Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-88-790/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-23
Bylos Nr.: e2A-88-790/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Dalia Kačinskienė, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas: Rumunijos ambasados
Ieškovas: G. R.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.16.4Pastatų, statinių ar įrenginių nuoma

Civilinė byla Nr. e2A-88-790/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01050-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.16.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Rumunijos ambasados apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei Rumunijos ambasadai dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje J. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. R. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Rumunijos ambasados 24 779,12 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

2. Ieškovas nurodė, kad šalys 2012 m. lapkričio 1 d. sudarė nuomos sutartį, kuria atsakovei buvo išnuomota 325,74 kv. m gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Šalių papildomais susitarimais nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2020 m. lapkričio 1 d., tačiau atsakovės iniciatyva sutartis buvo nutraukta nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. Ieškovo teigimu, atsakovės grąžintas namas turėjo trūkumų (buvo apgadinta apdaila, sulaužyti ir sugadinti baldai, durys, langai, išpurvintos sienos, lubos, grindys, užuolaidos, apgadinta buitinė technika ir kt.) ir nebuvo tokios būklės, kokios jis buvo perduotas atsakovei, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Ieškovas prašė atlyginti žalą, kurią sudaro 17 858,68 Eur namo defektų pašalinimo vidutinė rinkos kaina; 2 167,80 Eur išlaidos namui išvalyti; 1 000 Eur išlaidos daliai virtuvės baldų pakeisti; 1 040 Eur už sugadintų užuolaidų ir karnizų pakeitimą; 155,14 Eur už sugadintos dujinės kaitlentės pakeitimą; 1 500 Eur už sugadintus baldus, techniką ir jų išvežimą; 1 057,50 Eur nuostoliai, susiję su žalos įvertinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 21 875,15 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4. Teismas nurodė, kad grąžinant namą ieškovui dalyvavo ieškovas, trečiasis asmuo ir atsakovės darbuotojai, namo perdavimas užfiksuotas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad jai buvo apribota teisė dalyvauti fiksuojant padarytus defektus. Aplinkybę, kad atsakovė iš anksto žinojo, jog perduodant namą dalyvaus antstolis ir atestuotas statybos specialistas, patvirtina šalių elektroniniai laiškai.

5. Teismas nustatė, kad namas jo perdavimo atsakovei metu buvo geros būklės, su naujai perdažytomis sienomis, atsakovės pageidavimu naujai paklota kilimine danga, name buvo atsakovės nurodyti baldai, kilimai, veikianti buitinė technika. Atsakovė nereiškė pretenzijų dėl perduodamo turto būklės ir 3 kartus pratęsė nuomos sutartį, taigi, namas atitiko atsakovės lūkesčius ir buvo tinkamos kokybės. Tačiau atsakovė grąžino ieškovui namą netvarkingą.

6. Teismas pažymėjo, kad pagal nuomos sutarties nuostatas pastato būklė galėjo pablogėti tik dėl jo natūralus nusidėvėjimo, atsiradusio pastatą naudojant pagal nuomos sutarties sąlygas. Atsakovei perduotas namas buvo įrengtas, jame buvo baldai ir buitinė technika, todėl įsikraustydama ji neturėjo atlikti jokių ypatingų darbų. Ekspertas S. M. nurodė, kad įprastai naudojant gyvenamąsias patalpas sienų danga galėjo būti tam tikrose vietose nežymiai ištepta ir subraižyta, tam tikrose vietose galėjo atšokti dažai dėl netinkamai atliktų dažymo darbų, tačiau negalėjo atsirasti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų didelių mechaninių pažeidimų (išdaužų, tinko ištrupėjimo), kurie atsiranda dėl neįprasto mechaninio poveikio sienoms (trenkus, spyrus ar pan.); sienos, grindys, lubos negali būti apipaišomos, apipilamos, jų apdailoje neturi atsirasti įvairių dėmių, jos netyri būti pažeidžiamos augintinių. Įrangos ir pastato dalių išmontavimas taip pat negali būti laikomi normaliu nusidėvėjimu. Šie defektai yra nulemti pastato naudotojo veiksmų. Atsakovė neįrodė, kad defektai atsirado ne dėl jos kaltės. Pabloginusi nuomojamo turto būklę, atsakovė pažeidė nuomos sutartį, todėl ji privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą.

7. Teismas nurodė, kad atsakovė ginčija eksperto S. M. nustatytą nuostolių sumą, kadangi ekspertas nustatė statybos kainas skaičiavimo principu, kuris netaikomas, kai remonto darbai jau atlikti. Tačiau, nors šiuo atveju turtas yra atkurtas, ieškovas neišsaugojo visų išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl teismas rėmėsi eksperto S. M. atliktais skaičiavimais. Teismo vertinimu, S. M. tyrimo akte nustatyta 17 858,68 Eur statybos darbų kaina yra pagrįsta. Eksperto nurodyti darbai neprieštarauja ieškovo pateiktoje UAB „Projektas“ statybos specialisto, dalyvavusio priimant patalpas iš atsakovės, sudarytoje namo remonto darbų sąmatoje nurodytiems darbams, tačiau šioje sąmatoje yra nurodytas didesnis kai kurių atliktinų darbų mastas ir kiekis, todėl jos suma yra didesnė. Apklaustas teismo posėdyje ekspertas S. M. paaiškino, kokiais įrodymais jis rėmėsi nustatydamas pastato defektus ir jų pašalinimo vidutinę rinkos kainą. Ekspertas paaiškino, kad nepriklausomai nuo to, jog apgadintos ne visos sienos, turi būti perdažomas visas kambarys, nes priešingu atveju skirsis sienų spalvos ir defektas nebus pašalintas. Tokia pati situacija yra su kilimine danga ir pan. Aplinkybę, kad S. M. nustatyta pastato trūkumų pašalinimo kaina yra pagrįsta ir net mažesnė už realią rinkos kainą, patvirtina ir ieškovo iš dalies išsaugoti mokėjimo dokumentai, pagal kuriuos ieškovas patyrė daugiau nei 20 000 Eur išlaidų remontuodamas namą, taip pat ieškovo pateiktos UAB „Sostinės apdaila“ ir A. M. (A. M.) sąmatos. Atsakovė, ginčydama atliktų darbų kiekius, nepateikė savo skaičiavimų, neprašė skirti teismo ekspertizės ir jokiomis leistinomis priemonėmis nepaneigė eksperto S. M. išvadų. Atsakovė nenurodė, nei kokį nusidėvėjimą, nustatant defektų šalinimo išlaidas, reikėjo skaičiuoti, nei kodėl jį reikėjo skaičiuoti nepaisant to, kad turtas buvo sugadintas, nepateikė duomenų, kokia suma buvo panaudota namui pagerinti, nepagrindė, kad jis buvo pagerintas, o ne atkurtas į buvusią padėtį, todėl nėra pagrindo sumažinti nuostolių dydį.

8. Teismas vertino, kad ieškovo nurodytos 1 057,50 Eur išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu, buvo būtinos siekiant konstatuoti namo faktinę būklę ir defektų atstatymo kaštus, todėl jas priteisė iš atsakovės. Tačiau teismas nelaikė pagrįstu ieškovo reikalavimo priteisti 2 167,80 Eur už namo valymą. Įrodinėdamas šias išlaidas, ieškovas rėmėsi UAB „Švaros broliai“ pateiktais duomenimis, kiek kainuotų išvalyti tokio dydžio namą po ilgalaikės nuomos. Tačiau namą išvalė pats ieškovas ir jo šeima, todėl jis patyrė tik savo darbo laiko sąnaudas ir turėjo išlaidų įgydamas valymo priemones. UAB „Švaros broliai“ rašte nėra išskirta, kokią kainos dalį sudaro atlyginimas darbuotojams, paslaugų kaina, mokesčiai, pelnas ir medžiagų kaina, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovui šią sumą. Pagal ieškovo pateiktus mokėjimo kvitus, jis sumokėjo 63,83 Eur įgydamas valymo priemones, todėl jam priteista ši suma.

9. Teismas vertino, kad ieškovas neįrodė patyręs 1 000 Eur išlaidų dėl to, jog buvo sugadinti virtuvės baldai. Pagal faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, virtuvės kėdės yra purvinos ir apgraužtos, spintelės išpaišytos, o gartraukis purvinas. Viso virtuvės baldų komplekto kaina yra 10 040 Eur, tačiau į šią sumą nėra įtraukta kėdžių kaina. Ieškovas prašo priteisti 10 proc. virtuvės komplekto kainos. Byloje nėra duomenų, kiek kėdžių buvo apgraužta, todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad kėdės nurodytos panaudojant daugiskaitą, vertino, jog buvo apgraužtos mažiausiai 2 kėdės. Neturėdamas įrodymų apie jų rinkos kainą, bet turėdamas pareigą užtikrinti, kad žala būtų atlyginta, teismas vertino, jog 1 virtuvinės kėdės kaina yra 100 Eur ir priteisė iš atsakovės už 2 kėdes 200 Eur. Purvinos, išpaišytos virtuvės spintelės, purvinas gartraukis nėra ieškovo turto pabloginimu, nes šie paviršiai gali būti išvalyti.

10. Teismas sutiko su ieškovo reikalavimu priteisti 155,14 Eur už sugadintos dujinės kaitlentės pakeitimą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad, atsakovei išsikrausčius, neveikė dujinė kaitlentė. Ieškovas pateikė duomenis iš internetinių tinklalapių apie panašios kaitlentės kainą. Atsakovė ginčijo nurodytą sumą, tačiau ji nepateikė ją paneigiančių įrodymų. Todėl teismas rėmėsi ieškovo nurodyta kaina, kuri yra mažiausia iš kitų pateikiamų kainų. Ieškovui priteisti ir 1 040 Eur už sugadintų užuolaidų ir karnizų pakeitimą. Byloje įrodyta, kad patalpose yra nutraukti (sulaužyti) užuolaidų laikikliai, o užuolaidos yra išpurvintos. Atsižvelgdamas į defektų pobūdį, ieškovas pagrįstai pakeitė užuolaidas į naujas, o jo nurodyta kaina yra pagrįsta mokėjimą patvirtinančiais įrodymais. Teismas priteisė ieškovui 1 500 Eur už sugadintus baldus, techniką ir jų išvežimą. Nors ieškovas nepateikė įrodymų, kiek sumokėjo už konkrečius baldus ir įrangą, žalos faktas yra įrodytas, todėl, nesant įrodymų, paneigiančių ieškovo prašomą priteisti sumą, teismas pripažino ją pagrįsta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Teismas padarė išvadą, kad defektai atsirado dėl atsakovės veiksmų, neįvertinęs nuomos teisinių santykių trukmės. Teismas nustatė, kad namas buvo perduotas ieškovui su akivaizdžiais trūkumais, tačiau jis nevertino, kokia buvo namo būklė tuo metu, kai šalys sudarė papildomus susitarimus pratęsti nuomos sutartį, o ieškovas byloje neįrodinėjo, kad namo defektai buvo padaryti po to, kai sutartis buvo pratęsta paskutinį kartą. Tai, kad ieškovas pratęsdavo nuomos sutartį, reiškia, jog jį tenkino patalpų būklė, todėl atsiradę trūkumai, atsižvelgiant į sutarties sąlygas, laikytini normaliu nusidėvėjimu. Byloje pateiktos nuotraukos taip pat patvirtina, kad tam tikri defektai (rūdys) atsirado dėl ilgalaikio turto naudojimo ir negalėjo būti nežinomi ieškovui jam pratęsiant nuomos sutartį. Nenustačius neteisėtų veiksmų atlikimo momento, eksperto S. M. išvada nėra teisiškai reikšminga. Nustačius, kad bent dalis defektų buvo padaryta prieš paskutinį nuomos sutarties pratęsimą, tokie defektai vertintini kaip atitinkantys normalų nusidėvėjimą.

11.2. Nors ieškovas negali įvardyti konkrečios datos, kada atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, byloje turėjo būti nurodytas bent apytikslis laikotarpis. Nenurodžius tokio laikotarpio, liko nepaneigta atsakovės galimybė prašyti taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.

11.3. Teismas nevertino atsakovės mokamo nuomos mokesčio ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad namas 7 metus nebuvo remontuojamas. Per 7 metų nuomos laikotarpį atsakovė sumokėjo ieškovui už nuomą 244 284 Eur. Pradinė nuomos sutartis buvo sudaryta 2 metams. Ieškovas suprato, kad pasibaigus šiam laikotarpiui jis galimai turės atlikti kosmetinį namo remontą siekdamas išnuomoti jį kitiems asmenims, todėl tokio remonto išlaidos turėjo būti įtrauktos į nuomos mokesčio sumą. Tačiau pratęsiant nuomos sutartį nebuvo atliekamas namo kosmetinis remontas. Kadangi nuomininkas nesikeitė net 7 metus, ieškovas faktiškai sutaupė lėšas, kurios turėjo būti panaudotos 3 kosmetiniams remontams atlikti.

11.4. Spręsdamas klausimą dėl nuostolių atlyginimo teismas neįvertino santykio tarp namo atkuriamosios vertės, kuri pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis sudaro 277 746 Eur, ir atsakovės sumokėto 244 284 Eur nuomos mokesčio. Ieškovui gavus sumą, sudarančią apie 90 proc. namo atkūrimo sąnaudų, įpareigojimas atsakovei kompensuoti namo remonto išlaidas, reikalingas siekiant atkurti jo būklę į buvusią 2012 metais, neatitinka civilinės teisės principų ir rodo, kad nebuvo atskleista ginčo esmė.

11.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.500 straipsnį, reglamentuojantį nuomininko pareigą atlyginti nuomotojui dėl daikto pabloginimo atsiradusius nuostolius, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovas turėjo suprasti, kad nuomos teisinių santykių pabaigoje 2019 metais namas bus natūraliai labiau nusidėvėjęs, nei būtų tuo atveju, jeigu nuomos sutartis būtų nutraukta 2014 metais. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pastato natūralus nusidėvėjimas sudaro 14 proc., todėl, atsižvelgiant į viso pastato atkuriamąją vertę, toks nusidėvėjimas vertintinas 38 884 Eur. Tai reiškia, kad ne natūraliu pastato pabloginimu gali būti laikomi tik defektai, kuriems pašalinti būtų reikalinga didesnė suma ir tik šių sumų skirtumo ieškovas galėtų reikalauti kaip nuostolių atlyginimo. Ieškovo nurodyta nuostolių suma yra mažesnė nei natūralus pastato vertės praradimas dėl fizinio nusidėvėjimo, todėl ji negalėjo būti jam priteista. Patenkinus ieškovo reikalavimus, jis nepagrįstai praturtėjo, nes pastato fizinis nusidėvėjimas faktiškai buvo sumažintas ir buvo atkurta naujo pastato būklė.

11.6. Teismo išvados dėl žalos dydžio yra prieštaringos. Nors teismas konstatavo, kad turtas jau yra atkurtas, nuostolių sumą jis nustatė ne atsižvelgdamas į ieškovo faktiškai patirtas išlaidas, bet nepagrįstai vadovaudamasis rangos darbų sąmata. Kadangi ieškovas nurodė neišsaugojęs dalies išlaidas pagrindžiančių dokumentų, jis turi prisiimti dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes. Pagal ieškovo pateiktus mokėjimo dokumentus, bendra jo patirtų išlaidų suma sudaro 11 082,30 Eur. Teismas pridėjo prie šios sumos ir ieškovo atliktus avansinius mokėjimus, tačiau byloje nėra įrodyta, kad šie mokėjimai buvo apskaityti kaip išlaidos už statybos darbus ginčo name. Atsakovė pateikė UAB „Bebrų statyba“ sąmatą, patvirtinančią, kad ieškovo nurodyti statybos darbai galėjo būti atlikti už 11 500 Eur, tačiau teismas šio įrodymo neįvertino.

11.7. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nors teismas sutiko, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos už virtuvės baldus nėra pagrįstos įrodymais, teismas pats nusprendė dėl galimai apgadintų kėdžių kiekio ir kainos. Teismas priteisė nuostolius, patirtus pakeitus dujinę kaitlentę, tačiau byloje nėra įrodyta, kad atsakovė yra atsakinga už jos sugadinimą. Buitinei technikai yra suteikiama 2 metų garantija, todėl tai, kad 7 metus besitęsusių nuomos santykių pabaigoje ji neveikė, neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovas nepagrindė ir 1 500 Eur nuostolių, susijusių su baldų ir buitinės technikos išvežimu, todėl atsakovė neturėjo pareigos teikti įrodymus, paneigiančius šiuos deklaratyvius teiginius. Buitinės elektronikos prietaisų išvežimas yra nemokamas, todėl minėtos išlaidos nebuvo patirtos.

11.8. Spręsdamas dėl patirtų nuostolių dydžio teismas nepagrįstai suabsoliutino S. M. ekspertinio tyrimo aktą, neatsižvelgė į patalpų natūralų nusidėvėjimą ir į tai, kad ekspertas neapžiūrėjo patalpų. Ekspertas negalėjo motyvuotai pagrįsti teiginių, kad perdažius vieną patalpos sieną yra būtina perdažyti ir visas kitas jos sienas. Ekspertas visiškai nevertino namo natūralaus nusidėvėjimo ir atitinkamai nemažino remonto kainos.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

12.1. Teismas tinkamai įvertino visumą byloje esančių įrodymų, apklausė teismo posėdyje ekspertą S. M. ir priėmė pagrįstą sprendimą. Tai, kad atsakovė turi kitokią nuomonę dėl tam tikrų įrodymų turinio, nereiškia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

12.2. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad byloje užfiksuoti pastato trūkumai atsirado ne dėl jos kaltės, nors pagal įstatymą būtent jai teko pareiga įrodyti tokias aplinkybes. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad namas buvo grąžintas ieškovui blogesnės būklės, nei jo perdavimo atsakovei metu, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą.

12.3. Atsakovė nuo tada, kai ji grąžino namą ieškovui, niekada neneigė fakto, kad jo būklė yra pablogėjusi, tačiau nesutiko su prašoma atlyginti nuostolių suma. Byloje pateikti šalių elektroniniai laiškai patvirtina, kad atsakovė siūlė ieškovui atlyginti jo patirtas išlaidas, tačiau nurodė žymiai mažesnę jų sumą. Tai rodo, kad turtas buvo grąžintas sugadintas ir paneigia atsakovės argumentus, esą turto būklė buvo tinkama, tik jis buvo natūraliai nusidėvėjęs dėl ilgos nuomos trukmės.

12.4. Pagal nuomos sutartį atsakovė privalėjo prižiūrėti namą ir jame esančią įrangą, išlaikyti jį tokį pat švarų, koks jis buvo nuomos pradžioje, išskyrus normalų nusidėvėjimą. Šios sąlygos nebuvo šalių keičiamos pratęsiant nuomos sutartį. Kadangi atsakovės pareiga prižiūrėti namą galiojo visą nuomos terminą, nėra svarbu, kada atsirado defektai. Pati atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo defektų atsiradimo momento, nors jai, kaip nuomininkei, tokios aplinkybės buvo žinomos.

12.5. Ieškovas kreipėsi į ekspertą siekdamas nustatyti, kokie turto sugadinimai laikytini natūraliu nusidėvėjimu, o kokie – turto pabloginimu, taip pat kokia yra turto pabloginimo ištaisymo kaina, kadangi ieškovas atliko didesnės apimties remontą, už kurį sumokėjo daugiau, nei prašo priteisti byloje. Ekspertas įvertino, kurie namo trūkumai negali būti priskirti natūraliam nusidėvėjimui, o atsakovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, kad tokie defektai, kaip lovos kojų nupjovimas, stogo dangos apdeginimas ir pan. – tai normalus daikto nusidėvėjimas.

12.6. Atsakovė nekėlė pirmosios instancijos teisme klausimo dėl ieškinio senaties termino taikymo, todėl ji negali remtis šia aplinkybe apeliaciniame skunde. Šis terminas nėra praleistas, nes ieškovas sužinojo, kad jo teisės yra pažeistos, tik priėmęs iš atsakovės namą ir pareiškė ieškinį nepraleidęs ieškinio senaties termino. Atsakovė neįrodė, kad ieškovo teisė reikšti ieškinį atsirado anksčiau.

12.7. Sudarydamos nuomos sutartį ir ją pratęsdamos šalys nebuvo susitarusios, kad dalis nuomos mokesčio bus panaudota žalai, atsiradusiai nuomininkei pabloginus namo būklę, atlyginti. Sutarties galiojimo metu sumokėtas nuomos mokestis pats savaime nepaneigia ir nesumažina atsakovės atsakomybės už daikto pabloginimą. Atsakovė anksčiau neįrodinėjo poreikio atlikti namo kosmetinį remontą, todėl ji negali šiomis aplinkybėmis grįsti apeliacinio skundo. Net jei tokio remonto poreikis egzistavo, jį atlikti pagal įstatymą ir sutartį turėjo pati atsakovė. Šalys taip pat nesitarė, kad atsakovės padaryta žala bus susiejama su namo verte ir pan. Toks žalos vertinimo kriterijus nėra nustatytas ir teisės aktuose. Nekilnojamojo turto registre nurodytas fizinis pastato nusidėvėjimas nėra susijęs su ginčui aktualiu laikotarpiu. Todėl šių duomenų pagrindu apskaičiuota pastato nusidėvėjimo piniginė išraiška nėra susijusi su byloje prašytais atlyginti nuostoliais.

12.8. Įstatyme nėra nustatyta, kokiomis konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis turi būti įrodyta žala. Namo remontas buvo atliktas ūkio būdu ir ieškovas išsaugojo tik nedidelę dalį išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Tačiau vien išsaugoti išlaidas patvirtinantys įrodymai pagrindžia, kad ieškovas patyrė daugiau nei 18 000 Eur su namo remontu susijusių išlaidų, o faktiškai remontuodamas visą namą po to, kai išsikraustė atsakovė, ieškovas patyrė 50 000 Eur išlaidų. Vis dėlto ieškovas prašė priteisti mažesnę sumą, kurią nustatė S. M.. Nustatęs, kad žala buvo padaryta, teismas pagrįstai įvykdė savo pareigą nustatyti ir kitų prašytų atlyginti nuostolių dydį. Šias aplinkybes teismas nustatė vadovaudamasis byloje pateiktų įrodymų visuma. Atsakovė nepagrindė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir kilusio ginčo esmės

14. Byloje pateikti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių elektroninių laiškų matyti, kad šį namą ieškovas ketino išnuomoti atsakovei. Byloje pateikti ieškovo ir atsakovės atstovų elektroniniai laiškai patvirtina, kad prieš išnuomodamas namą ieškovas turėjo išpildyti būsimo namo gyventojo pageidavimus ir pritaikyti namą jo poreikiams. Be kita ko, ieškovas turėjo įgyti atitinkamus atsakovės nurodytus baldus, kilimus, buitinę techniką ir pan.

15. 2012 m. lapkričio 1 d. ieškovas ir atsakovė sudarė nuomos sutartį, kuria ieškovas (nuomotojas) įsipareigojo išnuomoti atsakovei (nuomininkei) 2 metų terminui jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą pagal nuomos sutartyje nustatytas sąlygas, o atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti nuomos mokestį ir kitas įmokas, taip pat laikytis sutarties sąlygų (nuomos sutarties 2.1, 3.1 papunkčiai). Nuomos sutartyje nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 1 d. ieškovas turėjo perduoti atsakovei namą su visais baldais, pademonstruoti, kad visi jame esantys prietaisai veikia ir parodyti atsakovei, kaip jais reikia naudotis (nuomos sutarties 2.4 papunktis). Byloje yra pateiktas 2012 m. lapkričio 1 d. namo priėmimo–perdavimo aktas, kuriame užfiksuota, kad ieškovas perdavė atsakovei sutvarkytą ir išvalytą namą, kuriame tinkamai veikė buitinė technika, buvo nauji šviesūs kilimai, perdažytos, švarios, be skylių vinims sienos. Gyvenamojo namo būklė buvo užfiksuota šiame akte esančiose nuotraukose, o jame esantys daiktai – pateiktame baldų ir įrangos sąraše. Byloje nepateikta duomenų, kad, ieškovui perduodant namą atsakovei, jo būklė neatitiko šalių suderintų sąlygų, kad atsakovė reiškė dėl jos pretenzijas ar prašė ištaisyti trūkumus.

16. Nors šalys sudarė nuomos sutartį 2 metų terminui, 2014 m. spalio 3 d., 2016 m. spalio 10 d. ir 2018 m. rugsėjo 10 d. jos sudarė susitarimus, kiekvienu iš kurių nuomos sutartis buvo pratęsiama papildomam 2 metų terminui, pradedamam skaičiuoti nuo atitinkamų metų lapkričio 1 d. (susitarimų 2 straipsniai). Vadovaujantis paskutiniu 2018 m. rugsėjo 10 d. susitarimu, nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2020 m. lapkričio 1 d., tačiau atsakovės iniciatyva ji buvo nutraukta prieš terminą nuo 2019 m. liepos 26 d. Iš byloje pateiktų šalių elektroninių laiškų matyti, kad, atsakovei informavus ieškovą apie sutarties nutraukimą, ieškovas priminė jai pareigą grąžinti gyvenamąjį namą tokios pačios būklės, koks jis buvo perduotas atsakovei šalims sudarius nuomos sutartį. Prieš perimdamas namą, ieškovas išsiuntė atsakovei priėmimo–perdavimo aktą, nurodydamas, kad namo perdavimo metu šalys, dalyvaujant statybos ekspertui ir antstoliui, jį užpildys, taip pat nuotraukas iš priėmimo–perdavimo akto, sudaryto perduodant atsakovei namą, kuriose užfiksuota tuo metu buvusi jo būklė.

17. Byloje pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad namas buvo perduotas ieškovui 2019 m. rugpjūčio 5 d., dalyvaujant ieškovui, trečiajam asmeniui ir 4 atsakovės darbuotojams. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad namas jo perdavimo metu turėjo daug trūkumų, pavyzdžiui, buvo įskilusios, purvinos ir apipaišytos atitinkamų patalpų sienos, purvina ir sudraskyta kiliminė danga, purvinos lubos, sulaužytos ir pažeistos durys, purvini baldai ir užuolaidos, virtuvės kėdės buvo apgraužtos šuns, spintelių rankenos demontuotos ir kt. Iš byloje esančių elektroninių laiškų matyti, kad, antstolei parengus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su jame užfiksuotais namo trūkumais, ieškovas ir atsakovė bandė spręsti klausimą dėl ieškovo namui sukeltos žalos atlyginimo, išdėstė savo pozicijas raštu ir elektroniniais laiškais, taip pat dalyvavo susitikimuose. Kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį pateiktas jos raštas patvirtina, kad atsakovė sutiko su dalimi ieškovo nurodytų pastato trūkumų. Pavyzdžiui, atsakovė sutiko, kad trūksta tam tikrų baldų rankenų, yra įskilusi siena, sudraskytas kilimas, sienos ir baldai yra purvini. Tačiau dauguma trūkumų, atsakovės vertinimu, atsirado ne dėl nuomininkės kaltės, o dėl natūralaus pastato nusidėvėjimo. Atitinkamai dėl šios priežasties atsakovė nesutiko su ieškovo prašyta sumokėti 23 450,90 Eur suma, kuri pagal UAB „Projektas“ parengtą lokalinę sąmatą yra reikalinga defektams pašalinti. Atsakovė nurodė, kad trūkumų, dėl kurių atsiradimo ji yra atsakinga, pašalinimo išlaidos sudaro 4 100 Eur. Iš atsakovės pateiktos detalizacijos matyti, kad šią sumą sudaro išlaidos už namo sutvarkymą, užuolaidų ir čiužinių užvalkalų skalbimą, spintelių ir stalčių rankenų keitimą, sugadinto kilimo pakeitimą, 2 lovų rėmų pakeitimą, elektros instaliacijos taisymą ir lempučių pakeitimą, 4 durų spynų keitimą ir pažeistų sienų sutvarkymą.

18. Šalims nepavykus susitarti dėl ieškovo turtui padarytų nuostolių atlyginimo, ieškovas 2020 m. spalio 23 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje pareikalavo atlyginti jam 25 279,12 Eur namo trūkumų pašalinimo, pretenzijos parengimo, žalos nustatymo ir įvertinimo išlaidų. Tačiau atsakovė, kaip ir anksčiau, nesutiko su ieškovo prašoma atlyginti nuostolių suma. 2021 m. sausio 4 d. atsakyme į ieškovo pretenziją atsakovė nurodė, kad ji yra išreiškusi sutikimą atlyginti ieškovui galimai sukeltą žalą, kurios dydis, atsakovės vertinimu, sudaro 5 000 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad, pasibaigus nuomos sutarties galiojimui, ieškovas tinkamai nepriėmė pastato (nebuvo pasirašytas jo priėmimo–perdavimo aktas), tinkamai neinformavo atsakovės apie ketinimą pasitelkti antstolį turto perdavimui užfiksuoti, pateikė prieštaringą lokalinę sąmatą ir nevykdė derybų dėl galimos žalos turtui masto, vienašališkai, nederindamas su atsakove rangovų kandidatūrų ir turimų atlikti darbų apimčių, pradėjo namo remontą. Atsakovė taip pat nurodė, kad namas nebuvo naujas, todėl ieškovas turi pateikti duomenis apie namo būklę iki nuomos sutarties sudarymo, be to, ji nurodė, kad nuomos sutartis buvo sudaryta 2 metų terminui, todėl namo būklė po kiekvieno jos pratęsimo turi būti vertinama atskirai. Savo pozicijas dėl susiklosčiusios situacijos ieškovas ir atsakovė dar kartą išdėstė 2021 m. gegužės 20 d. pretenzijoje bei 2021 m. gegužės 31 d. atsakyme į ją, tačiau šalims nepavyko pasiekti sutarimo.

19. Ieškovas, siekdamas išspręsti kilusį ginčą dėl jo turtui sukeltos žalos pašalinimo, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės 24 779,12 Eur. Šią sumą, kaip matyti iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių, sudaro 23 721,62 Eur išlaidos, susijusios su nustatytų namo trūkumų pašalinimu, t. y. eksperto S. M. nustatyta 17 858,68 Eur namo defektų pašalinimo (remonto) kaina, 2 167,80 Eur, mokėtini už namo valymą, 1 000 Eur už dalies virtuvės baldų pakeitimą, 1 040 Eur už sugadintų karnizų ir užuolaidų pakeitimą, 155,14 Eur už sugadintos kaitlentės pakeitimą, 1 500 Eur už sugadintus baldus ir techniką bei jų išvežimą. Be to, ieškovas prašė atlyginti ir 1 057,50 Eur sumą, susijusią su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, kurią sudaro 150 Eur, kuriuos ieškovas sumokėjo antstolei, parengusiai faktinių aplinkybių konstatvimo protokolą ir užfiksavusiai gyvenamojo namo būklę jo perdavimo ieškovui metu, ir 907,50 Eur, kuriuos ieškovas sumokėjo ekspertui S. M., parengusiam ekspertizės aktą ir įvertinusiam ieškovo patirtus nuostolius.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo reikalavimus, patenkino juos iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 21 875,15 Eur nuostoliams atlyginti. Teismas nustatė, kad nuomos sutarties sudarymo metu atsakovei buvo perduotas geros būklės, tvarkingas namas su jos pageidautais baldais, kilimais, buitine technika, tačiau ieškovui jis buvo grąžintas su trūkumais, kurie negali būti laikomi atsiradusiais dėl namo natūralaus nusidėvėjimo. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytą nuomos sutartį ir pablogino namo būklę. Atitinkamai, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismas vertino, kad ieškovui turi būti atlyginta 17 858,68 Eur namo remonto išlaidų pagal jo pateiktus eksperto S. M. skaičiavimus, taip pat 1 057,50 Eur išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, 155,14 Eur už sugadintą kaitlentę, 1 040 Eur už užuolaidų ir karnizų pakeitimą, 1 500 Eur už sugadintus baldus ir techniką bei jų išvežimą. Savo ruožtu ieškovo prašymus priteisti 2 167,80 Eur už namo valymą ir 1 000 Eur už virtuvės baldų sugadinimą teismas patenkino iš dalies, priteisdamas ieškovui iš atsakovės 63,83 Eur už valymo priemonių įgijimą ir 200 Eur už sugadintas virtuvines kėdes.

21. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad byloje nustatyti gyvenamojo namo trūkumai atsirado dėl jos kaltės. Atsakovė nurodo, kad šie trūkumai atsirado dėl natūralaus pastato nusidėvėjimo ir kad teismas, spręsdamas klausimą dėl jos atsakomybės už pastato pabloginimą, turėjo įvertinti nuomos sutarties trukmę, aplinkybę, jog ji buvo net 3 kartus pratęsta neatliekant namo kosmetinio remonto, taip pat turėjo atsižvelgti į pastato atkuriamosios vertės ir jos sumokėto nuomos mokesčio santykį bei Nekilnojamojo turto registre nurodytą pastato nusidėvėjimo laipsnį ir jo piniginę išraišką. Atsakovė taip pat nesutinka su teismo ieškovui priteista nuostolių suma. Šiuo aspektu atsakovė nurodo, kad teismas pasirinko netinkamą nuostolių skaičiavimo metodą ir nepagrįstai vadovavosi eksperto S. M. parengta sąmata, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovas jau buvo faktiškai patyręs pastato remonto išlaidas, kurias jis turėjo pagrįsti mokėjimus patvirtinančiais įrodymais. Be to, atsakovės vertinimu, teismas netinkamai vertino ir kitus ieškovui padarytą žalą pagrindžiančius įrodymus. Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliami klausimai, pirma, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovei kilo pareiga atlyginti ieškovui sukeltą žalą, antra, ar teismas teisingai nustatė priteistinų nuostolių sumą.

Dėl atsakovės, kaip nuomininkės, pareigos atlyginti dėl turto pabloginimo atsiradusius nuostolius

22. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nuomos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Specialios nuomos sutarties rūšies – pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutarties samprata yra atskleista CK 6.530 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad tokia sutartimi nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Tokios nuostatos reiškia, kad esminiu nuomotojo įsipareigojimu, charakterizuojančiu pačią nuomos sutartį, yra įsipareigojimas perduoti daiktą laikinai valdyti ir (ar) naudoti nuomininkui, o pagrindiniu nuomininko įsipareigojimu yra įsipareigojimas mokėti nuomotojui už naudojimąsi daiktu nuomos mokestį. Nuomotojo ir nuomininko pareigos, kylančios iš nuomos sutarties, neapsiriboja vien tik pareiga perduoti daiktą ir pareiga mokėti už jį nuomos mokestį. CK yra nustatytos ir kitos nuomotojo bei nuomininko bendrosios teisės ir pareigos, taikytinos sudarius bet kokias nuomos sutartis, o specialias nuomos rūšis reglamentuojančiuose CK skyriuose yra nustatytos specialios taisyklės, taikytinos sudarius konkrečios rūšies nuomos sutartį.

23. Viena iš reikšmingų nuomininko pareigų – tai pareiga tinkamai prižiūrėti nuomojamą daiktą ir juo rūpintis. CK nustatyta, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, be to, nuomininkui yra nustatytas įpareigojimas laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, taip pat savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą tuo atveju, jeigu ko kita nėra nustatyta įstatymuose ar sutartyje (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnio 1 dalis). CK taip pat yra nustatyta pareiga nuomininkui, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Taigi, šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios būklės, kokios buvo prieš jį perduodant nuomininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). Tuo atveju, jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, t. y. grąžina nuomotojui daiktą, kurio būklė neatitinka sutarties nuostatų arba, jeigu šalys nėra aptarusios sutartyje šio klausimo, yra blogesnė, nei buvo jo perdavimo nuomininkui metu, jam gali kilti pareiga atlyginti nuomotojui atsiradusius nuostolius.

24. Vadovaujantis CK išdėstytu reglamentavimu, sprendžiant klausimą, kyla ar ne nuomininkui pareiga atlyginti dėl nuomoto objekto pabloginimo atsiradusius nuostolius, yra svarbu įvertinti, dėl kokių priežasčių pablogėjo nuomojamo daikto būklė ir kokia yra šių pabloginimų kilmė. Paprastai nuomojamo daikto, net ir tinkamai naudojamo pagal paskirtį, būklė per atitinkamą laikotarpį pasikeičia (pablogėja) vien dėl to, kad jis yra naudojamas, t. y. jis natūraliai nusidėvi. Kadangi toks nuomojamo daikto būklės pokytis yra natūralus ir nėra nulemtas netinkamų nuomininko veiksmų, pagal minėtą CK 6.499 straipsnio 1 dalį nuomininkas yra laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigą grąžinti nuomotojui daiktą ir jam nekyla pareiga atlyginti nuomotojui dėl daikto pabloginimo atsiradusių nuostolių tuo atveju, jeigu daiktas yra iš esmės tokios būklės, kokios jis buvo perduotas nuomininkui, atsižvelgiant į per nuomos laikotarpį atsiradusį jo normalų nusidėvėjimą. Aiškindamas tokį teisinį reglamentavimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti tokį išnuomojamo daikto pabloginimą, todėl jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011). Kitaip negu tuo atveju, kai daikto būklės pasikeitimas yra nulemtas tik jo normalaus nusidėvėjimo, nuomininkui pabloginus išsinuomotą daiktą, jam kyla pareiga atlyginti nuomotojui dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis). Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2009).

25. Nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos nuomos sutartį, aptarė nuomininkės įsipareigojimus, susijusius su jai perduodamo namo priežiūra, tinkamos jo būklės užtikrinimu ir išsaugojimu iki grąžinimo ieškovui momento. Nuomos sutartyje šalys nustatė, kad namas gali būti naudojamas tik kaip gyvenamosios paskirties pastatas (nuomos sutarties 2.2 papunktis). Šalys nurodė, kad nuomininkė privalo prižiūrėti namą ir jame esančius daiktus bei įrangą, išlaikyti jį tokį pat švarų, kokį jai perdavė nuomotojas nuomos pradžioje, išskyrus normalų nusidėvėjimą (nuomos sutarties 5.2.1 papunktis); tuo atveju, jeigu ji nori ką nors pakeisti name (pavyzdžiui, nudažyti sienas ir pan.), ji turi gauti raštišką savininko sutikimą (nuomos sutarties 5.3 papunktis); savo daiktus arba baldus nuomojamame objekte nuomininkė gali naudoti tik tuo atveju, jeigu tai nedaro žalos savininko daiktams ir namui (nuomos sutarties 5.4 papunktis). Šalys nurodė, kad perduodamas namas, visi jame esantys daiktai ir įranga pasibaigus nuomos sutarčiai privalo būti tvarkingi ir nesugadinti, įskaitant normalų to laikotarpio nusidėvėjimą (nuomos sutarties 7.3 papunktis). Taigi, šalys nenustatė jokių specialių, kitokių nei pirmiau aptartose teisės aktų nuostatose reikalavimų dėl ieškovui grąžinamo namo būklės. Šalys susitarė, kad atsakovė turi rūpintis jai perduotu turtu, jį prižiūrėti ir grąžinti ieškovui tokios pačios būklės, koks jis buvo perduotas jai sudarant nuomos sutartį, o atsiradę turto pabloginimai gali būti susiję tik su jo natūraliu nusidėvėjimu.

26. Įvertinus šios nutarties 14–15 punktuose aptartus įrodymus, matyti, kad, šalims sudarius nuomos sutartį, ieškovas perdavė atsakovei tvarkingą ir tinkamai pagal atsakovės iškeltus reikalavimus įrengtą gyvenamąjį namą. Šių aplinkybių atsakovė nagrinėjamoje byloje nepaneigė. Byloje pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad gyvenamasis namas, kurį nuomos teise valdė atsakovė, pasibaigus nuomos terminui buvo grąžintas ieškovui blogesnės būklės, nei jis buvo tuo metu, kai nuomos sutartis buvo sudaryta. Tokias aplinkybes, visų pirma, patvirtina byloje pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatvimo protokolas, kuriame užfiksuota namo būklė jo perdavimo ieškovui metu ir išsamiai išvardyti nustatyti namo defektai. Be to, šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir atsakovės rašyti elektroniniai laiškai bei jos pateiktas galimos žalos vertinimas, kuriuose atsakovė iš esmės pripažino, kad namo būklė per nuomos laikotarpį pablogėjo, tačiau nurodė, jog ji nėra atsakinga dėl visų atsiradusių trūkumų ir sutiko atlyginti tik dalį šių trūkumų pašalinimo išlaidų. Esant tokioms aplinkybėms, siekiant nustatyti, ar atsakovei kilo pareiga atlyginti dėl namo būklės pabloginimo ieškovui kilusią žalą, vadovaujantis anksčiau šioje nutarties dalyje aptartu teisiniu reglamentavimu turi būti įvertinta, kokios priežastys nulėmė namo trūkumų atsiradimą, t. y. ar šie namo trūkumai atsirado dėl namo natūralaus nusidėvėjimo ar buvo nulemti name gyvenančių asmenų veiksmų.

27. Ieškovas, siekdamas įrodyti, kad namo perdavimo jam metu nustatyti trūkumai nebuvo susiję su namo natūraliu nusidėvėjimu ir nebūtų atsiradę tuo atveju, jeigu nuomininkė jį tinkamai prižiūrėtų, pateikė byloje eksperto S. M. parengtą ekspertinio tyrimo aktą. Šiame akte ekspertas įvertino pastato perdavimo–priėmimo akte (jame pateiktose nuotraukose) užfiksuotą pastato būklę, buvusią perduodant jį atsakovei, ir vėliau, pastato perdavimo ieškovui metu nustatytus jo trūkumus. Ekspertas padarė išvadą, kad tokie trūkumai, kaip mechaniškai pažeistos (apdaužytos, su ištrupėjusiu tinku) sienos, išpaišytos ir išteptos sienos, augintinio apgraužtos grindjuostės, purvinos ir aptaškytos lubos, apdraskyta, apipilta ir purvina kiliminė danga, įdaužta grindų plytelė, demontuoti šviestuvai, rozečių dangteliai ir daviklis, mechaniškai pažeistos (įlūžusios, pažeistos) durys, sulaužytas langas ir aprūdijusi lauko palangė, pažeistos (paveiktos drėgmės) konvektoriaus uždengimo grotelės, išpaišytas, išteptas fasado sienų tinkas, apdeginta polikarbonatinė stogelio danga, nelaikytini natūraliu pastato nusidėvėjimu, atsiradusiu dėl jo normalaus naudojimo. Savo ruožtu tokie trūkumai, kaip atsilupę sienų dažai, įtrūkiai sienose, neveikiantys šviestuvai ir nedegančios lemputės, pažeistos grindų plytelės balkone, eksperto vertinimu, turi būti laikomi normaliu pastato nusidėvėjimu.

28. Grįsdamas pirmiau padarytas išvadas, ekspertas S. M. ekspertizės akte, be kita ko, paaiškino, kad įprastai naudojant gyvenamąsias patalpas, jų sienų danga tose vietose, kuriose yra galimas pastato naudotojų sąlytis su sienomis, gali būti nežymiai ištepama ar subraižoma (prisiglaudžiant ranka, kitu daiktu ir pan.), sienose taip pat gali atsirasti įtrūkių, nepriklausančių nuo pastato naudotojo elgesio, bet nulemtų pastato nuosėdžio, deformacijų, skirtingų apdailos medžiagų sąlyčio ir pan., dėl netinkamai atliktų dažymo darbų kai kur gali būti pažeistas dažų sluoksnis, šviestuvai gali nustoti veikti perdegus lemputėms ar atsiradus elektros instaliacijos gedimų, kurie tiesiogiai nepriklauso nuo naudotojo elgesio. Tačiau ekspertas pažymėjo, kad normaliai naudojant pagal paskirtį gyvenamąsias patalpas, sienose negali atsirasti didelių pažeidimų dėl neįprasto mechaninio poveikio (trenkus į jas kitu daiktu, spyrus koja), sienos, grindys ir lubos negali būti apipaišomos, apipilamos, jų apdailoje negali atsirasti dėmių dėl neįprasto poveikio, jos negali būti pažeidžiamos augintinių, negali būti mechaniškai pažeidžiamos durys ar lango rėmas, išmontuojama pastate sumontuota įranga (šviestuvai, judesio davikliai ir pan.), ant konvektoriaus dangtelio negali būti dedami sunkūs daiktai ar pilamas vanduo ir pan. Tokių veiksmų atlikimas nėra laikomas normaliu pastato naudojimu, o dėl jų atsiradę defektai – normaliu jų nusidėvėjimu.

29. Ekspertizės akte išdėstyti duomenys, eksperto argumentai ir paaiškinimai patvirtina, kad ekspertas išsamiai vertino turimą informaciją apie pastato pabloginimus ir pagrindė argumentais savo poziciją dėl konkrečių pastato trūkumų (ne)priskyrimo defektams, atsiradusiems dėl jo natūralaus nusidėvėjimo. Nors atsakovė nesutinka, kad aptarti namo defektai atsirado ne dėl jo natūralaus nusidėvėjimo, apeliaciniame skunde ji neginčija konkrečių ekspertizės akte padarytų išvadų ir jas pagrindžiančių argumentų, nepaaiškino, kodėl, jos vertinimu, ankstesniuose šios nutarties punktuose aptartos aplinkybės nėra pagrįstos ir kodėl eksperto nurodytas normaliam naudojimui nebūdingas poveikis namui (mechaninis jo elementų pažeidimas, laužymas, paviršių apipaišymas ir pan.) yra susijęs su įprastu pastato naudojimu pagal paskirtį. Atsakovė nepateikė ir kitų įrodymų, pavyzdžiui, kito specialisto parengto vertinimo akto, paneigiančių šiame ekspertizės akte padarytas išvadas. Todėl, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus, pagrįstai rėmėsi teismo eksperto S. M. parengtu ekspertizės aktu ir jame padarytomis išvadomis, kad aptarti pastato trūkumai negali būti priskirti jo natūraliam nusidėvėjimui. Atitinkamai teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovei, kaip pastato nuomininkei, kilo pareiga atsakyti dėl nuomos metu atsiradusių pastato trūkumų, kurie nėra priskirtini jo natūraliam nusidėvėjimui.

30. Priešingos išvados dėl pastatui padarytų trūkumų kvalifikavimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuponuoja atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuomos sutartis buvo šalių net 3 kartus pratęsta, byloje nėra įrodyta, jog visi namo trūkumai atsirado tik po paskutiniojo jos pratęsimo (po 2018 m. rugsėjo 20 d.), todėl šiuo atveju turėtų būti laikoma, kad ieškovą tenkino patalpų būklė, buvusi pratęsiant sutartį, ir kad namo trūkumus jis vertino kaip atsiradusius dėl jo natūralaus nusidėvėjimo. Byloje nėra pateikta duomenų, kad šalys, pratęsdamos nuomos sutartį papildomiems laikotarpiams, būtų vertinusios ir fiksavusios pastato būklę, aptarusios atsiradusius pastato trūkumus ir konkrečius defektus priskyrusios jo natūraliam nusidėvėjimui. Atsakovės nurodyti teiginiai dėl pastato faktinės būklės įvertinimo nėra užfiksuoti nei šalių sudarytuose susitarimuose pratęsti nuomos sutartį, nei kituose byloje pateiktuose įrodymuose. Aplinkybė, kad šalys kelis kartus pratęsė nuomos sutartį, pati savaime nepagrindžia, kad šioje byloje aptariami pastato defektai atsirado ne dėl netinkamo atsakovės elgesio nuomos sutarties galiojimo metu, o dėl natūralaus jo nusidėvėjimo per nuomos laikotarpį ar kad ieškovas taip vertino šiuos trūkumus. Nors atsakovė nurodo, kad byloje nenustačius, kada – pratęsus nuomos sutartį paskutinį kartą ar anksčiau – atsirado pastato trūkumai, nebuvo atskleista ginčo esmė dėl atsakovės galimai atliktų neteisėtų veiksmų ir nebuvo paneigta jos galimybė prašyti taikyti byloje ieškinio senaties terminą, pati atsakovė, kuri nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu faktiškai valdė namą, nepateikė jokių šias prielaidas pagrindžiančių įrodymų ir rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais.

31. Atsakovės pozicijos, kad pastato defektai turėtų būti priskirti prie trūkumų, atsiradusių dėl pastato natūralaus nusidėvėjimo, nepatvirtina ir jos nurodyti teiginiai, kad nuomos sutartis, kuri buvo sudaryta tik 2 metų terminui, šalims ją pratęsus, galiojo net 7 metus, per kuriuos ieškovas neatliko jokio pastato einamojo remonto. Kaip minėta šios nutartie 23 punkte, pagal CK nustatytą bendrą taisyklę, nuomininkui, o ne nuomotojui tenka pareiga tinkamai prižiūrėti jam perduotą nuomos objektą ir savo lėšomis atlikti jo einamąjį remontą tuo atveju, jeigu šalys nuomos sutartyje nesusitarė kitaip. Nagrinėjamu atveju šalys nuomos sutartyje ir susitarimuose, kuriais ji buvo pratęsta, nebuvo nustačiusios jokių reikalavimų dėl ieškovo pareigos atlikti pastato einamąjį remontą, priešingai, nuomos sutartyje jos buvo nustačiusios, kad atsakovė privalo rūpintis jai perduotu gyvenamuoju namu ir grąžinti ieškovui nepabloginusi jo būklės. Todėl atsakovės argumentai, kad ieškovas per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį neatliko namo remonto, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl atsakovės pareigos atlyginti dėl namo pabloginimo kilusius nuostolius. Teisinės reikšmės sprendžiant šį klausimą neturi ir atsakovės argumentai, kad pratęsdamas nuomos sutartį ieškovas turėjo suvokti, jog per ilgesnį jos galiojimo terminą namas natūraliai labiau nusidėvės, kadangi atsakovė nepaneigė ekspertizės akte nurodytų išvadų, jog dauguma nustatytų defektų nėra susiję su namo naudojimo trukme ir jo natūraliu nusidėvėjimu, bet atsirado dėl normaliam naudojimui nepriskiriamo poveikio pastatui.

32. Kitaip nei nurodo atsakovė, jos pareigos atlyginti pastato trūkumų pašalinimo išlaidas nepaneigia ir tai, kad jos per 7 nuomos sutarties galiojimo metus sumokėtas nuomos mokestis sudarė net 244 284 Eur ir yra artimas viešajame registre nurodytai namo atkuriamajai vertei. Nuomos mokestis – tai pinigų suma, kurią nuomininkas moka už naudojimąsi svetimu daiktu, tačiau, nepaisant to, kad nuomininkui yra nustatyta pareiga mokėti šį mokestį, kaip minėta anksčiau, pagal įstatymą nuomininkas turi ir kitas pareigas, be kita ko, pareigą rūpintis jam perduotu turtu. Nei teisės aktuose, nei šalių sudarytoje nuomos sutartyje ir susitarimuose ją pratęsti nėra nustatyta, kad per nuomos laikotarpį atsakovės sumokėtam nuomos mokesčiui pasiekus tam tikrą sumą, yra eliminuojama jos pareiga tinkamai prižiūrėti ir tausoti nuomojamą daiktą bei grąžinti jį nuomotojui tokį patį, koks jis buvo perduotas nuomininkei, atsižvelgiant į jo natūralų nusidėvėjimą. Atsakovės argumentas, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis, pastato nusidėvėjimas sudarė 14 proc. ir, atsižvelgiant į viso pastato atkuriamąją vertę, šis nusidėvėjimas vertintinas 38 884,44 Eur suma, todėl nenatūraliu namo pabloginimu gali būti laikomi tik trūkumai, kuriems pašalinti reikalingos šią sumą viršijančios išlaidos – tai tik pačios atsakovės samprotavimai, nepagrįsti nei teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, nei specialiomis žiniomis ar pastatui sukeltų trūkumų vertinimo metodais. Tai, kad pastatui dar iki nuomos sutarties sudarymo (pagal viešajame registre pateiktą informaciją, pastato kadastro duomenys buvo nustatyti 2011 m. lapkričio 28 d.) buvo nustatytas tam tikras nusidėvėjimo procentas, neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl vėlesniais nuomininkės veiksmais atliktų šio pastato pabloginimų.

Dėl ieškovui priteistos žalos atlyginimo sumos pagrįstumo

33. Kaip minėta, pagal CK 6.500 straipsnį nuomininkui, pabloginusiam jam išnuomotą daiktą, kyla pareiga atlyginti nuomotojui dėl to atsiradusius nuostolius. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta bendra taisyklė, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatyme ar sutartyje yra nustatyta ribota atsakomybė. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis: kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Todėl, sprendžiant klausimą dėl nuomininko atsakomybės už nuomotojui sukeltą žalą, yra reikšminga ne tik nustatyti, kokius trūkumus nuomojamam daiktui jis sukėlė, tačiau taip pat adekvačiai įvertinti šių trūkumų pašalinimo išlaidas konkrečia iš buvusio nuomininko priteistina pinigų suma. Iš žalą padariusio asmens negali būti reikalaujama atlyginti neprotingas išlaidas, kurios nėra susijusios su jo veiksmais padarytų trūkumų pašalinimu ir nėra būtinos siekiant atkurti iki pažeidimo buvusią nuomos objekto būklę.

34. CPK yra reglamentuota, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Tai reiškia, kad pagal bendrą civiliniame procese taikomą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiga pagrįsti dėl nuomojamo daikto sugadinimo atsiradusių nuostolių dydį tenka asmeniui, prašančiam šiuos nuostolius atlyginti, t. y. nuomotojui. Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė atsakovė, kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra nurodoma, kad tuo atveju, kai žala atsiranda sugadinus turtą, ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali pasireikšti kaip patirtos išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Tačiau kasacinio teismo praktikoje nėra nustatyta, kad šie įrodymai yra vieninteliai galimi žalą pagrindžiantys įrodymai (žr., pvz., šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta ir tai, kad žalos dydis gali būti įrodinėjamas visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019). Todėl, siekdamas pagrįsti išlaidas, atsiradusias nuomininkei sugadinus jai perduotą nuomojamą turtą, nuomotojas gali remtis visais jam prieinamais tokias aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais.

35. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas. Ši nuostata kasacinio teismo praktikoje yra aiškinama nurodant, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik dėl to, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis yra nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme nustatytas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti, nes teismas turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Pagal kasacinio teismo praktiką aptariamos nuostatos turinys suponuoja tai, kad tuo atveju, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018).

36. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas, perėmęs iš atsakovės nuomos objektu buvusį gyvenamąjį namą, jį suremontavo. Taigi, ieškovas jau pašalino dėl atsakovės veiksmų atsiradusius pastato trūkumus ir faktiškai dėl to patyrė atitinkamas išlaidas, todėl, kaip teisingai nurodo atsakovė, ieškovas savo reikalavimą atlyginti jam sukeltą žalą galėtų grįsti tiesioginiais šias išlaidas pagrindžiančiais įrodymais (kvitais, sąskaitomis ir pan.). Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismas vien tik byloje pateiktų tiesioginių įrodymų apie remonto kaštus pagrindu negalėjo vienareikšmiškai nustatyti ieškovo patirtų išlaidų sumos. Tokią išvadą lemia byloje nustatytos aplinkybės, kad: 1) atlikdamas pastato remontą ieškovas ne tik pašalino jo trūkumus, dėl kurių atsiradimo yra atsakinga atsakovė, bet taip pat atliko ir kitus pastato pagerinimus; 2) nors ieškovas pateikė dokumentus (sąskaitas, mokėjimo nurodymus, patvirtinimus apie sumokėtas lėšas ir pan.), pagrindžiančius kai kurias su namo remontu susijusias išlaidas, dalyje jų nėra konkretizuota, už kokias paslaugas yra atsiskaitoma (pavyzdžiui, ieškovo pateiktuose patvirtinimuose apie sumokėtas lėšas yra nurodyta, kad atitinkamas asmuo gavo konkrečią pinigų sumą, nedetalizuojant, už kokias paslaugas ši suma buvo sumokėta); 3) dalies mokėjimą patvirtinančių dokumentų ieškovas, atlikęs darbus ūkio būdu ir pasitelkdamas kitus asmenis, neišsaugojo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, nustatęs, kad atsakovė perdavė ieškovui pastatą su reikšmingais trūkumais, kurių pašalinimas neabejotinai sukėlė ieškovui nuostolius, vykdydamas jam įstatymo leidėjo nustatytą pareigą įvertinti patirtų nuostolių dydį ir atsižvelgdamas į tai, kad žala gali būti įrodinėjama visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, pagrįstai vertino visus byloje pateiktus įrodymus ir rėmėsi S. M. ekspertizės akte pateiktoje lokalinėje sąmatoje atliktais skaičiavimais.

37. Įvertinus šios eksperto S. M. parengtos lokalinės sąmatos turinį, matyti, kad joje nurodyti darbai (pavyzdžiui, lubų ir sienų dažymas, lauko durų remontas, vidaus durų dažymas, fasado dažymas, kiliminių dangų pakeitimas ir pan.) yra susiję su ieškovui priklausančio gyvenamojo namo trūkumų, kurie ekspertizės akte buvo vertinami kaip atsiradę ne dėl pastato natūralaus nusidėvėjimo, o dėl atsakovės veiksmų, pašalinimu. Ekspertizės akte ekspertas detalizavo, kad lokalinėje sąmatoje nustatytų defektų pašalinimo kaina buvo skaičiuojama vadovaujantis UAB „Sistela“ skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis. Savo ruožtu apklausiamas teismo posėdyje (2022 m. birželio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 10 sek.–1 val. 1 min. 10 sek.) jis paaiškino, kokiu būdu lokalinėje sąmatoje buvo nustatyti konkretūs remontuotini paviršių (grindų, sienų, lubų ir pan.) plotai – ekspertas nurodė, kad, nepaisant to, jog kai kurie nustatyti defektai užėmė sąlyginai nedidelį paviršiaus plotą, siekiant juos pašalinti, yra būtina perdažyti visas patalpos sienas, visas lubas ir pan., kadangi priešingu atveju suremontuota paviršiaus dalis (perdažyta siena, dalis lubų ir pan.) skirtųsi nuo likusių toje pačioje patalpoje esančių neperdažytų plotų ir defektas nebūtų pašalintas. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, ekspertas lokalinėje sąmatoje apskaičiavo, kad pastato remonto darbų vertė sudaro 17 858,68 Eur.

38. Aplinkybę, kad eksperto S. M. nurodyti turimi atlikti darbai, reikalingi siekiant pašalinti atsakovės sukeltus namo defektus, ir jo apskaičiuota šių defektų pašalinimo kaina yra pagrįsti, patvirtina ir kitos ieškovo byloje pateiktos sąmatos. Antai ieškovas pateikė byloje UAB „Projektas“ lokalinę sąmatą, kurioje nurodyti iš esmės tie patys darbai, reikalingi atlikti siekiant pašalinti nustatytus pastato defektus, ir apskaičiuota, kad jų pašalinimo kaina sudarytų didesnę 23 450,90 Eur sumą. Ieškovas taip pat pateikė UAB „Sostinės apdaila“ ir A. M. lokalines sąmatas, kuriose nurodyta, kad atlikti S. M. parengto ekspertizės akto lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus jo apskaičiuotuose plotuose kainuotų atitinkamai 26 301,38 Eur ir 19 581 Eur. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad eksperto S. M. lokalinėje sąmatoje, kuria vadovavosi ieškovas prašydamas atlyginti jo patirtas išlaidas, nurodyta suma yra net mažesnė nei kitose sąmatose nurodytos namo defektų, nepriskirtinų jo natūraliam nusidėvėjimui, pašalinimo išlaidos.

39. Nors atsakovė, kaip matyti iš jos apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, nesutinka su eksperto S. M. nustatyta pastato trūkumų pašalinimo verte ir kritiškai vertina jo išdėstytą poziciją dėl konkrečių remontuotinų paviršių plotų apskaičiavimo, nurodydama, kad, jos manymu, ekspertas motyvuotai nepagrindė savo teiginių, jog, perdažius vieną patalpos sieną, kurioje buvo nustatytas konkretus defektas, kilo būtinybė perdažyti ir visas kitas joje esančias sienas, atsakovė nepagrindė, kad perdažius tik vieną patalpos sieną ar konkretų sienos plotą defektas būtų tinkamai pašalintas ir būtų atkurta patalpų būklė, buvusi iki jų perdavimo atsakovei, atsižvelgiant į jų normalų nusidėvėjimą. Atsakovė nepateikė teismui kitų kompetentingų specialistų šiuo klausimu atliktų tyrimų, vertinimų ir pan., kuriuose būtų nurodyta priešinga, nei išdėstė ekspertas S. M., pozicija, tačiau remiasi tik savo subjektyviais samprotavimais. Atsakovė taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jos poziciją, kad ekspertas, nustatydamas pastato defektų, kurie nėra priskirtini natūraliam pastato nusidėvėjimui, šalinimo išlaidas, turėjo jas mažinti atsižvelgdamas į pastato natūralų nusidėvėjimą, nenurodė, kaip, jos vertinimu, šis nusidėvėjimas turėjo būti apskaičiuotas ir kiek tokiu atveju turėtų būti sumažinta pastato defektų, nesusijusių su natūraliu nusidėvėjimu, pašalinimo kaina. Šiuo aspektu atsakovė taip pat rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais bei prielaidomis. Todėl tokios atsakovės apeliaciniame skunde iškeltos abejonės dėl eksperto S. M. parengtos lokalinės sąmatos vertintinos kaip nepagrįstos.

40. Atsakovės pozicijos, kad S. M. apskaičiuotos jos sukeltų defektų pašalinimo išlaidos nėra pagrįstos, nepatvirtina ir jos byloje pateikti duomenys, kad ieškovo nurodyti statybos darbai galėtų būti atlikti už 11 150 Eur. Tokį argumentą atsakovė grindžia byloje pateiktu UAB „Bebrų statyba“ raštu, kuriame ši bendrovė teigia galėjusi eksperto S. M. lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus atlikti už minėtą sumą. Tačiau, įvertinus šio rašto turinį, matyti, kad ši bendrovė, kitaip nei kiti subjektai, kurių lokalinėmis sąmatomis yra remiamasi šioje byloje, nedetalizavo, iš ko susideda jos nurodyta kaina (nenurodė konkrečių atliktinų darbų kainų), tik nurodė bendrą sumą, už kurią, jos teigimu, ji galėtų atlikti darbus. Taigi, šis atsakovės pateiktas raštas nėra pakankamai informatyvus ir nepaneigia ankstesniuose šios nutarties punktuose aptartose lokalinėse sąmatose pateiktų duomenų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šiuo įrodymu nustatydamas ieškovui už pastato remontą priteistiną pinigų sumą.

41. Be pirmiau nurodytos sumos, priteistos už namo remontą, pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, priteisė ieškovui iš atsakovės kompensacijas ir už šiame name esančio turto (baldų, buitinės technikos) sugadinimą ir pabloginimą, taip pat išlaidas, susijusias su žalos nustatymu (žr. plačiau šios nutarties 20 punktą). Nors atsakovė prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde ji nepateikė argumentų dėl visų šių teismo priteistų sumų nepagrįstumo. Atsakovė ginčija teismo sprendimą priteisti ieškovui 200 Eur už sugadintas virtuvės kėdes ir 1 500 Eur už sugadintus baldus ir techniką bei jų išvežimą, nurodydama, kad šios sumos nebuvo ieškovo įrodytos, taip pat sprendimą priteisti 155,14 Eur už dujinės kaitlentės pakeitimą, nes, jos vertinimu, byloje nebuvo įrodyta, kad ji yra atsakinga už jos sugadinimą. Vis dėlto teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės pozicija, kad šios sumos iš jos buvo priteistos nepagrįstai.

42. Iš byloje pateikto antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame užfiksuota namo būklė perduodant jį ieškovui pasibaigus nuomos terminui, matyti, kad atsakovė padarė žalą ne tik pačiam gyvenamajam namui, bet ir jame esantiems baldams, buitinei technikai ir kitiems daiktams. Šiame protokole, be kita ko, konstatuota, kad perduodant namą kai kurie jame esantys baldai ir užuolaidos buvo išpurvinti ir išdažyti dažais, užuolaidų laikikliai buvo sulaužyti, virtuvės kėdės apgraužtos naminio gyvūno, lovų čiužiniai išpurvinti, nupjautos lovos karkaso kojos, nuimtos spintelių, stalčių rankenos, virtuvėje neveikė dujinė plytele ir pan. Byloje nėra pateikta priešingų įrodymų, kad minėti faktinių aplinkybių konstatvimo protokole nurodyti name esančių baldų, daiktų ir įrenginių sugadinimai neegzistavo ar kad jie buvo dar prieš perduodant namą atsakovei. Atsakovė ir apeliaciniame skunde iš esmės neginčija aplinkybių, kad aptariami sugadinimai egzistavo pasibaigus nuomos terminui. Todėl aplinkybės, kad nuomos laikotarpiu buvo sugadinti ieškovui priklausantys baldai ir buitinė technika, virtuvinės kėdės ir dujinė kaitlentė, vertintinos kaip įrodytos. Tai savo ruožtu reiškia, kad ieškovas patyrė žalą dėl šio turto sugadinimo ir įgijo teisę reikalauti, kad ji būtų atlyginta.

43. Šioje nutartyje jau minėta (žr. nutarties 34 punktą), kad tuo atveju, kai žalos faktas yra įrodytas, tačiau šalis negali tiksliai įrodyti jos dydžio, ieškovo reikalavimas atlyginti žalą negali būti atmestas vien dėl šios priežasties; tokiu atveju teismas turi įvertinti abiejų šalių byloje pateiktus įrodymus ir nustatyti konkretų nuostolių dydį. Todėl, nors ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų, kokias išlaidas jis patyrė dėl name esančių baldų ir buitinės technikos sugadinimo ir jų išvežimo, taip pat konkrečiai dėl virtuvės kėdžių sugadinimo, teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis apie name esančiam turtui padarytą žalą, priteisė ieškovui protingas sumas šiems nuostoliams atlyginti. Pažymėtina, kad atsakovė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad teismo priteistos sumos už baldų ir buitinės technikos sugadinimą ir jų išvežimą, taip pat už virtuvės kėdžių sugadinimą yra neprotingos. Atsakovė nepaneigė ir teismo išvados, kad ji turi sumokėti ieškovui 155,14 Eur už sugadintą kaitlentę. Atsakovės pareigą rūpintis name esančia įranga ir grąžinti ją ieškovui nesugadinta patvirtina nuomos sutarties 5.2.1 ir 7.3 papunkčiai, o ieškovo patirtas išlaidas dėl neveikiančios kaitlentės pagrindžia UAB „Varlė“ išrašyta sąskaita, duomenys apie užsakymus ir mokėjimo nurodymas. Atsakovės teiginiai, kad byloje nėra įrodyta, jog ji yra atsakinga už šio daikto sugadinimą, nes buitinei technikai yra suteikiama tik 2 metų garantija, yra deklaratyvūs ir savaime nepašalina atsakovės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai, vadovaudamasis byloje pateiktų įrodymų visuma nustatė ne tik už pastato remontą priteistiną sumą, bet ir sumas, mokėtinas už kitam ieškovo turtui padarytų sužalojimų pašalinimą.

Dėl procesinės bylos baigties ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

44. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus, pritaikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai patenkino iš dalies ieškovo pareikštus reikalavimus. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo jį panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus atsakovės pateikto apeliacinio skundo, ieškovas įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti jam 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Grįsdamas šias išlaidas, ieškovas pateikė teismui 2022 m. gruodžio 22 d. sąskaitą ir 2022 m. gruodžio 27 d. mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, kad ieškovas sumokėjo prašomą priteisti sumą jo interesams byloje atstovavusiai advokatei. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Rumunijos ambasados 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius BajorasDalia KačinskienėŽilvinas Terebeiza