Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovų atstovams adv. A. V. ir adv. padėjėjui S. M., atsakovmas J. T. ir S. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų Z. T. ir V. S. ieškinį atsakovams S. T., L. T. ir J. T. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, tretieji asmenys – UAB „Konstela“ ir Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė G. Z. – Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai Z. T. ir V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu patik patikslintu ieškiniu, prašydami pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį (reg. Nr. 2156), sudarytą 2017 m. birželio 1 d., negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio); taikyti restituciją natūra – iš atsakovės J. T. priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovų S. T. ir L. T. naudai; 2014 m. rugsėjo 3 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį pripažinti apsimestiniu, dengiančiu minėto buto pirkimo-pardavimo su ieškovų Z. T. ir V. S. su atpirkimo teise sandorį; butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priteisti ieškovams Z. T. ir V. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ buto kiekvienam; priteisti ieškovų naudai visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.2007 m. lapkričio 19 d. ieškovas Z. T. sudarė su Aleksandru ir N. G. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Butas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas ieškovės V. S. vardu.2010 m. ieškovo Z. T. vykdomai veiklai pradėjo trūkti apyvartinių lėšų, ko pasekoje Ieškovas kreipėsi į UAB „Konstela“ (toliau – bendrovė), kuri Ieškovui paskolino reikalingą pinigų sumą, t. y. 70 000 Lt (20 273,40 Eur). Kaip šios prievolės užtikrinimas tarp šalių buvo sudaryta 2010 m. liepos 29 d. buto pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartis, pagal kurią faktiškai ieškovei priklausantis butas buvo perleistas UAB „Konstela“, su ieškovų teise šį butą atpirkti ieškovui sumokėjus minėtai bendrovei 75 000 Lt (21 721,50 Eur), t. y. bendrovė planavo iš šios ieškovui suteiktos paskolos užsidirbti 5 000 Lt.2014 m. rugpjūčio mėnesį bendrovė pradėjo reikalauti, kad ieškovas grąžintų bendrovei jam suteiktą paskolą, kadangi bendrovei taip pat buvo reikalingos apyvartinės lėšos. Kadangi ieškovas tokios pinigų sumos neturėjo, iš savo pažįstamų sužinojo, kad atsakovas S. T. (toliau – atsakovas) turi lėšų, kurias gali ieškovui paskolinti. Po susitikimo su atsakovu bei su bendrovės vadovu K. V., buvo susitarta, jog atsakovas S. T. vietoje ieškovo atsiskaitys su bendrove, o kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, jam kaip įkaitas, bus perleistas butas.2014 m. rugsėjo 3 d. tarp atsakovo S. T. ir UAB „Konstela“ buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią butas, be numatytos ieškovų teisės jį atpirkti ir atgauti, buvo nuosavybės teise perleistas atsakovams. Nuo pat ieškovų buto įsigijimo pradžios, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 19 d., pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, minėtame bute gyveno išskirtinai tik ieškovė V. S., tačiau jame periodiškai lankydavosi ir ieškovas Z. T. su savo šeima.Ieškovai, pradedant nuo 2015 m. pradžios, reguliariomis grynųjų pinigų įmokomis, neviršijančiomis 1 000 Eur per vieną mokėjimą, atsakovui S. T. grąžindavo jo Bendrovei sumokėtą 75 000 Lt (21 721,50 Eur) sumą ir iki 2017 m. kovo mėnesio atsakovui buvo grąžinta 16 000 Eur suma. 2017 m. kovo mėnesį ieškovė V. S. pasiėmė 5 000 Eur dydžio vartojimo kreditą bei visą gautą sumą dalimis sumokėjo atsakovui. Paskutinė 1 000 Eur dydžio įmoka atsakovui S. T. buvo padaryta 2017 m. gegužės pradžioje, t. y. iš viso atsakovui ieškovai yra sumokėję 22 000 Eur – t.y. jie padengė visą įsiskolinimo sumą. Tačiau ieškovams pradėjus reikalauti, kad atsakovas grąžintų jiems nuosavybės teisę į butą, atsakovas tai daryti atsisakė bei pradėjo reikalauti, kad Ieškovai jam papildomai sumokėtų 54 000 Eur, taip pat įstatymo nustatytą gyventojų pajamų mokestį nuo šios sumos.Atsakovai būdami nesąžiningi, turėdami tikslą apsunkinti ieškovams teisminį procesą ir visais įmanomais būdais pažeistų teisių gynimą padaryti neįmanomu, 2017 m. birželio 1 d. dovanojimo sutartimi ginčo butą perleido savo dukrai J. T., kuri šiuo metu yra ginčo buto savininkė. Šiuo atveju atsakovų ir UAB „Konstela” sudarytas buto pirkimo-pardavimo sandoris yra apsimestinis, todėl ieškovai turi neginčytiną reikalavimo teisę atsakovų atžvilgiu. Atsakovų sudaryta 2017 m. birželio 1 d. dovanojimo sutartis akivaizdžiai pažeidžia ieškovų, kaip atsakovų S. ir L. T. kreditorių, teises atgauti jų išpirktą butą.Ieškovai atkreipia dėmesį, jog Bendrovės ir Atsakovo S. T. 2014 m. rugsėjo 3 d. sudarytas buto pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas ieškovui Z. T. siekiant realizuoti savo teisę į buto atpirkimą, t. y. šalys – tiek bendrovė kaip pardavėjas, tiek atsakovas kaip pirkėjas, sandorio sudarymo metu žinojo bei suprato, jog ginčo butas yra įkeistas kaip ieškovo prievolės iš pradžių bendrovei, o vėliau atsakovui užtikrinimo priemonė už jam suteiktą paskolą. Tačiau ieškovų su bendrove buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo su buto atpirkimo teise sutartis, tuo tarpu po kelerių metų bendrovės ir atsakovo sudaryta sutartis jau buvo be Ieškovų teisės atpirkti jiems nuosavybės teise priklausiusį butą. Dėl to, yra pagrindas teigti, jog 2014 m. rugsėjo 3 d. buto pirkimo-pardavimo sandoris yra apsimestinis, nes jame išreikšta valia neatitiko tikrosios šalių valios. Atsakovai S. T., L. T. ir J. T. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2010 m. liepos 29 d. Ieškovė V. S. pardavė UAB „Konstela“ butą su rūsiu už 75 000 Litų (21 721,50 Eur). Minėtos sutarties 3.4 p. nurodyta, kad ieškovė pardavė butą, kartu įgydama teisę perduotą Butą atpirkti iki 2010 m. spalio 1 d. Minėtoje sutartyje nėra jokios užuominos apie paskolinius santykius tarp ieškovų ir UAB „Konstela“, apie paskolos, neva tai gautos iš UAB „Konstela“, užtikrinimą. Ieškovė nerealizavo 2010 m. liepos 29 d. buto su rūsiu pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartyje numatytos atpirkimo teisės, iki šioje sutartyje nustatyto termino, ji nei viešai nei kokiu nors kitokiu būdu nepranešė apie savo norą pasinaudoti atpirkimo teise. 2014 m. rugsėjo 3 d. Butas buvo parduotas Atsakovui už tokią pat kainą už kurią jis buvo įsigytas iš Ieškovės, tai yra už 75000 Lt (21 721,50 Eur). UAB „Konstela“ Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu, neturėjo jokių įsipareigojimų Ieškovams, kaip ir Ieškovai neturėjo jokių prievolių, susijusių su šia pirkimo-pardavimo sutartimi, UAB „Konstela“.Atsakovų teigimu, akivaizdu, kad Ieškovai 2010 m. liepos 29 d. sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais nerealizavę savo atpirkimo teisės Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu neturėjo jokių teisių į jį. Dar daugiau, jeigu ieškovai ir turėtų kokių nors pretenzijų dėl buto realizavimo, jie turėtų jas reikšti tik buvusiam buto savininkui UAB „Konstela“, bet ne Atsakovams.Atsakovas S. T. taip pat kategoriškai nesutinka su ieškovų teiginiais, jog jie jam sumokėjo 22 000 Eur ir tvirtina, kad nėra gavęs iš ieškovų tokios pinigų sumos. Be to, šios aplinkybės ieškovai nepagrindžia jokiais įrodymais.Atsakovas S. T. su UAB „Konstela“ už nupirktą butą atsiskaitė kaip ir numatyta buto pirkimo–pardavimo sutarties 5.1 p. įmokėdamas į Kredito unijos „Sostinės kreditas“ sąskaitą visą Buto kainą – 75 000 Lt (21 721,50 Eur) , mokėjimo paskirtyje nurodant – kredito pagal 2013 m. spalio 7 d. kredito linijos Nr. P00328-KR grąžinimas. Buto pirkimo-pardavimo sutartyje, nėra nurodyta, kad butas perleidžiamas atsakovui su sąlyga, kad jis apmokės Ieškovo skolas UAB „Konstela“. Atsakovas neturi ir niekada neturėjo jokių paskolinių įsipareigojimų UAB „Konstela“. Atsakovas sumokėjo UAB „Konstela“ pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį šio buto kainą, todėl nėra aišku apie kokią dar bendrovei sumokėtą 75 000 Lt (21 721,50 Eur) sumą ieškinyje kalba ieškovai.Atsakovas S. T. pripažįsta, kad ieškovas Z. T. supažindino atsakovą su UAB „Konstela“ atstovu K. V., nes UAB „Konstela“ ketino parduoti butą, o atsakovas norėjo investuoti savo lėšas į nekilnojamąjį turtą. Taip pat, jog Ieškovas iš tikrųjų paprašė atsakovo paskolinti jam pinigų, tačiau ne tam, kad atsiskaityti su UAB „Konstela“, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovas su ieškovu anksčiau turėjo bendrų reikalų, susijusių su nekilnojamuoju turtu. S. T. sutiko paskolinti Z. T. 60 000 Lt (17 377,20 Eur) iki 2015 metų pradžios. Be to, jie susitarė, kad bute tam tikrą laiką liks gyventi ieškovė V. S., nes ji neturėjo savo nuosavo gyvenamojo busto, su sąlyga, kad ji mokės visus mokesčius už butą. Sutartu laiku ieškovas skolos negrąžino, o atsakovui pasiteiravus dėl to, kiek laiko V. S. dar ketina gyventi jo bute, ieškovas paprašė leisti jai kurį laiką dar ten pagyventi ir pasiūlė už tai sumokėti atsakovui. Per visą laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. gegužės mėnesio ieškovas perdavė atsakovui S. T. apie 7 000 EUR. Jokių kitokių pinigų atsakovas nėra gavęs nei iš ieškovo nei iš ieškovės.Ieškovai Z. T. ir V. S. dublike palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei prašo ieškinį tenkinti. Ieškovų vertinimu, 2010 m. liepos 29 d. buto su rūsiu pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartis nėra ginčo objektas šioje byloje, dėl to, tai, kad ieškovai jos nepateikia į bylą, negali būti vertinami kaip nesąžiningi. Ieškovų vertinimu ši sutartis tiesiog patvirtina ieškovų ir taip byloje įrodytas aplinkybes, dėl kurių byloje nekyla jokių abejonių, t. y. jog butas UAB „Konstela” buvo perleistas pagal pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovės atpirkimo teise už 75 000 Lt (21 721,50 Eur), kurie buvo ieškovui Z. T. suteikti kaip paskola, kai tuo metu buto rinkos kaina buvo 114 000 Lt (33 016,68 Eur). Ieškovai papildomai pažymi, jog per 2010 m. liepos 29 d. sutartyje nurodytą terminą, t. y. iki 2010 m. spalio 1 d., ieškovė nerealizavo šioje sutartyje numatytos teisės atpirkti butą. Tačiau tarp ieškovo Z. T. ir UAB „Konstela” buvo ir žodinis susitarimas, kad UAB „Konstela” ginčo buto neparduos tol, kol ieškovas Z. T. negrąžins paskolos arba nebus gautas šio ieškovo pritarimas. Ieškovai taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovų nesąžiningumą iš esmės patvirtina jų pačių atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, jog jie už Butą sumokėjo 21 721,50 Eur ir dar tariamai suteikė 17 377,20 Eur paskolą Ieškovui Z. T.. Taigi vadovaujantis tokia Atsakovų užimta pozicija ir nurodoma įvykių seka, darytina išvada, kad viso Atsakovai patyrė 39 098,70 Eur išlaidų, susijusių su Buto įsigijimu, kai Buto vidutine? rinkos vertė sandorio sudarymo dieną buvo 53 869 Eur. Ieškovai jokiais būdais nebūtų sutikę perleisti Buto Atsakovams už mažesnę nei buvo vidutinė Buto rinkos vertę. Atsižvelgiant į tai UAB „Konstela‘ ir atsakovo S. T. sudarytas 2014 m. rugsėjo 3 d. Buto pirkimo-pardavimo sandoris yra apsimestinis. Ieškovai nesutinka su atsiliepimo motyvais, kad ieškovui Z. T. buvo paskolinta 60 000 Lt (17 377,20 Eur) suma. Atsakovas S. T. paskolino ieškovui Z. T. būtent 75 000 Lt (21 721,50 Eur) sumą ir kaip tokio sandorio užtikrinimą savo asmeninėn nuosavybėn gavo ginčo Butą iš Ieškovų, t.y. gavo Butą kaip paskolos užtikrinimo priemonę, kuriame gyveno ir iki šiol gyvena Ieškovai, mokėjo ir moka mokesčius. Ieškovai taip pat pažymi, jog atsakovė J. T. dovanojamą Butą priėmė niekada jame nesilankiusi, nemačiusi, be raktų, taip pat žinodama, jog jame gyvena ieškovė V. S.. Be to, atsakovė J. T. užsiima nekilnojamojo turto nuoma, todėl vykdydama profesionalią turto nuomos veiklą, būdama verslininkė, priėmė jai dovanojama butą neįvertinusi visų su Butu susijusių rizikų. Atsakovai S. T., L. T. ir J. T. pateikę tripliką palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir prašo ieškinį atmesti. Papildomai pažymi, kad nėra aišku kokią reikšmę turi Ieškovų žodinis susitarimas, jeigu jis iš viso buvo, jau įvykdytai 2010 m. liepos 29 d. sutarčiai, juo labiau sudarytas tarp UAB „Konstela“ ir Z. T., tai yra asmens, kuris niekada neturėjo jokių nuosavybės teisių į Butą. Nei Ieškinyje nei dublike Ieškovai nemini, kad toks ar panašus susitarimas buvo tarp buto pardavėjos V. S. ir UAB „Konstela“. Nurodė, jog niekas netrukdė šios sutarties šalims nustatyti ir ilgesnį terminą atpirkimo teisės realizuoti, nes įstatymas tai leidžia, tačiau ieškovai tvirtindami, kad buvo kažkoks dar papildomas, niekur neišviešintas susitarimas, nepaaiškino kokiais sumetimais tai nebuvo padaryta.Byloje nėra jokių objektyvių duomenų paneigiančių, kad UAB „Konstela“ Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu, neturėjo jokių įsipareigojimų Ieškovams, kaip ir Ieškovai neturėjo jokių prievolių, susijusių su šia pirkimo-pardavimo sutartimi, UAB „Konstela“. Nebuvo jokių Butui taikytinų suvaržymu, tokių kaip dublike minimas paskolos užtikrinimas, hipoteka, įkeitimas ir pan. Butas ginčijamos sutarties sudarymo diena nuosavybės teise priklausė UAB „Konstela“. Atsižvelgiant į tai, ieškovė V. S. 2010 m. liepos 29 d. sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais nerealizavusi atpirkimo teisės, Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu neturėjo jokių teisių į jį. Ieškovų samprotavimai dėl Z. T. suteiktos 60 000 Lt (17 377,20 Eur) paskolos, yra niekuo nepagrįsti. Minėtus pinigus atsakovas S. T. paskolino Z. T., nes jie anksčiau kartu sėkmingai bendradarbiavo, realizuodami projektus, todėl atsakovui nekilo jokių abejonių dėl Z. T. sąžiningumo ir padorumo. S. T. buvo įsitikinęs, kad ieškovas 60 000 Lt (17 377,20 Eur) skolą grąžins iki 2015 m. pradžios, tačiau sutartu laiku ieškovas skolos negrąžino. Jokia rašytinė paskolos sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovai sąmoningai klaidina teismą ieškinyje ir dublike nurodydami, jog atsakovai „ėmė elgtis nesąžiningai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi“, reikalaudami sumokėti dar 54 000 Eur, po to, kai ieškovai įvykdė neva tai buvusį susitarimą dėl buto grąžinimo jiems, nes jie padengė visą 22000 Eur dydžio įsiskolinimą atsakovams. Atsakovas niekada nereikalavo iš Ieškovų „papildomai“ sumokėti 54 000 Eur. Ieškovas iki šiol yra skolingas atsakovui, todėl reikalavimas grąžinti paskolą nėra tolygus reikalavimui papildomai sumokėti kažkokius pinigus, neaišku už ką. Be to, ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jie sumokėjo atsakovui 22 000 Eur.Dublike taip pat daroma nepagrįsta prielaida, jog atsakovė J. T. priėmė dovanojamą butą, neįvertinusi visų su butu susijusių rizikų. Atsakovė J. T. nėra nekilnojamojo turto agentas. Ji verčiasi gyvenamosios paskirties patalpų nuoma. Be to, priešingai, negu teigia ieškovai, atsakovei J. T. buvo puikiai žinoma dublike nurodytos aplinkybės apie tai, kas ir kokiomis sąlygomis gyvena bute. Tretieji asmenys UAB „Konstela“ ir Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė G. Z.-Ž. atsiliepimų į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Ieškinys atmestinas.

28 . Nustatyta, kad ieškovė V. S. 2010 m. liepos 29 d. sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Konstela“ buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise, t. y. ieškovė turimą nuosavybėje butą perleido UAB „Konstela” pagal pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovės atpirkimo teise už 75 000 Lt (21 721,50 Eur), kurie buvo ieškovui Z. T. suteikti kaip paskola. UAB „Konstela“ 2014 m. rugpjūčio mėn. pradėjo reikalauti, kad ieškovas grąžintų paskolą. Ieškovas paskolos trečiajam asmeniui negrąžino. Atsakovas S. T. įsigijo ginčo butą iš UAB „Konstela“ pagal 2014 m. rugsėjo 3 d. tarp atsakovo S. T. ir UAB „Konstela“ pasirašytą buto pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartį patvirtinusi notarė G. Z. –Ž. paaiškino, kad sutarties šalys nereiškė pageidavimo, jog sutartis būtų sudaryta su atpirkimo sąlyga. Šioje sutartyje nebuvo numatyta, kad ji sudaroma su atpirkimo teise. Už įsigytą butą S. T. sumokėjo 75000 Lt, juos įmokėdamas į Kredito unijos „ Sostinės kreditas“ sąskaitą, šį mokėjimą vykdė pagal 2014-09-03 buto pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 punktu prisiimtą įsipareigojimą. Šiame punkte buvo numatyta, kad pirkėjas turi įmokėti šią sumą į Kredito unijos „Sostinės kreditas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „ Swedbank“ AB, mokėjimo paskirtyje nurodant - kredito pagal 2013-10-07 kredito liniją Nr. P00328-KR grąžinimas. Atsakovas S. T. teigia, kad paskolino ieškovui Z. T. 60 000 Lt, ši sutartis buvo sudaryta tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp S. T. ir UAB „Konstela“.

29. LR CK 1.87 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, kai sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikytinos taisyklės, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje. Pagal ieškovų pareikštą reikalavimą, teismas turi padaryti išvadą, ar vienų asmenų sudarytu sandoriu gali būti pridengiamas kitų asmenų sudarytas sandoris. Tai, kad prašoma pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą tarp atsakovo S. T. ir trečiojo asmens UAB „Konstela“, teigiant, kad šiuo sandoriu buvo pridengiamas sandoris, sudarytas tarp ieškovės V. S. ir UAB „Konstela“, ieškovų pareiga buvo įrodyti, kad 2014-09-03 pirkimo - pardavimo sandoris nebuvo sudarytas, o šia sutartimi ieškovė V. S. pardavė butą trečiajam asmeniui UAB „Konstela“. Pridengti sandorį, kuris jau buvo sudarytas ir patvirtintas notarine tvarka, nei vienai iš šalių nebuvo pagrindo, nes šis sandoris galiojo, ir vien tai, kad buto pardavėja pagal 2010 m liepos 29 d. sandorį neturėjo galimybės pasinaudoti teise, numatyta pirkimo – pardavimo sutartyje- išpirkti parduotą butą iš pirkėjo, nereiškia, kad sandoris negalioja, kad jo nėra sudaryta ir kad iš tikrųjų yra visai kitas sandoris, kad šalys turėjo galvoje sandorį, kurį sudarė 2014 m. rugsėjo 3 d. buvęs pirkėjas kaip pardavėjas su kitų pirkėju. Padarius išvadą, kad buvo sudaryti du skirtingi, savarankiški sandoriai - 2010 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutartis ir 2014 m. rugsėjo 3 d. pirkimo - pardavimo sutartis, kuria sutarties dalykas buvo tas pats - butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau pirmojo sandorio pirkėjas vėliau sudarytu sandoriu įsigytą butą perleido kitam savininkui, atsakovui S. T., nėra pagrindo daryti išvadai, kad vėliau sudarytas sandoris pridengė anksčiau sudarytą sandorį. Abiejų sandorių sudarymo atvejais sandorio šalys turėjo galvoje pirkimą pardavimą. Ieškovų paaiškinimu, pirmoji sutartis atitiko jų valią, t.y. sutartyje buvo įrašyta tai, ką sutarties šalys turėjo galvoje. Byloje nagrinėtina, ar antrosios sutarties, sudarytos 2014-09-03 d., atveju šalys turėjo galvoje tai, kas nurodyta sutartyje, ar šiuo susitarimu norėjo sudaryti 2010-07-29 d. sandorį. Tai, kad tik viena iš abiejų sandorių šalių buvo ta pati – UAB „Konstela“, vien tai leidžia daryti išvadą, kad antrosios sutarties šalis – atsakovas S. T. negalėjo turėti galvoje kito asmens – V. S. ketinimų. Tai, kad antroji sutartis buvo sudaryta pasekoje to, kad V. S. nepasinaudojo teise atpirkti parduotą butą, nereiškia, kad antroji sutartis sudaroma „ iš tikrųjų turint galvoje“ kitą sutartį. Sąlyga antrajai sutarčiai sudaryti buvo tai, kad pardavėja pagal pirmąją sutartį ( ieškovė ) nepasinaudojo teise atpirkti butą, todėl butą įsigijusi bendrovė įgijo teisę disponuoti butu. Padarius išvadą, kad antrosios sutarties šalys negalėjo turėti galvoje pirmosios sutarties, o tik sudaryta pirmoji sutartis buvo pagrindu antrajai sutarčiai sudaryti, todėl antrajai sutarčiai negali būti taikomos pirmosios sutarties taisyklės. Teismas daro išvadą, kad CK 1.87 straipsnio 1 dalyje numatytas sandoris, kuris pripažintinas negaliojančiu kaip apsimestinis, turi būti sudarytas tarp tų pačių asmenų, nes turėti galvoje kitą sandorį gali tik tos pačios šalys.

30 . Ieškovo Z. T. nurodytos aplinkybės, kad atsakovas S. T. vietoje jo turėjo atsiskaityti su UAB „Konstela“, kad buvo susitarta su UAB „Konstela“ vadovu K. V. ir atsakovu S. T. , jog jis atsiskaitys su bendrove už ieškovą, o atsakovui bus perleistas butas kaip įkaitas, turėjo būti įrodytos kitais įrodymais, ne vien ieškovo paaiškinimu. Ieškovas nurodo, jog jam turėjo suteikti atsakovas paskolą, atsiskaitydamas už jo turimą paskolą bendrovei su UAB „Konstela“, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų pervedęs UAB „Konstela“ ar jos nurodytam kitam asmeniui pinigų sumą, kaip atsiskaitymą už ieškovo turimą paskolą su bendrove. Ieškovo paaiškinimas, jog bendrovė turėjo įkeisti pagal susitarimą butą atsakovui kaip ieškovui suteiktos atsakovo paskolos gražinimo užtikrinimą, atmestinas, nes apklaustas liudytoju K. V. neprisiminė tokio susitarimo tarp šalių, be to, bendrovė neturėjo intereso įkeisti turimą nuosavybėje butą paskolos, kurią suteikė atsakovas ieškovui įvykdymui užtikrinti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad bendrovė galėjo turėti interesą garantuoti savo turtu už ieškovui atsakovo suteiktą paskolą. Ieškovo paaiškinimai dėl atliktų grynųjų pinigų įmokų nuo 2015 m. iki 2017 m. kovo mėn. atsakovui S. T., bendroje sumoje - 22000 Eur, nėra pakankamais įrodymais aplinkybei, jog tuo ieškovas grąžino atsakovui jo suteiktą paskolą įrodyti. Ieškovas pagal savo amžių ir turimą verslo patirtį turėjo pasirūpinti įrodymų apie sumokėtas atsakovui sumas gavimu. Atsakovui neigiant tokios pinigų sumos gavimą, pripažįstant 60 000 Lt paskolos suteikimą ieškovui, bei gautą iš ieškovo apie 7000 Eur sumą už tai, kad ieškovė V. S. gyveno jam priklausančiame bute, paskolinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo buvimas nėra pagrindu tenkinti ieškovo reikalavimą, kuris pareikštas dėl pirkimo pardavimo sandorių pripažinimo apsimestiniais, o ne dėl paskolos santykių tarp šalių. Tai, kad butas buvo parduotas bendrovės atsakovui S. T. mažesne, nei rinkos kaina, neturi įtakos vertinimui, ar šis sandoris nebuvo apsimestinis. Ieškovas paaiškinimas, kad tarp ieškovo Z. T. ir UAB „Konstela” buvo ir žodinis susitarimas, kad UAB „Konstela” ginčo buto neparduos tol, kol ieškovas Z. T. negrąžins paskolos arba nebus gautas šio ieškovo pritarimas, taip pat nebuvo įrodytas, liudytojui S. V. nepatvirtinus ieškovo paaiškinimo.

31 . Ieškovų reikalavimas pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, sudarytą 2017 m. birželio 1 d., negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją natūra – iš atsakovės J. T. priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovų S. T. ir L. T. naudai, atmestinas dėl to, kad ieškovai neįrodė, jog jie yra atsakovo S. T. kreditoriais, kad turi pagrindą reikalauti iš atsakovo S. T. skolos ir dovanojimo sandoris pažeidė jų teisę gauti turimo reikalavimo patenkinimą. Ieškinyje nenurodyta, kad atsakovas būtų skolingas tam tikrą pinigų sumą ieškovams, todėl CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškovai negali ginčyti atsakovo S. T. sudaryto sandorio su atsakove J. T..

32. Atsakovai byloje pateikė duomenis, jog turėjo atstovavimo išlaidų - 1200 Eur. Iš pateikto 2017-11-07 pinigų priėmimo kvito matyti, kad atstovavimo paslaugas apmokėjo atsakovas S. T. už atsiliepimo, tripliko parengimą, todėl jam priteistina ši suma iš abiejų ieškovų lygiomis dalimis ( po 600 Eur ). Priteisiant šias išlaidas CPK 98 straipsnio pagrindu, atsižvelgiama į tai, kad byla yra pakankamai sudėtinga, buvo teikiamos teisinės paslaugos ruošiant procesinius dokumentus ir dalyvaujant atstovui teismo posėdžiuose, į turtinio reikalavimo dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį. Be to, ieškovai lygiomis dalimis turi atlyginti valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, kurios sudaro byloje 15,94 Eur.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui S. T. iš ieškovų Z. T. ir V. S. po 600 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovų Z. T. ir V. S. po 7,97 Eur pašto išlaidų. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.