- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-11-04
- Bylos Nr.
- A2.6.-5393-888/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04627-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- E. Š.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2016 m. birželio 10 d., 15 val. 00 min., Kauno r. sav., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė), 128,02 kilometre, E. Š. vairuodamas transporto priemonę Peugeot 407, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, jog tai daryti bus saugu, dėl ko susidūrė su gretima eismo juosta važiavusia kita transporto priemone. Eismo įvykio metui buvo apgadintos abi transporto priemonės. Įvykus eismo įvykiui nesustojo, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, neužpildė eismo įvykio vietos deklaracijos ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219.1., 220 punktų reikalavimus.
Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. Š. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iš dalies, teismui paaiškino, kad įvykio dieną važiavo antra eismo juosta, kitas vairuotojas vos neatsitrenkė į jį. Jis pristabdė, persirikiavo į pirmą eismo juostą, prieš jį važiavo sunkvežimis, pabandė įlysti į antrą eismo juostą, tarpas tarp automobilių buvo pakankamas, tačiau susidūrė su antra eismo juosta važiuojančiu automobiliu, buvo smūgis, juto kontaktą, baigė lenkti, tačiau kitas vairuotojas nestojo, todėl ir jis nuvažiavo. Negirdėjo, jog kito automobilio vairuotojas jam būtų signalizavęs. Pirmoje kavinėje sustojo, apsižiūrėjo savo automobilį, jokių apgadinimų nepastebėjo, tik vėliau buvo nustatytas įlenkimas (b. l. 41, 57).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. V. parodė, kad birželio mėnesį važiavo iš Kauno į Plungę. Pravažiavus 20-30 kilometrų už Kauno, važiuojant automobiliu Opel Vectra antra eismo juosta, pajuto smūgį į dešinį mašinos sparną, smūgis buvo pakankamai garsus. Atsitrenkė automobilis Peugeot. Atsitrenkęs automobilis važiavo prieš juos, jie signalizavo automobiliui sustoti, tačiau automobilio Peugeot vairuotojas nesustojo. Jie iš karto nestojo, signalizavo Peugeot vairuotojui, jog ir jis sustotų išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, tačiau pamatė, jog Peugeot vairuotojas nestoja, priešingai – padidino greitį, todėl jie sustojo šalikelėje ir iškvietė policiją. Opel Vectra automobiliui apgadintas dešinysis sparnas (b. l. 55-57).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. M. parodė, kad surašė tarnybinį pranešimą byloje (b. l. 3). Įvykio dieną įvyko eismo įvykis, buvo didelis greitis, persirikiuodamas automobilis kliudė kitą automobilį. Kliudęs automobilis nesustojo. Nukentėjęs asmuo matė, jog kliudžiusio automobilio vairuotojas bando iš eismo įvykio vietos šalintis, todėl bandė pasivyti, važiavo iš paskos, tačiau dėl didelio greičio nepavijo. Kito eismo įvykio dalyvio eismo įvykio vietoje nerado. Kliudytame automobilyje buvo 3-4 žmonės, visi vieningai tvirtino, jog vijosi kliudžiusį automobilį (b. l. 56).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta K. Š. parodė, kad įvykio dieną važiavo automobiliu Opel autostrada Kaunas-Klaipėda ir maždaug 30-tame kilometre, važiuojant antra eismo juosta, juos iš pirmos eismo juostos lenkė automobilis Peugeot, jis per anksti įsuko į antrą eismo juostą ir užkliudė jiems dešinį sparną, kontaktas buvo stiprus, mašina susverdėjo. Kliudžiusiai mašinai signalizavo, tačiau automobilis nestojo, tik padidino greitį. Įsidėmėjo numerius, sustojo šalikelėje ir iškvietė policiją. Be jos, automobilyje buvo keturi žmonės, vairavo M. G. (b. l. 56).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. S. parodė, kad birželio 10 dieną važiavo iš Kauno į Plungę, ties 30-uoju kilometru į juos įsirėžė Peugeot automobilis. Važiavo antra eismo juosta, buvo kaip ir pradėję lenkti sunkvežimį. Iš pirmos eismo juostos automobilis Peugeot bandė skersai įlysti, tačiau neužteko vietos ir kliudė M. G. vairuojamą Opel. Nufotografavo automobilio Peugeot valstybinius numerius, M. G. bandė signalizuoti, kad Peugeot automobilis sustotų, tačiau Peugeot automobilio vairuotojas nestojo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 57).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. V. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą, jog prie Cinkiškių gyvenvietės apgadinta transporto priemonė. Nuvyko kartu su K. M., įvykio vietoje rado automobilį, pilną jaunuolių. Minėti jaunuoliai paaiškino, jog važiavo antra eismo juosta iš Kauno, o pirma eismo juosta važiavo kitas automobilis ir rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos kliudė antra eismo juosta važiavusią transporto priemonę. Eismo įvykio vietoje rastam automobiliui buvo apgadintas priekinis dešinysis sparnas, apgadinimai aiškiai matėsi. Kliudytu automobiliu važiavę jaunuoliai užsirašė kito automobilio valstybinius numerius, sakė, jog kitas automobilis iš įvykio vietos nuvažiavo didindamas greitį (b. l. 57-58).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. D. parodė, kad su E. Š. yra draugai, ji įvykio metu buvo Peugeot automobilyje, sėdėjo automobilio gale. Važiavo antra eismo juosta ir staiga išlindo kitas automobilis. Persirikiavo į pirmą eismo juostą, tada jie vėl rikiavosi iš pirmo eismo juostos į antrą ir kitas automobilis jiems atsitrenkė į galą, į kairį šoną, juto stiprų smūgį. Važiavo ir sustojo pirmoje kavinės aikštelėje, o kitas automobilis pro juos pravažiavo. Nematė, kad kitas automobilis butų rodęs kokius nors ženklus, jokio garso negirdėjo (b. l. 58).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. R. parodė, kad įvykio dieną automobilis Peugeot, vairuojamas E. Š., važiavo pirmoje eismo juostoje ir rikiavosi į antrą eismo juostą, nes priekyje buvo vilkikas ir kliudė automobilį Opel. Smūgį juto, tačiau nematė, kuris automobilis kurį kliudė. Nuvažiavo, nes automobilis Opel irgi nestojo, sustojo jie artimiausioje kavinėje. Nematė, jog Opel automobilis rodė kokius nors ženklus (b. l. 58-59).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. D. parodė, kad įvykio dieną važiavo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, sėdėjo automobilio gale, važiavo iš Kauno Klinikų link Klaipėdos, lijo lietus, pajuto bumbtelėjimą, kiek suprato – atsitrenkė kita mašina. E. Š. nesakė, jog sustotų, nes buvo daug mašinų (b. l. 68).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. G. parodė, kad įvykio dieną važiavo autostrada Kaunas-Klaipėda antra eismo juosta automobiliu Opel Vectra, kurį vairavo, jo vairuojamą automobilį lenkė automobilis Peugeot, važiuojantis pirma eismo juosta, ir kliudė dešinį šoną. Galvojo, jog automobilis Peugeot sustos, tačiau Peugeot automobilio vairuotojas nestojo, jis signalizavo, tačiau automobilio Peugeot vairuotojas nekreipė dėmesio. Peugeot automobilis juos aplenkė ir važiavo toliau, jie turėjo padidinti greitį. Už kilometro sustojo ir iškvietė policiją (b. l. 73).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kelių eismo taisyklių 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Kelių eismo taisyklių 219.1. punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka.
Kelių eismo taisyklių 220 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. Š. savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino, nurodė, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes ir kitas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis iš jos išvažiavo (b. l. 41), tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. E. Š. kaltę, visų pirma, patvirtina nuoseklūs liudytojų: M. V., K. Š., M. S. ir M. G. parodymai, apie tai, kad įvykio dieną, važiuojant autostrada Kaunas-Klaipėda, į M. G. vairuojamą Opel Vectra, važiuojantį antra eismo juosta, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, atsitrenkė Peugeot automobilis. Opel Vectra automobilyje buvę asmenys bandė signalizuoti Peugeot automobilio vairuotojui, jog jis sustotų, nes reikėjo išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, tačiau Peugeot automobilis padidino greitį ir nuvažiavo (b. l. 55-57, 73). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kadangi liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, be to, teismo posėdžio metu nurodomos aplinkybės atitinka jų pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes (b. l. 7, 9, 10, 11).
Liudytojų M. V., K. Š., M. S. ir M. G. parodymuose išdėstytas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų – K. M. ir S. V., teisme duoti paaiškinimai. Liudytojas K. M. parodė, kad pagal gautą iškvietimą nuvykus į eismo įvykio vietą, buvo rastas tik vienas automobilis, kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio eismo įvykio vietoje nebuvo (b. l. 56), šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas S. V., kuris taip pat parodė, kad įvykio vietoje rasti jam jaunuoliai paaiškino, jog važiavo antra eismo juosta iš Kauno, o pirma eismo juosta važiavo kitas automobilis ir rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos kliudė antra eismo juosta važiavusią transporto priemonę. Eismo įvykio vietoje rastam automobiliui buvo apgadintas priekinis dešinysis sparnas, apgadinimai aiškiai matėsi. Kitas automobilis iš įvykio vietos nuvažiavo didindamas greitį (b. l. 57-58).
Liudytojų teisme duotus paaiškinimus patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai, visų pirma, transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 32), kuriame nustatyti techniniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuoto automobilio Peugeot 407, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), defektai – ant užpakalinio kairės pusės sparno 0,7 m aukštyje nuo žemės plokštumos yra įlenkimas, ant užpakalinio bamperio kairės pusės nuo 0,5 m iki 0,6 m aukštyje braukimo žymė, kairės pusės užpakalinio rato ratlankis nubrozdintas. Kontakto žymės atsiradusios neseniai. Padaryta išvada, jog ant automobilio Peugeot 407 rastos žymės pagal aukštį ir pobūdį atitinka automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimus, automobilis dalyvavo tiriamame eismo įvykyje (b. l. 32). Minėtu transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatytus apgadinimus patvirtina ir fotonuotraukos (b. l. 15-22). Iš fotonuotraukų matyti, kad apgadinimų mastas atitinka nustatytą transporto priemonės techninės apžiūros aktu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat įrodo ir kiti teismo posėdžių metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (b. l. 1-2), tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), išrašas iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (b. l. 4-5), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (b. l. 6), G. V. paaiškinimas (b. l. 8).
Teismas nelaiko objektyviais ir nesivadovauja liudytojų I. D., R. R. ir I. D. parodymais, kadangi minėti liudytojai yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugai, įvykio metu jie buvo kartu automobilyje Peugeot, todėl šie liudytojai nėra suinteresuoti duoti teismui objektyvių parodymų apie pažeidimo, dėl kurio padarymo yra kaltinamas E. Š., įvykdymo aplinkybes, priešingai, situaciją vertina subjektyviai ir yra suinteresuoti padėti išvengti E. Š. administracinės atsakomybės.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Įvertinus byloje esančių, įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir tiesiogiai teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą bei įvertinus kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, darytina išvada, kad E. Š. negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį ir jį apgadino (tai jis pripažino ir teismo posėdžio metu (b. l. 41)), jis suprato sukėlęs eismo įvykį, negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo Kelių eismo taisyklių reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos skubiai pasišalino, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ar nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 220 punktas, ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. birželio 10 d., 15 val. 00 min., Kauno r. sav., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė), 128,02 kilometre, E. Š. vairuodamas transporto priemonę Peugeot 407, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, jog tai daryti bus saugu, dėl ko susidūrė su gretima eismo juosta važiavusia kita transporto priemone. Eismo įvykio metui buvo apgadintos abi transporto priemonės. Įvykus eismo įvykiui nesustojo, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, neužpildė eismo įvykio vietos deklaracijos ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219.1., 220 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. E. Š. kaltas dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
E. Š. administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad pažeidimai padaryti judrioje gatvėje (kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 128,02 kilometre), esant intensyviam eismui, persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą eismo juostą, todėl tai rodo didesnį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytos veikos pavojingumą. Pažymėtina ir tai, kad itin neigiamai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdina jo elgesys po pažeidimo padarymo – E. Š. padaręs turtinę žalą (automobilio apgadinimus) nesustojo, neįsitikino ar kitam eismo įvykio dalyviui nebuvo sutrikdyta sveikata, priešingai – jis, kaip parodė liudytojai M. V., K. Š., M. S. ir M. G. (b. l. 55-57, 73), padidino greitį ir nuvažiavo net signalizuojant sustoti. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai rodo jo didelę nepagarbą socialinėms normoms ir neatsakingą požiūrį į kitus eismo dalyvius ir Kelių eismo taisyklių paisymą. E. Š., grubiai pažeisdamas nustatytus įstatymų reikalavimus, visiškai nejautė atsakomybės prieš visuomenę ir tokiu elgesiu galėjo sukelti sunkesnes pasekmes ir tik atsitiktinumo dėka jų nesukėlė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies, sankcijų ribose bei papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,
nutaria:
E. Š. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:
pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) baudą;
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 1 013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 1 013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16058846896. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.