Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) J. V. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. patikslintą ieškinį atsakovui D. V. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. V., Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarė Loreta Rastauskienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti laikinąsias apsaugos priemones – įrašo viešajame registre dėl draudimo perleisti nekilnojamąjį turtą ir terminuoto indėlio areštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.

15. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teismui teikti naujus įrodymus užtikrina teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (arba sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Tam tikrais išskirtiniais atvejais apeliacinės instancijos teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, gali pritaikyti išimtį, bet prieš tai turi įsitikinti, ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise ir ar naujai prašomas priimti įrodymas (įrodymai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą (nagrinėjamu atveju sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė civilinėje byloje Nr. e2-47-985/2026 jo teiktus prašymus bei teismo priimtas nutartis. Visų pirma, apeliantas nesuformulavo prašymo priimti naujai teikiamus įrodymus bei nepagrindė šio prašymo svariais argumentais, dėl kurių turėtų būti taikoma aptarta išmintis iš bendrosios taisyklės dėl įrodymų pateikimo. Antra, pažymėtina, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

17. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo pateiktų teismo nutarčių bei teismui teiktų prašymų nėra pagrindo priimti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).

19. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas yra grindžiamas tik argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, o ieškinio preliminaraus pagrįstumo sąlygos buvimas nekvestionuojamas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas (CPK 320, 338 straipsniais), dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nepasisako.

20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui), nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą ar kitų duomenų apie realią grėsmę, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, todėl pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

21. Apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad galima pasitikėti atsakovo sąžiningumu, jog jis nedarys neslėps, neperleis, neįkeis ar kitaip neapsunkins savo turimo turto. Jo vertinimu, atsakovo nesąžiningumas yra akivaizdus. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą palaikė pirmosios instancijos teismo argumentus, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą ar kitų duomenų apie realią grėsmę, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

22. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, teismų praktikoje pažymima, kad visų pirma būtina identifikuoti, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus, nes laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2022; 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-641-934/2023).

23. Taigi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo konkrečioje byloje teismas sprendžia kiekvienu atveju individualiai vertindamas susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes bei tikslus, kurių siekiama tiek ieškinio reikalavimu (reikalavimais), tiek prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, be kita ko, vadovaudamasis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo, sąsajumo principais.

24. Pagal tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esama padėtis) išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre, uždraudžiant atsakovui perleisti tretiesiems asmenims jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą ir atsakovo terminuoto indėlio areštą 27 000 Eur sumai. Taigi šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

26. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakant dėl įrašo viešame registre taikymo, visų pirma atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015, 2023 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-486-467/2023). Taigi tais atvejais, kai prašoma taikyti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, ieškovas iš esmės reikalauja uždrausti atsakovui naudotis turtu, kuris, pasak ieškovo, yra jo nuosavybė. Tuo tarpu turto, kuris nėra civilinės bylos ginčo objektas, apsunkinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis vertintinas kaip perteklinis.

27. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu reikalauja panaikinti Dovanojimo sutartį, sudarytą ir patvirtintą Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės Loretos Rastauskienės, notarinio registro Nr.8567, kuria ieškovas 1/2 dalį 1,2145 ha žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir jame esančio 1/2 dalį, 228,93 kv. bendro ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padovanojo atsakovui ir taikyti restituciją – priteisti ieškovui iš atsakovo 50 000 Eur. Taigi šiuo atveju prašoma taikyti restituciją ne natūra, o priteisiant 50 000 Eur piniginių lėšų sumą. Be to, šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre, prašoma taikyti kitam nekilnojamajam turtui, negu padovanotam minėta dovanojimo sutartimi. Dar daugiau, taikant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – taip pat, kaip ir kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, svarbu, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės neviršytų pareikštų reikalavimų. Šiuo atveju ieškinio suma – 50 000 Eur, nors ieškovo teigimu butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vieno kambario ir jo rinkos vertė mažesnė nei 50 000 Eur, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų ieškovas nepateikė, todėl gali susiklostyti situacija, kuomet taikomos laikinosios apsaugos priemonės viršytų ieškinio sumą.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre, uždraudžiant atsakovui perleisti tretiesiems asmenims jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), šiuo atveju neatitinka sąsajumo ir proporcingumo principo.

29. Pasisakant dėl neterminuoto indėlio arešto, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog ieškovas šiuo atveju prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėjo pagrįsti atsakovo nesažiningumą. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020). Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2025 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-80-516/2025).

30. Atsakovo nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, ieškovui pakanka pateikti bent labiau tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo turimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

31. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai ieškovas pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022; 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-516/2024, 2025 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-840-912/2025).

32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos nepagrįstai sprendė, jog galima pasitikėti atsakovo sąžiningumu, jog jis nedarys neslėps, neperleis, neįkeis ar kitaip neapsunkins savo turimo turto. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas, šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų.

33. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas teisniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-32-516/2021; 2025 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-890-516/2025). Todėl teisiškai nepagrįstas apelianto argumentas, kad atsakovo nesąžiningumą patvirtinta aplinkybė, jog atsakovas, pardavęs dovanotą turtą, neįvykdė tėvui duoto pažado nupirkti jam butą, kadangi šios aplinkybės bus nagrinėjamos ir dėl jų bus pasisakyta priimant galutinį procesinį sprendimą.

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodomų aplinkybių visumą, nenustatė, kad atsakovas ėmėsi ar ketina imtis veiksmų, siekdamas sumažinti savo turto vertę, perleisdamas jį kitiems asmenims, slėpdamas, kad išvengtų galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Nenustačius atsakovo nesąžiningo elgesio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas.

35. Šiame kontekste pažymėtina, kad apelianto atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su šalių ginču kitoje nagrinėtoje civilinėje byloje, pažeidžia CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą atskirąjį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kadangi aptariamos aplinkybės nebuvo nurodytos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų apelianto argumentų šioje nutartyje nepasisako ir jų nevertina.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad šiuo atveju neegzistuoja grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nesant vienos iš būtųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, rėmėsi aktualia teismų praktika, todėl apelianto atskirasis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atmesti apelianto (ieškovo) J. V. atskirąjį skundą.

Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.