- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-02
- Bylos Nr.
- e2-1207-943/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00210-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“
- Atsakovas
- Tauragės rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“ ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sumokėtos įmokos grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti 2019 m. sausio 17 d. Privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutarties (toliau ir – Sutartis) nutraukimą neteisėtu; taikyti restituciją priteisiant ieškovei iš atsakovės 106 000 Eur ieškovės sumokėtos sumos už privatizavimo objektą; priteisti ieškovei iš atsakovės 5 787,80 Eur nuostolių, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. sausio 17 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Vakarai“ (buvusi – UAB „Šilutės būstas“) ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos, buvo pasirašyta privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutartis. Sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė nupirkti 110 514 vnt. UAB „Tauragės butų ūkis“ paprastųjų vardinių (materialių) akcijų (toliau ir – Privatizavimo objektas). Sutarties 5.2.1. punkte šalys įtvirtino, kad ieškovė 106 000 Eur dydžio pradinį įnašą už Privatizavimo objektą 2018 m. lapkričio 28 d. sumokėjo į atsakovės banko sąskaitą, o remiantis Sutarties 5.2.2. punktu ieškovė likusią kainos dalį sudarančią 110 9169,00 Eur įsipareigojo apmokėti per 5 darbo dienas nuo Lietuvos banko sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui gavimo dienos į atsakovės banko sąskaitą.
3. Tauragės rajono savivaldybės taryba 2019 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 1-384, kuriuo nusprendė pritarti vienašališkam Sutarties nutraukimui neteismine tvarka. Ieškovės teigimu, atsakovė, neteisėtai nutraukusi Sutartį, negrąžino ieškovės sumokėtos 106 000 Eur Privatizavimo objekto pirkimo kainos, taip pat nepateikė jokių svarių argumentų, kuriais grįstų tokius neteisėtus veiksmus.
4. Siekdama užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei organizuoti UAB „Tauragės butų ūkis“ akcijų pardavimo procedūras iki būsimo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
5. Nurodo, kad ieškovė ieškinyje pateiktus reikalavimus grindžia su atsakove sudaryta Sutartimi, atsakovės pranešimu, mokėjimo nurodymu, kitais dokumentais, taigi, ieškovė pagrindžia ieškinio reikalavimus. Taip pat nurodė, kad atsakovė net neteisėtai nutraukusi Sutartį, piktybiškai nevykdo iš Sutarties 8.3. papunkčio bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.222 straipsnio 1 dalies kylančios pareigos grąžinti ieškovės sumokėtą Privatizavimo objekto pirkimo kainą. Ieškovė mano, kad tokie atsakovės veiksmai vienareikšmiškai patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Taip pat nurodo, kad remiantis viešai atsakovės teikiamais pareiškimais, atsakovė 2020 m. liepos mėnesį ketina organizuoti Privatizavimo objekto pardavimo kitiems subjektams procedūras. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, susidarytų situacija, kad teismui galimai priėmus ieškovei palankų sprendimą pripažinti Sutarties vienašalį nutraukimą neteisėtu ir Sutarčiai likus galioti, Privatizavimo objektas jau būtų parduotas kitam subjektui (sąžiningam įgijėjui).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo ir netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.
7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar egzistuoja sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones pripažino, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, tačiau nusprendęs, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningų veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Mano Būstas Vakarai“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9. Ieškovės atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. teismo išvados, kad ieškovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui prieštarauja teismų praktikai, suformuotai sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri įpareigoja įrodyti, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja grėsmės, teismo sprendimo įvykdymui, galimybė. Ieškovės vertinimu, jos nurodytos aplinkybės dėl atsakovės organizuojamo ginčo privatizavimo objekto pardavimo yra pakankamos egzistuojančiai grėsmei pagrįsti;
9.2. teismas neįvertino to, kad atsakovės vengimas grąžinti už privatizavimo objektą sumokėtas lėšas ir nepagrįstas jų naudojimas įrodo jos nesąžiningumą ir poreikį imtis atitinkamų apsaugos priemonių, kurios ne tik užtikrintų pareikštų reikalavimų įvykdymą, bet ir atitiktų viešąjį interesą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
11. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniai argumentais:
Šalies argumentai
11.1. ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, todėl nėra teisinio pagrindo jų taikyti;
11.2. byloje neįrodytas atsakovės nesąžiningumas, kaip būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui;
11.3. priešingai nei nurodo ieškovė, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų byloje vyraujantį viešąjį interesą, kuris nukreiptas į siekį parduoti akcijas ir gautas lėšas panaudoti viešojo intereso tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).
14. Nagrinėjamu atveju apeliantė ir atsakovė kartu su apeliacinės instancijos teismui teikiamais procesiniais dokumentais pateikė ir papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su jais ir nustatęs, kad teismui teikiami įrodymai jau yra byloje (ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikta ištrauka iš dienraščio pateikta kaip ieškinio priedas Nr. 7, o atsakovės apeliacinės instancijos teismui teikiamas Lietuvos banko 2019 m. birželio 19 d. raštas pateiktas su atsiliepimu į ieškinį (atsiliepimo priedas Nr. 4), atsisako juos priimti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir jeigu dėl tokių priemonių netaikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti toje konkrečioje byloje, kurioje yra pateikiamas toks prašymas, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Vadinasi, be aptartų ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi atitikti dar vieną svarbų – sąsajumo su byloje nagrinėjamais reikalavimais – kriterijų.
16. Nors laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu, tačiau jų taikymas neatsiejamai susijęs su byloje pareikštais materialiniais reikalavimais, kadangi jos skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti.
17. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-867-781/2020 23 punktas ir jame nurodyta praktika). Kitaip tariant, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1188-790/2018).
18. Šiuo atveju ieškovė prašo pripažinti 2019 m. sausio 17 d. Privatizavimo objekto pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimą neteisėtu ir taikyti restituciją, priteisiant ieškovei iš atsakovės 106 000 Eur ieškovės sumokėtos sumos už privatizavimo objektą bei 5 787,80 Eur nuostolių.
19. Vadinasi, ieškovės reikalavimai nukreipti į siekį pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu ir taikyti restituciją, kurios pagrindu ieškovei būtų grąžintos vykdant Sutartį atsakovei sumokėtos lėšos. Pagal byloje suformuluotą ieškinio dalyką (pasirinktą teisės gynimo būdą) galima spręsti, kad siekio toliau tęsti sutartinius santykius ieškovė neturi, tačiau nepaisant to laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašoma apriboti atsakovei disponavimo privatizavimo objektu, t. y. akcijomis, teises, uždraudžiant organizuoti jų pardavimo procedūras, teigiant, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali perleisti akcijas, kas apsunkins ieškovės teisių gynybą.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, kad ieškovės reikalavimas dėl pripažinimo (pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu) ir restitucijos bei prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pobūdis (uždraudimas atsakovei disponuoti privatizavimo objektu) neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir tokia priemonė pernelyg nutolusi nuo būsimo teismo sprendimo teisinių pasekmių net ir tuo atveju, jei ieškovės reikalavimas būtų patenkintas, todėl prašymas taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas.
21. Taip pat atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieškiniai dėl pripažinimo paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016), todėl ieškovės ieškinio reikalavimai pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu, nereikalauja jų vykdymo užtikrinimo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto pagalba.
22. Nors ieškiniu prašoma taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei vykdant Sutartį sumokėtas lėšas, tačiau ieškovė nepagrindžia kaip prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų pareikšto reikalavimo įvykdymą. Būtina pažymėti, kad šioje byloje turiniai materialiniai reikalavimai pareikšti savivaldybei, t. y. specifiniam juridiniam asmeniui, kuris dėl savo teisinio statuso ir ypatingos finansavimo tvarkos, iš esmės negali būti nemokus, bankrutuoti, t. y. neįvykdyti būsimo teismo sprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016). Dėl to, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neturi pagrindo abejoti, kad teismui priėmus jai galimai palankų sprendimą, jo įvykdymas bus apsunkintas.
23. Apeliaciniam teismui konstatavus, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neatitinka ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nelaikytina susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsauga, dėl ko ji negali būti taikoma, atskirojo skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas atsakovės nesąžiningumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nevertinami ir dėl jų, kaip neturinčių teisinės reikšmės ginčo klausimo išsprendimui, nepasisakoma.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvertino prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ryšio su ieškovės pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais, tačiau iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą – netaikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuris paliekamas nepakeistu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.