimui reikalinga suma padidėjo iki 540 Eur per mėnesį, nes vaikas pradėjo lankyti mokyklą, papildomus užsiėmimus, be to šalyje išaugo prekių kainos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas D. V. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje “(duomenys neskelbtini)” kur mokamas ieškovui darbo užmokestis kiekvieną mėnesį skiriasi, tačiau siekia 2000 Eur ir daugiau. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas yra siunčiamas į komandiruotes ir nurodytą darbo užmokestį sudaro 600 Eur atlyginimas kitą nurodytą išmokamų pajamų dalį sudaro mokami dienpinigiai komandiruočių metu. Taip pat teismo turimais duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, apie kitus ieškovo išlaikomus asmenis, teismas neturi.
8. Teismo turimais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė iki 2020 m. balandžio mėnesio nedirbo, nuo 2020 m. balandžio mėnesio atsakovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ kur darbo užmokestis nurodytas – 700 Eur, atsakovės teigimu ji gauna per mėnesį 400 Eur, nes iš darbo užmokesčio antstolių nurodymu yra atliekami atskaitymai. Atsakovė nurodo, jog jos pajamos yra mažos, o dėl antstolių atliekamų išskaitų, atsakovei gaunant didesnį darbo užmokestį būtų atliekamos didesnės išskaitos iš darbo užmokesčio ir galimybių daugiau lėšų skirti vaiko išlaikymui neatsirastų. Paaiškino, kad gyvena su vyru nuomojamame bute, kurio nuoma per mėnesį sudaro 100 Eur, taip pat reikalingos lėšos pragyvenimui, todėl galimybių mokėti ieškovo reikalaujamo dydžio išlaikymą neturi, sutiktų ir galėtų vaiko išlaikymui per mėnesį skirti 150 Eur.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
9. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo. Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis dydį ir vietoje priteisto 120,00 Eur išlaikymo, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės priteisti po 250,00 Eur, argumentuodamas tuo, jog nuo išlaikymo priteisimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, išaugo ne tik dukros poreikiai, bet ir paslaugų bei būtiniausių prekių kainos, kurios yra reikalingos augančios dukros gyvenimui. Atsakovė su ieškiniu sutiko tik iš dalies, sutiko mokėti po 150,00 Eur dukrai išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nes nuo išlaikymo dukrai priteisimo momento, jos turtinė padėtis nepagerėjo, turi skolinių įsipareigojimų.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 3.192 straipsnyje) imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.
11. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
14. Taigi, esminis momentas šioje byloje yra nustatyti faktą, kad nuo išlaikymo priteisimo momento, tai yra 2017 m. gruodžio 15 d., padidėjo šalių nepilnametės dukros K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), poreikiai, o taip pat įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.
15. Kasacinis teismas yra pateikęs CK 3.192 straipsnio analizę, kurioje išaiškinta, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau sprendžiant dėl konkretaus išlaikymo dydžio atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, numatytus tiek įstatymuose, pavyzdžiui, CK 1.5, 3.3 straipsniai, bei suformuluotus teismų praktikoje, kurių vienas – protingų vaiko poreikių kriterijus. Protingi vaiko poreikiai suprantami kaip vaiko poreikiai, kuriuos lemia nepilnamečio individualūs gabumai, polinkiai, taip pat amžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti, pirma, protingus vaiko poreikius ir, antra, tėvų turtinę padėtį, t. y. būtina analizuoti įstatyme įtvirtintą tėvų turtinės padėties kriterijų (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys) bei vieną iš teismų praktikoje suformuluotų aplinkybių – protingus vaiko poreikius.
16. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Be to, vienas iš kriterijų, nustatant vaiko poreikius, kaip jau minėta, yra jo amžius, teismų praktikoje pripažįstama, kad, vaikui augant, jo poreikiai didėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
17. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus nepilnai trejiems metams. Šalių dukrai jau yra šešeri metai, vaikas pradėjo lankyti mokyklą. Be to, pažymėtina, kad per trejus metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Todėl sutiktina su ieškovo pozicija, kad iš atsakovės priteistas išlaikymo dukrai dydis po 120 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir vaiko poreikiai yra pakitę iš esmės. Ieškovas nurodė, kad vaiko poreikiai yra padidėję ir kas mėnesį jo išlaikymui reikia ne mažiau kaip 540,00 Eur.
18. Teismas atkreipia dėmesį, jog civilinis procesas inter alia (be kita ko) grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
19. Ieškovas nurodė, kad vidutiniškai vienam mėnesiui vaikui išlaikyti reikalinga 540,00 Eur suma, kurią sudaro maistas, drabužiai, būreliai, mokykliniai reikmenys, pratybos, ekskursijos ir kt. Ieškovo nurodytos išlaidos minėtiems vaiko poreikiams patenkinti, teismo vertinimu, yra protingos. Šiame kontekste paminėtina, kad ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad šalių vaikas bylos nagrinėjimo metu pradėjo lankyti mokyklą, šalių vaikas lanko būrelius, su tuo taip pat yra susijusios papildomos išlaidos ugdymui. Atsakovė savo paskaičiavimų dėl šios sumos į bylą nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai).
20. Atsižvelgiant į tai, kad byloje duomenų apie šalių dukters ypatingus poreikius ar sveikatos problemas nepateikta, teismas, įvertinęs vaiko poreikiams nurodytas sumas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, ekonominę realybę, pateiktus byloje įrodymus, daro išvadą, kad vaiko būtinų poreikių užtikrinimui reikalingos 540 Eur išlaidos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius (CPK177, 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad tokia vaiko išlaikymui skirtina suma tik minimaliai viršija teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant sumą reikalingą minimaliems išlaikomo asmens poreikiams patenkinti, pripažįstamą minimalų mėnesinės algos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 669, nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga lygi 607 Eur (neperskaičiuota būtų 430 Eur). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
21. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
22. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
23. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
24. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D. , bylos Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.).
25. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo atlyginimas (su mokamomis kitomis išmokomis, pavyzdžiui, dienpinigiais komandiruočių metu) yra vidutiniškai per mėnesį 1663,26 Eur, atskaičius mokesčius. Bylos duomenys rodo, kad ieškovas turi gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).
26. Atsakovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Byloje nėra duomenų apie šalių turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau atsakovė nurodė, jog jos atžvilgiu antstoliai vykdo skolų išieškojimus. Iš teismo turimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad atsakovė iki 2020 m. balandžio mėnesio nedirbo, nuo 2020 m. balandžio mėnesio atsakovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ kur darbo užmokestis nurodytas – 700 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad „į rankas“ gauna 400 Eur, kadangi antstoliai nukreipė skolų išieškojimą į darbo užmokestį dėl to yra atliekami atskaitymai iš atsakovės gaunamo darbo užmokesčio. Nurodė, kad turi skolų, dėl kokių priežasčių ir kaip susidarė skoliniai įsipareigojimai, atsakovė nenurodė. Teismo posėdžio metu atsakovė taip pat paaiškino, kad gyvena su vyru nuomojamame bute, kurio nuomai bendrai išleidžia 100 Eur, taip pat reikalinga mokėti komunalinius mokesčius ir turi kitų pragyvenimui reikalingų išlaidų. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad dėl turimo išsilavinimo (turi tik vidurinį išsilavinimą) ir dėl antstolių vykdomų išieškojimų, galimybių susirasti geriau apmokama darbą ir gauti didesnes pajamas, neturi, taigi pagal galimybes gali mokėti vaikui ne daugiau nei 150 Eur per mėnesį.
27. Darytina išvada, jog tiek pagal gaunamas mėnesio pajamas, tiek pagal turimą nekilnojamąjį turtą ieškovo padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovės.
28. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 straipsnis, 3.192 straipsnis). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Todėl nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo sutikti su atsakovės argumentais dėl jos galimybės mokėti vaikui tik 150,00 Eur išlaikymą, nes, pirma, atsakovė nepaneigė padidėjusių augančio vaiko per trejų metų laikotarpį nuo priteisto išlaikymo poreikių būtinumo, ir antra, atsakovė yra darbinga, todėl privalo imtis visų priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, jos būtiniems poreikiams patenkinti, o šios pareigos nevykdymas, negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar turimais skoliniais įsipareigojimais. Teismas taip pat pažymi, kad nepilnametis vaikas gyvena su ieškovu, taigi atitinkamai jam tenka didesnė dalis pareigų susijusių su kasdienine nepilnamečio priežiūra. O atsakovės nurodomi argumentai, kad netikslinga susirasti geriau apmokamą darbą, nes tai lemtų tik greitesnį skolų išieškojimą, bet nepagerintų atsakovės finansinių galimybių, vertintini kritiškai. Taip pat pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgė į sunkią atsakovės turtinę padėtį, įvertino jos pastangas – atsakovė susirado darbą ir gauna stabilias pajamas, ir tuo pagrindu priteisė mažesnį nei ieškovo reikalaujamas išlaikymas, tačiau atsakovei paaiškintina, jog išlaikymo dydis pasikeitus vaiko poreikiams ar tėvų padėčiai ateityje vėl galės būti keičiamas. Taigi atsakovė turėtų dėti maksimalias pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, grąžinti susidariusias skolas ir siekti gauti didesnes pajamas, kad galėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
29. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nenurodė kokio dydžio vaiko pinigų išmoką gauna. Pagal galiojančius teisės aktus nuo 2020 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui sudaro 60,06 Eur. Duomenų, kad ieškovo šeimoje auga daugiau vaikų ar yra kitų aplinkybių dėl kurių šios išmokos dydis būtų pakeistas, nenustatyta.
30. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, o nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
31. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, jog byloje nustatytas esminis vaiko poreikių padidėjimas, nes vaikas paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, pakilo prekių ir paslaugų kainos, vaikui reikalingos papildomos išlaidos būreliams. Ieškovas byloje pagrindė visus nurodytus vaiko poreikius. Atsakovė pagal savo dabartinę turtinę padėtį ir finansines galimybes turi prisidėti vaiko išlaikymo prievolėje didesne suma nei buvo nustatyta 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi ir teikti dukrai didesnį išlaikymą. Įvertinus bylos rašytinę medžiagą, ieškovo atstovo ir atsakovės paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog šalių galimybės teikti materialinį išlaikymą dukrai nėra visiškai vienodos, ieškovo turtinė padėtis - ženkliai geresnė. Todėl atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, laikytina, kad ieškovas turi galimybę teikti didesnę materialinio išlaikymo dalį. Tai reikštų konstatuoto preliminaraus 540 Eur dydžio vaikui teiktinų išlaidų mokėjimo paskirstymą abiem tėvams skirtingomis dalimis. Vadovaujantis CK 3.156 straipsnio 2 dalimi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, atitinkamai ir preziumuojama, kad abu tėvai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo lygiomis dalimis. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, tais atvejais, kai vieno iš tėvų turtinė padėtis yra geresnė, galima nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto tėvų lygių teisių ir pareigų principo.
32. Teismas laiko reikšminga tą aplinkybę, kad atsakovės darbo užmokestis yra ženkliai mažesnis nei ieškovo, ieškovas turi nekilnojamojo turto, tai rodo, kad ieškovo turtinė padėtis geresnė, todėl yra pagrindas nukrypti nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką abiem tėvams vienodai ir iš atsakovės priteisti 170 Eur sumą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į pateiktus rašytinius įrodymus, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į tai, kad atsakovė įvertinusi savo finansinę padėtį iš esmės sutinka dukters išlaikymui skirti 150,00 Eur, į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, į tai, kad ieškovo atstovas nurodė, jog ieškovas sutinka reikalavimą mažinti iki 200 Eur per mėnesį, į tai, kad atsakovė neturi galimybių teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymo - ieškovo prašomas iš atsakovės priteisti 250,00 Eur nepilnametei dukrai kas mėnesį išlaikymo dydis yra mažintinas iki 170,00 Eur, kuris, teismo įsitikinimu, būtinas ir proporcingas, atsižvelgiant tiek į šalių dukters amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį, ir toks išlaikymo dydis laikytinas realiu, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės nepilnametės dukros išlaikymui po 170,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu motinai teikiant po 170,00 Eur, tėvui skiriant daugiau nei 170 Eur dukters išlaikymui bei iš valstybės gaunat 60,00 Eur išmoką vaikui šalių nepilnametės dukters interesai bus užtikrinti, kad šalių dukra galėtų augti ir vystytis.
33. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
34. Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
35. Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
37. Ieškovas ieškinyje suformulavo prašymą priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nei prašymo jas atlyginti, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 96 straipsniai).
38. Teismo patirtos pašto išlaidos iš ieškovo nepriteistinos, kadangi jų suma neviršija teisės aktu nustatyto minimalaus šių išlaidų dydžio (CPK 92 straipsnis).
39. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 95, 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr.2SP-18512-824/2017 iš atsakovės V. J. priteistą išlaikymo dukrai K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini)., dydį, ir priteisti iš atsakovės V. J. dukrai K. V., (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2020 m. kovo 24 d., iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnametei K. V. priteistų piniginių lėšų tvarkytoju palikti ieškovą D. V..
Priteisti iš atsakovės V. J. 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.