Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Ieškovai E. Z. ir T. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškovui T. Z. 261 377,45 Eur draudimo išmoką už sudegusį namą, ieškovui E. Z. 83 816,04 Eur namų turto draudimo išmoką; priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovo E. Z. naudai 150 000 Eur neturtinės žalos; įvertinti Draudimo taisyklių esminių sąlygų atitiktį sąžiningumo reikalavimams, nustačius, kad Draudimo taisyklės nesąžiningos, konstatuoti ir panaikinti jų galiojimą ex officio (savo iniciatyva).

2. Ieškovai nurodė, kad tarp ieškovo T. Z. ir atsakovo 2011 m. spalio 16 d. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria naudos gavėjo „Swedbank“, AB naudai buvo apdraustas gyvenamasis namas ir pagalbinis pastatas (duomenys neskelbtini). Namas apdraustas naująja verte 334 511,12 Eur sumai. Tarp ieškovo E. Z. ir atsakovo 2013 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria naująja verte buvo apdraustas tame pačiame name esantis namų turtas 92 388,79 Eur sumai. 2014 m. sausio 12 d. minėtas namas sudegė, apdegė daržinė. Atsakovo atstovas 2014 m. sausio 16 d. apžiūrėjo namą ir surašė defektinį aktą, nurodydamas, kad dėl namų turto apžiūrėjimo ir defektinio akto surašymo atvyks kitas atsakovo atstovas. Kitas atsakovo atstovas namų turtą atvyko apžiūrėti tik 2014 m. balandžio 10 d., surašė defektinį aktą ir žodžiu leido pasiimti iš namo visus daiktus. Daiktai iš namo nebuvo išvežti, kadangi atsakovo atstovas nepateikė rašytinio sutikimo juos išvežti. Atsakovas už sudegusį namą naudos gavėjui „Swedbank“, AB išmokėjo 51 965,11 Eur draudimo išmoką, nors ieškovai nebuvo pateikę atsakovui sutikimo dėl namo neatstatymo ar atstatymo ūkio būdu. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento 2015 m. birželio 17 d. sprendimu buvo pripažinta, kad atsakovas nederino su ieškovais pastato atstatymo būdo ir nepagrįstai neišmokėjo likusios draudimo išmokos dalį, t. y. 29 469,95 Eur. Atsakovas 2015 m. liepos 28 d. įvykdė Lietuvos banko sprendimą, išmokėdamas ieškovui T. Z. 29 469,95 Eur sumą. Atsakovas 2014 m. balandžio 29 d. pervedė ieškovui E. Z. 8 572,75 Eur draudimo išmoką už sunaikintą turtą, t. y. 9,28 procentus nuo namų turto draudimo sumos. Tokia suma neatitinka protingumo, teisėtumo ir teisingumo kriterijų, nes visi likę daiktai yra sugadinti nepataisomai. Atsakovas neįrodė, kad namų turtas buvo sunaikintas tik 8 572,75 Eur sumai. Daržinės, kuri buvo apdrausta namų turto draudimu, vertė 4 633,92 Eur, tačiau atsakovo atstovai iki 2018 m. jos neapžiūrėjo. Namas buvo sunaikintas visiškai, todėl, atsižvelgiant į tai, kad namas buvo apdraustas naująja verte, atsakovas privalėjo skaičiuoti gaisro padarytą žalą namui nuo draudimo liudijime nurodytos 334 511,12 Eur draudimo sumos. Atsakovas neįrodė, kad namui buvo padaryta 81 492,99 Eur žala, t. y. 24,36 procentai nuo draudimo sumos. UAB „Ukmergės statyba“ skaičiavimais, namo atstatymo į pradinę padėtį kaina sudarytų 342 870,44 Eur, todėl iš jos atėmus išmokėtą 81 492,99 Eur sumą, atsakovas ieškovui T. Z. privalo sumokėti 261 377,45 Eur sumą. Teismas turėtų įvertinti atsakovo draudimo taisyklių esminių sąlygų atitiktį sąžiningumo reikalavimams ieškovų atžvilgiu, nes, sudarant draudimo sutartis, ieškovų padėtis dėl galimybių derėtis ir informacijos lygio buvo mažiau palanki, nei atsakovo. Atsakovas penkis metus nevykdė savo prievolių, rašė skundus dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, klastos būdu pasiūlė išvežti namo daiktus, bandė įrodinėti daiktų nebuvimą name, sunaikino ieškovų tėvų atminimo daiktus. Atsakovas, nevykdydamas sutartinių sąlygų, pasityčiojo iš ieškovo E. Z., kuriam kilo dideli psichologiniai, dvasiniai skausmai, išgyvenimai, emocinės depresijos, fiziniai nepatogumai. Visa tai patenka į neturtinės žalos sąvoką, todėl ieškovo E. Z. naudai priteistinas 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

3. Atsakovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad už sudegusį namą išmokėta 83 276,20 Eur suma yra pakankama atstatyti draudėjo dėl gaisro apgadintą namą. Tą pripažino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu. UAB „Statybos procesų valdymas“ ekspertai nustatė, kad sudegusio namo atstatymo kaina ūkio būdu būtų 81 492,99 Eur. Tokia suma ir buvo išmokėta draudėjui T. Z. ir naudos gavėjui „Swedbank“, AB. Draudėjas neginčijo UAB „Statybos procesų valdymas“ paskaičiavimų. Byloje atliktos ekspertizės metu nustatyta, kad sudegusio gyvenamojo namo atstatymo vertė 2018 m. kainomis yra 224 912 Eur. Ekspertizė yra deklaratyvaus pobūdžio, nes ekspertas nevertino pastato būklės. Ekspertas turėjo atsakyti į klausimą, kokie yra nuostoliai dėl 2014 m. sausio 12 d. kilusio gaisro, o ne kiek kainuoja pastatyti naują namą. Atsakovas papildomai kreipėsi į UAB „Smart Claims“, kurio ekspertai nustatė, kad ginčo namui dėl gaisro buvo padaryta 87 837 Eur žala. Neturtinė žala negali būti priteista, nes tai prieštarautų turto draudimo kompensavimo principui, kuris aprėpia tik finansinius draudėjo nuostolius. Draudėjas po gaisro paliko namą neprižiūrėtą, todėl namas buvo apgadintas dėl gamtos poveikio. Atsakovo atstovas 2014 m. sausio 16 d. surašė ir E. Z. pasirašė defektinį aktą, kuriame nustatė, kad gaisro metu namo antrame aukšte apdegė dvigulė lova, dvi spintelės prie lovos, komoda, veidrodis. Pirmame aukšte vandeniu buvo aplieti mikrobangų krosnelė, rašomasis stalas, kilimai, žurnalinis staliukas, minkštų baldų komplektas. 2014 m. pavasarį ieškovas E. Z. pateikė atsakovui sąrašą visų sudegusių daiktų, kurių vertė 243 193,64? Eur. Kadangi greitai nepavyko nustatyti sudegusio namų turto vertės, nes ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių daiktų turėjimą nurodytai sumai, buvo priimtas sprendimas išmokėti avansinę išmoką. Vėliau ieškovas pateikė duomenis apie sudegusius daiktus, jų vertę, įsigijimo vietas, laiką, tačiau ši informacija buvo neišsami ir netiksli, todėl atsakovas negalėjo nustatyti, kur buvo įsigyti daiktai bei kokia jų vertė. Atsakovas kreipėsi į draudėjo nurodytas turto įsigijimo vietas, tačiau pagal prekybininkų pateiktus atsakymus nustatyta, kad draudėjas nebuvo įsigijęs nurodytų daiktų 38 924,93 Eur sumai. Draudėjas bando gauti draudimo išmoką už daiktus, kurių greičiausiai nebuvo įgijęs, todėl atsakovas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo. ??