- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-23
- Bylos Nr.
- e2-1442-302/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01174-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- Z. T., V. S.
- Atsakovas
- L. T., S. T.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Konstela“, Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų Z. T. ir V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4460-275/2017 pagal ieškovų Z. T. ir V. S. ieškinį atsakovams L. T. ir S. T. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Konstela“ ir Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė G. Z. – Ž.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai Z. T. ir V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) 2014 m. rugsėjo 3 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorį pripažinti apsimestiniu, dengiančiu minėto buto pirkimo–pardavimo su ieškovų Z. T. ir V. S. atpirkimo teise sandorį; 2) butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priteisti ieškovams Z. T. ir V. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ buto kiekvienam; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - padaryti įrašą viešame registre dėl atsakovų vardu registruoto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo ir leisti ieškovams gyventi minėtame bute iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. uždrausti atsakovams S. T. ir L. T. iškeldinti ieškovus Z. T. ir V. S. iš ginčo buto.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi minėtą ieškovų prašymą tenkino. Paaiškėjus, kad atsakovai ginčo butą 2017 m. birželio 1 d. padovanojo savo dukrai J. T., 2017 m. birželio 19 d. teisme buvo gautas ieškovų prašymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 3 dalies pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki ieškovų patikslinto ieškinio padavimo teismui dienos padaryti įrašą viešame registre dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo, disponavimo šiuo turtu uždraudimo iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; uždrausti buto savininkui atjungti elektros energijos tiekimą šiam butui iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vykdymą pavedant vykdyti ieškovų pasirinktam antstoliui; uždrausti buto savininkui atjungti vandens tiekimą, šilumos teikimą ir visų kitų komunalinių paslaugų teikimą šiam butui iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vykdymą pavedant vykdyti ieškovų pasirinktam antstoliui. 2017 m. birželio 20 d. atsakovai pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties, kuriame prašė panaikinti 2017 m. birželio 7 d. nutartį. Atsakovai nurodė, kad ieškovai neturi teisės gyventi ginčo bute, nes laiku nerealizavo savo teisės išpirkti butą. Pažymėjo, kad 2017 m. birželio 1 d. dovanojimo sutartimi butas buvo perleistas J. T., kuri laikytina tinkama buto įgijėja. Taip pat atsakovai prašė netenkinti 2017 m. birželio 19 d. ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tvirtino, kad, sudarydami dovanojimo sutartį, nežinojo apie ieškovų kreipimąsi į teismą ir nesiekė padaryti teismo sprendimo vykdymą neįmanomu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi tenkino atsakovų L. T. ir S. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties ir panaikino minėtą nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės; pritaikė naujas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl J. T., priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, disponavimo šiuo turtu uždraudimo iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatė ieškovams keturiolikos dienų terminą pateikti teismui ieškinį, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos.Paaiškėjus aplinkybei, kad 2017 m. birželio 7 d. teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos ne atsakovų, o kito asmens - J. T., turtui, teismas darė išvadą, jog 2017 m. birželio 7 d. nutartis naikintina tuo pagrindu, kad, atsakovams perleidus ginčo butą savo dukrai, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti įvykdyta. Nustatęs, kad atsakovai L. T. ir S. T. jau yra perleidę ginčo turtą dukrai J. T., o ieškovai ketina pareikšti ieškinį ir šios atsakovės atžvilgiu, teismas darė išvadą, jog yra tikimybė, kad ir toliau ginčo turtu gali būti disponuojama, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl J. T. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, disponavimo šiuo turtu uždraudimo iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašymus taikyti buto savininkei draudimus atjungti elektros energijos tiekimą šiam butui iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, uždrausti buto savininkei atjungti vandens tiekimą, šilumos teikimą ir visų kitų komunalinių paslaugų teikimą ginčo butui teismas, pažymėdamas, kad byloje ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisės, o ne dėl naudojimosi butu teisės, atmetė. Teismas darė išvadą, kad buto savininkės atžvilgiu negali būti taikomas draudimas atlikti veiksmus, nesant duomenų, jog netaikius tokio draudimo, gali atsirasti ar padidėti žala ieškovams.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai Z. T. ir V. S. atskirajame skunde prašo iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir priimti naują nutartį – ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti visiškai: 1) padaryti įrašą viešame registre dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, disponavimo šiuo nekilnojamuoju turtu uždraudimo (t. y. nuomos, panaudos ir kt. sutarčių sudarymo) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; 2) leisti ieškovams su šeima gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) uždrausti buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui atjungti vandens tiekimą, šilumos teikimą ir visų kitų komunalinių paslaugų teikimą šiam butui iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Pateikia naujus rašytinius įrodymus – laiškų, adresuotų AB „Energijos skirstymo operatorius“, kopijas. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl ieškovų prašymo leisti ieškovams gyventi ginčo bute iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Motyvų teismo sprendime nebuvimas yra laikomas absoliučių teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu. Atsisakius taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą ginčo buto savininkei atjungti vandens tiekimą, šilumos teikimą ir visų kitų komunalinių paslaugų teikimą šiam butui iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, buto savininkei J. T. yra suteikiama galimybė piktnaudžiauti jai suteikiamomis teisėmis ir daryti spaudimą ieškovams. Ieškovai neturi kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi, taip pat nedisponuoja papildomomis lėšomis, kurių užtektų naujo buto nuomai, todėl net ir tuo atveju, jeigu atsakovės pageidavimu bus atjungtas vandens ir šilumos tiekimas ginčo butui, ieškovai vis tiek turės gyventi bute be patogumų. Su ieškovais ginčo bute gyvena ir nepilnamečiai vaikai. Atsakovei atjungus komunalinių paslaugų tiekimą ginčo butui, bus atimta galimybė tenkinti minimalius fiziologinius vaikų poreikius. Nepilnamečių vaikų teisė į būstą yra viena pagrindinių vaiko teisių, kuri yra ginama tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu.Ieškovai ginčo bute gyvena nuo pat jo įsigijimo dienos, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 19 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Butui priklausant UAB „Konstela“ nuosavybės teise, ieškovai gyveno ginčo bute. UAB „Konstela“ butą perleidus atsakovams, ir toliau ieškovai gyveno ginčo bute ir mokėjo už butui teikiamas komunalines paslaugas. Atsakovai niekada jokių pretenzijų į ginčo butą neturėjo. Tik ieškovams sumokėjus kompensaciją už butą, atsakovai atsisakė vykdyti savo prievolę ir ginčo butą perduoti ieškovų nuosavybėn. Ieškovams pradėjus reikalauti ginčo butą perleisti jų nuosavybėn, atsakovai pradėjo reikalauti, kad ieškovai išsikraustytų iš buto, be to, 2017 m. birželio 1 d. elgdamiesi nesąžiningai, atsakovai ginčo butą dovanojimo sutartimi perleido savo dukrai. Atsakovai S. T., L. T. ir J. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su skundu argumentus:Ieškovų reiškiamas reikalavimas, remiantis jų pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, negali būti tenkinamas, o tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apskritai yra negalimas. Atskirajame skunde dėstomos aplinkybės apie ginčo bute gyvenančius asmenis neatitinka realybės. Ieškovai tvirtina, kad vieno kambario 46,19 kv. m. bute gyvena penki asmenys, t. y. ieškovai ir trys ieškovo nepilnamečiai vaikai. Tokių gyvenimo sąlygų nepilnamečiams vaikams sudarymas leidžia teigti, jog patys vaikų tėvai neužtikrina minimalių vaikų poreikių tenkinimo. Aplinkybė apie ginčo bute gyvenančius nepilnamečius vaikus atsirado tik atskirajame skunde. Ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovo vaikai tik retkarčiais apsilanko ginčo bute. Kur gyvena ieškovo vaikų motina, nėra nurodoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties dalies, kuria buvo netaikytos laikinosios apsaugos priemonės - leisti ieškovams su šeima gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir uždrausti buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei atjungti vandens tiekimą, šilumos teikimą ir visų kitų komunalinių paslaugų teikimą šiam butui iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl J. T., priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, disponavimo šiuo turtu uždraudimo iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisėtumas ir pagrįstumas nėra kvestionuojamas, todėl šiuo aspektu pasisakoma nebus.
Dėl su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų
Ieškovai Z. T. ir V. S. su atskiruoju skundu pateikė rašytinių įrodymų – 2017 m. birželio 15 d. ir 2017 m. birželio 22 d. ieškovų advokato prašymus, adresuotus AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuriais prašoma pateikti informaciją, kada ir kieno prašymu buvo atjungta elektros energija ginčo butui, ir neatjungti ginčo butui elektros energijos tiekimo.Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. birželio 15 d. prašymas jau yra byloje (jis buvo teiktas kartu su ieškovų 2017 m. birželio 19 d. prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki patikslinto ieškinio pateikimo), o 2017 m. birželio 22 d. prašymas neturi esminės reikšmės sprendžiat klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, ieškovų su atskiruoju skundu teikiamus rašytinius įrodymus atsisakytina prijungti prie bylos.
Dėl skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti pareikštų reikalavimų pobūdį (CPK 145 str. 2 d.). Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo toje byloje priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017 ir kt.).Nagrinėjamu atveju ieškovai patikslintame ieškinyje teismo prašo: 1) pripažinti buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A5p, dovanojimo sutartį (reg. Nr. 2156), sudarytą 2017 m. birželio 1 d., negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio); taikyti restituciją natūra – iš atsakovės J. T. priteisti butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A5p, atsakovams S. T. ir L. T.; 2) 2014 m. rugsėjo 3 d. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A5p pirkimo–pardavimo sandorį pripažinti apsimestiniu, dengiančiu minėto buto pirkimo–pardavimo su ieškovų Z. T. ir V. S. atpirkimo teise sandorį; 3) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A5p, nuosavybės teise priteisti ieškovams Z. T. ir V. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ buto kiekvienam.Kaip matyti iš ieškovų suformuluotų reikalavimų, visi jie yra susiję su ginčo buto nuosavybės teise, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl J. T., priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, disponavimo šiuo turtu uždraudimo iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra pakankamos tam, kad būtų užtikrintas ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimas. Ieškovų prašomos taikyti kitos laikinosios apsaugos priemonės – leidimas ieškovams gyventi ginčo bute iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir uždraudimas ginčo buto savininkei atjungti vandens tiekimą, šilumos teikimą ir visų kitų komunalinių paslaugų teikimą šiam butui iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, vertintinos kaip nesusijusios su ieškinyje pareikštais materialiaisiais reikalavimais. Teismo nuomone, įpareigojimas neatjungti vandens, šilumos, elektros ir kitų komunalinių paslaugų tiekimo ginčo butui užtikrintų ne galimai ieškovams palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o tolimesnį ieškovų naudojimąsi ginčo turtu bylos nagrinėjimo metu, nors pagal VĮ Registrų centro duomenis nuosavybės teisė ieškovams nepriklauso. Akivaizdu, kad net ir nutraukus komunalinių paslaugų tiekimą ginčo butui ir ieškovams negyvenant ginčo bute, kol vyks bylos nagrinėjimas, ginčo turtas vis tiek galės būti pripažintas ieškovų nuosavybe, t. y. galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas niekaip nepasunkės, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties.Akivaizdu, kad, prašydami taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovai, šiuo metu nebūdami ginčo turto savininkais ir dar neišnagrinėjus ginčo dėl buto pripažinimo jų nuosavybe, siekia įgyti išimtines teises naudotis šiuo butu. Vykstant ginčui tarp šalių, apskritai nėra aišku, ar ieškovas teisėtai naudojasi šiuo turtu, todėl ieškovų prašomos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės yra ne tik nesusijusios su ieškinio reikalavimais, bet ir nepagrįstos. Pastebėtina, kad tokios pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikosi ir kitose savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose, pavyzdžiui, 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017; 2017 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-135-186/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017.Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Tai suponuoja būtinumą užtikrinti, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų proporcingos jomis siekiamiems tikslams. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašomų papildomai taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas viršytų tai, kas būtina būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Kaip minėta, galimai ieškovams palankus teismo sprendimo įvykdymas jau yra užtikrintas padarius įrašą viešame registre dėl atsakovei J. T., priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, disponavimo šiuo turtu uždraudimo iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Nors laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien tik kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo įgyvendinimą, tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, savaime nereiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos apskritai nepaisant antrosios CPK 144 straipsnyje nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Laikinųjų apsaugos priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ieškovui galimai palankaus sprendimo rezoliucinėje dalyje įtvirtinto imperatyvo įgyvendinimu, taikymas galimas tik tuo atveju, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas, netaikius tokių apsaugos priemonių, apskritai prarastų prasmę ir taptų netikslingas, t. y. egzistuotų grėsmė teismo sprendimui (ir jo vykdymui) plačiąja prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017).Nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo konstatuoti, kad, nepritaikius ieškovų prašomų papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, kai ieškinio reikalavimams užtikrinti jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės - uždraudimas atsakovei perleisti ginčo nekilnojamąjį turtą, padarant apie tai įrašą viešame registre, ieškovams palankaus sprendimo priėmimas ir vykdymas apskritai netektų ieškovams prasmės. Vien deklaratyvūs apeliantų teiginiai, kad ginčo butas yra vienintelė jų ir ieškovo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, taip pat nekeičia situacijos teisinio vertinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai, laikydamasis teismų praktikos, suformuluotos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir aiškinimo klausimu, atsisakė tenkinti ieškovų prašymą dėl papildomų priemonių taikymo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovų atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.Apeliacinės instancijos teisme 2017 m. rugpjūčio 23 d. buvo gautas atsakovų advokato prašymas atlyginti teisinio atstovavimo išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu, sudarančias 300 Eur. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išsprendžiamas priimant byloje galutinį procesinį sprendimą, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, į priežastis, dėl kurių šios išlaidos susidarė, bei į šalių elgesį (CPK 93 str., 270 str. 5 d. 3 p.). Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Atitinkamai, atsakovams išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokant už atskirąjį skundą žyminį mokestį, rengiant atskirąjį skundą/atsiliepimą į atskirąjį skundą, atlyginimo klausimas turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį procesinį sprendimą šioje byloje, todėl dėl atsakovų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumo nepasisakoma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.