- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-27
- Bylos Nr.
- 1S-1514-579/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00026-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- R. U.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Olego Šibkovo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. U. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. lapkričio 9 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. U. bausmę atlieka pagal: 1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 15 d. nuosprendį, pakeistą Panevėžio apygardos teismo 2002 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apygardos teismo 2003 m. liepos 8 d. nutartimi, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme; 2) Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartimi, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį (12 epizodų), 178 straipsnio 3 dalį (19 epizodų), 187 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį (4 epizodai) ir nuteistas 7 metų laisvės atėmimo bausme, (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 18 d.).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 9 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam R. U. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatęs, kad jis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo sąlygų.
Nuteistojo R. U. skunde prašoma Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį pakeisti ir patvirtinti Komisijos 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant įpareigojimus įsidarbinti ir nemokamai dirbti senelių globos namuose.
Skundo autorius nurodo, kad bausmę atlieka jau ilgą laiką, nors bausmės atlikimo pradžioje buvo baustas du kartus, tačiau padedant Pataisos namų administracijai ir reabilitacijos programoms, jis pasitaisė ir žengė žingsnį į kitokį gyvenimą, buvo skatintas penkis kartus, įgijo išsilavinimą ir stropiai mokėsi, aktyviai dalyvauja elgesio pataisos programose ir bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Dėl to nuteistasis nesutinka su prokurorės skundo argumentais, kad, jos teigimu, paleistas lygtinai jis toliau bendraus su draugais, kurie daro nusikaltimus. Skundo autorius teigia, kad bausmės atlikimo metu jau įrodė, kad bet kokius ryšius su kriminaliniu pasauliu nutraukė ir savo ateitį sieja tik su savo šeima ir artimaisiais. Dėl prokurorės skunde nurodomų kitų argumentų, kad jis neva neatlygina iš jo priteistos žalos, skunde pažymima, kad didžiąją dalį žalos jau yra atlyginęs ir toliau mažomis dalimis moka civiliniu ieškiniu priteistas sumas. Be to, laisvėje jis turės galimybę įsidarbinti pagal savo specialybę, sąžiningai dirbti ir atlyginti visą iš jo priteistą žalą. Šiame kontekste skundo autorius taip pat pažymi, kad didžiąją dalį pinigų, kuriuos gavo pataisos įstaigoje, jis išleido medikamentams, vitaminams ir būtinoms higienos priemonėms. Todėl minėti prokurorės skundo argumentai dėl nuteistojo finansinių įsipareigojimų ir nenoro juos vykdyti turėtų būti vertinami kritiškai. Skundo autorius taip pat pažymi, kad ir pataisos įstaigoje jis kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau darbas jam nebuvo suteiktas dėl laisvų darbo vietų trūkumo. Kitaip nei prokurorė, pataisos įstaigos administracija, betarpiškai bendraujanti su nuteistais asmenimis jų bausmės atlikimo metu, vertina R. U. teigiamai, mato jo pažangą ir vertina jo potencialą siekti kitokio gyvenimo būdo laisvėje, todėl, atsižvelgus į tai, Komisijos nutarimas turėtų būti patvirtintas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. U. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. U. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. U. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (66 balai). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nustatyta rizika paskutinio vertinimo metu yra sumažėjusi 10 balų (prieš tai buvo 76 balai) ir toks mažėjimas sietinas su nuteistojo mokymosi rezultatais, įgyta specialybe, tam reikšmės turėjo ir finansinių įpareigojimų vykdymas, išlaikymo vaikui tiekimas ir mažesnis kriminalinės subkultūros nuostatų laikymasis. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs tokius argumentus ir su tuo su tuo susijusius nuteistajam vis dar nustatomus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad minėtos aplinkybės dar nepatvirtina esminių nuteistojo elgesio pokyčių, o nuteistajam nustatytas rizikos vertinimo mažėjimas dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).
Šiuo aspektu vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje R. U., nors ir dalyvaujančiam visose privalomose socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, tuo tarpu riziką nusikalsti mažinančių veiksnių nenustatyta. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad R. U. pakartotinį nusikalstamą elgesį gali lemti jo ankstesni nusikalstami veiksmai (anksčiau ne kartą teistas, jam būdingas nusikaltimų modelis, yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas), taip pat ankstesnis jo gyvenimo būdas ir neatsakingas laisvalaikio leidimas su nusikaltimus darančiais asmenimis, turėjęs įtakos jo nusikalstamumui, bei jo nuostatos, susijusios su lėšų tvarkymu (civiliniais ieškiniais priteistos didelės žalos atlyginimo sumos, priteistas materialinis išlaikymas vaikams). Nors pripažintina, kad aplinkybės, susijusios su asmens elgesiu iki bausmės atlikimo, yra statiškas kriminogeninis veiksnys, tačiau tam tikrą elgesio korekciją šiuo aspektu galėtų atspindėti nepriekaištingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir su tuo susiję jo nuostatų pokyčiai. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad R. U. elgėsi išskirtinai pozityviai – jis bausmės atlikimo metu buvo du kartus baustas drausmine tvarka (nuobaudos negalioja). Nors nuteistasis skunde teigia, kad yra visiškai pakeitęs savo gyvenimo būdą ir nutraukęs visus ryšius su kriminaliniu pasauliu, tačiau tai, kad jis vis dar gali pasiduoti netinkamų draugų įtakai, patvirtina aplinkybė, jog pataisos įstaigoje jis toleruoja nuteistųjų subkultūrą, be to, lygtinio paleidimo atveju grįš gyventi į tą pačią aplinką, kurioje gyveno ir iki bausmės atlikimo.
Apygardos teismo vertinimu, vis dar labai aktualus veiksnys yra ir problemos dėl lėšų tvarkymo. Teismui nėra pateikta duomenų, kad R. U. bausmės atlikimo metu aktyviais veiksmais stengtųsi šalinti minėtą kriminogeninį veiksnį. Nors, kaip minėta, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti mažėjo dėl to, kad jis savanoriškai sumokėjo 54,83 eurus pagal vykdomuosius raštus ir nuo 2015 m. spalio 25 d. vaiko išlaikymui siuntė 115 eurus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios pastangos labiau formalios, sietinos su noru save labiau teigiamai charakterizuoti prieš Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją. Tokia išvada darytina įvertinus teismui pateiktus duomenis, iš kurių matyti, kad iš nuteistojo priteistų civilinių ieškinių reikalavimai sudaro 42441,81 eurų sumą, ir nuteistasis nuo 2015 m. spalio 20 d. į savo sąskaitą gavo gana didelę pinigų sumą – 5317,29 eurus, kurios didžiąją dalį (5257,29 eurus) išleido savo asmeniniams poreikiams tenkinti (vitaminams tokios pinigų sumos tikrai nereikėjo), didesniam komfortui bausmės atlikimo vietoje susikurti, o ne padarytos žalos atlyginimui ar nepilnamečių vaikų išlaikymui. Šios aplinkybės neabejotinai nuteistojo asmenybę apibūdina labiau neigiamai ir kelia pagrįstų abejonių, kad jis (turintis menką darbinę patirtį ir būdamas ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei) ir laisvėje sugebės sėkmingai įsilieti į visuomenę, užsiimti prasminga veikla, vykdyti turimus didelius finansinius įsipareigojimus ir ateityje daugiau nenusikalsti.
Apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis R. U. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų, savo tikslų sieks ir iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais. Esant tokioms aplinkybės, konstatuotina, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi pagrįstai atsisakyta tvirtinti Komisijos 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo R. U., tačiau skundžiama nutartis keistina dėl proceso pažeidimų.
Nuteistojo R. U. lygtinio paleidimo klausimas Alytaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundu, kuriame prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, prašė teismo pakeisti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo R. U. ir nepatvirtinti šio nutarimo. Nors BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau šiuo atveju sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo apylinkės teismo turėtų būti priimtas ne pagal prokurorės skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Šiose nuostatose taip pat numatyta, kad jei dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu. BPK 360 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, gali atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Taigi, nors prokurorė prašo pakeisti Komisijos nutarimą ir nepatvirtinti jo, tačiau šiuo atveju BPK 360 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytas sprendimas nėra tinkamas, nes teismas nagrinėja ne kitą klausimą (pvz., dėl nuteistajam numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir kt.), o sprendžia bylą iš esmės – dėl lygtinio paleidimo taikymo. Todėl, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, kai yra gautas prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta taikyti lygtinį paleidimą, teismo sprendimas turėtų būti arba, remiantis BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatomis, atmesti prokuroro skundą ir atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, arba priimant sprendimą įvertinti prokuroro skundą (kuris iš esmės atlieka atsiliepimo funkciją), bet nutarties rezoliucinėje dalyje dėl jo nepasisakyti, o tiesiog patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.
Dėl šių priežasčių skundžiamos nutarties dalis, kurioje išspręstas klausimas dėl prokuroro skundo, panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo R. U. skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kurioje Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.