Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, civilinėje byloje Nr. e2-2267-934/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pirkimo sąlygų teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fima“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) pripažinti neteisėtomis konkurso sąlygas, kuriomis serverio nuomos paslaugos ir vidutinio greičio fiksavimo įrangos įrengimas sujungti į vieną nedalomą objektą (Techninės specifikacijos I skyrius „Aiškinamasis raštas“, 26-27 punktai); 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti techninės specifikacijos 19 punkto reikalavimą, kad pasiūlyme ir projekte turi būti numatytos ir įtrauktos išlaidos, susijusios su 730 (365 d., 24 mėn.) matavimo ruožų pakeitimais (per visą 24 mėnesių garantinį laikotarpį).

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti pirkimo procedūras bei uždrausti sudaryti pagrindinę sutartį nurodytoje procedūroje.

3. Nurodė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, nes perkančioji organizacija nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio principus, 28 straipsnio normas sujungė pirkimo objektus, kuriuos atskirai galėtų teikti skirtingi rinkos dalyviai į vieną, taip apribodama konkurenciją, nustatė pernelyg aukštus ir objektyviai neįgyvendinamus techninės specifikacijos reikalavimus, pažeisdama VPĮ 37 straipsnį ir proporcingumo principą. Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovė siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jai būtų užtikrintos realios galimybės varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, o ne vėliau reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė pirkimo procedūras, uždraudė atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad pagal ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką nėra pagrindo teigti, jog ieškovės pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

6. Teismas nustatė, kad pirkimo objektas – Kilpinio eismo reguliavimo Vilniaus m. Senamiesčio branduolio teritorijoje (ITS dalis) įrengimo darbai. Teismo vertinimu, pirkimo procedūrų, dėl kurių yra kilęs ginčas, sustabdymas, nepažeistų viešojo intereso, nes nėra duomenų, kad šio pirkimo objektų poreikį būtina patenkinti nedelsiant, o to nepadarius kiltų reali didelė žala. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą viešųjų pirkimų procesą, o dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilsiančios pasekmės bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti pirkimo procedūrų nestabdant.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas ieškinio preliminaraus pagrįstumo nevertino, o konstatuodamas, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, rėmėsi tik prielaidomis. Ieškinys yra prima facie nepagrįstas, kadangi remiamasi abstrakčiais vertinimais, įžvalgomis ir subjektyvia nuomone, Techninės specifikacijos projektui nebuvo pateiktų jokių pastabų, Pirkimo išskaidymas į dalis lemtų saugumo spragas, Perkančioji organizacija turi teisę nustatyti techninius reikalavimus, todėl Techninės specifikacijos 19 punkto reikalavimas dėl sistemos perkėlimo sąnaudų yra teisėtas.

7.2. Teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau galbūt tenkinus ieškinį, ieškovė galėtų pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais – reikalauti atlyginti žalą. Tokių alternatyvių teisinių instrumentų egzistavimas pakankamai užtikrins jos teisių gynimą net ir atsakovei galbūt nepalankaus sprendimo atveju. Be to, teismas ieškinio tenkinimo atveju turėtų grąžinti šalis į pirminę, prieš pažeidimo padarymą, buvusią padėtį, taigi ieškovės teisės ir teismo sprendimo vykdymas būtų užtikrintas.

7.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra žalingas ir neproporcingas. Turi būti atsižvelgiama į poreikį skubiai įsigyti prekes, užtikrinti visuomenės poreikius, ir jiems, o ne ieškovės individualiam interesui, teikiamas prioritetas. Be to, taikius laikinąsias apsaugos priemones būtų neribotam laikui atidėtas projekto įgyvendinimas.

8. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

8.1. Atsakovė neįrodė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas neapima visų argumentų teisinio įvertinimo, o tik preliminarų įvertinimą, kad ieškovė tinkamai pasinaudojo teismine gynyba.

8.2. Netenkinus ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nesustabdžius pirkimo procedūrų, žalos atlyginimo reikalavimas tais atvejais, kai ginčijamos Pirkimo sąlygos, yra tik hipotetinis, nes pagal teismų praktiką nebūtų galimybių įrodyti žalos dydžio ir to, kad būtent su ieškove būtų sudaryta sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-469/2018).

8.3. Atsakovė nenurodė objektyvių argumentų, kad yra didelis poreikis įsigyti Pirkimo objektą, t. y. nėra įrodyta, jog esamomis sąlygomis nebūtų užtikrintos galimybės riboti transporto priemonių greitį, užtikrinti eismo saugumą; nurodytas Pirkimo sutarties įvykdymo terminas – 8–12 mėn., Pirkimas jau 2 kartus buvo skelbtas bei vykdytas bandomasis projektas, tai leidžia daryti išvadą, kad yra žymiai svarbiau įsigyti tinkamą objektą nei skubiai jį įgyvendinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

11. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

12. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė konstatavęs, kad egzistuoja abi nurodytos sąlygos. Apeliantės teigimu, neegzistuoja nė viena laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu taikymo sąlyga. Taigi, šioje nutartyje pasisakytina dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

14. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai sujungė pirkimo objektus, kuriuos atskirai galėtų teikti skirtingi rinkos dalyviai į vieną, taip apribodama konkurenciją, nustatė pernelyg aukštus ir objektyviai neįgyvendinamus techninės specifikacijos reikalavimus, pažeisdama VPĮ 37 straipsnį ir proporcingumo principą. Taigi, ieškovė pasirinko aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas yra perkančiosios organizacijos veiksmų (ne)teisėtumo įvertinimas, o sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas turi pareigą tik patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, o būtent, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą ir ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

16. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-798/2021).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, o apeliantės nurodomi argumentai, neleidžia vertinti ieškovės ieškinio kaip aiškiai nepagrįsto šioje proceso stadijoje.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė galėtų toliau vykdyti pirkimo procedūras ir jas baigti, todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja ir kitas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – grėsmė, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės interesai ir galimybės apginti savo teises niekaip nenukentėtų, nes ji turėtų galimybę išsireikalauti atsiradusių nuostolių atlyginimą. Taip pat nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, jomis daroma reali ir reikšminga žala visuomenei, nes nebus užtikrintas eismo dalyvių saugumas, viešosios tvarkos palaikymas.

19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad šiuo atveju neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

20. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų ieškovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo apeliantei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir pačiai apeliantei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

21. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

23. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė vykdo pirkimą, kurio objektu yra Kilpinio eismo reguliavimo Vilniaus m. Senamiesčio branduolio teritorijoje (ITS dalis) įrengimo darbai, kuriais bus siekiama įdiegti reikalingą technologinį sprendimą – Inteligentiškos eismo valdymo ir kontrolės sistemą, kurios paskirtis fiksuoti ir riboti transporto priemonių greitį, eismo pažeidimus, rinkti statistinius duomenis, tikrinti transporto priemonių privalomo draudimo ir valstybinės techninės apžiūros buvimą, tuo mažinant triukšmo, vibracijos ir išmetamų teršalų kiekį Vilniaus miesto senamiestyje. Tokios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad vykdomas pirkimas turi reikšmės visai visuomenei ir yra susijęs su viešuoju interesu.

25. Kita vertus, aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu, todėl, kaip minėta pirmiau, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečioje situacijoje susiklosčiusios aplinkybės ir nustatoma, neapgynus kurio iš konkuruojančių interesų galėtų kilti didesnė žala.

26. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Apeliantė nepateikė byloje jokių įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įvykdžius pirkimo objektu esančius darbus, taip pat apeliantė nenurodo, kad dėl ginčo pirkime taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iškilo grėsmė, jog projektas nebus užbaigtas laiku ir dėl to ji patirs nuostolių.

27. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukels akivaizdžios, neištaisomos žalos nei apeliantei, nei visuomenei, suinteresuotai, kad pirkimo objektą sudarantys darbai būtų atlikti. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai suteikė pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikė laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvais skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.