Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S. O. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistas:

2) 2014 m. gruodžio 30 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2015 m. gruodžio 10 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu bausmė subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų 5 mėnesiams.

Komisijos 2023 m. kovo 13 d. nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju Nuteistasis S. O. atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis nuo 2022 m. liepos 15 d. bausmę atlieka Alytaus pusiaukelės namuose. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane, kuris buvo koreguotas 2022 m. balandžio 11 d., numatytas priemones. Jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, „Socialinių įgūdžių lavinimo“ programoje, protmūšiuose, edukacinėse kelionėse, pokalbiuose susirinkimų metu. Nuteistasis bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį paskatintas 5 kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Jis palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės, kurios buvo įvertintos ir Komisijos, neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, tačiau jos savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Sutiktina su prokurorės skundu ir pažymima, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, lemiamą reikšmę turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo S. O. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine, ir kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados bei kaip pažymi prokurorė savo skunde, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė nuo pat pirminio vertinimo, atlikto 2015 m. sausio 5 d. Teismas, atsižvelgęs į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką bei įvertinęs tai, kad vis dar nustatomi net aštuoni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (lėšų valdymo sunkumai, užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros, apribojimų pažeidimai), kurie, be kita ko, nuo ankstesnio nuteistojo svarstymo dėl lygtinio paleidimo nepasikeitė, sprendžia, kad viso bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo ir šiuo metu daryti išvadą, jog nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, dar negalima. Ir nors Komisija akcentavo, jog yra apsauginiai veiksniai: stebima teigiama nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu dinamika laisvės atėmimo vietų įstaigoje; užtikrinta gyvenamoji vieta; patvirtino įsidarbino galimybę po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju; artimųjų parama, taip pat šiuo metu stebimos nuteistojo pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, visgi teismas, įvertinęs minėtus dinaminius kriminogeninius veiksnius ir penkis statinius kriminogeninius veiksnius (kriminalinė istorija, pirmas teistumas jauname amžiuje, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas), sprendžia, kad nustatyti apsauginiai veiksniai, kurie yra susiję su nuteistojo darbine veikla bei socialiniais ryšiais ir kurie yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų, neatsveria nustatytų jau minėtų kriminogeninių veiksnių. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi, vertinant nuteistojo praeityje buvusį elgesį ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo mintis, išdėstytas pokalbio su resocializacijos specialistais metu, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus.

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo S. O. elgesį ir nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, šiuo metu nėra pagrindo. Apibūdinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis apgalvoja kai kurias savo elgesio pasekmes, bet ne visas, praeityje jis taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas ir pažymėta, jog kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje, tokie kaip agresyvus elgesys, konfliktų sprendimo įgūdžiai bei probleminių sričių identifikavimas reikalauja papildomos intervencijos. Esant psichiką veikiančių medžiagų vartojimui, šių kriminogeninių poreikių įtaka destruktyviam elgesiui gali sustiprėti. Šiame kontekste būtina įvertinti tai, kad nuteistasis nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, jis pats laisvėje vartojo narkotines medžiagas ir nurodo, jog jo mąstymą paveikė narkotikų vartojimas, dėl ko ir prasidėjo nusikalstamas elgesys. Ir nors bausmės atlikimo metu jis nepastebėtas vartojęs narkotines medžiagas, jis lankė psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencinius užsiėmimus, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais išlieka kriminogeniniu veiksniu, nurodoma, kad siekiant nuteistojo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos yra svarbu gerinti nuteistojo emocinę būseną, lavinti streso įgūdžius. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, jog nuteistasis ankstesniais priežiūros laikotarpiais reagavo minimaliomis pastangomis, kurių reikia reikalavimams patenkinti. Šiuo metu nuostata į priežiūrą ir apribojimus yra dviprasmiška, jo įvykdyti nusikaltimai suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamai atsakingą požiūrį į nustatytas taisykles bei visuomenės normas, jo nuostatų ypatumai iš dalies gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio išraiška. Ir nors šiuo metu nuteistasis kritiškai vertina savo veiksmus, stebima teigiamo nuteistojo elgesio dinamika, visgi išlikę kriminogeniniai veiksniai – negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinamas ir neutralizavimas – tik patvirtina, jog nuteistasis iki šiol mąstymo ir nuostatų savo nusikalstamo elgesio atžvilgiu pakankamai nepakeitė, jis pilnai nesuvokia savo nusikalstamų veiksmų pavojingumo, jų tinkamai neanalizuoja. Taigi, visos pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad šiuo metu nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija dar nėra pakankama sėkmingai probacijai, juolab kad būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Jau minėta ir teigiamai įvertinta tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu paskatintas už nepriekaištingą elgesį penkis kartus. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis net dešimt kartų yra pažeidęs laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles, drausminės nuobaudos skirtos septynis kartus, ir nors nuobaudos negaliojančios, sutiktina su prokurorės skunde nurodytu vertinimu, jog tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir neleidžia daryti išvados apie nuteistojo išimtinai teigiamą elgesio korekciją viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis atsiliepime nurodo, jog visus drausmės pažeidimus jis padarė dar ikiteisminio tyrimo metu, tačiau su tokiais nuteistojo argumentais sutikti negalima. Nuteistojo bausmės pradžia yra 2011 m. balandžio 11 d., Kauno apygardos teismo nuosprendis jo atžvilgiu priimtas 2013 m. gruodžio 19 d., po šio nuosprendžio priėmimo jis padarė keturis drausmės pažeidimus, už du pažeidimus nuobaudos nebuvo skirtos, buvo apsiribota svarstymu patariamosios komisijos posėdžio metu, tačiau tai nepaneigia nuteistojo netinkamo elgesio bausmės atlikimo metu. Be kita ko, paskutinis drausmės pažeidimas padarytas 2020 m. kovo 20 d., po šio drausmės pažeidimo nuteistasis buvo keturis kartus paskatintas, visgi teigti, jog nuteistasis viso bausmės atlikimo metu dėjo pakankamas pastangas koreguoti savo elgesį tik teigiama linkme, negalima.

Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju nuteistasis turi skolų, Turto valdymo skyriaus duomenimis, laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra gauta vykdomųjų raštų nuteistojo vardu 167320 Eur sumai. Nors nuteistasis dirba ir iš atlyginimo dengia skolas, tačiau jo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka dideli, o galimybės juos dengti yra ribotos, kas teismui duoda pagrindą išvadai, jog neįvykdytos didelės finansinės prievolės gali paskatinti nuteistąjį laisvėje vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų ir tai stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Šiame kontekste būtina atsižvelgti ir į socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys buvo susijęs su siekiu pasipelnyti, pažeidžiant įstatymus, ir lėšų valdymo sunkumai, tai, kad nuteistasis užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą, išlieka kriminogeniniais veiksniais. Nors ir yra pateikta pažyma dėl nuteistojo galimybės įsidarbinti laisvėje, tačiau tokia pažyma negali būti traktuojama kaip neabejotina ir įtikinanti, jog asmuo, išėjęs iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje. Be kita ko, dėl tokių pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo ne kartą pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017, 2019 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-114-530/2019, 2022 m. spalio 7 d. nutartis byloje Nr. 1S-500-397/2022).

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinos ir aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis S. O. laisvės atėmimo bausmę atlieka už šešių nusikalstamų veikų padarymą, iš jų už vieno labai sunkaus, dviejų sunkių, dviejų apysunkių ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą, jis yra nusikaltęs ir organizuotoje grupėje. Anksčiau buvo teistas du kartus, jam buvo taikytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį jis nedėjo, jo nusikaltimai tik sunkėjo. Nuteistojo ankstesni teistumai, būdingas teisės pažeidimų modelis ir priežiūros bei apribojimų pažeidimai yra pripažinta kriminogeniniais veiksniais. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiamą charakteristiką laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija tinkamai įvertino, kaip lengvinančią jo padėtį pritaikydama priemonę – perkėlimą bausmę atlikti į Pusiaukelės namus. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2024 m. rugpjūčio 22 d.).

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo S. O. pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra užtikrinantis tai, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Pažymima, kad sprendžiant Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam S. O. lygtinį paleidimą patvirtinimo klausimą, prokurorės skundas įvertintas, tačiau jis iš esmės atlieka atsiliepimo funkciją, todėl dėl jo teismas atskiro sprendimo nepriima (Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartis byloje Nr. 1S-1514-579/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. kovo 13 d. nutarimą taikyti nuteistajam S. O. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.