Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-09-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.13.-2854-1049/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-5393-888/2016Nutarimas · 2016-11-04Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-11-245/2017Nutarimas · 2017-01-06Kauno apygardos teismas
  3. A2.13.-2854-1049/2017Nutartis · 2017-09-05Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-05
Bylos Nr.
A2.13.-2854-1049/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04627-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.13-2854-1049/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04627-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 21.14.20 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Š. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016-11-04 nutarimu E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad jis 2016-06-10, vairuodamas transporto priemonę, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, įvykus eismo įvykiui nesustojo, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, neužpildė eismo įvykio vietos deklaracijos ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, buvo skirta administracinė nuobauda - 1013 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams (buvęs administracinės bylos Nr. A2.6.-5393-888/2016).

E. Š. apskundus 2016-11-04 nutarimą, Kauno apygardos teismas 2017-01-06 nutarimu E. Š. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2016-11-04 nutarimą dalyje dėl E. Š. pripažinimo padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukė. E. Š. veiką pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį perkvalifikavo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 600 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Šalies argumentai

2017-08-28 teisme gautas E. Š. prašymas, sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir grąžinti teisę vairuoti nutarties, kuria bus išspręstas šis prašymas, įsiteisėjimo dieną. Prašyme E. Š. nurodo, kad šiuo metu jau yra praėję daugiau kaip pusė teismo paskirto specialiosios teisės atėmimo termino. Per teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiką nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, nepraleisdamas terminų, sumokėjo paskirtą piniginę 600 eurų baudą, išklausė papildomą vairuotojų mokymo programą. Kadangi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą padarė, būdamas blaivus ir neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, jam nėra privaloma pateikti Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymos apie išklausytas paskaitas apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-12 nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-20-2014). Vykdydamas nuobaudą, suprato, kad pasielgė neteisėtai ir lengvabūdiškai. Pajutus automobilių kontaktą, reikėjo nedelsiant sustoti. Labai gailisi, kad ir teisme nebuvo visiškai atviras ir neigė, jog tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vienareikšmiškai yra kaltas ir tai pripažįsta. Eismo įvykio metu padarytą žalą atlygino. Begaliniai gailisi dėl savo pažeidimo, suprato savo poelgio neleistinumą, būtinumą elgtis atsakingai, garbingai ir pasižada, kad atgavęs teisę vairuoti, bus nepaprastai atsakingas ir drausmingas vairuotojas. Turėdamas teisę vairuoti gali visapusiškai ūkininkauti ir užsidirbti pragyvenimui, rūpintis jam brangiais žmonėmis, bei tais, kuriems reikia pagalbos. Vairuos atsakingai ne vien dėl to, kad teisė vairuoti jam ypatingai reikalinga ir bijotų ją dar kartą prarasti, bet ir dėl to, kad suprato, jog nori būti padorus, atsakingas, sąžiningas ne tik kelyje, bet ir gyvenime. Tiek pažeidimo padarymo metu, tiek po pažeidimo daug dirba, turi daug idėjų, tikslų ir siekia visa tai realizuoti, turi daug įsipareigojimų, tad dėl teisės vairuoti neturėjimo patyrė ir patiria ypatingai daug apribojimų bei neteko finansinės gerovės. Savo gyvenimą yra paskyręs ūkininkavimui. Iki teisės vairuoti netekimo galėjo vairuoti ne tik B kategorijos transporto priemones, bet ir TR1 (traktorių), TR2 (traktorių), SZ (savaeiges žemės ūkio mašinas (javų, cukrinių runkelių, bulvių, pašarų ir kiti savaeigius kombainus, savaeigės šienapjovės) kategorijų transporto priemones. Nuo 2017-07-25 prasidėjo javapjūtė, o jis vis negali pilnavertiškai ūkininkauti. Nuo 2014-02-06 yra LR žemės ūkio rūmų narės - Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga- narys. Pablogėjus senelio sveikatai, per nuobaudos vykdymo laikotarpį, panaudos sutartimi perėmė visą 21 ha senelio ūkį, taip pat ir žemės ūkio techniką- traktorių, 2017-07-12 įregistravo ūkį. Dabar jam yra rengiamas verslo planas, pagal kurį, jeigu patvirtintų, turėtų gauti 40 000 eurų paramą, traktoriui įsigyti. Baigė 8 savaičių trukmės Ūkininkavimo pradmenų programą ir įgijo kompetenciją ūkininkauti, taip pat ir kitus kursus. Ūkyje yra 18 melžiamų karvių, 15 mėsinių galvijų, žemė apsodinta pupomis, kviečiais, miežiais. Jo tėvas taip pat deklaravęs 65 ha žemės, tad ir tėvui padeda ūkininkauti. Neturint teisės vairuoti nepaprastai sunku ūkininkauti, nuolat susiduria su suvaržymais, tačiau nenuleidžia rankų ir labai stengiasi. Dėl mobilumo praradimo ženkliai sumažėjo jo pajamos. Prašo teismo įvertinti ir kitų jo turimų įsipareigojimų svarbą. Kartu su juo gyvena ir nuo 2004 m. psichikos negalią turintis jo dėdė G. P., kurį jis finansiškai išlaiko. Senelis J. P. sunkiai juda, todėl jį nuveždavo pas gydytojus. Taip pat padeda ir savo neįgaliam kaimynui R. K. – padeda ten, kur reikia fizinės jėgos, o turėdamas teisę vairuoti, lydėdavo į gydymo įstaigas. Senelis bei kaimynas R. K. jį teigiamai charakterizuoja ir patvirtina, kad jis jiems padeda. Gyvena kaime, viešojo transporto sustojimas yra už 2 km., negana to, viešasis transportas kursuoja itin retai, artimiausia parduotuvė yra Kužiuose, t. y. už 3 km. Tikrai, gyventi kaime be teisės vairuoti yra labai komplikuota. Turėdamas vairuotojo pažymėjimą sutaupytų daug laiko ir lėšų. Per savo vairavimo stažą yra padaręs vieną KET pažeidimą, tačiau kaip ir minėjo aukščiau, specialiosios teisės atėmimo termino laikotarpiu jokių naujų pažeidimų nepadarė. Alkoholio nevartoja ir nėra įrašytas į psichologo ar narkologo įskaitą. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Sutinka, kad dauguma prašyme išvardintų aplinkybių egzistavo jau iki pažeidimo padarymo, tačiau darydamas pažeidimą (pasišalindamas iš eismo įvyko vietos) nesusimąstė apie gresiančias žalingas pasekmes. Tačiau, kaip ir minėjo aukščiau, vykdydamas nuobaudą suprato, kokia teisė vairuoti yra jam brangi ir dabar pasiryžęs ją itin vertinti, o saugodamas teisę vairuoti, nebedarys naujų teisės pažeidimų. Teisės vairuoti neturėjimas sukėlė ir vis sukelia žymius judėjimo laisvės suvaržymus, tad jis neišvengė neigiamų pasekmių. Pilnai sutinka, kad privalo patirti ir suprasti, jog tai tokios jo lengvabūdiško poelgio pasekmės ir jos yra neišvengiamos ir privalomos, tačiau prašo atsižvelgti ir į proporcingumo principus. Taip pat prašo atsižvelgti į jo tarpininkų, su kuriais bendradarbiauja ne vienerius metus, - bendrabučio valdytojo M. Š., kitų ūkininkų, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės J. R. pateiktas jo charakteristikas. Tikisi, kad teismas, matydamas daugelio žmonių teigiamus atsiliepimus apie jį, kitą pateiktą teigiamą medžiagą, susidarys apie jį, kaip atsakingo, iš savo klaidų pasimokančio vyro įspūdį ir patikės, kad daugiau niekada, niekada toks smerktinas poelgis jo gyvenime nebepasikartos. Prašo atsižvelgti ir į teismų praktiką, kur asmenims, padariusiems ir nubaustiems už ATPK 130 straipsnio 1 dalį yra taikomas ATPK 329 str. (pvz. Kauno apygardos teismo nutartys Nr. Nr. ATP-540-582/2015; Nr. ATP-37-397/2016; Nr. ATP-133-317/2014 ; Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. ATP-238-255/2016; Nr. ATP-392-174/2015; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-474-870/2016, Nr. ATP-170-211/2016 ir kt.). Net asmenims, vairavusiems būnant neblaiviems, yra taikomos ATPK 329 str. nuostatos (nutartys Nr. ATP-88-337/2016; Nr. ATP-186-719/2016; Nr. ATP-619-92/2014; Nr. ATP-1318-290/2015 ir kt). Nė vienoje iš šių bylų nėra nurodomos, kokios nors ypač išskirtinės aplinkybės. Paminėtoje teismų praktikoje, pažeidėjams teisė vairuoti reikalinga, kad būtų galima vykdyti darbines funkcijas, rūpintis šeima, t. y. tokios aplinkybės, kurios nustatomos daugumoje KET pažeidusių asmenų bylose. Tad mano, mano prašymo tenkinimas atitiktų teismų praktiką analogiškose bylose. Jo manymu, poveikio priemonė asmeniui neturi būti griežtesnė, nei būtina administracinio nubaudimo tikslui pasiekti. Teisės vairuoti neturi jau 8 mėnesius. Supranta, kad bausmės tikslų pasiekimas nėra matuojamas vien tik paskirtos nuobaudos vykdymo terminu, tačiau administracinės nuobaudos vykdymas paveikė jį tiek, kad ryžtingai yra pasiruošęs laikytis įstatymų, elgtis atidžiai ir rūpestingai, nekelti pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai, būti drausmingu, atsakingu vairuotoju bei piliečiu. Yra tikrai paauklėtas ir patyrė pakankamus apribojimus, kuriais jo atžvilgiu tikrai buvo pasiektas tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslas. Nuobauda turi būti proporcinga padarytam pažeidimui, tačiau neturi žlugdyti asmens. Jo elgesys iki administracinio teisės pažeidimo bei po jo parodo, kad jis nėra potencialus pažeidėjas ir nėra linkęs pažeidinėti įstatymų. Nėra jokių kitų duomenų, kad panaikinus paskirtą apribojimą ir grąžinus teisę vairuoti, kils pavojus kitų asmenų teisėms ir laisvėms. Pažeidimą sukėlė, būdamas jauno amžiaus, stokodamas vairavimo patirties, atsakingo elgesio, tačiau jo mąstymas ir elgesys pasikeitė teigiama linkme. Užtikrina, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, turės auklėjamąjį poveikį visam likusiam jo gyvenimui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Nagrinėjant prašymą dėl asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo svarbu pažymėti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau ANK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, E. Š. pažeidimą padarė 2016-06-10, 2016-06-15 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, todėl nagrinėjamu atveju taikomos ATPK nuostatos.

ATPK 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nuobaudą paskyrusiam organui (pareigūnui) suteikė teisę, gavus asmens prašymą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavus Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Iš byloje esančių bei su E. Š. prašymu pateiktų duomenų matyti, kad šiuo metu yra praėję daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, E. Š. paskirtą baudą sumokėjo, išklausė papildomą vairuotojų mokymo programą, specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo - taigi, formaliai atitinka ATPK 329 str. keliamas sąlygas.

Tačiau, sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, atsižvelgtina ir į tai, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2016-11-04 nutarimą ir skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, skyrė E. Š. artimą minimaliam, numatytam ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, 3 metų ir 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą. Jau įsigaliojus naujajam ANK, t. y. 2017-01-06, Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs E. Š. apeliacinį skundą, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, perkvalifikavo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir skyrė minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą - 600 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Aukštesnysis teismas pažymėjo, kad šiuo atveju įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, būtent nurodyto dydžio nuobauda atitinka ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus, taip pat teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Taigi, konstatuotina, kad nors ir dėl įstatymų pasikeitimo, tačiau administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, terminas vienerių metų bėgyje E. Š. jau buvo vieną kartą ženkliai sutrumpintas, t. y. sutrumpintas daugiau nei tris kartus, todėl E. Š. prašymo dar labiau trumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, nei tai numatyta atitinkamo straipsnio sankcijoje nėra teisinio pagrindo ir tai teismo nuomone neatitiktų nei teisingumo, nei proporcingumo principų.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-⁴⁴⁴-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).

Nors ATPK ir neišskiria šiurkščių pažeidimų, už kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti trumpinamas, nagrinėjamu atveju, būtent pažeidimo pobūdis ir sunkumas turi įtakos, sprendžiant, ar E. Š. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Būtina įvertinti tai, jog jis padarė gana šiurkštų pažeidimą – eismo įvykį sukėlė judrioje gatvėje, esant intensyviam eismui, persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą eismo juostą, po įvykio nesustojo, neįsitikino, ar kitam eismo įvykio dalyviui nebuvo sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu E. Š. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui, kas rodo jo, kaip vairuotojo, neatsakingą požiūrį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad E. Š., nors savo prašyme nurodo pripažįstantis pažeidimą, tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, o taip pat apeliacinio proceso metu iš esmės savo kaltės nepripažino nei bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui. Dėl to administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas ženkliai užsitęsė, tai rodo, kad ir dabartinis kaltės pripažinimas yra labiau deklaratyvus, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, tikintis specialiosios teisės termino sutrumpinimo, bei nulemtas objektyviai byloje nustatytų aplinkybių, tačiau ne paties pažeidimą padariusio asmens valios. Kaip jau minėta, pirmos instancijos teismas už padarytą pažeidimą E. Š. paskyrė beveik minimalų - 3 metų ir 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą, o aukštesnysis teismas, perkvalifikavus veiką iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį, E. Š. skyrė minimalų įstatymo numatytą - 1 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, taigi šį terminą sutrumpino daugiau ne tris kartus, todėl teisinio pagrindo dar trumpinti administracinio poveikio priemonės termino, ir tą daryti labiau nei tai numatyta sankcijoje negalima.

Šiame kontekste paminėtina, kad 2017-01-06 Kauno apygardos teismo nutartimi perkvalifikavus veiką iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį, tai lėmė administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino ženklų sutrumpinimą, kai tuo tarpu skirtingai nei ATPK, nuo 2017-01-01 įsigaliojęs ANK galimybės kreiptis dėl specialiosios teisės termino sutrumpinimo nenumato, taigi, teismas dar ir dėl to daro išvadą, kad šiuo atveju ATPK 329 straipsnis negali būti pritaikytas, nes E. Š. teisinė padėtis lyginant su senojo ATPK nuostatomis, jau buvo kartą sušvelninta, kai tuo tarpu 2017-08-09 prašymu vėl prašoma vėl taikyti kito, tik kaltininkui palankesnio – ATPK nuostatas, kai pagal šį kodeksą specialioji teisė jam buvo atimta gerokai ilgesniam laikotarpiui.

Pažymėtina ir tai, kad E. Š. prašyme išdėstytos aplinkybės, susijusios su jo formalių reikalavimų, būtinų sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo specialiosios teisės atėmimo laiko, per šį laikotarpį nepadarė teisės pažeidimo), atitikimu, nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo funkcijų galimybių sumažėjimą, apsunkinti materialinę padėtį, galimybę rūpintis artimaisiais ar kitais asmenimis, sukelti nepatogumus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti, prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Atsižvelgdamas į galimas pasekmes, įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą ar areštą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Teismo nuomone, prieš pažeisdamas Kelių eismo taisykles, teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti ir taip už gana šiurkštų pažeidimą paskirtą minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, E. Š. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu,

nutaria:

E. Š. prašymą atmesti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Meilutis