Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovai E. Z. ir T. Z. pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydami: priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškovui T. Z. 261 377,45 Eur draudimo išmoką už sudegusį namą, ieškovui E. Z. 83 816,04 Eur draudimo išmoką už sudegusio namo daiktus, 150 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų teigimu, teismas turi įvertinti atsakovo taisyklių esminių sąlygų atitiktį sąžiningumo reikalavimams ieškovų atžvilgiu, nes ieškovų padėtis buvo mažiau palanki nei atsakovo, sudarant draudimo sutartį, tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl informacijos lygio. Nustačius, kad atsakovo taisyklės nesąžiningos, konstatuoti tai ir panaikinti jų galiojimą ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-701/2016). Nurodė, kad tarp ieškovo T. Z. ir atsakovo 2011 m. spalio 16 d. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria naudos gavėjo „Swedbank“, AB naudai buvo apdraustas gyvenamasis namas ir pagalbinis pastatas (duomenys neskelbtini). Namas apdraustas nauja verte 334 511,12 Eur sumai. 2013 m. gruodžio 15 d. tarp ieškovo E. Z. ir atsakovo buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria nauja verte buvo apdraustas tame pačiame name esantis namų turtas 92 388,79 Eur sumai. 2014 m. sausio 12 d. sudegė namas, apdegė daržinė. 2014 m. sausio 16 d. atsakovo atstovas apžiūrėjo namą ir surašė defektinį aktą, nurodydamas, kad dėl namų turto apžiūrėjimo ir defektinio akto surašymo atvyks kitas atsakovo atstovas. Kitas atsakovo atstovas namų turtą atvyko apžiūrėti tik 2014 m. balandžio 10 d., surašė defektinį aktą ir žodžiu leido pasiimti iš namo visus daiktus. Daiktai iš namo nebuvo išvežti, kadangi atsakovo atstovas nepateikė rašytinio sutikimo juos išvežti, todėl vėliau būtų sunku įrodyti daiktų buvimą name. Gaisro metu nesudegė: ispaniškas miegamojo komplektas, virtuvės baldai su įranga, vaiko kambarys su baldais, darbo kambarys su baldais, kiti baldai, knygos, virtuvės baldų komplektas rūsyje. Atsakovas už sudegusį namą naudos gavėjui „Swedbank“, AB išmokėjo 51 965,11 Eur draudimo išmoką, nors ieškovai nebuvo pateikę atsakovui sutikimo dėl namo neatstatymo ar atstatymo ūkio būdu. Atsakovo pasirinktas žalos vertintojas UAB „Statybos procesų valdymas“ paskaičiavo, kad namui buvo padaryta 81 492,99 Eur žala, tačiau ieškovams nebuvo pateiktas turto žalos įvertinimo aktas, iš kurio būtų galima spręsti apie paskaičiuotos žalos dydžio pagrįstumą. Paaiškėjo, kad žalos dydis paskaičiuotas 2013 m. kainomis. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento 2015 m. birželio 17 d. sprendimu buvo pripažinta, kad atsakovas nederino su ieškovais pastato atstatymo būdo ir nepagrįstai neišmokėjo likusios draudimo išmokos dalį, t. y. 29 469,95 Eur. Atsakovas 2015 m. liepos 28 d. įvykdė Lietuvos banko sprendimą, išmokėdamas ieškovui T. Z. 29 469,95 Eur sumą. Atsakovas sumokėjo 1 841,14 Eur palūkanų už 29 469,95 Eur draudimo išmokos neišmokėjimą nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. liepos 28 d., todėl patikslintame ieškinyje reikalavimas dėl 1 841,14 Eur palūkanų nereiškiamas. 2014 m. balandžio 29 d. atsakovas pervedė ieškovui E. Z. 8 572,75 Eur draudimo išmoką už sunaikintą turtą, t. y. 9,28 procentus nuo namų turto draudimo sumos. Tokia suma neatitinka protingumo, teisėtumo ir teisingumo kriterijų, nes visi likę daiktai yra sugadinti nepataisomai. Atsakovas neįrodė, kad namų turtas buvo sunaikintas tik 8 572,75 Eur sumai. Namų turtas buvo apdraustas nauja verte 92 388,79 Eur sumai, todėl, atsižvelgiant į jau išmokėtą sumą, ieškovui turi būti papildomai atlyginta 83 816,04 Eur suma. Daržinės, kuri buvo apdrausta namų turto draudimu, vertė 4 633,92 Eur, tačiau atsakovo atstovai iki 2018 m. jos neapžiūrėjo. Namas buvo sunaikintas visiškai, todėl, atsižvelgiant į tai, kad namas buvo apdraustas nauja verte, atsakovas privalėjo skaičiuoti gaisro padarytą žalą namui nuo draudimo liudijime nurodytos 334 511,12 Eur draudimo sumos. Atsakovas neįrodė, kad namui buvo padaryta 81 492,99 Eur žala, t. y. 24,36 procentai nuo draudimo sumos. UAB „Ukmergės statyba“ skaičiavimais, namo atstatymo į pradinę padėtį kaina sudarytų 342 870,44 Eur, todėl iš jos atėmus išmokėtą 81 492,99 Eur sumą, atsakovas ieškovui T. Z. privalo sumokėti 261 377,45 Eur sumą. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie draudimo išmokų sumažinimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, todėl privalo atlyginti ieškovams turtinę žalą. Teismas turėtų įvertinti atsakovo draudimo taisyklių esminių sąlygų atitiktį sąžiningumo reikalavimams ieškovo atžvilgiu, nes, sudarant draudimo sutartis, ieškovų padėtis dėl galimybių derėtis ir informacijos lygio buvo mažiau palanki, nei atsakovo. Atsakovas penkis metus nevykdė savo prievolių, rašė skundus dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, klastos būdu pasiūlė išvežti namo daiktus, bandė įrodinėti daiktų nebuvimą name, sunaikino ieškovų tėvų atminimo daiktus, nes knygos, kurias sunaikino gamta, buvo kauptos visos kartos. Atsakovas, nevykdydamas sutartinių sąlygų, pasityčiojo iš ieškovo, kuriam kilo dideli psichologiniai, dvasiniai skausmai, išgyvenimai, emocinės depresijos, fiziniai nepatogumai. Visa tai patenka į neturtinės žalos sąvoką, todėl ieškovo E. Z. naudai priteistinas 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.38 str., 6.189 str., 6.200 str., 6.245 str., 6.256 str., 6.998 str., Draudimo įstatymo 92 str., 96 str., 101 str.).