Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00548-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.13; 3.3.2.4

2023 m. birželio 15 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Modernaus būsto projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Modernaus būsto projektai“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Atnaujinkime miestą“ dėl sutarties nutraukimo ginčijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, D. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Modernaus būsto projektai“ (toliau – ieškovė, ar tiekėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu, negaliojančiu ir nesukuriančiu teisinių pasekmių atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Atnaujinkime miestą“ (toliau – atsakovė) sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) dėl ieškovės padaryto esminio jos pažeidimo; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateikiamus teismui jas pagrindžiančius dokumentus.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

2.1. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Sutarties įvykdymo užtikrinimo (192 590 Eur, Draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)) išmokėjimą pagal atsakovės reikalavimą, pateiktą ERGO Insuranse SE Lietuvos filialui (toliau – Draudimo kompanija);

2.2. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti informacijos apie Sutarties nutraukimą skelbimą Nepatikimų tiekėjų sąraše.

3. Ieškovė nurodė, kad yra pateikusi atsakovei Sutarties įvykdymo užtikrinimą – laidavimo draudimą (Draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Draudimo kompanijos). Atsakovė 2023 m. gegužės 4 d. raštu kreipėsi į Draudimo kompaniją su reikalavimu išmokėti Sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą – 192 590 Eur. Ieškovės vertinimu, kadangi atsakovės sprendimas vienašališkai nutraukti Sutartį dėl ieškovės kaltės yra nepagrįstas, todėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo išmokėjimas pažeistų ieškovės teises ir sukeltų ieškovei žalą, kurios dydis būtų lygus 192 590,00 Eur.

4. Ieškovė nurodė, kad yra gavusi VšĮ CPO LT pranešimą su reikalavimu pateikti neginčijamus įrodymus, jog ieškovė atitinka viešojo pirkimo „Pastatų projektavimo paslaugų užsakymai per VšĮ CPO LT elektroninį katalogą“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentų A dalies 1 priedo „Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ 8 punkte nustatytą reikalavimą. Ieškovė pažymėjo, kad neginčijamų įrodymų šiuo metu negali pateikti, kadangi teikiamas ieškinys dėl neteisėto ir nepagrįsto Sutarties nutraukimo ir tik jį išnagrinėjus bei įsiteisėjus atitinkamam teismo sprendimui, bus aišku, ar visgi yra pagrindas skelbti ieškovę nepatikima tiekėja, ar ne. Ir tik tuo atveju, jeigu ieškovė būtų pagrįstai paskelbta nepatikima tiekėja, bus pagrindas taikyti apsivalymo priemones. Tačiau pagal VšĮ CPO LT pateiktą raštą taip pat yra akivaizdu, jog nepateikus neginčijamų įrodymų ir nepritaikius apsivalymo priemonių (bei nepateikus to įrodymų) tiekėja bus pašalinta iš VšĮ CPO LT katalogo. Taigi, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė patirs žalą negauto pelno forma, kadangi nebegalės dalyvauti VšĮ CPO LT kataloge ir praras dabar turimą galimybę dalyvauti ir laimėti viešuosius pirkimus dėl pastatų projektavimo paslaugų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi nutarė netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais ir aplinkybėmis:

5.1. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

5.2. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti Sutarties įvykdymo užtikrinimo išmokėjimą, nurodė kad iš ieškinyje nurodytų aplinkybių bei pareikšto reikalavimo matyti, kad bylos dalykas nėra susijęs su Sutarties sąlygos dėl įvykdymo užtikrinimo ginčijimu. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ribojimą (sustabdyti Sutarties vykdymą), kurio tikslas yra ne užtikrinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą, o išvengti galimų nuostolių ateityje bei atitinkamai galimų teisminių procesų.

5.3. Teismas, pasisakydamas dėl kitos laikinosios apsaugos priemonės – informacijos apie Sutarties nutraukimą skelbimą Nepatikimų tiekėjų sąraše sustabdymo – pažymėjo, kad tiek Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 91 straipsnio, tiek Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 99 straipsnio nuostatų sisteminis ir lingvistinis aiškinimas leidžia teigti, kad dėl esminio viešojo pirkimo sutarties pažeidimo kiekvienu atveju, net ir nesant galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo, patvirtinančio tiekėjo neteisėtus veiksmus, turi būti viešai pranešta, šią informaciją patalpinant Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Vien įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą faktas savaime neeliminuoja galimybės tiekėjui dalyvauti kituose skelbiamuose viešuose pirkimuose ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama sustabdyti tiekėjo įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Taigi, ieškovės įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą per se (savaime) nelaikytinas neproporcingu vykdant viešųjų pirkimų būdu prisiimtus įsipareigojimus, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti informacijos apie Sutarties nutraukimą skelbimą yra nepagrįstas ir prieštaraujantis VPĮ.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Sutarties įvykdymo užtikrinimo išmokėjimą – ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę: iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Sutarties įvykdymo užtikrinimo išmokėjimą pagal atsakovės reikalavimą, pateiktą Draudimo kompanijai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

6.1. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad bylos dalykas nėra susijęs su Sutarties sąlygos dėl įvykdymo užtikrinimo ginčijimu, todėl nėra pagrindo taikyti ribojimą (sustabdyti sutarties vykdymą), kurio tikslas yra ne užtikrinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą, o išvengti galimų nuostolių ateityje bei atitinkamai galimų teisminių procesų.

6.2. Pirma, ieškovė neprašė stabdyti Sutarties vykdymo, nes Sutartis atsakovės buvo vienašališkai nutraukta nuo 2023 m. balandžio 26 d. dėl ko ir buvo pareikštas ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti šį vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu, negaliojančiu ir nesukuriančiu teisinių pasekmių. Antra, patenkinus ieškinį – vienašalį Sutarties nutraukimą pripažinus negaliojančiu – Sutartis ir vėl būtų privaloma vykdyti ir saistytų abi šalis. Tačiau tuo atveju, jei teismo procesui dar vykstant atsakovei būtų išmokėta 192 590,00 Eur dydžio Sutarties įvykdymo užtikrinimo išmoka, tai ieškovės vertinimu, net jei teismo sprendimas ieškovei ir būtų palankus, t. y. būtų atkurtas Sutarties galiojimas, tai tolesnis Sutarties vykdymas ieškovei būtų apsunkintas dėl jau patirto išmokos dydžio (192 590,00 Eur) nuostolio ir būtinumo pradėti kitą bylą dėl žalos atlyginimo prieš atsakovę. Ieškovės nuomone, teisme esant ginčui dėl nuostolių atlyginimo, šalių konstruktyvus ir produktyvus bendradarbiavimas gali būti sunkiai įmanomas, todėl ieškovė ir siekia šioje stadijoje sustabdyti Sutarties įvykdymo užtikrinimo išmokos išmokėjimą ir prie šio klausimo sugrįžti po to, kai bus priimtas sprendimas dėl atsakovės vienašalio Sutarties nutraukimo pagrįstumo.

6.3. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-590-467/2022 spręsdamas analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jį atmesdamas, nurodė, kad iškovė (tiekėjas) nepateikė įrodymų, jog atsakovė (perkančioji organizacija) būtų pasinaudojusi ar siektų pasinaudoti teise gauti sutarties įvykdymo užtikrinimo išmoką. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė atsakovės 2023 m. gegužės 4 d. raštą, skirtą Draudimo kompanijai, kuriuo reikalauja sumokėti Sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą – 192 590 Eur. Taigi, šioje byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys atsakovės realius veiksmus, atliktus siekiant gauti Sutarties įvykdymo užtikrinimą.

6.4. Byloje yra duomenys (rašytiniai įrodymai), pagrindžiantys atsakovės nesąžiningumą ketinant pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu vos tik nutraukus Sutartį, t. y. skubėjimą kuo greičiau gauti išmoką žinant, kad ieškovė su Sutarties nutraukimu kategoriškai nesutinka, disponuoja jos kaltę dėl Sutarties nutraukimo paneigiančiais įrodymais ir savo teises gins teisme.

6.5. Atsakovė savo elgesiu prisidėjo prie ieškovės suklaidinimo, nes iki Sutarties sudarymo neatskleidė informacijos apie modernizuojamo namo gyventojų siekį – padidinti balkonus ir gauti už tai valstybės paramą ar lengvatinį kreditą. Šiai aplinkybei paaiškėjus jau po Sutarties pasirašymo ir ieškovei iškėlus klausimą dėl tokio gyventojų siekio teisėtumo bei pranešus apie ketinimą kreiptis išaiškinimo į Aplinkos projektų valdymo agentūrą, atsakovė atsiuntė ieškovei įspėjimą apie vienašalį Sutarties nutraukimą dėl tiekėjos kaltės, t. y. tiekėjos padaryto esminio sutarties pažeidimo.

7. Atsakovė VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė palikti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

7.1. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo stabdyti atsakovės teisės į Sutartyje numatytą įvykdymo užtikrinimo priemonę realizacijos, kadangi ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra niekaip susijusi su ieškovės ieškinio reikalavimu (pripažinti Sutarties nutraukimą nepagrįstu) ir šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimu (esant ieškovei galimai palankiam teismo sprendimui).

7.2. Ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo rizikos klausimas šiuo atveju iš viso yra neaktualus, kadangi ieškovė pareiškė ieškinį dėl pripažinimo, kuris nereikalauja priverstinio vykdymo. Kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuosis teismo sprendimo pagrindu ir toks sprendimas neturės būti vykdomas priverstine tvarka. Tai reiškia, kad ieškinio reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis būtų nustatomi turtinio pobūdžio ribojimai, o būtent – ribojama atsakovės teisė pasinaudoti Sutartyje numatyta įvykdymo užtikrinimo priemone.

7.3. Ieškovė pati savo pareikštu ieškiniu pripažino aplinkybę, jog ji Sutartyje nustatytais terminais neparengė Sutarties ir teisės aktų reikalavimus atitinkančio techninio darbo projekto. Tą patvirtina ir kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį pateikta techninio darbo projekto privalomosios ekspertizės išvada. Taigi, Sutartis yra nutraukta visiškai pagrįstai, todėl atsakovė nutraukusi Sutartį, įgijo teisę pasinaudoti Sutartyje numatyta įvykdymo užtikrinimo priemone, kurios panaudojimas nepriklauso nuo to, ar ieškovė su Sutarties nutraukimu sutinka, ar ne. Todėl, esant tokiai situacijai, sustabdyti atsakovės teisės – pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimo priemone – įgyvendinimą būtų nepagrįsta ir neteisinga.

7.4. Jeigu ieškovės ieškinys būtų patenkintas (su kuo atsakovė nesutinka), o atsakovė iki to laiko būtų pilnai realizavusi savo teisę į Sutarties įvykdymo užtikrinimą, tai jokiu būdu savaime (per se) nereiškia ir nepatvirtina, jog, esant tokiai situacijai, tarp šalių dėl to iškiltų naujas teisminis ginčas ar ginčai. Tokie ieškovės teiginiai yra spekuliatyvūs ir paremti tik prielaidomis, kurios nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Sutarties įvykdymo užtikrinimo išmokėjimą pagal atsakovės reikalavimą, pateiktą Draudimo kompanijai. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

12. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

13. Taigi, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą, visų antra, nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

14. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo preliminaraus pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu.

15. Vertinant antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, (ne)buvimą, visų pirma būtina identifikuoti, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus, nes laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.

16. Lietuvos apeliacinio teismo nuoseklioje praktikoje nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-381/2015; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-330/2021). Šis institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo tiesiogiai įtvirtintu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslu, jis negali būti priemone paveikti šalį, kilus sutartinių santykių dalyvių ginčui vienu ar kitu klausimu, taip pat šis institutas nėra skirtas kitų galimų teisminių ginčų prevencijai ar išvengimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1240-464/2021).

17. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apsaugodamas tik galimus ar būsimus reikalavimus, kurie byloje nėra pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-464/2023). Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-503-516/2023).

18. Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo tikslas yra išsaugoti šalis siejančius sutartinius santykius. Kaip matyti, siekdama šio tikslo apeliantė prašo teismo pripažinti neteisėtu, negaliojančiu ir nesukuriančiu teisinių pasekmių atsakovės sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį. Tam, kad toks ieškinio reikalavimas būtų užtikrintas, ieškovė prašė uždrausti Draudimo kompanijai vykdyti prievolę ir išmokėti atsakovei išmoką pagal Draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Apeliacinio teismo vertinimu, šis ieškinio reikalavimas ir laikinoji apsaugos priemonė, kuria prašoma užtikrinti tokį reikalavimą, nėra tiek susiję, kad suponuotų apeliantės prašomų taikyti draudimų nustatymą, t. y. jų poreikį. Pareikštame ieškinyje nėra ginčijamos sutartinio laidavimo sąlygos ar atsakovės subjektinė teisė į galimybę pasinaudoti laidavimu. Tai yra, ieškinio dalyku nėra laidavimo teisiniai santykiai, siejantys apeliantę, atsakovę ir Draudimo kompaniją, todėl prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti ribojamos jokios asmenų teisės, atsirandančios tokių teisinių santykių pagrindu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu, negaliojančiu ir nesukuriančiu teisinių pasekmių atsakovės sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį dėl ieškovės padaryto esminio jos pažeidimo bei prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pobūdis (Sutarties įvykdymo užtikrinimo išmokėjimo sustabdymas) neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir tokia priemonė pernelyg nutolusi nuo būsimo teismo sprendimo teisinių pasekmių net ir tuo atveju, jei ieškovės reikalavimas būtų patenkintas.

20. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, net ir Draudimo kompanijai išmokėjus atsakovei draudimo išmoką pagal Draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškus atitinkamą reikalavimą (pretenzijas) dėl tokių sumų grąžinimo kiltų nauji teisminiai ginčai ir su jais susijusios kitos pasekmės negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių, kurių siekia apeliantė, nagrinėjamoje byloje taikymo. Pažymėtina, kad tokios pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir anksčiau išnagrinėtose bylose, kuriose buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, kai ieškinio reikalavimas ir laikinoji apsaugos priemonė, kuria prašoma užtikrinti tokį reikalavimą, nėra tiek susiję, kad suponuotų apeliantės prašomų taikyti draudimų nustatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2022).

21. Apeliaciniam teismui konstatavus, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neatitinka ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nelaikytina susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsauga, dėl ko ji negali būti taikoma, atskirojo skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas atsakovės nesąžiningumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nevertinami ir dėl jų, kaip neturinčių teisinės reikšmės ginčo klausimo išsprendimui, nepasisakoma.

22. Be to, papildomai atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pareiškė reikalavimą – pripažinti neteisėtu, negaliojančiu atsakovės sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį, tačiau tokio pobūdžio reikalavimai paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo bei jo užtikrinimo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagalba (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016, 2020 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1207-943/2020; 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-293-790/2022; 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-792-934/2022).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir teisinį reguliavimą bei teismų praktiką atitinkančias išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo. Ieškovė nepagrindė įrodymais realios grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Taip pat nenurodė pagrįstų argumentų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus jai palankų teismo sprendimą, sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgus į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.