- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- e2-363-823/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02350-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J.
- Kategorijos
- 3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U. ir L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6440-852/2016, kuria teismas netenkino ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos pripažinti negaliojančiomis 2016 m. gegužės 20 d., 2016 m. gegužės 25 d., 2016 m. birželio 3 d., 2016 m. birželio 8 d. ir 2016 m. birželio 14 d. akcijų dovanojimo sutartis, sudarytas tarp atsakovių A. J. ir B. J., bei taikyti restituciją. Ieškovės taip pat prašė teismo atsakovių atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškinio sumai – 57 808,60 EUR, areštuoti atsakovių pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, turtines teises ir gautinas sumas, nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus ir nekilnojamąjį turtą; taikyti draudimą atsakovei A. J. ir atsakovei B. J. balsuoti UAB „Gerovės“ konservų fabrikas visuotiniuose akcininkų susirinkimuose atsakovėms priklausančiomis paprastosiomis vardinėmis UAB „Gerovės“ konservų fabrikas akcijomis – 39 868 vnt., įskaitant draudimą perleisti balsavimo teises, bei taikyti atsakovėms priklausančių 39 868 vnt. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų areštą, uždraudžiant šiomis akcijomis disponuoti. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės gali išvengti ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.Atsakovė B. J. prašė laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Nurodė, kad ieškovių ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Pažymėjo, kad atsakovių turto areštas ir neturtinių akcininko teisių ribojimas yra nesusiję su šios bylos ginčo dalyku. Areštuoti nepilnametei atsakovei priklausančias akcijas taip pat nėra būtinybės, nes jomis galima disponuoti tik teismo leidimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad iš pateikto ieškinio matyti, jog ieškovės byloje siekia nuginčyti akcijų dovanojimo sutartis, todėl teismas, patenkinęs ieškovių reikalavimus ir pripažinęs dovanojimo sutartis negaliojančiomis, taikytų byloje restituciją, t. y. šalys būtų sugrąžintos į iki ginčo buvusią padėtį, tačiau šalims nekiltų kitokios materialinės teisinės pasekmės. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, ieškovių reikalavimų užtikrinimui netikslinga taikyti atsakovėms turtinio pobūdžio suvaržymus – nekilnojamojo, kilnojamojo, turtinių teisių ar piniginių lėšų areštą, kadangi šios laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieškinio reikalavimais. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės nepateikė įtikinančių argumentų, kaip atsakovių naudojimasis turtinėmis ir neturtinėmis akcijų suteikiamomis teisėmis iki teismas galutinai išspręs ginčą dėl jų nuosavybės galėtų neigiamai įtakoti ir/ar apsunkinti akcijų priverstinio grąžinimo (ieškinio patenkinimo atveju) buvusiems akcijų savininkams galimybę ar padaryti kokios nors žalos. Teismo nuomone, uždraudimas atsakovėms naudotis turtinėmis bei neturtinėmis akcininko teisėmis būtų perteklinė priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės, nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsaugojimu, todėl jos taikymas pažeistų ekonomiškumo, proporcingumo bei teisingumo principus. Ieškovių prašymą taikyti atsakovei B. J. priklausančių akcijų areštą teismas atmetė konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė turi realų ketinimą perleisti šias akcijas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovės atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Prašymas taikyti atsakovėms turtinio pobūdžio suvaržymus yra tiesiogiai susijęs su pareikštais ieškinio reikalavimais, t. y. teismui nusprendus tenkinti ieškinį, tačiau pakeisti restitucijos būdą ir ją taikyti ne natūra, o sumokant ekvivalentą pinigais, ieškovėms galimai palankus teismo sprendimas galėtų likti neįvykdytas. Ieškovių pareikšti reikalavimai neabejotinai yra susiję su atsakovėms priklausančiomis akcijomis, todėl, nepritaikius prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – akcijų arešto, sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Teismas turėtų įvertinti ir tai, kad ieškovės ieškinyje nurodytose kitose civilinėse bylose gina bendrovės interesus, o atsakovės priiminėja bendrovei nenaudingus sprendimus (pvz., pakeičiami bendrovės įstatai), todėl yra pagrindas apriboti atsakovių naudojimąsi turtinėmis ir neturtinėmis bendrovės akcijų suteikiamomis teisėmis. Atsakovei A. J., siekiant išvengti galimai palankaus teismo sprendimo ieškovėms kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5538-803/2016, išlieka itin didelė tikimybė, kad atsakovės ir toliau elgsis nesąžiningai – neteisėtais būdais galimai sieks išvengti ieškovėms palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo.Atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones pažeidžiami proporcingumo ir teisingumo principai, nes atsakovių, atliekančių neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, interesams suteikiamas prioritetas, gali būti prarasta galimybė įvykdyti galimai palankų ieškovėms teismo sprendimą.Atsiliepimu į ieškovių atskirąjį skundą atsakovė B. J. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovių prašymas taikyti atsakovių turto areštą ieškinio sumai nėra niekaip susijęs su ieškovių ieškinyje reiškiamais reikalavimais. Ieškovės ieškiniu neprašo jų naudai priteisti pinigų ar kito turto. Tokios laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos pareiškus reikalavimą dėl skolos priteisimo, tačiau negali būti taikomos pareiškus ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.Ieškovės nėra pateikusios jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad turimas akcijas atsakovė ketintų perleisti ir/ar kitaip jas apsunkinti, o apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais apie atsakovių nesąžiningus veiksmus, kurie nėra įrodyti ir/ar patvirtinti teismų sprendimais ieškovių minimose civilinėse bylose. Nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovių ketinimus perleisti ginčo akcijas, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Be to, atsakovė B. J. yra nepilnametė, todėl, norint perleisti jos turtą, būtų reikalingas teismo leidimas. Ieškovės nėra pateikusios jokių įrodymų, kad akcininkė ketina sąmoningai priimti bendrovei nepalankius sprendimus. Bendrovės įstatų keitimas, priklausantis ne išimtinai atsakovės, o visuotinio akcininkų susirinkimo, kompetencijai, yra teisės aktų detaliai reglamentuotas dokumento, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje, keitimas, niekaip negalintis pažeisti bendrovės interesų ar sąlygoti bendrovei nepalankių finansinių įsipareigojimų sukūrimo.Laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo balsuoti akcininkų susirinkimuose, pritaikymas grubiai pažeistų atsakovės B. J. teises ir interesus. Atsakovė A. J. nebėra bendrovės akcininkė, todėl yra visiškai nesuprantama, kodėl draudimą yra siekiama nustatyti ir jai.Ieškovių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas reikštų ieškovių ieškinio reikalavimų patenkinimą be bylos išsprendimo iš esmės, kadangi, dovanojimo sutartims neesant nuginčytoms, būtų pritaikytas draudimas atsakovei balsuoti visuotiniuose bendrovės akcininkų susirinkimuose. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tokios laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis būtų iš esmės patenkinami ieškovių ieškinio reikalavimai, negali būti taikomos. Atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, niekaip nepažeidžiami proporcingumo ir teisingumo principai, kadangi šioje civilinėje byloje laikinosios apsaugos priemonės apskritai negali būti taikomos, nes ieškovių ieškinio reikalavimai yra absoliučiai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja pagal atskirojo skundo teisinius ir faktinius argumentus, taip pat ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnis). CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011), byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros, t. y. taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti proporcingumo principo reikalavimus. Tuo atveju, jeigu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, jei net ir egzistuotų ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-918-516/2016; ir kt.).Ieškovės šioje byloje pareikštu ieškiniu siekia, jog dovanojimo sutartys, kuriomis atsakovė A. J. perleido savo turėtas UAB „Gerovės“ konservų fabrikas akcijas atsakovei B. J., būtų pripažintos negaliojančiomis, bei taikyta restitucija – B. J. perleistas UAB „Gerovės“ konservų fabrikas akcijas grąžinant A. J.. Taigi, ieškiniu iš esmės siekiama, kad vienai iš atsakovių ginčo sutartimis perleistos akcijos butų grąžintos kitai atsakovei. Ieškovių pareikštu ieškiniu nėra reikalaujama jų naudai iš atsakovių priteisti pinigines lėšas ar kitą turtą. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovių byloje prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – atsakovių turto areštas, nėra susijusi su jų byloje pareikšto reikalavimo užtikrinimu, todėl teismo negali būti taikoma. Atskirajame skunde nurodyti teiginiai dėl teismo galimybės pakeisti restitucijos būdą šios išvados nepaneigia, kadangi restitucija, priėmus ieškovėms palankų teismo sprendimą, bet kokiu atveju būtų taikoma tik tarp šios bylos atsakovių, o ieškovėms jokios pinigų sumos nebūtų priteisiamos. Su ieškovių pareikštu reikalavimu (grąžinti akcijų nuosavybę iš vienos atsakovės kitai atsakovei) nėra susijusi ir kita prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovėms balsuoti UAB „Gerovės“ konservų fabrikas visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Apeliantės nei prašyme pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nepagrindė, kokiu būdu, neuždraudus atsakovei B. J. naudotis akcininko neturtinėmis teisėmis, galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo dėl akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais įvykdymas. Apeliančių atskirajame skunde minimos aplinkybės, susijusios su ginčais tarp ieškovių bei atsakovių kitose bylose, yra pernelyg nutolusios nuo šioje byloje reiškiamų reikalavimų ir nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ieškovių ieškiniu siekiamą tikslą atsakovės A. J. naudojimasis akcijomis suteikiamomis teisėmis galėtų pažeisti tik kitos atsakovės, kuriai prašoma grąžinti akcijų nuosavybę, bet ne ieškovių, teises. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu siekiama UAB „Gerovės“ konservų fabrikas akcijų nuosavybės grąžinimo atsakovei A. J., atsakovei B. J. priklausančių paprastųjų vardinių UAB „Gerovės“ konservų fabrikas akcijų areštas gali būti pripažintas laikinąja apsaugos priemone, susijusia su byloje pareikštais reikalavimais. Tačiau, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog šios laikinosios apsaugos priemonės netaikius galimai joms palankus teismo sprendimas galėtų likti neįvykdytas ar jo vykdymas galėtų pasunkėti, t. y. neįrodė vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Kaip pagrįstai pažymi atsakovė A. J., atsakovė B. J., kuriai ginčijamais dovanojimo sandoriais buvo perleistos UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcijos, yra nepilnametė, todėl jos turtas – šiuo atveju akcijos, gali būti perleistas tik gavus išankstinį teismo leidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nėra duomenų, kad nepilnametės atsakovės tėvams būtų išduotas teismo leidimas dėl atsakovei priklausančių bendrovės akcijų perleidimo, taip pat jokių kitų duomenų, patvirtinančių atsakovių ketinimą perleisti ginčo akcijas ir tokiu būdu išvengti būsimo galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustatęs jų taikymo sąlygų. Atskirojo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.