Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties, kuria teismas netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – tai siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas. Laikinosios apsaugos priemonės, kurių pritaikymas dažniausiai suponuoja tam tikro masto atsakovo teisių suvaržymus, paprastai negali būti taikomos siekiant kitokių, su ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu nesusijusių tikslų, pavyzdžiui, siekiant paskatinti atsakovą pripažinti ieškovo reiškiamus reikalavimus, palengvinti ieškovui įrodinėjimo pareigą ir pan.

11. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Tokia grėsmė paprastai pripažįstama, kai laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018). Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

12. Atsižvelgiant į tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones yra siekiama esminio tikslo – ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, be pirmiau nurodytų aplinkybių, spręsdamas, ar konkrečiu atveju yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi įvertinti ir tai, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais reikalavimais, yra būtinos siekiant užtikrinti palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ar ieškovas, prašydamas taikyti konkrečias laikinąsias apsaugos priemones, nesiekia su laikinųjų apsaugos priemonių paskirtimi nederančių tikslų. Teismų praktikoje šiuo aspektu yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu pareikšti reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių ir įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016, 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017).

13. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. sausio 8 d. sudarė priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo teikti atsakovui minėtas paslaugas Neringoje, Klaipėdos mieste ir Klaipėdos rajone. Pagal sutarties 19 punktą, ši sutartis įsigaliojo 2019 m. sausio 8 d. ir turėjo galioti 12 mėnesių. Šioje nuostatoje taip pat nurodyta, kad, vienai iš sutarties šalių nepranešus savo kontrahentui apie ketinimą nepratęsti sutarties likus 60 dienų iki jos galiojimo termino pabaigos, sutarties galiojimas pratęsiamas dar 12 mėnesių arba iki tada, kai bus sudaryta nauja viešojo pirkimo sutartis, tačiau bendra sutarties trukmė negali viršyti 36 mėnesių ir maksimalios sutarties vertės. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. sausio 7 d. pasibaigė sutartyje nustatytas maksimalus jos galiojimo terminas (36 mėnesiai), vertino, jog sutarties galiojimas pasibaigė. Dėl šios priežasties 2022 m. sausio 10 d. pranešimu atsakovas kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, kad, pasibaigus sutarties terminui, ieškovė turi perduoti jam aikštelėje saugotas transporto priemones ir prašydamas jos pateikti duomenis apie transporto priemones, kurios buvo priverstinai nuvežtos iki 2022 m. sausio 7 d., t. y. iki paskutinės paslaugų teikimo dienos. Iš šalių pateiktų paaiškinimų matyti, kad šiuo metu yra vykdomas naujas viešasis pirkimas, kuriame yra siekiama išrinkti transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas teiksiantį asmenį. Savo ruožtu paslaugų teikimas laikotarpiu, kol bus vykdomas minėtas pirkimas, yra užtikrintas atsakovui įvykdžius neskelbiamą mažos vertės pirkimą ir 2022 m. sausio 7 d. sudarius laikiną sutartį su UAB „Arro“.

14. Ieškovė, kaip matyti iš jos procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių, laikosi priešingos nei atsakovas pozicijos, kad jų sudaryta sutartis nėra pasibaigusi ir turėtų būti toliau vykdoma. Ieškovė teigia, kad nors šiuo metu yra pasibaigęs sutartyje nurodytas jos galiojimo terminas, tačiau nėra pasiekta maksimali sutarties vertė, be to, dar nėra užbaigtas vykdyti viešasis pirkimas, kuriame bus išrinktas naujas analogiškas paslaugas teiksiantis tiekėjas, ir nėra sudaryta nauja pirkimo sutartis. Tokios aplinkybės, anot ieškovės, reiškia, kad šiuo metu nėra išpildytos visos jos ir atsakovo sudarytos sutarties 19 punkte nurodytos sąlygos, kai sutartis turi būti laikoma pasibaigusia, todėl ji turi galioti bent jau iki tol, kol bus sudaryta nauja pirkimo sutartis su išrinktu tiekėju. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo faktiškai atliktą vienašalį sutarties nutraukimą ar jos pasibaigimą. Tai reiškia, jog inicijuodama šią civilinę bylą, ieškovė iš esmės siekia, kad, teismui patenkinus jos pareikštus reikalavimus, jai būtų sudaryta galimybė ir toliau vykdyti su atsakovu sudarytą sutartį ir ji nebūtų laikoma pasibaigusia. Taigi, ieškovė siekia sutartinių santykių atnaujinimo.

15. Be pirmiau nurodyto reikalavimo, ieškovė nagrinėjamoje byloje suformulavo ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose) ieškovė prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovą policijos pareigūnų sulaikytas transporto priemones priverstiniam saugojimui toliau vežti į ieškovės aikštelę iki tada, kai bus nustatytas laimėtojas atsakovo vykdomame pirkime ir bus sudaryta nauja sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų, arba iki tada, kai bus viršyta ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties vertė, arba iki sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo; 2) sustabdyti atsakovo ir UAB „Arro“ 2022 m. sausio 7 d. sudarytos transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 30-ST2-1 vykdymą. Tokios ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemones yra iš esmės skirtos užtikrinti, kad bylos nagrinėjimo metu jai būtų sudaryta galimybė nevaržomai vykdyti sutartį, dėl kurios galiojimo byloje yra kilęs ginčas. Įvertinus ieškovės nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir jos byloje pareikštus reikalavimus dėl ginčo esmės matyti, kad šios laikinosios apsaugos priemonės neturi jokios įtakos galimybei įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą. Teismui patenkinus ieškovės pareikštą ieškinį, jos ir atsakovės sudarytos sutarties vykdymas galėtų būti atnaujintas nepaisant to, buvo ar nebuvo pritaikytos ieškovės nurodytos laikinosios apsaugos priemonės; šios priemonės nei palengvins, nei apsunkins teismo sprendimo vykdymą.

16. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė šioje byloje iš esmės neįrodinėja, jog, teismui netaikius šių jos nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių, galimybė ateityje įvykdyti jai galbūt palankų teismo sprendimą būtų apsunkinta arba net visai eliminuota. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, byloje nėra pateikta jokių duomenų, sudarančių pagrindą padaryti bent tikėtiną išvadą, kad, teismui patenkinus ieškinį, atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu ir sąmoningai vengti pareigos įvykdyti teismo sprendimą. Nors būtent ieškovei, kuri prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atitinkamu būdu suvaržyti atsakovo teises, tenka pareiga įrodyti atsakovo galimą nesąžiningumą ir grėsmę jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ieškovė nepateikė tokių duomenų nei sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde ginčydama pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį.

17. Iš ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių matyti, kad, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ji remiasi CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktu, kuriame nurodyta, kad kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių gali būti taikomas įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Ieškovė nurodo, kad jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos būtent tam, kad būtų eliminuota bylos nagrinėjimo metu galinti kilti žala. Jos vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ji patirtų žalos, nes ginčo nagrinėjimo laikotarpiu atsakovas nepirktų iš jos sutartyje nurodytų paslaugų ir ieškovė negautų pajamų, kurias ji tikėjosi gauti, be to, ji patirtų sąnaudų išlaikydama sutarčiai įvykdyti reikalingus darbuotojus, mokėdama už aikštelės nuomą ir pan. Ieškovė taip pat nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės padėtų išvengti naujų teisminių ginčų dėl žalos ieškovei atlyginimo, restitucijos taikymo naujai atsakovo pasirinktai tiekėjai UAB „Arro“ ginčijant prievolę grąžinti atsakovui sutarties pagrindu gautas lėšas ir pan. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios ieškovės nurodytos aplinkybės nepateisina poreikio taikyti jos nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.

18. Visų pirma, šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais, tik tam tikrais išimtinais atvejais, pavyzdžiui, pareiškus prevencinį ieškinį, kai tokių priemonių taikymas yra susijęs su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis Nr. 2-781/2009). Teismų praktikoje dėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo taip pat yra nurodyta, kad ši priemonė yra taikoma tuo atveju, kai yra pareiškiamas prevencinis ieškinys, kuriuo siekiama užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausti atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-464/2021). Tačiau ieškovė, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje pareiškė ne prevencinio pobūdžio reikalavimą, bet kelia ginčą dėl sutarties vykdymo, o jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės atitinka tą rezultatą, kuris būtų pasiektas teismui patenkinus ieškinį. Vis dėlto, teismui neišsprendus tarp šalių kilusio ginčo dėl tolesnio sutarties vykdymo, tokie ieškovės reikalavimai negali būti vertinami kaip pagrįsti. Ieškovės nurodyti deklaratyvūs argumentai dėl galinčios kilti žalos nesudaro pagrindo laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus, kurie turės būti išspręsti išnagrinėjus ginčą iš esmės.

19. Antra, šiuo atveju svarbu yra ir tai, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ne tik nėra susijusios su byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimu, bet ir suvaržys byloje nedalyvaujančio asmens, t. y. UAB „Arro“, teises. Kaip minėta pirmiau, atsakovas, vertindamas, kad jo ir ieškovės sudaryta sutartis yra pasibaigusi, laikotarpiui, kol yra vykdomos naujojo viešojo pirkimo procedūros, sudarė laikiną sutartį su UAB „Arro“. Šios sutarties pagrindu minėta bendrovė įsipareigojo iki tol, kol įvyks atsakovo vykdomas supaprastintas viešasis transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų pirkimas ir bus sudaryta kita viešojo pirkimo sutartis arba iki tol, kol bus pasiekta didžiausia sutarties vertė, teikti transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir policijos reikmes Klaipėdos mieste, Neringoje ir Klaipėdos rajone. Pažymėtina, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje nepareiškė jokių reikalavimų UAB „Arro“ atžvilgiu, neginčija šio asmens ir atsakovo sudarytos sutarties, neprašo jos panaikinti ar pripažinti negaliojančia. Tačiau jos reikalavimas įpareigoti atsakovą bylos nagrinėjimo metu pristatyti policijos pareigūnų sulaikytas transporto priemones ne į minėtos bendrovės, su kuria atsakovą sieja sutartiniai santykiai, o į ieškovės aikštelę, ir juo labiau reikalavimas sustabdyti atsakovo ir UAB „Arro“ sutarties, kurios teisėtumo ieškovė nekvestionuoja, vykdymą, turės tiesioginės įtakos šio byloje nedalyvaujančio asmens teisėms, nors tokių byloje nedalyvaujančio asmens teises varžančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas.

20. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šią nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.