Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Šeputienės, Vaido Vasiliausko ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. O. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. liepos 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam S. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Komisijos 2022 m. liepos 25 d. priimtu nutarimu Nr. 95-474 nutarta taikyti nuteistajam S. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 1 mėnesio ir 2 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dienai, t. y. 2022 m. liepos 21 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2022 m. liepos 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam S. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padarydamas išvadą, jog nors S. O. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. O. skundas atmetamas.

6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal BVK straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

7. BVK 164 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tuo tarpu teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. O. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais S. O. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2022 m. gegužės 26 bausmę atlieka pusiaukelės namuose, per bausmės atlikimo laiką skatintas 5 kartus, įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu ir verslo vadybos bei mažmeninės prekybos specialybes, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, iš dalies dengia finansinius įsipareigojimus, yra gauta pažyma patvirtinanti galimybę nuteistajam būti įdarbintu išėjimo į laisvę atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Vien tai, kad aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką S. O. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.

11. Abejonių tinkamu S. O. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Ta aplinkybė, jog nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis net dešimt kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, iš jų septynis kartus baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau pažeidimai yra grubaus pobūdžio, kas rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu, esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Paklusimas reikalavimams yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Sutiktina, jog vien tai, kad praeityje nuteistais pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytą tvarką, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jis ir šiuo metu nededa pastangų koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme. Neabejotina, kad nuteistojo daroma pažanga nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, taip pat atsižvelgiant į rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Todėl privalu įvertinti ir pažeidimų padarymo laiką bei nuteistojo elgesį, jo mąstymo pokyčius po to, kai už jų įvykdymą buvo paskirtos drausminės nuobaudos.

12. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, jog S. O. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, po paskutinio vertinimo, priskiriama vidutinei rizikos grupei, tuo tarpu BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam vienas iš keliamų reikalavimų – žemas nusikalstamos elgesio rizikos laipsnis. Ir nors tiek Komisijos, tiek S. O. manymu, nuteistasis yra padaręs pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, statiniai (kriminalinė istorija, pirmas teistumas jauname amžiuje; smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/ lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas) ir visa eilė dinaminių (lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai) kriminogeninių veiksnių didinančių nuteistojo S. O. pakartotinio nusikalstamumo riziką. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nustatyta vidutinė, bei tai, kad šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai, t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu jis dar gali sumažinti yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek šiuo metu, tiek ir viso bausmės atlikimo metu, S. O. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

13. Abejonių tinkamu pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ne tik nustatomi nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo finansinis nestabilumas. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo finansinė padėtis nėra stabili. Nuteistasis turi skolų. Turto valdymo skyriaus duomenimis, pataisos įstaigoje yra gauta vykdomųjų raštų nuteistojo vardu 1673,20 eurų sumai, Nors nuteistasis dirba ir iš atlyginimo dengia įsiskolinimus, tačiau jo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka dideli, o galimybės juos dengti yra ribotos, kas teismui duoda pagrindo išvadai, jog neįvykdytos didelės finansinės prievolės gali paskatinti nuteistąjį laisvėje vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų ir tai stipriai apsunkins ir nuteistojo integraciją į visuomenę. Nors Komisijai yra pateikta pažyma dėl nuteistojo galimybės įsidarbinti laisvėje, tačiau tokia pažyma negali būti traktuojama kaip neabejotina ir įtikinanti, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuteistasis S. O. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už šešių nusikalstamų veikų padarymą, iš jų už vieno labai sunkaus, dviejų sunkių, dviejų apysunkių ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą. Pažymėtina ir tai, jog S. O. anksčiau buvo teistas du kartus, jam ankstesniais nuosprendžiais buvo taikytos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo, jo nusikaltimai tik sunkėjo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

15. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog skundžiama nutartimi apylinkės teismas nesilaikė vienodos ir stabilios teismų praktikos, sprendžiant S. O. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, jog apylinkės teismas Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijų nuostatų, LR Konstitucijos, EŽT Konvencijos bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimų nepadarė, nes kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Aukštesnysis teismas pažymi, jog skunde nuteistasis nenurodė jokių išnagrinėtų bylų pavyzdžių, kuriose priimtų procesinių sprendimų fragmentai yra precedentas ir kuriose faktinės aplinkybės yra panašios ir tapačios nagrinėjamai bylai.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą ir nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus S. O. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. O. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.