Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-96-642/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-05
Bylos Nr.: e2A-96-642/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00435-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Kristina Domarkienė, Danutė Žvinklytė
Ieškovas: V. F., A. C., E. S.
Atsakovas: M. Š.
Trečiasis asmuo: Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), K. R.

Kategorijos

2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.8.1Sutarties samprata ir sutarčių rūšys
2.6.8.6Sutarties turinys (sutarties sąlygos)
2.6.8.8Sutarčių aiškinimas

Civilinė byla Nr. e2A-96-642/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00435-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.1; 2.6.8.6; 2.6.8.8.; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.2.4.4; 3.2.4.8.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. F., A. C. (A. C.), E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-195-941/2019 pagal ieškovų V. F., A. C. (A. C.), E. S. ieškinį atsakovei M. Š., tretieji asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) , K. R., dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo vykdyti sutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami: 1) įpareigoti atsakovę M. Š. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti detaliojo plano organizatorės įsipareigojimus: parengti (duomenys neskelbtini), gatvių apšvietimo tinklų techninį projektą ir įrengti šiuos gatvių apšvietimo tinklus iki ieškovams priklausančių žemės sklypų, esančio (duomenys neskelbtini) ribos (pradiniu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę įvykdyti sutartį ir per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos prijungti inžinerinius tinklus prie magistralinių tinklų ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre); 2) priteisti iš atsakovės M. Š. V. F. 2 107,90 Eur, A. C.– 3 035,83 Eur ir E. S. – 3 035,84 Eur, iš viso – 8 179,57 Eur nuostolių atlyginimą.

Šalies argumentai

2. Reikalavimo pagrindu ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovė M. Š. parengė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, kuris buvo patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta, kad teritorijos apstatymą bus galima pradėti tik parengus inžinerinių tinklų ir įrenginių projektus bei jų įgyvendinimo planus. Pagal planavimo organizatorės M. Š. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pasirašytą susitarimą dėl (duomenys neskelbtini) inžinerinių tinklų ir gatvių infrastruktūros vystymo patvirtinus žemės sklypo detaliuosius planus, planavimo organizatorė įsipareigojo parengti magistralinius vandentiekio, fekalinės kanalizacijos, gatvių apšvietimo tinklų bei kelio iki planuojamų žemės sklypų techninius projektus savo lėšomis iki namų valdų žemės sklypų užstatymo pradžios. Tame pačiame susitarime nurodyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybė, gavusi finansavimą iš fondų ar kitas lėšas, planuoja pagal parengtus planavimo organizatorių techninius projektus įrengti (duomenys neskelbtini) magistralinius vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklus, o gyvenamieji namai ir jų priklausiniai galės būti įteisinti tik įrengus magistralinius fekalinės kanalizacijos ir vandentiekio tinklus bei kelius. Žemės sklypus suprojektuotame kvartale įsigijo ieškovai V. F., A. C. ir E. S.. Atsakovė planavimo organizatorės pareigų ieškovams ir (ar) kitiems asmenims neperleido bei pati tinkamai neįvykdė. Už savo lėšas ieškovai V. F., A. C. ir E. S., siekdami užtikrinti savo teisėtus interesus, atliko vandentiekio ir buitinių nuotekų statybą. Už šių inžinerinių tinklų įrengimą ieškovai bendrai sumokėjo 8 179,57 Eur, kurie pripažintini ieškovų patirtais nuostoliais. Turėtas išlaidas prašo priteisti iš atsakovės. Taip pat prašo įpareigoti atsakovę vykdyti planavimo organizatorės pareigas pagal susitarimą su Klaipėdos rajono savivaldybe. Atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi įsipareigojimo parengti (duomenys neskelbtini) gatvių apšvietimo tinklų techninius projektus ir įrengti šiuos gatvių apšvietimo tinklus. Pažymi, kad ieškovai, pirkdami jau pakeistos paskirties žemės sklypus gyvenamųjų namų statybai, pagrįstai turėjo pagrindo manyti, kad kvartalo infrastruktūros įrengimu bus pasirūpinta. Ieškovai žemės sklypus įsigijo ne iš detaliojo plano organizatoriaus, tačiau prieš sudarant sutartis buvo informuoti apie tai, kad detaliojo plano organizatoriaus teises bei pareigas turi atsakovė M. Š.. Leidimai ieškovų gyvenamųjų namų statybai buvo išduoti atsižvelgiant į tai, kad buvo parengti inžinerinių tinklų ir įrenginių projektai, atsakovei 2007 m. balandžio 26 d. išduotas iki 2017 m. balandžio 26 d. galiojantis leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus kanalizacijos, elektros tinklų, vidaus kelio individualiųjų namų statybos kvartalui. Kvartalo užstatymas yra pradėtas iki inžinerinių tinklų vietovėje įrengimo, tačiau ši aplinkybė neatleidžia detaliojo plano organizatoriaus nuo pareigų atlikimo. Ieškovai, įsigiję žemės sklypus ir juose pradėtus statyti gyvenamuosius namus, negalėjo užbaigti tų namų statybos, nes techniniai projektai nėra įgyvendinti. Atsakovė, kaip detaliojo plano organizatorė, savo įsipareigojimų neįvykdė iki gyvenamųjų namų užstatymo pradžios. Ginčas tarp atsakovės ir kitų žemės sklypų savininkų buvo sprendžiamas teisme. Atsakovės neteisėti veiksmai jau yra konstatuoti įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-85-714/2011 bei kitose vėliau iškeltose ir išnagrinėtose bylose. Šioje byloje reiškiami reikalavimai nėra tapatūs. Ieškovai dėl to, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų, patyrė šias išlaidas: mažosios bendrijos (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) parengtas topografinis planas – 130 Eur, MB (duomenys neskelbtini) atlikti kadastriniai matavimai – 100 Eur, E. V. individualios įmonės (toliau – IĮ) parengtas vandentiekio ir buitinių nuotekų statybos projektas – 180 Eur, MB (duomenys neskelbtini) padaryta tinklų geodezinė nuotrauka – 145 Eur, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) sudaryta lokalinė sąmata – 5 768,69 Eur, iš viso – 6 323,69 Eur, kiekvienas po 2 107,90 Eur. Ieškovų A. C. ir E. S. dar turėtos išlaidos: uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) įrengti vandens filtrai – 6 037,5 Lt (1 748,58 Eur), montavimo medžiagos – 370,5 Lt (107,30 Eur), iš viso – 1 855,88 Eur, kiekvienas po 927,94 Eur. Ieškovų bendrai turėtos išlaidos 8 179,58 Eur, kurias pagrindžia pateiktos sąskaitos faktūros bei mokėjimo kvitai. Tarp ieškovų patirtų nuostolių ir atsakovės neveikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Išleidę didžiules pinigų sumas, įsigiję žemės sklypus ir pasistatę gyvenamuosius namus tuose sklypuose, ieškovai privalėjo patys pasirūpinti geriamojo vandens, nuotekų šalinimo ir kitais įrengimais, be ko negali tinkamai pagal paskirtį būti naudojamas joks gyvenamasis namas. Atsakovei tinkamai vykdant savo prievoles, ieškovai šių išlaidų nebūtų patyrę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neteisėti veiksmai – susitarimu prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas – konstatuoti įsiteisėjusiu 2011 m. gegužės 10 d. teismo sprendimu, kuriuo jį įpareigota vykdyti detaliojo planavimo procese susitarimu su Klaipėdos rajono savivaldybe prisiimtus įsipareigojimus – pagal parengtus magistralinius projektus įrengti kvartalinius inžinerinius tinklus.

5. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pagal susitarimą su savivaldybės administracija ir įsiteisėjusius teismų sprendimus neturėjo ir neturi pareigos įrengti (duomenys neskelbtini) gyvenvietės magistralinius vandentiekio ir nuotekų tinklus. Taip pat prejudicinę reikšmę turinčiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad atsakovė neturi pareigos savo lėšomis įrengtus kvartalinius vandentiekio ir nuotekų tinklus dar savo lėšomis prijungti prie magistralinių ar kitų kvartalinių tinklų. Tai, kad atsakovės, kaip detaliojo planavimo organizatorės, įrengti kvartaliniai tinklai nėra prijungti prie magistralinių tinklų, nesudaro pagrindo išvadai, kad detaliojo planavimo organizatorė netinkamai įvykdė ar neįvykdė šios savo įsipareigojimų dalies.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia sąskaitomis, tačiau nepateikia visų jų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų bei didžiąja dalimi – dėl 5 768,69 Eur už vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimą, lokaline sąmata. Tai, kad ieškovai nepateikė realias išlaidas patvirtinančių dokumentų, sudaro pagrindą konstatuoti, kad galbūt dėl to patirtos žalos dydis neįrodytas.

7. Teismas nurodė, kad visi ieškovų nurodyti veiksmai atlikti ir su tuo susijusios galbūt patirtos išlaidos, kurių dydis neįrodytas ir kurias prašoma priteisti kaip nuostolių atlyginimą, patirtos po atsakovės, kaip detaliojo planavimo organizatorės, įpareigojimų, susijusių su kvartalinių vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimu, įvykdymo. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovės pavėluotas, tačiau technine prasme visiškas ir tinkamas įsipareigojimų įvykdymas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovų deklaruojamomis ir prašomomis priteisti išlaidomis.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė neturėjo ir neturi pareigos ir (ar) nurodymo prijungti kvartalinius tinklus prie magistralinių ar kitų kvartalinių tinkų. Ieškovai tai atliko savo iniciatyva, interesais ir rizika, todėl atsakovei netenka pareiga atlyginti ieškovų dėl to galbūt patirtų išlaidų.

9. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad ieškovai neįrodė žalos fakto ir dydžio bei jų priežastinio ryšio su atsakovės neteisėtais veiksmais. Neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, paneigiama ir atsakovės kaltės prezumpcija. Nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovei civilinė atsakomybė pareikšto ieškinio pagrindu negali būti taikoma.

10. Spręsdamas klausimą dėl ieškovų reikalavimo, susijusio su gatvių apšvietimo tinklais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad gatvių apšvietimo tinklų techninis projektas, kiek tai susiję su atsakovės, kaip detaliojo planavimo organizatorės, susitarimu su savivaldybe prisiimtais įsipareigojimais yra parengtas 2007 m., byloje pateikta projektinė dokumentacija, taip pat pagal atsakovės užsakymą 2015 m. vasario mėn. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) parengtas gatvės apšvietimo prijungimo prie elektros tinklų projektas pagal 2017 m. liepos 1 d. išduotas prisijungimo sąlygas. Esant šioms aplinkybėms, įpareigoti atsakovę atlikti tai, ką ji jau yra atlikusi, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas, patikslintas 2014 m. kovo 10 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-85-867/2011 yra įvykdytas, vykdomoji byla užbaigta. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovę parengti gatvių apšvietimo tinklų techninį projektą ir įrengti šiuos gatvių apšvietimo tinklus iki ieškovams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pažymėtina, kad nėra tokio teismo sprendimo, turinčio prejudicinę reikšmę šioje byloje įrodinėtinoms aplinkybėms, kuriuo būtų konstatuota, kad atsakovė M. Š. visiškai įvykdė savo, kaip detaliojo plano organizatorės, prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, nėra tokio teismo sprendimo, kuriuo atsakovė būtų iš dalies ar visiškai atleista nuo savo sutartinių įsipareigojimų, nėra tokio teismo sprendimo, kuriuo būtų išspręstas nuostolių, ieškovams atsiradusių dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, kompensavimo iš atsakovės klausimas.

12.2. Kokie konkretūs įrodymai, anot teismo, patvirtina, kad atsakovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. tinkamai įrengė inžinerinius tinklus pagal projektą, iš teismo sprendimo neaišku, teismas savo padarytų išvadų visiškai nemotyvuoja. Vien paminėta aplinkybė, jog antstolis užbaigė vykdomąją bylą, užvestą ir vykdytą pagal vykdomąjį raštą, išduotą pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-85-714/2011, nelaikytina prejudiciniu faktu, kad atsakovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir nėra jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo toks faktas būtų konstatuotas.

12.3. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė M. Š. pripažino, kad jai išduotomis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) 2006 m. lapkričio 21 d. projektavimo techninėmis sąlygomis jai buvo privaloma vadovautis.

12.4. Atsakovė neįgyvendino parengto projekto, nes inžineriniai tinklai nebuvo nutiesti nuo esamų tinklų (duomenys neskelbtini) gatvėje ir jie nebuvo prijungti nei prie magistralinių, nei prie kitų tinklų, nors tokios sąlygos buvo nustatytos techniniame projekte. Todėl šie tinklai objektyviai negali funkcionuoti ir atitinkamai ieškovai objektyviai ir negalėjo prisijungti prie atsakovės įrengtų tinklų.

12.5. Teismas nenurodo, kokiais prejudiciniais teismų procesiniais sprendimais buvo nustatyta, kad atsakovė neturi pareigos kvartalinių tinklų prijungti prie magistralinių tinklų. Darydamas tokią išvadą, teismas rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1419-112/2015 nustatytomis aplinkybėmis. Tačiau toks teismo vertinimas laikytinas neteisingu, nepagrįstu ir neteisėtu, nes paminėta nutartis neturi prejudicinės reikšmės šiai bylai.

12.6. Nors Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-85-714/2011 rezoliucinėje dalyje nėra nurodoma, kad atsakovė įpareigojama įrengtus kvartalinius tinklus prijungti prie magistralinių (dėl ko teismo sprendimą vykdantis antstolis ir negalėjo reikalauti iš skolininkės, kad ši atliktų teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytus veiksmus), tačiau šio sprendimo motyvacinėje dalyje teismas iš esmės pasisako, kad atsakovė privalo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir įgyvendinti techninius projektus, kurie buvo parengti atsakovės užsakymu, vykdant detaliojo plano organizatorės pareigas.

12.7. Atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas nepriklausė nuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos veiksmų – ketinimų nutiesti magistralinius vandentiekio bei fekalinės kanalizacijos tinklus (ne)įgyvendinimo; atsakovė privalėjo parengti kvartalinių vandentiekio bei fekalinės kanalizacijos tinklų techninius projektus bei šiuos techninius projektus įgyvendinti, įrengiant inžinerinius tinklus taip, kad jie būtų funkcionuojantys ir kvartalo gyventojai turėtų galimybę naudotis centralizuoto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugomis. Priešingu atveju, atsakovės įsipareigojimų vykdymas neturėtų jokios reikšmės.

12.8. Teismas gatvių apšvietimo tinklus nepagrįstai sutapatina su elektros tinklais. Dėl teismo sprendime paminėtų aplinkybių, jog ieškovei V. F. bei kitiems asmenims iš atsakovės buvo priteistos išlaidos už elektros tinklų ginčo teritorijoje nutiesimą, ginčo nėra ir ieškovai pakartotinai neprašo iš atsakovės nei atlikti darbų, kurie jau yra padaryti, nei pakartotinai priteisti tų pačių išlaidų (nuostolių). Tačiau elektros tinklai nėra tas pats, kas gatvių apšvietimo tinklai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų ir net neįrodinėjo, kad gatvių apšvietimo tinklai yra įrengti. Priešingai, jos pozicija buvo, kad jie ieškovams yra nereikalingi. Atsakovė parengė gatvių apšvietimo techninį projektą, tačiau pažymėtina, kad šiuo projektu nėra suprojektuoti gatvių apšvietimo tinklai.

12.9. Tai, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2- 85-714/2011 nėra nurodoma, jog atsakovė įpareigojama įrengti būtent gatvių apšvietimo tinklus, nereiškia, kad ji tokios pareigos neturėjo.

12.10. Vertindamas prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį, teismas aiškiai nemotyvavo, kodėl jis laiko žalos dydį neįrodytu, kai ieškovai pateikė nuostolių dydį pagrindžiančius duomenis (lokalines sąmatas, sąskaitas ir kt.), kurių atsakovė neginčijo ir neįrodinėjo, kad nurodytos kainos yra per didelės ar neatitinka rinkos kainų.

12.11. Ieškovų patirtos išlaidos vandens filtrų įsigijimui tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymu – kvartalinių vandentiekio tinklų neįrengimu, nes, jeigu ieškovė būtų šiuos inžinerinius tinklus tinkamai įrengusi, ieškovai būtų galėję naudotis centralizuotai tiekiamu kokybišku vandeniu ir įsirengti vandens filtrų jiems nebūtų reikėję.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovės nuomone, ieškovai šioje byloje pareiškė tapačius reikalavimus, kurie jau buvo išnagrinėti 2010–2015 metais vykusiuose teisminiuose procesuose, tai skundžiamame sprendime akcentavo pirmosios instancijos teismas.

13.2. Byloje ieškovų niekaip nebuvo ir nėra nuginčyta, jog iš susitarimo su Klaipėdos r. savivaldybės administracija M. Š. kilo pareiga savo lėšomis parengti kvartalinių vandentiekio ir nuotekų tinklų projektus ir šiuos kvartalinius tinklus projektuojame žemės sklype įrengti savo lėšomis, tačiau savo lėšomis tiesti magistralinius vandentiekio tinklus (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje visa (duomenys neskelbtini) gatve atsakovė M. Š. niekada jokiais susitarimais nei su Klaipėdos r. savivaldybe, kaip detaliojo planavimo organizatorė, nei kaip šiuo metu ieškovams priklausančio žemės sklypo pardavėja neprisiėmė. M. Š. iš susitarimo kilo pareiga parengti magistralinių vandentiekio tinklų nuo jos planuojamų ir įrengtinų kvartalinių tinklų iki susitarimo metu buvusių magistralinių tinklų (duomenys neskelbtini) projektus. Projekto parengimas ir statyba pagal projektą (t. y. projekto įgyvendinimas) nėra tapatūs dalykai. Nebūtinai projekto užsakovas privalo būti ir statytojų ir (ar) projekto įgyvendintoju visa apimtimi.

Žemesnės instancijos teismas

13.3. Visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog ieškovų argumentai, kad atsakovė, parengusi projektus bei gavusi pagal juos statybos leidimus, privalo juos ir įgyvendinti, yra nepagrįsti ir atmestini, ir ieškovų apeliacinio skundo teiginiai, jog atsakovės įsipareigojimų vykdymas įrengti tik kvartalinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, neprijungus jų prie magistralinių tinklų, neturi „jokios reikšmės“, niekaip nepakeičia atsakovės M. Š. įsipareigojimų (kuriuos pastaroji yra visiškai įvykdžiusi) apimties ir nesuteikia ieškovams teisės iš atsakovės reikalauti daugiau nei ši yra kokiais nors susitarimais kada nors įsipareigojusi.

13.4. Apeliacinio skundo argumentai, kad „atsakovė privalėjo parengti kvartalinių vandentiekio bei fekalinės kanalizacijos tinklų techninius projektus bei šiuos techninius projektus įgyvendinti, įrengiant inžinerinius tinklus taip, kad jie būtų funkcionuojantys ir kvartalo gyventojai turėtų galimybę naudotis centralizuoto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugomis“, yra tik jokio teisinio ir faktinio pagrindo neturintys ieškovų pasvarstymai, nukreipti į asmenį, kuriam iš jokio teisinio pagrindo tokios pareigos niekada nekilo.

13.5. Pati atsakovė M. Š. kėlė klausimą dėl tikslingumo įrengti niekur nevedančius kvartalinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, kol nėra įrengti atitinkami magistraliniai tinklai. Savo prašymą teismui argumentavo tuo, jog nėra galimybės įrengtinus kvartalinius tinklus prijungti prie magistralinių, nes šie dar neįrengti, todėl ir įvykdžius Klaipėdos r. apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą per sprendime nurodytą 6 mėnesių terminą, jais nebus galima naudotis. 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi Klaipėdos r. apylinkės teismas pastarojo M. Š. prašymo netenkino ir šios teismo sprendimo dalies vykdymo neatidėjo. 2013 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-538-163/2013 Klaipėdos apygardos teismas minėtą nutartį paliko nepakeistą.

13.6. Kadangi ieškovų vandentiekio ir nuotekų tinklai nuo jiems priklausančio dviejų butų namo (duomenys neskelbtini) iki trečiojo asmens K. R. įrengtų kvartalinių tinklų (duomenys neskelbtini) gatvėje (nederinant su atsakove) buvo nutiesti 2016 m., t. y. po to, kai atsakovė M. Š. jau buvo įvykdžiusi savo įsipareigojimus, kilusius iš susitarimo – įrengti kvartalinius vandentiekio ir nuotekų tinklus bei vykdomoji byla dėl to užbaigta ją įvykdžius, tai visi ieškovų atlikti nurodyti veiksmai ir su tuo susijusios galimos išlaidos patirtos po atsakovės įpareigojimų įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai vertino, jog ieškovai vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo darbus atliko savo iniciatyva, interesais ir rizika, todėl atsakovei netenka pareiga atlyginti ieškovų dėl to galbūt patirtų išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

4. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

5. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo vykdyti sutartį atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo vykdyti sutartį

6. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis pati gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2015). Nagrinėjamoje byloje keliamas sutartinės atsakomybės klausimas dėl atsakovės M. Š., kaip detaliojo planavimo organizatorės ir mažaaukščių gyvenamųjų kvartalo (duomenys neskelbtini) vystytojos, susitarimo su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija vykdymu ir (ar) neįvykdymu.

7. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su atsakovės kaip detaliojo planavimo organizatorės, įsipareigojimais bei jų apimtimi, nustatytos įsiteisėjusiais ir prejudicinę reikšmę turinčiais teismų sprendimais kitose civilinėse bylose. Pažymėtina, kad teismas nerevizuoja įsiteisėjusių teismo sprendimų kitose bylose. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų aplinkybių (prejudicinių faktų) įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012, 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. Š., vadovaudamasi 1995 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir 2004 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymu, parengė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime detalųjį planą, kuris buvo patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T11-353. Pagal planavimo organizatorės M. Š. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pasirašytą susitarimą dėl (duomenys neskelbtini) kaimo inžinerinių tinklų ir gatvių infrastruktūros vystymo, kuris yra detaliojo plano dalis, planavimo organizatorė įsipareigojo: parengti magistralinius vandentiekio, fekalinės kanalizacijos, gatvių apšvietimo tinklų bei kelio iki planuojamų žemės sklypų techninius projektus; projektus bei kvartalinius vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir kitus tinklus, privažiavimo kelius planavimo organizatorė įsipareigojo įrengti savo lėšomis iki namų valdų žemės sklypų užstatymo pradžios.

12. Atsakovės neteisėti veiksmai – minėtu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas konstatuoti įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-85-714/2011, kuriuo atsakovė buvo įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal parengtus magistralinius vandentiekio, kanalizacijos, gatvių apšvietimo tinklų bei kelio iki suformuotų žemės sklypų techninius projektus įrengti savo lėšomis kvartalinius vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir kitus tinklus, privažiavimo kelius iki ieškovams priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), mažaaukščių 8-ių gyvenamųjų namų kvartale (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)“. Sprendimu nustatyta, kad jeigu atsakovė neįvykdys sprendimo per nurodytą terminą, ieškovai turi teisę atlikti tuos darbus (veiksmus) ir išsiieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas. Ši atsakovės pareiga iš naujo neįrodinėtina (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

13. Pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą 2013 m. kovo 5 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-85/714/2011, kuris buvo pateiktas antstoliui vykdyti ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0154/13/000382. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0154/13/000382 suinteresuotais asmenimis dalyvavo visi ieškovai (V. F., A. C., E. S.). Antstolio 2015 m. lapkričio 2 d. patvarkymu vykdomoji byla užbaigta CPK 632 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (t. y. visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą) ir vykdomasis dokumentas su žyma apie jo įvykdymą grąžintas teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2016 m. lapkričio 7 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2016 m. lapkričio 17 d., civilinėje byloje Nr. 2YT-11258-512/2016 (proceso Nr. 2-06-3-08780-2016-3) išieškotojų skundai dėl netinkamo vykdomosios bylos užbaigimo atmesti.

14. Teisėjų kolegija teigia, kad esant užbaigtai vykdomajai bylai Nr. 0154/13/000382, ieškovai neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės įvykdyti reikalavimus, kildinamus iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendime numatytų įpareigojimų atsakovei, kurie oficialiu antstolio procesiniu dokumentu – 2015 m. lapkričio 2 d. patvarkymu – konstatuoti kaip įvykdyti. Be to, pažymėtina tai, kad nuo minėtos vykdomosios bylos užbaigimo dienos iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. rugsėjo 11 d.) praėjo beveik treji metai.

15. Ieškovai ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovę parengti (duomenys neskelbtini) gatvių apšvietimo tinklų techninį projektą ir įrengti šiuos gatvių apšvietimo tinklus iki ieškovams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad įpareigoti atsakovę atlikti tai, ką ji jau yra atlikusi, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Šie argumentai grindžiami tuo, kad gatvių apšvietimo tinklų techninis projektas, kiek tai susiję su atsakovės, kaip detaliojo planavimo organizatorės, susitarimu su savivaldybe prisiimtais įsipareigojimais, yra parengtas 2007 m. Taip pat pagal atsakovės užsakymą 2015 m. vasario mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) parengtas gatvės apšvietimo prijungimo prie elektros tinklų projektas pagal 2017 m. liepos 1 d. išduotas prisijungimo sąlygas.

17. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad minėtame atsakovės parengtame gatvių apšvietimo techniniame projekte suprojektuotas tik elektros linijos nutiesimas, o tai nėra tapatu gatvių apšvietimui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-85-714/2011 nėra nurodoma, jog atsakovė įpareigojama įrengti gatvių apšvietimo tinklus.

18. Svarbu pažymėti tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-1288-265/2013), kuria panaikintas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-208-838/2013 (proceso Nr. 2-24-3-01428-2012-1) pagal ieškovų K. S., D. S., V. F. ieškinį atsakovei M. Š. dėl nuostolių atlyginimo bei byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, konstatuota, kad atsakovė 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu buvo įpareigota, be kitų komunikacijų, įvesti ir elektrą, užtikrinant gatvių apšvietimą. Be to, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-85-867/2011, kuria atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo netenkintas, konstatuota, kad sprendimas yra pakankamai aiškus, ir atsakovė buvo įpareigota, be kitų komunikacijų, įvesti ir elektrą, kad būtų užtikrintas gatvių apšvietimas. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje 2A-130-459/2015 taip pat konstatuota, kad nors Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje elektros tinklai tarp įrengtinų tinklų nėra įvardyti, tačiau iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies akivaizdu, jog jie patenka į „kitų įrengtinų tinklų“ sąvoką. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad atsakovei minėtu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu buvo nustatyta pareiga organizuoti būtent elektros tinklų įrengimą, t. y. atvesti elektros trasas iki žemės sklypus įsigijusiems asmenims priklausančių žemės sklypų. Remiantis minėtais prejudicinę reikšmę turinčiais teismų procesiniais sprendimais, nustatytomis aplinkybėmis ir išaiškinimais, atsakovė nebuvo įsipareigojusi įrengti gatvių apšvietimo tinklus, kaip to reikalauja apeliantai. Be to, teismas atkreipia į trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, kad ieškovų reikalavimas dėl gatvių apšvietimo projekto parengimo bei įrengimo yra nepagrįstas, kadangi gatvių apšvietimas detaliojo plano sprendiniuose (aiškinamasis raštas) net nebuvo numatytas.

19. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas racionaliai laikė nepagrįstais ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovę parengti gatvių apšvietimo tinklų techninį projektą ir įrengti šiuos gatvių apšvietimo tinklus iki ieškovams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos.

20. Sprendžiant klausimą dėl ieškovų reikalavimo priteisti iš atsakovės M. Š. V. F. –2 107,90 Eur, A. C. – 3 035,83 Eur ir E. S. 3 035,84 Eur, iš viso – 8 179,57 Eur nuostolių atlyginimą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovei netenka pareiga atlyginti ieškovų galbūt patirtų išlaidų, kadangi atsakovė neturėjo ir neturi pareigos ir / ar nurodymo prijungti kvartalinius tinklus prie magistralinių ar kitų kvartalinių tinklų, tai ieškovai atliko savo iniciatyva, interesais ir rizika.

21. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad, kaip minėta anksčiau, vykdomoji byla Nr. 0154/13/00382 užvesta pagal vykdomąjį raštą, išduotą pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą, 2015 m. lapkričio 2 d. patvarkymu užbaigta kaip įvykdyta. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1419-112/2015, kuria panaikinta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. P2-8-867/2014 pagal antstolio G. K. pareiškimą dėl baudos M. Š. skyrimo už sprendimo nevykdymą, konstatuota, kad antstolis, priimdamas 2013 m. rugsėjo 3 d. patvarkymą dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus papildomus veiksmus Nr. 0154/13/00382 ir įpareigodamas skolininkę pateikti antstoliui dokumentus, kad vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir kiti tinklai yra prijungti prie kvartalinių arba magistralinių tinklų, priėmė patvarkymą, kuriuo iš esmės pakeičiami teismo (2011 m. gegužės 10 d.) sprendimu nustatyti įpareigojimai M. Š.. Įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nėra nurodyta, jog M. Š. būtų įpareigota ne tik įrengti vykdomajame rašte nurodytus tinklus, bet ir juos prijungti. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į susitarimo šalies – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos – nurodytus argumentus, kad detaliojo planavimo procese sudarytas susitarimas nenumato ir neapima tokios detaliojo planuotojo pareigos ar įsipareigojimo. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija turi pagrindo pritarti skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems motyvams, kad atsakovė pagal susitarimą su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija neturėjo ir neturi pareigos įrengti (duomenys neskelbtini) gyvenvietės magistralinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, neturi pareigos savo lėšomis įrengtus kvartalinius vandentiekio ir nuotekų tinklus dar savo lėšomis prijungti prie magistralinių ar kitų kvartalinių tinklų.

22. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė M. Š. susitarimu priimtus įsipareigojimus yra įvykdžiusi, vykdomoji byla yra užbaigta. Nekilnojamojo turto registre įrašai apie planavimo organizatorės M. Š. įsipareigojimus savo lėšomis parengti magistralinių tinklų bei kelio techninius projektus ir įrengti kvartalinius tinklus yra panaikinti. Kaip matyti iš ieškovų prašomų priteisti išlaidų, šios išlaidos yra patirtos po atsakovės, kaip detaliojo planavimo organizatorės, įpareigojimų, susijusių su kvartalinių vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimu, įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės pavėluotas ir šiuo požiūriu netinkamas (dėl to 2011 m. gegužės 10 d. teismo sprendimu konstatuoti neteisėti veiksmai ir nustatyti įpareigojimai), tačiau technine prasme visiškas ir tinkamas įsipareigojimų įvykdymas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovų deklaruojamomis ir prašomomis priteisti išlaidomis.

23. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovai, teigdami, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų, patirtus nuostolius grindžia šiomis išlaidomis: MB (duomenys neskelbtini) parengtas topografinis planas – 130 Eur, MB (duomenys neskelbtini) atlikti kadastriniai matavimai – 100 Eur, E. V. IĮ parengtas vandentiekio ir buitinių nuotekų statybos projektas – 180 Eur, MB (duomenys neskelbtini) padaryta tinklų geodezinė nuotrauka – 145 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta lokalinė sąmata – 5 768,69 Eur, iš viso – 6 323,69 Eur, kiekvienas po 2 107,90 Eur. Ieškovų A. C. ir E. S. dar turėtos išlaidos: UAB (duomenys neskelbtini) įrengti vandens filtrai – 6 037,5 Lt (1 748,58 Eur), montavimo medžiagos – 370,5 Lt (107,30 Eur), iš viso – 1 855,88 Eur, kiekvienas po 927,94 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos šios ieškovų išlaidos yra galbūt patirtos po to, kai atsakovė M. Š. jau buvo įvykdžiusi savo įsipareigojimus įrengti kvartalinius vandentiekio ir nuotekų tinklus bei vykdomoji byla dėl to užbaigta visiškai ją įvykdžius.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nepagrįsti yra ieškovų reikalavimai priteisti iš atsakovės galbūt patirtus nuostolius už vandens filtrų įrengimą. Teisėjų kolegija mano, kad pagal 2011 m. gegužės 10 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-85-714/2011 atsakovė nebuvo įsipareigojusi įrengti vandens filtravimo sistemos. Taip pat teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų kokiu nors būdu prisiėmusi atsakomybę už vandens iš gyvenvietėje įrengto gręžinio kokybę. Pažymėtina tai, kad reikalavimui dėl nuostolių, patirtų už vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimą, ieškovai pateikė lokalinę sąmatą, tačiau šis įrodymas nėra pakankamas, nes iš pateiktos sąmatos nėra galimybės nustatyti, ar ieškovai išleido būtent tokią sumą pinigų, nėra pateikta jokių PVM sąskaitų faktūrų, darbų perdavimo aktų apie atliktus darbus ar kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent tokia suma buvo išleista, kuri nurodyta lokalinėje sąmatoje.

25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovai neįrodė žalos fakto bei dydžio bei jų priežastinio ryšio su atsakovės neteisėtais veiksmais, kurie konstatuoti anksčiau priimtais teismų sprendimais. Neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, paneigiama ir atsakovės kaltės prezumpcija. Nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovei civilinė atsakomybė pareikšto ieškinio pagrindu negali būti taikoma ir ieškovų reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo negali būti tenkinami.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

27. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškovų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

29. Ieškovų apeliacinis skundas netenkintas, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

30. Atsakovė prašė priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų apeliacinis skundas atmestas, atsakovės patirtos 847 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovų V. F., A. C. (A. C.), E. S. lygiomis dalimis priteisti ieškovei 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus), t. y. iš kiekvieno ieškovo po 282,33 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus trisdešimt tris centus), bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Kristina DomarkienėErinija KazlauskienėDanutė Žvinklytė