- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- e2-503-516/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00046-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Sitola“, mažajai bendrijai „Fincredit LT“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-303-372/2023 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Sitola“ ir mažajai bendrijai „Fincredit LT“ dėl įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-303-372/2023 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Juodoji audinė“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sitola“ ir mažajai bendrijai (toliau – MB) „Fincredit LT“ dėl įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovei UAB „Sitola“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, tačiau paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštavo pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, tačiau paliko teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (sąskaitas), uždraudė disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leisdamas areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškove, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams; nurodė, kad bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 611 788 Eur.
3. 2023 m. kovo 28 d. Šiaulių apygardos teisme gautas atsakovės UAB „Sitola“ atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties, kuriuo atsakovė prašė, teismui sutinkant su atskiruoju skundu, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Sitola“ nurodė, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai nesusijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais ir pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą ekonomiškumo principą. Turto arešto taikymas visam atsakovės UAB „Sitola“ turtui yra visiškai nesusijęs su ieškovės ieškinio dalyku; teismas nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje tinkamam įvykdymui; skundžiama nutartis pažeidžia UAB „Sitola“, kaip įmonės, kuriai inicijuojama restruktūrizavimo byla, teises ir CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą.
Žemesnės instancijos teismas
5. 2023 m. kovo 28 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas ir atsakovės MB „Fincredit LT“ atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties, kuriame atsakovė prašė Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti.
Atsiliepimas
6. Atsakovė MB „Fincredit LT“ nurodė, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jos, kaip sąžiningos kreditorės, teises ir teisėtus interesus bei neatitinka šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų; teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrindė, jog egzistuoja reali grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui; nėra jokio ryšio tarp ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais UAB „Sitola“ ir MB „Fincredit LT“ sudarytus sandorius ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių; taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, kadangi ieškovės interesus užtikrina dvigubai, nes tam pačiam ieškovės reikalavimui užtikrinti jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės kitoje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi tenkino atsakovės UAB „Sitola“ ir atsakovės MB „Fincredit LT“ atskiruosius skundus, panaikino Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį, kuria nutarta areštuoti atsakovei UAB „Sitola“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškove, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams. Bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 611 788 Eur sumos.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje nereiškia turtinio reikalavimo, nereiškia reikalavimo priteisti sumas, o prašo naikinti įkeitimo sandorius, todėl turto arešto taikymas UAB „Sitola“ turtui yra nesusijęs su ieškinio dalyku, t. y. ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju UAB „Sitola“ turtinė padėtis nepasikeis.
9. Teismas pažymėjo, kad ginčijamais įkeitimo sandoriais atsakovė UAB „Sitola“ įkeitė atsakovei MB „Fincredit LT“ visus atsakovės UAB „Sitola“ auginamus ir ateityje auginsimus žvėris. Tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje bus priimtas palankus ieškovei teismo sprendimas, atsakovė MB „Fincredit LT“ nebeturės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.198 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Be to, tenkinus ieškovės ieškinį, teismo sprendimas nelemtų naujo vykdomojo proceso dėl skolos išieškojimo.
10. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-239-372/2023 atsakovei UAB „Sitola“ iškelta restruktūrizavimo byla. 2023 m. kovo 10 d. teisme priimtas trečiojo asmens UAB „Juodoji audinė“ atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutarties. Skundas išsiųstas į apeliacinę instanciją ir dar neišnagrinėtas. Priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, atsakovės UAB „Sitola“ kilnojamasis turtas (audinių banda) nebebus įkeisti atsakovei MB „Fincredit LT“ naudai. Jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikins Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį, į atsakovės UAB „Sitola“ turtą (audinių bandą) antstolis R. K. turės galimybę (atnaujinęs vykdomąją bylą) ieškovės naudai nukreipti išieškojimą. Be to, antstolis iki vykdomosios bylos Nr. 0098/22/01798 sustabdymo jau buvo areštavęs atsakovei UAB „Sitola“ priklausančias pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas trečiuosius asmenis, t. y. ieškovės reikalavimų užtikrinimui jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės kitoje byloje, kurios būtų panaikintos tik įvykdžius sprendimą (civilinėje byloje Nr. e2- 334-368/2022). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sutiko su atsakovių nuomone, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos.
11. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. eB2-239-372/2023) priimtas atsakovės UAB „Sitola“ direktoriaus pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; leista mokėti atsakovės UAB „Sitola“ darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas ir apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš atsakovės UAB „Sitola“ sąskaitos Nr. LT577290000011467307, AB Citadele bankas, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota UAB „Sitola“ einamiesiems mokėjimams ir įmokoms mokėti yra 50 000 Eur. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog nusprendžia areštuoti pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas UAB „Sitola“ ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškove, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams. Nutartį ieškovė pateikė vykdyti antstoliui R. K., kuris 2023 m. kovo 27 d. turto arešto aktu areštavo visas atsakovei UAB „Sitola“ priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose. Skundžiama nutartis prieštarauja minėtai Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutarčiai, nes atsakovei UAB „Sitola“ buvo uždrausta vykdyti einamuosius mokėjimus ir faktiškai sutrikdyta atsakovės UAB „Sitola“ normali ūkinė komercinė veikla, kuri yra būtina, siekiant tinkamai išsaugoti gyvybingumą ir užtikrinti sėkmingą restruktūrizavimo proceso vykdymą. Teismas įvertino, kad tokia situacija pažeidžia CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą.
12. Įvertinęs atsakovių UAB „Sitola“ ir MB „Fincredit LT“ atskiruosiuose skunduose išdėstytus argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, teismas su pateiktais atskiraisiais skundais sutiko ir nusprendė, kad yra pagrindas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti, kadangi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos bei neatitinka siekiamų teisėtų tikslų, pažeidžia ekonomiškumo ir teismo sprendimo įvykdymo operatyvumo principus.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Ieškovė RUAB „Juodoji audinė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovės MB „Fincredit LT“ galimybė patenkinti savo reikalavimą iš atsakovės UAB „Sitola“ turto pirmiau už kitus kreditorius (ieškovę) ir yra ieškovės interesus pažeidžianti ir būsimo (laikinųjų apsaugos priemonių kontekste – preziumuojama, palankaus ieškovei) teismo sprendimo įvykdymą apsunkinanti aplinkybė. Būtent siekiant šiai aplinkybei užkirsti kelią (perleisti atsakovės UAB „Sitola“ turtą atsakovei MB „Fincredit LT“ pirmiau nei bus mokama ieškovei) byloje ir yra taikytinas atsakovės UAB „Sitola“ turto areštas. Šioje byloje ginčijamais įkeitimo sandoriais atsakovė UAB „Sitola“ savo turtą atsakovės MB „Fincredit LT“ naudai įkeitė jau būdama skolinga ieškovei (ir jau esant skolą patvirtinančiam pirmosios instancijos teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-334-368/2022). Taip UAB „Sitola“ ginčo įkeitimais vienam iš kreditorių (MB „Fincredit LT“) suteikė prioritetą (reikalavimo užtikrinimą) kito kreditoriaus (ieškovės) atžvilgiu. Atsakovė UAB „Sitola“ tiek ginčo sandorių sudarymo metu turėjo finansinių sunkumų, tiek šiuo metu yra nemoki (Šiaulių apygardos teismas yra jai iškėlęs nemokumo bylą Nr. eB2-239-372/2023), o teismui pateiktame restruktūrizavimo plano projekte numatyta, kad atsakovė UAB „Sitola“ su atsakove MB „Fincredit LT“ planuoja 100 proc. atsiskaityti pačiais pirmaisiais restruktūrizavimo proceso metais, tuo pačiu laikotarpiu padengiant tik nepilnus 17 proc. ieškovės reikalavimo. Taigi, MB „Fincredit LT” galimybė pirmiau už ieškovę išsiieškoti savo reikalavimą realiai egzistuoja – tokią galimybę sukuria būtent šioje byloje ginčijami įkeitimo sandoriai, o pateiktas restruktūrizavimo plano projektas akivaizdžiai liudija ketinimą šią galimybę realiai įgyvendinti. Tuo tarpu ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju (įkeitimo sandorius pripažinus negaliojančiais), MB „Fincredit LT” tokios pirmumo galimybės neturėtų, t. y. turėtų lygias teises su ieškove.
13.2. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, iki kol šioje byloje įsiteisės teismo sprendimas, remiantis atsakovės UAB „Sitola“ restruktūrizavimo plano projektu, greičiausiai su atsakove MB „Fincredit LT“ jau bus pilnai atsiskaityta (o su ieškove – ne). Tokiu atveju, viena vertus, gali tekti reikšti papildomus ieškinius dėl atsakovei MB „Fincredit LT“ jau sumokėtų lėšų grąžinimo, kita vertus, jei tokie ieškiniai būtų patenkinti, kyla pagrįsta abejonė dėl atsakovės MB „Fincredit LT“ galimybės juos įvykdyti.
13.3. Vien tai, kad ieškovė šioje byloje nereiškia piniginio reikalavimo, nepaneigia ieškovės prašytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, poreikio ir proporcingumo – juolab esant realiems faktams (teismo nesąžiningu įvardintas įkeitimo sandorio su UAB „Admiras“ modifikavimas), kad netaikius arešto bent jau ginčo įkeitimų objektui, atsakovė UAB „Sitola“ realiai atliks tolesnius veiksmus, siekdama papildomai apsunkinti ieškovės reikalavimo išieškojimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Sitola“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
14.1. Apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog egzistuoja grėsmė galbūt palankaus teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje tinkamam įvykdymui. Atsakovei įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-239-372/2023 yra iškelta restruktūrizavimo byla. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar neginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti, todėl netenka prasmės ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal finansinius reikalavimus, pareikštus kitose civilinėse bylose, nes iškėlus restruktūrizavimo bylą visiems egzistuojantiems restruktūrizuojamos įmonės kreditoriams, atsižvelgiant į pagrindinius restruktūrizavimo bylos principus, kreditorių lygiateisiškumą bei jų reikalavimų proporcingą patenkinimą, nepriklausomai nuo to ar kreditorinius reikalavimus jie pareiškė restruktūrizavimo byloje ar kitose civilinėse bylose, turi būti sudaromos vienodos galimybės reikalavimų užtikrinimui bei patenkinimui. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas sudarytų nevienodas galimybes visiems restruktūrizuojamos atsakovės kreditoriams ir suteiktų prioritetą vienos kreditorės reikalavimų užtikrinimui, atitinkamai tokių priemonių taikymas prieštarautų įstatymo nuostatoms.
14.2. Iškėlus atsakovei restruktūrizavimo bylą, visi atsakovės kreditorių reikalavimai bus tenkinami atsakovės restruktūrizavimo plane patvirtinta tvarka ir terminais, o ieškovė neturės teisės patenkinti savo reikalavimo pirmiau už kitus atsakovės kreditorius. Dėl atsakovės restruktūrizavimo plano patvirtinimo sprendimus priims atsakovės kreditoriai, tarp kurių bus ir ieškovė, kuri turės galimybę ginti savo teises atsakovės restruktūrizavimo proceso metu ir nesutikti su atsakovės restruktūrizavimo plano projektu
14.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų atsakovės UAB „Sitola“, kaip įmonės, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, teises ir CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą. Tuo atveju, jeigu atsakovės turtui būtų taikomas turto areštas, tai prieštarautų Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. įsiteisėjusiai nutarčiai civilinėje byloje Nr. eB2-239-372/2023, kuria atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, ir padarytų negalimą tolesnį atsakovės restruktūrizavimo procesą.
14.4. Ieškovė iš esmės siekia uždrausti atsakovei vykdyti einamuosius mokėjimus ir faktiškai sutrikdyti atsakovės normalią ūkinę komercinę veiklą, kuri yra būtina atsakovei siekiant tinkamai išsaugoti savo gyvybingumą ir užtikrinti sėkmingą restruktūrizavimo proceso vykdymą.
14.5. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo visiškai nesusijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais ir pažeidė CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą ekonomiškumo principą, todėl skundžiama nutartimi buvo teismo pagrįstai panaikintos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė MB „Fincredit LT“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Atsakovei UAB „Sitola“ įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-239-372/2023 yra iškelta restruktūrizavimo byla. Iškėlus restruktūrizavimo bylą, visiems egzistuojantiems restruktūrizuojamos įmonės kreditoriams, atsižvelgiant į pagrindinius restruktūrizavimo bylos principus, kreditorių lygiateisiškumą bei jų reikalavimų proporcingą patenkinimą, nepriklausomai nuo to ar kreditorinius reikalavimus jie pareiškė restruktūrizavimo byloje ar kitose civilinėse bylose, turi būti sudaromos vienodos galimybės reikalavimų užtikrinimui bei patenkinimui. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 30 straipsnis nustato, kad juridinio asmens turto, kuris buvo areštuotas iki nemokumo bylos iškėlimo, klausimus sprendžia nemokumo bylą iškėlęs teismas. Apeliantė skundžia nutartį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas spręstinas restruktūrizavimo byloje. Esant šioms aplinkybėms, nebetenka prasmės klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimas. Kadangi atskiruoju skundu skundžiama 2023 m. kovo 29 d. nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinis procesas nutrauktinas.
15.2. Ieškovės pareikšto ieškinio dalykas nesutampa su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Ieškovė nagrinėjamoje byloje nereiškia reikalavimo priteisti sumas, o prašo naikinti įkeitimo sandorį. Nagrinėjamu atveju nėra jokio ryšio tarp prašymo pripažinti negaliojančiais atsakovių UAB „Sitola“ ir MB „Fincredit LT“ sudarytus sandorius ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. net ir patenkinus ieškovės ieškinį, teismo sprendimas nebūtų pagrindu naujam vykdomajam procesui dėl skolos išieškojimo.
Motyvuojamoji dalis
15.3. Disponavimo turtu klausimai sprendžiami restruktūrizavimo byloje, todėl atmestini argumentai dėl atsakovių nesąžiningumo.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo
5. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
6. Nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi patenkino ieškovės (toliau – ir apeliantė) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovei UAB „Sitola“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises 611 788 Eur sumos ribose, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su apeliante, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams.
7. CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties panaikinimo tvarka, pagal kurią, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims.
8. Pirmosios instancijos teismas CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teise pasinaudojo ir skundžiama nutartimi panaikino 2023 m. kovo 20 d. priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9. Apeliantės manymu, skundžiama nutartis naikintina, kadangi: 1) ji sudaro galimybę atsakovei UAB „Sitola“ pirmiau atsiskaityti su atsakove MB „Fincredit LT“ nei su apeliante; 2) atsakovė UAB „Sitola“ realiai atlieka veiksmus, siekdama papildomai apsunkinti apeliantės reikalavimo išieškojimą.
10. Vertinant tai, ar skundžiama nutartis, kuria panaikinta teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimta pagrįstai, svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties priėmimo metu egzistavo būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
11. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 827-370/2015, 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-727/2012 ir kt.).
13. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).
14. Nagrinėjamu atveju ieškinyje apeliantė aiškiai įvardino savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl pagrindinių ieškinio elementų (dalyko ir pagrindo) suformulavimo, jame nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis apeliantės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra ir pagrindo išvadai, kad apeliantės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.
15. Atsižvelgdamas į aptartus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, nusprendžia, jog nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
16. Nustačius, kad apeliantės ieškinys nėra prima facie nepagrįstas, vertintina, ar skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu.
17. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios realiai gali užtikrinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-453-1120/2020).
18. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-886/2010)
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė šioje civilinėje byloje pareiškė ieškinį atsakovėms UAB „Sitola“ ir MB „Fincredit LT“ dėl įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, prašydama pripažinti negaliojančiais UAB „Sitola“ ir MB „Fincredit LT“ sudarytus sandorius: 1) 2022 m. rugpjūčio 2 d. sutartinį įkeitimą (notarinio registro Nr. 534, Sutarčių ir teisių suvaržymų registro identifikavimo kodas 30000118006191); 2) 2022 m. rugpjūčio 2 d. sutartinį įkeitimą (notarinio registro Nr. 536, Sutarčių ir teisių suvaržymų registro identifikavimo kodas 30000118008541); 3) 2022 m. rugpjūčio 2 d. sutartinio įkeitimo pakeitimą Nr. 1 (notarinio registro Nr. 532, Sutarčių ir teisių suvaržymų registro identifikavimo kodas 20220210059916). Ieškiniu nebuvo reiškiami reikalavimai dėl piniginių sumų priteisimo iš atsakovių.
20. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų pobūdį, apeliantės pareikštas ieškinys pagal procesinį tikslą priskirtinas ieškiniams dėl pripažinimo. Tokio pobūdžio ieškinio reikalavimams įvykdyti nėra reikalingas priverstinis vykdymas. Ieškinio dalykas yra atsakovių 2022 m. rugpjūčio 2 d. sudarytais sutartinio įkeitimo sandoriais sukurtų teisinių pasekmių panaikinimas. Pirmosios instancijos teismui priėmus apeliantei palankų teismo sprendimą, toks sprendimas realizuosis savaime. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje, nebus apsunktinas apeliantei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
21. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, konkrečiai – užtikrina tų reikalavimų įvykdymą ieškinio patenkinimo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1468-1120/2020). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1442-302/2017). Byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-363-823/2017). Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2022).
22. Apeliantei ieškiniu nereiškus reikalavimo dėl piniginių sumų priteisimo iš atsakovės UAB „Sitola“, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (atsakovės UAB „Sitola“ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų areštas) pripažintinos nesusijusiomis su ieškinio reikalavimais, taigi negali užtikrinti būsimo apeliantei galbūt palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo. Apeliantė nepagrindė, kaip prašomos laikinosios apsaugos priemonės gali užtikrinti jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą (CPK 178 straipsnis). Nustačius aptartas aplinkybes, pripažintina, kad minėtų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip neskirtų ieškinio reikalavimams užtikrinti, taikymas yra negalimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje priėjo išvadą apie aptartų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumą.
23. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus dėl teisiškai reikšmingo ryšio tarp ieškinio reikalavimų ir laikinųjų apsaugos priemonių nebuvimo, atitinkamai atmestini ir apeliantės argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti tęsiamas, kadangi jų netaikius, atsakovė UAB „Sitola“ galės pirmiau atsiskaityti ne su apeliante, tačiau su atsakove MB „Fincredit LT“.
24. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta ir tai, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama UAB „Sitola“ restruktūrizavimo byla Nr. eB2-239-372/2023. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartimi į UAB „Sitola“ restruktūrizavimo bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu teisiniu statusu įtraukta apeliantė. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje (kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-413-407/2023) atsakovei UAB „Sitola“ nutarta iškelti restruktūrizavimo bylą.
25. Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 104 straipsnio nuostatomis, restruktūrizavimo laikotarpiu atsakovė UAB „Sitola“ veiklą vykdys vadovaudamasi restruktūrizavimo planu. Dėl pritarimo restruktūrizavimo planui turės balsuoti atsakovės UAB „Sitola“ kreditoriai. Apeliantę restruktūrizavimo byloje įtraukus į atsakovės UAB „Sitola“ kreditorių sąrašą, ji turės galimybę daryti įtaką restruktūrizavimo planui ir savo, kaip kreditorės, finansinio reikalavimo patenkinimui (JANĮ 107 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliantės, kaip UAB „Sitola“ kreditorės (jei ji bus pripažinta kreditore atsakovės UAB „Sitola“ restruktūrizavimo byloje), finansinio reikalavimo patenkinimo (įskaitant reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonių) klausimas spręstinas būtent restruktūrizavimo byloje, o ne byloje, kurioje nagrinėjami kitokio pobūdžio klausimai (nagrinėjamu atveju, klausimai dėl atsakovių sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais).
26. Apibendrinus išdėstytus argumentus, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti pritaikytos, dėl to buvo pagrindas jas skundžiama nutartimi panaikinti.
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgus į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.