- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- e2-792-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00753-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bioto“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioto“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl 2022 m. vasario 23 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcine bendrovė (toliau – UAB) „Bioto“ (toliau – ieškovė) pateikė ieškinį, prašydama pripažinti atsakovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – atsakovė) 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą vienašališkai nutraukti 2022 m. vasario 23 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) dėl esminio sutarties pažeidimo, nustatyto Sutarties bendrųjų sąlygų 14.3. 5 punkte neteisėtu ir jį panaikinti; priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės sprendimą vienašališkai nutraukti Sutarties vykdymą; įpareigoti atsakovę išbraukti ieškovę iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo.
3. Ieškovė nurodė, kad tam, kad būtų išvengta negrįžtamų neigiamų padarinių vienašališkai nutraukiant Sutartį ir įtraukiant ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą 3-ų metų laikotarpiui, būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio reikalavimu pripažinti vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu. Ieškovė dėl jos įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą turi didelių nuostolių ir negrįžtamai neigiamų pasekmių daugeliui asmenų, nes ieškovė aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Be to, buvo padaryta neaptaisoma žala ieškovės sukurtai reputacijai bei patikimumui, o tai neabejotinai neigiamai atsilieps ir apsunkės bet koks galimas užsakymų gavimas ir naujų sutarčių sudarymas su privataus sektoriaus subjektais. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ginčo laikotarpiui bus tinkamai užtikrintas viešasis interesas ir ginčo šalių interesų pusiausvyra, bus išvengta naujų teisminių ginčų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 13 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė atsakovės sprendimą vienašališkai nutraukti Sutarties vykdymą; įpareigojo atsakovę išbraukti ieškovę iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo iki bylos nagrinėjimą užbaigiančio procesinio dokumento įsiteisėjimo.
5. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio preliminarų pagrįstumą, sprendė, kad nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus sprendimas.
6. Teismas sprendė, kad sprendimo dėl Sutarties vienašališko nutraukimo vykdymo sustabdymas nepažeis viešojo intereso, nes viešasis interesas yra visų visuomenės narių interesas, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai, lėšos panaudojamos sąžiningai ir racionaliai, teisėtai bei laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė, kad nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi Sutarties vykdymas yra prasidėjęs, tolesnis jos vykdymas po bylos išnagrinėjimo būtų sunkiai įmanomas dėl pasibaigusių terminų ir paslaugų kainų pokyčio. Teismas sprendė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilsiančios pasekmės savo esme bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilt Sutarties vykdymo nestabdant (nutraukusi Sutartį, atsakovė turėtų surengti naują viešąjį pirkimą, kas susiję su žymiomis laiko sąnaudomis, o Sutarčiai galiojant, atsakovė galės įsitikinti, ar ieškovė laikosi Sutartyje įtvirtintų terminų).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį ir panaikinti dalį laikinųjų apsaugos priemonių – nestabdyti atsakovės vienašališko sprendimo nutraukti Sutartį vykdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neteisėtos, dėl ko turi būti panaikintos. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas iš karto taikė ieškovei palankaus teismo sprendimo pasekmes, tai yra ieškovės reikalavimai buvo išspręsti ir patenkinti ne civilinės bylos išnagrinėjimo būdu priimant galutinį teismo sprendimą, bet priėmus skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi taikytos laikinosios apsaugos priemonės savo turiniu iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu, todėl jos neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos ne į ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo užtikrinimą, o į materialiojo ginčo iš esmės patenkinimą.
7.2. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi laikytis proporcingumo principo, tai yra turi įvertinti tiek ieškovės, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė yra verčiama toliau vykdyti Sutartį, taigi, teismas iš esmės išsprendžia ginčą ieškovės naudai.
Šalies argumentai
7.3. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia atsakovei daug didesnę žalą, negu jų netaikymas sukeltų ieškovei. Atsakovė turi pajėgumų ir planuoja pakeisti apie 5 000 vnt. karšto vandens skaitiklių per mėn. Atsakovė galėtų per 2–3 mėn. atlikti naujo pirkimo procedūras, o naujasis tiekėjas per 4 mėn. galėtų atlikti platformos tiekimo paslaugas. Taigi panaikinus laikinąsias apsaugos priemones per 10 mėn. atsakovė nepatirtų žalos, kurios vertė 220 000,00 Eur
7.4. Pirmosios instancijos teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pažeidžiamas viešasis interesas. Tai yra skaitiklių aptarnavimo mokestį turi susimokėti patys Vilniaus gyventojai, todėl žymiai ilgesnis laikotarpis, kurio metu atsakovė negali sumažinti skaitiklių nuskaitymo paslaugų kainos ir/ar iš viso atsisakyti paslaugų iš privataus subjekto, lemia ir didesnius mokėjimus visuomenei. Kitaip sakant, žalą patiria ne tik tiesiogiai atsakovė, bet visa Vilniaus visuomenė, negaudama išmanesnių, geresnės kokybės ir pigesnių paslaugų
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nors atsakovė teigia, kad pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis buvo iš karto pritaikytos ieškovei palankaus sprendimo teisinės pasekmės, tačiau būtent pareikštame ieškinyje išdėstyti argumentai sudaro pagrindą tikėti ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimu.
Šalies argumentai
8.2. Ieškovė nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl netinkamai suformuluotų ieškinio reikalavimų panaikinti atsakovės 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį ir atitinkamai prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti šio atsakovės sprendimo vykdymą. Visų pirma, ieškovė, formuluodama šiuos ieškinio reikalavimus dėl konkrečiame atsakovės rašte nurodyto sprendimo panaikinimo ir vykdymo sustabdymo, vadovavosi įstatymais ir teismų praktika. Antra, atsakovei turi būti žinoma, kad viešųjų pirkimų bylose tiekėjai ginčija konkrečius perkančiosios organizacijos sprendimus, išdėstytus konkrečiame tiekėjui adresuotame rašte, o teismai, tenkindami ieškinius konkrečius sprendimus panaikina, nes tokiu būdu galima identifikuoti, kokius konkrečius atsakovės sprendimo motyvus ginčija ieškovė ieškiniu ir kokius, kaip nepagrįstus, pripažino teismas, kad tapačiu pagrindu (motyvais) atsakovė ateityje negalėtų priimti tapačių sprendimų.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos teisingai ir teisėtai, kadangi Sutarties įvykdymo galimybės yra realios. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su atskirojo skundo motyvais, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Sutartis nutraukta dėl to, kad iki Sutarties pabaigos vykdymo buvo likę 1,5 mėn., todėl atsakovės manymu, Sutarties įvykdymas buvo neįmanomas. Ieškovė ieškinyje detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kurios aiškiai parodo, jog darbai, jeigu atsakovė veiktų sąžiningai ir bendradarbiautų, būtų įvykdyti.
Šalies argumentai
8.4. Ieškovė nesutinka su atskirajame skunde išdėstytais motyvais, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia žymiai didesnę žalą atsakovei negu jų netaikymas sukeltų ieškovei. Ieškovės manymu, šiuo atveju žala atsiranda tik dėl atsakovės piktnaudžiavimo. Juolab, kad Sutartis jau galėjo būti įvykdyta, o skaitiklių duomenys keliautų į naują duomenų bazę, tačiau atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų – neteikė ieškovei nei techninės informacijos, nei pačios įrangos, todėl Sutarties vykdymas buvo vilkinamas, o galiausiai net nesistengiant suderinti tolimesnio veiksmų plano, Sutartis buvo nutraukta. Ieškovės vertinimu, atsakovė tokiu elgesiu neracionaliai naudoja valstybės lėšas –planuoja naują viešąjį pirkimą tam pačiam objektui – automatinei duomenų surinkimo platformai, nors realiai pagal faktines aplinkybes, šios platformos tęstinė versija jau veikia, tačiau atsakovė šios aplinkybės nevertina ir planuoja naują konkursą, kuriame tikėtina galės dalyvauti tik vienas tiekėjas, kurio kaina tikrai nebus mažesnė, negu pasiūlyta ieškovės. Be to, ieškovei nuo Sutarties vykdymo pradžios nebuvo perduota darbams reikalinga įranga, tarp jos ir skaitikliai. Nei konkursinėse sąlygose, nei techninėje specifikacijoje niekada nebuvo aptartas planuojamų keisti skaitiklių skaičius, todėl atsakovės pateikiami žalos skaičiavimai nepagrįsti ir neatitinka realių faktinių aplinkybių.
8.5. Ieškovės vertinimu, pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis nepažeidžiamas, o priešingai – tinkamai užtikrinamas – viešasis interesas. Tai yra, kol sprendžiamas ginčas, ieškovės galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose nėra apribotos dėl atsakovės nepagrįstai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtrauktos ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutarties dalies dėl įpareigojimo sustabdyti atsakovės sprendimo vienašališkai nutraukti Sutartį vykdymą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrįstumo
11. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-824-370/2021).
Dėl tikėtino ieškinio reikalavimo pagrįstumo
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1794-790/2019). Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2020 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-294-881/2021).
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina sąlyga – ieškinio prima facie (preliminarus, tikėtinas) pagrįstumas nagrinėjamu atveju egzistuoja. Ieškovė pareikštu ieškiniu yra pasirinkusi galimą jos galbūt pažeistų teisių gynimo būdą – prašo pripažinti atsakovės sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, nustatyto Sutarties bendrųjų sąlygų 14.3. 5 punkte, neteisėtu ir jį panaikinti, pateikė faktinius, teisinius argumentus bei ieškovės įsitikinimu reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Todėl teismas, formuojamos teismų praktikos kontekste, neturi pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar ieškovas pasirinko neleistiną, ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės. Taigi, vieną iš sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ieškovė pagrindė. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (lot. res iudicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei proporcingumo
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo reikalauja pripažinti atsakovės sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, nustatyto Sutarties bendrųjų sąlygų 14.3. 5 punkte, neteisėtu ir jį panaikinti. Siekdama užtikrinti minėto reikalavimo įvykdymą, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės sprendimą vienašališkai nutraukti Sutarties vykdymą. Taigi, prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė siekia iš esmės to paties rezultato, kaip ir patenkinus jos ieškinį – atsakovės sprendimo nutraukti sutartį nevykdymo.
15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Pagal bendrą taisyklę, taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019). Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieškinio padavimo atveju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai, nes susiję su negalimumu jokiu kitu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).
16. Ieškovei pareiškus ieškinį dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir prašant taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį įsigaliojimą, teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad tokio pobūdžio reikalavimai sutampa su ieškinio reikalavimais, todėl neįrodžius išimtinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybių, toks prašymas negali būti tenkinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-10-1120/2020).
17. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog nutraukus sutartį, kol jos nutraukimas nėra pripažintas neteisėtu, sutartis laikoma nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis laikoma nutraukta, ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, kaip laikinoji apsaugos priemonė, negali būti nustatytas draudimas atsakovei įgyvendinti iš tokio sutarties nutraukimo atsiradusias teisines pasekmes ir įpareigojimas išlaikyti iš šios sutarties kylančias šalių teises ir pareigas. Taigi, iki galutinio teismo sprendimo, įvertinsiančio koncesijos sutarties nutraukimo teisėtumą, laikytina, kad sutartis yra nutraukta ir ieškovė neturi teisės tęsti jos vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Teismui patenkinus ieškovės pareikštą ieškinį, šalių sudarytos sutarties vykdymas galėtų būti atnaujintas nepaisant to, buvo ar nebuvo pritaikytos ieškovės nurodytos laikinosios apsaugos priemonės; šios priemonės nei palengvins, nei apsunkins teismo sprendimo vykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-293-790/2022).
18. Nagrinėjamu atveju, ieškovei pareiškus ieškinį dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir prašant taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį vykdymą, jei teismas nuspręstų taikyti ieškovės prašomą priemonę, byloje būtų sukurtas teisinis rezultatas, kurio ieškovė siekia teikiamu ieškiniu. Kaip minėta (žr. šios nutarties 16-17 punktus), laikinosios apsaugos priemonės pagal savo pobūdį skirtos ne ginčo situacijos išsprendimui, o tik sudaro prielaidas sklandžiai įvykdyti teismo sprendimą, tuo atveju jei jis būtų palankus ieškovui, o laikinoji apsaugos priemonė, sutampanti su ieškinio reikalavimu, gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Tačiau ieškovė nepagrindė, o ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat ieškovė nepagrindė, kaip, netaikius laikinosios apsaugos priemonės, galėtų būti apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesuderinamas su jų taikymo paskirtimi bei proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimais. Ieškinio pareiškimas pats savaime nesuteikia ieškovei pranašumo prieš atsakovę ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bei nepagrįstai taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
19. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ne tik neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bet ir yra neproporcingos, plačiau nepasisakytina dėl apeliantės skundo argumentų, susijusių su viešojo intereso apsauga ir žala, kadangi nurodytos aplinkybės neturi įtakos ginčo išnagrinėjimo rezultatui.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, todėl yra pagrindas apskųstą nutarties dalį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje dalyje atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutarties dalį, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir sustabdytas atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sprendimo vienašališkai nutraukti 2022 m. vasario 23 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Bioto“ prašymą šioje dalyje atmesti.