Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. O. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. liepos 25 d. priimtu nutarimu Nr. 95-474 nutarta taikyti nuteistajam S. O., (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 1 mėnesio ir 2 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. liepos 21 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis bausmės atlikimo metu už gerą elgesį skatintas penkis kartus, stebima teigiama nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu dinamika pataisos įstaigoje, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišsako kriminalinių nuostatų, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Šiuo metu nuteistojo elgesys nuoseklus, kryptingas elgesio kregavimui teigiama linkme. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė paskirtas rekomendacijas, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ir nuteistojo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis bausmę atlieka už pataisos įstaigos teritorijoje ribų.

S. O. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams, 253 straipsnio 1 dalį (dėl karabino „Mauser“, 38 šovinių ir parako) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir S. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu S. O. buvo išteisintas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (dėl 50 vnt. šaudmenų) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis, kuria S. O. išteisintas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo 50 vnt. šaudmenų) ir 260 straipsnio 2 dalį, dėl to priimtas naujas nuosprendis: S. O. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo 50 vnt. šaudmenų) laisvės atėmimu vieneriems metams, 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu aštuoneriems metams penkiems mėnesiams. Panaikinta Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis dėl S. O. atlikto bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, S. O. paskirtos bausmės iš naujo subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2011 m. balandžio 11 d., pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 23 d.

Anksčiau teismo teistas 2 kartus.

Teismui pateiktame atsiliepime prokuroras M. V. prašė netvirtinti lygtinio paleidimo. Nurodė, kad nuteistasis nėra pakeitęs savo elgesio tiek, kad jam būtų galima leisti būti neizoliuotam nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis daugiau nenusikals.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimas taikyti nuteistajam S. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtinamas.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadą ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka buvo baustas 7 kartus, skatintas 5 kartus, įgijo (duomenys neskelbtini) specialybes, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, iš dalies dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, S. O. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tačiau, S. O. bausmės atlikimo metu 7 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, dar 3 kartus jo netinkami poelgiai buvo svarstomi komisijos posėdžių metu, 5 kartus skatintas, pagal „OASys“ metodiką S. O. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką jo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija, pirmas teistumas jauname amžiuje, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas. Šie kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek S. O. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad S. O. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli įvertinant paskatinimų ir nuobaudų santykį. Šiuo metu stebimas nuteistojo pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam 2015 m. sausio 5 d., 2020 m. balandžio 20 d., 2021 m. kovo 23 d., 2022 m. gegužės 2 d., taikant OASys, buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, šie duomenys leidžia teigti, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, aplinkybė, kad nuteistojo paskatinimų ir nuobaudų santykis yra neigiamas, t. y. jis daugiau kartų buvo baustas bausmės atlikimo metu negu skatintas, neleidžia daryti išvados apie akivaizdžią pažangą nuteistojo elgesyje. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, S. O. neatliktos bausmės dalis (apie 2 metai, nutarimo priėmimo metu 2 m. 1 mėn. 2 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. O. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors S. O. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2022 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 95-474.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 - 7 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus 2022 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 95-474 taikyti nuteistajam S. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.