Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) N. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvoje ieškinį atsakovei N. G. dėl sulaikyto užstato grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvoje kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei N. G., prašydama priteisti iš atsakovės 7 982,75 Eur negrąžintą užstatą (depozitą), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys 2022 m. liepos 12 d. sudarė terminuotą patalpų nuomos sutartį (toliau – ir sutartis, nuomos sutartis), kurios pagrindu atsakovė atlygintinai išnuomojo ieškovei gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos), vienerių metų laikotarpiui, numačius 4 500 Eur nuomos mokestį už kiekvieną mėnesį. Nuomos sutarties pagrindu ieškovė 2022 m. liepos 20 d. sumokėjo atsakovei 9 000 Eur užstatą, kuris ieškovei turėjo būti grąžintas pasibaigus nuomos sutarčiai, per 5 darbo dienas nuo patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo su sąlyga, kad ieškovė bus visiškai atsiskaičiusi su atsakove ir patalpoms nepadaryta jokia žala arba už ją tinkamai atlyginta. Patalpos atsakovei buvo grąžintos 2023 m. birželio 6 d. Su atsakove buvo išspręsta dėl dalies nuostolių atlyginimo. Ambasadorius C. G. D. (toliau – ambasadorius) sutiko kompensuoti už patalpoms padarytą žalą, sumokant atsakovei 1 600,00 Eur grynaisiais pinigais už nurodytus objektus: kilimų (2) valymą; sofos sėdynių (2) valymą; visų namo lempučių, išskyrus svetainėje, keitimą; kriauklės vandens kamščio taisymą; durų rakto radimą; vonios kambario svarstyklių radimą; sulūžusios plytelės pakeitimą; lauko šviestuvų taisymą; sodo, šaligatvio vejos, plotų be vejos, asfaltuotų zonų ir augalams padarytos žalos sutvarkymą. Nuomininkas savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 20 d. taip pat privalėjo išvalyti arba sutvarkyti nurodytus objektus: langus visame name; dėmėtas naujai nudažytas sienas dviejuose kambariuose; vieną sandėliuką; virtuvės ir garažo grindis; 11 perdegusių lempučių svetainėje; sulūžusią kėdę paauglio kambaryje. Pažymėjo, kad atsakovė 2022 m. birželio 13 d. susitarimu dėl nuostolių atlyginimo raštu patvirtino, kad patalpų langai išvalyti, tačiau nepaisant to, atsakovė vis vien 2023 m. birželio 27 d. Pilno garantinio užstato negrąžinimo rašte nurodė, kad 32 langai (218 m²) yra purvini. Mano, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ir bando pasipelnyti ieškovės sąskaita. Ieškovė akcentavo, kad nepaisant sumokėtos 1 600 Eur sumos, sutvarkytų kitų objektų, abiejų šalių susitarimas nebuvo pasiektas, atsakovei toliau nepagrįstai reikalaujant pašalinti nurodytus defektus: grindys visame name (daugybiniai įtrūkimai medžio masyvo parketo grindyse (204 m²) visame name dėl ilgalaikio perkaitinimo; nuomininkui neatsižvelgus į daugkartinius nuomotojo prašymus (žodžiu ir raštu) nustatyti saugią elektrinio grindinio šildymo temperatūrą, neviršijančią 20 laipsnių Celsijaus, kambariuose, kuriuose yra medžio masyvo parketo grindys); palangės visame name (platūs įtrūkimai 10 medinių palangių dėl perkaitintų radiatorių, nuomininkui neatsižvelgus į nuomotojo prašymus nustatyti centrinio dujinio šildymo temperatūros nustatymus pagal lauko temperatūrą; nuomininkas nurodė UAB „Elstava“ inžinieriui nustatyti fiksuotą aukštą katilo temperatūrą); marmuro stalviršis virtuvėje (sulaužyta marmurinė grindjuostė (virš marmurinio stalo); dėmėtas marmuro stalviršis; tai įvyko dėl neatsakingo naudojimo); vonios kambario stalas (vandens sugadinta medžio drožlių plokštė vonios stalo apačioje; tai įvyko dėl neatsakingo sanitarinių prietaisų naudojimo); džiovyklė skalbykloje (2023 m. kovą „General Electric“ džiovyklė pradėjo veikti tik įjungus nešildymo režimą; gegužės mėnesį buvo sulaužyta jungiklio rankena; tai įvyko dėl nepagrįsto ir neatsakingo naudojimo). Pažymėjo, kad atsakovės minimiems patalpų objektams savo veiksmais žalos nepadarė ir patalpas perdavė atsakovei tokias, kokias rado, atsižvelgiant į normalų patalpų nusidėvėjimą, patalpas naudojo kaip numatyta sutartyje. Nurodė, kad siekdama įsitikinti atsakovės kaltinimų patalpų apgadinimais pagrįstumu, raštu 2023 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti ieškovės atstovui ir specialistams apžiūrėti ir įvertinti patalpas, tačiau atsakovė tai daryti atsisakė. Atsakovė 2023 m. birželio 27 d. užpildė pilno garantinio užstato negrąžinimo raštą, kuriame nurodė, kad pasilieka dalį ieškovės sumokėto depozito, t. y. 7 982,75 Eur, kadangi ieškovė patalpas perdavė ne tokios būklės, kokios jai buvo perduotos 2022 m. rugpjūčio 31 d. Atkreipė dėmesį, kad tai, kokios buvo patalpos ir jų būklė 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė nenurodė nei užstato negrąžinimo rašte, nei šalių susirašinėjimo metu, jokių realių įrodymų nepateikė. Dėl grindų ir palangių įtrūkimų ieškovė be kita ko akcentavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių konkrečią grindų būklę patalpose jas perduodant ambasadoriui 2022 m. rugpjūčio 31 d. Atkreipė dėmesį į ieškovės pateiktas palangių nuotraukas, kuriose akivaizdžiai matomi ne tik palangių, tačiau ir pačių langų rėmų įtrūkimai. Šios aplinkybės patvirtina, kad patalpų būklė buvo prasta ne tik jų perdavimo metu, tačiau daugelis objektų yra sutrūkinėję tiesiog nuo amžiaus ar prastos (netinkamos) kokybės. Kritiškai vertino ir atsakovės poziciją, kad ambasadorius su nepilnamečiu vaiku turėjo gyventi mažesnėje nei 20 laipsnių temperatūroje šaltuoju metų laiku, kas yra žalinga vaiko sveikatai ir neatitinka teisės aktų reikalavimų. Akcentavo, kad sutartyje nėra jokių duomenų, kad patalpose turi būti palaikoma ne didesnė nei 20 laipsnių temperatūra. Be to, jei patalpų grindys (parketas) bei 10 vnt. palangių įtrūko dėl didesnės nei 20 laipsnių oro temperatūros, tuomet keltinas klausimas, ar atsakovės nurodomi defektai nėra pačios atsakovės netinkamo patalpų įrengimo ir parengimo naudoti tretiesiems asmenims pasekmė. Be kita ko atkreipė dėmesį, kad medžio masyvo grindys, kurios yra sudėtos patalpose, iš viso yra netinkamos šildomoms grindims. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai ambasadorius patvirtino, jog virtuvės stalviršio įtrūkimas galimai atsirado naudojantis patalpomis, tačiau šio įtrūkimo priežastis nenustatyta, vien todėl kad atsakovė atsisakė įleisti ekspertus jį apžiūrėti. Taip pat nurodė, jog negali pasisakyti ir dėl vonios baldo būklės, nes ir šio daikto apžiūrai nebuvo gautas atsakovės sutikimas. Atkreipė dėmesį, kad pati atsakovė nuomos laikotarpiu pagal ieškovės atstovo pretenziją atliko sanitarinės įrangos remonto darbus vonios patalpose. Galimai priežastys, lėmusios šio remonto atlikimą, yra priežastiniame ryšyje su šio baldo apgadinimu. Laikė deklaratyviais ir teiginius dėl elektrinės džiovyklės, pažymėdama, kad džiovyklė atsakovės atstovų per nuomos laikotarpį buvo remontuojama 3 ar 4 kartus. Tai įrodo, kad šis prietaisas nuolatos gesdavo, o atsakovė jį remontuodavo savo sąskaita. Mano, kad atsakovė nepagrįstai sulaikė ieškovės užstatą, nes patalpoms ieškovė žalos nepadarė.

2. Atsakovė N. G. atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškindama susiklosčiusią situaciją, atsakovė vertino, kad ieškovės (ambasadoriaus) elgesys dėl žalos atlyginimo (vienus žalos atvejus atlyginti, o kitų ne) rodo, jog buvo atsisakyta mokėti tik už tą žalą, kurios atlyginimas nuomininkui kainuotų daugiausiai; kad nereikėtų mokėti už langų valymą ieškinio autorius net bandė klastoti atsakovės pateiktų dokumentų faktus, ieškinyje juos nepilnai išversdamas į lietuvių kalbą ir neišverstus/neužfiksuotus ranka pažymėtus dalykus sąmoningai klaidingai interpretuodamas bei klastodamas. Pažymėjo, kad medžio masyvo parketui padarytą žalą atstovė su ieškove (ambasadoriumi) aptarinėjo kelis kartus. Ambasadorius ignoravo atsakovės nuolatinius prašymus (tiek žodžiu, tiek raštu) jungiklyje temperatūrą mažinti iki 20 laipsnių, nors per rugsėjo 23 d. apsilankymą patalpose paaiškėjo, kad nuo apie rugsėjo 10 d. įjungtas grindų šildymas jas jau įkaitino pakankamai – kai kur net buvo per karšta ant jų stovėti, bei parkete jau atsirado du plyšiai. Paaiškino, kad grindinis šildymas yra tik papildomas šildymas, skirtas ne tiek orui name, o daugiau grindims pašildyti, tačiau į atsakovės prašymus nebuvo atsižvelgta. Atsakovės vertinimu, parketo grindų perkaitinimo faktą visą nuomos laikotarpį bei ieškovės (ambasadoriaus) atsakomybę už to perkaitinimo parketui padarytą žalą akivaizdžiai rodo ne tik nuomos laikotarpiu parkete atsiradę dideli plyšiai, bet ir nuomos laikotarpiu patalpose sunaudotas didžiulis elektros energijos kiekis. Kritiškai vertindama ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ambasadorius, įsikeldamas į namą, kiekvienos patalpos būklės nevertino, atsakovė nurodė, kad iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros patalpos ir teritorija buvo apžiūrėtos bei vertintos jau tris kartus. Pirmą kartą ambasadorius, jo žmona ir ambasados atstovas C. E. patalpose lankėsi 2022 m. gegužės mėnesio pabaigoje; vizitas truko apie 2,5 valandos; antras apie 2 valandas trukęs vizitas įvyko po trijų dienų, nes potencialaus nuomininko šeima norėjo, kad ir jų sūnus susipažintų su namu; trečią vizitą inicijavo atsakovė jau po sutarties pasirašymo, kadangi norėjo išsamiai supažindinti ambasadoriaus žmoną su kiekviename kambaryje esančiais buities prietaisais bei parodyti, kaip jais naudotis, ir ši įsitikino, kad visi prietaisai name veikia nepriekaištingai. Pažymėjo, kad tikroji patalpų būklė, kai patalpos buvo perduodamos ambasadoriui 2022 m. rugpjūčio 31 d., buvo fiksuota. Dėl ieškovės argumentų apie daugkartinius vykimus remontuoti patalpose atsiradusius gedimus, atsakovė nurodė, kad taip bandoma užmaskuoti tikrąją meistrų atvykimų į patalpas priežastį – netinkamo buitinės technikos ir kitų patalpose bei teritorijoje esančių įrengimų naudojimą. Atsakovė nurodė, kad nuomininko padarytą žalą įvertino žemesne kaina, negu komerciniuose pasiūlymuose pateikė žalą sutvarkyti siūlę meistrai ar įmonės: už 32 langų valymą – 422,00 Eur; 204 m² medžio masyvo parketo remontą – 5 100,00 Eur; 10–ties palangių remontą – 390,00 Eur; marmurinio stalviršio dėmės išvalymą ir apvado remontą – 250,00 Eur; vonios spintelės lentutės remontą – 240 Eur; džiovyklės remontą – 363,00 Eur. Nesutikdama su ieškovės pozicija, akcentavo, kad pateikti duomenys akivaizdžiai rodo ieškovės (ambasadoriaus) veiksmus, kurie lėmė žalos padarymą parketo grindims, palangėms ir džiovyklei, ir įrodo, kad marmurinio stalviršio dėmė, apvado sulaužymas, vonios spintelės lentutės išbrinkimas atsirado nuomininkui gyvenant patalpose, bei patvirtina, kad pavasarinis langų valymas nebuvo atliktas. Gyvendamas patalpose nuomininkas elgėsi neatsakingai, tenkino tik savo interesus (pvz., gyventi padidintos temperatūros patalpose, kaip kad yra įpratęs savo šalyje), ignoravo esamas aplinkybes ir galimas savo elgesio pasekmes, nors matė, kad jo veiksmai jau gadina nuomojamą turtą. Pažymėjo, kad patalpų defektai nėra tariami, ką teigia ieškovė, ir atsakovės užstato dalies negrąžinimas yra teisėtas.

3. Ieškovė dublike ieškinį palaikė. Be kita ko papildomai nurodė, jog laiko nepatvirtintais atsakovės teiginius, kad patalpos atsakovei buvo grąžintos su tam tikrais apgadinimais. Pasibaigus sutarčiai ambasadorius sutiko kompensuoti dalį nuostolių, ir tai rodo ambasadoriaus geranoriškumą, o ne bandymą išvengti atsakomybės kaip nepagrįstai teigia atsakovė. Akcentavo, kad nuomos sutartyje nėra jokių nuorodų į tai, kad ieškovė ir ambasadorius įsipareigojo atlikti pavasarinį langų valymą. Atsakovė patalpas ambasadoriui perdavė su nešvariais langais, o konkrečiai, kai kurie langai buvo pilni musių ir musių kiaušinėlių. Kaip, anot ieškovės, šalys ir niekur nesusitarė, kad patalpose turės būti palaikoma atitinkama ar konkreti oro temperatūra, todėl atsakovės teiginiai, kad ambasadoriaus šeima elgėsi netinkamai dėl to, jog šildėsi patalpas, kuriose gyveno – yra niekuo nepagrįsti. Nurodė, kad palangių įtrūkimai pradėjo atsirasti jau rudens/žiemos metu ir niekas jų neslėpė, be to tiek atsakovė, tiek nekilnojamojo turto brokeris G. K. apie tai žinojo; ambasadorius kelis kartus su juo diskutavo dėl palangių situacijos ir pastarasis ambasadorių ne kartą patikino, kad „viskas yra gerai“, nes įtrūkimai atsirado dėl to, kad palangės įrengtos tiesiai virš šildymo radiatorių. Dėl džiovyklės pažymėjo, kad ji, kaip ir visa kita patalpų įranga, buvo seno tipo, kaip pati atsakovė pripažino, „ne naujesnė kaip 10 metų.“ Vien tai, kad pati atsakovė neneigia, kad džiovyklės garantija seniausiai pasibaigusi, leidžia spręsti, kad nei ambasadorius, nei jo šeima jos nesugadino, o džiovyklės gedimas buvo įtakotas šio prietaiso amžiaus dėl natūralaus nusidėvėjimo. Pažymėjo, kad tretieji asmenys pateikė pasiūlymus net neapžiūrėję daiktų realybėje ir pateikė tik preliminarius skaičiavimus, todėl tokiais įrodymais negalima remtis nustatant galimus atsakovės nuostolius. Nuostolių faktą, jų dydį ir kitas nuomininko civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti patalpų savininkas, šiuo atveju atsakovė ir ji to neįrodė.

4. Atsakovė triplike palaikė savo atsiliepime išdėstytus argumentus. Be kita papildomai pažymėjo, kad patalpų langai nebuvo išvalyti, nes nuomininkui gyvenant patalpose, jų tikrai niekas nevalė. Formuluotė apie „pavasarinį langų valymą“ yra tik pavadinimas, nes Lietuvoje yra priimta langus būtinai išvalyti būtent pavasarį. Purvina langų būklė yra užfiksuota ir nuosavybės būklės formoje, kuri buvo užpildyta iš patalpų išsikeliant. Atsakovės vertinimu, ambasadorius termostate sąmoningai nustatinėjo per aukštą grindų šildymo temperatūrą, nes išsinuomotų patalpų grindų būklė jam nebuvo svarbi. Jo prioritetas buvo gyventi tokioje šilumoje, prie kokios jis gyvenime buvo pripratęs. Atkreipė dėmesį, kad per devynis mėnesius ir šešias dienas nuomininkas sunaudojo 44 932 kWh elektros, arba po 4 992 kWh per mėnesį. Akcentavo, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. įsikeliant į patalpas, palangės, kaip ir parketas, buvo geros būklės, be jokių įtrūkimų, nes jie nebuvo įtraukti į 2022 m. rugsėjo pabaigoje nuomininko sudarytą taisytinų dalykų sąrašą. Dėl džiovyklės pažymėjo, kad 2022 m. spalio 8 d. džiovyklė veikė nepriekaištingai; už sugadintą džiovyklę yra atsakingas nuomininkas, ir turi džiovyklę suremontuoti savo lėšomis. Nurodė, kad ir marmuro dėmė, lūžęs stalo apvadas ir išbrinkusi atsilupinėjusi spintelės lenta nėra tariami, įrodo fotofiksacijos. Akivaizdu, kad marmurą sugadino nuomininkas, todėl būtent jis padarytą žalą ir privalo atlyginti. Ieškovės atstovas ambasadorius turėjo patalpų nuomojimosi patirties ir labai gerai žinojo, kad patalpų nuomos sutarties privalu laikytis, o už patalpų naudotojo netinkamų veiksmų nulemtus defektus privalu atlyginti.

5. Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

6. Atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

7. Liudytojas C. G. D. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė išsinuomojo iš atsakovės patalpas ir jis jose gyveno su šeima nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. birželio. Atsakovės nurodomų turto apgadinimų nepadarė, jie yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė. Patalpų priėmimo metu neatkreipė dėmesio į patalpų būklės detales, tiesiog priėmė visas patalpas. Kadangi patalpos nebuvo naujos, nuomos metu jose daug kas gesdavo. Langai nebuvo modernūs, todėl šildyti patalpas reikėjo daugiau, atsakovei nurodžius, kad negalima naudoti elektrinio grindinio šildymo, jis jo ir nenaudojo. Patalpose palaikydavo 20–25 laipsnių temperatūrą. Išsikraustant langus išvalė. Paskutinį mėnesį nuomojamose patalpose gyveno jo žmona ir vaikas, jis pats buvo išvykęs.

8. Liudytojas G. K. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba turto nuomos srityje, padėjo atsakovei išnuomoti patalpas, išnuomojimo momentu buvo padarytos patalpų nuotraukos. Atsakovės nurodyti turto apgadinimai atsirado nuomos metu, nes jie nebuvo užfiksuoti patalpų perdavimo ieškovei metu. Patalpų perdavimo ieškovei metu buvo fiksuoti visi patalpų trūkumai, apžiūrėtos visos patalpos ir jeigu kur nors trūkumų nebuvo, tai jie ir nebuvo fiksuojami. Ieškovės atstovams buvo ne kartą sakyta dėl grindinio šildymo, kad negalima viršyti 20 laipsnių temperatūros, jis nežino, ar buvo reaguojama į pastabas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei iš atsakovės 7 982,75 Eur negrąžintą užstatą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 6 484,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9.1. Teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovė padarė atsakovės turtui žalos ar kitų nuostolių. Pasisakydamas dėl atsakovės nurodytos žalos mediniam grindų parketui, teismas vertino, kad atsakovės pateiktos 2023 m. birželio 6 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės patalpų fotonuotraukos yra darytos skirtingose grindų vietose, skirtingais atstumais ir skirtingais fotoobjektyvo kampais, t. y. iš esmės nėra galimybės palyginti kaip atrodė tos pačios grindų vietos 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2023 m. birželio 6 d. Todėl teismas negali pagrįstai įsitikinti, kad atsakovės patalpų grindyse 2022 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo plyšių, kuriuos ji nurodo atsiradus tik po 2022/2023 m. šildymo sezono. Aktualu ir tai, kad atsakovės 2023 m. birželio 6 d. darytose fotonuotraukose matosi, kad atsakovės grindų tarpai buvo užpildyti glaistu ir jis yra susitraukęs arba išbyrėjęs, todėl nėra aišku, ar yra paveiktas medis ar tik tarp medžio buvęs glaistas. Be to, bylos šalys paaiškino, kad medinis grindų parketas yra sudėtas iki 2000 m., t. y. jis tarnauja daugiau nei 20 metų. Teismas nurodė, jog gali prieiti tik vienos pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad atsakovės nurodyti medinių grindų trūkumai yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė, už kurį ieškovė negali būti atsakinga. Todėl, anot teismo, nėra svarbu aiškintis kokia tvarka ir sąlygomis buvo naudojamas patalpų elektrinis grindų šildymas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad patalpų nuomos sutartimi šis klausimas nebuvo aptartas, ieškovei nebuvo pateikta grindinio šildymo rašytinė instrukcija. Atsakovės teiginiai, kad ji žodžiu ir raštu prašė būtent ten gyvenančių gyventojų naudoti grindinį šildymą neviršijant 20 laipsnių temperatūros ir kad jos nurodytų sąlygų nebuvo paisoma, yra neįrodyti jokia bylos medžiaga, kaip ir neįrodyta, kad ieškovė nesilaikė minėtų sąlygų. Atsakovės nurodomas elektros sunaudojimo kiekis negali patvirtinti, kad grindinis šildymas buvo naudojamas netinkamai, nepaisant atsakovės prašymų.

9.2. Spręsdamas dėl atsakovės akcentuotos žalos palangėms, teismas nurodė, jog ištyręs 2023 m. birželio 6 d. fotonuotraukas, nesant palangių užfiksuotų 2022 m. rugpjūčio 31 d. fotonuotraukose, negali prieiti išvados, paremtos pagrįstu įsitikinimu, kad atsakovės palangėms ieškovė būtų padariusi žalos, todėl teismas teigė, jog negali pagrįstai įsitikinti, kad atsakovės palangėse 2022 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo plyšių, kuriuos ji nurodo atsiradus tik po 2022/2023 m. šildymo sezono. Aktualu ir tai, kad atsakovės 2023 m. birželio 6 d. darytose fotonuotraukose matosi, kad atsakovės palangių tarpai buvo užpildyti glaistu ir jis yra susitraukęs, todėl nėra aišku, ar yra paveiktas medis ar tik tarp medžio buvęs glaistas. Be to, bylos šalys paaiškino, kad medinės langų palangės yra sudėtos iki 2000 m., t. y. jos naudojamos daugiau nei 20 metų. Atitinkamai teismas gali prieiti tik vienos pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad atsakovės nurodyti medinių palangių trūkumai yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė, už kurį ieškovė negali būti atsakinga. Todėl, anot teismo, nėra svarbu aiškintis, kokia tvarka ir sąlygomis buvo naudojamas patalpų radiatorinis šildymas. Teismas atkreipė dėmesį, kad patalpų nuomos sutartimi šis klausimas nebuvo aptartas, ieškovei nebuvo pateikta jokia radiatorinio šildymo naudojimo rašytinė instrukcija.

9.3. Dėl marmuro stalviršiui virtuvėje padarytos žalos teismas nurodė, jog ištyręs fotonuotraukas ir įvertinęs iš esmės skirtingus bylos šalių, liudytojų paaiškinimus, negali prieiti išvados, paremtos pagrįstu įsitikinimu, kad atsakovės stalviršiui ir jo juostai ieškovė būtų padariusi žalos. Šiuo atveju aktualu yra tai, kad atsakovės pateiktos 2023 m. birželio 6 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės patalpų fotonuotraukos yra darytos skirtingose stalviršio vietose, skirtingais atstumais ir skirtingais fotoobjektyvo kampais, t. y. iš esmės nėra galimybės palyginti kaip atrodė tos stalviršio ir jo juostos vietos 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2023 m. birželio 6 d. Todėl teismas negali pagrįstai įsitikinti, kad atsakovės patalpų stalviršio juosta nebuvo sulaužyta 2022 m. rugpjūčio 31 d. ar kad stalviršyje nebuvo atsakovės nurodomų dėmių. Be to, bylos šalys paaiškino, kad stalviršis yra įrengtas iki 2000 m., t. y. jis tarnauja daugiau nei 20 metų. Teismas nurodė, jog gali prieiti tik vienos pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad atsakovės nurodyti stalviršio ir jo juostos trūkumai yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė, už kurį ieškovė negali būti atsakinga.

9.4. Spręsdamas dėl vonios kambario stalui padarytos žalos, teismas nurodė, jog ištyręs fotonuotraukas ir įvertinęs iš esmės skirtingus bylos šalių, liudytojų paaiškinimus, negali prieiti išvados, paremtos pagrįstu įsitikinimu, kad atsakovės vonios baldui ieškovė būtų padariusi žalos. Šiuo atveju aktualu yra tai, kad atsakovės pateiktos 2023 m. birželio 6 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės patalpų fotonuotraukos yra darytos skirtingose vonios kambario vietose, skirtingais atstumais ir skirtingais fotoobjektyvo kampais, t. y. iš esmės nėra galimybės palyginti kaip atrodė apgadintos vonios baldo vietos 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2023 m. birželio 6 d. Todėl teismas negali pagrįstai įsitikinti, kad atsakovės patalpų vonios baldas dar 2022 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo natūraliai susidėvėjęs taip kaip ir 2023 m. birželio 6 d. Bylos šalys paaiškino, kad ginčo vonios baldas yra įrengtas iki 2000 m., t. y. jis tarnauja daugiau nei 20 metų. Teismas sprendė, jog gali prieiti tik vienos pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad atsakovės nurodyti vonios baldo trūkumai yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė, už kurį ieškovė negali būti atsakinga.

9.5. Dėl žalos džiovyklei skalbykloje teismas nurodė, kad ištyręs fotonuotraukas ir įvertinęs iš esmės skirtingus bylos šalių, liudytojų paaiškinimus, negali prieiti išvados, paremtos pagrįstu įsitikinimu, kad atsakovės elektrinei džiovyklei ieškovė būtų padariusi žalos. Šiuo atveju aktualu yra tai, kad atsakovės pateikta 2023 m. birželio 6 d. elektrinės džiovyklės fotonuotrauka apskritai neįrodo, kokio nors jos gedimo. Todėl teismas negali pagrįstai įsitikinti, kad atsakovės elektrinės džiovyklės būklė 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo geresnė nei 2023 m. birželio 6 d. Aktualu ir tai, kad bylos šalys paaiškino, kad ginčo elektrinė džiovyklė yra įrengta iki 2000 m., t. y. ji naudojama daugiau nei 20 metų. Teismas nurodė, kad gali prieiti tik vienos pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad atsakovės nurodyti elektrinės džiovyklės trūkumai yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė, už kurį ieškovė negali būti atsakinga.

9.6. Teismas taip pat vertino, jog atsakovė neįrodė, kad jai buvo perduoti neišvalyti atsakovės patalpų langai. Teismas nurodė, kad šiuo atveju aktualu yra tai, kad atsakovė savo teiginius grindė vien savo ir liudytojo G. K. parodymais, kurie nėra pagrįsti jokia kita bylos medžiaga, todėl teismas negali pagrįstai įsitikinti, kad atsakovės patalpų langų ieškovė neišvalė 2023 m. birželio 6 d., nes ieškovė ir jos liudytojas teigė priešingai, kad langai buvo išvalyti.

9.7. Teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytos nuomos sutarties 4.3 punktą, nepagrįstai sulaikė ir negrąžino ieškovei 7 982,75 Eur užstato. Teismas laiko, jog tai, kad atsakovė nuo gautos užstato dalies yra sumokėjusi pajamų mokestį, nepašalina atsakovės pareigos grąžinti visą ieškovės reikalaujamą užstatą, nes nenustatyta, kad atsakovė būtų patyrusi žalos ar nuostolių dėl ieškovės veiksmų. Todėl teismas ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 7 982,75 Eur negrąžinto užstato. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Taip pat nustatęs, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, atitinka bylos sudėtingumą, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 6 484,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė N. G. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.

10.1. Atkreipdama dėmesį į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.485 straipsnyje numatytas nuomininko teises, kaip pavyzdžiui, reikalauti, kad trūkumai būtų pašalinti arba jeigu jie yra esminiai reikalauti, kad nuomos sutartis būtų nutraukta, pažymi, kad ieškovė šiomis teisėmis per visą nuomos laikotarpį nepasinaudojo. Akcentuodama įrodymų vertinimo taisykles, atkreipia dėmesį, kad šioje byloje atsakovė nepareiškė jokių reikalavimų, susijusių su žalos atlyginimu, todėl ji neturėjo pareigos įrodinėti visų civilinės atsakomybės sąlygų. Šioje byloje atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad vadovaujantis sutarties 4.3 punktu ji teisėtai sulaikė užstatą jo negrąžindama ieškovei, t. y. įrodyti, kad nuomos laikotarpiu patalpoms ir patalpose esančiam turtui buvo padaryta žala ir nuomininkams išsikrausčius ši žala nebuvo pašalinta ir/ar atlyginta. Būtent tokias aplinkybes atsakovė šioje byloje ir įrodinėjo.

10.2. Nesutinka su teismo pozicija dėl medinių grindų parketo sugadinimo. Nurodo, kad nepaisant to, kad fotonuotraukos buvo daromos skirtingais atstumais ir skirtingais fotoobjektyvo kampais, iš į bylą pateiktų nuotraukų yra visiškai nesunku palyginti grindų parketo būklę iki nuomininkams įsikeliant į patalpas ir po nuomininkų išsikėlimo iš jų. Pažymi, kad visos nuotraukos yra aukštos kokybės, todėl jas yra nesunku padidinti ir įsitikinti, kad grindų parketo įtrūkimai, kurie buvo užfiksuoti po patalpų grąžinimo, neegzistavo prieš nuomininkams įsikeliant į patalpas; kaip pavyzdžius nurodė konkrečias nuotraukas. Mano, kad teismo išvada yra nepagrįsta bylos duomenimis, prieštarauja bylose esantiems įrodymams, parodo tik tai, kad įrodymai buvo vertinami paviršutiniškai arba išvis nevertinami ir nelyginami bei lieka neaišku, kokie įrodinėjimo naštos reikalavimai yra nustatyti atsakovei. Be to atkreipia dėmesį, kad teismo nurodytos nuotraukos visiškai nepatvirtina ir teismo nurodytos aplinkybės apie grindų tarpuose matomą susitraukusį ar išbyrėjusį glaistą. Priešingai, iš teismo nurodytų nuotraukų yra matomi akivaizdūs dideli įtrūkimai tarp grindų lentų (medžio masyvo parketlenčių); joks glaistas tarp šių įtrūkimų nėra matomas. Tik vienoje grindų parketo vietoje iš plyšio yra išbyrėjusi grindų parketo lentas rišusi medžiaga. Kadangi nuo karščio medis susitraukė bei susidarė didelis plyšys tarp lentų, vaikštant šiuo tarpu ištrupėjo dvi grindų parketo lentas rišusi medžiaga. Bet kokiu atveju tai nėra glaistas, todėl minėta teismo išvada nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė nėra nurodžiusi tokios aplinkybės, kad grindų parketas yra sudėtas iki 2000 m. Teismas taip pat nedaro jokios nuorodos į kokį nors garso įrašą ar kokį nors kitą dokumentą, kuris patvirtintų šią aplinkybę. Mano, kad tokia teismo išvada kaip tik patvirtina atsakovės poziciją. Kaip matoma iš nuotraukų padarytų iki įsikraustant nuomininkams, grindų parketo būklė buvo puiki, tuo tarpu jiems išsikrausčius grindų parkete buvo pastebėta daugybė įtrūkimų. Laiko deklaratyvia, nepagrįsta jokiais įrodymais teismo išvadą, kad grindys susidėvėjo natūraliai. Sutinka, kad sutartyje grindų šildymas nebuvo aptartas. Tačiau pažymi, kad 2022 m. rugsėjo 25 d. atsakovė elektroninio laiško priede aiškiai nurodė, kad grindų šildymas yra papildomas ir, kad patalpose yra saugiausia laikyti 24 laipsnių temperatūrą, kadangi kitaip gali būti pakenkta grindims. Po poros savaičių pastebėjus du plyšius grindyse buvo reikalaujama nustatyti grindų šildymo temperatūrą ne didesnę kaip 20 laipsnių, neatsižvelgiant į tai, ar termostatas įsijungia ar ne. Akcentuoja, kad iš šalių susirašinėjimo yra matoma, jog grindų šildymas buvo dažnai ieškovės ir atsakovės aptariama tema, o teismo išvados, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė prašė naudoti grindų šildymo neviršijant 20 laipsnių, neturi pagrindo. Taip pat mano, jog būtent elektros sunaudojimo apimtys įrodo, kad grindų šildymas buvo ypač intensyviai naudojamas. Atkreipia dėmesį, kad palyginus su laikotarpiais nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d., nuo 2014 metų rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. (kuriuos atsakovė pasirinko, kadangi tuo metu name taip pat gyveno trys asmenys) suvartotos elektros kiekis sutarties galiojimo laikotarpiu išaugo net 10 kartų. Akivaizdu, jog jokių kitų priežasčių, kurios leistų susidaryti tokiam dideliam suvartotos elektros energijos kiekiui, išskyrus perteklinį šildymo naudojimą, nėra. Pažymi, kad nuomininkai 2022 m. rugsėjo 30 d. elektroninio laiško priede nurodė itin detalų patalpose esančių trūkumų sąrašą, tame tarpe nurodant ir tokius trūkumus, kaip pavyzdžiui, per sunkų dulkių siurblį, nešvarų gartraukį ar sutrūkinėjusias lubas, todėl tuo atveju, jeigu grindų parketas būtų sutrūkinėjęs dėl natūralaus susidėvėjimo, ar tokie įtrūkimai būtų atsiradę dar iki nuomininkams įsikeliant į patalpas, neabejotina, kad tokie trūkumai būtų buvę nurodyti tame pačiame sąraše.

10.3. Nesutikdama su teismo vertinimu dėl palangių sugadinimo, pažymi, kad tam tikrose iki nuomininkų įsikėlimo į patalpas padarytose nuotraukose yra puikiai matoma palangių būklė ir padidinus šias nuotraukas nėra matomi jokie įtrūkimai. Tokie trūkumai nėra nurodyti ir sutarties priede Nr. 1, taip pat ir 2022 m. rugsėjo 30 d. ieškovės elektroninio laiško priede, kuriame yra nurodytas itin smulkus patalpose esančių trūkumų sąrašas, tame tarpe ir tokie trūkumai kaip sutrūkinėjusios lubos. Apie įtrūkimus esančius palangėse šiame laiške nėra užsiminta, kas patvirtina, kad nuomininkams įsikėlus į patalpas, palangėse įtrūkimų nebuvo ir jie atsirado nuomininkams gyvenant patalpose. Nurodo, kad palaiko jau paminėtus motyvus. Be kita ko pabrėžia, kad tokia aplinkybė, jog, teismo vertinimu, palangės buvo sumontuotos iki 2000 m. niekaip negali patvirtinti, kad palangės nuomos laikotarpiu įtrūko dėl natūralaus susidėvėjimo, kadangi patalpų perdavimo nuomininkams metu, palangių būklė buvo gera ir atsakovė jokių nusiskundimų iš nuomininkų dėl palangių būklės nesulaukė.

10.4. Kritiškai vertindama teismo poziciją dėl marmuro stalviršio paviršiaus virtuvėje sugadinimo, pažymi, kad palyginus nuotraukas, padarytas prieš įsikraustant nuomininkams ir padarytas po nuomos sutarties pasibaigimo, yra akivaizdžiai matoma, kad prieš įsikraustant nuomininkams jokie sulaužymai stalviršyje nėra matomi. Nors nuotraukos ir yra padarytos skirtingais kampais, tačiau jas galima padidinti, kadangi jos yra geros kokybės ir įsitikinti, kad 2023 m. birželio 6 d. užfiksuoti sulaužymai ir dėmės nėra matomos prieš įsikraustant nuomininkams darytose nuotraukose. Atkreipia dėmesį, kad toks trūkumas nėra nurodytas ir 2022 m. rugsėjo 30 d. ieškovės elektroninio laiško priede, nei sutarties priede Nr. 1. Vėlgi pabrėžia, kad tokių paaiškinimų, jog stalviršis buvo įrengtas iki 2000 m., nepateikė. Be to, tokia aplinkybė niekaip nepagrindžia, kad atsiradęs sulaužymas ir dėmės yra natūrali daikto nusidėvėjimo pasekmė. Pačios ieškovės pateiktoje eksperto išvadoje yra nurodyta, kad marmuras yra ilgaamžis, todėl tarnauti gali daugybę metų, taip pat nurodyta, kad stalviršio apvadas buvo sulaužytas mechaniškai.

10.5. Nesutinka ir su teismo vertinimu dėl vonios kambario sugadinimo. Atkreipia dėmesį, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. ieškovės elektroninio laiško priede, kuriame yra itin smulkiai išdėstyti visi patalpų trūkumai, šis trūkumas taip pat nėra nurodytas, nenurodytas ir sutarties priede Nr. 1. Pažymi ir tai, kad teismo išvada, kad baldas buvo sumontuotas iki 2000 m., niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad šis baldas susidėvėjo natūraliai, todėl ši teismo išvada taip pat yra deklaratyvi ir nepagrįsta byloje esančiais įrodymais.

10.6. Dėl teismo vertinimo dėl džiovyklės sugadinimo pažymi, kad teismas vėl neatsižvelgė į tai, kad šie nurodyti trūkumai nebuvo įtraukti į 2022 m. rugsėjo 30 d. ieškovės elektroninio laiško priede nurodytą patalpose esančių daiktų trūkumų sąrašą, nebuvo nurodyti ir sutarties priede Nr. 1. Kadangi džiovyklė buvo naudojama dažnai, jeigu tokie trūkumai būtų egzistavę dar patalpų perdavimo nuomininkams metu, neabejotinai šie trūkumai būtų užfiksuoti minėtame rašte. Tuo tarpu aplinkybė, kad, teismo vertinimu, džiovyklė buvo naudojama daugiau nei 20 m., niekaip nepatvirtina, kad daiktas natūraliai susidėvėjo nuomos laikotarpiu, todėl ši teismo išvada nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, yra deklaratyvi ir nepagrįsta.

10.7. Nesutikdama su teismo pozicija dėl neišvalytų langų, akcentuoja, kad teismas, vertindamas liudytojų parodymus, nepaaiškino, kodėl yra vadovaujamasi ieškovės iniciatyva apklaustų liudytojų parodymais ir kodėl nėra vadovaujamasi atsakovės iniciatyva apklausto liudytojo parodymais. Atkreipdama dėmesį į šalių komunikavimą dėl langų išvalymo, pažymi, jog teismo išvados, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovei patalpos buvo grąžintos neišvalytais langais, yra deklaratyvios ir nepagrįstos byloje esančia medžiaga, prieštarauja atsakovės pateiktiems įrodymams. Atsakovės vertinimu, jos pateikti įrodymai visiškai patvirtina, kad patalpos buvo grąžintos neišvalytais langais, todėl ieškovė pažeidė sutarties 8.1 punktą, ko pasėkoje atsakovė turėjo teisę sulaikyti jai sumokėtą užstatą iki to laiko, kol ieškovė išvalys langus ar atlygins langų valymo išlaidas.

10.8. Nurodo, kad į bylą pateikė eilę ir kitų įrodymų, kurie patvirtina, kad nuomininkai visiškai nesirūpino patalpomis ir nesaugojo jose esančio turto. Šie įrodymai taip pat paneigia teismo išvadas, kad visas anksčiau nurodytas turtas nusidėvėjo natūraliai. Be to pažymi, kad teismas nevertino ir to, kad pagal sutarties nuostatas užstatas nėra laikomas pajamomis, kadangi jeigu ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį, sumokėtas užstatas būtų grąžintas ieškovei. Atsakovė gyventojų pajamų mokestį už užstatą sumokėjo būtent ieškovės atstovo prašymu, todėl teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes ir išsiaiškinti, ar sumokėtas gyventojų pajamų mokestis būtų grąžintas ir jeigu būtų grąžintas, kuriam asmeniui toks gyventojų pajamų mokestis būtų grąžintas.

10.9. Kritiškai vertina ir teismo sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Akcentuoja, kad teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, visiškai nevertino to, kad atsakovė šią bylą vedė pati, t. y. be profesionalaus atstovo, kad šioje byloje nebuvo keliami jokie sudėtingi teisės klausimai, kad atsakovė yra pensininkė ir vienintelės jos gaunamos pajamos yra pensija. Teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas ir už ieškovės iniciatyva atliktą privačią ekspertizę, nepaisant to, kad teismo sprendime ja nėra vadovaujamasi. Teismas nevertino to, kad pareikštų reikalavimų suma iš esmės sutampa su priteistų bylinėjimosi išlaidų suma.

10.10. Apeliantė taip pat nurodo, kad su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kurie patvirtina jos turtinę padėtį (banko sąskaitos išrašus ir Sodros pažymą apie atsakovei mokamą pensiją). Mano, kad šie įrodymai bus reikšmingi ir skirstant bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl, atsakovės vertinimu, tai yra pagrindas naujai teikiamus įrodymus priimti. Papildomai paaiškina, kad tiek iki įsikraustant nuomininkams, tiek po jų išsikraustymo atsakovė patalpose gyveno ir gyvena pati; patalpų nuoma nėra jos nuolatinė veikla; patalpos buvo nuomojamos tik tuo laikotarpiu, kai ji buvo išvykusi iš Lietuvos. Taip pat nurodo, jog teikia papildomus įrodymus apie anksčiau suvartotą dujų ir elektros energiją, kurie patvirtina, kad nuomos laikotarpiu kelis kartus išaugo suvartotos elektros energijos ir dujų kiekis. Šiais pateikiamais įrodymais atsakovė neįrodinėja kokių nors visiškai naujų, byloje neaptartų aplinkybių, tiesiog pateikia ilgesnio laikotarpio duomenis, kurie pagrindžia, kad nuomos laikotarpiu buvo suvartotas itin didelis elektros energijos ir dujų kiekis, todėl, atsakovės vertinimu, šie įrodymai taip pat yra priimtini apeliacinės instancijos teisme.

11. Ieškovė (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvoje atsiliepime su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais argumentais.

11.1. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepateikė jokių teisiškai reikšmingų ir pagrįstų įrodymų, kurie leistų spręsti, kad būtent ambasadorius, kaip patalpų nuomininkas, yra atsakingas už atsakovės deklaruojamus patalpų pažeidimus. Nesutikdama su atsakovės pozicija dėl įrodymų vertinimo, pažymi, kad atsakovė, siekdama sulaikyti ieškovės sumokėtą depozitą privalėjo tinkamai pagrįsti, jog visų pirma ieškovė pažeidė sutartį. Ieškovė nepažeidė jokių sutarties nuostatų, numatančių patalpų naudojimą.

11.2. Nurodo, kad kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pačios apeliantės duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu (kurių apeliantė neginčija ir apeliaciniame skunde) – patalpos buvo įrengtos prieš daugiau nei 20 metų. Taigi patalpose įrengtos medžio parketo grindys, palangės, stalviršiai, medinės spintelės, drabužių džiovyklė yra naudojami daugiau nei 20 metų, todėl apeliantės teiginiai, kad patalpos turėjo būti išlaikytos visiškai nepasikeitusios, neatlaiko kritikos. Atkreipia dėmesį, kad po patalpų grąžinimo atsakovei, ji minėtus trūkumus fiksavo juos specialiai priartindama ir išryškindama fotonuotraukose, tačiau konkrečių įrodymų, kad 2023 m. birželio 27 d. rašte minimų trūkumų nebuvo 2022 m. rugsėjo 1 d. patalpas perduodant ambasadoriui ir jo šeimai, atsakovė nepateikė. Kaip paaiškino ir patvirtino pati apeliantė, šis parketas buvo įrengtas prieš daugiau nei 20 metų, todėl ambasadoriui įsikeliant į patalpas ieškovė nematė būtinybės fiksuoti kiekvieno grindų neatitikimo lyginant su analogišku, visiškai naujai įrengtu parketu, kadangi racionaliam ir protingam asmeniui suprantama, kad daiktas prieš tai buvo naudotas, o jame esantys net ir menkiausi neatitikimai yra savaime priimtini. Atsižvelgiant į tai, patalpų priėmimo–perdavimo akte ieškovė nefiksavo jau tuo metu esančių grindų deformacijų, nes ieškovė tam nematė racionalios prasmės ir būtinybės.

11.3. Nesutikdama su apeliantės argumentais dėl medinių grindų sugadinimo, pažymi, jog remiantis pateiktomis nuotraukomis, teismas pagrįstai pripažino, kad patalpų parketo tarpai buvo užpildyti glaistu. Be to, kaip teisingai pažymėjo teismas, nepaisant to, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kada ir kaip atsirado grindų pažaidos, tačiau nėra aišku ir tai, kodėl atsakovė skaičiuoja visų grindų remontą (t. y. viso parketo šlifavimą, lakavimą), o ne tarpų užpildymą, kas savaime sąlygotų ženkliai mažesnę darbų kainą. Taip pat akcentuoja, kad atsakovė kaltina ieškovę neva sugadinus patalpų parketą dėl sutartyje visiškai neaptartos sąlygos, t. y. todėl, kad patalpose nebuvo palaikoma ne didesnė nei 20 laipsnių temperatūra. Atkreipia dėmesį, patalpose įrengtas grindų medžio parketas nebuvo pritaikytas grindiniam šildymui. Be to, ir pati atsakovė nurodė, kaip naudotis grindinio šildymo sistema. Dar daugiau, atsakovė taip pat buvo informuota, kad ambasadoriaus šeimai patalpose nakties metu yra šalta (įvertinant, kad patalpose gyveno ir nepilnametis vaikas). Pažymi, kad ambasadorius ir jo šeima patalpomis naudojosi pagal įprastą ir visuotinai priimtiną elgesio normą ir patalpas naudojo pagal paskirtį ir nei specialiai ar dėl neapdairumo patalpų negadino. Taip pat pažymi, jog priešingai nei nurodomas apeliaciniame skunde, teismas nesuteikė nei vienam iš byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų išskirtinės įrodomosios reikšmės. Mano, kad atsakovės liudytojo, kuris yra nekilnojamojo turto brokeris, parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir teisingi. Atkreipia dėmesį, kad ir kaip nustatyta 2023 m. kovo 29 d. ekspertinėje išvadoje, parketas jau 2022 m. rugpjūčio 31 d. turėjo deformacijų dėl ankstesnio nusidėvėjimo. Nepaisant to, liudytojas teisme tvirtino, kad šių trūkumų nebuvo.

11.4. Dėl apeliantės argumentų dėl neišvalytų langų, atkreipia dėmesį, kad sutartyje nėra jokių nuorodų į tai, kad ieškovė ir ambasadorius įsipareigojo atlikti pavasarinį langų valymą. Pažymi, kad būtent atsakovė patalpas ambasadoriui perdavė su nešvariais langais. Nurodo, kad atsakovė pati pridėjo ieškovės darbuotojo rašytą žinutę dėl langų, kuriuos buvo galima išvalyti, išvalymo. Ieškovės vertinimu, atsakovė be pagrindo teigia, kad patalpų langai nebuvo išvalyti. Be to, kartu su savo atsiliepimu į ieškinį nepateikė jokių įrodymų, jog patalpos atsakovei buvo perduotos su nešvariais langais. Be to, ieškovės atstovui advokatui raštu pasiteiravus, ar tariami patalpų trūkumai yra pašalinti ir prašant leisti patalpas apžiūrėti, šiuos ieškovės atstovo prašymus atsakovė ignoravo.

11.5. Kritiškai vertindama apeliantės argumentus dėl tariamų palangių defektų, pažymi, kad teismo padarytos išvados koreliuoja su byloje pateikta ekspertine išvada, kurioje nustatyta, kad ginčo patalpų palangės buvo įrengtos tiesiai virš radiatorių, o jų sujungimai užpildyti glaistu, kuris buvo uždažytas baltos spalvos dažais 2022 m. liepos mėnesį. Mano, kad pagrįstai galima spręsti, jog palangių įtrūkimai galėjo atsirasti dėl natūralaus nusidėvėjimo per daugiau nei 20 eksploatavimo metų, o 2022 m. liepos mėn. atliktas palangių perdažymas, tik užmaskuojant palangių įtrūkius, niekaip nereiškia, kad dėl to yra atsakinga ieškovė.

11.6. Pasisakydama dėl tariamo džiovyklės sugadinimo, akcentuoja, kad atsakovė taip ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės teiginius. Negana to, apeliantė net neįsileido ieškovės atstovų apžiūrėti ginčo patalpų. Vien tai, kad pati atsakovė neneigia, jog džiovyklės garantija seniausiai pasibaigusi, leidžia spręsti, kad nei ambasadorius, nei jo šeima jos nesugadino, o džiovyklės gedimas galėjo būti įtakotas šio prietaiso amžiaus dėl natūralaus nusidėvėjimo. Taip pat nesutinka su apeliantės pozicija ir dėl marmurinės grindjuostės bei vonios spintelės. Mano, jog atsižvelgiant į patalpų naudojimo laiką, logiška spręsti, kad jokių trūkumų, kaip įskilusi marmurinė stalviršio juosta ar nuo drėgmės išbrinkusi vonios spintelė, ambasadorius objektyviai nepastebėjo, o gyvenant patalpose tai laikė natūraliu nusidėvėjimu, todėl prieš ambasadoriui įsikeliant į patalpas priėmimo–perdavimo akte šie trūkumai nebuvo užfiksuoti.

11.7. Mano, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, yra nepagrįsti, nes pačios atsakovės atžvilgiu taikytina contra spoliatorem doktrina, kuri reiškia, kad, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė, gindama savo teises ir teisėtus interesus, naudojosi visomis civilinio proceso kodekso suteiktomis teisėmis, t. y. ne tik prašė išreikalauti iš atsakovės duomenis apie patalpose panaudotas medžiagas, jų įrengimo laiką, technines savybes, džiovyklės modelį ir technines specifikacijas, tačiau atsakovė triplike nurodė, kad šių duomenų neturi. Be to, atsakovė į patalpas neįsileido ekspertų. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai visus atsakovės nurodytus patalpų trūkumus pripažino kaip atsiradusius dėl natūralaus nusidėvėjimo. Taip pat pažymi, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė gyventojų pajamų mokestį už užstatą sumokėjo būtent ieškovės atstovo prašymu, kadangi byloje tokių duomenų nėra. Akivaizdu, kad pati apeliantė nusprendė mokėti pajamų mokestį, ir visiškai neaišku, ar už ieškovės sumokėtą užstatą, o ne kitas atsakovės vykdomas veiklas. Be to, pati apeliantė pripažįsta, kad pajamų užstatas nėra laikomas pajamomis, todėl neaišku, kodėl jį mokėjo.

11.8. Nesutikdama su apeliantės pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pažymi, kad CPK normos nenumato galimybės nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų, vien dėl to, kad pralaimėjusi šalis bylą vedė be atstovo. Be to, ieškovės vertinimu, byla nebuvo nei lengva, nei mažos apimties. Dėl pačios atsakovės procesinio elgesio ieškovės atstovas turėjo rengti papildomus prašymus, teikti papildomus įrodymus. Be to, ieškovė yra ne Lietuvos Respublikos subjektas, todėl tiek žodžiu, tiek raštu komunikacija tarp ieškovės atstovo ir ieškovės vyko užsienio kalba, kas taip pat prisidėjo prie ieškovės atstovo laiko sąnaudų. Mano, kad apeliantės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir sumažinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo, patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

15. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu taip pat pateikė naujus įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugsėjo 10 d. Pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas bei banko sąskaitos išrašą, kurie (šie įrodymai), anot apeliantės, patvirtina jos turtinę padėtį ir bus reikšmingi skirstant bylinėjimosi išlaidas, bei papildomus įrodymus apie suvartotą dujų ir elektros energiją (UAB „Ignitis“ 2024 m. rugsėjo 9 d. Informacija apie apmokėtas gamtines dujas, su duomenimis apie nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. objekte suvartotą gamtinių dujų kiekį, sąskaitų ir mokėjimų duomenys, laikotarpiais nuo 2023 m. liepos iki 2024 m. rugpjūčio mėnesio, UAB „Ignitis“ 2024 m. rugsėjo 12 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“, su duomenimis apie laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. suvartotą elektros energijos kiekį, 2023 m. liepos 31 d. UAB „Ignitis“ PVM sąskaita faktūra, ir kt.), kurie (šie įrodymai), anot apeliantės, patvirtina, kad nuomos laikotarpiu kelis kartus išaugo suvartotos elektros energijos ir dujų kiekis, kartu nurodydama, kad pateiktais naujais įrodymais neįrodinėja visiškai naujų, byloje neaptartų aplinkybių, tiesiog pateikia ilgesnio laikotarpio duomenis.

16. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Aptariamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo tenkinti apeliantės prašymo dėl minėtų įrodymų prijungimo, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ar kad siekiant tokio pobūdžio įrodymais remtis šalių ginče, tai negalėjo būti padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl apeliantės prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo netenkinamas.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

17. Byloje nustatyta, kad ieškovė (nuomininkė) (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvoje, atstovaujama ambasadoriaus C. G. D. (anksčiau ir toliau – ambasadorius), ir atsakovė (nuomotoja) N. G. 2022 m. liepos 12 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį (anksčiau ir toliau – sutartis, nuomos sutartis), kurios pagrindu atsakovė išnuomojo ieškovei gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) (anksčiau ir toliau – patalpos), vienerių metų laikotarpiui, numačius, kad sutartis įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d., sutarties terminas – iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., už 4 500 Eur nuomos mokestį už vieną mėnesį. Be kita ko, sutarties 4.3 punktu šalys susitarė, kad iki 2022 m. liepos 31 d. nuomininkė sumoka nuomotojai dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio užstatą (9 000 Eur) kaip šioje sutartyje nurodytų įsipareigojimų užtikrinimą, kuris grąžinamas nuomininkei pasibaigus nuomos sutarčiai, kai nuomininkas išsikrausto, per 5 darbo dienas, nuo patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos, su sąlyga, kad nuomininkė visiškai atsiskaitė su nuomotoja pagal šią sutartį ir kad patalpoms nepadaryta jokia žala arba už ją tinkamai atlyginta; nuomotoja turi teisę pasilikti užstatą arba jo dalį kaip kompensacinį mokėjimą už bet kokias nuomininkės mokėtinas sumas. Byloje nėra ginčo, kad minėtas užstatas nuomotojai (atsakovei) buvo sumokėtas. Nuomos sutartimi nuomininkė įsipareigojo prižiūrėti namą ir jame esančius daiktus, išlaikyti jį tokį švarų, kokį perdavė savininkas nuomos pradžioje, išskyrus normalų nusidėvėjimą (sutarties 5.2.1 punktas); tinkamai naudoti patalpas (pagrindinį pastatą, garažą, kiemą), laikyti jas geroje būklėje (tokioje, kokioje patalpos jai buvo perduotos; baldų, sienų, buitinės technikos, apšvietimo įrenginių, užuolaidų, langų ir jų elementų, santechnikos įrangos būklė turi atitikti „standartinį nusidėvėjimą“), tvarkingai ir rūpestingai naudoti patalpas pagal sutartyje numatytą paskirtį; prieš grąžindama patalpas, nuomininkė įsipareigojo savo sąskaita visiškai išvalyti patalpas ir kitą patalpų turtą; visiškai išvalyti plyteles, visus paviršius, grindis, langus, sienas, lubas ir kt. (sutarties 8.1 punktas).

18. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad patalpose ieškovės darbuotojas (ambasadorius) su šeima gyveno laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. birželio 6 d. Grąžinant patalpas atsakovei, atlikus patalpų patikrinimą, ambasadorius pripažino tam tikrus defektus, buvo sudarytas 2023 m. birželio 13 d. susitarimas dėl nuostolių atlyginimo, pagal kurį ambasadorius sutiko kompensuoti 1 600 Eur sumą (už kilimų, sofos sėdynių valymą, namo lempučių, išskyrus svetainėje, keitimą, kriauklės vandens kamščio taisymą, durų rakto, vonios kambario svarstyklių radimą, sulūžusios plytelės pakeitimą, lauko šviestuvų taisymą, lauko aplinkai padarytos žalos sutvarkymą), taip pat įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 20 d. išvalyti arba sutvarkyti kitus nurodytus objektus, tame tarpe langus visame name; taip pat nurodyta, kad šalys nepasiekė susitarimo dėl grindų, palangių visame name, marmuro stalviršio virtuvėje, vonios kambario stalo, džiovyklės skalbykloje. Byloje pateiktas atsakovės 2023 m. birželio 27 d. Pilno garantinio užstato negrąžinimo raštas, kuriame nurodyta, kad liko neatlyginti aptariamam nuomotam turtui padaryti nuostoliai, būtent: 1) 32 langai (218 m²) yra purvini (viršutinio ketvirto aukšto laiptinės langai neįtraukti), viena 6 vidutinio dydžio ir 4 mažų langų pusė buvo išvalyta 2023 m. birželio 15 d.; 2) daugybiniai įtrūkimai medžio masyvo parketo grindyse (204 m²) visame name dėl ilgalaikio perkaitinimo; 3) platūs įtrūkimai 10 medinių palangių dėl perkaitintų radiatorių; 4) sulaužyta marmurinė grindjuostė, dėmėtas marmuro stalviršis; 5) vandens sugadinta medžio drožlių plokštė vonios stalo apačioje; 6) 2023 m. kovo mėnesį „General Elektric“ džiovyklė pradėjo veikti tik įjungus nešildymo režimą, gegužės mėnesį buvo sulaužyta jungiklio rankena. Tokiu būdu, anot atsakovės, jai buvo padaryta 6 765 Eur žala, prie kurios pridėjus sumokėtą pajamų mokestį, atsakovė laikė, kad turėjo pagrindą pasilikti 7 982,75 Eur užstato dalį.

19. Ginčui tarp šalių kilus būtent dėl minėtos negrąžintos 7 982,75 Eur užstato dalies ir ieškovei dėl to kreipusis į teismą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, konstatavęs, kad minėtas užstatas atsakovės buvo sulaikytas ir negrąžintas ieškovei nepagrįstai, nenustatęs, kad atsakovė būtų patyrusi žalos ar nuostolių dėl ieškovės veiksmų. Atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde su teismo sprendimu nesutinka, be kita ko kritiškai vertindama teismo byloje atliktą įrodymų vertinimą, laikydamasi pozicijos, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės padarytą žalą ir pagrindą ginčijamos užstato dalies negrąžinimui.

20. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016).

21. Nagrinėjamo ginčo kontekste būtina atkreipti dėmesį ir į įrodinėjimo proceso ypatumus. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

22. Aptarimu atveju, ieškovei įrodinėjant jos sumokėto užstato sulaikymo (negrąžinimo) pilna apimtimi nepagrįstumą, atsakovė tuo tarpu privalėjo įrodyti, kad tos užstato dalies negrąžino teisėtai. Ir nors apeliantė vertino, kad bylos duomenų turėjo pakakti konstatavimui, jog atsakovės aptariamo turto būklė pablogėjo būtent dėl nuomininko nuomos laikotarpiu atliktų veiksmų, visgi apeliantės argumentai, visų byloje esančių įrodymų, tame tarpe ir šalis siejusių sutartinių santykių kontekste didžiąja dalimi vertintini kritiškai.

23. Medžio masyvo parketo grindims padarytą žalą (daugybinius įtrūkimus), kurią atsakovė vertina 5 100 Eur suma, anot jos sąlygojo ilgalaikis perkaitinimas, nuomininkei neatsižvelgus į daugkartinius nuomotojos (atsakovės) prašymus nustatyti saugią elektrinio grindinio šildymo temperatūrą, neviršijančią 20 laipsnių, kambariuose, kuriuose yra medžio masyvo parketo grindys. Tokias aplinkybes (dėl prašymo sumažinti grindinio šildymo temperatūrą) patvirtina byloje pateiktas šalių susirašinėjimas, jas taip pat atsakovė akcentavo teismo posėdžio metu, nurodžiusi, kad lankydamasi name 2022 m. rugsėjo, spalio mėnesiais pati pajautė, kad grindys yra per karštos, dėl ko prašė mažinti grindinio šildymo temperatūrą. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad jokių įrodymų, objektyviai patvirtinančių konkrečią vienu ar kitu laikotarpiu patalpose ar šildymo įrenginiuose pasiektą temperatūrą, byloje nėra. Kaip ir nėra jokių objektyvių duomenų dėl tokio atsakovės akcentuoto reikalavimo pagrįstumo, kai ieškovei tokiu šildymo būdu buvo leista naudotis, ir šalių sutartyje jokių apribojimų šiuo klausimu taip pat nebuvo nustatyta, negana to jokių konkrečių veiksmų nei sutarties keitimo inicijavimo ar kitu aspektu atsakovei nesiėmus iki pat ieškovės išskėlimo 2023 m. vasarą, nors, kaip pati akcentavo, grindų pažeidimai buvo pastebėti dar 2022 m. rudenį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į dar vieną iš byloje esančių įrodymų – 2024 m. kovo 29 d. ekspertinę išvadą, kurioje apskritai konstatuota, kad įprastai naudojantis grindinio šildymo sistema, kai sistema ir medžiagos yra tinkamai suderintos, įtrūkimai net ir medinėje grindų dangoje negali atsirasti; įtrūkimai parketo grindų dangoje susiformavo todėl, kad medžio masyvo parketo grindų danga dėl savo deformacinių savybių nestabilumo, yra netinkama grindų danga šildomoms grindims. Kita vertus, nors pirmosios instancijos teismas kritiškai vertindamas byloje pateiktas nuotraukas atkreipė dėmesį, kad 2023 m. birželio 6 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės patalpų fotonuotraukos yra darytos skirtingose grindų vietose, skirtingais atstumais ir skirtingais fotoobjektyvo kampais, dėl ko sutiktina, kad yra gana sudėtinga surasti būtent tas pačias grindų vietas, visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, iš pateiktų nuotraukų (prieš įsikeliant nuomininkui į patalpas ir jam išsikeliant iš patalpų) negalima paneigti, kad nurodyti įtrūkimai grindyse galėjo atsirasti ar padidėti ieškovės nuomos laikotarpiu, tačiau, kaip jau minėta, objektyvių duomenų spręsti, kad jie galėjo atsirasti dėl netinkamo naudojimosi daiktu ir būtent dėl ieškovės (nuomininko) veiksmų, nėra, kartu pažymint, kad ir pati atsakovė neleido atlikti tuo klausimu tikslesnio tyrimo, ką patvirtina ir byloje esantis šalių susirašinėjimas, be to ir pačiam teismui dar 2024 m. vasario 9 d. rezoliucija pasiūlius leisti ieškovei ir ar jos atstovams, dalyvaujant atsakovei, apžiūrėti ginčo patalpas. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad kaip matyti dalyje 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuotraukų, grindų parketo kai kuriose vietose jau tuo metu buvo aiškiai matyti netolygumai, bangavimai ir netgi tarpeliai tarp lentučių dėl ko negalima paneigti ginčijamame sprendime padarytų išvadų ir dėl natūralaus daikto nusidėvėjimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, spręstina, jog byloje nepakanka duomenų susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, kad žala turtui (grindims) padaryta dėl ieškovės netinkamo naudojimosi tuo turtu, taigi, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nenustatyta, jog atsakovės nurodyta žala grindims buvo padaryta būtent dėl ieškovės veiksmų. Kitokiai išvadai esminės reikšmės neturi ir apeliantės argumentai dėl suvartojamos elektros energijos kiekio, pažymint, kad vien tokie duomenys objektyviai nepatvirtina sunaudojamos elektros energijos šaltinio, ar kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, netinkamo grindinio šildymo naudojimo.

24. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina ir apeliantės argumentus dėl ieškovės atsakomybės už palangių sugadinimą (įtrūkimus), tokių nuostolių sumą atsakovei įvertinus 390 Eur. Nors atsakovė šios žalos atsiradimą siejo būtent su perkaitintais radiatoriais, ieškovei neva neatsižvelgus į prašymus dėl centrinio šildymo temperatūros nustatymo, tačiau kaip ir prieš tai aptartu atveju, manytina, kad byloje esančių įrodymų visumos kontekste vėlgi nėra pagrindo išvadai dėl nuomininko atsakomybės už tokią aptariamo turto būklę. Byloje pateiktos tam tikrų palangių 2023 m. birželio 6 d. nuotraukos patvirtina esančius įtrūkimus, taip pat iš pateiktų kelių 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuotraukų, kuriose matosi palangės, galima teigti, kad aiškūs ar panašūs trūkumai nėra matomi. Kartu pažymėtina, kad, kaip ir minėtu atveju, dėl grindų būklės, iš pateiktų nuotraukų apskritai sudėtinga suprasti, kurios konkrečiai palangės abiem laikotarpiais (nuomininko įsikėlimo į patalpas ir išsikėlimo iš jų) yra užfiksuotos, kad galima būtų jas palyginti. Tačiau net ir nepaisant paminėto, atkreiptinas dėmesys, kad pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose jau buvo patvirtinusi, kad palangių įtrūkimai pradėjo atsirasti rudens/ žiemos laiku, todėl atsižvelgiant į tai bei išsikėlimo iš patalpų metu nuotraukose užfiksuotus palangių pažeidimus, negalima paneigti, kad jie galėjo atsirasti ar padidėti (byloje nesant detaliai užfiksuotos visų palangių būklės nuomos pradžioje) būtent ieškovės nuomos laikotarpiu. Tačiau aptariamu aspektu byloje taip pat nustatyta ir dar viena reikšminga aplinkybė, ką be kita ko bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir pati atsakovė, kad palangės 2022 m. vasarą buvo perdažytos, ką pagal matomus įtrūkimus, glaisto (ar kitos medžiagos (dažų) nutrupėjimus, atsilupimus, galima suprasti ir iš pateiktų pažeistų palangių nuotraukų bei ką savo jau anksčiau minėtoje išvadoje užfiksavo ir ekspertas, patvirtinęs, kad palangių įtrūkimai galėjo atsirasti šaltojo sezono metu, naudojant radiatorinę šildymo sistemą, kai virš radiatoriaus esančios palangės dalis yra šildoma, o prie lango priglausta palangės dalis – šaldoma; palangės yra pagamintos iš klijuotos medienos, o įtrūkimai tarp suklijuotų lentų buvo susiformavę ir anksčiau, tačiau 2022 m. vykdyto palangių remonto metu buvo užglaistyti ir užmaskuoti. Tokiu būdu, dėl paminėtų aplinkybių negalima nesutikti su skundžiamo sprendimo išvada, kad atsakovės akcentuojami medinių palangių trūkumai buvo sąlygoti natūralaus nusidėvėjimo, be kita ko ir einamojo remonto rezultato po šildymo sezono pasekmių, taigi, nesant pakankamai duomenų susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, kad žala šiam turtui buvo padaryta būtent ieškovės veiksmais.

25. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo pozicijos dėl vonios kambario baldo sugadinimo, ką atsakovė vertina 240 Eur nuostolių suma. Įvertinus byloje esančius įrodymus, vėlgi pažymėtina, kad nors 2023 m. birželio 6 d. nuotraukose ir aiškiai matomas aptariamo vonios baldo pažeidimo faktas, tačiau iš byloje esančių nuotraukų, darytų prieš nuomininkų įsiskėlimą į patalpas, nėra galimybės nustatyti, kad baldas toje vietoje nebuvo pažeistas. Kita vertus, sutiktina su apeliantės pastebėjimu, kad aptariamas trūkumas nebuvo nurodytas jau minėtame ieškovės 2022 m. rugsėjo 27 d. el. laiške nurodytame patalpose esančių trūkumų sąraše, tačiau įvertinus pažeidimo vietą, be to, kaip matyti iš dar prieš nuomininkų įsikėlimą darytų nuotraukų, toje vietoje galimai buvus pastatytiems kitiems daiktams, negalima atmesti tikimybės, kad aptariamas trūkumas galėjo būti ir nepastebėtas, tuo pačiu vėlgi pažymint, kad ir pati atsakovė, kaip jau minėta, net teisminio ginčo metu neleido atlikti tikslesnio tyrimo, apžiūros. Tačiau net ir nepaisant paminėto, dar būtina atkreipti dėmesį ir į aptariamo baldo tam tikrus naudojimo ypatumus, būtent tai, kad pagal savo paskirtį toks baldas turi būti atsparus drėgmei, kas konstatuota ir jau minėtoje ekspertinėje išvadoje, nurodžius, jog vonios kambario spintelės drėgmės pažaidos nėra mechaninio pažeidimo pasekmė, o netinkamos baldo kokybės pasekmė.

26. Taip pat kritiškai vertintina ir apeliantės pozicija dėl džiovyklės sugadinimo, ką apeliantė vertino 363 Eur nuostolių suma. Pirmiausia sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad byloje esantys įrodymai, tarp jų ir pateiktos nuotraukos, dar neįrodo gedimo fakto ar su juo susijusių aplinkybių. Kaip reikšminga aptariamu klausimu neturėtų būti laikoma ir aplinkybė, jog trūkumai dėl džiovyklės nebuvo įtraukti ir į minėtą ieškovės 2022 m. rugsėjo 27 d. el. laiške nurodytą patalpose esančių trūkumų sąrašą, kadangi pirmiausia tai yra įranga, kurios gedimai gali pasireikšti tiesiog naudojimo eigoje bet kuriuo metu, ypač atsižvelgiant į jos naudojimo laiką, tai, kad, kaip galima suprasti iš bylos duomenų, tarp jų ir atsakovės paaiškinimų (atsiliepimo į ieškinį 26 puslapio 3 pastraipa), įrangai buvo gerokai daugiau nei 10 metų, be to, kaip matyti iš byloje esančio šalių susirašinėjimo, problemos dėl džiovyklės buvo iškilusios ir anksčiau. Taigi, byloje esančių įrodymų visumos ir jau paminėtų aplinkybių kontekste negalima paneigti ginčijamo sprendimo išvados dėl paminėtų daiktų natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į daiktų amžių, ko byloje atsakovė kaip ir nepaneigė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad tiek vonios kambario baldo, tiek džiovyklės atsakovės nurodytą būklę sąlygojo ieškovės veiksmai.

27. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės argumentais dėl nuostolių, dėl neišvalytų langų, pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šalių ir jų atstovų paaiškinimai yra skirtingi, ir iš atlikto vertinimo nėra pagrindo įžvelgti, kad kažkurio liudytojo parodymams buvo suteikta išskirtinė reikšmė. Pažymėtina, kad nuomos sutartis (8.1 punktas) numatė, kad prieš grąžindamas patalpas, nuomininkas įsipareigoja savo sąskaita išvalyti patalpas ir kitą patalpų turtą, tame tarpe langus. Iš bylos duomenų, byloje pateikto susirašinėjimo, be kita ko pačios atsakovės pateiktos ieškovės atstovo žinutės, kad langai, kuriuos buvo galima išvalyti, buvo išvalyti, galima suprasti, kad namo langai buvo valomi, tačiau nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu ir akcentavo, kad langai purvini, nepilnai ar netinkamai išvalyti, jų valymo kainą įvertinusi 422 Eur suma, visgi jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes dėl langų purvinumo patalpų atsakovei perdavimo metu, byloje taip ir nebuvo pateikta. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė tokių aplinkybių byloje neįrodė.

28. Tuo tarpu kitaip nei dėl anksčiau aptartų patalpų objektų, ginčijamo sprendimo išvadą dėl marmuro stalviršiui virtuvėje padarytos žalos (sulaužytos marmurinės apvado juostos ir dėmėto stalviršio) teisėjų kolegija vertina kritiškai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis skirtingais bylos dalyvių paaiškinimais, nuotraukomis, sprendė, jog negali padaryti pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad atsakovės stalviršiui ieškovė būtų padariusi žalos. Viena vertus, 2023 m. birželio 6 d. nuotraukose esant užfiksuotam aptariamam stalviršio apgadinimui, sutiktina, kad iš byloje esančių 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuotraukų nėra galimybės aiškiai nustatyti ir įsitikinti, kad minėtų pažeidimų nebuvo tuo metu. Visgi, kita vertus, paminėtas aplinkybes sistemiškai įvertinus kitų byloje esančių įrodymų kontekste, galima padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tokie pažeidimai atsirado būtent ieškovės patalpų nuomos metu. Byloje esančioje ekspertinėje išvadoje konstatuota, kad stalviršio grindjuostės įskilimas (lūžis) yra mechaninio pažeidimo pasekmė, ką iš esmės galima suprasti ir iš pateiktų nuotraukų. Kartu dar būtina pažymėti, kad tuo tarpu kiti eksperto pastebėjimai aptariamu klausimu (išvada, jog labiausiai tikėtina, kad grindjuostės lūžis egzistavo dar prieš ambasadoriui įsikraustant į patalpas 2022 m., tačiau buvo slepiamas už pašalinių daiktų (padėklo ir servetėlių laikiklio), tokią versiją laikant tikėtina dar ir dėl 2022 m. rugpjūčio 31 d. darytoje nuotraukoje užfiksuotos grindjuostės galų skirtingos padėties) vertintini kritiškai, kadangi nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis, o tik subjektyviu vertinimu. Be to, nagrinėjamu klausimu svarbu atkreipti dėmesį, kad ir ieškovės 2022 m. rugsėjo 27 d. el. laiške nurodytame patalpose esančių trūkumų gana išsamiame sąraše paminėti trūkumai nebuvo įrašyti, nors įvertinus pažeidimų vietą (virtuvės zona, stalviršis), labiau tikėtina, kad tokie pažeidimai turėjo būti pastebėti ir atitinkamai užfiksuoti. Negana to, nors ieškovė teisminio proceso metu ir nesutiko su atsakovės pozicija aptariamu klausimu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad dar savo ieškinyje be kita ko nurodė, jog ir pats ambasadorius buvo patvirtinęs, kad virtuvės stalviršio įtrūkimas galimai atsirado naudojantis patalpomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina labiau tikėtina išvada, jog aptariamo stalviršio pažeidimai atsirado ieškovės (jos atstovo) naudojimosi patalpomis metu, taigi, atitinkamai ieškovė turėjo pareigą padarytus nuostolius atlyginti, o įvertinus byloje esančius duomenis, pasiūlymus dėl tokių darbų (stalviršio atnaujinimo, apvado juostos remonto) kainos, tame tarpe ir ekspertinėje išvadoje pateiktą sąmatą dėl grindjuostės keitimo darbų vertės, nėra pagrindo nesutikti ir su atsakovės nurodyta 250 Eur žalos verte, ko pasėkoje spręstina ir dėl šios sumos ieškovės sumokėto užstato forma nuomos sutarties 4.3 punkto pagrindu pagrįsto sulaikymo.

29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartoje dalyje dėl virtuvės stalviršio apgadinimo pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovės ieškinį dalyje dėl 250 Eur sumos grąžinimo atmetant. Tuo tarpu kitoje ginčijamo sprendimo dalyje, kaip jau minėta, teisėjų kolegija nenustatė, kad teismas būtų netinkamai atlikęs įrodymų vertinimą ir priėmęs nepagrįstą sprendimą, kadangi teisingai konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai negrąžino ieškovei sulaikytos užstato dalies (šiame kontekste dar be kita ko nesant pagrindo nesutikti ir su teismo pastebėjimu dėl aplinkybės apie sumokėtą pajamų mokestį valstybei, kas nepašalina atsakovės pareigos grąžinti reikalaujamą užstatą, dėl ko detaliau apeliacinės instancijos teismas ir nepasisako, nes tai neturi esminės reikšmės priimtam procesiniam sprendimui, mokesčių mokėjimo/susigrąžinimo klausimus esant galimybei išspręsti teisės aktų nustatyta tvarka), todėl pagrindo jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra.

30. Apeliantė taip pat kritikavo ginčijamą teismo sprendimą ir dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, akcentuodama, jog teismas nevertino to, kad atsakovė šią bylą vedė pati, kad yra pensininkė ir vienintelės jos gaunamos pajamos yra pensija, neatsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo keliami jokie sudėtingi teisės klausimai, ir pan.

31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Esminis principas, kuriuo paremtos šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Be to, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019).

32. Įvertinus bylos aplinkybes, paminėtas teisės normas ir apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nebuvus pagrindo netenkinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėtina, kad teismas ginčijamame sprendime įvertino bylos sudėtingumą, nustatė, kad prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytų maksimalaus užmokesčio dydžių, ir su tokiu vertinimu nėra pagrindo nesutikti. O tai, kad atsakovė bylą vedė pati (be atstovo), ar kad yra pensininkė savaime nesudaro objektyvaus pagrindo priteistinų bylinėjimosi išlaidų mažinimui. Tuo pačiu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, atsirado pagrindas pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas perskirstyti (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nustačius, kad iš viso buvo patenkinta 97 procentai ieškovės reikalavimų (priteista 7 732,75 Eur negrąžinto užstato suma), ieškovei iš atsakovės turi būti priteista 6 290 Eur bylinėjimosi išlaidų (6 484,60 x 97 /100).

Dėl procesinės bylos baigties

33. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas apeliantės apeliacinį skundą tenkina iš dalies, skundžiamą sprendimą pakeičiant dalyje dėl priteistos negrąžinto užstato sumos bei dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, taip pat dalyje dėl sumos, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos, o kitoje dalyje teismo sprendimą iš esmės paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ar atsiliepime nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Atsakovė pateikė prašymą dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1 815 Eur už teisines paslaugas bei 263,67 Eur sumokėto žyminio mokesčio), kartu su PVM sąskaita faktūra bei jos apmokėjimą patvirtinančiais sąskaitos išrašais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies (patenkinta 3 procentai reikalavimų), minėtos atsakovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.9 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už apeliacinio skundo parengimą, apeliantei iš ieškovės priteistina 62 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma (2 078,67 x 3 / 100).

36. Ieškovė pateikė prašymą dėl 2 468,40 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisimo, kartu su PVM sąskaita faktūra ir jos apmokėjimą pagrindžiančiu patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Šios išlaidos taip pat neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestą apeliacinio skundo dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 394 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 468,4 x 97 / 100). Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 332 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės N. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą dalyje dėl priteistos negrąžinto užstato ir bylinėjimosi išlaidų sumos, bei dalyje dėl sumos, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) ambasadai Lietuvoje iš atsakovės N. G. 7 732,75 Eur negrąžinto užstato, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 7 732,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 27 d., įskaitytinai) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 290 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.“

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) ambasadai Lietuvoje iš atsakovės N. G. 2 332 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.