- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2A-25-1092/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02065-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- V. J.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4226-639/2020 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei V. J. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. Nr.2SP-18512-824/2017 ir priteisti iš atsakovės V. J. šalių nepilnametės dukros K. V. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti ieškovui uzufrukto teisę tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas, taip pat priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi buvo patvirtinta V. B. ir D. V. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys nustatė vaiko gyvenamąją vietą su jos tėvu D. V., o iš V. J. (buvusi pavardė B.) priteistas 120 Eur kasmėnesinis dukters išlaikymas. Taikos sutartimi nustatytas 120 Eur išlaikymas per mėnesį šiuo metu yra per mažas ir nebeužtikrina vaiko poreikių patenkinimo. Šiuo metu atsakovė moka 126 Eur išlaikymą. Mergaitė šiais metais pradėjo lankyti mokyklą, gimnastiką, šokių būrelį, dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių pakito vaiko poreikiai, dėl to reikia padidinti priteisto išlaikymo dydį.
3. Atsakovė V. J. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad su ieškovo D. V. ieškinio reikalavimais nesutinka, sutiktų vaikui per mėnesį mokėti 150 Eur. Paaiškino, kad jeigu ieškovas leistų jai matytis su vaiku, ji kitaip galėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), kurioje jos mėnesines pajamas sudaro 400 Eur per mėnesį „į rankas“, tačiau ji turi skirti pinigų savo pragyvenimui – maistui, komunaliniams mokesčiams, būsto nuomai. Paaiškino, kad su vyru gyvena bendrabučio tipo bute, per mėnesį moka 100 Eur būsto nuomos mokestį. Atsakovė taip pat nurodė neturinti galimybių susirasti kitą darbą, nes turi tik vidurinį išsilavinimą, o dėl antstolių vykdomų išieškojimų net ir uždirbant daugiau iš darbo užmokesčio būtų išskaičiuojama daugiau, o atsakovei išmokama suma liktų 400 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-18512-824/2017 iš atsakovės V. J. priteistą išlaikymo dukrai K. V. dydį ir priteisė iš atsakovės V. J. dukrai K. V. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisė nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2020 m. kovo 24 d., iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nepilnametei K. V. priteistų piniginių lėšų tvarkytoju paliko ieškovą D. V.. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės V. J. 15,00 Eur žyminį mokestį valstybei.
5. Teismas nustatė, kad šalių dukrai yra šešeri metai, vaikas pradėjo lankyti mokyklą. Per trejus metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos, todėl iš atsakovės priteistas išlaikymo dukrai dydis po 120 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir vaiko poreikiai yra pakitę iš esmės.
Šalies argumentai
6. Ieškovas nurodė, kad vidutiniškai vienam mėnesiui vaikui išlaikyti reikalinga 540,00 Eur suma, kurią sudaro išlaidos maistui, drabužiams, būreliams, mokykliniams reikmenims, pratyboms, ekskursijoms ir kt. Ieškovo nurodytos išlaidos minėtiems vaiko poreikiams patenkinti, teismo vertinimu, yra protingos. Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad šalių vaikas bylos nagrinėjimo metu pradėjo lankyti mokyklą, šalių vaikas lanko būrelius, su tuo taip pat yra susijusios papildomos išlaidos ugdymui. Atsakovė savo apskaičiavimų į bylą nepateikė. Teismas konstatavo, kad vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti reikalingos 540 Eur išlaidos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, vertindamas bylos šalių finansinę padėtį, nustatė, kad ieškovo atlyginimas (su mokamomis kitomis išmokomis, pavyzdžiui, dienpinigiais komandiruočių metu) vidutiniškai per mėnesį sudaro 1 663,26 Eur, atskaičius mokesčius. Ieškovas turi gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Byloje nėra duomenų apie šalių turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau atsakovė nurodė, jog iš jos antstoliai vykdo skolų išieškojimus. Atsakovė iki 2020 m. balandžio mėnesio nedirbo, nuo 2020 m. balandžio mėnesio atsakovė dirba UAB (duomenys neskelbtini). Jos darbo užmokestis nurodytas 700 Eur, tačiau atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad „į rankas“ gauna 400 Eur, kadangi antstoliai nukreipė skolų išieškojimą į darbo užmokestį. Atsakovė taip pat paaiškino, kad gyvena su vyru nuomojamame bute, kurio nuomai bendrai išleidžia 100 Eur, taip pat reikia mokėti komunalinius mokesčius ir turi kitų pragyvenimui reikalingų išlaidų. Atsakovė pažymėjo, kad dėl turimo išsilavinimo (turi tik vidurinį išsilavinimą) ir dėl antstolių vykdomų išieškojimų galimybių susirasti geriau mokamą darbą ir gauti didesnes pajamas neturi, pagal galimybes gali mokėti vaikui ne daugiau nei 150 Eur per mėnesį.
8. Įvertinęs šalių finansinę padėtį teismas konstatavo, kad ieškovo padėtis yra daug geresnė nei atsakovės. Tačiau atkreipė dėmesį, kad atsakovė yra darbinga, todėl privalo imtis visų priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, jo būtiniesiems poreikiams patenkinti, o šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar turimais skoliniais įsipareigojimais. Teismas taip pat pažymėjo, kad nepilnametis vaikas gyvena su ieškovu, taigi atitinkamai jam tenka didesnė dalis pareigų, susijusių su kasdienine nepilnamečio priežiūra.
9. Teismas pažymėjo, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nenurodė, kokio dydžio vaiko pinigų išmoką gauna, tačiau pagal galiojančius teisės aktus nuo 2020 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui sudaro 60,06 Eur. Duomenų, kad ieškovo šeimoje auga daugiau vaikų ar yra kitų aplinkybių, dėl kurių šios išmokos dydis būtų pakeistas, teismas nenustatė.
10. Įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, ieškovo atstovo ir atsakovės paaiškinimus, teismas padarė išvadą, jog šalių galimybės teikti materialinį išlaikymą dukrai nėra visiškai vienodos, ieškovo turtinė padėtis daug geresnė. Todėl ieškovas turi galimybę teikti didesnę materialinio išlaikymo dalį. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas paskirstė preliminaraus 540 Eur dydžio vaikui teiktinų išlaidų mokėjimą abiem tėvams skirtingomis dalimis ir nusprendė iš atsakovės priteisti 170 Eur sumą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Ieškovas D. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
11.1. Ieškovas buvo pateikęs vaiko išlaikymo dydžio pagrindimo lentelę, kurioje nurodė, kad vidutiniškai vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 540 Eur suma. Atėmus gaunamus 60 Eur vaiko pinigus ieškovas teismo prašė iš atsakovės priteisti 250 Eur vaiko išlaikymą. Teismas pripažino, kad ieškovo nurodyta vidutinė vienam mėnesiui vaikui išlaikyti reikalinga 540,00 Eur suma yra protinga ir atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius. Atsakovė šios sumos neginčijo, neneigė fakto, kad tokia suma būtina vaiko išlaikymui, savo apskaičiavimų nepateikė, tai leidžia teigti, kad atsakovė sutiko su ieškovo nurodyta mėnesine vaiko išlaikymo dydžio suma.
11.2. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl šalių finansinės padėties. Teismas nesiuntė paklausimo į atsakovės darbovietę, nes iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) gautų duomenų negalima daryti išvados apie atsakovės faktiškai dirbtą laiką, gaunamas pajamas. Ieškovo pajamas sudaro darbo užmokestis bei komandiruotpinigiai. Teismas neįvertino fakto, kad ieškovas dirba komandiruotėse užsienio valstybėse ir šios lėšos (komandiruotpinigiai) yra skiriamos pragyvenimui dirbant užsienyje, todėl didelė dalis komandiruotpinigių yra išleidžiama užsienyje tenkinti ieškovo būtiniausius poreikius.
11.3. Ieškovui nuosavybės teise priklausančiam namui ir žemės sklypui yra taikyta hipoteka, kadangi gyvenamojo namo statybai ieškovas ėmė paskolą ir kas mėnesį turi mokėti po 482 Eur grąžindamas gautą 85 000,00 Eur paskolą. Ieškovas taip pat privalo kas mėnesį dengti šio namo eksploatacinius bei komunalinius patarnavimus (vanduo, elektra, šiukšlės, žemės ir kt. mokesčiai). Be to, šiuo metu ieškovas patyria didelių išlaidų vaiko kambario įrengimui ir apstatymui.
11.4. Atsakovė teismui pateikė buto nuomos sutartį, kuri yra be sutarties šalių parašų, todėl teismas šį įrodymą turėjo laikyti niekiniu, neįrodančiu atsakovės teiginių dėl būsto nuomos ir nuomos mokesčio dydžio. Atsakovė, kaip ji pati nurodė teismo posėdžio metu, turi sutuoktinį, su kuriuo dalijasi visas jai tenkančias išlaidas, o ieškovas, auginantis šalių nepilnametį vaiką, ne tik vienas pats asmeniškai dengia visas turimas išlaidas, bet ir pagal teismo sprendimą privalo didžiąja dalimi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo.
11.5. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi tik atsakovės pasisakymais, kad ji turi skolų, kad iš jos antstoliai vykdo skolų išieškojimus, kad „į rankas“ ji gauna 400 Eur, kadangi antstoliai nukreipia skolų išieškojimą į darbo užmokestį. Jeigu atsakovė nepadengė turėtų įsiskolinimų, vaiko išlaikymo mokėjimas yra prioritetinis prieš kitas skolas, todėl visų pirma yra mokamas išlaikymas vaikams, o tik po to dengiami visi likusieji įsiskolinimai, dėl to atsakovei liekančios pragyvenimui lėšos nesumažėja.
11.6. Ieškovo manymu, teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl tikrosios atsakovės turtinės padėties, jos gaunamų pajamų ir turimų įsiskolinimų, kt., t. y. teismas priimdamas sprendimą turėjo vertinti viską vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad atsakovės turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Atsakovės elgesys akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytiems elgesio standartams, kad sąžiningas ir rūpestingas asmuo, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, o iš atsakovės pozicijos galima drąsiai teigti, kad ji ne tik nededa pastangų, bet ir tyčia vengia dėti be kokias pastangas, kad būtų ne tik teikiamas pakankamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, bet ir grąžinami turimi įsiskonimai. Atsakovė, būdama darbinga, sveika, neturėdama kitų išlaikytinių, net nebando susirasti geriau mokamo ar papildomo darbo, nors turi visas sąlygas ir galimybes (išvykti į užsienį, įgyti specialybę ir pan.), kad galėtų teikti pakankamą išlaikymą.
12. Atsakovė V. J. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškovo D. V. apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2019 m. spalio 29 d. kredito sutarties tarp Kretingos kredito unijos ir ieškovo kopiją; Kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiko kopiją bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) išvados dėl atsakovės V. J. (buvusi pavardė – B.) prašymo išdėstyti baudų už administracinius nusižengimus mokėjimą kopiją. Ieškovo įsitikinimu, pateikta kredito sutartis ir kredito grąžinimo grafikai patvirtina jo prisiimtus finansinius įsipareigojimus už gyvenamojo namo statybą, o VMI išvada – atsakovei vykdomus išieškojimus už jos padarytus administracinius nusižengimus.
17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovo pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais
Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo sąlygų
18. Byloje pateiktu ieškiniu ieškovas siekė, kad būtų padidintas jo ir atsakovės nepilnametei dukrai ankstesne teismo nutartimi iš atsakovės priteisto išlaikymo dydis, tačiau atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, argumentuodama savo sunkia finansine padėtimi.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
20. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu bei kartu su juo pateiktu nepilnamečio vaiko išlaidų apskaičiavimu įrodinėjo, kad vidutiniškai vienam mėnesiui vaikui išlaikyti reikalinga 540,00 Eur suma, kurią sudaro išlaidos maistui, drabužiams, būreliams, mokykliniams reikmenims, pratyboms, ekskursijoms ir kt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad per trejus metus nuo prašomo pakeisti teismo procesinio sprendimo priėmimo pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos, konstatavo, kad vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti reikalingos 540 Eur išlaidos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius. Nors atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo lakoniškai nurodžiusi, kad šalių nepilnamečiam vaikui galbūt užtektų ir 300 Eur per mėnesį išlaikymo, tačiau jokių tokios sumos apskaičiavimų ar kitų rašytinių įrodymų į bylą neteikė, teismo nustatytos 540 Eur sumos neginčijo.
22. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą šalių nepilnamečiam vaikui yra teikiama 60,06 Eur išmoka vaikui iš valstybės biudžeto. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 35 punktas). Vadinasi, nagrinėjamu atveju šalys savo nepilnametės dukros būtiniesiems poreikiams ir papildomam ugdymui užtikrinti turėjo skirti 480 Eur (nuo 2021 m. sausio 1 d. – 470 Eur) per mėnesį sumą (540 Eur – 60 (70) Eur).
23. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje buvo tinkamai nustatytas esminis šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalingų lėšų pokytis (padidėjimas), kuris sudarė pagrindą spręsti dėl ankstesniu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl iš atsakovės priteistino išlaikymo dydžio
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakeitė ankstesniu teismo procesiniu sprendimu iš atsakovės V. J. priteistą išlaikymo dukrai K. V. dydį ir priteisė iš atsakovės V. J. dukrai K. V. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur kas mėnesį. Ieškovas nesutinka su skundžiamu sprendimu, argumentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neproporcingai paskirstė nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą tarp šalių. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių finansinę padėtį – vertindamas atsakovės gaunamas pajamas rėmėsi tik VSDFV duomenimis, klaidingai įvertino jos turimus įsiskolinimus kitiems kreditoriams, neatsižvelgė į jos pastangas teikti išlaikymą, taip pat klaidingai įvertino ieškovo gaunamų komandiruotpinigių paskirtį bei ieškovo turimą turtą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovo argumentais.
25. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
26. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Nors paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 28 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovas dirba UAB (duomenys neskelbtini). Pagal šios įmonės pirmosios instancijos teismui pateiktą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, ieškovo D. V. pajamos, susijusios su darbo santykiais, nėra pastovios: už 2020 m. sausio mėnesį ieškovas gavo 149,71 Eur, už 2020 m. vasario mėnesį – 2 656,30 Eur, už 2020 m. kovo mėnesį – 2 916,00 Eur, už 2020 m. balandžio mėnesį – 400,47 Eur, už 2020 m. gegužės mėnesį – 960,38 Eur, už 2020 m. birželio mėnesį – 2 760,00 Eur, už 2020 m. liepos mėnesį – 1 800,00 Eur. Taigi, pagal pateiktą byloje pažymą, ieškovo gaunamas pajamas, atskaičius mokesčius, vidutiniškai sudaro 1 663,27 Eur (11 642,86 Eur/7 mėn.).
28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) pažymą, apie pusę ieškovo gaunamų pajamų sudaro ieškovo gaunami dienpinigiai (komandiruotpinigiai). Nors ieškovo gaunami dienpinigiai priskiriami ieškovo gaunamos pajamoms, tačiau dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018, 11 punktas).
29. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tačiau jis yra įkeistas (hipoteka) pagal ieškovo ir Kretingos kredito unijos 2019 m. spalio 29 d. sudarytą kredito sutartį, kurios suma 85 000 Eur (numatoma kredito grąžinimo pabaigos data – 2044 m. spalio 25 d.).
30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškovu, todėl jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.
31. Remiantis VSDFV išrašu apie atsakovės gaunamą darbo užmokestį (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovės gaunamas darbo užmokestis UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. spalio mėn. yra padidėjęs ir šiuo metu sudaro apie 1 100 Eur (neatskaičius mokesčių). Iki 2020 m. spalio mėn. atsakovės darbo užmokestis siekė apie 700 Eur (neatskaičius mokesčių).
32. Ieškovė yra jauna, sveika ir darbinga, todėl ji negali pasiteisinti gaunamomis mažomis pajamomis ir prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo tik minimaliai. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
33. Išrašas iš antstolių informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad iš atsakovės yra vykdomi ir kiti išieškojimai, tačiau likusios išieškoti sumos nėra didelės ir jų daugumą sudaro įsiskolinimai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, už padarytus administracinius nusižengimus. Duomenų, kad atsakovė turėtų kitų išlaikytinių, byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovės turimi kiti skoliniai įsipareigojimai negali būti pagrindu iš esmės mažinti šalių nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį, nes jie nėra lygiaverčiai. Priešingai, pagal CPK 754 straipsnio 2 dalies nuostatas pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą. Taigi, pateikus vykdomąjį dokumentą šioje byloje vykdyti, šalių dukters išlaikymo išieškojimas bus vykdomas pirmesne tvarka nei atsakovės kitų kreditorių.
34. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, todėl tai sudaro pagrindą nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo. Tačiau atsižvelgdama į bendrąjį principą, kad tėvų pareigos vaikams visų pirma turėtų būti vienodos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių turtinės padėties skirtumai nėra tokie dideli, kad pateisintų tokį didelį skirtumą tarp ieškovo ir atsakovės pareigos išlaikyti vaiką dydžių, kokį nustatė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių nepilnametės dukros būtiniesiems poreikiams ir papildomam ugdymui užtikrinti skirtina 480 Eur per mėnesį suma (atskaičius 60,06 Eur valstybės teikiamą išmoką vaikui ir turint omenyje, kad ši išmoka nuo 2021 m. sausio 1 d. didėja iki 70 Eur) tarp bylos šalių padalytina priteisiant iš atsakovės V. J. dukrai K. V. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur kas mėnesį. Labiau nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo teisėjų kolegija neturi pagrindo.
35. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeičiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
36. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
37. Ieškovas laimėjo 76,92 proc. bylos (100 (priteistas išlaikymo padidinimas) / 130 (ieškiniu prašytas išlaikymo padidinimas). Vadinasi, valstybei iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis padidinamas iki 26,92 Eur (35 x 0,7692).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
39. Ieškovas šioje byloje buvo atleistas nuo 22 Eur žyminio mokesčio mokėjimo už pateiktą apeliacinį skundą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas buvo patenkintas 62,5 proc., iš atsakovės priteistinas 13,75 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovo D. V. ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-18512-824/2017 iš atsakovės V. J. priteistą išlaikymo dukrai K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovės V. J. dukrai K. V. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį, išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2020 m. kovo 24 d., iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnametei K. V. priteistų piniginių lėšų tvarkytoju palikti ieškovą D. V..
Priteisti iš atsakovės V. J. 26,92 Eur žyminį mokestį valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovės V. J. 13,75 Eur (trylika eurų 75 ct) žyminio mokesčio valstybei už ieškovo apeliacinį skundą. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.