Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-424-327/2015

Teisėjas Dalis Žilionis Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00301-2009-4

2015 m. rugsėjo 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vikto­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, se­kre­to­riau­jant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Aidui Urbeliui, nuteistiesiems A. M. ir A. A., nuteistųjų gynėjams advokatams Artūrui Kuzmai, Marytei Vietaitei, Verai Gortovanovai, Kęstučiui Dobilui, Sandrai Pilkauskaitei, viešame teismo po­sė­dy­je ape­liacine tvarka išna­gri­nė­jo bau­džiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M., Ž. K., A. A., R. P., S. O. ape­lia­ci­nius skundus dėl Varėnos rajono apy­linkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. P. nuteistas už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respu­bli­kos bau­džia­mojo kodekso (toliau – BK) 253 str. 1 d., 260 str. 1 d., 25 str. 3 d. ir 146 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 138 str. 2 d. 6 p., 180 str. 3 d., ir paskirtos bausmės:

- pagal BK 253 str. 1 d. – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių;

- pagal BK 260 str. 1 d. – laisvės atėmimas trejiems metams;

- pagal BK 25 str. 3 d. ir 146 str. 2 d. – laisvės atėmimas dvejiems metams;

- pagal BK 25 str. 3 d. ir 138 str. 2 d. 6 p. – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 180 str. 3 d. – laisvės atėmimas trejiems metams.

A. A. nuteistas už nusikaltimus, numatytus BK 25 str. 3 d. ir 146 str. 2 d., 25 str. 3 d. 138 str. 2 d. 6 p., ir paskirtos bausmės:

A. M. dėl kaltinimo pagal BK 253 str. 1 d. (dėl dviejų pramoninės gamybos tipo imitacinių šovinių) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamo ar baudžiamojo nusi­žengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Priteista solidariai iš R. P. ir Ž. K. civiliniam ieškovui D. B. 2660 litų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista solidariai iš R. A., E. A., G. R., R. P., A. A., D. N., M. S., R. Č., I. P., S. O., Ž. K., M. R., S. L. civiliniam ieškovui D. B. 10000 (dešimt tūkstančių) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteista į valstybės biudžetą: iš S. L. 6932 litų išlaidos, patirtos dėl S. L. ekstradicijos (BPK 103 str. 6 p.); iš A. A. 7824 litų išlaidos, patirtos dėl A. A. ekstradicijos (BPK 103 str. 6 p.); iš R. P. 3253 litų išlaidos, patirtos dėl R. P. ekstradicijos (BPK 103 str. 6 p.).

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. A., E. A., D. N., M. S., R. Č., I. P., M. R., S. L., tačiau dėl jų nuosprendis ape­lia­cine tvarka neskundžiamas. Nuteistasis G. R. savo apeliacinį skundą atšaukė, apeliacinis procesas dėl jo apeliacinio skundo nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai iki 2009 m. birželio 9 dienos 18 val. 50 min., savo gy­venamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė 5,4 gramus narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurią kratos metu surado ir paėmė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

R. P., M. R. ir A. M. nuteisti už tai, kad neturėdami leidimo neteisėtai laikė šaudmenis ir svaidomojo poveikio sprogstamąją me­džia­gą, kurią M. R. ir A. M. neturėdami leidimo neteisėtai įgijo, o M. R. šiuos šaudmenis ir svaidomojo poveikio sprogstamąją medžiagą netu­rė­damas leidimo neteisėtai nešiojo, o būtent: R. P., neturėdamas leidimo, neteisėtai 2009 m. birželio 4 d. savo gyve­na­mojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) laikė šaudmenis ir svaidomojo poveikio sprogstamąją medžiagą: 20 vienetų pramoninės gamybos, 9 mm kalibro BROWNING tipo šovinių; du pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinius šovinius; du savadarbiu būdu pertaisytus 6 mm kalibro „Flobert“ tipo žiedinio skėlimo šovinius; 14,6 gramų pra­mo­ninės gamybos bedūmio parako, kuriuos 2009 m. birželio 4 d. apie 17-18 valandą minėtame bute perdavė pasaugoti M. R., kuris šiuos šaudmenis ir svaidomojo poveikio sprogs­ta­mą­ją medžiagą neturėdamas lei­di­mo neteisėtai įgijo, nešiojo ir 2009 m. birželio 4 d. po 17-18 valandos (duomenys neskelbtini) 20 vie­ne­tų pramoninės gamybos, 9 mm kalibro BROWNING tipo šo­vinių, du pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinius šovinius, vieną savadarbiu būdu pertaisytą 6 mm kalibro „Flobert“ tipo žiedi­nio skėlimo šovinį, 14,6 gramų pramoninės gamybos bedūmio pa­ra­ko saugojimui perdavė A. M., kuris šiuos šaudmenis ir sprogstamąją medžiagą. netu­rėdamas leidimo neteisėtai įgijo ir iki 2009 m. birželio 9 d. 19 val. 20 min. laikė savo gyve­na­mojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kol juos kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Taip pat, R. P., M. R. ir A. M. nuteisti už tai, kad turė­da­mi tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė psichotropines medžiagas, kurias R. P. ir M. R. platino, M. R. ir A. M. šias psichotropines medžiagas, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įsigijo, o M. R. šias psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, netei­sėtai ir gabeno, o būtent: R. P. neteisėtai 2009 m. birželio 4 d. savo gyve­na­mojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) laikė 358 vienetus žalsvos spal­vos tab­le­čių su įspaustu „Mitsubishi“ prekinio ženklo simboliu, kurių sudėtyje yra 13,365 g (13,3%) psi­cho­tro­pinės medžiagos 1-(3-cholrofenil)piperazino (mCPP), ir šią psichotropinę me­džia­gą 2009 m. birželio 4 d. apie 17-18 valandą minėtame bute perdavė pasaugoti M. R., kuris neteisėtai ją įgijo, gabeno (duomenys neskelbtini) mieste, kol 2009 m. birželio 4 d. po 17-18 valandos (duomenys neskelbtini) perdavė šią psichotropinę medžiagą pasaugoti A. M., kuris ją ne­tei­sėtai įgijo ir iki 2009 m. birželio 9 d. 19 val. 20 min. laikė savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kol šią psichotropinę medžiagą kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

R. A., E. A., G. R., A. A., R. P., M. S., D. N., M. R., Ž. K., S. O., S. L., I. P., R. Č. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, panaudodami smurtą ir sukeldami pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ir svei­katai, neteisėtai atėmė laisvę, o būtent: 2009 m. kovo 18 dieną apie 16-17 valandą R. A., E. A. ir G. R. automobilių stovėjimo aikštelėje, esan­čio­je (duomenys neskelbtini) rajone šalia (duomenys neskelbtini) kapinių, organizavo bendrą A. A., R. P., M. S., D. N., M. R., Ž. K., S. O., S. L., I. P., R. Č. ir asmens, kuriam ikiteis­mi­nis tyrimas nu­trauk­tas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, susitikimą. Šio susitikimo metu tarpusavyje su­si­tarė atkeršyti T. B. už 2009 m. kovo 16 d. įvykdytą pasikėsinimą į G. Š. bei pastarojo sužalojimą. Tokiu būdu R. A., E. A. ir G. R. subūrė orga­ni­zuo­tą grupę, parengė nusikalstamų veikų planą, paskirstė vaidmenis tarp organizuotos grupės dalyvių. Tęsdami nusikalstamus veiksmus ir turėdami tikslą sulaikyti T. B., ben­drai veikdami R. A., E. A., G. R., A. A., R. P., M. S., D. N., M. R., Ž. K., S. O., S. L., I. P., R. Č. ir asmuo, kuriam iki­teisminis tyri­mas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, 2009 m. kovo 18 d. apie 17.30-18 val. (duomenys neskelbtini) mieste, vietovėje šalia (duomenys neskelbtini) namo, neteisėtai sulaikė V. K.; 2009 m. kovo 18 d. apie 18 val. 45 min. (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), vidiniame kie­me, neteisėtai sulaikė D. B.; 2009 m. kovo 18 d. apie 20.40-21 val., (duomenys neskelbtini) mieste vie­tovėje šalia parduotuvės „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai su­laikė D. B.. V. K., D. B. ir D. B. sulai­ky­mo metu naudojo fizinę jėgą bei fizinį smurtą, po ko nukentėjusiuosius nugabeno į mišką, esantį (duomenys neskelbtini) rajone prie (duomenys neskelbtini) kaimo kapinių. Šioje vietoje, suvaržę laisvę pasirinkti buvimo vietą, V. K., D. B. ir D. B. laikė iki 2009 m. kovo 18 d. 22 val. 30 min. Tęsdami nusikalstamą veiką, iš miško D. B. pervežė į (duomenys neskelbtini) garažą Nr. (duomenys neskelbtini), kur surišo nukentėjusiojo rankas ir kojas virve ir taip, su­varžę nuken­tė­ju­siojo laisvę pasirinkti buvimo vietą, laikė iki 2009 m. kovo 19 dienos 00 val. 13 min. Suvaržę ir atė­mę laisvę V. K., R. A., E. A., G. R., A. A., R. P., M. S., D. N., M. R., Ž. K., S. O., S. L., I. P., R. Č. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, bendrais veiks­mais pas­tarojo atžvilgiu naudojo psichinį ir fizinį smurtą, tai yra pistoleto rankena ir rankomis sudavė 4 smūgius į galvą ir įvairias nukentėjusiojo kūno vietas. Suvaržę ir atėmę laisvę D. B., R. A., E. A., G. R., A. A., R. P., M. S., D. N., M. R., Ž. K., S. O., S. L., I. P., R. Č. ir asmuo, kuriam ikiteis­mi­nis tyri­mas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, bendrais veiksmais pastarojo atžvilgiu naudojo psi­chi­nį ir fizinį smurtą, tai yra rankomis ir kojomis sudavė 45 smūgius į įvairias nukentėjusiojo kūno vie­tas, apvynioję virve veržė nukentėjusiojo kaklą bei buvo įsmeigę į nugarą tyrimo metu nenu­statytą smaigą. Suvaržę ir atėmę laisvę D. B., R. A., E. A., G. R., A. A., R. P., M. S., D. N., M. R., Ž. K., S. O., S. L., I. P., R. Č. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pa­grindu, bendrais veiksmais pastarojo atžvilgiu naudojo psichinį ir fizinį smurtą, tai yra rankomis, ko­jomis, tyrimo metu nenustatytu buku daiktu, lazda, dviem plaktukais, atsuktuvu sudavė 45 smū­gius į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas, suspaudė replėmis nukentėjusiojo kairę ausį, grasino kir­viu padaryti sužalojimus bei grasino peršauti kojas ir kitaip sužaloti.

Be to, R. A., E. A., G. R., A. A., R. P., M. S., D. N., M. R., Ž. K., S. O., S. L., I. P., R. Č. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, nuteisti už tai, kad 2009 m. laikotarpiu nuo kovo 18 d. 20 val. 40 min. iki kovo 19 d. 00 val. 13 min., iš anksto susitarę ir veikdami or­ga­nizuotoje grupėje, neteisėtai atėmę laisvę D. B. ir laikydami nukentėjusįjį miške, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone prie (duomenys neskelbtini) kaimo kapinių, bei (duomenys neskelbtini) garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais sudavė 45 smūgius rankomis, ko­jo­mis, tyrimo metu nenustatytu buku daiktu, lazda, dviem plaktukais (5 kartus), atsuktuvu (20 kartų) į įvairias nu­kentėjusiojo kūno vietas, suspaudė replėmis nukentėjusiojo kairę ausį, padarydami nu­ken­tėjusiajam daugybines paviršines muštines ir durtines žaizdas galvoje, sėdmenyse, galūnėse, poodines krau­jo­sru­vas galvos, galūnių srityje, dešinės pusės VII šonkaulio lūžį, dešinio plaučio su­žalojimą su krau­jo bei oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, tai yra kankindami ir itin žiau­riai, padarė D. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, R. P. ir Ž. K., nuteisti už tai, kad veikdami bendri­nin­kų grupe, panaudodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį panaudoti, panaudoti šaunamąjį ginklą ir kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2009 m. lai­ko­tarpiu nuo kovo 18 d. 20 val. 40 min. iki kovo 19 d. 00 val. 13 min. R. A., E. A., G. R., A. A., R. P., M. S., D. N., M. R., Ž. K., S. O., S. L., I. P., R. Č. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, iš anksto susitarę ir veikdami organizuotoje grupėje, neteisėtai atėmę laisvę D. B. ir laikydami nukentėjusįjį miške, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone prie (duomenys neskelbtini) kaimo kapinių, bendrais veiksmais pastarojo atžvilgiu panaudojo psichinį ir fizinį smurtą, tai yra rankomis, ko­jo­mis, tyrimo metu nenustatytu buku daiktu, lazda, dviem plaktukais, atsuktuvu sudavę 45 smūgius į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas, suspaudė replėmis nukentėjusiojo kairę ausį, grasino kirviu pa­da­ryti sužalojimus bei grasino peršauti kojas ar kitaip sužaloti, po ko R. P. ir Ž. K., peržengė išankstinį susitarimą su R. A., E. A., G. R., A. A., M. S., D. N., M. R., S. O., S. L., I. P., R. Č. ir asmeniu, kuriam ikiteisminis tyri­mas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, dėl neteisėto laisvės atėmimo nukentėjusiesiems ir pagrobė nukentėjusiajam D. B. priklausančius 160 litų vertės laikrodį, 400 litų vertės gran­di­nėlę, 500 litų vertės žiedą, 1600 litų vertės mobilaus ryšio telefoną, tai yra R. P. ir Ž. K. pagrobė svetimą turtą bendrai 2660 litų sumai.

Teismo posėdyje nuteistasis A. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti apeliacinio skundo argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistųjų Ž. K., A. M., A. A. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistojo S. O. apeliacinis skundas atmetamas.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-12-30 nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą (BK 260 str. 1 d.), už kurį jam paskirta minimali sankcijoje nu­ma­tyta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 75 str. redakcija nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už tokio nusi­kal­ti­mo padarymą. Šiuo metu formalus pagrindas bausmės vykdymo atidėjimo nuostatoms taikyti yra. Vertinant materialų BK 75 str. taikymo A. M. pagrindą, negalima neatsižvelgti į tai, kad nuteistasis yra dirbantis, darbe teigiamai charakterizuojamas. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad ape­liantas laikytinas neteistu. Nėra duomenų, kad per ilgą laikotarpį po nusikalstamos veikos pada­ry­mo, už kurią apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis būtų padaręs naujus nusikaltimus, kas iš esmės patvirtina jo ryžtą pakeisti gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikalsti. Nors A. M. neigia savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d., tačiau jis pirmą kartą nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma duo­me­nų, tai yra, padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltininko asmenybė, socialinė nuteistojo pa­dė­tis leidžia daryti išvadą, jog BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. M. taikant BK 75 str. (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015-03-24) nuostatas ir 2014-12-30 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant jam BK 75 str. numatytus įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo ver­tinimu priemonių, ribojančių A. M. elgesį ir kartu turinčių pataisomąjį poveikį, taikymas yra pakankamas jam taisyti. Be to teisėjų kolegija, priimdama tokį sprendimą, atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad šioje byloje kiti asmenys yra nuteisti už pavojingas smurtines nusikalstamas veikas taikant BK 75 str. nuostatas, todėl šios įstatymo numatytos lengvatos netaikymas šiam nuteistajam A. M., esant panašiai jo asmenybės charakteristikai, būtų vertintinas kaip neteisingas. Todėl apeliacinės instancijos teis­mo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą ap­kal­tinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies ir jos dy­džio pagrindė bylos duo­me­nimis ir tinkamai jas moty­vavo. Tačiau apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje taip pat keičiamas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir dėl pasikeitusio BK 75 str. 1 d., teisėjų kolegijai nusprendus, kad yra pa­grin­das Ž. K. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BPK 328 str. 1 p.).

Dėl nuteistojo Ž. K. apeliacinio skundo argumentų.

Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžia­go­mis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psicho­tro­pi­nėmis medžiagomis, būtina tiksliai įvardyti, kokios tai medžiagos, bei nustatyti jų kiekį. Apylinkės teismas nusikalstamos veikos dalyku pripažino narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), rastų ka­napių kiekį – 5,4 gramus, kurios buvo nustatytos vadovaujantis 2009 m. birželio 15 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 117-119). Šių aplinkybių neginčija ir pats apeliantas.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 – pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 249 str. 2 d. taikomas tiesiogiai ir turintis viršenybę prieš nacionalinius teisės aktus – nedraudžia vals­ty­bė­se narėse pluoštines kanapes, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc., ir šios nuostatos privalo laikytis visos valstybės narės ir jų valdžios (taip pat teisminės) institucijos. Iš to seka, kad Lietuvos baudžiamosios teisės srityje sprendžiant dėl BK 260 str. numatytos atsakomybės už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kai šios nusikalstamos veikos dalykas yra kanapės (ir jų dalys), būtina atlikti rastų medžiagų objektyvų specialių žinių reika­lau­jan­tį tyrimą, siekiant nustatyti rastose kanapėse (ir jų dalyse) esančios veikliosios medžiagos – tetra­hid­rokanabinolio – kiekį (jo procentinę išraišką bendroje jų masėje) tam, kad būtų galima nustatyti, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoštinės kanapės, kurio­se tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. ir kurios pagal Europos Sąjungos teisę valstybėse narėse visuotinai nedraudžiamos (kasacinė nutartis Nr. 2K–308/2013). Apeliacinės instancijos teis­mas šias nuos­tatas prilygina ir iš esmės analogiškai BK 259 str. dispozicijai, kurios dalykas yra toks pats kaip ir BK 260 str. Iš bylos duomenų matyti, kad objektyvios pusės požymis – dalykas buvo nustatytas pasitelkiant specialisto žinias, tačiau nustačius narko­ti­nę medžiagą – kanapes ir jų dalis, nebuvo tirtas veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio – kie­kis (jo procentinė išraiška ben­dro­je medžiagos masėje). Apeliacinės instancijos teisiamajame po­sėdyje prokuroras šią aplinkybę pri­pažino. Byloje nėra paneigta abejonė, jog kanapės galėjo būti ir pluoštinės, kurių disponavimas nėra draudžiamas. Iškilusios abejonės teisme nebuvo pašalintos. Prokuroras atsisakė kaltinimo šioje da­ly­je, kad neužsitęstų bylos nagrinėjimas ir ekonominiu požiūriu, t. y. neskiriant papildomos eks­per­tizės, kuri gali ilgai užtrukti. Atsižvelgtina ir į Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių ap­sau­gos konvencijos 6 str. 2 d., Konstitucijos 31 str. ir BPK 44 str. 6 d. nuostatose įtvirtintą nekaltumo prezumpciją. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla rei­ka­la­vi­mas, draudžiantis esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkal­ti­na­mąjį nuosprendį ir veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra įstatymo nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsi­žvelg­damas į Aukščiausiojo teismo for­muojamą teismų praktiką, sutinka su apelianto skundo argu­mentais, kad byloje nėra ištirta ir nus­ta­ty­ta narkotinės medžiagos (kanapių (ir jų dalių)) veikliosios medžiagos koncentracija. Vado­vau­jan­tis aptartais bendrais teisės principais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustačius nusikalstamos veikos daly­ko, nuteistasis Ž. K. pagal BK 259 str. 1 d. išteisinamas BPK 329 str. 5 d. 1 p. pagrindu.

Iš bylos duomenų matyti, kad Ž. K. dėl dalies nusikalstamų veikų padarymo iš tiesų prisipažino kaltu. Tai patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu jo duoti paaiškinimai (t. 8, b. l. 143, t. 20, b. l. 23), tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pagal teismų praktiką spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui na­gri­nė­jant bylą įnešė į teisingo sprendimo priėmimą byloje (kasacinės nutartys 2K-479/2014, 2K-324-303/2015). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-54-677/2015). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ž. K. pripažino esmines faktines ap­lin­ky­bes dėl neteisėto laisvės atėmimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau negalima daryti išvados, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs šias nusikalstamas veikas, kritiškai savo elgesio nevertina, kaltės pilnai nepripažįsta, nors jo kaltė įrodyta. Be to Ž. K. prisipažino ne dėl visų nusikalstamų vei­kų pilnoje apimtyje. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad esant tam tikrų abejonių dėl šios ap­linkybės pripažintina, jog bylą nagrinėjančio teismo diskrecija yra vertinti, ar kaltininkas pilnai pri­pažįsta kaltę ir gailisi dėl nusikaltimo. Atsižvelgdama į visa tai teisėjų kolegija sprendžia, kad apy­linkės teismas įvertino visas aplinkybes ir teisingai sprendė, kad nustatyti Ž. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., nebuvo pagrindo.

Taip pat apeliantas nesutinka su jam inkriminuota BK 180 str. 3 d. numatyta nusikalstama veika ir prašo šioje dalyje apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir išteisinti neįrodžius, jog jis da­ly­va­vo padarant šį nusikaltimą. Pagal BK 180 str. 3 d. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar di­delės vertės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė daly­vau­damas organizuotoje grupėje yra. Nuteistajam Ž. K. inkriminuotas kvalifikuojantis požymis – šaunamojo ginklo panaudojimas. Šaunamojo ginklo panaudojimas pagal BK 180 str. 3 d. kalti­nin­kui inkriminuojamas tik tada, kai: 1) plėšimo metu panaudotas ginklas yra priskirtas šaunamųjų gin­k­lų kategorijai ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį; 2) šaunamasis ginklas nusikaltimo metu pa­nau­dojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė (kasacinės nutartys Nr. 2K-164/2007, 2K-254/2008, 2K-172/2006). Tokio ginklo panaudojimu teismų praktikoje laikomas ne tik šaunamojo ginklo kovinių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas plėšimo metu turimu ginklu žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti ginklą (kasacinė nutartis Nr. 2K-86/2009). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog apiplėšiant nukentėjusįjį buvo panaudotas šaunamasis ginklas – kvalifikuotas tinkamai, kadangi tai patvirtina ir byloje surinkti įrodymai, t. y. paties Ž. K. ir nuteistojo M. R. paaiškinimai, kratų protokolai bei nukentėjusiojo D. B. parodymai. Teismas, vertindamas įrodymus, tiek juos atskirai, tiek jų visumą, pagrįstai sprendė, kad dėl turto užgrobimo yra kalti Ž. K. bei R. P., kadangi tai patvirtina ir nukentėjusiojo nuoseklūs paro­dy­mai bei pats Ž. K., kuris nurodė, jog paėmė D. B. žiedą, be to pas jį ir kitus nu­teis­tuo­sius kratos metu rasti ginklai, todėl aukštesnės instancijos teismui šios aplinkybės nekelia abejonių dėl veikos kvalifikavimo ir tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo būtent jo atžvilgiu. Ape­lia­cinio skundo argumentai dėl šios inkriminuotos nusikalstamos veikos preziumavimo atmestini, nes teis­mo nuosprendis pakankamai motyvuotas ir priimtas teisingas procesinis sprendimas.

Kaip matyti iš nuosprendžio nuteistasis Ž. K. nuteistas už keturias nusikalstamas vei­kas, teismui parinkus apėmimo ir iš dalies sudėjimo būdus, bei paskyrė galutinę bausmę. Teis­mas teisingai nurodė, jog vadovaujantis BK 63 str. 1 d. jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to paskiria galutinę su­ben­drintą. Bendrindamas, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės api­mamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griež­čiau­siai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 str. 2 d.). Bausmių apėmimas tai­komas kai viena iš sąlygų yra ideali nusikaltimų sutaptis. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas pa­skyręs bausmes už tris nusikaltimus, numatytus BK 25 str. 3 d. ir 146 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 138 str. 2 d. 6 p., 180 str. 3 d. taikė bausmių apėmimo būdą, pagrįstai pripažindamas, jog yra ideali nu­si­kal­ti­mų sutaptis ir pagal BK 180 str. 3 d. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė apėmė švel­nesnes bausmes, paskirtas pagal BK 25 str. 3 d. ir 146 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 138 str. 2 d. 6 p. Šioje nuosprendžio dalyje apylinkės teismas pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė BK 63 str. 5 d. 1 p.

Tačiau kita nuosprendžio dalis dėl Ž. K. bausmės skyrimo yra keistina. Apelia­ci­nės instancijos teismas, išteisindamas Ž. K. pagal BK 259 str. 1 d., atsižvelgdamas į skundo argumentus dėl bausmės skyrimo ir bendrinimo, nurodo, jog naikintina nuosprendžio rezoliucinė dalis, kurioje Ž. K. bausmės subendrintos tiek apėmimo, tiek ir dalinio sudėjimo būdais, paliekant tik apėmimą.

Taip pat apeliantas skunde nurodė, kad teismas nesvarstė BK 54 str. 3 d. taikymo gali­my­bės. Pažymėtina, kad teismas kaltiems dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažintiems asmenims skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsako­my­bę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir paskirti kal­ti­nin­kui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę teismas gali tik išimtiniais atvejais. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis. BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 str. nuostatomis. BK nuostatų dėl švelnesnės nei numatyta straipsnio sankcijoje bausmės skyrimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nenustatyta Ž. K. atsakomybę leng­vi­nančių aplinkybių, todėl taikyti BK 62 str. 2 d. nuostatas nėra pagrindo. BK 54 str. 3 d. nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisin­gu­mo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis baus­mės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių vi­su­ma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgy­vendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu BK 54 str. 3 d. taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėtos normos taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusi­kals­ta­mos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiš­kiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Nuteistasis, kaip išimtinę aplinkybę nurodo pernelyg ilgo proceso trukmę. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir jų išaiškinimų nuos­ta­to­mis formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso truk­mės siejama ne tik su proceso ilgumu, bet ir su konkrečių bylos aplin­ky­bių, lėmusių nepagrįstą pernelyg ilgą proceso trukmę, nustatymu. Taigi sprendimas dėl bausmės švelninimo atsižvelgiant į proceso trukmę turi būti priimamas tik nuosekliai įvertinus šios trukmės pagrįstumą pagal EŽTT praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę per­se­kiojamam asmeniui (Jakumas v. Lithuania no. 6924/02, judgement of 18 July 2006).

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teis­me truko šešerius metus (beveik tris metus truko ikiteisminis tyrimas ir tris metus – bylos procesas teisme). Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs bylos medžiagą, visas bylos aplin­kybes, konstatuoja, kad atsižvelgiant į šios baudžiamosios bylos didelę apimtį, kaltinamųjų skaičių, įrodymų kiekį, taip pat į tai, kad trys nuteistieji sulaikyti pagal Europos arešto orderius, kas turėjo įtakos ilgam ikiteisminiam tyrimui, vertintina tiek ikiteisminis tyrimas tiek ir bylos išnagrinėjimas esmingai nepažeidė nuteistojo teisės į kiek įmanoma trumpesnį bylos procesą (BPK 44 str. 5 d., EŽTK 6 str. 1 d.). Tai, kad, apelianto subjektyviu vertinimu, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, savaime nereiškia, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Tokia išvada savaime nelemia BK 54 str. 3 d. taikymo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog teisės į įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo nustatymas nereiškia, kad bausmė bus sušvelninta būtent taip, kaip prašo asmuo, kurio teisė pažeista. Pagal šią įstatymo nuostatą švelnesnė bausmė gali būti mo­ty­vuo­tai skiriama tik tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieš­tarautų teisingumo principui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant baus­mes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 str. 3 d. svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos baus­mės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Bū­tent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties tei­sin­gu­mo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-456/2013;Nr. 2K-186-942/2015). Šioje byloje pirmos ins­tan­cijos teismas, vadovaudamasis BK 41 str. 2 d. 5 p., įvertino pernelyg užsitęsusio proceso truk­mės faktą (nurodė, jog nustatant bausmės dydį atsižvelgtina, kad nuo nusikalstamų veikų pada­ry­mo iki nuosprendžio priėmimo praėjo virš penkerių metų), nuteistojo asmenybę bei jo padarytų nu­si­kalstamų veikų pavojingumą. Todėl atsižvelgdamas į bausmės paskirtį užtikrinant teisingumo prin­cipo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d. 5 p.) paskyrė jam pagal BK 25 str. 3 d. ir 146 str. 2 d. bei pagal BK 25 str. 3 d. ir 138 str. 2 d. 6 p. mažesnes nei už sankcijose numatytų bausmių vidurkis laisvės atėmimo bausmes, o pagal BK 180 str. 3 d. – daug mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be minėtų aplinkybių, apeliantas nenurodė jokių kitų, neįvertintų išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti minėtą teisės normą ir dar švelninti jam paskirtą bausmę. Taip pat nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus pirmosios ir ape­liacinės ins­tancijos teisme nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su Ž. K. padarytomis nusikalstamomis veikomis ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima da­ryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau paminėtas aplinkybes dėl BK 75 str. pakeitimo, kuris įsigaliojo po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, sprendžia, kad nuteistajam Ž. K. gali būti taikomos šio BK straipsnio nuostatos. Nors apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo metu Ž. K. turėjo neišnykusį teistumą pagal du kitus teismo nuosprendžius (2011-05-02 Alytaus rajono apylinkės teismo ir 2011-08-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo už 2010-11-11 ir 2011-04-04 padarytas nusikalstamas veikas), tačiau šiame nuosprendyje nustatytų nusi­kals­tamų veikų padarymo metu (2009 m. kovo 18 d., birželio 9 d.) jis nebuvo teistas. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis Ž. K. yra dirbantis (t. 32, b. l. 26), nėra duomenų, kad po minėtų nusikalstamų veikų padarymo, jis būtų padaręs naujus nusikaltimus, kas patvirtina jo apsis­prendimą daugiau nebenusikalsti. Nors Ž. K. neigia savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 3 d., tačiau teisėjų kolegija sprendžia, šio nuteistojo faktiniai veiksmai iš esmės nesiskyrė nuo kitų nuteistųjų nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį D. B., išskyrus nukentėjusiojo turto pagrobimą, kas lėmė veikos kvalifikavimą dar ir pagal BK 180 str. 3 d., todėl daro išvadą, kad jie negali būti vertinami kaip realiai esmingai pavojingesni. Teisėjų kolegija sprendžia, kad padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, kaltininko asmenybė leidžia daryti išvadą, jog BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti Ž. K. taikant BK 75 str. (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015-03-24) nuostatas ir 2014-12-30 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant jam BK 75 str. numatytus įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu priemonių, ribojančių Ž. K. elgesį ir kartu turinčių pataisomąjį poveikį, taikymas bus pakankamas jo asmenybei taisyti. Teisėjų kolegija, priimdama tokį sprendimą, atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad šioje byloje kiti asmenys už iš esmės tapačias nusikalstamas veikas yra nuteisti taikant BK 75 str. nuostatas, todėl šios įstatymo numatytos lengvatos netaikymas Ž. K., esant panašiai jo asmenybės cha­rak­teristikai, būtų vertintinas kaip neteisingas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teis­mo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas šioje dalyje tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą ap­kal­tinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies ir jos dy­džio pagrindė bylos duo­me­nimis ir tinkamai jas moty­vavo. Tačiau apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje taip pat keičiamas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir dėl pasi­kei­tusio BK 75 str. 1 d., teisėjų kolegijai nusprendus, kad yra pa­grin­das Ž. K. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BPK 328 str. 1 p.).

Dėl A. A. apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė lengvinančių aplinkybių ir neteisingai paskyrė bausmę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas skundžiamu nuos­pren­džiu pripažindamas A. A. kaltu, rė­mė­si įstatymo nu­s­tatyta tvarka ikiteis­mi­nio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuos­prendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžia­mos teismo išva­dos, išanalizavo ir įver­tino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė fak­tines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Iš nuosprendžio analizės bei bylos medžiagos akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas jokių klaidų, nenustatydamas lengvinančių aplinkybių A. A. atžvilgiu, nepadarė. BK 59 str. nuostatos nurodo, kokioms sąlygoms esant aplinkybes galima pripažinti kaltinamojo atsa­ko­my­bę lengvinančiomis. Nuteistasis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino, nuken­tė­ju­siajam D. B. padarytos žalos nei visos, nei iš dalies dar nėra atlyginęs, nors ir nurodo, jog perves priteistą žalos sumą, kai gaus informaciją apie nukentėjusiojo sąskaitą. Aukštesnysis teismas šias aplinkybes ver­tina tik kaip deklaratyvias. BK 59 str. numatytų aplinkybių nenustatyta ir bylą na­grinėjant apelia­ci­nio proceso tvarka, todėl apelianto teiginiai dėl teismo netinkamo bylos išna­gri­nė­jimo ir baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestini kaip nepagrįsti šiuo pagrindu.

Apeliacinis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistasis A. A. laikytinas recidyvistu, turinčiu neišnykusį teistumą (BK 27 str. 1 d.). A. A. anksčiau nuteistas 2008-02-07 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., t. y. tyčinį nesunkų nusikaltimą, už kurį bausmė atlikta 2009-04-07, o šioje byloje nusikaltimai padaryti 2009 m. kovo 18-19 d., todėl pagrįstai teismas pažymėjo, jog A. A. teistumas neišnykęs.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo pozicija, jog nėra ma­terialaus BK 75 str. nuostatų taikymo galimybei. Kaip minėta A. A. turi tik vieną ga­lio­jantį teistumą už nusikaltimą, už kurį teismo nuosprendžiu buvo paskirta bauda. Per daugiau negu pen­kerių metų laikotarpį nepadarė naujų nusikaltimų, yra integruotas į visuomenę, turi mažametį vaiką (t. 32, b. l. 23), palaiko glau­džius ryšius su šeima, registruotas darbo biržoje ir siekia susirasti darbą, mokosi. Nėra duomenų, kad darant nusi­kalstamas veikas su kitais bendrininkais, A. A. būtų išsiskyręs didesniu vaidmeniu ar akty­vumu, jis nebuvo nusikalstamų veikų orga­niza­to­riu­mi, jo vaidmuo buvo antra­eilis. Aukš­tesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 str. nuostatas ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vyk­dy­mą. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad šioje byloje kiti asmenys už visiškai ta­pačias nusikalstamas veikas yra nuteisti taikant BK 75 str. nuostatas, todėl šios įstatymo numaty­tos lengvatos netaikymas A. A., esant panašiai jo asmenybės charakteristikai, būtų ver­tin­tinas kaip teisingumo prin­cipo pažeidimas. Todėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-12-30 nuos­prendis šioje dalyje taip pat keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Dėl R. P. apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantas skundu siekia, kad būtų įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-04-12 iki 2012-04-18. Apylinkės teismas nuosprendžiu apeliantui įskaitė į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką R. P. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-10-08 iki 2012-04-18 įskaitytinai. Iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinės pro­ku­ra­tū­ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras 2009-07-01 nutarimu nutarė laikinai sulaikyti R. P. (t. 13, b. l. 162) ir 2009-07-11 nutarimu pripažino R. P. įtariamuoju (t. 13, b. l. 163-164) bei tos pačios dienos nutarimu paskelbė jo paiešką (t. 13, b. l. 176). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-07-15 ir 2009-09-22 nutartimis skyrė įtariamajam R. P. kardomąją priemonę – suėmimą (t. 13, b. l. 173-175, 182-184). 2009-10-07 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį R. P. atžvilgiu (t. 13, b. l. 187-193). Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba 2010-04-19 raštu Nr. PN/6759/66/LT/09 pranešė, kad 2010-04-12 Jungtinėje karalystėje buvo sulaikytas Lietuvos Res­pub­likos pilietis R. P. (t. 14, b. l. 2) ir 2010-05-11 įtariamasis buvo pargabentas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą (t. 13, b. l. 177). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-05-11 nutartimi pa­liko galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-22 nutartį, kuria R. P. skirtas suė­mimas ir nustatė suėmimo terminą trims mėnesiams nuo 2010-05-11 (t. 14, b. l. 15-17). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-05 nutartimi R. P. suėmimo terminas pratęstas dar dve­jiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010-08-11(t. 14, b. l. 27-30).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą nuteistojo R. P. atžvilgiu, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tei­singai kvalifikavo nusikalstamą vei­ką, teisingai paskyrė laisvės atėmimo bausmės rūšį ir nustatė bausmės dydį, tačiau nevisiškai tinkamai sprendė klausimą dėl nuteistojo sulaikyme ir suėmime išbūto laiko įskaitymo į bausmę.

Nurodytų aplinkybių pagrindu akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas įskaitydamas sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką įskaitė tik nuo 2010-10-08, nors turėjo įskaityti nuo faktinio jo sulaikymo (duomenys neskelbtini), vykdant Europos arešto orderį šioje byloje, t. y. nuo 2010-04-12, todėl sutiktina su apelianto skundu ir nurodytas laikas nuo 2010-04-12 iki 2010-10-08 turi būti įskaitytas į bausmės laiką. Esant nustatytoms aplinkybėms, 2014-12-30 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).

Dėl S. O. apeliacinio skundo argumentų.

Kaip matyti iš S. O. apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir ginčija savo kaltę.

Sutinkamai su BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įro­dy­mus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo iš­dės­tytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Aptartų teisės normų pagrindu patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutiktina su pir­mosios instancijos teismo išvada, jog S. O. padarė BK 25 str. ir 146 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 138 str. 2 d. 6 p. numatytas nusikalstamas veikas.

Pripažindamas apeliantą kaltu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisiamojo posėdžio metu pa­tik­rin­tais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, vi­sapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei pa­da­rė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teis­mas išsamiai bei detaliai aptarė S. O. veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo bei civilinio ieš­kinio išsprendimo klausimus, įrodymų patikimumą bei jų įrodomąją vertę nustatydamas juos ly­ginant ir gretinant tarpusavyje, todėl nesutikti su šio teismo išvadomis aukštesnės instancijos teis­mas neturi objektyvaus pagrindo.

Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo apylinkės teismas, S. O. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta nuosekliais ir patikimais S. L. ir M. R. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu bei kita rašytine bylos medžiaga, kuri atitinka faktines bylos aplinkybes. Detaliai apylinkės teismas visą nusikalstamų veikų mechanizmą išdėstė skundžiamame nuosprendyje, todėl kartoti faktinių aplin­ky­bių aukštesniojo teismo nuomone, nėra pagrindo, kadangi su visomis padarytomis išvadomis šioje dalyje sutiktina.

Apeliantas skundą grindžia jo kaltės nebuvimu motyvuodamas, jog teismas neišskyrė kur, kada ir ką būtent nuteistasis S. O. padarė. Jo nuomone, teismas taip pat nekonkretizavo ir pritaikė BK 25 str. 3 d. Su tokiais motyvais, apeliacinis teismas nesutinka, kadangi nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad dalyvaujant su kitais nuteistaisiais bendrame susitikime, kuriame nutarė su­si­rasti asmenį pravarde „(duomenys neskelbtini)“ ir kad pirmiausia pasikalbės su V. K., su kuriuo susiekė nuteistasis S. O., t. y. pradėjo atlikinėti sutartas užduotis, pavedimus, kuriuos orga­ni­zavo R. A. ir E. A., R. P., Ž. K.. Po atlikto pavedimo, vėliau jam buvo paskambinta ir nurodyta nuvykti į kitą vietą, t. y. prie (duomenys neskelbtini) mo­kyk­los, paskui nuvežti į mišką, po to parvežti V. K. namo ir kiti pavedimai.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė organizuotos grupės narių ne tik tarpusavio funkcijų ir užduočių pasiskirstymą, bet ir tarpusavio ryšių pastovumą: užsiėmimas nusikalstama veikla tam tikrą laiką, iš esmės ta pati grupės asmenų sudėtis.

Pagal BK 25 str. 3 d. organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų padarant nu­si­kalstamą veiką. Tokia bendrininkavimo forma pripažįstama tais atvejais, kai bet kurioje nusi­kals­ta­mos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą už­duo­tį ar turi skirtingą vaidmenį. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į nu­sikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaid­menimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą, siekiant bendro tikslo.

Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad organizuotai grupei in­kri­minuoti svarbūs faktai atitinka BK 25 str. 3 d. nuostatas dėl tokios grupės dalyvių skaičiaus, jų ben­dro susibūrimo tikslo, nusikaltimų kiekio, jų sunkumo ir atitinkamų užduočių bei vaidmenų pasis­kirstymo. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos išsamiai apibūdino organizuotos grupės kva­li­fi­kavimo požymius, juos išdėstė skundžiamame nuosprendyje bei argumentuotai ir tinkamai pritaikė nuteistiesiems, todėl dar kartą kartoti nurodytas aplinkybes ir išvadas apeliaciniam teismui nėra prasmės. Akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje kiekvienas iš asmenų turėjo skirtingus vaidmenis ir atliko jiems priskirtas užduotis, o bendrais jų veiksmais buvo realizuotas suderintas nusikalstamos veikos planas. S. O. veiksmai neabejotinai patvirtina, kad jis suprato savo veiksmų neteisėtumą, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje, atlikdamas tam tikras užduotis kartu su kitais asmenimis, kurių veiksmai buvo suderinti, t. y. suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės narys ir suprato savo vaidmenį jam inkriminuotų nusikaltimų daryme. Toks užduočių pasiskirstymas ir suvokimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kiekvienas bendrininkas, įskaitant ir S. O., save identifikavo kaip organizuotos grupės narį. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės dėl organizuotos grupės narių, kurių buvo gerokai daugiau nei du, pasiskirstymas vaidmenimis, užduotimis, veikimas su­de­rintai bei vieningai įgyvendinant nusikaltimų planus ir visų šių aplinkybių suvokimas, kad yra vei­kiama bendrai su kitais asmenimis, atitinka BK 25 str. 3 d. objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius.

Nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio nuteistojo teiginiai, kad apylinkės teismas neįrodė, jog S. O. kažkas davė nurodymus ir kad jis tarėsi atlikti kokius nors veiksmus, kadangi aukš­čiau nurodytos aplinkybės tai paneigia ir nekelia jokių abejonių, jog apylinkės teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, vertindamas įrodymus bei jų visumą baudžiamosios bylos kontekste, tinkamai kvalifikavo S. O. inkriminuotas nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikė baudžia­mą­jį įstatymą. Todėl nuteistojo S. O. apeliacinis skundas atmetamas.

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ap­mo­kėjimo. Pažymose nurodyta, jog vals­tybės ga­rantuojamos teisinės pagalbos išlaidos S. O. su­daro 150,54 EUR, G. R. – 26,98 EUR, Ž. K. – 495,97 EUR. Šios išlaidos lai­ky­ti­nos proceso išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl bū­tinojo gy­nėjo dalyvavimo. Paduodamas apeliacinį skundą kaltinamas asmuo įgyvendina savo teisę į gy­ny­bą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pa­si­nau­doti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės pa­dė­ties. Todėl an­tri­nės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto gali būti laikomas ribojančiu jo ga­li­my­bes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek bau­­džia­mojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Įvertinus šią ap­lin­­ky­bę, taip pat atsi­žvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ski­riant ad­vokatus ape­lian­tams nebuvo išaiškinta, jog dėl būtino gynėjo dalyvavimo teisme susidariusios antrinės teisinės pagal­bos išlaidos gali būti iš jų priteistos, į tai, kad nėra duomenų apie S. O., G. R. ir Ž. K. pajamas ir turtinę padėtį, ir jų turtinės padėties ati­ti­ki­mo įs­ta­tymo nuos­ta­toms teismas tin­ka­mai patikrinti galimybės neturi, todėl išlaidos advokato pa­gal­bai apmokėti apelia­ci­nės instancijos teisme nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 4 d., 328 str. 1 ir 4 p., 329 str. 1 p., 331 str. 1 d. ir 2 d.,

nusprendžia:

Nuteistojo S. O. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. P. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų A. M., Ž. K. ir A. A. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria į pas­kir­tos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas R. P. sulaikyme ir suėmime išbūtas lai­kas nuo 2010-10-08 iki 2012-04-18, papildyti: į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti R. P. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-04-12 iki 2010-10-08.

A. M. taikyti BK 75 str. 1 d. ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės – laisvės atėmimo dvejiems metams ir vienam mėnesiui – vykdymą atidėti dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., A. M. įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą arba įsiregistruoti darbo biržoje; neišeiti iš namų nuo 24 val. iki 5 val. jei tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; nebendrauti su R. A., E. A., R. P., G. R., A. A., D. N., M. S., I. P., Ž. K., S. O., R. Č.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria Ž. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 str. 1 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį – Ž. K. pagal BK 259 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. pagal BK 25 str. 3 d. ir 146 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 138 str. 2 d. 6 p., 180 str. 3 d. Ž. K. paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, paskiriant subendrintą galutinę bausmę laisvės atėmimą trejiems metams.

Ž. K. taikyti BK 75 str. 1 d. ir paskirtos galutinės bausmės – laisvės atėmimo trejiems metams – vykdymą atidėti dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., Ž. K. įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą arba įsiregistruoti darbo biržoje; neišeiti iš namų nuo 24 val. iki 5 val. jei tai nesusiję su darbu; nebendrauti su R. A., E. A., R. P., G. R., A. A., D. N., M. S., I. P., S. O., R. Č., A. M..

A. A. taikyti BK 75 str. 1 d. ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruo­džio 30 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės – laisvės atėmimo dvejiems metams ir trims mėnesiams – vykdymą atidėti dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., A. A. įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą arba įsiregistruoti darbo biržoje; neišeiti iš namų nuo 24 val. iki 5 val. jei tai nesusiję su darbu; nebendrauti su R. A., E. A., R. P., G. R., D. N., M. S., I. P., Ž. K., S. O., R. Č., A. M..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.