Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-3744-1159/2024 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18704-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; (S) 2.6.8.9; 2.6.16.11.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

2024 m. rugpjūčio 14 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovės Rumunijos ambasados Lietuvos Respublikoje atstovui advokatui Jonui Bložei ir atsakovei N. G.,

viešame teismo posėdyje (2024 m. gegužės 21 d., 2024 m. liepos 21 d., 2024 m. liepos 25 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Rumunijos ambasados Lietuvos Respublikoje ieškinį atsakovei N. G. dėl sulaikyto užstato grąžinimo.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2024 m. rugpjūčio 14 d. 13:00 val.

1. Ieškovė 2023 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu registracijos Nr. CBP-18678, kuriuo pateikė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):

1) priteisti iš atsakovės 7 982,75 Eur negrąžintą užstatą (depozitą) ieškovei Rumunijos ambasadai Lietuvoje;

2) priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) priteisti iš atsakovės, ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Šalys 2022 m. liepos 12 d. sudarė terminuotą patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovė atlygintinai išnuomojo ieškovei gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini);

1.2. Nuomos sutarties pagrindu ieškovė 2022 m. liepos 20 d. sumokėjo atsakovei 9000 Eur užstato. Užstatas ieškovei turėjo būti grąžintas pasibaigus nuomos sutarčiai, per 5 darbo dienas nuo patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo su sąlyga, kad ieškovė bus visiškai atsiskaičiusi su atsakove ir patalpoms nepadaryta jokia žala.

1.3. Patalpos atsakovei buvo grąžintos 2023 m. birželio 6 d., su atsakove buvo išspręsta dėl dalies nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė toliau nepagrįstai reikalavo pašalinti šiuos defektus, trūkumus:

1) langai: 32 langai (218 m2) yra purvini (viršutiniai ketvirto aukšto laiptinės langai neįtraukti). Viena 6 vidutinio dydžio ir 4 mažų langų pusė buvo išvalyta 2023 m. birželio 15 d.;

2) grindys visame name: daugybiniai įtrūkimai medžio masyvo parketo grindyse (204 m²) visame name dėl ilgalaikio perkaitinimo. Nuomininko neatsižvelgimas į daugkartinius nuomotojo prašymus (žodžiu ir raštu) nustatyti saugią elektrinio grindinio šildymo temperatūrą, neviršijančią 20 laipsnių Celsijaus, kambariuose, kuriuose yra medžio masyvo parketo grindys;

3) palangės visame name: platūs įtrūkimai 10 medinių palangių dėl perkaitintų radiatorių. Nuomininko neatsižvelgimas į nuomotojo prašymus nustatyti centrinio dujinio šildymo temperatūros nustatymus pagal lauko temperatūrą. Nuomininkas nurodė UAB „Elstava“ inžinieriui nustatyti fiksuotą aukštą katilo temperatūrą;

4) marmuro stalviršis virtuvėje: sulaužyta marmurinė grindjuostė (virš marmurinio stalo). Dėmėtas marmuro stalviršis. Tai įvyko dėl neatsakingo naudojimo;

5) vonios kambario stalas: vandens sugadinta medžio drožlių plokštė vonios stalo apačioje. Tai įvyko dėl neatsakingo sanitarinių prietaisų naudojimo;

6) džiovyklė skalbykloje: 2023 m. kovą „General Electric“ džiovyklė pradėjo veikti tik įjungus nešildymo režimą. Gegužės mėnesį buvo sulaužyta jungiklio rankena. Tai įvyko dėl nepagrįsto ir neatsakingo naudojimo.

1.4. Atsakovė nusprendė negrąžinti ieškovei jos sumokėto užstato dalies, t. y. 7 982,75 Eur.

1.5. Ieškinį grindė Nuomos sutarties 2.3, 5.1, 7.2 punktais, CK 6.499, 6.500, CK 6.587 straipsniais,

2.1. Atsakovė atsiliepimu Nr. DOK-5401 su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad ieškovė nepašalino patalpų trūkumų, padarė jai nuostolių už 6525 Eur, papildomai ji sumokėjo pajamų mokestį nuo užstato sumos, todėl pagrįstai ji negrąžino ieškovei 7 982,75 Eur:

1) dėl sugadintų grindų: 2022 m. rugsėjo 23 d. paaiškėjo, kad grindys pakankamai įkaitę (jau atsirado du plyšiai), kad name labai karšta, ir būtent tada ji ambasadoriaus paprašė jungiklyje fiksuoti 20 laipsnių temperatūrą, bei paaiškino, kad šildymo jungiklis įsijungia reaguodamas į esamą kambario oro temperatūrą. Paaiškino, kad grindinis šildymas yra tik papildomas šildymas, skirtas ne tiek orui name, o daugiau grindims pašildyti, tačiau į jos prašymus nebuvo atsižvelgta, todėl ir sugadintos grindys. Teiginys, jog ambasadorius grindų šildymą išjungė „maždaug 2022 m. rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje“ nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Plyšių atsiradimas ir sunaudotos elektros kiekis (4992 kWh į mėnesį) rodo, kad visą žiemą šildymas buvo įjungtas neleistinu aukštu rėžimu;

2) nuomininko padarytą žalą atsakovė įvertino žemesne kaina, negu komerciniuose pasiūlymuose pateikė žalą sutvarkyti siūlę meistrai ar įmonės: už 32 langų valymą - 422,00 Eur; 204 m² medžio masyvo parketo remontą - 5100,00 Eur; 10-ties palangių remontą - 390,00 Eur; marmurinio stalviršio dėmės išvalymą ir apvado rėmą – 250,00 Eur; džiovyklės remontą - 363,00 Eur.

3) pateikė teismui 2023 m. birželio 6 d. fotonuotraukas.

2.2. Atsakovė papildomai pateikė teismui 2022 m. rugpjūčio 31 d. patalpų fotonuotraukas (DOK-7270).

2.3. Ieškovė pateikė dubliką (DOK-22765), kuriuo ieškinį palaikė, pažymėjo, kad:

1) atsakovės teiginiai, kad patalpos atsakovei buvo grąžintos su tam tikrais apgadinimais lieka neįrodyti;

2) nuomos sutartyje nėra jokių nuorodų į tai, kad ieškovė ir ambasadorius įsipareigojo atlikti pavasarinį langų valymą. Atsakovė patalpas ambasadoriui perdavė su nešvariais langais, o konkrečiai, kai kurie langai buvo pilni musių ir musių kiaušinėlių;

3) šalys niekur nesusitarė, kad patalpose turės būti palaikoma atitinkama ar konkreti oro temperatūra, todėl atsakovės teiginiai, kad ambasadoriaus šeima elgėsi netinkamai dėl to, jog šildėsi patalpas, kuriose gyveno – yra niekuo nepagrįsti;

4) džiovyklė – kaip ir visa kita patalpų įranga, buvo seno tipo. Net pati atsakovė pripažįsta, kad ji „ne naujesne kaip 10 metų.“ Buitinei technikai paprastai suteikiama 2-5 metų gamintojo garantija. Taigi, vien tai, kad pati atsakove neneigia, kad džiovyklės garantija seniausiai pasibaigusi, leidžia spręsti, kad nei ambasadorius, nei jo šeima jos nesugadino, o džiovyklės gedimas buvo įtakotas šio prietaiso amžiaus dėl natūralaus nusidėvėjimo;

5) tretieji asmenys pateikė pasiūlymus net neapžiūrėję daiktų realybėje ir pateikė tik preliminarius skaičiavimus, todėl tokiais įrodymais negalima remtis nustatant galimus atsakovės nuostolius. Nuostolių faktą, jų dydį ir kitas nuomininko civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti patalpų savininkas, šiuo atveju atsakovė ir ji to neįrodė;

2.4. Atsakovė pateikė tripliką (DOK-35809, DOK-42656), kuriuo su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimo argumentus, pažymėjo, kad:

1) patalpų langai nebuvo išvalyti, nes nuomininkui gyvenant patalpose, jų tikrai niekas nevalė. Formuluotė apie „pavasarinį langų valymą“ yra tik pavadinimas, nes Lietuvoje yra priimta langus būtinai išvalyti būtent pavasarį. Purvina langų būklė yra užfiksuota ir nuosavybės būklės formoje, kuri buvo užpildyta iš patalpų išsikeliant;

2) ambasadorius termostate sąmoningai nustatinėjo per aukštą grindų šildymo temperatūrą, nes išsinuomotų patalpų grindų būklė jam nebuvo svarbi. Jo prioritetas buvo gyventi tokioje šilumoje, prie kokios jis gyvenime buvo pripratęs. Per devynis mėnesius ir šešias dienas nuomininkas adresu (duomenys neskelbtini), sunaudojo 44 932 kWh elektros, arba po 4 992 kWh per mėnesį;

3) nuomininkas nuomotojai privalo grąžinti patalpas tokios pačios būklės, kokios jos buvo nuomininkui į namą įsikeliant. Negrąžindamas, jis pažeidė patalpų nuomos sutarties Nr. 985 punktą Nr. 8.1;

4) 2022 m. rugsėjo 1 d. įsikeliant į patalpas, palangės, kaip ir parketas, buvo geros būklės, be jokių įtrūkimų, nes jie nebuvo įtraukti į 2022 rugsėjo pabaigoje nuomininko sudarytą taisytinų dalykų sąrašą;

5) 2022 metų spalio 8 dieną džiovyklė veikė nepriekaištingai. Už sugadintą džiovyklę yra atsakingas nuomininkas, ir turi džiovyklę suremontuoti savo lėšomis;

6) marmuro dėmė, lūžęs stalo apvadas ir išbrinkusi atsilupinėjusi spintelės lenta nėra tariami, įrodo fotofiksacijos (Priedas Nr. 5, puslapiai 42, 43, 44, 47, 50);

7) ieškovės atstovas ambasadorius turėjo patalpų nuomojimosi patirties ir labai gerai žinojo, kad Patalpų nuomos sutarties privalu laikytis, o už Patalpų naudotojo netinkamų veiksmų nulemtus defektus privalu atlyginti.

2.5. Ieškovė papildomai (DOK-58430) pateikė teismui 2024 m. kovo 29 d. MB „Statybų ekspertizių centras“ ekspertinę išvadą (ekspertas dr. D. K.), kurioje teigiama, kad:

1) įprastai naudojantis grindinio šildymo sistema, kai sistema ir medžiagos yra tinkamai suderintos, įtrūkimai net ir medinėje grindų dangoje negali atsirasti;

2) palangių įtrūkimai galėjo atsirasti šaltojo sezono metu, naudojant radijatorinę šildymo sistemą, kai virš radiatoriaus esančios palangės dalis yra šildoma, o prie lango priglausta palangės dalis – šaldoma;

3) stalviršio grindjuostės įskilimas (lūžis) yra mechaninio pažeidimo pasekmė, tačiau labiausiai tikėtina, kad grindjuostės lūžis egzistavo dar prieš ambasadoriui įsikraustant į patalpas 2022 metais, tačiau slepiamas už pašalinių daiktų (padėklo ir servetėlių laikiklio);

4) vonios kambario spintelės drėgmės pažaidos nėra mechaninio pažeidimo pasekmė, o netinkamos baldo kokybės pasekmė.

2.6. Atsakovė papildomai pateikė paaiškinimus (DOK-62846), kad ekspertai bando iškreipti atsakoves teismui pateiktų dokumentų ir jų priedų turinį, teikia šališkas išvadas. Atsakovė niekada ir niekur neteigė, jog visi grindų šildymo jungikliai buvo nustatyti maksimaliai temperatūrai, skirtai šildyti plytelėmis klotas ar betonuotas grindis. Atsakove teigė, kad tie patys jungikliai buvo skirti šildyti tiek plytelėmis klotas ar betonuotas grindis, tiek ir parketo grindis.

3.1. Ieškovės atstovas iš esmės palaikė ieškinį ir kitus ieškovės procesinius dokumentus.

3.2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė teismui teiktus paaiškinimus procesiniuose dokumentuose.

3.3. Liudytoju apklaustas C. G. D. paaiškino, kad ieškovė išsinuomojo iš atsakovės patalpas ir jis jose gyveno su šeima nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. birželio. Atsakovės nurodomų turto apgadinimų nepadarė, atsakovės nurodyti turto apgadinimai yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė. Patalpų priėmimo metu neatkreipė dėmesio į patalpų būklės detales, tiesiog priėmė visas patalpas. Kadangi patalpos nebuvo naujos, nuomos metu jose daug kas gesdavo. Langai nebuvo modernūs, todėl šildyti patalpas reikėjo daugiau, atsakovei nurodžius, kad negalima naudoti elektrinio grindinio šildymo, jis jo ir nenaudojo. Patalpose palaikydavo 20-25 laipsnių temperatūrą. Išsikraustant langus išvalė. Paskutinį mėnesį nuomojamose patalpose gyveno jo žmona ir vaikas, jis pats buvo išvykęs.

3.4. Liudytoju apklaustas G. K. paaiškino, kad dirba turto nuomos srityje, padėjo atsakovei išnuomoti patalpas, išnuomojimo momentu buvo padarytos patalpų fotonuotraukos. Atsakovės nurodyti turto apgadinimai atsirado nuomos metu, nes jie nebuvo užfiksuoti patalpų perdavimo ieškovei metu. Patalpų perdavimo ieškovei metu buvo fiksuoti visi patalpų trūkumai, apžiūrėtos visos patalpos ir jeigu kur nors trūkumų nebuvo, tai jie ir nebuvo fiksuojami. Ieškovės atstovams buvo ne kartą sakyta dėl grindinio šildymo, kad negalima viršyti 20 laipsnių temperatūros, jis nežino ar buvo reaguojama į pastabas.

3.6. Baigiamųjų kalbų metu.

1) ieškovės atstovas iš esmės palaikė argumentus, išsakytus procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose, prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė ir rašytines baigiamąsias kalbas DOK-112969;

2) atsakovė iš esmės palaikė argumentus, išsakytus procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose, prašė ieškovės ieškinį atmesti, pateikė ir rašytines baigiamąsias kalbas DOK-113051.

Ieškinys tenkintinas, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų, šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Ieškovė ir atsakovė 2022 m. liepos 12 d. sudarė gyvenamųjų patalpų ((duomenys neskelbtini)) (toliau – patalpos) nuomos sutartį (e. t. 1, b. l. 14-17) (toliau – nuomos sutartis) pagal kurią nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. atsakovė ieškovei išnuomojo patalpas (nuomos sutarties 3.2 punktas). Nuomos sutartyje nustatyta, kad:

1) iki 2022 m. liepos 31 d. nuomininkas sumoka nuomotojui dviejų mėnesių Nuomos mokesčio dydžio užstatą (9000 Eur – devyni tūkstančiai eurų) kaip sutartyje nurodytų įsipareigojimų užtikrinimą. Užstatas nuomininkui grąžinamas pasibaigus nuomos sutarčiai, kai nuomininkas išsikrausto, per 5 (penkias) darbo dienas nuo patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, tačiau su sąlyga, kad nuomininkas yra visiškai atsiskaitęs su nuomotoju pagal šią sutartį ir kad patalpoms nepadaryta jokia žala arba už ją tinkamai atlyginta. Nuomotojas turi teisę pasilikti užstatą ar jo dalį kaip kompensacinį mokėjimą už bet kokias nuomininko mokėtinas sumas (nuomos sutarties 4.3 punktas). Ginčo tarp šalių, kad minėtas užstatas nebūtų buvęs sumokėtas atsakovei tarp šalių nebuvo;

2) nuomininkas privalo prižiūrėti namą ir jame esančius daiktus, išlaikyti jį tokį švarų, kokį jam perdavė savininkas nuomos pradžioje, išskyrus normalų nusidėvėjimą (nuomos sutarties 5.2.1 punktas);

3) perduodamas namas ir visi viduje esantys daiktai ir įranga pasibaigus nuomos sutarčiai privalo būti tvarkingi ir nesugadinti įskaitant normalų to laikotarpio nusidėvėjimą, kaip nurodyta priede 1 (nuomos sutarties 7.2 punktas);

3) prieš grąžindamas patalpas, nuomininkas įsipareigoja savo sąskaita visiškai išvalyti patalpas ir kitą patalpų turtą. Nuomininkas įsipareigoja visiškai išvalyti plyteles, visus paviršius, grindis, langus, sienas, lubas ir kt. Visi jam priklausantys daiktai, taip pat šiukšlės turi būti pašalinti. Visus daiktus, kurie buvo klijais pritvirtinti prie sienos ar plytelių, nuomininkas turi nuimti, o po to pašalinti ir likusias žymes. Buitinė technika ir baldai turi būti švarūs ir tinkami naudoti (nuomos sutarties 8.1 punktas);

4.2. Patalpose ieškovės darbuotojas ((duomenys neskelbtini)) su šeima gyveno nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. birželio 6 d. (bylos šalių paaiškinimai, taip pat e. t. 1, b. l. 19, ginčo dėl to tarp šalių nebuvo).

4.3. Atsakovė grąžino ieškovei iš jos sumokėto užstato 1017,25 Eur (9000 – 7982,75 Eur) (bylos šalių paaiškinimai ir e. t. 1, b. l. 72) ginčo dėl to tarp šalių nebuvo). Atsakovė negrąžino ieškovei iš viso 7982,75 Eur, iš kurių 1350 Eur atsakovė sumokėjo pajamų mokestį (e. t. 1, b. l. 71-72, e. t. 5, b. l. 18-19).

4.4. Tarp šalių 2023 m. birželio 27 d. kilo ginčas ar ieškovė yra atsakinga už atsakovės nurodytus patalpų apgadinimus, neišvalytus langus (e. t. 1, b. l. 71-72) ir taip galimai ieškovė atsakovei padarė 6765 Eur nuostolių, ar atsakovė turėjo teisę pasilikti 7982,75 Eur užstato dalį.

5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja ieškovės iškeltų reikalavimų apimtyje. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl to – ar ieškovė padarė atsakovės patalpoms apgadinimus patalpų nuomos metu ir ar atsakovė turėjo teisę negrąžinti ieškovei jos sumokėto užstato dalies – 7982,75 Eur. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir darydamas išvadas, atsakys į minėtus klausimus spręs ar ieškovės reikalavimai tenkintini ar atmestini.

1) paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012);

2) nagrinėjant civilines bylas taikomas „pagrįsto įsitikimo standartas“, o ne „didesnės tikimybės standartas“ ar „tikimybių pusiausvyros principas“, nes teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. pvz. žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024);

3) kilęs ginčas tarp šalių nėra dėl diplomatinės atstovybės patalpų (žr. Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje statuso), todėl jam spręsti netaikytinos 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių nuostatos, atitinkamai ir patalpų nuomos sutarties 7.1 punktas.

Teismo išvados ir motyvai.

6. Ieškovės reikalavimas – priteisti iš atsakovės 7 982,75 Eur negrąžintą užstatą (depozitą) ieškovei Rumunijos ambasadai Lietuvos Respublikoje, tenkintinas, nes atsakovė neįrodė, kad ieškovė padarė atsakovės turtui žalos ar kitų nuostolių.

1) nuomotojas teigdamas, jog išnuomotų patalpų būklė pablogėjo dėl nuomininko kaltės, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016);

2) CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nuomos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Specialios nuomos sutarties rūšies – pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutarties samprata yra atskleista CK 6.530 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad tokia sutartimi nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Tokios nuostatos reiškia, kad esminiu nuomotojo įsipareigojimu, charakterizuojančiu pačią nuomos sutartį, yra įsipareigojimas perduoti daiktą laikinai valdyti ir (ar) naudoti nuomininkui, o pagrindiniu nuomininko įsipareigojimu yra įsipareigojimas mokėti nuomotojui už naudojimąsi daiktu nuomos mokestį. Nuomotojo ir nuomininko pareigos, kylančios iš nuomos sutarties, neapsiriboja vien tik pareiga perduoti daiktą ir pareiga mokėti už jį nuomos mokestį. CK yra nustatytos ir kitos nuomotojo bei nuomininko bendrosios teisės ir pareigos, taikytinos sudarius bet kokias nuomos sutartis, o specialias nuomos rūšis reglamentuojančiuose CK skyriuose yra nustatytos specialios taisyklės, taikytinos sudarius konkrečios rūšies nuomos sutartį (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-88-790/2023, 22 p.);

3) viena iš nuomininko pareigų – tai pareiga tinkamai prižiūrėti nuomojamą daiktą ir juo rūpintis. CK nustatyta, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, be to, nuomininkui yra nustatytas įpareigojimas laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, taip pat savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą tuo atveju, jeigu ko kita nėra nustatyta įstatymuose ar sutartyje (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnio 1 dalis). CK taip pat yra nustatyta pareiga nuomininkui, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Taigi, šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios būklės, kokios buvo prieš jį perduodant nuomininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). Tuo atveju, jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, t. y. grąžina nuomotojui daiktą, kurio būklė neatitinka sutarties nuostatų arba, jeigu šalys nėra aptarusios sutartyje šio klausimo, yra blogesnė, nei buvo jo perdavimo nuomininkui metu, jam gali kilti pareiga atlyginti nuomotojui atsiradusius nuostolius;

4) sprendžiant klausimą, kyla ar ne nuomininkui pareiga atlyginti dėl nuomoto objekto pabloginimo atsiradusius nuostolius, yra svarbu įvertinti, dėl kokių priežasčių pablogėjo nuomojamo daikto būklė ir kokia yra šių pabloginimų kilmė. Paprastai nuomojamo daikto, net ir tinkamai naudojamo pagal paskirtį, būklė per atitinkamą laikotarpį pasikeičia (pablogėja) vien dėl to, kad jis yra naudojamas, t. y. jis natūraliai nusidėvi. Kadangi toks nuomojamo daikto būklės pokytis yra natūralus ir nėra nulemtas netinkamų nuomininko veiksmų, pagal minėtą CK 6.499 straipsnio 1 dalį nuomininkas yra laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigą grąžinti nuomotojui daiktą ir jam nekyla pareiga atlyginti nuomotojui dėl daikto pabloginimo atsiradusių nuostolių tuo atveju, jeigu daiktas yra iš esmės tokios būklės, kokios jis buvo perduotas nuomininkui, atsižvelgiant į per nuomos laikotarpį atsiradusį jo normalų nusidėvėjimą. Aiškindamas tokį teisinį reglamentavimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti tokį išnuomojamo daikto pabloginimą, todėl jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011). Kitaip negu tuo atveju, kai daikto būklės pasikeitimas yra nulemtas tik jo normalaus nusidėvėjimo, nuomininkui pabloginus išsinuomotą daiktą, jam kyla pareiga atlyginti nuomotojui dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis). Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2009);

5) netesybos yra sutarties šalių nustatyta ir sutartyje nurodyta vienkartinė (bauda) arba periodinė (delspinigiai) suma, kurią sutartį pažeidusi, jos nevykdanti ar netinkamai vykdanti šalis privalo mokėti kitai sutarties šaliai (Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007);

6) kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Istpro“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų sfera“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-562/2013; kt.);

7) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu;

8) teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis).

6.2. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė nepagrįstai sulaikė užstatą, ir negrąžino jo dalies, atsakovė įrodinėjo, kad ieškovė padarė jos turtui žalos, taip pat neišvalė patalpų langų, ieškovė nurodė, kad visa tai, ką nurodo atsakovė yra dėl normalaus nusidėvėjimo, kad atsakovė apskritai neįrodė, kad atsakovės turto būklė pablogėjo dėl ieškovės veiksmų, o langų išvalymą ieškovė atliko. Su atsakovės teiginiais sutikti nėra pagrindo, nes atsakovė nepateikė tam pakankamai įrodymų:

6.2.1. Ieškovės sumokėtas 9000 Eur užstatas laikytinas netesybomis CK 6.71 straipsnio prasme, nes buvo skirtas ieškovės įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui, juo buvo siekiama užtikrinti tik atsakovės galimus nuostolius.

6.2.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad dėl ieškovės veiksmų buvo padaryta neigiamas poveikis šioms atsakovės patalpų turto dalims:

1) mediniam grindų parketui, nes neva dėl ieškovės veiksmų atsirado daugybiniai įtrūkimai medžio masyvo parketo grindyse (204 m2) visame name dėl ilgalaikio perkaitinimo.

Kai minėta, atsakovė turėjo įrodyti minėtus faktus. Atsakovė minėtus faktus grindė fotonuotraukomis padarytomis 2022 m. rugpjūčio 31 d. (e. t. 3, b. l. 4-86) ir 2023 m. birželio 6 d. (e. t. 1, b. l. 25-52; e. t. 2, b. l. 113-159), savo bei liudytojo paaiškinimais. Medinėms grindims atsakovė priskyrė 5100 Eur nuostolių (e. t. 1 b. l. 72). Teismas detaliai ištyręs minėtas fotonuotraukas ir įvertinęs iš esmės skirtingus bylos šalių paaiškinimus, skirtingus liudytojų paaiškinimus, negali prieiti išvados, paremtos pagrįstu įsitikinimu, kad atsakovės grindims (mediniam grindų parketui) ieškovė būtų padariusi žalos. Šiuo atveju aktualu yra tai, kad atsakovės pateiktos 2023 m. birželio 6 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės patalpų fotonuotraukos yra darytos skirtingose grindų vietose, skirtingais atstumais ir skirtingais fotobjektyvo kampais, t. y. iš esmės nėra galimybės palyginti kaip atrodė tos pačios grindų vietos 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2023 m. birželio 6 d. Todėl teismas negali pagrįstai įsitikinti, kad atsakovės patalpų grindyse 2022 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo plyšių, kuriuos ji nurodo atsiradus tik po 2022/2023 m. šildymo sezono. Aktualu ir tai, kad atsakovės 2023 m. birželio 6 d. darytose fotonuotraukose (pvz., e. t. 1, b. l. 27-31) matosi, kad atsakovės grindų tarpai buvo užpildyti glaistu ir jis yra susitraukęs arba išbyrėjęs, todėl nėra aišku, ar yra paveiktas medis ar tik tarp medžio buvęs glaistas. Aktualu ir tai, kad bylos šalys paaiškino, kad medinis grindų parketas yra sudėtas iki 2000 m., t. y. jis tarnauja daugiau nei 20 metų. Atitinkamai teismas gali prieiti tik vienos pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad atsakovės nurodyti medinių grindų trūkumai yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė, už kurį ieškovė negali būti atsakinga.

Nustačius, kad atsakovės patalpų medinių grindų trūkumai atsidaro kaip natūralaus nusidėvėjimo pasekmė, nėra svarbu aiškintis kokia tvarka ir sąlygomis buvo naudojamas patalpų elektrinis grindų šildymas. Aktualu yra tai, kad patalpų nuomos sutartimi šis klausimas nebuvo aptartas, ieškovei nebuvo pateikta grindinio šildymo rašytinė instrukcija. Atsakovės teiginiai, kad ji žodžiu ir raštu prašė būtent ten gyvenančių gyventojų naudoti grindinį šildymą neviršijant 20 laipsnių temperatūros ir kad jos nurodytų sąlygų nebuvo paisoma, yra neįrodyti jokia bylos medžiaga, kaip ir neįrodyta, kad ieškovė nesilaikė minėtų salygų. Atsakovė būdama pakankamai apdairi ir rūpestinga turėjo apie nuomos sutarties sąlygų pažeidimus, jeigu tokių buvo, nedelsdama pranešti ieškovei viešai skelbiamais jos kontaktais (https://keliauk.urm.lt/lt/embassies/foreignInformation/77), tačiau to nepadarė, atitinkamai laikytina, kad ieškovė nepadarė nuomos sutarties sąlygų pažeidimo ir tinkamai naudojo atsakovės patalpų grindinį šildymą. Atsakovės nurodomas elektros sunaudojimo kiekis negali patvirtinti, kad grindinis šildymas buvo naudojamas netinkamai, nepaisant atsakovės prašymų;

2) palangėms, nes neva atsirado platūs įtrūkimai 10 medinių palangių dėl perkaitintų radiatorių.

Kai minėta, atsakovė turėjo įrodyti minėtus faktus. Atsakovė minėtus faktus grindė fotonuotraukomis padarytomis 2023 m. birželio 6 d. (e. t. 2, b. l. 151, 157-169, 184, 185, 235-239, 294, 295), savo bei liudytojo paaiškinimais. Medinėms palangėms atsakovė priskyrė 390 Eur nuostolių (e. t. 1 b. l. 72). 2022 m. rugpjūčio 31 d. fotonuotraukose palangės nėra užfiksuotos. Teismas detaliai ištyręs minėtas 2023 m. birželio 6 d. fotonuotraukas, nesant palangių užfiksuotų 2022 m. rugpjūčio 31 d. fotonuotraukose, negali prieiti išvados, paremtos pagrįstu įsitikinimu, kad atsakovės palangėms ieškovė būtų padariusi žalos, t. y. iš esmės nėra galimybės palyginti kaip atrodė atsakovės patalpų palangės 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2023 m. birželio 6 d. Todėl teismas negali pagrįstai įsitikinti, kad atsakovės palangėse 2022 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo plyšių, kuriuos ji nurodo atsiradus tik po 2022/2023 m. šildymo sezono. Aktualu ir tai, kad atsakovės 2023 m. birželio 6 d. darytose fotonuotraukose matosi, kad atsakovės palangių tarpai buvo užpildyti glaistu ir jis yra susitraukęs, todėl nėra aišku, ar yra paveiktas medis ar tik tarp medžio buvęs glaistas. Aktualu ir tai, kad bylos šalys paaiškino, kad medinės langų palangės yra sudėtos iki 2000 m., t. y. jos naudojamos daugiau nei 20 metų. Atitinkamai teismas gali prieiti tik vienos pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad atsakovės nurodyti medinių palangių trūkumai yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė, už kurį ieškovė negali būti atsakinga.

Nustačius, kad atsakovės patalpų medinių palangių trūkumai atsidaro kaip natūralaus nusidėvėjimo pasekmė, nėra svarbu aiškintis kokia tvarka ir sąlygomis buvo naudojamas patalpų radiatorinis šildymas. Aktualu yra tai, kad patalpų nuomos sutartimi šis klausimas nebuvo aptartas, ieškovei nebuvo pateikta jokia radiatorinio šildymo naudojimo rašytinė instrukcija. Atsakovė būdama pakankamai apdairi ir rūpestinga turėjo apie nuomos sutarties sąlygų pažeidimus, jeigu tokių buvo, nedelsdama pranešti ieškovei, tačiau to nepadarė, atitinkamai laikytina, kad ieškovė nepadarė nuomos sutarties sąlygų pažeidimo ir tinkamai naudojo atsakovės patalpų radiatorinį šildymą;

3) marmuro stalviršiui virtuvėje, nes neva sulaužyta marmurinė grindjuostė (virš marmurinio stalo) ir yra dėmėtas marmuro stalviršis.

Kai minėta, atsakovė turėjo įrodyti minėtus faktus. Atsakovė minėtus faktus grindė fotonuotraukomis padarytomis 2022 m. rugpjūčio 31 d. (e. t. 3, b. l. 20) ir 2023 m. birželio 6 d. (e. t. 1, b. l. 163-164; e. t. 2, b. l. 289-291), savo bei liudytojo paaiškinimais. Sulaužytai stalviršio juostai ir dėmėtam stalviršiui atsakovė priskyrė 250 Eur nuostolių (e. t. 1 b. l. 72). Teismas detaliai ištyręs minėtas fotonuotraukas ir įvertinęs iš esmės skirtingus bylos šalių paaiškinimus, skirtingus liudytojų paaiškinimus, negali prieiti išvados, paremtos pagrįstu įsitikinimu, kad atsakovės stalviršiui ir jo juostai ieškovė būtų padariusi žalos. Šiuo atveju aktualu yra tai, kad atsakovės pateiktos 2023 m. birželio 6 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės patalpų fotonuotraukos yra darytos skirtingose stalviršio vietose, skirtingais atstumais ir skirtingais fotobjektyvo kampais, t. y. iš esmės nėra galimybės palyginti kaip atrodė tos stalviršio ir jo juostos vietos 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2023 m. birželio 6 d. Todėl teismas negali pagrįstai įsitikinti, kad atsakovės patalpų stalviršio juosta nebuvo sulaužyta 2022 m. rugpjūčio 31 d. ar kad stalviršyje nebuvo atsakovės nurodomų dėmių. Aktualu ir tai, kad bylos šalys paaiškino, kad stalviršis yra įrengtas iki 2000 m., t. y. jis tarnauja daugiau nei 20 metų. Atitinkamai teismas gali prieiti tik vienos pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad atsakovės nurodyti stalviršio ir jo juostos trūkumai yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė, už kurį ieškovė negali būti atsakinga;

4) vonios kambario stalui (toliau – vonios kambario baldas), nes neva dėl ieškovės veiksmų sugadinta medžio drožlių plokštė vonios stalo apačioje.

Kai minėta, atsakovė turėjo įrodyti minėtus faktus. Atsakovė minėtus faktus grindė fotonuotraukomis padarytomis 2022 m. rugpjūčio 31 d. (e. t. 4, b. l. 160) ir 2023 m. birželio 6 d. (e. t. 2, b. l. 322, 323), savo bei liudytojo paaiškinimais. Apgadintam vonios kambario baldui atsakovė priskyrė 240 Eur nuostolių (e. t. 1 b. l. 72). Teismas detaliai ištyręs minėtas fotonuotraukas ir įvertinęs iš esmės skirtingus bylos šalių paaiškinimus, skirtingus liudytojų paaiškinimus, negali prieiti išvados, paremtos pagrįstu įsitikinimu, kad atsakovės vonios baldui ieškovė būtų padariusi žalos. Šiuo atveju aktualu yra tai, kad atsakovės pateiktos 2023 m. birželio 6 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės patalpų fotonuotraukos yra darytos skirtingose vonios kambario vietose, skirtingais atstumais ir skirtingais fotobjektyvo kampais, t. y. iš esmės nėra galimybės palyginti kaip atrodė apgadintos vonios baldo vietos 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2023 m. birželio 6 d. Todėl teismas negali pagrįstai įsitikinti, kad atsakovės patalpų vonios baldas dar 2022 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo natūraliai susidėvėjęs taip kaip ir 2023 m. birželio 6 d. Aktualu ir tai, kad bylos šalys paaiškino, kad ginčo vonios baldas yra įrengtas iki 2000 m., t. y. jis tarnauja daugiau nei 20 metų. Atitinkamai teismas gali prieiti tik vienos pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad atsakovės nurodyti vonios baldo trūkumai yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė, už kurį ieškovė negali būti atsakinga;

5) džiovyklės skalbykloje, nes 2023 m. kovą „General Electric“ džiovyklė pradėjo veikti tik įjungus nešildymo režimą. Gegužės mėnesį buvo sulaužyta jungiklio rankena.

Kaip minėta, atsakovė turėjo įrodyti minėtus faktus. Atsakovė minėtus faktus grindė fotonuotraukomis padarytomis 2023 m. birželio 6 d. (e. t. 1, b. l. 69), savo bei liudytojo paaiškinimais. Apgadintai elektrinei džiovyklei atsakovė priskyrė 363 Eur nuostolių (e. t. 1 b. l. 72). Teismas detaliai ištyręs minėtas fotonuotraukas ir įvertinęs iš esmės skirtingus bylos šalių paaiškinimus, skirtingus liudytojų paaiškinimus, negali prieiti išvados, paremtos pagrįstu įsitikinimu, kad atsakovės elektrinei džiovyklei ieškovė būtų padariusi žalos. Šiuo atveju aktualu yra tai, kad atsakovės pateikta 2023 m. birželio 6 d. elektrinės džiovyklės fotonuotrauka apskritai neįrodo kokio nors jos gedimo. Todėl teismas negali pagrįstai įsitikinti, kad atsakovės elektrinės džiovyklės būklė 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo geresnė nei 2023 m. birželio 6 d. Aktualu ir tai, kad bylos šalys paaiškino, kad ginčo elektrinė džiovyklė yra įrengta iki 2000 m., t. y. ji naudojama daugiau nei 20 metų. Atitinkamai teismas gali prieiti tik vienos pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad atsakovės nurodyti elektrinės džiovyklės trūkumai yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė, už kurį ieškovė negali būti atsakinga.

6.2.3. Atsakovė neįrodė, kad jai buvo perduoti neišvalyti atsakovės patalpų langai:

1) atsakovė vadovaudamasi nuomos sutarties 8.1 punktu teigė, kad ieškovė neišvalė patalpų langų ir dėl to atsakovė sulaikė 422 Eur užstato;

2) kaip minėta, atsakovė turėjo įrodyti minėtus faktus. Atsakovė minėtus faktus grindė vien savo bei liudytojo paaiškinimais. Teismas įvertinęs iš esmės skirtingus bylos šalių paaiškinimus, skirtingus liudytojų paaiškinimus, negali prieiti išvados, paremtos pagrįstu įsitikinimu, kad atsakovės patalpų langų ieškovė neišvalė 2023 m. birželio 6 d. Šiuo atveju aktualu yra tai, kad atsakovė savo teiginius grindė vien savo ir liudytojo G. K. parodymais, kurie nėra pagrįsti jokia kita bylos medžiaga. Todėl teismas negali pagrįstai įsitikinti, kad atsakovės patalpų langų ieškovė neišvalė 2023 m. birželio 6 d., nes ieškovė ir jos liudytojas teigė priešingai, kad langai buvo išvalyti.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta šio sprendimo 6 punkte darytina išvada, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytos nuomos sutarties 4.3 punktą, nepagrįstai sulaikė ir negrąžino ieškovei 7 982,75 Eur užstato. Tai, kad atsakovė nuo gautos užstato dalies yra sumokėjusi pajamų mokestį, nepašalina atsakovės pareigos grąžinti visą ieškovės reikalaujamą užstatą, nes nenustatyta, kad atsakovė būtų patyrusi žalos ar nuostolių dėl ieškovės veiksmų. Atitinkamai ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 7 982,75 Eur negrąžinto užstato.

7. Ieškovės išvestinis reikalavimas – priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas įstatymo nustatyta apimtimi:

7.1. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą;

7.2. Kasacinio teismo praktikoje atskleistas CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio ryšys. Jis yra toks, kad iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).

7.3. Nagrinėjamu atveju, aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 7 982,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 27 d., įskaitytinai) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

8.1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 88 straipsnis nustato kas yra priskiriama prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, kuriomis be kita ko laikomos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą.

8.2. Nagrinėjamu atveju vertinant patenkintų ieškovės reikalavimų apimtį, t. y. ieškovės reikalavimai patenkinti pilnai, tokiu laikytina, kad patenkinta 100 procentų ieškovės reikalavimų, atitinkamai:

1) ieškovė pateikė įrodymus dėl 5880,60 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti DOK-111209, taip pat patyrė 179 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui (žyminio mokesčio įskaitymo kodas ZM60733) ir 425 Eur įrodymų rinkimo išlaidų (DOK-58430), iš viso 6484,6 Eur. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nurodytų maksimalų dydžių, atitinka šios bylos sudėtingumą. Atitinkamai vertinant bylos sudėtingumą, nėra pagrindo minėto prašymo netenkinti, todėl ieškovei priteistina iš atsakovės 6484,6 Eur bylinėjimosi išlaidų;

2) atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, be to ji bylą pralaimėjo, todėl į bet kokių bylinėjimosi išlaidų priteisimą ji teisės neturi.

9. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo nepatyrė, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo valstybei klausimas nespręstinas.

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1) Priteisti ieškovei Rumunijos ambasadai Lietuvos Respublikoje (https://keliauk.urm.lt/lt/embassies/foreignInformation/77, kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės N. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7 982,75 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 75 centus) negrąžinto užstato pagal 2022 m. liepos 12 d. gyvenamųjų patalpų ((duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį (e. t. 1, b. l. 14-17).

2) Priteisti ieškovei Rumunijos ambasadai Lietuvos Respublikoje (https://keliauk.urm.lt/lt/embassies/foreignInformation/77, kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės N. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 7 982,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 27 d., įskaitytinai) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3) Priteisti Rumunijos ambasadai Lietuvos Respublikoje (https://keliauk.urm.lt/lt/embassies/foreignInformation/77, kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės N. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6484,6 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 60 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.