- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-28
- Bylos Nr.
- e2-1517-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01127-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Vidas Adomaitis
- Kategorijos
- 2.1.27pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. S. patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir argumentų santrauka
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, su vėlesniais patikslinimais, prašydamas įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – atsakovė) per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti ieškovo naudai 148 400,89 Eur draudimo išmoką, priteisti ieškovo naudai 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintas ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (3 t., b. l. 145-152):
2.1. Ieškovas su atsakove sudarė Būsto draudimo liudijimą Nr. TAI 482356451, kuriuo laikotarpiu nuo 2018-08-11 iki 2019-05-10 standartiniu pastatų draudimo variantu, įskaitant ir gaisrą bei maksimaliu namų turto draudimo variantu, atkūrimo verte apdraudė jam nuosavybės teise priklausančius 235,42 m² ploto gyvenamąjį pastatą 218 000,00 Eur draudimo suma (NTR įvardintas Pastatas-ūkinis pastatas), pagalbinius pastatus – 22 m² ploto pirtį 8 000,00 Eur draudimo suma, 67 m² ploto daržinę 5 600,00 Eur draudimo suma ir namų turtą gyvenamajame name 10 000,00 Eur draudimo suma, esančius (duomenys neskelbtini);
2.2. 2018-08-03 gyvenamajame name įvyko gaisras, kurio metu sudegė pastatas ir jame buvę daiktai, apdegė prie pastato priblokuota malkinė ir lauko pavėsinė. AB „Lietuvos draudimas“ 2019-03-29 raštu Nr. 2042575 pripažino įvykį draudiminiu ir pasiūlė ieškovui pasirinkti vieną iš trijų siūlomų variantų, t.y. išmokėti 35 000,00 Eur draudimo išmoką; AB „Lietuvos draudimas“ atstatyti sugadintą pastatą; ieškovui pačiam atstatyti pastatą ir pateikti draudikui atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Šalies argumentai
2.3. Ieškovas 2019-04-03 raštu nurodė, kad pageidauja piniginės išmokos, tačiau nesutiko su atsakovės siūloma 35 000,00 Eur draudimo išmoka, apskaičiuota pagal apdrausto pastato preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą kainą. Ieškovas nurodė, kad jis turtą buvo apdraudęs atkūrimo verte, todėl draudimo išmoka turi būti apskaičiuota ne pagal preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą kainą, o pagal turto atkuriamąją vertę, kuri pagal NTR duomenis yra 59 951,00 Eur, o pagal Būsto draudimo liudijimą – 218 000,00 Eur;
2.4. 2019-04-08 raštu Nr. 2042575 atsakovė nurodė, kad draudimo išmoka apskaičiuota teisingai, nes turto arba verslo vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo – pardavimo sandorius (Turto ir verslo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas), o 2019-04-16 raštu Nr. 2042575 nurodė, kad draudimo išmokos išmokėjimą atideda iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos;
2.5. Ieškovas 2019-04-19 raštu informavo, kad pastarasis draudimo sprendimas dėl draudimo išmokos atidėjimo yra nepagrįstas ir neteisėtas ir esant įvykiui pripažintam draudžiamuoju, teisė atidėti draudimo išmokos iš mokėjimą negalima. Po ilgų susirašinėjimų su atsakove buvo sutarta, kad neginčytina 35 000,00 Eur draudimo išmoka bus išmokėta ieškovui, o dėl ginčijamos sumos ieškovas turės kreiptis į teismą. Atsakovas 2019 metų birželį ieškovui išmokėjo 35 000,00 Eur draudimo išmoką, ją pervesdamas į antstolių depozitines sąskaitas ir 2019-06-19 raštu Nr. 2042575 informavo apie tai ieškovą, nurodydamas, kad draudimo išmokos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į apdrausto ir gaisro metu sugadinto pastato preliminariojoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą kainą;
2.6. Ieškovo vertinimu, draudimo išmokos dydis turi būti apskaičiuotas ne pagal Preliminariojoje išperkamąja nuoma sodybos pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą kainą, bet vadovaujantis Būsto draudimo liudijimu Nr. TAI 482356451, pagal kurį ieškovo gyvenamasis namas buvo apdraustas atkūrimo verte 218 000,00 Eur draudimo sumai, o namų turtas gyvenamajame name – 10 000,00 Eur sumai, taip pat Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 67;
2.7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Taigi, CK imperatyviai įtvirtinta, jog draudimo išmoka apskaičiuojama arba pagal įstatymą, arba pagal draudimo sutartį. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 121 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad draudimo išmoka mokama pagal draudimo sutartį nepaisant draudėjo ar naudos gavėjo gaunamų pajamų iš kitų šaltinių;
2.8. Atsakovės draudimo išmokos apskaičiavimas nenumatytas nei draudimo sutartyje, nei įstatyme, todėl yra ne tik neteisėtas, pažeidžiantis teisės normas, pačią draudimo sutartį (draudimo liudijimą), turto draudimo tikslą - apsaugoti draudėjo interesus, greitai ir efektyviai grąžinant jį į iki draudžiamojo įvykio buvusią padėtį, kompensuojant jo praradimus, bet ir vertintinas kaip vienašališkas draudimo sutarties sąlygų pakeitimas;
2.9. Pagal ieškovo A. Š. ieškinį dėl 2018-07-09 Preliminariosios išperkamąja nuoma sodybos pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-202-400/2019 ir 2019-06-05 teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas, kas reiškia, jog šiuo atveju draudimo išmokos apskaičiavimas buvo atliekamas pagal nebegaliojančią sutartį;
2.10. Draudimo išmokos apskaičiavimas pagal draudiko su kitais asmenimis sudarytas civilines sutartis nesuderinamas ne tik su įstatyminiu reglamentavimu, bet ir su elementaria logika. Jei vadovautis atsakovės logika, tai tokiu atveju, jei šalys būtų susitarusios kaip pavyzdžiui dėl turto pardavimo už 1 eurą, tai atsakovė draudimo išmoką būtų skaičiavusi nuo 1 Euro. Akivaizdu, kad toks draudimo išmokos skaičiavimas neatitinka nei įstatyminio reglamentavimo, nei visiško nuostolių atlyginimo principo, nei turto draudimo instituto paskirties, nei teisingumo, teisėtumo principų, o juo labiau, šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygoms;
2.11. Draudimo įstatymo 105 straipsnyje nustatyta, kad turto draudimo sutartyse draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Pagal Būsto draudimo taisyklių Nr. 67 B dalies III skyriaus 2.1. punktą ir 5 punktą, kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas apdrausti atkūrimo verte dėl draudžiamojo įvykio buvo sunaikinti ar pavogti, nuostoliu yra laikomas naujo analogiško pastato (pastato elementų (įrenginių) įprasta tai vietovei atstatymo vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį ir naujų analogiškų daiktų atkūrimo (įsigijimo) vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį, kuris sumažinamas atėmus po draudžiamojo įvykio išlikusių naudoti tinkamų apdrausto turto liekanų vertę. Pagal Būsto draudimo taisyklių Nr. 67 A dalies VI skyriaus 1.1.1. punktą, atkūrimo verte laikoma analogiško, tokios pat paskirties, konstrukcijos, panaudojus tokias pat medžiagas ir įrangą, būdinga tai vietovei naujo pastato atkūrimo (statybinė) vertė. Pagal Būsto draudimo taisyklių Nr. 67 A dalies VI skyriaus 1 punkte apibrėžtą draudimo vertės sąvoką, draudimo vertė – tai pinigais išreikšta draudžiamojo turto vertė, o pagal Būsto draudimo taisyklių Nr. 67 A dalies VI skyriaus 2 punktą, draudimo suma laikoma suma, kurios neviršijant draudikas atlygina draudžiamojo įvykio metu patirtus nuostolius. Ji nurodoma draudimo liudijime;
2.12. Šalys, sudarydamos draudimo sutartį ir sutarusios turtą drausti atkuriamąją verte, susitarė dėl draudimo sumos (218,00 000 Eur gyvenamajam namui ir 10 000,00 namų turtui gyvenamajame name) ir taip įvertino nuostolį, kurį gali draudėjas patirti įvykus draudžiamajam įvykiui. Vadinasi, šalys, sudarydamos draudimo sutartį iš esmės įvertino galimą nuostolių dydį, o draudikas perėmė nuostolio atsiradimo riziką ir įsipareigojo suteikti draudimo apsaugą, t.y. draudikui (atsakovei) pripažinus 2018-08-03 įvykį draudiminiu, atsirado prievolė išmokėti draudimo išmoką ir atlyginti nuostolius, dėl kurių dydžio šalys buvo susitarusios draudimo sutartyje;
2.13. UAB „Kauno apdaila“ sudarė ieškovo sudegusio gyvenamojo namo atstatymo darbų lokalinę sąmatą, pagal kurią ieškovo sudegusio gyvenamojo namo atstatymas iki draudiminio įvykio buvusią būseną kainuotų 173 400,89 Eur. Tuo tarpu atsakovė išmokėjo ieškovui tik 35 000,00 Eur kompensaciją, kas reiškia, kad atsakovė ieškovui nepagrįstai neišmokėjo 138 400,89 Eur dydžio draudimo išmokos;
2.14. Be to, kaip matyti iš atsakovės apskaičiuotos draudimo sumos, ji 35 000,00 Eur draudimo išmoką apskaičiavo ir išmokėjo tik už sudegusį gyvenamąjį namą. Tuo tarpu už gyvenamajame name sudegusį turtą draudimo išmokos neapskaičiavo apskritai, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas priklausančios išmokėti ir išmokėtos draudimo išmokos skirtumas – 138 400,89 Eur (173 400,89 Eur atstatymo darbai – 35 000,00 Eur išmokėta draudimo išmoka už gyvenamąjį namą) ir 10 000,00 Eur draudimo išmoka už sudegusį namų turtą, iš viso: 148 400,89 Eur.
3. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (4 t., b. l. 1-4):
3.1. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sunaikinti ar pavogti, tai nuostolis yra naujo analogiško pastato (pastato elementų (įrenginių) įprasta tai vietovei atstatymo vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį ir naujų analogiškų daiktų atkūrimo (įsigijimo)) vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį (Taisyklių B dalies III skyriaus 2.1 p.). Taisyklių B dalies IV skyriaus 2 punktas numato, kad Draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą apskaičiuojama nuostolio dydžio, atsižvelgiant į pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo sumą bei besąlyginę išskaitą. Draudimo išmoka (išmokų suma) negali viršyti draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą (franšizę). Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas ne mažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galiojimo laikotarpį apdrausto turto vertė nepasikeitė arba ji sumažėjo, draudimo išmoka apskaičiuojama nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudžiamąjį įvykį;
3.2. Draudimo įstatymo, bendrojo draudimo teisinius santykius reglamentuojančio teisės akto, V skyriaus Antrojo skirsnio Turto draudimo ypatumai 105 straipsnis nustato, jog draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Taigi, tiek Taisyklių, tiek Draudimo įstatymo nuostatos suponuoja, jog draudimo išmoka yra atlyginamas dėl draudžiamojo įvykio draudėjo patirtas nuostolis, kuris apskaičiuojamas, remiantis žalos administravimo metu surinktais dokumentais, pagal apdrausto pastato vertę prieš pat draudžiamąjį įvykį;
3.3. AB „Lietuvos draudimas“ siekė išsiaiškinti draudėjo poreikį (lūkestį) dėl draudimo išmokos mokėjimo, t. y., ar jis ketina atstatinėti sudegusį pastatą, ar pastato atstatyti neketina ir pageidauja gauti draudimo išmoką atlyginančią patirtą nuostolį. Galiausiai atsakovė buvo informuota, kad ieškovas pastato neatstatinės, o pageidauja, kad kuo skubiau būtų mokamas draudimo išmoka, todėl atsakovė į antstolių depozitines sąskaitas išmokėjo 35 000,00 Eur draudimo išmoką;
3.4. AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiuota ir išmokėta draudimo tinkamai ir pilnai padengė ieškovo dėl gaisro patirtą nuotolį, atstatė ieškovą į iki gaisro buvusią (ne geresnę), padėtį. Ieškiniu reikalaujamos sumos priteisimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl negalimas. Turėdama įrodymus, jog pats draudėjas 2018 metų liepos mėnesį, t. y. mažiau kaip mėnesis iki gaisro, pasirašė tris sutartis dėl pastato pardavimo, kurioje pastatas, kartu su sklypu ir kitais statiniais, įkainotas 35 000,00 Eur, atsakovė laikė, jog būtent 35 000,00 Eur yra draudėjo dėl sudegusio pastato patirtas nuostolis, t. y. šio pastato vertė prieš pat gaisrą;
3.5. Kadangi nagrinėjamu atveju duomenų, leidžiančių spręsti, jog 35 000,00 Eur kainą už pastatą, kartu su sklypu ir kitais jame esančiais pastatais, ieškovas nustatė (pasiūlė) dėl kokių nors jo, kaip pardavėjo padėtį sunkinančių ir dėl to priverčiančių turtą parduoti neprotingai pigiai, aplinkybių nėra nustatyta, darytina išvada, jog dėl pastato gaisro ieškovas negalėjo patirti didesnės nei 35 000,00 Eur žalos;
3.6. Tiek Taisyklių, tiek Draudimo įstatymo nuostatos aiškiai numato, kad draudimo polise nurodyta draudimo suma namų turtui nėra suma, kuri besąlygiškai mokama visais atvejais įvykus įvykiui. Draudimo suma – tai suma, kurios, išmokama draudimo išmoka negali viršyti. Tai reiškia, jog draudėjas negali turėti teisėto lūkesčio, jog įvykus draudžiamajam įvykiui jam bus išmokėta visa draudimo polise nurodyta draudimo suma;
3.7. Draudimo sutarties sudarymo metu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ konsultantei nurodė, kad apdraustas pastatas yra gyvenamasis. Atitinkamai draudimo suma buvo apskaičiuota gyvenamajam namui. Žalos administravimo metu patikrinus Nekilnojamojo turto registrų centro duomenis paaiškėjo, kad pastatas yra ūkinis. Tokiomis aplinkybėmis nesant pagrindinio gyvenamojo pastato būsto draudimo sutartis iš viso negalėjo būti sudaryta. Antra, žinant jog Pastatas yra ūkinis pastatas, jo draudimo suma būtų ženkliai mažesnė. Kitaip sakant draudimo sutarties sudarymo metu ieškovas draudikui pateikė jam žinomai neteisingą ir draudimo sutarties sudarymui reikšmingą informaciją. Atitinkamai tokiomis aplinkybėmis jis negalėjo susikurti teisėto intereso, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimo išmoka jam bus skaičiuojama ir mokama pagal neteisingų duomenų pagrindu apskaičiuotą draudimo sumą. Tai prieštarautų ne tik draudimo sutarties šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo principams, tačiau ir bendrajam teisės principui lex injuria jus non oritur (lot. iš neteisės teisė neatsiranda). Ieškovas, piktnaudžiaudamas teise, pateikdamas draudikui neteisingus duomenis, turi prisiimti dėl to kylančius neigiamus padarinius, o ne tikėtis iš to gauti naudos;
3.8. Taisyklių B dalies IV skyriaus 3.5 punktas numato, kad Apsidraudus namų turto draudimu draudimo išmoka mokama vadovaujantis Jūsų pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su mumis suderintais dokumentais (sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) draudžiamojo įvykio metu sunaikintą ar sugadintą turtą, įsigijimo ir kt. dokumentais) ir (arba) mūsų atliktu vertinimu. Atitinkamai nagrinėjamu atveju, kalbant apie žalos turtui atlyginimą, ieškovas, reikalaudamas 10 000,00 Eur draudimo išmokos už gaisro metu sudegusį turtą, šį reikalavimą privalo pagrįsti;
3.9. Nors žalos administravimo metu draudėjas buvo pateikęs neva tai gaisro metu sudegusių daiktų sąrašą, jis nelaikytinas patikimu įrodymu – sudarytas tiesiog išvardijant neva turėtus daiktus, tačiau nepateikus jokių tų daiktų realų įsigijimą ir turėjimą patvirtinančių dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje ieškovės atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti (4 t., b. l. 53-54; 5 t., b. l. 107-108).
5. Teismo posėdyje atsakovės atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti (4 t., b. l. 53-54; 5 t., b. l. 107-108).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
II. Ginčo esmė
6. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl mokėtinos draudimo išmokos dydžio, sudegus apdraustam turtui. Ieškovo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog turtas buvo apdraustas atkūrimo verte, draudimo išmokos dydžio nustatymas remiantis preliminariojoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta sodybos pardavimo kaina, nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovo įsitikinimu, atsakovės taikytas draudimo išmokos apskaičiavimas nėra numatytas nei draudimo sutartyje, nei įstatyme, todėl yra neteisėtas.
7. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, iš esmės įrodinėjo, kad tiek Taisyklių, tiek Draudimo įstatymo nuostatos suponuoja, jog, apdraudus turtą atkūrimo verte, draudimo išmoka yra atlyginamas dėl draudžiamojo įvykio draudėjo patirtas nuostolis, kuris apskaičiuojamas, remiantis žalos administravimo metu surinktais dokumentais, pagal apdrausto pastato vertę prieš pat draudžiamąjį įvykį. Atsakovės vertinimu, jos apskaičiuota ir išmokėta 35 000,00 Eur dydžio draudimo išmoka tinkamai ir pilnai padengė ieškovo dėl gaisro patirtą nuotolį, atstatė ieškovą į iki gaisro buvusią (ne geresnę), padėtį. Atsakovės įsitikinimu, draudimo sutarties sudarymo metu ieškovas draudikui pateikė jam žinomai neteisingą ir draudimo sutarties sudarymui reikšmingą informaciją apie apdraustą turtą, todėl turi prisiimti dėl to kylančius neigiamus padarinius.
III. Byloje nustatytos teisės taikymui reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
8. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“), kad 2018-05-04 ieškovas ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarė Būsto draudimo sutartį (Būsto draudimo liudijimas TIA Nr. 482356451), kuria laikotarpiui nuo 2018-05-11 iki 2019-05-10 buvo apdraustas 1993 metų statybos 235,42 kv. m ploto gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nurodytu adresu esantys pagalbiniai pastatai – pirtis, daržinė (1 t., b. l. 9-12). Draudimo sutartimi taip pat apdraustas ir namų turtas, esantis gyvenamajame pastate. Būsto draudimo liudijime nurodyta, kad draudimui taikomos Būsto draudimo taisyklės Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01) (toliau – Taisyklės).
9. 2018-07-12 ieškovas su A. Š. ir V. Š. dėl apdrausto pastato sudarė tris sutartis: 2018-07-09 preliminarią išperkamosios nuomos sodybos pirkimo – pardavimo sutartį; 2018-07-10 avansinio mokėjimo sutartį ir 2018-07-12 preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, kuriose šalių sutarta pastato su sklypu kaina buvo 35 000,00 Eur (1 t., b. l. 149-154).
10. Naktį iš 2018-08-03 į 2018-08-04 apdraustame pastate kilo gaisras, kurio metu pastatas ir jame buvę daiktai sudegė, apdegė prie pastato priblokuota malkinė ir lauko pavėsinė. Tikėtina gaisro priežastis – įneštas pašalinis ugnies šaltinis (1 t., b. l. 16). 2018-08-06, gavusi pranešimą apie įvykį, atsakovė pradėjo žalų administravimo procedūras, kurių metu buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, padarytos fotografijos, sugadinimai užfiksuoti Turto sunaikinimo, sugadinimo akte. 2019-03-29 pranešimu atsakovė ieškovui pasiūlė tris galimus patirto nuostolio atlyginimo būdus: 1) išmokant draudimo išmoką už įvykį pagal ieškovo sudarytą apdrausto pastato preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą pastato kainą – 35 000,00 Eur; 2) AB „Lietuvos draudimas“ atstatant sugadintą pastatą pasitelkiant išorių partnerių statybinę įmonę; 3) ieškovui atstatant pastatą ir pateikiant draudikui nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančius bei su draudiku anksčiau suderintus dokumentus (1 t., b. l. 17-18).
11. 2019-04-03 prašymu dėl draudimo išmokos išmokėjimo ieškovas nurodė, jog pageidauja gauti piniginę išmoką, tačiau nesutinka su AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiuotos draudimo išmokos dydžiu ir prašė išmokėti draudimo išmoką, apskaičiuotą pagal turto atkuriamąją vertę (1 t., b. l. 19-20). 2019-06-19 draudikas priėmė sprendimą išmokėti ieškovui 35 000,00 Eur draudimo išmoką, kuri buvo išmokėta į antstolių depozitines sąskaitas (1 t., b. l. 28).
12. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę išmokėti ieškovo naudai 148 400,89 Eur draudimo išmoką. Reikalavimą grindė UAB „Kauno apdaila“ sudaryta sudegusio pastato atstatymo darbų lokaline sąmata, pagal kurią sudegusio apdrausto pastato atstatymas iki draudiminio įvykio buvusią būseną kainuotų 173 400,89 Eur (3 t., b. l. 153-157).
Dėl draudimo išmokos dydžio
13. CK 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo išmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 2 straipsnio 12 dalis). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalis, CK 6.992 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-403/2019; 2017-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-421/2017). Turto draudimo teisiniuose santykiuose yra įgyvendinamas CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris iš esmės reiškia, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis, nes, nustačius mažesnį už tikruosius nuostolius žalos dydį, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).
15. Draudimo įstatymo 105 straipsnyje nustatyta, jog draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).
16. Pagal Būsto draudimo taisyklių Nr. 067, kurios yra tarp šalių pasirašytos draudimo sutarties sudėtinė dalis, B dalies III skyriaus „Nuostolio nustatymas“ nuostatas, nuostolio dydį draudikas nustato vadovaudamasis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti (Taisyklių B dalies III skyriaus 1 punktas). Taisyklių B dalies IV skyriaus 2 punktas „Draudimo išmokos apskaičiavimas“ numato, kad draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą apskaičiuojama nuostolio dydžio, atsižvelgiant į pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo sumą bei besąlyginę išskaitą. Draudimo išmoka (išmokų suma) negali viršyti draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą (franšizę). Kai pastatai ar namų turtas buvo apdraustas ne mažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galiojimo laikotarpį apdrausto turto vertė nepasikeitė arba ji sumažėjo, draudimo išmoka apskaičiuojama nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudžiamąjį įvykį.
17. Atsižvelgiant į išdėstytą, tiek Taisyklių, tiek Draudimo įstatymo nuostatos numato, jog draudimo išmoka yra atlyginamas dėl draudžiamojo įvykio draudėjo patirtas nuostolis, kuris apskaičiuojamas remiantis žalos administravimo metu surinktais dokumentais pagal apdrausto pastato vertę prieš pat draudžiamąjį įvykį.
18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju turtas buvo apdraustas atkūrimo verte. Taisyklių B dalies III skyriaus 2.1 punkte nustatyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sunaikinti ar pavogti, tai nuostolis yra naujo analogiško pastato (pastato elementų (įrenginių) įprasta tai vietovei atstatymo vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį ir naujų analogiškų daiktų atkūrimo (įsigijimo)) vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).
20. Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas, kaip turėtų būti apskaičiuojama draudiko mokėtina draudimo išmoka, jei draudėjas nepageidauja atstatyti sudegusio apdrausto turto. Atsakovė, nustatydama išmokėtinos draudimo išmokos (nuotolio) dydį, vadovavosi 2018-07-12 ieškovo su A. Š. ir V. Š. pasirašytoje preliminariojoje pirkimo – pardavimo sutartyje nustatyta apdrausto pastato su žemės sklypu kaina (1 t., b. l. 149-150) ir išmokėjo ieškovui 35 000,00 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas su tokia draudimo išmoka nesutiko, nurodydamas, jog draudimo išmoka turi būti apskaičiuojama ne pagal preliminariojoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą kainą, bet pagal atkūriamąją vertę (1 t., b. l. 19-20). Patikslintame ieškinyje savo reikalavimą grindė UAB „Kauno apdaila“ sudaryta sudegusio gyvenamojo namo atstatymo darbų lokaline sąmata, pagal kurią sudegusio gyvenamojo namo atstatymas iki draudiminio įvykio buvusią būseną kainuotų 173 400,89 Eur (3 t., b. l. 153-157).
21. Kilus ginčui dėl draudimo išmokos dydžio pagrįstumo, Vilniaus apygardos teismo 2020-03-09 nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė, pavedant ekspertui atsakyti į klausimus: 1) Kokia būtų gyvenamojo pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 235,42 kv. m., atstatymo į prieš pat draudiminį įvykį (2018-08-03 gaisrą) buvusią padėtį (analogiško pastato – su analogiškais pastato elementais (įrenginiais) ir analogiškais daiktais, panaudojus tokias pat medžiagas ir įrangą) atkūrimo sąmata skaičiuojamosios kainos nustatymo būdu ?; 2) Kokia būtų gyvenamojo pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 235,42 kv. m., atstatymo kaina atkuriamąja verte ekspertizės atlikimo dienai, įskaitant ir projektinės dokumentacijos parengimo išlaidas, jei tokia dokumentacija yra būtina ? (4 t., b. l. 69-71).
22. 2020-10-23 Vilniaus apygardos teisme gautas ekspertizės aktas, kuriame nustatyta, jog pastato gaisro padarinių likvidavimo ir atstatymo darbų vertė, apskaičiuota skaičiuojamosios kainos nustatymo būdu į prieš gaisrą buvusią padėtį, yra 106 241,53 Eur su PVM. Pastato gaisro padarinių likvidavimo ir atstatymo darbų vertė, apskaičiuota skaičiuojamosios kainos nustatymo būdu į prieš gaisrą buvusią padėtį, įskaitant ir projektinės dokumentacijos parengimo išlaidas, yra 113 890,92 Eur su PVM (4 t., b. l. 80-165).
23. Pažymėtina, kad Taisyklių B dalies 4 skyriaus 3.3. punkte nustatyta, kad jeigu asmuo nesutinka atstatyti (nors tai įmanoma) ir (arba) neįrodo, kad bus atstatyti sunaikinti, sugadinti pastatai, pastatų elementai (įrenginiai), kai pastatai apdrausti atkūrimo verte, draudimo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į pastato nusidėvėjimą (likutinę vertę). Pastato nusidėvėjimas nustatomas vadovaujantis Taisyklių 1 priedu arba, pastatų nuostolio atveju, mokant tiesiogines atstatymo išlaidas (jei jos yra mažesnės nei pastatų likutinė vertė). Tiesiogines atstatymo išlaidas sudaro tiesiogiai darbams atlikti būtinų materialinių bei darbo išteklių (statybos išteklių), t. y. medžiagų ir mechanizmų eksploatacijos bei darbo užmokesčio vertė ir kitos su darbų vykdymu tiesiogiai susijusios numatytos statybų vietos įrengimo, eksploatavimo ir valdymo išlaidos, socialinio draudimo mokesčiai.
24. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog 2019-04-03 prašymu ieškovas nurodė, jog pageidauja gauti piniginę išmoką, taip patvirtindamas, jog apdrausto ir gaisro metu sunaikinto turto neketina atstatyti (1 t., b. l. 19-20). Tokiu atveju nuostolių dydis apskaičiuotinas pagal tiesiogines turto atstatymo išlaidas, t. y., atsižvelgiant į Taisyklių B dalies 4 skyriaus 3.3. punkto nuostatas (žr., 23 punktą). Taip pat tokiu atveju neatlyginamas PVM mokestis, kadangi neketinant atstatyti turtą, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų statiniui atstatyti, vertė be PVM. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog apdrausto turto neremontuojant/neatstatant, draudėjui nėra atlyginamos PVM išlaidos (Kauno apygardos teismo 2017-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2359-254/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1523-258/2017). Ieškovo atstovo teismo posėdžio metu nurodyta kasacinio teismo 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009, ir joje pateiktas išaiškinimas dėl PVM įskaičiavimo į nuostolių sumą, nagrinėjamu atveju netaikytinas, kadangi teismas pasisakė dėl UAB „PZU Lietuva“ draudimo taisyklių, kurios nagrinėjamu atveju nėra aktualios, taikymo. Šiuo atveju taikytina AB „Lietuvos draudimas“ patvirtintų Būsto draudimo taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2016-06-01 („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 84-92, DOK-35867).
25. Teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad tiesioginės pastato atstatymo išlaidos (be PVM) sudaro 77 972,15 Eur (5 t., b. l. 89). Nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti teismo eksperto pateiktomis išvadomis. Ekspertinis tyrimas buvo atliktas vietoje apžiūrėjus pastatą, ekspertizės akte pateiktos apžiūros nuotraukos, nurodyta apskaičiavimo metodika. Duomenų, kurie paneigtų teismo eksperto išvadas, apskaičiavimo nepagrįstumą, neišsamumą, byloje nenustatyta. Tokių duomenų nepateikė ir ieškovas bylos nagrinėjimo metu, priešingai, nurodė, jog iš esmės sutiktų su teismo eksperto nustatyta verte, jeigu tokia suma būtų priteista.
26. Vien ieškovo nurodyta aplinkybė, jog turėtų būti vadovaujamasi UAB „Kauno apdaila“ parengta lokaline sąmata (3 t., b. l. 153-157), savaime neįrodo teismo ekspertizės išvados nepagrįstumo. Priešingai, byloje nustatyta, jog ji sudaryta 2019 metų kovo mėnesio kainomis, t. y. ne tomis atstatymo darbų kainomis, kurios buvo draudiminio įvykio metu. Minėtą aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta UAB „Kauno apdaila“ darbuotoja D. G., rengusi ieškovo pateiką sąmatą, paaiškindama, jog sąmatoje yra pateikti įkainiai, buvę sąmatos rengimo metu. Pažymėtina ir tai, jog liudytojai D. G. ir UAB „Kauno apdaila“ direktorius A. T. paaiškino, kad sąmata buvo parengta nenuvykus į įvykio vietą, tik pagal ieškovo atstovo pateiktus dokumentus: draudiko parengtą turto sugadinimo/sunaikinimo aktą, foto fiksaciją, aukštų planus, brėžinius. Abu liudytojai patvirtino, kad sąmatą buvo sunku sudaryti, liudytoja D. G. akcentavo, jog iš draudiko parengto turto sugadinimo/sunaikinimo akto buvo sunku nustatyti, koks buvo sunaikintas turtas ir kokie daiktai bei įrengimai jame buvo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog remiantis UAB „Kauno apdaila“ pateikta lokaline sąmata, nėra pagrindo daryti patikimų išvadų dėl atstatymo išlaidų vertės bei nepaneigia teismo eksperto išvadų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015; 2017-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017).
27. Taigi, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog tiesioginės pastato atstatymo išlaidos (be PVM) sudaro 77 972,15 Eur. Objektyvių ir patikimų duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, byloje nenustatyta. Tačiau nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšmingos atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovas neatskleidė esminės informacijos apie draudžiamą turtą, todėl teismas plačiau pasisako dėl šių aplinkybių.
Dėl draudėjo pareigos suteikti draudikui visą žinomą informaciją
28. Pažymėtina, kad CK 6.993 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta draudėjo pareiga prieš sudarant draudimo sutartį suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui.
29. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl draudimo sutarties šalys privalo atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-22 nutartis, priinta civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-701/2017; 2016-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016). Šalių bendradarbiavimo principas turi ypatingą svarbą draudimo teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Draudimo sutartimi draudikas perima draudėjo nuostolių atsiradimo riziką, todėl prieš sudarydamas sutartį jis turi turėti galimybę sužinoti visas rizikos įvertinimui reikšmingas aplinkybes ir pagal jas nustatyti, ar sutartis gali būti sudaroma draudimo rūšies taisyklių (t. y. standartinių sąlygų, nustatytų atsižvelgiant į įprastomis aplinkybėmis atsirandantį rizikos laipsnį) pagrindu, ar dėl netipiškų aplinkybių ar išskirtinių draudėjo poreikių, galinčių sukelti didesnę ar mažesnę nei įprasta nuostolių atsiradimo tikimybę, tam tikros standartinės sutarties sąlygos turi būti pakeistos ir nustatytos individualiai. Nustatydamas draudimo riziką, draudikas vertina draudėjo pateiktą informaciją, nes faktai, kuriais remiantis gali būti nustatyta draudimo rizika, žinomi paprastai tik draudėjui. Draudikas pasitiki draudėjo atskleidžiamais faktais ir prisiima riziką manydamas, kad šis nenuslėpė jokių draudžiamojo įvykio tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020; 2018-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2018).
30. Byloje nustatyta, jog ieškovas pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), apdraudė kaip nuolat gyvenamą būstą (1 t., b. l. 9-12), nors 2018-01-29 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pastatas registre įregistruotas kaip ūkinis pastatas (1 t., b. l. 13-15). Atsižvelgiant į draudėjo nurodytus duomenis apie draudžiamą turtą, atsakovė atitinkamai paskaičiavo draudimo įmoką – 131,75 Eur (1 t., b. l. 9).
31. Taisyklių A dalies II skyriaus 2 punkte nustatyta, jog nuolat gyvenamas būstas – pastatai arba jų dalys (gyvenamasis namas (jo dalis) / kotedžas, sodo namas arba butas), kuriame nuolat (ne mažiau nei 9 mėnesius per metus) gyvenama su savo šeimos nariais. Aplinkybę, jog apdraustas pastatas yra nuolat gyvenamas, ieškovas įrodinėjo ir bylos nagrinėjimo metu.
32. Teismas pažymi, jos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020; 2020-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).
33. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog Gyventojų registrų centro išraše nurodyta, jog ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1986-03-05 yra (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 11). Kad ieškovas ir jo sutuoktinė yra deklaravę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtino teismo posėdžio metu apklausta ieškovo sutuoktinė B. S., papildomai nurodžiusi, jog gyvena tiek bute, tiek ir ginčo sodyboje. Teismo posėdžio metu apklaustas šeimos draugas B. J. paaiškino, jog ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Panevėžio mieste, bet jis du ar tris kartus per savaitę lankydavosi ginčo sodyboje, daugiau būdavo vasarą. Liudytojas taip pat nurodė, kad ginčo sodyboje pats lankydavosi porą kartų per savaitę, kartais nakvodavo, o ieškovas lankydavosi rečiau. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu ieškovas taip pat buvo nurodęs, jog apdraustame pastate jis gyvena tik šiltuoju laikotarpiu, (4 t., b. l. 7-8). Kad sodyboje ieškovas lankydavosi vasaros metu, paliudijo ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. L. (4 t., b. l. 9). Teismo vertinimu, byloje esančios apdrausto pastato ir aplinkos nuotraukos iki draudiminio įvykio nepatvirtina liudytojų B. S. ir B. J. paaiškinimų, jog ginčo sodyboje ieškovas su žmona laikė šunis ar augino vištas, kadangi nuotraukose nėra užfiksuoti nei patys gyvūnai, nei jų auginimo aplinkybės, t.y. nėra nei būdos, nei voljero, nei vištidės (3 t., b. l. 7-34). Pažymėtina ir tai, jog apdrausto pastato ir jo aplinkos nuotraukose nėra užfiksuota buities daiktų, kurie patvirtintų, jog apdraustame pastate yra nuolat gyvenama – nors pastato viduje užfiksuota kėdė su stalu, kriauklė, viryklė, dušas (3 t., b. l. 18-20), tačiau nėra lovos, todėl liudytojų nurodyti teiginiai, kad pastate buvo nakvojama vertintini kaip neįrodyti. Byloje esanti elektros tiekėjo UAB „Ignitis“ pateikta informacija patvirtina, kad ginčo pastate laikotarpiu nuo 2016-02-29 iki 2019-11-25 buvo suvartotas mažas elektros kiekis (18 kWh) (4 t., b. l. 13-14), kas leidžia daryti išvadą, jog pastatas nebuvo nuolat gyvenamas. Teismo vertinimu, liudytojos B. S. nurodyti teiginiai, kad ieškovė su sutuoktiniu anksti guldavo ir mažai naudojo elektros, neįrodo, kad ginčo pastate buvo nuolat gyvenama, kadangi mažai tikėtina, jog tokį mažą elektros kiekį per 45 mėnesių laikotarpį, kuris apėmė ir rudens bei žiemos mėnesius, galėtų sunaudoti du suaugę asmenys. Kad pastatas nebuvo nuolat gyvenamas patvirtina ir Atliekų tvarkytojo Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro pateikti duomenys apie tai, kad pastato atliekų tvarkymas nebuvo vykdomas (4 t., b. l. 16).
34. Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad apdraustas ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo nuolat gyvenamas Taisyklių prasme (žr., 31 punktą). Todėl draudėjas, pateikdamas draudikui neteisingą informaciją, jog apdraustas pastatas buvo nuolat gyvenamas, nevykdė pareigos atskleisti visą jam žinomą informaciją, kuri yra esminė, todėl turėtų prisiimti neigiamų pasekmių kilimo riziką. Priešingas aiškinimas, nustatytų aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo reikalavimų bei sudarytų prielaidas nesąžiningiems asmenims piktnaudžiauti teise. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog draudiko prisiimta rizika iš esmės buvo didesnė, nei būtų buvusi tuo atveju, jei draudėjas prieš sudarant draudimo sutartį būtų nurodęs, kad apdraustas pastatas nėra nuolat gyvenamas.
35. CK 6.993 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu draudėjas dėl neatsargumo nepateikė šio straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, tai įvykus draudiminiam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudimo išmokos, kuri būtų išmokama draudėjui įvykdžius šio straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, dalį, proporcingą sutartos draudimo įmokos ir draudimo įmokos, kuri būtų nustatyta draudėjui, jeigu jis būtų įvykdęs šio straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, santykiui.
36. Nagrinėjamu atveju atsakovė pagal ieškovo pateiktus duomenis apie apdraustą turtą apskaičiavo 131,75 Eur dydžio draudimo įmoką (1 t., b. l. 9-12). Draudikas į bylą pateikė 2019-10-03 pasiūlymą ieškovui drausti būstą, kuriame nustatyta draudimo įmoka, kuri būtų mokama ginčo pastatą draudžiant kaip ne nuolat gyvenamą būstą (3 t., b. l. 127-129). Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovo mokėta 131,75 Eur dydžio draudimo įmoka sudaro 23 proc. draudimo įmokos, kuri būtų mokama tą patį ginčo pastatą draudžiant kaip ne nuolat gyvenamą būstą – 562,60 Eur. Todėl nėra pagrindo nesutinti su atsakovo nurodytais argumentais bei skaičiavimo pagrindimu, jog nagrinėjamu atveju draudimo išmoką skaičiuojant ne pagal preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį, o pagal CK ir Taisyklių nuostatas, t. y. skaičiuojant tiesiogines atstatymo išlaidas bei draudimo išmoką mokant proporcingai pagal sutartos draudimo įmokos ir draudimo įmokos, kuri būtų nustatyta draudėjui, jeigu pastatas būtų draustas kaip ne nuolat gyvenamas, santykį, draudimo išmoka būtų buvusi mažesnė, nei draudiko išmokėta 35 000,00 Eur suma (77 972,15 Eur x 23 proc./100 proc. = 17 933,59 Eur). Tačiau atsakovė bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo išmokėtos 35 000,00 Eur dydžio draudimo išmokos. Taigi, viena vertus, teismas iš dalies sutinka su ieškovo pozicija, jog atsakovo taikytas draudimo išmokos apskaičiavimas pagal preliminariojoje sutartyje numatytą kainą nėra numatytas Draudimo taisyklėse, kita vertus, įvertinus tai, kad atsakovo apskaičiuota draudimo išmokos suma yra didesnė nei ji būtų apskaičiuota, jeigu pastatas būtų draustas kaip ne nuolat gyvenamas, bei atsakovui iš esmės neginčijant išmokėtos draudimo išmokos dydžio, nėra pagrindo spręsti jos mažinimo klausimo.
Dėl apdrausto namų turto
37. Pateiktu ieškiniu ieškovas taip pat prašė priteisti 10 000,00 Eur draudimo išmoką už sudegusį namų turtą, kadangi draudikas draudimo išmoką apskaičiavo ir išmokėjo tik už sudegusį pastatą, tačiau už gyvenamajame name sudegusį turtą draudimo išmokos neapskaičiavo apskritai.
38. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Būsto draudimo liudijimu Nr. TAI 482356451 namų turtas gyvenamajame name buvo apdraustas 10 000,00 Eur suma (1 t., b. l. 9-12). Taisyklių B dalies IV skyriaus 3.5 punkte nustatyta, kad apsidraudus namų turto draudimu draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) draudžiamojo įvykio metu sunaikintą ar sugadintą turtą, įsigijimo ir kt. dokumentais) ir (arba) mūsų atliktu vertinimu. Taigi, ieškovas, reikalaudama draudimo išmokos už gaisro metu sudegusį namų turtą, turi pagrįsti patirto nuotolio dydį.
39. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog draudėjui, sudarant kilnojamojo turto draudimo sutartį, neužpildžius kilnojamojo namų turto sąrašo ir nenurodžius daiktų įsigijimo vertės, dėl draudimo išmokos dydžio turi būti sprendžiama pagal pateiktus įrodymus, vadovaujantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2020-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-370-585/2020; Vilniaus apygardos teismo 2019-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-748-567/2019).
40. Nagrinėjamu atveju ieškovas parengė ir atsakovei pateikė daiktų sąrašą, kuriame nurodė galimai gaisro metu sudegusius namų turto daiktus, pateikdamas galimas tokių daiktų vertes (1 t., b. l. 170-174). Teismo vertinimu, minėtame sąraše nurodyti duomenys apie galimai sudegusius daiktus neleidžia daiktų identifikuoti, o sudegusių daiktų vertės grindžiamos išimtinai tik paties ieškovo subjektyviu vertinimu, nepateikiant šių daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų ar kitų patikimų duomenų (daiktų įsigijimo kvitai, čekiai ir pan.), kurių pagrindu teismas galėtų daryti bent tikėtiną išvadą dėl jų vertės bei realiai patirtų nuotolių dydžio.
41. Pažymėtina tai, kad reikalaudamas priteisti 10 000,00 Eur dydžio draudimo išmoką už sudegusį namų turtą, ieškovas iš esmės remiasi tik draudimo suma. Taisyklių A skyriaus VI dalies 2 punkte nustatyta, kad draudimo suma – tai suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina draudžiamojo įvykio metu draudėjo patirtus nuostolius. Draudimo suma nustatoma šalių susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (gali būti nurodoma atskirai kiekvienam draudimo objektui arba kiekvienai daiktų grupei). Draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto vertės (draudimo vertės). Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 punkte nustatyta, kad draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma arba pinigų suma, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje nustatyta tvarka, kuri, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus, yra lygi maksimaliai draudimo išmokai, galimai išmokėti pagal draudimo sutartį. Taigi, tiek Taisyklės, tiek Draudimo įstatymas aiškiai numato, jog draudimo suma nėra ta suma, kuri visais atvejais besąlygiškai mokama nutikus draudžiamajam įvykiui, tai tiesiog suma, kurios išmokama draudimo išmoka negali viršyti. Todėl, siekdamas prisiteisti 10 000,00 Eur dydžio draudimo išmoką už sunaikintą namų turtą, ieškovas turėtų pagrįsti, kad sudegus namų turtui jis patyrė 10 000,00 Eur dydžio nuostolį.
42. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė patirto nuostolio dėl draudiminio įvykio metu sudegusio namų turto, todėl reikalavimas priteisti 10 000,00 Eur draudimo išmoką už sudegusį namų turtą atmestinas kaip nepagrįstas.
43. Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurkv. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
44. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
45. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
46. Bylą nagrinėjant teisme valstybė patyrė 5,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo R. S. ieškinį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.