- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-21
- Bylos Nr.
- e2-840-912/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00021-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „FACIJA“, uždarosios akcinės bendrovės „Enolsa“, R. J., O. L.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „RM Investicijos“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „FACIJA“, uždarosios akcinės bendrovės „Enolsa“, R. J. (R. J.) ir O. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Facija“, uždarosios akcinės bendrovės „Enolsa“, O. L. ir R. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RM Investicijos“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „RM Investicijos“:
1.1. ieškovei UAB „Facija“ 192 319,03 Eur skolą, 32 137,95 Eur palūkanas, 11,15 proc. procesines palūkanas;
1.2. ieškovui R. J. 163 900 Eur skolą, 14 506,04 Eur palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas;
1.3. ieškovei O. L. 5 000 Eur skolą, 57,90 Eur palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas;
1.4. ieškovei UAB „Enolsa“ 10 000 Eur skolą, 142,58 Eur palūkanas, 11,15 proc. procesines palūkanas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 418 063,50 Eur vertės atsakovės nekilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant ar nepakankant – kilnojamąjį turtą, lėšas ir turtines teises.
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo, nes nenustatė grėsmės būsimo ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovai pateikė naują prašymą ir prašė areštuoti atsakovės 418 063,50 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – kilnojamąjį turtą, lėšas ir turtines teises.
4. Ieškovai grėsmę būsimam galbūt ieškovams palankiam teismo sprendimo įvykdymui grindžia naujomis aplinkybėmis. Atsakovės vadovas baustas administracine tvarka dėl atsakovės akcininkų teisių pažeidimo, nes nesuteikė akcininkams informacijos. Atsakovės vadovas linkęs nepaisyti teisės aktų, slėpti su atsakove susijusią informaciją. Iškėlus bylą teisme atsakovė nepagrįstai pervedė lėšas susijusiems asmenims: 2025 m. kovo 18 d. – 53 301 Eur UAB „Skalmarkas“, kuriai vadovauja atsakovės vadovas ir jo sesuo; 2025 m. kovo 19 d. – 2 674,10 Eur UAB „Dekimus“, kurios vadovas, ieškovų teigimu, yra atsakovės statytinis. Nurodyti mokėjimai nepagrįsti, atlikti su atsakove susijusiems asmenims, todėl kilo abejonių dėl atsakovės sąžiningumo. Atsakovė pardavė žemės sklypo dalį UAB „Skalmarkas“. Ji, gavusi lėšas, neįvykdė šalių 2025 m. gegužės 26 d. taikos sutarties (toliau – Taikos sutartis) 8 punkto, pagal kurį turėjo ieškovams sumokėti 53 000 Eur. Atsakovė nepateikė 2024 metų finansinių ataskaitų, o 2023 m. ataskaitas pateikė tik 2025 m. balandžio 2 d. Ieškovai teigė, kad atsakovė slepia turtą, siekdama išvengti atsiskaitymo su ieškovais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 30 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą.
6. Teismas nurodė, kad tikėtinas ieškinio pagrįstumas įvertintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 15 d nutartimi. Dėl to jo iš naujo nevertino.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė 2025 m. kovo 18 d. mokėjimu UAB „Skalmarkas“ atsiskaitė už įsigytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o 2025 m. kovo 19 d. UAB „Dekimus“ – už paslaugas, susijusias su dvibučių namų įregistravimu. Aplinkybė, kad mokėjimai atlikti tarp galbūt susijusių bendrovių, savaime nėra pagrindas abejoti atsakovės sąžiningumu. Atsakovė ne siekė sumažinti savo turtą, bet jį padidino, įgydama naujo turto ir inicijuodama jo įregistravimą.
8. Teismas įvertino, kad Taikos sutarties 8 punktu atsakovė įsipareigojo sumokėti 53 000 Eur per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties, patvirtinančios Taikos sutartį, priėmimo dienos, bet ne nuo sutarties pasirašymo ar pateikimo teismui dienos. Taikos sutartimi šalys nesusitarė, iš kokio turto bus įvykdytas mokėjimas. Aplinkybė, kad atsakovė, pardavusi turtą, bent iš dalies neatsiskaitė su ieškovais, neįrodo nesąžiningų atsakovės veiksmų. Ji galbūt turi kitų prievolių, kurių vykdymo terminai suėję. Atsakovės 2025 m. gegužės 26 d. sprendimui paduoti turtą pritarė visi akcininkai.
9. Teismas nurodė, kad finansinių dokumentų nepateikimas Juridinių asmenų registrui, aplinkybės, kad atsakovės vadovas baustas administracine tvarka, nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo. Teismas nenustatė grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas neteisingai įvertino grėsmę teismo sprendimo vykdymui. Atsakovo vadovas M. B. (M. B.) yra ne kartą nubaustas administracine tvarka už teisės aktų nesilaikymą. Jis veikia prieš ieškovus, neleidžia ieškovui R. J. įgyvendinti neturtines akcininko teises.
10.2. Neaišku, kokiu tikslu 2025 m. kovo mėn. atsakovė iš depozitinės sąskaitos atsiėmė 201 000 Eur. Atsakovė 2025 m. kovo 18 d. pervedė 53 301 Eur UAB „Skalmarkas“, kuriai vadovauja atsakovės vadovas ir jo ar jo sutuoktinės sesuo; 2025 m. kovo 19 d. – 2 674,10 Eur UAB „Dekimus“, kurios vadovas, ieškovų teigimu, yra atsakovės statytinis akcininkas E. B. (E. B.). E. B. – atsakovės akcininkas, valdantis 50 proc. akcijų. Sandoriai sudaryti su atsakovės vadovo artimais giminaičiais, todėl atsakovė laikytina nesąžininga. Ji mažina savo turtą, perleido žemės sklypą UAB „Skalmarkas“. UAB „Skalmarkas“ ir UAB „Facija“ – didieji atsakovės kreditoriai, suteikę šimtatūkstantines paskolas be užtikrinimo priemonių. Atsakovės akcininkai 2025 m. gegužės 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime nusprendė perduoti UAB „Skalmarkas“ du butus, įskaitomos prievolės vertė – 270 tūkst. Eur; UAB „Facija“ –135 000 Eur vertės turtą. Atsakovė elgiasi nesąžiningai.
10.3. Atsakovė slepia duomenis apie bendrovės tikrą finansinę padėtį. Jos pateiktos deklaracijos turi trūkumų. Atsakovė nepateikė 2024 metų finansinių ataskaitų, o 2023 m. ataskaitas pateikė tik 2025 m. balandžio 2 d. Ieškovas R. J., valdantis atsakovės 50 proc. akcijų, netvirtino finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 ir 2022 metus. Atsakovės vadovas neteisėtai pateikė nurodytus bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus.
10.4. Atsakovė vengia atsakomybės, nevykdo pareigų be priverstinio vykdymo priemonių. Atsakovė, po ilgų derybų sudariusi taikos sutartį, jos nevykdė, vilkino jos patvirtinimo procesą. Teismas neteisingai rėmėsi taikos sutartimi, nurodydamas, kad atsakovė turėjo sumokėti nurodytą sumą nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos. Taikos sutartis nutraukta, nes atsakovė buvo nesąžininga.
Atsiliepimas
10.5. Atsakovė nesąžininga, jos elgesys nenuoseklus. Ji atsiliepime į ieškinį nurodė, kad negavo paskolos iš ieškovės UAB „Enolsa“, atsakovės vadovo parašas suklastotas. Vėliau atsakovė pateikė teismui duomenis, kad įvykdė dalį prievolės.
10.6. Atsakovė nurodė atsiliepime neteisingas ir nenuoseklias aplinkybes. Atsakovė teigė, kad ji negalėjo ištaisyti Taikos sutarties trūkumų, nes notaras L. Ž. atostogavo, bet sandoriui sudaryti nereikalingas konkretus notaras. Ji galėjo rinktis kitą. Atsakovė anksčiau nurodė, kad reikalingi trečiųjų asmenų sutikimai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, bet ji buvo vienintelė savininkė.
10.7. Atsakovė valdo turtą, kurio vertė yra ne mažesnė negu 1 527 746 Eur. Teisme nagrinėjamas ginčas dėl atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypų), kurio vertė – 833 740 Eur. Atsakovė taip pat planuoja parduoti jai priklausantį butą. Tikėtina, kad atsakovė nebeturės turto iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
11. Atsakovė UAB „RM Investicijos“ atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Ieškovai nutraukė taikos sutartį, likus 13 dienų iki 2025 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio, kuriame turėjo būti sprendžiamas jos patvirtinimo klausimas. Taikos sutarties tvirtinimas užtruko dėl teisėjo kasmetinių atostogų. Notaras L. Ž. atsisakė tvirtinti atsakovės ir ieškovės UAB „Facija“ žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį dėl paskirto teismo posėdžio. Nurodytą notarą pasirinko abi šalys. Ieškovams nutraukus taikos sutartį ir teismui atšaukus posėdį, notaras tą pačią dieną išsiuntė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir buto (duomenys neskelbtini) sutarties projektą ieškovės UAB „Facija“ atstovui derinti. Jeigu UAB „Facija“ sudarysnurodytą sandorį, ieškinio reikalavimas sumažės 135 000 Eur.
11.2. UAB „Enolsa“, UAB „Facija“, UAB „Skalmarkas“, UAB „Sagela“ ir UAB „Dekimus“ susiję su atsakovės akcininkais E. B. ir R. J.. Visi ieškovai giminystės ar kitais ryšiais susiję su R. J.. 2025 m. gegužės 26 d. atsakovės akcininkų visuotinio susirinkimo sprendimu nusprendė dėl žemės sklypo ir statinių pardavimo kainos ir būdo. Sprendimą parduoti turtą priėmė ne atsakovės vadovas, bet jos akcininkai.
11.3. Atsakovė pagrindė, kokiu tikslu panaudojo lėšas, sudarytus sandorius. Atsakovė 2025 m. liepos 29 d mokėjimo pavedimais sumokėjo UAB „Enolsa“ – 10 211,3 Eur, O. L.– 5 220,13 Eur. Teismas neanalizavo Taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties nevykdymas nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo.
11.4. Administraciniuose nutarimuose nenustatytas atsakovės siekis elgtis nesąžiningai, sąmoningai kenkti savo turtinei padėčiai. Atsakovės vadovas nebaustas, akcininko teises pažeidė atsitiktinai. Atsakovė, bet ne jos vadovas nubausta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalies pažeidimą.
Atsiliepimas
11.5. UAB „Enolsa“ ir atsakovė nesudarė rašytinės paskolos sutarties. Atsakovė grąžino ieškovei lėšas, nes siekia paskatinti ieškovus sudaryti taikos sutartį.
11.6. Tai, kad atsakovės akcininkų nuomonės ne visada sutampa, nereiškia, kad E. B. yra atsakovės vadovo statytinis. Akcininko R. J. naudojimasis akcijomis neapribotas.
11.7. Areštavus atsakovės turtą, kitoje byloje gali būti nesudaryta taikos sutartis, nes atsakovei gali pritrūkti lėšų namui statyti (civilinė byla Nr. e2-405-1012/2025). Atsakovė gali tapti nemokia.
12. Atsakovė 2025 m. rugsėjo 29 d. raštu informavo teismą, kad ji 2025 m. rusėjo 19 d. pardavė ieškovei UAB „Facija“ butą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo dalį. Šalys už turtą atsiskaitė priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymu. Nurodytos ieškovės ieškinio reikalavimas sumažėjo 135 000 Eur. Atsakovė prašo teismo atsižvelgti į tai, kad atsakovė įvykdė dalį prievolės, sumokėjo ieškovams 150 431,43 Eur, ir netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovė pridėjo naują įrodymą – pirmiau nurodytą pirkimo–pardavimo sutartį.
13. Atsakovė 2025 m. lapkričio 12 d. pateikė teismui prašymą priimti naujus rašytinius įrodymus – 2025 m. spalio 9 d. audito ataskaitą, auditoriui perduotų dokumentų sąrašą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
15. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
16. Apeliantai atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą ir lėšas.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra dvi būtinosios sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
18. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 15 d nutartimi nustatė, kad apeliantų ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Nurodyta nutartis įsiteisėjo Dėl to pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, jo iš naujo nevertino. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino grėsmės galbūt jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakys tik dėl antros sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
19. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė jos ir apeliantės UAB „Facija“ susirašinėjimą dėl perkamo buto. Atsakovė 2025 m. rugsėjo 29 d. pateikė į bylą naują įrodymą – atsakovės ir UAB „Facija“ 2025 m. rusėjo 19 d. buto (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė 2025 m. lapkričio 12 d. pateikė teismui prašymą priimti naujus rašytinius įrodymus – 2025 m. spalio 9 d. audito ataskaitą, auditoriui perduotų dokumentų sąrašą. Atsakovė teigia, kad nurodytų dokumentų negalėjo pateikti anksčiau, nes per tris dienas negalėjo gauti audito ataskaitos. Pateiktų dokumentų apimtis nedidelė, todėl nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas.
20. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas; 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-823/2024, 72 punktas).
21. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais naujais rašytiniais įrodymais, nenustatė CPK 314 straipsnyje įtvirtintų išimčių, kurios būtų pagrindas priimti atsakovės apeliacinės instancijos teisme pateiktus naujus rašytinius įrodymus. Ieškovai neturėjo galimybės su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti. Priėmus naujus įrodymus, rašytinius paaiškinimus, būtų nepagrįstai užvilkintas bylos nagrinėjimas. Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti pakanka byloje esančių procesinių dokumentų ir rašytinių įrodymų. Dėl to ieškovo ir atsakovo prašymai netenkinat teismas atsisako priimti atsakovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui vertinimo
22. Atskirajame skunde nurodyta, kad teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, atsakovės nesąžiningumą. Atsakovės vadovas baustas administracine tvarka. Jis veikia prieš ieškovus, sudaro kliūtis ieškovui R. J. naudotis akcininko teisėmis. Atsakovė sudaro sandorius su jos vadovo giminaičiais ar kitais artimais ryšiais susijusiais asmenimis. Neaiškus lėšų panaudojimas. Ji slepia duomenis apie savo tikrą finansinę padėtį, vėluoja teikti viešo registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus. Atsakovė nevykdė taikos sutarties, vilkino jos patvirtinimą. Be to, atsakovė ketina parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, sumažinti turto vertę.
23. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020). Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2025 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-80-516/2025).
24. Atsakovo nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, ieškovui pakanka pateikti bent labiau tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo turimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
25. Apeliantai remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje įtvirtinta skolininko nesąžiningumo prezumpcija, nes atsakovė pervedė lėšas su jos vadovu artimais ryšiais susijusioms bendrovėms: UAB „Skalmarkas“ ir UAB „Dekimus“; neaiškus 2025 m. kovo 18 d., 2025 m. kovo 19 d. lėšų pervedimo tikslas. Atsakovė, siekdama paneigti nurodytą prezumpciją, pateikė jos sąskaitos, esančios „Citadele“ banke, išrašą už 2025 m. sausio 1 d. – 2025 m. gegužės 14 d. laikotarpį, PVM sąskaitą faktūrą ir kitus dokumentus. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovė 2025 m. kovo 18 d. pervedė 53 301 Eur UAB „Skalmarkas“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SKAL2302031, t. y. atsakovė atsiskaitė už įsigytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2025 m. kovo 19 d. sumokėjo 2 674,10 Eur UAB „Dekimus“ už paslaugas, susijusias su dvibučių namų įregistravimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės vadovas iš sudarytų sandorių gavo asmeninės naudos ar juos sudariusi atsakovė patyrė žalos, turtas įsigytas ne rinkos kaina. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė siekė ne sumažinti, kaip teigia apeliantai, turto vertę, bet ją padidino. Atsakovė įsigijo nekilnojamąjį turtą. Dėl to pirmiau nurodytų lėšų pervedimai su atsakovės vadovu susijusiems asmenims nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo.
26. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, susijusių su taikos sutarties patvirtinimu teisme ir nekilnojamojo turto pardavimu apeliantei UAB „Facija“. Aplinkybė, kad apeliantai nutraukė taikos sutartį, nesulaukę teismo posėdžio, kuriame turėjo būti sprendžiamas jos patvirtinimo klausimas, nepagrindžia, kad atsakovė siekė užvilkinti Taikos sutarties patvirtinimą teisme ar sudaryti notarinį turto pirkimo–pardavimo sandorį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2025 m. gegužės 26 d. sudarė Taikos sutartį ir kitą dieną pateikė ją tvirtinti teismui. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 27 d. rezoliucija įpareigojo patikslinti taikos sutartį, nurodant butui (duomenys neskelbtini)VilnVilni priskirtiną žemės sklypo dalį ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. Atsakovei pateikus papildomus duomenis, teismas 2025 m. birželio 30 d. rezoliuciją nutarė taikos sutarties patvirtinimo klausimą nagrinėti 2025 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Ieškovai 2025 m. liepos 23 d. nutraukė taikos sutartį. Nustatytos aplinkybės nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė buvo nesąžininga, siekė užvilkinti taikos sutarties patvirtinimą.
27. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, grėsmę teismo sprendimo vykdymui grindė aplinkybe, jog atsakovė, gavusi lėšas už UAB „Skalmarkas“ parduotą dalį žemės sklypo, neįvykdė taikos sutarties 8 punkte nustatyto įsipareigojimo sumokėti 53 000 Eur. Dėl nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai rėmėsi taikos sutartimi, nurodydamas, jog atsakovė turėjo sumokėti taikos sutarties 8 punkte nurodytus 53 000 Eur per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties, patvirtinančios taikos sutartį, priėmimo dienos, bet ne nuo sutarties pasirašymo ar pateikimo teismui dienos. Akcentuotina tai, kad prievolės neįvykdymas laiku, prašymai pratęsti jos įvykdymo terminą savaime nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad atsakovė, siekdama sumažinti turto masę (vertę) gali parduoti turtą, iki teismo sprendimo priėmimo jo nebeturėti. Iš 2025 m. gegužės 26 d. atsakovės akcininkų sprendimo nustatyta, kad visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta parduoti atsakovės turtą, nustatyta jo pardavimo tvarka. Apeliantai teigia, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes UAB „Skalmarkas“ perduodami du butai, įskaitomos prievolės vertė – 270 000 Eur; UAB „Facija“ – 135 000 Eur vertės turtą. Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad sprendimą parduoti atsakovės turtą priėmė atsakovės ne atsakovės vadovas, bet jos akcininkai. Nurodytam sprendimui pritarė abu atsakovės akcininkai.
29. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai ieškovas pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022; 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-516/2024, 41 punktas).
30. Atsakovės nesąžiningumo nepagrindžia taip pat ir kitos apeliantų nurodytos aplinkybės, susijusios su pavėluotai Juridinių asmenų registrui pateiktais bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais, atsakovės ar jos vadovo baustumu administracine tvarka. Atsakovės finansinė padėtis nėra esminis kriterijus, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
31. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė ėmėsi ar ketina imtis veiksmų, siekdama sumažinti savo turto vertę, perleisdama jį kitiems asmenims, slėpdama, kad išvengtų galbūt apeliantams palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Nenustačius, kad atsakovės nesąžiningo elgesio, nėra pagrindo daryti išvadą, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt apeliantams palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas.
32. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, rėmėsi aktualia teismų praktika. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.